VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKI! E>
KOMJAUNIMU!
39 METAI
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS ♦
Nr. 28 (267)
K
1957 m. spalio 31 d.,
Ketvirtadienis
♦
Kaina 20 kap. «
KOMAURIMO AUGIMAS
UNIVERSITETE I SVENTEMS
Studentiškos vestuvės
I
Vilniaus Valstybinio Kapsuko vardo universiteto llstorljos-fllologijos fakultete livenčių išvakarėse atidaryta laroda „Istorijos-filologijos ■fakultetas tarybiniais metais”. Iparodoje daug schemų, dia gramų, kurios kiekvienam įvaizdžiai rodo pasikeitimus ir Ipasiekimus, kurie čia įvyko Ipokario metais, O pasikeitimai ■Ikrai reikšmingi. Jei 1945 m. fakultete mokėsi viso tik 153 Studentai, tai šiuo metu čia ■nokosi 1225 studentai. Auga I stiprėja fakulteto komjaunllino eilės. Nuo 1945 m. iki 11957 m. fakultetas paruošė ir Išleido į gamybą 1288 jaunuo lius specialistus. Tarybiniais Lietais fakultete atidarytos 4 naujos katedros: žurnalistikos, [TSRS istorijos, bibliotekinln. Įkystės ir dialektlnlo-lstorlnio Liateriallzmo. Fakultete veikia Laug SMD būrelių, kuriuose Lalyvauja 345 studentai. I Nemaži laimėjimai pasiekti Isporte ir meninėje saviveikloIje. 150 fakulteto sportininkų Ine kartą gynė fakulteto ir uniIversiteto sportinę garbę ne tik Irespublikoje, bet ir už Jos ri bų. 220 fakulteto studentų dalyvauja meninėje saviveik loje. Parodoje taip pat išstatyti geriausi fakulteto diplomantų ir SMD narių darbai, ekspo nuojamos knygos, brošiūros, įvairūs kiti leidiniai, kuriuos paruošė fakulteto dėstytojai, [buvę fakulteto auklėtiniai. Alg. Šarkis
Subatos vakarėlis... Gamtos mokslų fakultete tai aukštyn tai žemyn siuva žmonės: vaini kais užtveriami laiptai, audito rijoje baigiami dengti stalai. Šventiškai pasipuošę, susijaudi nę bėgioja trečio ir ketvirto kursų studentai. Dar kartą ap žiūrimos keturios rūtomis api pintos kėdės, kažkas pataiso nelygiai pakabintą šūkį su lin kėjimais „ilgiausių metų.. — Eina, — nuskardena .sar gybos" balsas erdviais fakulte to koridoriais, Į kuriuos tuoj pa1 išsilieja skambi lietuvių liaudies dainų pynė. Laiptų pakopomis lėtai ir iškilmingai kyla dvi jaunųjų poros. Sunkus tujų vainikas užtveria praėjimą. — Išpirkimo, išpirkimo. .. — vienu balsu šaukia susirinku sieji. Padėtis riesta, aiškiai matosi, kad be išpirkimo neišsisukst. Jaunieji — ketvirto kurso geo grafas Kudaba ir Martikonis ištraukia butelį šampano ir sal dainių. Štai kelias ir atviras. Prie auditorijos durų vestuvi ninkų eiseną sutinka universi teto prorektorius prof. S. Jan kauskas su duona, druska ir vynu. Jaunieji sėda prie stalo į gar bingiausias vietas. Sėda ir kiti. Keliamos taurės į jaunųjų svei katą. Visi sustoję dainuoja „Il giausių metų"... Trečio kurso biologams dar niekada nebuvo tokios didelės šventės: dvi kur so merginos — Morkūnaitė Julė
J d Šimtai EMF, TMF, IFF •tudentų bei dėstytojų rinko si šeštadienį į Aktų salę. Čia vyko trijų fakultetų iškilmin gas susirinkimas, skirtas Di džiosios Spalio socialistinės revoliucijos 40-mečlo garbei. ... Trumpa kalba apibūdi nęs didžiojo Spalio pasaulinę reikšmę, minėjimą atidaro EMF dekanas doc. Pauliukonls. Jis praneša, kad šian dien pas studentus atvyko Spalio kovų dalyviai. Į tribūną pakyla generolas Olevas. Šiam kariškiui teko ginti tėvynę tris kartus: pir mąjį krikštą generolas gavo
dėk
ir Dalia Pocevičiūtė — įžet šeimyninio gyvenimo kelią, dargi pirmosios iš devynioli-\ kosi Kaipgi nesidžiaugsi, kaip- ♦ gi nesijaudinsi, kaipgi nepa- ♦ gerbsi draugių? Kursų ir grupių ’ vardu dviems jaunųjų poroms ♦ įteikiamos dovanos. Vėl skam- T ba dainos, vėl keliami tostai užl amžiną laimę, neišblėstančių ♦ draugystę. J Svečiams begeriantiems ir be- * užkandžiaujantiems pasidaro ♦ kartu. J — Kartu, — uždainuoja kai- » rėje stalo pusėje. — Kartu... — įsijungia į dainą dešimtys jau K a u it e natviškų balsų. Pyragus ir vyną pasaldina neseniai įvyko ekonominė jaunųjų pasibučiavimas. konferencija, kurioje dalyvavo Ir vėl vaišės tęsiamos. Ir mūsų universiteto ekonomis Prisivaišinę iki sočiai, svečiai tai. Joje buvo svarstomi tri panoro šokti. Akordeonistas iš kotažo pramonės vystymo tempė dumples ir... užtraukė klausimai. Pranešimą apie tri linksmą polkutę. Šoko jaunieji, kotažo įmonių ūkinę veiklą šoko ir ne taip jauni, bet links šiais metais padarė EMF dės ma buvo visiems. Neapsiėjo ir tytojas S. Goldblatas. be polkos su ragučiais, kurią („Taryb. stud.” Informacija) vedė vienas iš jaunųjų. Trum pos atsikvėpimo valandėlės me tu jaunasis Martikonis fortepi jonu puikiai atliko Oginskio V kurso istorikai, vadovau polonezą, kurio studentai klau jami dėstytojos Gustaitės, sek sėsi žavėdamiesi. madienį dalyvavo ekskursijoje Prisišokę vėl užkandžiavo, po Lietuvos istorines vietas. užkandę vėl šoko ir dainavo... Ekskursantai aplankė Medinin Dainavo, dainavo beveik iki pa kų pilį, kunigaikščio Algirdo čio ryto. tėviškę — Krėvą, Senąją ir O! Kad ir visas šių jaunųjų Naująją Ašmeną, buvusį Jeporų gyvenimas būtų toks links zujltų reakcijos centrą. Teori mas ir gražus, kaip kad jų ves nės lstorlkų-diplomantų žinios tuves palydėjusi skambi studen buvo papildytos. tiška daina! Ši ekskursija, manoma, ne M. VILIOTE bus paskutinė. Kartu su Mokslų Akademija numatoma organizuoti keletą Išvykų į Baltarusiją, aplankyti Kerna vę ir kt. Labat galia, kad kai kur Baltarusijoje nesirūpinama ar chitektūrinių paminklų išsau gojimu. Naujoje Ašmenoje bu vę Radvilų rūmai visai suny kę ir apleisti, bandyta perkonstruoti į tipinę karvidę, nugriaunant viršutinius aukš-
EKSKURSIJA
R. Žilevičius
šturmuojant Žiemos rumus 1917 metais spalio 25 dieną, vėliau teko triuškinti balta gvardiečius bei interventus, o Didžiojo Tėvynės karo metu teko vyti iš tėvynės hitlerinius okupantus. Savo prisiminimais iš revo liucinių kovų Rusijoje Ir Lie tuvoje pasidalino sena revo liucionierė rašytoja E. Tautkaitė. Susirinkimo pabaigoje VI Pasaulinio Jaunimo ir studen tų festivalio laureatas univer siteto dainų ir šoklų ansamb lis atliko didelę koncertinę programą. S. Razma
Kalba
Br. Urbonavičius. Nuotr. A, ŠARKIO
Dirbtinis palydovas skrieja Išmestas į orą akmuo, iššo mą. Tikslius stebėjimus atli kęs iš lėktuvo parašiutinin ko Fizikos-matematikos fa kas krinta žemyn, nes juos veikia žemės trauka. Reiškia, kulteto studentai G. Grlkie norint atsiplėšti nuo žemės, nis, G. Kakaras ir kiti. reikia nugalėti jos trauką. Palydovas matomas tiktai Bet ar tai įmanoma? Taip, vakaro arba lyto prieblando reikia tik išvystyti milžinišką greitį. Bet kokios masės kū je, kuomet žemės paviršius nas, pasiekęs 8000 metrų per skęsta tamsoje, o palydovas sekundę greitį, nebekrinta že yra dar saulės spinduliuose. myn, o ima skrieti apie že Šiuo metu palydovas respub mę. Tokiu atveju, žemės trauką atsveria išsivysčiusi likos teritorijoje praeina vė didelė skriejančio kūno Iš lyvą vakarą Ir naktį, slėpda centrinė jėga. Sutelkus kū masis žemės šešėlyje, todėl nams didesnius greičius, ne yra nematomas. Neužilgo gu 8000 m per sek., kūnas ankstyvais vakarais, vos nuIma skristi ištęstais elipsinis ir, galų gale, pasiekęs 11,20i slleldus saulei, bus progos vi tūkstančio metrų per sek. vi siems, kas nematė, o tiems, siškai atitrūksta nuo žemės Ir kurie matė, pakartotinai gė ima skrieti apie saulę, kaip rėtis ir jausti pasididžiavimą savarankiškas dangaus kūnas, mokslo atsleklmais, stebint kaip devynių planetų brolis. greitai lekiančią dangaus fo Mokslininkai turėjo padėti ne rausvą žvaigždutę. Be pa daug pastangų, kai buvo su lydovo galima bus stebėti ir kurta tobula preciziška val raketą-nešėją, kuri yra žymiai dymo sistema. Žmogaus vietą ryškesnė už palydovą Ir Ją raketoje turėjo užimti „pro galima matyti plika akimi, tingi” įrengimai. Klek viskas Palydovo Ir raketos-nešėjos turėjo būti tikslu, sako ir tai, periodai šiek Uek skiriasi, kad mažiausi nukrypimai nuo raketa-nešėja pralenkia palyIšskaičiuotos krypties ir grei dovą. čio reikalą privestų prie ne Kaip ilgai Išsilaikys palypasisekimo. Bet visa tai nu dovas? Į šį klausimą tiksliai galėta. Palydovas paleistas 65° kampu į ekvatorių ir to atsakyti sunku, nes mokslas nepakankamai pažįsta dėl jį galima stebėti beveik dar viršutinius ribinius atmosferos visose žemės rutulio srityse, išskyrus šiaurės ir pietų po sluoksnius. Tačiau stebėjimai, . lėtas periodų mažėjimas lei lius. džia manyti, kad raketa-nešė Nuo pat palydovo paleidi mo dienos musų stebėtojai, ja, o ypač palydovas, skries vadovaujami prof. P. Slavė apie žemę dar ilgą laiką. no, nekantriai laukdavo eili Ateities palydovai bus dar nio palydovo pasirodymo. tobulesni, vienuose iš jų bus Daug sykių teko nusivilti ir išplūsti orą, kuris buvo labai įsodinti gyvi organizmai, kas nedėkingas — dažniausiai leis susipažinti su taip aktua tiršti debesys uždengdavo pa liu kosminių kelionių klausi lydovą nuo aštrių stebėtojų mu — kokia organizmo savlžvilgsnių. Tiktai keletą sy besvorėje padėtyje., kių, prasiblalvius orui, teko, jauta laimė stebėti palydovą. Tokiui Praeis dar keletą metų ir raatveju stebėtojal i.............. nelikdavo• keta paims kursą į mėnulį. Iš skolingi, Žinios apie tikslią> karto be gyvybės, o dar klek palydovo padėtį žvaigždžių atžvilgiu tuojau buvo siun-; vėliau, matyt mūsų amžiuje. čiamos į Astronominę' Tary-. už kosminio laivo pulto sėdėsbą, kur panaudojus visų kitųl pirmasis astrnautas. stočių prisiųstus duomenis, A. Pučinskas patikslinama orbita ir kitiį Universiteto observatorijom parametrai/ liečiantleji dirb bendradarbis tinio žemės palydovo judėji