Issuu

VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!

imt VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

TREČIOJI...

1959 m. spalio mėn.

8 KETVIRTADIENIS

Kaina 20 kap

Antrųjų pirmojo dirbtinio Žemės palydovo paleidimo metinių dieną pasaulį apskriejo žinia apie naują didelį laimėjlmą — iš Tarybų Sąjungos startavo daugelio pakopų raketa Mėnulio kryptimi — jau trečioji šiais metais. Tai liudlja, kad kosminės erdvės tyrimas žengia į priekį labai sparčiais tempais ir perauga į naują stadiją. Pirmuoju etapu, ruošiant

Komjaunuoliai ir komjaunuolės J tarybinis jaunime! Mokykitės gy venti ir dirbti komunistiškai! Ug dykite savo aukštas moralines sa vybes! Būkite sąmoningi ir nenu ilstantys komunizmo statytojai! (Iš TSKP CK šūkių Spalio

socialistinės

revoliucijos į

42-sioms metinėms).

PATARIMAI PIRMAKURSIAMS

TSKP ISTORIJA— PIRMOJI VISUOMENINĖ

DISCIPLINA Tarybų Sąjungos Komunis tų partijos neeilinis XXI su važiavimas priėmė išplėstinės komunizmo statybos mūsų ša lyje programą, pabrėžė vi suomeninių mokslų dėstymo reikšmę aukštosiose mokyklose. Komunizmo statybos uždavinial reikalauja, kad auikštosios mokyklos išleistų marksis tiškai paruoštus kadrus, ap ginkluotus moksline pasaulė žiūra, išauklėtus komunistine ideologija, atsidavusius komu nizmo reikalui. Didelis vaid muo sprendžiant šiuos užda vinius priklauso TSKP isto; rijos studijavimui. Partijos ir jos įkūrėjo V. Lenino bei jo bendražygių gyvenimas ir veikla, didvyriška kovų ir pergalių istorija buvo ir bus svarbiausiu pavyzdžiu auklė jant jaunąją kartą atsidavi mo savo liaudžiai ir proletari nio internacionalizmo dvasia. TSKP istorijos studijavimas padeda suformuoti komunisti nę pasaulėžiūrą, išugdo bruo žus, būdingus sąmoningam ko munistinės visuomenės statyto jui. Ką galima patarti pradedan tiesiems studijuoti TSKP isto riją? Daugumoje fakultetų TSKP istorija yra pirmoji visuome ninė disciplina, kuri dėstoma pirmuose kursuose. Studijuo jant TSKP istoriją, kartais reikia remtis politinės ekono mijos, dialektinio bei istorinio materializmo teiginiais, su kuo pirmųjų kursų studentai dar nėra susipažinę. Todėl dauge liui TSKP istorija atrodo la bai sudėtinga. Bet šiuos sun kumus galima nugalėti su dėstytojo pagalba, o svarbiau sias sėkmingo TSKP istorijos studijavimo laidas — tai nuo seklus, sistemingas dalbas, ruošimasis seminarams. Seminarinių užsiėmimų tikslas — pagilinti studentų žinias, išsiaiškinti sudėtingiau sius klausimus ir problemas. Ruošdamiesi seminarams, stu dentai pratinasi savarankiškai dirbti su pirminiais šaltiniais, susipažįsta su marksizmo-leni nizmo klasikų veikalais. Kaip praeina seminaras, kaip jo metu išnagrinėjami klausimai, daug kuo priklauso nuo stu dentų pasiruošimo lygio, nuo jų aktyvumo nagrinėjant se minarinius klausimus. Todėl seminaro metu reikia drąsiai pasakyti savo nuomonę, sekti draugų pasisakymus, jeigu yra reikalas juos papildyti ar pataisyti, drąsiai kelti neaiš kius klausimus. TSKP istorijos dėstytojai reikalauja, kad studentai su konspektuotų pagrindinius na grinėjamus marksizmo-leniniz mo klasikų veikalus. Ko šia priemone siekiama? Skaityda mas ir konspektuodamas vei kalą, studentas mokosi sava-

ranklškai dirbti su knyga, jis pratinasi atrinkti tai, kas svar biausia, esmingiausia tame veikale. Gerai padaryti kons pektai labai daug padeda ne tik ruošiantis eiliniam semina rui, bet ir įskaitoms bei eg zaminams. Kartais studentai nurašo pirmus pasitaikiusius sakinius iš konspektuojamojo veikalo ir tokius konspektus parodo dėstytojui: žiūrėk, mes pareigą atlikome. . . O kas ten parašyta nei dėstytojas, nei jie patys nepasakys. Kam to kie konspektai reikalingi? Konspektuose turi atsispindė ti svarbiausios šio veikalo mintys. Jie turi būti padaryti švariai, tvarkingai. ' TSKP istorijoš studijavimas reikalauja teorinius teiginius susieti su praktiniu gyvenimu, su tarptautiniu darbininkų ir komunistiniu judėjimu. Kad tokį ryšį būtų galima rasti, studentai turi žinoti svarbiau sius mūsų šalies ir tarptauti nio gyvenimo įvykius, mūsų partijos bei broliškų komunis tų bei darbininkų partijų sprendžiamus teorinius ir praktinius klausimus, statant socialistinę ir komunistinę vi suomenę. Tam reikalinga, kad studentai sektų spaudą. Prisilaikant šių patarimų, TSKP istorija nustos buvusi sunkiu dalyku, o studijavimas parodys mums, kokia kaina buvo iškovotas tas gyvenimas, kurį mes šiandien turime, ir skatins dar daugiau ir geriau dirbti kuriant komunistinę visuomenę. K. KANOPA TSKP istorijos katedrot dėstytojas

K. Imbrasas ir davimo mašinų

NAUJA IR REIKALINGA ,,Raudonosios žvaigždės“ pakinktų ir galanterijos kom binatas. Ekonomistės Jolita Šimkūnaitė ir Nijolė Clčelytė dirba paruošimo ceche. — Geros merginos, —- pa sako cecho viršininkas. — Kol kas mokinės, bet operacijos čia nesudėtingos — greitai kurią nors iš pagrindų įsisa vins. Jei yra reikalas — jau dabar sėda prie konvejerio. — Aš labai patenkinta, — sako Jolita, aukšta mergina su ilgomis šviesiomis kasomis. — Žinoma, dirbti ir mokytis ne labai lengva — laiko nuolat trūksta, bet fabriko vadovybė sudarė mums visas sąlygas, ir skųstis jokiu būdu negalima.

Parduotuvė Gorkio gatvė je. Joje — žaislai ir avalynė vaikams. Čia visada pilna žmonių — daugiausia mamos su vaikais. Bet ne apie jas šiandien rašysime. Prie avalynės skyriaus pre kystalio nelengva prasibrauti — batai visada turi paklausą. Pirkėjus aptarnauja kelios merginos. Užkalbinu vieną iš jų. Tai mūsų Universiteto eko nomikos fakulteto pirmo kur so studentė Irena Rusovičiūtė. — Dirbu prie žaislų, bet šiandien padedu savo draugei Živilei, — šypsodamasi sako Irena. Ji kalbasi su manimi ir tuo pačiu metu padeda pirkėjui iš rinkti kaliošus. — Darbas įdomus ir nenuo bodus, — tiesa, ir nelengvas. Bet man patinka. Kolektyvas parduotuvėje geras — žmonės labai nuoširdūs, jei reikia — visada padeda. Be to, čia tie siogiai susiduriu su prekybos ekonomika, kurią ir studijuoju. Dūzgia motorai, mašinos, staklės — žmonės čia nežino ramybės. Taip galima rašyti apie kiekvieną gamyklą. Šį kartą mus do mina „Komunaras“ —žemės ūkio mašinų gamykla. Kon krečiai — lie jimo cechas ir jo darbininkai. — Kur ga lėčiau pamaty ti universiteto studentus?, — klausiu pirmo sutikto žmo gaus. — Jurgį ar Zigmą? Štai ten — pačiame gale. Prieinu prie Jurgio Stanke vičiaus. Pirma jis taps geru formuotoju, o tik po to — buhalteriu. — Baigus Universitetą, dar ir B. Janulevičius elektros skai turėti gamykloje. technišką spe-

% kosminį žmogaus skridimą, buvo pirmojo Kosminio greičio (8 km/sek.) pasiekimas, dirbt1nlų žemės palydovų sukūrimas ir artimas Žemės tarplanetinės erdvės lšžvalgymas. Per praėjusius dvejus metus moksllnlal tyrimai šia kryptimi buvo sparčiai vystomi — iki šiol Iš viso buvo paleista 15 dlrb tinių Žemės palydovų, iš kurių 6 tebesisuka aplink Žėmę. Dirbtiniai žemės palydo mai Ištyrinėjo žemės atmosfe'ros aukštutinius sluoksnius Ir iš kosminės erdvės į ją atei nančius įvairius spindulius. Praeitų metų pabaigoje JAV buvo pradėti bandymai Mėnuliui pasiekti. Trys rake tos „Pionieriai” viena po ki tos grįžo į žemės atmosferą, nepasiekę tikslo. Ir štai šių metų sausio 5 dienos ryte pir moji tarybinė kosminė rake ta pirmą kartą žmonijos Isto rijoje praėjo visai netoli, už 5 tūkstančių kilometrų nuo Mėnulio, Ir Išėjo į orbitą ap link Saulę, tapdama pirmuo ju dirbtiniu planetoidu. Tuo buvo pradėtas naujas etapas tiriant tarpplanetinę erdvę. Nuo tol mokslinio tyrimo ob jektu tapo ne tik Žemės, bet ir artimiausio dangaus kūno — Mėnulio aplinka. Kovo mė nesį į orbitą aplink saulę Iš ėjo antras dirbtinis planetoidas — ,,Pionlerlus-4“. Paga liau rugsėjo 12! Nuo Žemės (Nukelta į 2 psl.)

(REPORTAŽAS)

šių jaunuolių biografijos — jie ką tik iš mokyklos suolo. ciaiybę —- viliojanti perspek Ne visiems ir aštuoniolika tyva, — prisipažįsta Jurgis. stuktelėjo, o Jurgis Stankevi — Tiesa, darbas čia šiek tiek čius ceche tebenešioja rudą varginantis. Daug dulkių, že mių, betgi visur reikalingi kepuraitę. Bet ne tai esmė. Svarbu, kad metus padirbėję, žmonės. — Sumanus vyriokas, — visi jie turės kokią nors spe patenkintas apibūdina Jurgi cialybę ir toliau tęs studijas Stankevičių cecho viršininkas. Universitete. — Po poros savaičių bus kvalifikuotu formuotoju. Neblogai dirba ir jo draugas H. KOBECKAITĖS Zigmas Kaučikas. Irgi isigvs tekstas tą pačią specialybę. A. BARYSO Tai tik keletas epizodu iš nuotraukos pirmo kurso ekonomistų dar bo vietų. 60 pirmakursių rytais skuba ne į Universi tetą, o į Eidu kevičiaus v. odos ir avaly nės kombinatą, į elektros skai čiavimo maši nų gamyklą, į „Spartą“, „Le liją“, parduotu ves, įstaigas. . . O kai Vil niaus gatvėse įsižiebia žibu riai, senojo Universiteto koridoriai ir auditorijos vėl atgyja — eko nomistai renka si į paskaitas. — Ar ne simpatiškas meškiukas? Nesudėtingos Rusovičiūtė.

mus yra padavę: medicinos m. kand. doc. Misiūra, IFF lietuvių literatūros katedros vyr. dėstytojas Adomaitis, IFF studentai rusistai Siniakovas ir Mališauskas, lltuanistas Lenkauskas, teisininkai Dvareckas ir Pliugžma, gamtininkas Buckus ir kt.

----- —------------ ♦—----------------

Kalba „Tauras“ — Dėmesio! Dėmesio! Kalba „Tauro“ radijo mazgas. Pradedame pirmąją radijo laidą, — sekmadienį, antrą va landą nuskambėjo iš reproduktorių „Taure“. Visi bendrabu čio gyventojai nutilo ir. .. suglumo. „Kaip čia šiemet, ar įdomios valandėlės bus, ar Ir vėl bus tik tušti plepalai?“ Valandėlė buvo tikrai įdomi Ir turininga. Ne be reikalo „radijo komiteto“ redaktoriuj Lazauskas visą savaitę laks tė po bendrabutį, rinkdamas medžiagą, organizuodamas žmones. Buvo paminėti geri, sąžiningi ir tvarkingi bendrabučio gyventojai, išpeikti tinginiai ir apsileidėliai. Atidžiai buvo išklausytas administratorės balsas. Gera pradžia — pusė darbo, — sakoma, bet „Tauro“ „radijo komitetas“ ir jo redaktorius galvoja, kad ateityje laidos bus dar geresnės. Dabar taurlečiai kiekvieną sekma dienį išgirs savo pačių balsą (t. y. diktorių Zalubaitės, Bltėno ir kt.), galės pasiklausyti mėgiamų melodijų. Belieka palinkėti tik sėkmės! Z. JONUTIS

v *

Radijas pranešė džiugią ži nią: respublikos Aukščiausio sios Tarybos Prezidiumo Įsaku už pasiekimus vystant lietuvių liaudies instrumentinę muziką ir už sėkmingą pasirodymą festivalyje 1959 m. Vienoje, Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo Garbės raštais apdovanoti lietuvių liaudies instrumentų seksteto dalyviai. Jų tarpe: seksteto ir Universiteto ansamblio vado vas LTSR Nusipelnęs meno veikėjas Vladas Bartusevi čius, Istorijos-filologijos fa kulteto studentai Vijolė Vait kevičiūtė ir Romualdas Ozo las. „Tarybinio studento“ re dakcija laikraščio skaitytojų vardu sveikina apdovanotuo sius draugus. Įsako paskelbimo dieną mū sų redakcijos atstovas aplan kė drg. V. Bartusevičių ir pa prašė apdovanojimo proga pa sidalinti su skaitytojais, jaus mais bei mintimis. ::::: ::::: ::::: :::::

į:::: :::::

AUGA KOMUNISTŲ GRETOS Į šlovingosios Komunistų partijos gretas stoja patys gerlausl Universiteto žmonės — nuo žilstančių dėstytojų iki dvidešimtmečių jaunuolių — pirmakursių. Kalp sužinojome Universlteto partiniame biure, į partiją pastaruoju metu pareiški-

v *

Džiugi žinia

lį::::

— Pirmą kartą mūsų respublikos liaudies Instrumentų muzika suskambėjo kapitalistiniame pasaulyje Ir atnešė didelę pergalę. Tai ne vien mūsų — visos respublikos laimė ir džiaugsmas. O dabar sekstetas atsi skaito šiltai sutinkamais koncertais sostinėje, rajo nuose. Beje, savotiškas jubilie jus: LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įsa kas paskelbtas tą dieną, kai sekstetas koncertavo penkiasdešimtą kartą. Sis koncertas įvyko Šilutėje liaudies kultūros unlverslteto atidarymo proga. O toliau__ Vėl koncer tai. Tiesa, kartu su mūsų kolektyvu dainuos Virgili jus Noreika. Džiaugiamės tokiu aukš tu mūsų darbo Įvertlnimu.

Teisininkų paskirstymas — Štai, ir baigėsi studen tiškos dienos, — pagalvojo vakar n® vienas penkto kurso teisininkas, pasirašęs vykti į paskyrimo vietą. Skirstymo komisijos kam baryje diplomantai ilgai ne užtrukdavo — čia nebuvo ginčų, ašarų, niekas nemalda vo laisvo diplomo. — Prokuratūra, teismas, —’ į draugų klausimus atsaky davo išėjusieji. Kai kure diplomantai dar nežino tiksliai darbo vietos, tik aiški darbo specifika. O mums pažįstamas aktyvus kom jaunuolis P. Rudzinskas jau seniai pasirinkęs darbo vietą — netrukus išvažiuos į Ky bartus. Tarybinių teisėjų šeimą pa pildys šiais metais 38 absol ventai.