Dažnai būna geriau keliauti aplinkui negu tiesiausiu keliu. Antuanas de Sent Egziuperi
Benaspakeleivingaiskariniaissunkvežimiaisperparąnusigavo beveikikinamų.Išpagrindiniokeliosukokaimovieškelis.Iki gimtinėsjaubuvonetoli.Visąlaiką,kolvažiavopagrindiniaiskeliaisį rytus,priešaiseismąįvakarųpusęjudėjovirtinėsvalstiečių,miestųir miesteliųgyventojų.Kaimiečiaisėdėjovežimuose,prikrautuose įvairiųrakandų,kitijudėjopėsčiomis,stumdamivaikiškus vežimėlius,pilnusdaiktų.Miestiečiai,neturintystransporto priemonių,slinkopėsčiomis,nešinilagaminaisirkuprinėmis.Visų veidaibuvoperkreiptinuovargio,nerimoirnevilties.Žmonėsbėgo nuookupantųrusųįVakarus,įnežinomybę.Retsykiaisdanguje pasirodydavolėktuvai,betjiems,matyt,nerūpėjonelaimėliaibėgliai. Jieskrisdavoten,kurdundėjokanonada.
Išpaskutiniopakeleivingosunkvežimiojisišlipo,kailiko mažiauneidvidešimtkilometrųikinamų.Draugiškaiatsisveikinosu vairuotojuirenergingaipasukonamųkryptimi.Benoširdisdaužėsi smarkiau,nesjaudinosi.Namuosenebuvobeveikšešeriusmetus.Jį, smagiaižingsniuojantįgimtinėslaukais,netrukusprisivijojuodbėrio arkliotempiamasvežimas.Vadeliojosenyvasvalstietis, užsimaukšlinęsantgalvoskareiviškąausinękepurę,antkojų užsimetęsavikailiopaltą.
–Dėde,galpavėžėtumikiŽagarėnų?–sušukoBenas.
–Žiūrėk,brač,vokietis,otaipgerailietuviškaišneka,–sustabdė
vežimąsenolis.–Sėskis,linksmiaubusdviese.
Benasįmetėįvežimąkuprinę,įšokopats,oposuoleliu pakišošautuvą.
–Dėkui,dėde.Iškurvažiuoji?–pabandėužmegztipokalbį.
–IšKybartųturgaus.Otu,brač,kastoksirkąčiaveiki?
Benasžinojo,kadkaimožmonėsatsargūs.Kolneišsiaiškins,kas tutoks,išjųnesužinosinieko.Jistrumpainupasakojo,iškurkilęsir kurkariavo.Užkągavoatostogų,nutylėjo.Nemėgogirtis.Pagalvojo, kadtiekinformacijosturėtųužtekti,kadįgautųminimalų
bendrakeleiviopasitikėjimą.Benuibaiguskalbėti,senukasdarkeletą minučiųtylėjo,žiūrėjoįkeliąirmąstė.
–Tai,kasdabarbus,brač,kaijūspasitrauksit?Kurvokiečių galybėdingo,tumanatsakyk?–senukoakysirveidasrodėdidžiulį susirūpinimą.
–Neišvengiamaiateiskomunistai,dėde.Nebuvaučianuo 1939 metų,betgirdėjau,kaddaugžmoniųnukentėjo.Manau,vokiečiai karąpralaimėjo.DuokDieve,jiemsjėgųapsaugotiVokietijąnuo ivanų,omesturėsimepatyskapstytisišbėdos.
–Taituman,brač,irpasakyk,kodėljietąkarąpralaimėjo, juk prieMaskvosjaubuvo?–neatstojosenukas.
–Aštau,dėde,galiupasakytitiktai,kąmačiaufronte. Mano
galva,rusaituritiekdaugkareivių,kadmesjųnesugebėtume iššaudyti.Kitapriežastis–Amerikajuosapginklavo,davėsočiai pavalgyti.Kodaugiauivanuireikia.Enkavėdistaijiemsužnugaros pastatokulkosvaidžiusirvisus,kuriebėgaatgal,sušaudo.Rusams žmoniųnegaila.Todėljiepuolakaipišprotėję.Ovokiečių kariuomeneitrūkstažmonių,lėktuvų.Tankaidažnaistoviirnegali pajudėtiįmūšį,nesnėradegalų.Taipkaronelaimėsi,–paaiškino Benas.
Senukasnutiloirdaugiauniekoneklausinėjo.Jiedardėjo tylėdami.PokieklaikoBenasneiškentė:
–Otau,dėde,prievokiečiųbuvogeriaugyventarprie ruso?
–Abulabupanašūs,brač.Irvienamduok,irkitamduok. Valgyt taivisiemsreikia.Valstietįvisiskriaudžia.Tikvokiečiųtvarka geresnėbuvo.Užviskąjiesumokėdavo,niekasneplėšikavo.Vokietis leidožemędirbt.Tiknelįskįpolitikąirgalėsigyvent.Kaiatėjorusai, nespėjokojųapšilt,iriškarttuos,kurienepatiko,–įSibirą.Tas,kuris daugiaužemėsturi,–buržujus,reikiaatimtirištremti.Likusiusper nevalią–įkolchozus.Kastengalidirbt,brač,kainiekotavonėra,o viskasbendra.Kurtutokiąkvailystępasaulyjematei?Kaipgalima tokiąvaldžiąmylėt,kuriviskąištavęsatima,brač.MūsųDievas
jiemsnetinka,reikiajųLeninąirStalinątikėt.Kurtumatei,brač,kad krikščionisišsižadėtųsavoDievodėldviejųbolševikų.Ovokiečiai patysįbažnyčiąeinairmumsnedraudžia.NorsirjieHitlerįgarbina bereikalo...
–Taikądabarmumslietuviams,dėde,daryt?
–Kaipaštuonioliktais,brač,šauktisavanoriusirkovotisu bolševikais,–atsakymąsuraitėsenolis.
–JeigujauVokietijaneatsilaikopriešrusus,kaipmes sugebėsim?–suabejojoBenas.
–Pasmusžmonėsšneka,kadAmerikamūsųneatiduos antrą kartąsovietams.Baigsiskarassuvokiečiais–busnaujasAmerikos karassurusais.Pamatysi,brač.
Benasapietokiąkarobaigtįišgirdopirmąkartą.Šimintis jį sudominoirlikogalvoje.
Šnekučiuodamiesijieprivažiavopamiškę,kurkeliasskyrėsiį dvikryptis.Senukuireikėjokairėn,oBenui–įdešinę,kuružkeleto kilometrų–jųvienkiemis.Jisgražiaipadėkojoužpavėžėjimąir, susirinkęssavodaiktus,iššokoišvežimo.Palinkėjęvienaskitam geroskloties,atsisveikino.
Benaspasukojampuikiaipažįstamukeliuįnamus.Pakeliui, ant kalniuko,dešinėjejaumatėsikaimynoLukšiosodybostrobesių stogai,oužjųnetoliirjotėvųūkis.
Vieškelisvedėtiesiai.Nuojokaskelikilometraiatsišakodavo mažesnikeliukaiįvietiniųūkininkųsodybas.Lukšiųsodybanuo vieškeliobuvonutolusiapiedušimtusmetrų.Einantprošalį,Beno ausispasiekėkeistigarsai,sklindąišLukšiųkiemo.Girdėjosi vokiškoskomandos,klausimai.Išintonacijosbuvoaišku,kadvyksta neitindraugiškaspokalbis.Vėjasgarsusnunešdavošalin.Net įsiklausęsnegalėjosuprasti,kaskalbama.
KiekBenasprisimena,suLukšiaisjošeimabičiuliavosi seniai.
AntanasLukšyskartusujotėvušeštadieniaisvažiuodavoįturgų. Ilgaisžiemosvakaraispažaisdavokortomis„Tūkstantį“.Kartais išlenkdavopoburnelę.Vienaskitampagelbėdavo,kadirkasnutiktų.
Bendravobeveikkaipgiminės.JųdukraBirutėdažnaiatbėgdavopas juospažaistisujoseserimiMarija.SūnusJonasbuvogalpenkeriais metaisvyresnis,todėlBenoįkompanijąnekviesdavo.Benasjį visuometlaikėdideliuautoritetu,vyroetalonu.KaunebaigėKaro akademiją,įnamusgrįždavosuuniformairblizgančiaisauliniais batais.KaitikAntanaspakviesdavotėvą,Benas įsiprašydavoeiti kartupasLukšiuspasiklausyti,kąJonaspapasakosapieLietuvos kariuomenę,naujausiusginklusirpolitiką.Taipjiegyvenoprieškarą.
Benasnutarėpasidomėti,kasvykstasodyboje.Netoliese nusižiūrėjosenądidelępušį.Storomisjosšakomistarsikopėčiomis palipoaukštyn,kadgeriaumatytųkaimynokiemą.Patogiaiįsitaisė antšakos,išsitraukėiškuprinėsžiūronusirnukreipėžvilgsnįįLukšių kiemą.Tenbuvopilnavokiečiųkareivių,kurietampėkaimynusir piktairėkavo.Peržiūronusaiškiaupamatė,kasvykstakieme.Prie kluonodurųišrikiuotistovėjojaunasnepažįstamasvyriškis,Lukšys, jožmonaOnairdukraBirutė.Jąvosatpažino–buvojausuaugusi. „Kokiagraži!“,–nustebo,tačiaugreitsusizgribo,kaddabarnelaikas žiopsotiįgrožį.Kaimynaiatrodėmirtinaiišsigandę.Priešaisjuossu pistoleturankosenervingaiblaškėsijuodaesesininkouniforma vilkintiskarininkas.Jisemocingaikalbėjo,mostagavorankomis, tačiauišBenoslėptuvėsniekonesigirdėjo.Antsiuvaiantkiteliorodė, kadjisyragalbūtSSšturmbanfiureris.„Nemažasguzas.Įdomu,kąjis čiaveikia?“–spėliojoBenas.
Kiemoviduryjestovėjojuodasautomobilis„Opel-Kapitan“. Vairuotojas,vyresnioamžiausvyras,veiksmąstebėjoatsirėmęsį automobiliodureles:suprask,jodarbas–tikvairuoti.Antjodiržo kabėjopistoletodėklas.Šalia,priešulinio,stovėjomotociklassu priekaba,priekuriosbuvopritvirtintaslengvasiskulkosvaidis.Abu motociklininkaisėmėiššuliniovandenį,pylėjįįtalpyklas,garsiai šūkaudami.Jųautomataibuvomotociklopriekaboje,kyšojotik vamzdžiųgalai.Akivaizdu,kadvokiečiaijaučiasisaugiai,grėsmės nemato.
Benasnumanė,kadsituacijaniekogerajokaimynuinežada, kadvisaiLukšiųšeimaigalibaigtisliūdnai.Tiknetilpogalvoje,ką blogovokiečiamsgalėjopadarytiramus,taikusūkininkasLukšys.Jis pasiruošėšautuvą,pritaisėoptinįtaikiklį,perjįdarįdėmiauėmė stebėtitai,kasvyksta.Geriauįsižiūrėjęsįnepažįstamojocivilioveidą,
įsitikino,kadregigryniausiokraujožydą.Vyrasbuvosimpatiškas,bet jobruožaiišdavėkilmę.DabarBenuitapoviskasaišku.Esesininkai, kuriegalėjobūtiišgestapo,radęžydą,netikjo,betirjoglobėjų ramybėjetikrainepaliks.
„Frontastraukiasi,suimtijuoskaipnusikaltėliusirgabentiį artimiausiąareštinęjieneturineilaiko,neinoro.Arpaleis nenubaustus?Nepaleis.Vienintelislogiškasjųsprendimas–iškvosti irsušaudyti“,–baisiąišvadąpadarėBenas.
Užžydųslėpimąirgelbėjimąjųglobėjamsgresiamirties bausmė.Apsispręstireikėjoakimirksniu:leistižūtiartimiems žmonėmsaršaudytisavus?Kasbus,jeišaudysįvokiečius?Tadajis tapspriešunetikrusams,betirvokiečiams.„Lukšiusgelbėsiu. Nesvarbu,kasmangrėstų“,–nusprendėBenas.Jisgreitaiįvertino vokiečiųgalimybes,pajėgumus,susidėliojoveiksmųplaną.Užtaisė šautuvąir,sulaikęskvapą,taikiklyjeėmėieškotipirmosiosaukos.
Atstumasbuvonedidelis,veiktireikėjožaibiškai.
Popirmojotaiklausšūvioįkrūtinękritokarininkas.Jislėtai paleidoišrankų„Valterį“irsusmukotiesiaiprieLukšiokojų,ant kuriokątiknežmoniškairėkėirjįkeikė.Kaimynasišnetikėtumo sustingo–tokiosįvykiųeigosjisnesitikėjo.
Vairuotojas,išgirdęsšūvį,pritūpėišišgąsčioir,pamatęs smunkantįantžemėssavoviršininką,instinktyviaipasislėpėuž automobiliodurelių,matarčiaugeresnėspriedangosnebuvo.Abu motociklininkai,apstulbęišnetikėtumo,stovėjolygįbestiir nesusigaudė,kogriebtis.Tikdairėsiįšonus,nesuvokdami,iškur šaudo.Jiebuvopavojingiausi,nesgalėjopultipriekulkosvaidžioir paleistiugnįįbetkuriąpusę,taippatirįsuimtuosius.Pasinaudojęs keliomispanikossekundėmis,kuriassukėlėnetikėtaataka,Benaskitu taikliušūviunušovėmotociklininką,puolantįprieautomato.Antrasis spėjopagriebtiautomatąirpasislėptiužšulinio.Tačiaujisvisdar nežinojo,iškuriospusėsšaudo.Benaspertaikiklįmatėtikjokojas. Reikėjolaukti,kolpasirodyskareiviogalvaardaugiaukūno,kad galėtųpaleistimirtinąšūvį.LauktiBenasmokėjo.Priedangoje esesininkasužsidėjošalmą,išsitraukėžiūronusirdrąsiaiiškišonosį virššuliniorentinio.„Na,tutikrainebuvaifronte,greičiausiai gainiojaibeginkliusžmonesužnugaryje“,–nusprendėsnaiperis,
nuspausdamasgaiduką.Kulkapataikėšiektiekaukščiaudešinės akies,irnelaimėlissusmukoužšulinio.
Pomaždaugtrijų,keturiųminučiųkiemelikogulėtitrys esesininkai,opriekluonodurųnejudėdamistovėjotryskaimiečiaiir žydas.Nėvienasnesiryžožengtižingsnio.Laukė,kasbustoliau.
Didžiausiosgrėsmėsbuvopašalintos:karininkasgulėjo kniūbsčiasantžemėspriešaisišbaimėssustingusiusbelaisvius,oabu motociklininkaitįsojonegyvipriešulinio.Likovairuotojas, ginkluotaspistoletu.Supratęs,kasvyksta,jisšokoprieautomobilio vairo,užvedėvariklįirvisugreičiupasukoįvieškelį–tiesiaiįpušį, kuriojeslėpėsiBenas.Išbaimėsvargšasnebesusigaudė,neiiškur šaudoma,neikurjambėgti.Paliktijįgyvą,paleistibūtųnedovanotina klaida.JauužvalandosįLukšiokiemąprivažiuotųkareivių,kurie neišvengiamaiįvykdytųegzekuciją.
Benasperpriekinįopeliostiklągeraimatėvairuotojosiluetą prie vairo.Nusitaikęsįjokrūtinę,nuspaudėgaiduką.Nuaidėjošūvis–automobilismetėsiįkelkraštįir,nuriedėjęsbulvienojaisapie septynetąmetrų,užgeso.Vairuotojassukniuboantvairo.
Lukšyssunamiškiaistoliaustovėjosurištomisrankomisprie kluono,bijodamipajudėti.Benasišsliuogėišmedžioirnubėgoprie opelio.Reikėjokuogreičiaupaslėptiįkalčiusirišlaisvintikaimynus.
Benasvairuotojąnustūmėantkeleiviosėdynės.Patsatsisėdo prievairo,įjungėvariklįirišlėto,kadneužklimptų,atbulasišriedėjoį keliuką.Automobiliostikležiojėjojošūviopadarytaskylė.Jispasuko automobilįįLukšiųkiemą,oatvažiavęssustojopriekluonodurų. Priėjęsprienelaimėlių,nupjaustėvirvesnuosuimtųjųrankų.Šie
žiūrėjoįjįišplėstomisišnuostabosakimisirnesuvokė,iškuratsirado šitas„angelassargas“,išgelbėjęsjiemsgyvybes.TadaBenaspasisuko įLukšį,nusiėmėkepuręirtarė: –Labas,kaimyne.Čiaaš– Benas.
–Čiatu,JonoBenas,negaliupatikėt?–beveikverkėiš džiaugsmoLukšys,darnespėjęsatsipeikėti.–Jukapietavetieklaiko jokiųžiniųnebuvo.Kaiptučiaatsiradai?
–Dėde,vėliaupasikalbėsim.Dabarmikliaisusitvarkom tavo kiemą,nesjaulabaičiapripaškudinta,–kreivainusišypsojoBenas.
–Taijautikrai,–liūdnaipritarėAntanas.
–Tempkitgulinčiusponusįkluoną,–kreipėsiBenasį žydelįirį
kaimyną.–Paslėpkitpošiaudais,onaktįmesjųatsikratysim.Opelį įvarysiuįkluonąprogaliniusvartusirsurinksiuginklus.Birutėsu mamategulpašluojavisur,kurkraujodėmės,tegulpabarstožemėm, kadneliktųvokiečiųkraujopėdsakų.
Visi,netaręnėžodžio,puolėvykdytiBenopaliepimų.Po pusvalandžioniekasnebūtųįtaręs,kadLukšiokiemevyko susišaudymasirtįsojoketurilavonai.
Kaimynasgreitaiatgavosveikąnuovokąirkaipšeimininkas valdingutonusukomandavošeimynykščiams:
–Greitįstubą!Otaidarkokiekitinelabiejiatsibels.Tu, Jakovai,įslėptuvę,irikinaktiessuAdanekišiniekurnosies!–kreipėsiįjaunąžydą,kurisjaubuvoatsipeikėjęsirtrynėsivirvių nuspaustusrankųriešus.
Šeimasugūžėjovidun.Benasmatė,kaipJakovas šmurkštelėjo
užkrosnies,kopetėlėmisužlipoįpalėpę,užsikėlėjasiružsidengė angąlentomis,kuriostobulaisutaposukitomislubųlentomis.
LukšiaiirBenastylomissusėdopriestalosvetainėje.
–Mamyt,įpilkmumsvisiemspostiklinaitęruginės.
Atrodo,jog
antrąkartągimėm,–pavargusiubalsupasakėūkininkas.–Jau,Benai, maniau,kadpaskutiniojiišmušė.
Benaslaukė,koljieatsigausposukrėtimo,tadneskubėjo pasakoti.Graži,nedidukė,pusamžiosulaukusiLukšiožmonaOna užtiesėšvariąstaltiesę,padengėstaląindais,pastatėtrisstikliukus, kuriuospripildėstipriaduonakvepiančianaminedegtine.
–Tėveli,taprogairašišgersiu.Niekonesakyk,šiandien reikia
visiems,–tarėOna.
Visikartubežodžiųpakėlėstikliukus,susidaužėirišgėrėiki dugno.
DukraBirutėpriekrosnieskaitėpuodąsubarščiais. –Dabargalimirpakalbėti,–ramesniubalsuprabilo Lukšys.
Svečiastrumpaipapasakojo,kokiaiskeliaisjisčiagrįžo. Nekalbėjoapiesavožygdarbiusfronte,tikprasitarė,jogyrasnaiperis.
KaiBenasbaigėpasakoti,Lukšysneskubėdamas,kaip tikrasvalstietis,prabiloapiesavošeimynosgyvenimą,prasidėjus karui.Atėjusvokiečiams,Lukšiaiprisitaikėprieokupantųgriežtos tvarkos,dirbožemę,auginogyvulius,didesniųbėdųsuvaldžia neturėjo.Tačiau1942metųvasarąatsitikoįvykis,pakeitęsjų tolimesnįgyvenimą.KartąBirutėišbėgoperkeltiganyklojekarvių.Jai nuginuskarvesarčiauupės,priekarklyno,sutikojaunąžydąsu paauglemergaite.Krūmuosejiebuvoįsikūręvarganąeglišakių pašiūrę,kurslapstėsinuopiktųžmoniųakių.Atrodėišbadėjęir nusilpę.Drabužiailabiaupanėšėjoįdraiskalus.Biruteijieprisipažino, kadjaudumėnesiusyrapabėgęišKaunogeto,slapstosinuovokiečių irpolicininkų.Prašėtikmaisto.Mergaitė,grįžusinamo,viską papasakojotėvui.
Lukšysčiupopintinę,prisikrovėmaistoirnuskubėjopats pasikalbėtisubėgliais.Tai,kąišgirdoišjųapieKaunogetą,neužmirš niekada.Nusprendėapgintijuosnuožūties.Maitinokeliassavaites, kolvienądienągrįžoirtarėžmonai:„Mesturimeišgelbėtišituos žydukus.“ KaiOnasuabejojo,arreikiarizikuotisavogyvybėmis, Lukšystepasakė:„Jukjieirgižmonės,kaipirmes.“Daugiaujo niekasneklausinėjoirjamnepriekaištavo.Šeimasuprato,kadprivalo taippasielgti,nestikiDievu,yrakatalikai.
PerkeletądienųLukšyssuJakovupastogėjepriekaminoįrengė slaptąkambarėlį,kurgalėtųžydukaisaugiaipasislėpti,ožiemą nesušaltų.TaipjųnamuoseatsiradoJakovasZaksasirjosesuoAda. Jieėmėgyventipenkiese.Jakovaspasirodėdarbštusiršaunusvyras. JiskartusuAdanaktimis,kadniekasnepastebėtų,Lukšiams padėdavodirbtiūkiodarbus.Tyliaipašerdavogyvulius,išvalydavo gardus, prižiūrėjodaržus.Dienąilsėdavosi.Vakaraiskartuvakarieniaudavo, šnekėdavosiapielaikusnepriklausomojeLietuvoje,apietai,kąveiks pokaro,klausydavosiperradijąžinių.Jakovasbuvoišprusęs.Jis baigėKaunouniversitetą,turėjofinansųspecialistodiplomą.Gerai mokėjorusų,vokiečiųiritalųkalbas.Galėdavoverstižiniasišanglų kalbos.Lukšysturėjoradiją,perkuriąjieklausydavožiniųiš Londonoirsužinodavoapietikrąpadėtįrytųfronte.
Taipprabėgobeveikdvejimetai.JakovasirAdapriprato prie
slapstymosi,priegyvenimoritmoirkantriailaukėkaropabaigos. Jakovoatsargumaspertieklaikoišblėsoirjisdienomisišeidavoį lauką.Dažniausiaikąnorsmeistraudavoūkiniamepastate.Todėljįir pagavonetikėtaipasirodęsvokiečiųgestapininkassupalyda.
TolimesnęistorijosdalįBenasjaužinojo.Koljiešnekučiavosi, laukeėmėtemti.
–Dėde,einuapžiūrėsiuautomobilį,pagalvosiu,kurpaslėpti tuosvokiečiusirjųturtą,–tarėsvečiasir,pakilęsnuostalo,išėjo laukan.
Įlindęsįkluoną,Benasnutarėapžiūrėtinetikautomobilį, betirnukautųjųdaiktus.Motociklininkaiirvairuotojas,išskyrus asmeniniusdaiktusirginklus,niekoįdomausneturėjo.Tačiaukai atidarėautomobiliobagažinę,nustebo,pamatęsketuriasmedines dėžesšoviniams.„Kamtiekšoviniųvežiotistokiorangokarininkui?“ –kiloklausimasBenui.Durkluatlupovienosdėžėsdangtį.Jibuvo prikimštaįvairiųgestapodokumentų.Antrosiosturinystaippatjo nesudomino.Jojegulėjotuštiįvairiųdokumentųblankai,keletas antspaudųirkrūvagreičiausiaigestapoagentųasmeniniųbylų. Atidaręstrečiąją,netpritūpė.Jibuvopilnaįvairiausiųauksinių papuošalų:grandinėlių,žiedų,auskarų,medalionųbeikitokių juvelyriniųdirbinių.Taiatrodėkaiplobis.Benaspaėmėvieną vestuvinįžiedą,pavartėjįrankoje.Vidinėjepusėjeaiškiaimatėsi išgraviruotasvardas:„Jofei“.Jokiųabejonių:visosšitosbrangenybės yraatimtosišžydų.Metėžiedąatgalirpradėjoluptiketvirtosios dėžėsdangtį.Josturinysnustebinonemažiauneitrečiosios.Dėžėje radosurištusirtvarkingaisudėtusįvairiųšaliųbanknotus.Iškart atpažinoreichsmarkes,kuriosužėmėkonepusędėžės.Pirmąkartą pamatėiržaliusAmerikosdolerius,šimtinėmiskupiūromis.Daug dolerių.GulėjoirkrūvelėDidžiosiosBritanijossvarų.Priepinigų, paleidėžėsdešinęsienelę,joakįpatraukėtaippattvarkingaisustatyti penkidrobiniaimaišeliai.Jiebuvostipriaiužveržtimetaliniaisžiedais iružplombuoti.Vienamnulaužėplombą,atrišo,oturinįpabėrėant bagažinėsdugno.Netprietemojesublizgoauksomonetos,antkurių puikavosiišlietasrusųcaroNikolajausIIatvaizdas.
Vadinasi,gestapošturmbanfiureris,bėgdamasįVakarus, bagažinėjevežėsiirprisiplėštądidžiulįturtą,kurisgalėjobūtigestapo arbanusavintaspatiesesesininko.Tačiaudabartaineturėjojokios reikšmės.Reikėjonuspręsti,kądarytisuradiniais.Jisapsidairė. Kluonokampepamatėįkulbęįkirstąkirvį.Paėmęsjį,rūpestingai užkalėvisasketuriasdėžes.Dėžęsužydųauksuiškėlėišmašinosir įkišogiliaipošiaudųstirta.Uždaręsbagažinę,grįžoatgalįnamąpas šeimininkus.Lukšys,jauvisiškainurimęs,sėdėjopriestaloveiduį langą,laužėvarškėssūrį,gėrėčiobreliųarbatąsumedumi.Benastarė:
–Dėde,einamįkiemą,reikiapasikalbėt. Svečiaspirmas,Lukšysjamišpaskosišėjoįlauką.
–Na?–nekantravošeimininkas.
–Dėde,automobilyjeradaudėžęsuprisiplėštužydųauksu. Kokįdvidešimtkilogramų!Reikianuspręsti,kąsujuodaryti.
–Negalibūti!–išsiplėtėLukšioakys.
–Gali,gali,–tikinoBenas.–Reikiaskubintis,koldarsykį neatlėkėnelauktisvečiai.Einamįkluoną,parodysiu,kurlaikinai paslėpiau.
Išvydęsdėžęsuauksu,Lukšyskaipmatatsipeikėjo.
–Jeitužinai,kadauksasžydų,jįturimežydamsirgrąžinti. Man
jonereikia,–kaipkirviunukirtoūkininkas.
–Turbūtjūsteisus,dėde.AtiduokimJakovui.Kaivisiškai sutems,kartusuJakovutądėžękurnorsužkaskit.Vėliautegul
žydelisirnusprendžia,kąsubrangenybėmisveiks.Mumsbussąžinė rami.Odabarvažiuosiuprieupėsirpaslėpsiuautomobilįsu nabašninkais.