Pirmoji Jėzaus Kristaus kūdikystės evangelija 1 SKYRIUS 1 Šiuos pasakojimus radome vyriausiojo kunigo Juozapo, kurį pavadino kažkoks Kajafas, knygoje 2 Jis pasakoja, kad Jėzus kalbėjo net būdamas lopšyje ir pasakė savo motinai: 3 Marija, aš esu Jėzus, Dievo Sūnus, tą žodį, kurį tu išnešei pagal angelo Gabrieliaus pareiškimą tau, ir mano tėvas atsiuntė mane pasaulio išgelbėjimui. 4 Tris šimtai devintaisiais Aleksandro æros metais Augustas paskelbė įsaką, kad visi asmenys turi vykti apmokestinti savo šalyje. 5 Juozapas atsikėlė ir su savo žmona Marija nuvyko į Jeruzalę, o paskui atvyko į Betliejų, kad jį ir jo šeimą apmokestintų jo tėvų mieste. 6 Kai jie atėjo pro olą, Marija prisipažino Juozapui, kad atėjo jos gimdymo laikas, ir ji negali eiti į miestą, ir tarė: Eikime į šitą olą. 7 Tuo metu saulė buvo labai arti nusileidimo. 8 Juozapas nuskubėjo atvesti jai pribuvėjos. ir pamatęs seną hebrajų moterį iš Jeruzalės, jis tarė jai: Melskis, ateik čia, geroji moterie, ir eik į tą olą, ir pamatysi moterį, ką tik pasiruošusią išvesti. 9 Tai buvo po saulėlydžio, kai senoji moteris ir Juozapas su ja pasiekė olą ir abu įėjo į ją. 10 Ir štai, visa tai buvo pripildyta šviesų, didesnių už lempų ir žvakių šviesą ir už pačią saulės šviesą. 11 Tada kūdikis buvo suvyniotas į suvystymus ir čiulpdavo savo motinos šv. Marijos krūtis. 12 Pamatę šią šviesą, jie abu nustebo. senolė paklausė šventosios Marijos: Ar tu esi šio vaiko motina? 13 Šventoji Marija atsakė: “Ji buvo”. 14 Apie tai senoji pasakė: „Tu labai skiriasi nuo visų kitų moterų“. 15 Šventoji Marija atsakė: “Kaip nėra tokio vaiko, kaip mano sūnus, taip nėra ir moters, panašios į jo motiną”. 16 Senoji moteris atsakė: “O mano ponia, aš atėjau čia, kad gaučiau amžiną atlygį”. 17 Tada Dievo Motina, šventoji Marija, jai tarė: “Uždėk savo rankas ant kūdikio! kurią padariusi ji tapo visa. 18 Išeidama ji tarė: “Nuo šiol visas savo gyvenimo dienas prižiūrėsiu ir būsiu šio kūdikio tarnas”. 19 Po to, kai piemenys atėjo, sukūreno ugnį ir labai džiaugėsi, jiems pasirodė dangiškoji kariuomenė, šlovinanti ir garbinanti aukščiausiąjį Dievą. 20 Ir piemenims užsiimant tuo pačiu darbu, ola tuo metu atrodė kaip šlovinga šventykla, nes ir angelų, ir žmonių liežuviai susivienijo garbinti ir šlovinti Dievą dėl Viešpaties Kristaus gimimo. 21 Pamačiusi visus šiuos akivaizdžius stebuklus, senoji hebrajų moteris šlovino Dievą ir tarė: „Ačiū tau, Dieve, Izraelio Dieve, kad mano akys matė pasaulio Gelbėtojo gimimą. 2 SKYRIUS 1 Atėjus jo apipjaustymo laikui, būtent aštuntai dienai, kai įstatymas įsakė vaiką apipjaustyti, jie apipjaustė jį oloje. 2 Sena hebrajų moteris paėmė apyvarpę (kiti sako, kad ji paėmė bambos siūlą) ir užkonservavo alebastro dėžutėje su senu spygliuočių aliejumi.
3 Ji turėjo sūnų, kuris buvo vaistininkas, kuriam ji pasakė: “Neparduok šios alebastro dėžutės su spygliuočių tepalu, nors už tai tau būtų paaukoti trys šimtai pensų”. 4 Tai yra ta alebastrinė dėžutė, kurią nusidėjė Marija įsigijo ir išpylė tepalą ant mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus galvos bei kojų ir nušluostė ją savo galvos plaukais. 5 Po dešimties dienų jie nuvežė jį į Jeruzalę, o keturiasdešimtą dieną nuo jo gimimo pristatė jį šventykloje Viešpaties akivaizdoje, paaukodami už jį reikiamas aukas pagal Mozės įstatymo reikalavimą: vyras, kuris atveria įsčias, bus vadinamas šventu Dievui. 6 Tuo metu senasis Simeonas matė jį spindintį kaip šviesos stulpą, kai šv. Marija Mergelė, jo motina, nešė jį ant rankų ir buvo apimtas didžiausio pasitenkinimo. 7 Aplink jį stovėjo angelai ir jį garbino, kaip aplink jį stovi karaliaus sargybiniai. 8 Tada Simeonas, priėjęs prie šv. Marijos ir ištiesęs į ją rankas, tarė Viešpačiui Kristui: “Dabar, mano Viešpatie, tavo tarnas išeis ramybėje, kaip tu pasakei. 9 Mano akys matė Tavo gailestingumą, kurį paruošei visų tautų išgelbėjimui. šviesa visoms tautoms ir šlovė tavo tautai Izraeliui. 10 Pranašė Ana taip pat buvo šalia ir, prisiartinusi, šlovino Dievą ir šventė Marijos laimę. 3 SKYRIUS 1 Ir buvo taip, kad Viešpats Jėzus gimė Betliejuje, Judėjos mieste, karaliaus Erodo laikais. išminčiai atvyko iš Rytų į Jeruzalę pagal Zoradaschto pranašystę ir atnešė su savimi atnašų: aukso, smilkalų ir miros, pagarbino jį ir aukojo jam savo dovanas. 2 Tada ponia Marija paėmė vieną iš jo suvystymų, į kuriuos buvo suvyniotas kūdikis, ir davė jiems vietoj palaiminimo, kurį jie gavo iš jos kaip kilniausią dovaną. 3 Ir tuo pat metu jiems pasirodė angelas tos žvaigždės pavidalu, kuris anksčiau buvo jų vadovas jų kelionėje; kurios šviesa jie sekė tol, kol grįžo į savo šalį. 4 Sugrįžę karaliai ir kunigaikščiai atėjo pas juos, klausdami: ką jie matė ir padarė? Kokią kelionę ir sugrįžimą jie turėjo? Kokią kompaniją jie turėjo kelyje? 5 Bet jie pagamino vystynes, kurias jiems padovanojo šventoji Marija ir dėl kurios šventė. 6 Pagal savo šalies papročius susikūrę ugnį, jie ją garbino. (Gns) 7 Įmetusi vystyklą, ugnis paėmė ją ir išlaikė. 8 Kai ugnis buvo užgesusi, jie ištraukė suvystytą audinį nesužaloti, tarsi ugnis jos nepalietė. 9 Tada jie pradėjo jį bučiuoti, užsidėti ant galvų ir akių, sakydami: „Tai tikrai neabejotina tiesa, ir tikrai nuostabu, kad ugnis negalėjo jos sudeginti ir sunaikinti“. 10 Tada jie paėmė jį ir su didžiausia pagarba sukaupė tarp savo lobių. 4 SKYRIUS 1 Erodas, supratęs, kad išminčiai delsė ir negrįžo pas jį, sušaukė kunigus ir išminčius ir tarė: “Pasakyk man, kurioje vietoje turi gimti Kristus? 2 Kai jie atsakė, kad Betliejuje, Judėjos mieste, jis ėmė mąstyti apie Viešpaties Jėzaus Kristaus mirtį. 3 Bet Viešpaties angelas pasirodė Juozapui miegant ir tarė: “Kelkis, imk kūdikį ir jo motiną ir eik į Egiptą, kai tik gaidys pragys”. Taigi jis atsikėlė ir nuėjo. 4 Kai jis svarstė apie savo kelionę, jį ištiko rytas. 5 Kelionės metu nutrūko balno diržai.