2020 GEGUŽĖ NR. 4 (153)
BE R. MASIULIO, UŽTAT SU J. NARKEVIČIUMI EKONOMINĖS DEPRESIJOS GRĖSMĖ – REALI KADA BUS SUKURTA VAKCINA. IR AR BUS? TURTINGIAUSIAM JUTUBERIUI – AŠTUONERI
2020-ŲJŲ NUGALĖTOJAS
NES DEMOKRATIJA SKĘSTA FEISBUKO ILIUZIJOSE IR KARBAUSKINIO DELFITRONO GLĖBYJE
Pirmasis krizės plano suvaldymo punktas – viskas „bebrams“ 18 psl.
Žygimantas Pavilionis: „Kova su Astravu – lemiama kova už nepriklausomybę“ 102 psl.
R. Karbauskis su J. Narkevičiumi laimės, nes demokratai – „bekiaušiai“ 108 psl.
TURINYS
GEGUŽĖ 2020 M. NR. 4 (153)
78 TEMA 7 9
54
10 14 16 18 22 23 24
26
30
38 44 54
44 2
Grįžtame į 2008-uosius, tik be R. Masiulio Vienaragiai karbauskiniame Nojaus laive nepageidaujami Ekonominės depresijos grėsmė – reali Viktoro dažniai „jama“ feisbuką COVID-19 naujienos Pirmas krizės Lietuvoje suvaldymo plano punktas COVID-19 pandemija naudinga robotams Y karta ryžtingai žengė į akcijų rinką Kaip „Facebook“ ir „Google“ išnaudoja pandemiją Iš kovos dėl teismų kontrolės piliečiai eliminuojami COVID-19 sukelta krizė neišvengiamai pakeis Lietuvą Pokalbis su Monika Garbačiauskaite-Budriene Kada sulauksime vakcinos nuo COVID-19? Herojai, stoję į akistatą su COVID-19
26
TURINYS ISSN 1822-6574 Leidėjas VšĮ Demokratijos plėtros fondas Direktorius Almantas Gliožeris +370 616 43 444 almantas@valstybe.eu Redakcija T. Vrublevskio g. 6, LT-01143 Vilnius +370 674 93 159 info@valstybe.eu Red. kolegija Eduardas Eigirdas, Arūnas Spraunius, Karolis Makrickas Autoriai Eduardas Eigirdas, Arūnas Spraunius, Monika Baltrušaitytė, Karolis Makrickas, Urtė Malinauskaitė Kalbos redaktorė Indrė Makauskaitė indre@valstybe.eu
Dizainas Lukas Bitkevičius dizainas@valstybe.eu Analizės ir tyrimų skyriaus vadovė Aušra Katkauskienė ausra@valstybe.eu Prenumerata +370 603 70 777 prenumerata@valstybe.eu Reklamos projektų vadovas Žilvinas Šileikis +370 683 31 933 zilvinas@valstybe.eu Reklamos projektų vadovė Milda Šemetienė +370 683 63 363 milda@valstybe.eu Žurnalas internete: www.valstybe.eu Redakcija neatsako už reklamų turinį ir kalbą. Platinti žurnalo tekstus be rašytinio redakcijos sutikimo draudžiama.
130 POLITIKA 93 Maskva čiaupia nasrus Čekijos sostinei 96 Ar naujas senas JAV prezidentas pakeis pasaulį? 102 Pokalbis su Žygimantu Pavilioniu 108 R. Karbauskio ir J. Narkevičiaus triumfas 114 „Google“ ir „Facebook“ minta demokratija 122 Lietuvoje moterys politikės gerbiamos
EKONOMIKA 64
66 72
78 86
tik teoriškai
LAISVALAIKIS
Technologijų bendrovės – COVID-19 krizės žvaigždės Įdomiausi įvykiai startuolių pasaulyje Ko mūsų reklamdaviai turėtų mokytis iš „Kellog’s“? Nepamirškime, kokiame pasaulyje gyvename Technologijų naujienos
72
128 Rekomenduojamos knygos 130 Daugiausia uždirbantys jutuberiai 138 Rekomenduojami renginiai
114 3
TEMA AKIMIRKA
Demokratija, kurios nusipelnėme Štai taip, gerbiamieji, pandemijos laikais atrodo mūsų demokratija: artėjant Seimo rinkimams tai puikiai atspindi nacionalinio transliuotojo bene svarbiausia diskusijų laida „LRT forumas“. Neseniai joje buvo kalbama apie tai, kam pandemija padės laimėti Seimo rinkimus ir kaip atrodys rinkimų kampanija. Tarsi žvelgiant į šios laidos dalyvius kam nors dar galėtų kilti klausimas, kas laimės rinkimus ir kaip šiandien atrodo rinkimų kampanija. Mes žurnale visai neseniai dar kartą paskelbėme savo įžvalgas apie tai, kad labai didelę įtaką Lietuvoje turinti kairioji nomenklatūra, kurią laidoje reprezentavo Gediminas Kirkilas, po 2020-ųjų rinkimų valdžioje ketina išlikti su buvusių bendražygių socialdemokratų, kuriuos laidoje reprezentavo Gintautas Paluckas, oligarcho Ramūno Karbauskio, kuriam laidoje atstovavo Agnė Širinskienė, ir nenuskandinamo juodosios buhalterijos aso Viktoro Uspaskicho, kurį laidoje reprezentavo jis pats, politinių projektų pagalba. Tarsi būtų galima nerimauti, kad žurnalistas Raigardas Musnickas tuo metu, kai valdantieji nuolat spaudžia LRT, o jo kolegos iš Tyrimų skyriaus nuolat analizuoja jų veiks-
4
4
TEMA AKIMIRKA
mus, kažkodėl į diskusiją pakvietė būtent šios valdžios bičiulių, su kuriais jie valdo šiandien ir ketina valdyti po rinkimų, elitą. Tai galėtų demonstruoti, kad arba žurnalistas nesupranta, kas vyksta, ir jam reikėtų skubiai paaiškinti, arba nuoširdžiai mano, kad su kairiąja nomenklatūra vienoje valtyje nuolat murkdęsis V. Uspaskichas yra tokia pat opozicija dabartiniams valdantiesiems, kaip ir konservatoriai, kuriuos laidoje – šiek tiek stebina – reprezentavo iš partijos prieš kelerius metus mestas Mantas Adomėnas, ar Liberalų sąjūdis, kuriam diskusijoje neatstovavo niekas. Tačiau nesijaudinkime dėl Raigardo – turbūt jis kuo puikiausiai supranta, kokie procesai vyksta ir kurios įtakos grupės dominuoja. Kaip ir tai, kad Lietuvoje niekam, išskyrus mūsų redakciją, nerūpi ketvirtosios valdžios nepriklausomumas, kuris per COVID-19 pandemiją skęsta dar didesniu greičiu. Tikėtina, kad tai ir verčia dalį kolegų gelbėtis taip, kaip jų vertybės ir galimybės leidžia. Na, o kai žvelgiama iš šių pozicijų, turime pripažinti, kad gelbėjimo ratas iš G. Kirkilo, A. Širinskienės, G. Palucko ir V. Uspaskicho atrodo gal ir nelabai patraukliai, užtat labai funkcionaliai.
5
5
2019 SPALIS NR. 8 (147) KAINA 2,70 EUR
GRETA PRIEŠ VOLODIĄ IR DONALDĄ – 0:1 V. ŠAPOKA: ATEINANTYS DVEJI METAI NULEMS ATEITĮ AR NT MOKESČIAI SUDREBINS NT RINKĄ? FRANKFURTO AUTOMOBILIŲ PARODOS PERLAI
VALSTYBĖ 2019 SPALIS NR. 8 (147)
GYVULIŲ ŪKIS ŽVĖRIMS JI NEBAISI
9 771822 657017
ARTĖJA KRIZĖ, BET DIDŽIAUSIEMS
REKLAMA
ŽURNALAS, KURIS TARNAUJA LIETUVAI
WWW.VALSTYBE.EU
REDAKCIJOS SKILTIS
Grįžtame į 2008-uosius, tik be Roko Masiulio, užtat su Jaroslavu Narkevičiumi Gerbiamieji skaitytojai, visų pirma norime atsiprašyti, kad šis net ir elektroninis žurnalo numeris vėluoja. Vis dėlto turime pripažinti, kad, atsižvelgiant į mūsų redakcijos ir leidėjų per praėjusį dešimtmetį atiduotų jėgų ir resursų kiekį bei itin galingą COVID-19 pandemijos finansinį smūgį, padariusį apie 180 tūkst. eurų siekiančią skylę mūsų redakcijos biudžete, taip pat akivaizdų dabartinės oligarchinės valdžios norą remti „bebrus“ ir kišeninę žiniasklaidą, bet ne nepriklausomą vertybinę žiniasklaidą, ir elektroninio numerio jau nebeturėjo būti. Bet mes vis dar nenuleidžiame rankų, nes net ir pralaimėtą kovą norisi užbaigti kuo garbingiau ir kuo mažiau nuvilti Jus, nes būtent Jūsų dėka taip ilgai galėjome bandyti keisti ateitį: vienyti patriotines ir demokratines jėgas kurti skaidrią ir pažangią vakarietišką demokratiją bei stabdyti visą dešimtmetį stebimą evoliuciją, tiksliau – antievoliuciją, kai Lietuvos politikoje dominuojančią prezidentę Dalią Grybauskaitę pakeitė su Rusija verslo ryšiais siejamas oligarchas Ramūnas Karbauskis, valstybės įmonių valdymą skaidrinusį lyderį Roką Masiulį pakeitė Kolorado juostelėmis pasidabinusio politiko Valdemaro Tomaševskio bendražygis Jaroslavas Narkevičiaus, o su Vakarais vykdomą Visagino atominės elektrinės projektą pakeitė „Rosatom“ reaktorių prifarširuotas Astravo monstras. Ir nors šiandien turime konstatuoti, kad demokratijos nuosmukio sustabdyti mums nepavyko, džiaugtis galime bent tuo, kad nepasidavėme ir kiekviename žingsnyje, kai reikėjo kautis už skaidrią, demokratinę, pažangiausias vakarietiškas sistemas įdiegusią valstybę, mes tai ir darėme. Vis dėlto turime pripažinti bauginančią tendenciją, kad kuo labiau blogėjo padėtis su Lietuvos demokratija ir skaidrumu, tuo mažiau žmonių drįso priešintis kartu su mumis. Prieš 2012-ųjų Seimo rinkimus, kai reikėjo priešintis Astravo atominės elektrinės sąjungininkams, dar jautėme didesnę patriotinių jėgų paramą, o prieš 2016-ųjų rinkimus, kai įspėjome, kad su Rusija sietinų oligarchinių projektų – Ramūno Karbauskio ir Visvaldo Matijošaičio – pagalba kairioji nomenklatūra stengiasi sugrąžinti mūsų demokratiją į chebros valdymo laikus, ši parama jau buvo gerokai mažesnė. O šiandien susidaro įspūdis, kad stebime tikrą Lietuvos demokratijos užvaldymą – patriotų paramos beveik neliko. Tai galima aiškinti įvairiai, tačiau akivaizdu, kad turime kalbėti ne tik apie demokratijos, bet ir apie pilietinės visuomenės vertybių nuosmukį. Kaip kitaip galima paaiškinti tai, kad R. Masiulį pakeitęs J. Narkevičius, kaip ir R. Karbauskis su savo bendražygiais, kaip susidaro įspūdis, gali daryti, ką nori, o tauta vis tiek tyli? Nors būtent šiandien, per COVID-19 sukeltą krizę, valdžios skaidrumas ir padorumas yra ypač svarbu, nes, kaip rašome šio numerio „Globalios tendencijos“ skiltyje, būtent tai padėjo išbristi iš 2008-ųjų kri-
zės ir gali padėti lengviau išgyventi 2020-ųjų krizę. Todėl būtų daug geriau, jei pinigus skirstytų tokie valstybės tarnautojai kaip Rokas, o ne tokie kaip Jaroslavas. Tačiau užuot reikalavus skaidrumo, padorumo ir teisingumo pastaruoju metu belieka klausti, ar apskritai egzistuoja toks veiksmas, kurį padariusi dabartinė valdžia sukeltų tikrų patriotų, o ne tik tokiais apsimetančiųjų reakciją. Šiame numeryje rašome apie tai, kad valdantieji COVID-19 pandemiją visų pirma išnaudoja tam, kad pašertų savo bičiulius versle – vadinamuosius bebrus kapitalistus, ir taip galutinai užbaigtų modeliuoti artėjančius Seimo rinkimus, kad juos laimėtų politinis „bebrų“ elitas. Šiame numeryje rašome ir apie tai, kad išgyvename tikrą Kremliaus bičiulių, tokių kaip Viktoras Uspaskichas, renesansą, o būtent dėl tokių veikėjų pozicijų stiprėjimo po rinkimų Lietuvos valstybė gali būti prijungta prie „Rosatom“ reaktorių, kurių bent vienas jau šiemet pradės veikti Astravo atominėje elektrinėje (apie tai šiame numeryje kalbamės su politiku Žygimantu Pavilioniu). Ir visa tai vyksta nomenklatūrinėms bei prokremliškoms jėgoms ir toliau stiprinant savo įtaką informacinei erdvei. O kur tauta? Kur tie žmonės, kurie stovėjo Baltijos kelyje? Šiandien prie Seimo protestuoja ne piliečiai, pasipiktinę valdžios nesipriešinimui Astravo monstrui, rinkimų modeliavimu, Rusijos įtakos toleravimu ar pinigų dalijimu nekilnojamojo turto magnatams bei kelininkų verslo elitui. Šiandien prie Seimo protestuoja būtent Rusijos įtaigų, kuriomis visuomenė gąsdinama skiepais, kaukėmis ir ypač 5G ryšio technologija, skleidėjai bei šiomis įtaigomis įtikėję piliečiai. Ir tai yra ne atsitiktinumas, o labai logiškas tikslingo dominuojančių galių veikimo bei patriotinių jėgų visiško išsikvėpimo rezultatas. Nes tuo metu, kai valdantieji ir Kremlius nuosekliai siekia dominuoti žiniasklaidoje, didelė dalis save pažangesniais ir patriotiškais laikančių žmonių, užuot rėmę informacinę rezistenciją ir gynę demokratines vertybes bei skaidrius principus, bėga į socialinius tinklus ar „YouTube“ ir užsidaro bendraminčių burbule. Dažniausiai seka ir remia tuos, kurie juos linksmina, o ne tuos, kurie gina jų interesus ir tuos interesus atitinkančios valstybės viziją. Jie net nesuvokia, kad taip iš esmės atsisako savo teisių į teisingesnę ir padoresnę valstybę. Ar įmanoma kovoti su tokiu užsidundukinimu, kuris ir lemia, kad dešimtmetį stebime didėjantį demokratijos nuosmukį? Nežinau. Gali būti, jog tokiais atvejais tauta vėl turi susidurti su labai didele krize, kad suvoktų, jog prisižaidė. Nors egzistuoja labai didelė tikimybė, kad net ir pačios didžiausios krizės dugne daugelis nedrįs prisipažinti, jog nieko nepadarė, kad sustabdytų šį demokratijos, o ilgainiui – ir savo pačių gerovės nuosmukį. EDUARDAS EIGIRDAS