Issuu

2020 RUGSĖJIS NR. 6 (155)

AR YRA GALIMYBĖ, KAD I. ŠIMONYTĖ PREMJERE? FORMUOTOJAI MUSKAS

MONIKA BALTRUŠAITYTĖ:

BALTARUSIJOS MOTERYS, SUDREBINUSIOS V. PUTINO IMPERIJOS PAMATUS 54 psl.

EDUARDAS EIGIRDAS:

BALTARUSIJA KOVOJA UŽ LAISVĘ, LIETUVAI METAS KOVOTI UŽ SKAIDRIĄ DEMOKRATIJĄ 17 psl.

SVIATLANA CICHANOUSKAJA

METŲ ŽMOGUS DIKTATORIUS SUĖMĖ JOS VYRĄ, TAČIAU NEPAGALVOJO, KAD LABIAU BIJOTI TURĖTŲ JOS

TEMA AKIMIRKA

Baltarusija pabudo. O kas toliau?

Baltarusijos žmonės pagaliau neapsikentė ir sukilo prieš rinkimus klastojančią diktatūrą. To jau buvo galima tikėtis, nes po įvykių Ukrainoje, kai ši išsivadavo iš Kremliaus statytinio ir pasirinko demokratinį kelią, vienintelė Baltarusija, būdama Europos pasienyje, išliko kontroliuojama prokremliško režimo. Todėl, nepaisydami Rusijos įtakos ir Aliaksandro Lukašenkos režimo brutalaus bukumo, laisvės ir demokratijos trokštantys Baltarusijos žmonės turėjo pasipriešinti. Reikia pripažinti, kad tokios pasipriešinimo galios tikriausiai nesitikėjo niekas nei Vakaruose, nei Kremliuje, o ypač pats diktatorius – pamatęs tokią žmonių vienybę ir drąsą, jis buvo akivaizdžiai pasimetęs, kol jo nepaguodė ir nepažadėjo visomis jėgomis remti Vladimiras Putinas. Šis Baltarusiją, kaip rašome šio numerio „Globalių tendencijų“ skiltyje, mato kaip geopolitinės, ekonominės ir energetinės invazijos į Europos Sąjungą instrumentą, todėl lengvai jos neatiduos. Ir štai šioje situacijoje svarbiausias klausimas yra šis: kas bus toliau ir ką turime daryti mes Europos Sąjungoje bei Lietuvoje, kad Kremliaus gniaužtai atsileistų ir Baltarusijos žmonės galėtų pasirinkti laisvę ir demokratiją? 

TEMA AKIMIRKA

Amerika mūsų, o mes – rusų (V. Putino)? Liepos 4-ąją, likus mažiau nei mėnesiui iki Baltarusijos žmonių sukilimo prieš marionetinį Kremliaus režimą, Lietuva taip pat nusidažė vėliavomis, bet ne Baltarusijos ir ne Lietuvos, o JAV. Tikriausiai pirmą kartą istorijoje Lietuvoje buvo pademonstruota vizualiai labai įspūdinga meilė mūsų sąjungininkams. Ir jie jos iš tiesų verti, nes būtent JAV dominavimas yra atsvara Rusijos ir Kinijos galiai Rytuose. Tačiau stebint šį beprecedentį meilės proveržį nereikia pro akis praleisti stiprėjančios su Rusija verslo ryšiais susijusių jėgų galios tiek versle, tiek politikoje, tiek žiniasklaidoje, mat tai kelia nerimą. Be to, pasigendame JAV dėmesio šiems pavojingiems procesams. Kaip rašome šiame numeryje, būtent vidinis Lietuvos užvaldymas gali sukurti prielaidas demokratijos erozijai, o ši gali transformuotis į Lietuvos, kaip valstybės, vidinį ir geopolitinį pažeidžiamumą. Tai verčia teigti, kad JAV vėliavų masiškumas Lietuvos sostinėje labai džiugina, tik būtų gerai, jei tai būtų susiję vien su noru pademonstruoti JAV bičiuliams ar dabarti-

nei Donaldo Trumpo administracijai, kad Lietuva yra ypač lojali sąjungininkė, o ne su tuo, kad šiemet į JAV verslą Lietuvoje vienijančią asociaciją „American Chamber of Commerce in Lithuania“ buvo priimta ir bendrovė „Avia Solutions Group“, kurios savininkas Gediminas Žiemelis, mūsų manymu, išsiskiria palankumu Rusijos ir Kinijos režimams. Neabejojame, kad jis gali pats ar per savo bendrovę džiaugsmingai ir dosniai remti meilės Amerikai paradą bei kitus ne tokius džiuginančius projektus. Žinoma, galima suprasti, kad tam tikra tolerancija su Rusija ir Kinija glaudžiai dirbantiems oligarchams ar jų verslams yra galima ir pateisinama, tačiau, stebint Baltarusijos kovą už laisvę ir tuo pat metu į Lietuvą plūstančią Kremliaus trolių įtaką bei stiprėjančias prokremliškų jėgų pozicijas versle, politikoje ir žiniasklaidoje, būtų daug ramiau, jei matytume, kad JAV padeda priešintis šiai invazijai, o ne paradus, kurių vėliavų masiškumas gali pridengti Kremliaus trolių invaziją. 

AKIMIRKA

Prieš 2016-ųjų rinkimus delfi.lt pasidabino Ramūnu, šiemet – Viktoru Tikriausiai niekas to nebepamena, tad priminsime, kad iki 2016-ųjų Seimo rinkimų likus dar gana daug laiko rašėme, jog manome, kad pergalė juose modeliuojama oligarchinėms jėgoms, konkrečiai – Ramūno Karbauskio partijai. Bandėme atkreipti visuomenės dėmesį į labai masišką teigiamų straipsnių, interviu ir žinučių apie šį veikėją skaičių tuo metu savo populiarumo viršūnėje buvusiame naujienų portale delfi.lt. Deja, nors ir bandėme atkreipti ne tik piliečių, bet ir politinius procesus komentuojančių asmenų dėmesį į šią visuomenei įtaką darančią galią, po rinkimų visi vis tiek apsimetė, kad dėl R. Karbauskio stulbinamos sėkmės kalti tik piliečiai, patikėję su Rusija verslo ryšiais susijusio oligarcho pažadais. Tad neturėtume stebėtis, jei situacija pasikartos. Nors jau prieš porą metų rašėme, kad, mūsų nuomone, delfi.lt ne tik yra itin draugiškas R. Karbauskiui, bet ir reanimuoja Viktorą Uspaskichą, labai tikėtina, kad jei Ramūnui ir Viktorui šiuose rinkimuose šypsosis sėkmė, ir vėl kaltę už tai prisiimti teks patikliems rinkėjams, o ne Ramūno bendražygį Aurelijų Verygą bei, tikėtina, už nemažus pinigus Viktorą nuolat brukančiam portalui. Vis dėlto ne tai yra didžiausia bėda. Kaip rašome šiame numeryje, daugelyje demokratinių valstybių yra žiniasklaidos priemonių, akivaizdžiai simpatizuojančių vieniems ar kitiems politikams ar reklamos užsakovams. Todėl tiesiog svarbu apie tai informuoti visuomenę. Daug didesnė problema yra ta, kad tokių su Rusija verslo ryšiais susijusių veikėjų kaip V. Uspaskichas ir R. Karbauskis partijų sėkmę rinkimuose nulems Kremliaus troliai. Jų įtaigos dažnu atveju yra tokios šlykščios, kad su jomis susitaikyti neturėtų nei kolegos, nei politikai, nei visuomenė. Deja, bent kol kas susitaiko visi. Ir tai yra ne vien delfi.lt, bet visos mūsų valstybės ir mūsų žmonių problema.  6

TURINYS

RUGSĖJIS 2020 M. NR. 6 (155)

54 TEMA

17 18 24 29 33 37 38 40 42 54

Ar Lietuva kovos už skaidrią demokratiją? Netikėtas Baltarusijos revoliucijos veidas Dėl Baltarusijos kaunamasi ir Vilniuje Ar Baltijos šalys tikrai blokuos Astravo AE? Lietuvoje prisidedama prie V. Putino invazijos Lietuvoje rinkimai ir vėl modeliuojami NT rinkos dilema Ar I. Šimonytė taps stipria premjere? Lietuvai reikia savo S. Cichanouskajos Kumštis, pergalė ir širdis

EKONOMIKA

68 74 80

Kaip Lietuvai tapti vienaragių slėniu? Pasaulio gigantai boikotuoja „Facebook“ Kuo tokia svarbi E. Musko raketa?

Ko norėtumėte išgerti? Gal sulčių? Gal limonado? Taip sakant, paskutinį kartą...

30 8

TURINYS ISSN 1822-6574 Leidėjas VšĮ Demokratijos plėtros fondas Direktorius Almantas Gliožeris +370 616 43 444 almantas@valstybe.eu Redakcija T. Vrublevskio g. 6, LT-01143 Vilnius +370 674 93 159 info@valstybe.eu Red. kolegija Eduardas Eigirdas, Arūnas Spraunius, Karolis Makrickas Autoriai Eduardas Eigirdas, Monika Baltrušaitytė, Karolis Makrickas, Petras Auštrevičius Kalbos redaktorė Indrė Makauskaitė indre@valstybe.eu

Dizainas Lukas Bitkevičius dizainas@valstybe.eu Analizės ir tyrimų skyriaus vadovė Aušra Katkauskienė ausra@valstybe.eu Prenumerata +370 603 70 777 prenumerata@valstybe.eu

Reklamos projektų vadovė Milda Šemetienė +370 683 63 363 milda@valstybe.eu Žurnalas internete: www.valstybe.eu Redakcija neatsako už reklamų turinį ir kalbą. Platinti žurnalo tekstus be rašytinio redakcijos sutikimo draudžiama.

POLITIKA

92 Petro Auštrevičiaus komentaras 96 JAV prezidento rinkimus laimės J. Bidenas? 98 Kaip konservatoriams ir vėl neužsitrolinti? 100 Kada ir mes kariausime dėl tabako alternatyvų?

106 10

Reklamos projektų vadovas Žilvinas Šileikis +370 683 31 933 zilvinas@valstybe.eu

80 LAISVALAIKIS

106

114 116 122

Liūdnas lietuvių nuomonės formuotojų paveikslas Rekomenduojamos knygos JAV paauglių kova dėl tiktoko Rekomenduojami renginiai

RUGSĖJO 22 D.

SESIJOS PARTNERIS

VERSLO IR POLITIKOS LYDERIŲ DISKUSIJA • KOKIE POLITINIAI SPRENDIMAI BŪTINI, KAD LIETUVA IŠ COVID-19 KRIZĖS IŠEITŲ NE TIK SU IŠAUGUSIOMIS SKOLOMIS, BET IR SU AUGANČIU VERSLO POTENCIALU?

VIDMANTAS JANULEVIČIUS

VILIUS ŠAPOKA

MINDAUGAS UBARTAS

MANTAS MIKUCKAS

ANDRIUS ROMANOVSKIS

VILIUS BERNATONIS

REDAKCIJOS SKILTIS

Baltarusija pakilo į kovą už laisvę. Ar Lietuva pakils į kovą už skaidrią demokratiją? Tai, kas šiandien vyksta Baltarusijoje, yra daugiau nei įspūdinga. Šimtai tūkstančių žmonių drąsiai stojo prieš kruviną režimą, nors puikiai suvokia, kad diktatūros sąlygomis su režimu kovojantys piliečiai nuolat persekiojami, įkalinami, kankinami ir net žudomi. Tačiau nei įkalinimo, nei mirties baimė nesustabdo Baltarusijos žmonių ir jie kovoja už tai, kas yra svarbiausia – ne tik už teisę į skaidrius rinkimus, kad diktatorius pasitrauktų (apie tai nuolat rašo Lietuvos ir Vakarų žiniasklaida), bet ir už tai, kas yra dar svarbiau ir be ko negali būti nei skaidrių rinkimų, nei skaidrios demokratijos – už savo laisvę ir savo šalies nepriklausomybę. Apie tai šiandien kalbama itin retai, nors, ko gero, tik gana naivus žmogus gali manyti, kad Aliaksandro Lukašenkos diktatūra yra nepriklausoma nuo Kremliaus režimo. Juk tik dėl Maskvos paramos paskutinis Europos diktatorius iki šiol sugeba išlaikyti valdžią savo rankose. Tai yra labai svarbu, nes tik turėdami tai omenyje galime priimti sprendimus ir veikti Lietuvoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse taip, kad sukurtume palankiausią aplinką, kuri leistų Baltarusijos žmonėms, pakilusiems į kovą už savo laisvę, išsivaduoti iš Kremliaus gniaužtų. Turime ne tik gąsdinti Baltarusijos režimą „baisiomis“ sankcijomis, bet ir kovoti su Rusijos įtaka čia, Lietuvoje, ir neleisti Vladimirui Putinui primesti savo destrukcinių interesų, kurių taikinys yra ir Lietuva, ir Baltarusija. Bet ar šiandien Lietuvoje mes kovojame su Rusijos įtaka? Deja, ne. Atvirkščiai – štai Baltarusijos žmonės, rizikuodami savo gyvybe, stoja į kovą su Kremliaus remiamu režimu, nes siekia skaidrių rinkimų, laisvės ir teisės kurti demokratinę valstybę, o mes Lietuvoje skęstame Rusijos trolių įtaigose. Tokie veikėjai kaip Viktoras Uspaskichas maudosi mokesčių mokėtojų piniguose, kuriuos dabartinė valdžia jo partijai skyrė, manytume, neteisėtai, ir kruopščiai modeliuoja 2020-ųjų Seimo rinkimų baigtį. Nors visa tai panašėja ne tik į rinkimų, bet ir į demokratijos, net Lietuvos Konstitucijos, prievartavimą, žiniasklaida ir visuomenė tyli. Baltarusijos žmonės rizikuoja gyvybe kovodami už savo laisvę ir teisę į demokratinius bei skaidrius rinkimus, o Lietuvoje, kaip susidaro įspūdis, Kremliaus įtaka gali

lietis upėmis, bet visiems į tai nusispjauti. Atrodo, kad jei Kremliaus trolių ir uspaskichų įtaka yra naudinga kairiosios nomenklatūros struktūroms, tai tampa gerąja įtaka ir rinkimų praktika, ir jos padorioji, tiksliau – prisitaikėliškoji, žiniasklaida negali matyti – kaip tik turi ją toleruoti, net jei ši yra toksiška. Tai paaiškinti nesunku, jei kalbame tik apie žiniasklaidą, nes didelė dalis jos iš tiesų yra prisitaikiusi prie dominuojančios kairiosios nomenklatūros diktuojamų žaidimo taisyklių, mat yra finansiškai priklausoma nuo jos finansinių srautų. O kodėl tyli pilietinė ir patriotinė Lietuva? Juk matydama, kaip laisvoje Lietuvoje prichvatizuojami rinkimai, demokratija, laisvė ir ateitis, ji neturėtų to daryti. Neturėtume elgtis taip, tarsi visi jau būtume susitaikę su tuo, kad valstybę vis tiek valdys tie, kuriems jos reikia labiau. Juk mums visiems jos turėtų reikėti! Arba kad pakeisti nieko neįmanoma, nes ir Rytuose, ir Vakaruose valstybes iš esmės valdo panašių vertybių persmelkti tokie patys godūs cinikai, tik Rytuose dažniausiai vienijami kagėbistinių, o Vakaruose – stambiojo kapitalo kaupimo tradicijų. Bet juk yra ir tokių valstybių kaip Danija, kuriose funkcionuoja skaidri demokratija ir kuriose politinė sistema yra paremta valstybės, verslo ir piliečių interesais bei teisėmis ir nuo korupcinės bei destrukcinės įtakos ginančiomis skaidriomis sistemomis. Būtent todėl tokio tipo valstybėse žmonės jaučiasi saugūs ir laimingi. Žvelgdamas į Lietuvą, niekaip negaliu suprasti, kodėl negalime susivienyti ir kovoti, kad sukurtume būtent tokią valstybę. Jei jau Dievas mums suteikė galimybę turėti laisvę ir gyventi savo nepriklausomoje valstybėje, kodėl savo laisvės negalime išnaudoti tam, kad pasipriešintume rinkimų modeliavimui, ciniškų įtakos grupių dominavimui ir Kremliaus trolių invazijai? Tik pasipriešinę Rusijos įtakos ir interesų plėtrai padėsime Baltarusijos žmonėms iškovoti laisvę ir Lietuvoje sukursime dar vieną Danijos tipo skaidrią bei saugumą savo žmonėms užtikrinti galinčią laimingų žmonių valstybę. Tuo labiau kad šiandien, nepaisant nomenklatūrinės ir oligarchinės įtakos bei politinių demokratinių jėgų silpnumo, dar galima tai padaryti – laisvę įtvirtinti skaidrioje, žmonių gerovei ir saugumui pritaikytoje demokratijoje.  EDUARDAS EIGIRDAS