II. Jubiliejai
DAILININKUI, SKULPTORIUI, FOTO MEISTRUI VLADIMIRUI NIKONOVUI – 60
NUO UŽUSALIŲ IKI ŠĖTOS – BERIBĖS FANTAZIJOS Marius GLINSKAS, žurnalistas
kaip dabar pats teigia, tuose „žaidžiančio žmogaus“ renginiuose bene sparčiausiai ir ūgtelėjęs, net įsitikinęs, kad jo fantastiniai metaliniai paukščiai gali plačiai išskleisti sparnus. Prabėgę keli dešimtmečiai nuomonės nepakeitė: šių metų pradžioje Kultūros centre parengta ekspozicija „Žaidžiančio žmogaus žaidimai“ yra to žmogaus, kuris dalyvavo visose septyniose „Homo ludens“ atrakcijose. Jo sukurtas metalinis žmogutis, įsikoręs ant metalinio rato, netoli šviesoforo, ir dabar laiko forumo vėliavėlę su užrašu „Meno galerija“, o kiti kūriniai puošia kone legendinę pievelę ir visą Jonavos miestą.
KŪRYBĄ PAKURSTĖ IR KLAJOJANTIS RUBLIOVAS
Kas prisimena kadaise Kultūros centre sumanytus, gero šėlsmo lydimus „Homo ludens“ renginius, be abejo, įsidėmėjo ir ramų, kuklų menininką, kurio neįprasti darbai ir kiek glumino, ir kiek šokiravo prie tradicinių dailės žanrų pripratusius jonaviečius. Tas žmogus – tapytojo, fotografo, skulptoriaus svajonę savyje auginęs kūrėjas Vladimiras Nikonovas, kuris,
Vladimiras – šiek tiek žemaitis, nes prieš šešis dešimtmečius gimė Plungėje, gerai pažįsta šį kraštą, kadaise skersai išilgai išlakstė garsųjį Oginskių parką su bene pirmąsias meno pamokas bylojančiomis skulptūromis, vėliau drožinėjo medinius kareivėlius, o senam tvenkiniui net patikėjo savo išskaptuotą laivelį. Tačiau nei meno teorijos, nei tapybos nebuvo kada studijuoti, į tai įsigilino daug vėliau, tarnaudamas armijoje Ukrainoje, vėliau Čekoslovakijoje, susižavėjo albumuose atrastų siurrealistų, dadaistų, ypač Salvadoro Dali išmonėmis.
37
