DRAUGAI IR DRAUGĖS! Gegužės Pirmoji — viso pasaulio darbo žmonių broly bės diena, tarptautinio solida rumo diena. Šią dieną mūsų studentija kartu su visu tary biniu jaunimu, su visa tarybi ne liaudimi apžvelgia nueitą kelią. Mes džiaugiamės pa siektais laimėjimais vystant mūsų pramonę, sparčiai ke liant žemės ūkio gamybą, keliant mūsų krašto kultūrą. Didžiulį vaidmenį tarybinės liaudies kovoje už naujus lai mėjimus komunistinėje staty boje vaidina tarybinė inteli gentija, kurios gretas nuolat papildo mūsų jaunieji specia listai, baigę tarybinę aukštą ją mokyklą. Niekuomet anksčiau Lietu vos jaunimas neturėjo tokių plačių galimybių įsigyti mokslo žinias, atiduoti visą savo jaunatvišką energiją ir gabumus darbo liaudies la bui. Tik tarybinė santvarka atskleidė darbo žmonių jauni mui plačiausias perspektyvas siekti mokslo viršūnių. Šiandien Tarybų Lietuvos aukštosiose mokyklose studi juoja daugiau kaip 24 tūks tančiai jaunuolių ir merginų, kurie artimiausiais metais įsijungs į. kūrybinį darbą įvairiuose liaudies ūkio Ir kultūros baruose. Tai didžiulė armija, ir mūsų tolesni lai mėjimai žymia dalimi pri klausys nuo to, kaip busimie ji specialistai pasiruoš aukš tojoje mokykloje. Kasmet, o ypač pastaralsiais metais, kyla mūsų studentų pasiruošimo lygis, kasmęt jie vis geriau įsisavlna mokslo žinias. Bet gyvenimas kelia mums vis sudėtingesnius uždavinius, vis didesnius reikalavimus, kurių įgyvendi nimas reikalauja dar gilesnių žinių, dar tampresnio ryšio su praktika. Noriu palinkėti jums geriausių pasisekimų gi linant savo žinias, ruošiantis būti kuo naudingiausiais so cialistinėje statyboje. Noriu palinkėti, kad visi studentai dar giliau įsisavintų markslzmo-leninzmo teoriją, kad jie aktyviai dalyvautų visuome niniame gyvenime, padėdami Komunistų partijai skleisti mūsų krašto darbo žmonių tarpe leninines tautų drau-
GEGUŽĖS pirmoji — viso minės ir kultūrinės sąlygos. pasaulio darbo žmonių soli Gegužės Pirmąją Vilniaus darumo ir kovinių Jėgų ap Universitetas sutinka su eile žiūros diena, visaliaudinė gerų savo darbo rodiklių, liu dijančių apie dideles kolekty šventė. Dabartiniu metu, kada pa vo kūrybines jėgas, liudijan saulis yra suskilęs į dvi prie čių apie tai, kad kolektyvo šingas stovyklas, Gegužės kūrybinės jėgos galėjo atsi Pirmoji skirtingomis sąlygo skleisti tik dėka nuolatinio mis švenčiama kapitalistinėse Komunistų partijos ir taryolir socialistinėse šalyse. Ten nės vyriausybės rūpinimosi darbo žmonės varžomi, pas mokslo ir kultūros klestėjimu, mus Gegužės Pirmoji švenčia aukštai kvalifikuotų specia ma laisvai, su džiaugsmu, ma listų ruošimu, visos šalies ga sinėmis demonstracijomis. Bet mybos organizavimu moksli visur Gegužės Pirmąją darbo niais pagrindais, visos mūsų žmonės švenčia susieti bend liaudies švietimu ir jos politi rų jausmų, susieti proletari nio sąmoningumo ugdymu. nio internacio Vilniaus Universitetas šių gystės, prole nalizmo, tautų metų Gegužės Pirmąją sutin VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS! tarinio interna draugystės ir ka su nauja, ddžiausia, 650 cionalizmo idė solidarumo idė jaunų specialistų stacionaro jas. jų. Visur tą laida ir 170 neakivaizdinį Baigdamas dieną darbo skyrių baigiančiųjų laida. noriu dar ma žmonės de Šie Universiteto auklėtiniai loniai priminti, monstruoja sa greitu laiku įsilies į respubli kad praėjusią vo pasiekimus kos įmones, mokyklas ir įstai vasarą gausus bei laimėjimus gas, prisidės prie tolesnio mūsų studenti ir savo pasiry mūsų respublikos ūkio, moks jos būrys ne ir kultūros vystymo, prie žimą kovoti už lo maža pasidar liaudies švietimo kėlimo. gyvybinius bavo vykdant Vilniaus Universiteto ko darbo žmonių lektyvas Gegužės Pirmąją su melioracijos reikalus, už tinka su naujais laimėjlma.s darbus, daly su paspartėjusiu tautų laisvę ir moksle. VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UN IVERSITETO PARTINIO vaujant tarp- BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS mokslinių darbų išleidimu ir nepriklauso kolūkinių hid disertacijų gynimu, su pagy mybę. už tai- vėjusiu personalo ir studentų roelektrinių, Nr. 13 (281) ♦ 1958 m. gegužės 1 d. ketvirtadie nis Kaina 20 kap. B ką, demokrati- mokslinių konferencijų darbu. kultūros namų Su šauniais laimėjimais su ' ją ir socializ statybose. Aš tinka Gegužės Pirmąją Uni mą. noriu palinkė Šįmet Gegužės Pirmąją ta versiteto sportininkai, gerai mokytojais ir kitais specialis ti, kad šią vasarą mūsų TĖVIŠKĖS gimtais laukais tais. rybinės tautos sutinka su išvystę savo sportinę veiklą studentai dar aktyviau įsi eina Gegužis. Gražus ir nuo ir pasiekę daug gražių perga jungtų į musų darbo žmonių stabus, kaip mūsų Jaunystė. , Tegu komjaunuoliškas ryž ypatingai dideliais technikos, lių įvairiose sporto šakose. mokslo ir ūkio laimėjimais. tas ir studentiškas išradingu kovą už tolesnį liaudies ūkio Gegužės Pirmosios, didžio bus priminti, kad tary Linksmai sutinka Gegužės ir kultūros kėlimą, kad jie sios viso pasaulio darbo žmo mas lydi tuos, kurie dar tik Gana ruošiasi papildyti mūsų ša biniai mokslininkai sukūrė Pirmąją Universiteto meni dar glaudžiau sietų įsigytą nių šventės, proga linkiu šau dirbtinius niai kolektyvai: Akademinis sias mokslo žinias su socia niam Universiteto kolektyvui lies komunizmo statytojų gre balistines raketas, sustiprino žemės palydovus, tas. choras ir Liaudies dainų ir listinės statybos praktika. naujų kūrybinių Jėgų Ir sėk Brangūs draugai! Visų Jū socializmo šalies saugumą šokių ansamblis — VI Pasau Karštai sveikinu Jus, bran mės. sų laukia platūs kolūkiniai nuo imperialistinių užmačių. linio jaunimo Ir studentų fes gūs draugai ir draugės, su Mūsų — Lietuvos Tarybų tivalio dalyvis ir laureatas. Tegu jaunystė ir pavasaris laukai, naujos gamyklos, fab Gegužės Pirmosios švente ir Pirmosios proga linkiu sėkmės moksle, darbe visuomet lydi tuos, kurie šį rikai ir mokyklos, Jūsų lau Socialistinė Respublika Gegu Gegužės met išeis į didįjį tarybinio kia pasaulio jaunystė — ko žės Pirmąją sutinka su reikš švenčiąs savo jubiliejinį 500ir gyvenime. mingais žemės ūkio, pramo ąjį koncertą. gyvenimo kelią gydytojais, munizmo statyba. nės ir statybos laimėjimais. Draugai, Universiteto va Žymiai pakilo respublikos že mės ūkio bei gyvulininkystės dovybės, partinės organizaci produkcija, padidėjo kolūkie jos ir kitų visuomeninių or A. SNIEČKUS J. PETKEVIČIUS čių darbadienio vertė, page ganizacijų vardu sveikinu vi LLKJS CK sekretorius rėjo kaimo gyvenimo ekono- sus Universiteto darbuotojus, LKP CK pirmasis sekretorius studentes ir studentus su vi ■*. saliaudine švente — Gegužės tolesnės Vasarą Košuba keliauja po Pirmąją ir linkiu Lietuvą, žavisi Dzūkijos gamta, sėkmės darbe ir moksle, ko spalvingomis dzūkų liaudies dai voje už taiką ir socializmą nomis. Ir tada kilo mintis para šyti legendą ,,Milžinkapis”. Da visame pasaulyje.
PIRMIEJI SAVOS KŪRYBOS AKORDAI
Tuščioj Aktų salėj švelniai skamba lyrinė melodija. Ji pa prasta, nesudėtinga. bet joje daug nuoširdaus Jausmo, vaizdų. Tik įsiklausyklt ir tuoj suvok siu kad tai meilės duetas. Taip, tai Zubrio ir Meilužės susiti kimo scena pagal Krėvės le gendą ..Milžinkapis”............Anksti rytą, saulei netekėjus, įjojo Zubrys Merkinėn. Ir pirmas, ką pamatė, tai buvo skaisčioji Mei lužė. kuri anksti kėlės, aukso nėšius ėmė. . . Jau ne nūdien, dažnai ji žiūrėjo ton šalelėn, iš kur kelias eina nuo senų Tra kų... O pamačius ....................... bernelį, paraudonavo kaip putino uogelė. . . Ir praliejo mergužėlė vandenėlį, ir pametė kibirėlius, ir, nubėgus aukšton klėtelėn. gailiai nusiverkė. . . O ko verkė, pati nežinojo...” Virpėdamas tyliai nuskamba paskutinis —... .'.j akordas, ir jaunuolis, sėdįs prie fortepijono, nusišypso, štai ir baigta, šį kar tą Jis patenkintas. Ne vieną die ną sėdėjo Jis tuščioj salėj ištisas valandas, kol pavyko pagaliau išreikšti muzika tai, ką seniai
Gegužės Pirmosios minėjimas Prmadlenį universiteto Ak tų salėje įvyko iškilmingas Gegužės Pirmosios minėjimas. Susirinkimą atidarė universi teto Rektorius J. Bulavas. Rektorius pasveikino visus susilrinkuslus su Gegužės Pir mąja. Pranešimą padarė istorijos mokslų kandidatas doc. J. Jurginis. Jis papasakojo Ge gužės Pirmosios istoriją ir apie tai, kaip buvo švenčia-
jautė, kas seniai skambėjo jo sieloj. Juk tų dviejų mylinčių širdžių susitikimas turėjo būti kaip tik toks — švelnus, ilge singas ir kartu giedras, kaip ta diena, kai po ilgo išsiskyrimo Zubrys vėl žvelgė į mėlynas akeles Jaunosios Meilužės. lila. o dabar susipažinkime su to švelnaus dueto autoriumi. Kas tas aukštas, šviesių akių jaunuolis, kuris susikaupęs kažką rašo į gaidų sąsiuvinį? Kompozitorius? Konservatorijos stu dentas? Ne, tai trečio kurso fizi kas Pranas Košuba. Ir iš tikrų jų nuostabu. Bet Jūs dar labiau nustebsite. Jei apsilankysite Čiur lionio 27 bendrabučio ketvirta me kambaryje, kur gyvena šis gabus Jaunuolis. Kambario sie nos nukabinėtos eskizais, bandy mais, kaip kukliai Juos vadina autorius, lentynoje daug literatū architektūrą, meną, o ros apie šalia — papkė su gaidomis. Tai Košubos kūryba — pjesės fortepijonui. Maža žmonių, kurie domėtųsi kartu ir fizika, ir daile, ir mu zika. Ir ne tik domėtųsi, bet ir kurtų. Juk ne taip lengva para šyti pjesę fortepijonui, kai nie kas tau nepaaiškino net pagrin dinių kompozicijos taisyklių.
bar legenda jau baigia. Kiekvie na muzikinė mintis, kiekviena frazė turi savo turinį, niuansus, spalvas. Nežiūrint į tai, kad le gendoje nepanaudota nė viena liaudies dainos citata, muzikos charakteris tikrai liaudiškas ir tikrai lietuviškas. Dabar draugas Košuba, pradė jo sistemingai užsiiminėti kom pozicija prie kompozitorių sąjun gos. Palinkėkime Jam daug daug sėkmės. Nemaža laiko jam atima fortepijonas, bet visus sunkumus atperka kūrinys, kuriuo bent iš dalies autorius lieka patenkin tas. Daug kūrybinių džiaugsmų linkim Pranui Košubai, kuris.'
Nekartą mamai reikėjo prievarta sodinti sūnų prie pianino. Bėgo metai, Košuba įstojo į universitetą, i Fizikos-matematikos fakultetą, Laisval aikiu piešia. Iš pradžių nelabai sekasi dekomponuoti, bet rinti spalvas, kuo toliau, tuo lengviau sekėsi popieriuje išreikšti tai, kas gim davo mintyse. Tai buvo pereitą žiemą. Vie ną vakarą Pranui gimė galvoj Jią vak; eljodila. l. Aneilodi paprasta, šokio ritmo, •bet labai įkyri, neduodanti ra mybės. O Jei taip pabandžius ją užrašyti, gal pavyktų? Tą vaka rą Pranas ilgai prasėdėjo prie gaidų sąsiuvinio. Taip buvo pa rašytas pirmas šokis, po to antras, o po to Pranas jau ilgesnį manom, papildys mūsų jaunųjt kompozitorių eiles. laiką nebesiskyrė su gaidų są J. Gailiūnaitė, siuviniu. Nuotr. A. Šarkio
ma Gegužės Pirmoji buržuaz1nėje Lietuvoje. patinka, todėl ..Man muzika Po to buvo perskaitytas aš ir rašau”. — atsako Košuba. Rektoriaus įsakymas — svei paklaustas kaip Jis kuria. Ne kinimas universiteto darbuoto mėgsta Pranas daug pasakoti jams ir studentams, [sakyme apie save, jis geriau parodys buvo paminėti profesoriai, jums savo piešinius ar paskamdocentai, dėstytojai, pagalbi o paskiau jau spręskit nis personalas ir studentai. , bins, Dosėdžio kaip norit. Po iškilmingo ......... Košuba kilęs iš Kapsu įvyko universiteto Liaudies ko.Pranas Trylikos metų jis Dj^dėJo dalinu ir šokių ansamblio kon■ mokytis skambinti. Tąėta'u iilTsįš certas. ikarto pasireiškė meil/^, muzikai.
v \ V-s /
Rektorius J. BULAVAS