VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
cam/Bims sccioencas VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS
DEKRETAS „DĖL DARBO UNIVERSITETO ATIDARYMO" Lietuvos ir Baltarusijos Liaudies Komisarų Tary ba, turėdama tikslą sukurti šalyje kūrybinės min ties židinį, apie kurį galėtų susitelkti mokslinės jė gos, sugebančios savo žiniomis ir patyrimu padė ti platiesiems darbo žmonių sluoksniams pertvar kyti visuomeninį gyvenimą kūrybinių komunizmo idealų principais, nutaria: 1. Carinės reakcijos uždaryto Vilniaus Univer siteto sienose įkurti visuotinį Darbo Universitetą. 2. Įvesti Universitete nemokamą ir visiems pri einamą mokymą; dėstymo sistemą — dalykinę ir semestrinę, vietos kalbomis. 3. Universitetas susideda iš trijų pagrindinių skyrių: bendrojo, mokslinio ir specialaus lavinimo. Pirmojo skyriaus uždavinys — padėti išvystyti pla čiose darbo žmonių masėse vieningą proletarinę pasaulėžiūrą. Antrasis skyrius sutelkia visus moks linius tyrimus. Trečiasis skyrius ruošia reikalingus kraštui visų gyvenimo ir visuomeninio ūkio šakų specialistus. 4. Švietimo liaudies komisariatui pavedama pir moje eilėje atidaryti fakultetus: socialinį (politika ir tarybinė statyba, pedagogika ir t. t.) ir gamtostechnikos (žemės ūkis, miškininkystė, medicina ir t. t.). 5. Paruošti Universiteto statutą pavedama Švie timo liaudies komisariatui. 6. Universiteto organizavimui ir laikinam vado vavimui sudaroma komisija iš draugų: S. Bobinskio, V. Biržiškos ir S. Cheltmano. 7. Visus pastatus, priklausiusius buvusiam Vil niaus Universitetui, perduoti Švietimo liaudies ko misariato žinion ir pirmoms išlaidoms asignuoti vieną milijoną. Vilnius, 1919 m. kovo 13 d. Liaudies Komisarų Tarybos Pirmininkas V. MICKEVICIUS-KAPSUKAS Švietimo liaudies Komisaras J. LEŠČINSKIS Reikalų valdytojas V. POŽĖLA
Nors darbų daug, bet jie mus maloniai supažindina su kandidatų į deputatus — Tei sės fakulteto doc. A. Žiurlio, doc. V. Stašaitienės ir V kur so studento-neakivaizdininko A. Laurinavičiaus biografijo mis. Doc. A. ŽIURLYS aktyviai dirba mokslinį ir pedagoginį darbą — paskelbė daugiau kaip 20 mokslinių darbų, da lyvavo ruošiant LTSR Civili nio kodekso projektą. Studen tai ir dėstytojai gerbia docen tą už jo kruopštų darbą bei nuoširdumą ir jo kandidatūrą iškėlė j miesto Tarybos de putatus. Doc. V. STASAITIENĖ — res publikinės ir Pabaltijo koor dinacinių komisijų rusų k. dėstymo nekalbinėse aukšto siose mokyklose klausimais narė, respublikinės komisijos rusų k. ir literatūros klausi mais prie LTSR mokyklų mokslinio tyrimo instituto narė. Keletą metų buvo uni versiteto profsąjunginės or ganizacijos vietos komiteto nare. Nuo 1959 m. dirba univer sitete it pradžių rusų k. ka tedros vyr. dėstytoja, dabar — e. docento pareigas toje pat katedroje. A. LAURINAVIČIUS 1962 m..
KOVO
14 <1. Nr. 8(668)
KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
VIVAT ACADEMIA! Tiiiiiiiiiiiiiiiiiii<iiiuiiiiiiiiiiiiiiiihiiiiitiininiiniiHiiiiiiii!iinl’::'..:Hiii|iiiiiiiiiiiiniiniĮl’tiiifiiiiiiiiiiiiiiii!iiiHi:.imiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiih’iuiiiiiiiiiiiii)miiiiiiuiiiiiiiiiiiii
Vakar sukako 50 metų, kai atkurta mūsų Alma Mater iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiijiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiji>)]iiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiii!iiiiiiiiiiiii • TAIP ATĖJO įkūrimo ir dėl M. K. Čiurlio niuje, miesto salėje (dabar suvažiavimas. Jis priėmė nu KOVO 13-OJI nio kūrinių nacionalizavimo ir Valstybinė filharmonija), vy tarimą dėl Lietuvos ir Bal jo šeimos aprūpinimo. M. K. ko Visos Lietuvos Tarybų tarusijos Kompartijų susivie SAUSIO 1 d. Įvyko pirma Čiurlionio kūriniai turėjo su suvažiavimas, kuris priėmė nijimo. Jungtinės partijos CK sis Šiaulių Darbininkų atstovų daryti pirmojo Lietuvos dailės pagrindinius įstatymus, Išrin pirmininku buvo išrinktas V. tarybos posėdis, kuriame buvo muziejaus pagrindą, jam buvo ko Centro Vykdomąjį Komite Mickevičius-Kapsukas. nutarta paimti valdžią mieste paskirti buvę Tiškevičiaus rū tą ir Laikinąją vyriausybę KOVO 10 d. Lietuvos ir į savo rankas. mai (dabar LTSR Mokslų aka pakeitė nuolatine — sudarė Baltarusijos TSR Liaudies Liaudies Komisarų Tarybą. Komisarų Tarybos posėdyje, SAUSIO 29 d. Vilniuje su demijos biblioteka). darytas Lietuvos Komunisti VASARIO 7 d. Lietuvos Jos pirmininku buvo paskir pirmininkaujant V. Mickevinės jaunimo sąjungos Laiky darbo liaudies komisariatas tas V. Mickevičius-Kapsukas. čiui-Kapsukui, buvo apsvars VASARIO 27 d. Vilniuje tytas Vilniaus universiteto nasis Centro Biuras, davęs priėmė dekretą dėl aštuonių pradžią Lietuvos KJS įkūri valandų darbo dienos įvedi įvyko pirmasis Lietuvos ir atkūrimo dekreto projektas. Baltarusijos CVK posėdis. Bu Svarstyme aktyviai dalyvavo mui. mo. vo nutarta abi tarybines res Z. Angarietis, A. Jakševičius, SAUSIO 31 d. Vilniuje pra VASARIO 12 d. Suvalki publikas sujungti į vieną J. Leščinskis, M. Kozlovskis, sidėjo Tarybų Lietuvos ap joje prasidėjo darbininkų ir valstybę ir pavadinti ją Lie skričių revoliucinių komitetų valstiečių sukilimas prieš vo tuvos ir Baltarusijos Tarybų S. Dimanšteinas ir kt. KOVO 13 d. Buvo patvir atstovų suvažiavimas. kiečių interventus ir lietuviš Socialistine Respublika. tintas istorinis dokumentasKOVO 4 d. Vilniuje pra dekretas, kuris padėjo teisi VASARIO 2 d. Vilniuje kuosius buržuazinius naciona prasidėjo Lietuvos Komunistų listus, už Tarybų valdžios įkū sidėjo Lietuvos Komunistų nius ir materialinius Vilniaus rimą. partijos ir Baltarusijos Komu universiteto atkūrimo pagrinpartijos II konferencija. VASARIO 18—20 d. nistų partijos II (jungtinis) VASARIO 5 d. Nutarime „Dėl kultūrinių vertybių ap saugos" revoliucinė vyriausy bė skelbė: „Susipratęs darbi ninkas ar sodietis žino, kad be šitokių kultūros vertybių neatstatysi iš senojo pasaulio griuvėsių socialistinės kultū ros rūmo". Šis nutarimas už draudė grobstyti ir naikinti kultūros vertybes ir perėmė jas revoliucinės valdžios ži nion. Nutarimas įpareigojo vesti griežtą vertybių apskai tą, jas akylai saugoti, nes jos „dabar pridera nebe rinktinių žmonių būriui, tik visiems Lie tuvos revoliuciniams darbo žmonėms". Tą pačią dieną Laikinoji revoliucinė vyriau sybė paskelbė nutarimus dėl Valstybės dailės muziejaus
SEKMADIENĮ BALSUOJAME Visuotinis Vilniaus Valsty binio V. Kapsuko universiteto profesorių, dėstytojų, studentų ir tarnautojų susirinkimas vieningai iškėlė žinomus mū sų dėstytojus kandidatais j Vilniaus miesto ir Lenino ra jono Darbo žmonių deputatų tarybos deputatus. Kas jie? Užsukame į rinkiminės apy linkės Nr. 2 agitpunktą, kurio vedėjas Karinės katedros dės tytojas A. Raikovas, rinkimi nės komisijos pirmininkas -— Gamtos fakulteto docentas S. Žeiba. Agitpunktas įsikūręs centriniuose VVU rūmuose. Šioje rinkiminėje apylinkė je kandidate j miesto Tarybos deputatus iškelta Medicinos fakulteto docentė A. BARTUSEVlClENĖ. Tai viena iš žy miausių respublikos rentgeno logių. Rinkiminėje apylinkėje Nr. 3 agitpunkto (Gorkio g.) ve dėjas — doc. J. Loiko. O rin kiminės komisijos pirminin kas — A. Sizonovas, Moksli nio komunizmo katedros vyr. dėstytojas.
1969 m.
grįžęs iš Armijos, įstojo mo kytis j VVU Istorijos ir filolo gijos fakultetą. 1963 m., tęs damas studijas neakivaizdiniu būdu, dirbo VVU mokslinėje bibliotekoje. 1967 m. išren kamas LLKJS Vilniaus m. Le nino raj. komiteto pirmuoju sekretoriumi. Komunistas A. Laurinavičius sėkmingai va dovauja Lenino rajono kom jaunimu,. Jis yra LLKJS CK narys, LLKJS Vilniaus m. ko miteto ir LKP Vilniaus m. Lenino raj. komiteto biuro narys. Neakivaizdiniu būdu mokosi mūsų universitete ir studijuoja lietuvių k. ir lite ratūrą V kurse.
Dauguma universiteto pir makursių balsuoja pirmą kar tą. Štai lituanisto M. Pilvinio atsakymas j mūsų klausimą: — Ką galvojate balsuoda mas pirmą kartą? ■— Jaudinuos, nes jaučiu kažkokią atsakomybę ir kartu tokį akivaizdų. visuomenės pripažinimą. Tėgul ir mūsų studentiški balsai įsilieja į vi so pasaulio žmonių balsus — mes balsuojame už taikią pa dangę, laimingą gyvenimą, už draugystę. V. ClŽINAUSKAITĖ G. MARKEVIČIŪTE
j
HESK 'P