Mergaitė vardu Gluosnė 5. Šešėlių metas

Tvirtovė

Nuvirtęs medis

Raktamedis

Bičių viešbutis

Regykla

Upokšnis Flynų namas

Kūdra

Versta iš Sabine Bohlmann

EIN MÄDCHEN NAMENS

WILLOW 5: NEBELTANZ

Planet! in Thienemann-Esslinger Verlag GmbH, Stuttgart, 2024

Knygos vertimą remia Goethe,s institutas, kurį finansuoja

Vokietijos užsienio reikalų ministerija

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt

Pirmą kartą 2024 metais vokiečių kalba pavadinimu Ein Mädchen namens Willow 5: Nebeltanz išleido Planet!, Thienemann-Esslinger Verlag GmbH leidybos ženklas, Štutgartas, Vokietija.

Lietuvių kalba išleista susitarus su Thienemann-Esslinger Verlag GmbH, Štutgartas, Vokietija.

Visos teisės saugomos.

ISBN 978-609-441-978-2

S abine b ohlmann

Iš vokiečių kalbos vertė Indrė Dalia Klimkaitė

Vilnius 2026

Iliustravo Simona Ceccarelli

Skiriama visiems, kurie kasdien vis iš naujo leid ž iasi ieškoti lobių.

Miške tylu, neįprastai tylu. Tarsi jis nujaustų, kad šiandien

nutiks kai kas ypatinga.

Paukščiai nuščiuvę tupi medžių viršūnėse ir kažko laukia.

Ko? Sunku pasakyti.

Ir staiga miško tylą kai kas nutraukė. Šokinėdamos per šaknis minkštomis samanomis susikibusios už rankų atliuoksėjo keturios mergaitės. Ilgais sijonais ir užsimetusios apsiaustus su gobtuvais.

– Gal paimti iš tavęs nešulį, Dezdemona? – paklausė Alvina mergaitės ilgais šviesiais plaukais.

– Man dar visai neteko panešti, duokit man! – Rupūžė

Gvendolinos rankose pradėjo skleisti keistą gurguliavimo garsą.

– Tu amžinai viską paleidi iš rankų, Gvendolina! – įsiterpė

Vakilija, jauniausioji mergaitė.

– Tai netiesa, aš gi...

Bet tada krūmuose už mergaičių kažkas sušnarėjo.

Ketveriukė nusigandusi krūptelėjo.

– Neturim laiko dėl to ginčytis! – sušnypštė Dezdemona ir padavė Alvinai medinę skrynelę, apsuktą raudona šilkine skepeta.

Ir vėl sušnarėjo. Kalebas, vilkinis šuva, pakėlė galvą, o juoda katė, tupinti Dezdemonai ant peties, pašiaušė keterą. Vakilijos

varna susigūžė mergaitės apsiausto kišenėje, tik Gvendolinos rupūžė niekuo neišsidavė, kad nerimautų.

Mergaitės pasileido bėgti dar greičiau. Dezdemona lėkdama pasisuko, pakėlė ranką

ir sušnabždėjo:

Gęsta žaltvykslių šviesa, Tvenkiasi tiršta migla, Lobio nieks nepamatys, Jo vieta liks paslaptis.

Ir išsyk už mergaičių išdygo tiršta rūko siena.

Gvendolina tyliai sukikeno.

– Jie tikrai pasiklys.

Išties mergaitės neilgai trukus išgirdo rūko tumuluose tyliai keikiantis.

– Dezdemona, greičiau, bėgam tolyn! – šūktelėjo Alvina, Dezdemona pasivijo drauges.

Mergaitės uždususios atbėgo ir sustojo prie milžiniško medžio. Pro jo šakas skverbėsi saulės spinduliai, nardino viską į magišką auksinę šviesą.

Medžio šaknys driekėsi į visas puses, pynėsi tarpusavyje.

– Štai! Čia jis lauks tų, kuriems yra skirtas, – sušnabždėjo Alvina. – Mums reikia pasiskubinti, nežinau, kiek laiko veiks rūko burtas!

Mergaitė dar kartą apsižvalgė, išvyniojo iš skraistės skrynutę ir smuko medžio drevėn. Kitos mergaitės paskui ją.

Po medžiu buvo tarsi koks urvas, kurio sienos – susivijusios medžio šaknys. Ten Dezdemona patupdė savo katę. Kalebas liko lauke, krito į minkštas samanas. Juk kas nors turi eiti sargybą. Tačiau gulėjo pastatęs ausis. O ir Vakilijos varna liko tupėti lauke, medyje, žvalgėsi į visas puses.

Mergaitės linktelėjo viena kitai, susikibo rankomis ir sustojo rateliu. Užsimerkusios ėmė kalbėti raganų burtažodį:

Mums pagalbon atskubėki, Lobį dar paslėpt padėki, Tegul jį priglaudžia žemė

Ir likimas tegul lemia Brangenybes rasti vaikui

Iš nutolusiojo laiko, Tegul lobį tas suranda, Kas jo dovaną supranta.

Atsiverkit, žemės vartai, Paslaptis išsaugot verta.

Ir šaknys mergaičių ratelio viduryje prasiskyrė, atsivėrė apskrita gili įduba. Mergaitės atsargiai paguldė jon skrynelę.

O tada vėl sustojo į magišką ratą.

Saugok, sergėk ir globok, Niekam jo neatiduok. Lobį randa ne bet kas, Tiktai tas, kuris iškas. Skrynios turtai skirti tam, Kas dar tenkinas mažu, Netrokšta galios, pinigų

Ir nepabūgs užduotų klausimų,

Tai penktoji knyga apie smalsios mergaitės, tapusios raganaite, nuotykius. Iš savo tetos Alvinos paveldėjusi mišką, Gluosnė susiranda naujų draugių, pamilsta gamtą, augalus ir gyvūnus bei po truputį mokosi burtų, atsakomybės ir draugystės. Bičiulės raganaitės nuolat pakliūna į įtraukiančius ir magijos pilnus nuotykius. Šįkart Gluosnė su draugėmis ieško raganų lobio ir išmėgina tokius burtus, kokių iki šiol nenumanė egzistuojant. Vidutinio mokyklinio amžiaus vaikams skirtą istoriją puošia kruopščios italų ir britų dailininkės Simonos Ceccarelli iliustracijos. Vokiečių rašytoja ir aktorė Sabine Bohlmann Lietuvos skaitytojams pažįstama iš serijų „Mergaitė vardu Gluosnė“ ir „Upės vaikas“ bei paveikslėlių knygos „Ei, tėti... Ar dešimt yra daug?“, tačiau gimtojoje Vokietijoje ji – dar ir animacinių filmų įgarsintoja, suteikusi balsus tokiems daugelio mėgstamiems personažams kaip Pikačiu iš „Pokemonų“, Kenis iš „Pietų parko“ ir sesutės Liza bei Megė Simpson iš „Simpsonų“.