STATYBUNAUJIENOS.LT Verslo pasiekiami 2026 Nr. 1-39

VERSLO PASIEKIMAI

VERTYBINĖ

ROBERTO DARGIO

ARCHITEKTŪRA

VEIKMĖ

KAIP PO 70 METŲ IŠLIKTI

SVARBIU RINKOS ŽAIDĖJU?

STATYBOS

PROJEKTŲ APTARNAVIMUI –TRANSRIFUS

INVESTICIJOS

YIT LIETUVA

APDOVANOJIMAS UŽ DARNIĄ

MIESTO PLĖTROS VIZIJĄ

LEDVANCE LED SISTEMA

PAKEITĖ VILNIAUS STADIONO APŠVIETIMĄ

ETERNIT BALTIC

CEDRAL YRA ATEITIES PASIRINKIMAS RENOVACIJAI

PP BALTIC GELŽBETONIO

ARMAVIMO EVOLIUCIJA

GEBERIT SILENT-PP

TYLI VAMZDŽIŲ SISTEMA

2026 Nr. 1/39

Mieli skaitytojai,

Žengiant į 2026-uosius metus, statybų aikštelėse vis rečiau girdime diskusijas tik apie plytas ar betoną. Šiandienos statyba galutinai tapo aukštųjų technologijų, skaitmeninių duomenų ir gilaus inžinerinio intelekto epicentru. Šiame žurnalo numeryje kviečiame Jus į kelionę per ryškiausius pastarojo laikmečio pasiekimus, kur kiekvienas projektas ir kiekviena asmenybė pasakoja istoriją apie kokybinį lūžį Lietuvos rinkoje. Šią viziją geriausiai įprasmina mūsų viršelio herojus („Orex group“) – administracinės paskirties pastatas su sporto erdvėmis „Avion Express“ ir „Aerottoria Arena“ Vilniuje . „2 Bricks“ architektų komandai pavyko sukurti objektą, kuris ne tik estetiškai papildo miesto audinį, bet ir funkciškai sujungia darbą bei aktyvų gyvenimo būdą. Tai puikus įvadas į mūsų pagrindinę numerio pažintį.

Vertybinis stuburas ir verslo ilgaamžiškumas

Šio numerio ašis – pokalbis su Robertu Dargiu. Jo filosofija, kurioje verslas, šeima ir valstybė susijungia į vientisą, inžinerinio tikslumo konstrukciją, primena mums, kad tikroji architektūra prasideda nuo vertybių, o tik po to virsta betonu. Ši darna yra kritiškai svarbi šiandienos neapibrėžtumo fone.

Panašią patirties ir stabilumo formulę narstome analizuodami bendrovės „Veikmė“ sėkmę – kaip po 70 metų veiklos išlikti matomam. Tai pamokos apie evoliuciją, kurias papildo ir „Transrifus“ bei „Liftai EU“ pavyzdžiai, rodantys, kaip paslaugų paketo plėtra ir procesų optimizavimas tampa pagrindiniu įrankiu padedant klientams taupyti brangiausią resursą – laiką.

Intelektuali betono revoliucija

Ypatingą vietą šiame numeryje skiriame specialiam projektui, dedikuotam statybos ir betono pramonei. Čia fiksuojame fundamentalų virsmą: Lietuvos gamintojai, vedami SIA, galutinai atsisako „pigu“ strategijos ir renkasi „išmanu“. Šiandien nebe kaina, o intelektas keičia žaidimo taisykles. Šiame specialiame bloke gilinamės į „ERCO Technologies“ įžvalgas apie skaitmenizavimo įtaką procesų efektyvumui bei „PP Baltic“ pristatomą gelžbetonio armavimo evoliuciją. Neįtikėtina, kaip polipropileno fibra šiandien tampa sprendimu viskam: nuo paprastų rūsio sienų iki itin atsakingų radioaktyvių atliekų saugyklų. Technologinę pažangą papildo „SIKA“ paketas infrastruktūros objektams, „KTD Group“ su voluojamo betono (RCC) pranašumais bei „Vilnius Tech“ mokslininkų darbai, primenantys apie šiandienos saugumo aktualijas – slėptuvių projektavimą, kur reikalavimai svyruoja nuo 0,2 MPa atsparumo iki šimtametės garantijos.

Inžinerinis komfortas ir nematomi sprendimai Šiuolaikinė statyba neatsiejama nuo vidaus sistemų tobulumo, todėl šiame numeryje didelį dėmesį skiriame inžinerijai, kurią dažnai pajuntame tik per komfortą. „GEBERIT“ pristatoma Silent-PP sistema yra puikus pavyzdys, kaip inovatyvios vamzdžių technologijos sprendžia vieną jautriausių šiuolaikinių pastatų problemų – triukšmo valdymą. Tylus nuotekų šalinimas tampa nebe prabanga, o standartu, užtikrinančiu ramybę tiek gyvenamosiose, tiek darbo erdvėse.

Skaitmeninė higiena ir energetinis estetizmas Mes nebegalime kalbėti apie statybą be skaitmeninio dvynio. „Sistela“ ir „Cotenders“ pabrėžia, kad skaitmeniniai duomenys ir „skaitmeninė higiena“ yra nebe prabanga, o būtina higienos norma bei viena geriausių investicijų įmonės ateičiai. Šią technologinę pažangą matome ir pastatų išorėje: „Eternit Baltic“ su „Cedral“ sprendimais transformuoja renovacijos standartus, o „Metsolar“ įrodo, kad saulės energetika gali būti ne tik naudinga, bet ir estetiškai integruota į fasadus. Net ir tokie elementai kaip apšvietimas šiandien išgyvena renesansą. „Ledvance“ LED sistemos įdiegimas Vilniaus stadione rodo, kad šviesa pagaliau atsiduria ten, kur jos labiausiai reikia, o „YIT Lietuva“ pelnytas LNTPA apdovanojimas už „Sky Office“ projektą patvirtina, kad rinka vertina darnią ir apgalvotą plėtrą.

Ateities kūrėjai ir pameistrystės jėga

Galiausiai, suprantame, kad visus šiuos pokyčius įgyvendina žmonės. Todėl didžiuojamės pristatydami TECHIN, pelniusią „Metų profesinio mokymo įstaigos“ vardą, bei Alytaus profesinio rengimo centro ir LINPRA iniciatyvas. Per „BuildSkills Academy“ projektą jie kloja pamatus šiuolaikinei pameistrystei, kuri užtikrins, kad 2026-ųjų statybos aikštelėse dirbtų ne tik įrangą valdantys, bet ir procesus suprantantys profesionalai.

Kviečiu Jus pasinerti į šiuos puslapius ir kartu pajusti, kaip statyba tampa ne tik pramonės šaka, bet ir mūsų visų ateities vizijos pagrindu.

Redaktorė Genė Drungilienė

Redaktorės žodis 3

ASMENYBĖS

• Vertybinė Roberto Dargio architektūra: verslas, šeima ir valstybė – kaip vientisa, inžinerinio tikslumo konstrukcija 6–9

SEKTORIAUS TENDENCIJOS

• Redakcijos žvilgsnis: 2026-ieji – metai, kai statybos aikštelė tampa aukštųjų technologijų centru 10–13

STATYBOS IR BETONO PRAMONĖ

• SIA. Nuo „pigu“ prie „išmanu“ – nebe kaina, o intelektas: Lietuvos gamintojai keičia žaidimo taisykles 14–15

• ERCO TECHNOLOGIES. Skaitmenizavimas statybos ir betono pramonėje: kaip integruoti procesai didina efektyvumą ir tvarumą 16–18

• PP BALTIC. Gelžbetonio armavimo evoliucija: polipropileno fibra kaip sprendimas nuo rūsio sienų iki radioaktyvių atliekų saugyklų 20–21

• KTD GROUP. Voluojamas betonas (RCC): technologiniai pranašumai ir ekonominis efektyvumas 22–23

• VILNIUS TECH. Nuo 0,2 MPa apkrovos iki 100 metų ilgaamžiškumo: ką projektuotojai turi žinoti apie slėptuves? 24–25

• SIKA paketas infrastruktūros objektams: kaip sumažinti CO2 emisijas ir priežiūros sąnaudas 26

VERSLAS

• VEIKMĖS formulė: kaip po 70 metų išlikti svarbiu rinkos žaidėju? 28–30

• Statybos projektų aptarnavimui – TRANSRIFUS investicijos į įrangą ir kompetencijų kėlimą 32–35

• LIFTAI EU – auganti jėga Lietuvos liftų rinkoje 36–37

SPRENDIMAI RENOVACIJAI

• ETERNIT BALTIC. Architektūrinė transformacija: kodėl CEDRAL yra ateities pasirinkimas renovacijai? 38–39

APDOVANOJIMAI

• YIT LIETUVA. „Sky Office“ – LNTPA apdovanojimas už darnią miesto plėtros viziją 40–41

TECHNOLOGIJOS. APŠVIETIMO SPRENDIMAS

• Kaip LEDVANCE LED sistema pakeitė Vilniaus stadiono apšvietimą: šviesa, kuri pagaliau yra ten, kur jos reikia 42–43

INŽINERINĖS SISTEMOS

• GEBERIT Silent-PP – vamzdžių sistema tyliam nuotekų šalinimui 44–45

ENERGETIKA

• Estetika ir energetika: METSOLAR sprendimai, transformuojantys pastatų eksterjerą 46–49

• ESOLIS. Atsinaujinančios energetikos augimas nesibaigia –tačiau susiduria su keliais „kalneliais“ 50–51

SKAITMENINIAI SPRENDIMAI

• SISTELA. Skaitmeniniai duomenys statybos procesuose: nuo projektavimo iki eksploatavimo 52–53

• Skaitmeninė higiena statybose: kodėl COTENDERS nemokami mokymai tapo viena geriausių investicijų? 54–55

PROFESINIS MOKYMAS

• TECHIN – „Metų profesinio mokymo įstaiga 2025“: efektyvi pameistrystė ir ilgalaikė vizija 56

• ALYTAUS PROFESINIO RENGIMO CENTRAS, LINPRA. „BuildSkills Academy“ projektas pristato metodiką ir skaitmeninę platformą profesinio mokymo įstaigoms ir statybų sektoriaus darbuotojams 58

Viršelyje – administracinės paskirties pastatas su sporto erdvėmis „Avion Expres“ ir „Aerottoria Aren“ Vilniuje. Architektai – 2 BRICKS. „Orex group“ nuotr. Leidėjas MB „Redakcija plius“. Reklama +370 672 60123

Leidinio redaktorė Genė Drungilienė. Maketavo UAB „ART SET“

Leidėjas už reklamų turinį neatsako. Nuotraukos ir vizualizacijos, jeigu nenurodyta kitaip, publikacijose minimų įmonių

Vertybinė Roberto Dargio architektūra: verslas, šeima ir valstybė –kaip vientisa, inžinerinio tikslumo

konstrukcija

LIETUVA ŠIANDIEN IŠGYVENA KRITINĮ BRANDOS ETAPĄ, KURIAME NEKILNOJAMOJO TURTO PLĖTROS GRUPĖS „EIKA“ VALDYBOS PIRMININKAS ROBERTAS DARGIS ĮŽVELGIA FUNDAMENTALIĄ TAKOSKYRĄ: BAIGIAMAS PIRMINIO KAPITALO KAUPIMO CIKLAS IR PRADEDAMAS ILGALAIKĖS VERTĖS – PAVELDO KŪRIMO PROCESAS. NAUJOJI VERTYBINĖ ARCHITEKTŪRA REIKALAUJA VERSLĄ, ŠEIMĄ IR VALSTYBĘ TRAKTUOTI NE KAIP ATSKIRUS ELEMENTUS, O KAIP VIENTISĄ, INŽINERINIO TIKSLUMO REIKALAUJANČIĄ KONSTRUKCIJĄ.

Roberto Dargio nuomone, didžiausias šalies stabdis išlieka sovietmečio mentalitetas

– totalitarinės sistemos reliktas, kuriame kūrybiškumas buvo slopinamas, o asmeninė iniciatyva laikoma nusižengimu ir baudžiama. Tikrasis šių dienų iššūkis yra transformuoti šį istorinį balastą į tvarią ateities strategiją, kurioje materialūs pasiekimai tampa tik pagrindu gilesniam intelektiniam ir moraliniam indėliui.

Inžinerinis požiūris į dinastijos tęstinumą Verslo perdavimas naujoms kartoms

R.Dargiui pirmiausia yra ne teisinė ar finansinė operacija, o vertybinis projektas. Viešojoje erdvėje dažnai minimas vadinamasis trijų kartų prakeiksmas, kai pirmoji karta kaupia, antroji – naudoja, o trečioji skursta. Verslininkas to nelaiko

savaime suprantamu dėsniu, – žvelgia į jį kaip į sistemos klaidą, kurią galima ištaisyti dar projektavimo stadijoje. Jo nuomone, turtas įpėdiniams neturi tapti pasyvia našta, slopinančia prigimtinę motyvaciją veikti, atimanti alkį kurti patiems.

R.Dargis pabrėžia, kad žmogaus savirealizacija įmanoma tik per aktyvų kūrimo procesą, todėl esminė tėvų užduotis – ne palikti kapitalą, o perduoti kūrybinį impulsą. „Man, kaip tėvui, skaudžiausia būtų matyti vaikus kaip pasyvius vartotojus. Žmogus atsiskleidžia tik per kūrybą – tai esminė vertybė“, – teigia jis. Siekiant užtikrinti šį tęstinumą, jo šeimoje įtvirtinama šeimos konstitucija. Tai instrumentas, kuris transformuoja pavardę iš statuso ženklo į įpareigojantį standartą, leidžiantį vaikams konstruoti savo tapatybę ant tvirto, tačiau nevaržančio pagrindo.

Socialinė atsakomybė kaip verslo aristokratijos matas Šis požiūris į šeimos paveldo valdymą organiškai persikelia į platesnį visuomeninį kontekstą. R.Dargis lygina dabartinį Lietuvos verslo etapą su pirmąja pramonės revoliucija – laikotarpiu, kai naujai susiformavęs kapitalą sukaupusiųjų sluoksnis dar tik ieškojo savo vietos socialinėje hierarchijoje. Verslininkas griežtai skiria turto savininkus nuo tikrojo verslo elito, kurį apibrėžia moralinis įsipareigojimas bendruomenei. Įmonių grupės EIKA valdybos pirmininko nuostata, verslo aristokratija formuojasi tik tada, kai asmeninis alkis transformuojasi į norą tarnauti valstybei. „Galima turėti milžinišką kapitalą, bet likti neturtingiausiu žmogumi, jei tavo akiratyje – tik asmeninė nauda. Tikrasis elitas savo energiją nukreipia bendrajam labui“, – sako R.Dargis. Jo vizijoje modernus nekilnojamojo turto vystytojas tampa miesto DNR kūrėju, kuris, sekdamas istoriniais pavyzdžiais, į pastatus investuoja ne tik dėl pelno, bet ir dėl estetinės vertės bei neatlygintino palikimo visuomenei.

Inžinierius-vizionierius: intelektinis valstybės valdymo pamatas Kad tokia visuomenės transformacija įvyktų, būtinas inžinerinio mąstymo renesansas, kurį R.Dargis laiko naujos valstybės valdymo strategijos pagrindu. Inžinierius jam – tai ne techninis vykdytojas, o vizionierius, gebantis sisteminti procesus, suprasti priežasties ir pasekmės ryšius bei numatyti ilgalaikes sprendimų pasekmes. Jei valstybė būtų valdoma vadovaujantis inžinerine logika, politiniai veiksmai peržengtų trumpalaikių rinkimų ciklų ribas ir taptų ilgalaikio valstybės dizaino dalimi. Tokio lygio inžinerinis statusas reikalauja sujungti kietuosius duomenis su giliomis sociologijos, filosofijos ir etikos žiniomis, įgūdžiais, taip paverčiant sausą statistiką žmogaus gerovę užtikrinančia strategija. Visgi verslininkas konstatuoja švietimo sistemos krizę, kuri, užuot ugdžiusi plataus profilio valstybės kūrėjus, gamina inertiškus vykdytojus. Didžiausią deficitą R.Dargis įžvelgia ne teorinėse žiniose, o gebėjime jas realizuoti praktikoje.„Mes paruošiame puikius specialistus, tačiau mums trūksta idėjų ir rinkos jungėjų – impresarijų – žmonių, gebančių sujungti intelektinį produktą su realia rinkos ir visuomenės poreikių ekonomika“, – teigia jis.

Būtent tokie inžinieriai-strategai turėtų sudaryti naująjį elito branduolį, sugebantį atsispirti populizmui.

Lyderių telkimas ir mentorystės prasmė Ši vertybinė ašis natūraliai atveda prie diskusijų apie tai, kas vyksta už skaičių ir pelno eilučių. R.Dargis pastebi, kad verslo bendruomenėje vis dar per retai kalbama apie gilesnę prasmę, nors jam pačiam estetika yra ne pasirinkimas, o etinė būtinybė. Grožis statybos, nekilnojamojo turto sektoriuje traktuojamas kaip tiesioginė atsakomybė prieš žmogų, kurio gyvenimo kokybę pastatas formuos ištisus dešimtmečius.

Verslininko siūlomas „impresarijaus“ modelis ir patirties perdavimas per mentorystę tampa įrankiu, sujungiančiu mokslą su valstybės valdymo vizija. Lyderių telkimas, anot jo, turi vykti ne uždaruose susitikimuose, o per gyvą žinių dalijimąsi ir institucinį bendradarbiavimą. Tai abipusis procesas: mentorystė ne tik padeda pradedantiesiems, bet ir telkia kritinę mąstančių žmonių masę.

„Mes turime išeiti iš savo komforto zonų ir pradėti kalbėtis apie tai, kokią Lietuvą matome po penkiasdešimties metų“, –pabrėžia jis.

Ilgalaikis planavimas ir valstybės kūrimas Verslo ir mokslo lyderių įsitraukimas į valstybės procesus padeda brėžti strateginę kryptį, kuri nepriklauso nuo politinių pokyčių. Analitinės grupės, kuriančios idėjas ir teikiančios jas sprendimų priėmėjams, leidžia išvengti skubotų, vienadienių sprendimų. Nuoseklus pasirinktų principų laikymasis yra esminė sąlyga sistemos stabilumui, net jei tai reikalauja plaukti prieš srovę. „Vertybiniai orientyrai yra tai, kas išlaiko sistemas stabilias ilgojoje distancijoje“, – sako R.Dargis. Valstybės stiprybę apibrėžia ne tik statistinis ekonomikos augimas, bet ir kiekvieno sprendimo kokybė bei jo ilgalaikis poveikis žmonėms. Tikroji vertė šiame procese yra ne sukauptas materialus turtas, o sukurtas aiškus veiklos modelis, leidžiantis ateities kartoms toliau kurti ant patikimo pagrindo. Tai reiškia, kad kiekvienas šiandienos sprendimas privalo būti priimtas atsakingai, užtikrinant, kad dabarties laimėjimai taptų ne našta ateičiai, o tarnautų kaip tvirta struktūra naujai vertei auginti. 

Redakcijos

žvilgsnis: 2026-ieji – metai, kai statybos aikštelė tampa aukštųjų technologijų centru

ŽVELGIANT Į 2026-ŲJŲ STATYBOS IR INŽINERIJOS TENDENCIJAS, AKIVAIZDU, KAD SEKTORIUS IŠGYVENA VIENĄ ĮDOMIAUSIŲ TRANSFORMACIJŲ PER PASTARUOSIUS DEŠIMTMEČIUS. JEI PRIEŠ KELETĄ METŲ KALBOS APIE DIRBTINĮ INTELEKTĄ AR ROBOTIZUOTĄ DIAGNOSTIKĄ SKAMBĖJO KAIP FUTURISTINĖS PROGNOZĖS, ŠIANDIEN TAI – KASDIENĖ VERSLO REALYBĖ, PADIKTUOTA NE TIK MADOS, BET IR GRIEŽTOS EKONOMINĖS BEI GEOPOLITINĖS BŪTINYBĖS. ŠIE METAI ŽYMI RIBĄ, KAI STATYBA GALUTINAI NUSTOJO BŪTI VIEN TIK AMATU IR TAPO AUKŠTOJO TIKSLUMO PRAMONĖS ŠAKA.

Nuo tradicinių amatų prie gamybinio tikslumo

Didžiausias šių metų lūžis įvyko sektoriaus mąstysenoje, kai statybos aikštelėse ėmė dominuoti pramoninės statybos koncepcija. Šiandien vis dažniau stebime procesą, kuriame pastatai yra ne mūrijami po atviru dangumi, o surenkami iš gamykloje paruoštų komponentų. Kritinis kvalifikuotos darbo jėgos stygius Europoje privertė rangovus perkelti procesus į kontroliuojamą cechų aplinką, kur gimsta moduliniai ir skydiniai sprendimai. Ši evoliucija leido minimizuoti klaidų tikimybę ir užtikrinti milimetro tikslumą, kuris tradicinėse statybvietėse buvo sunkiai pasiekiamas.

Ši transformacija radikaliai pakeitė statybvietės vaizdą: triukšmingą ir dulkėtą aplinką keičia švarus, preciziškas montavimas, leidžiantis darbus užbaigti iki 40 % greičiau. Lietuva šiame kontekste sėkmingai įsitvirtino kaip regioninė lyderė, įrodydama, kad tvarios konstrukcijos ir skaitmenizuota gamyba yra stabiliausias verslo variklis net ir svyruojančių palūkanų normų fone. Šiandien pramoninė statyba nebėra tik „greitesnis būdas“ – tai tapo kokybės ir energetinio naudingumo etalonu, be kurio neįsivaizduojama moderni urbanistika.

Karinės infrastruktūros pulsas: civilinės inžinerijos egzaminas 2026-ieji – unikalus laikotarpis, kai karinės infrastruktūros plėtra Lietuvoje tampa pagrindiniu viso sektoriaus inovacijų varikliu. Tai nebėra tik poligonų ar kareivinių statyba – tai milžiniškas „karinio mobilumo“ projektų tinklas, apimantis kelius, geležinkelius ir dvigubos paskirties logistikos centrus. Ši sritis privertė rangovus peržiūrėti savo inžinerinius standartus: karinei technikai pritaikyta

danga, specifiniai tilto apkrovos skaičiavimai ir autonominiai energetiniai mazgai tampa nauja kasdienybe.

Karinės infrastruktūros poreikiai į Lietuvą atnešė „Design-build-operate“ (projektuok-statykvaldyk) kultūrą, kurioje greitis yra toks pat svarbus kaip ir fizinis atsparumas. Rangovams tenka išmokti dirbti esant didžiausiam skaidrumo ir saugumo reikalavimų spaudimui, kartu užtikrinant žaibišką sprendimų priėmimą. Gynybinis bumas tampa savotišku akceleratoriumi, kuris verčia inžinerijos įmones investuoti į atsparių ir mobilių sistemų kūrimą, o tai atvėrė naujas nišas ir užsienio rinkose.

Darbo rinkos transformacija ir naujosios kompetencijos

Technologinis šuolis tiesiogiai perrašė ir darbo rinkos taisykles. Nors tradicinių meistrų poreikis niekur nedingo, 2026-ieji tampa naujos kartos specialistų era, kurioje statybos sektorius konkuruoja dėl talentų, anksčiau rinkdavusių tik IT sritį. Statybos aikštelėse dabar dažniau pamatysime specialistą su planšetiniu kompiuteriu nei su popieriniu brėžiniu, o pastatų informacinio modeliavimo (BIM) koordinatoriai tapo centrinėmis figūromis valdant projektus realiuoju laiku. Atsirado poreikis „hibridiniams“ specialistams, kurie vienu metu supranta ir statybos fiziką, ir duomenų analizės algoritmus.

Kadangi Europoje autonominė technika ir 3D betono spausdinimas tampa standartu, rinkoje atsirado tūkstančiai darbo vietų robotizuotos technikos operatoriams bei operacinių technologijų (OT) saugos ekspertams. Šie pokyčiai ne tik padidino sektoriaus patrauklumą jaunajai kartai, bet ir pavertė statybų įmones moderniomis technologijų kompanijomis, kuriose fizinė jėga užleidžia vietą intelektualiniam indėliui. Jauniems inžinieriams statyba vėl tapo patrauklia profesija būtent dėl galimybės valdyti milijoninės vertės procesus iš nuotolio.

Kritinės infrastruktūros skaitmeninis skydas

Bene ryškiausia tendencija, integruojanti inžineriją ir nacionalinį saugumą, yra „skaitmeninio skydo“ sukūrimas. Įsigaliojus ES NIS2 direktyvai bei griežtiems nacionaliniams reikalavimams, vamzdynai, elektros skirstyklos ir vandenvietės 2026 m. pripažįstami vientisa skaitmenine ekosistema. Inžinerinių tinklų valdytojai į infrastruktūrą šiandien žvelgia per operacinių technologijų monitoringo prizmę, kur kiekvienas mazgas turi savo unikalų skaitmeninį sertifikatą. Tai nebe tik saugumo klausimas, bet ir būdas optimizuoti sąnaudas matant kiekvienos sklendės ar mazgo efektyvumą realiuoju laiku.

Lietuva šiame procese išsiskiria kaip regioninė standartų kūrėja, viena pirmųjų masiškai diegianti išmaniąsias sistemas, kurios dirbtinio intelekto pagalba atpažįsta neįprastą tinklo elgseną. Gebėjimas identifikuoti neautorizuotą vožtuvo suveikimą ar slėgio pokytį dar prieš įvykstant avarijai tapo prevenciniu barjeru prieš hibridines grėsmes. Tai iš esmės pakeitė rangovų atsakomybę – šiandien inžinerija neatsiejama nuo aukščiausio lygio kibernetinio atsparumo. Kiekvienas

nutiestas metras tinklo dabar turi savo „skaitmeninį šešėlį“, saugomą galingais šifravimo algoritmais.

Diagnostika be ekskavatorių: nematomas proveržis Technologiškai įspūdingiausias šių metų proveržis pasiektas ten, kur jo nematome – po žeme. Požeminės infrastruktūros diagnostika, naudojant robotizuotas kapsules ir lazerinį skenavimą, leido sektoriui pereiti prie nuspėjamosios priežiūros modelio. Užuot vykdžius masinius gatvių kasinėjimus vien tam, kad būtų įvertinta vamzdynų būklė, šiandien standartu tapo skaitmeninis skenavimas milimetro tikslumu. Tai sumažino miestų trikdžius ir dramatiškai atpigino priežiūros sąnauda, nes remontuojama tik ten, kur iš tiesų reikia. Šis požiūris ne tik taupo miestų biudžetus ir gyventojų laiką, bet ir sukuria milžinišką paklausą duomenų analitikams, gebantiems pagal surinktą informaciją planuoti tinklų atnaujinimą dešimtmečiams į priekį. 2026-ieji galutinai uždarė „improvizacijos“ erą statybose – dabar tai aukštojo tikslumo, saugumo ir inovacijų poligonas. Diagnostika tampa nebe problemos ieškojimu, o visiška tinklo sveikatos kontrolės sistema.

Viešieji pirkimai: naujas „bilietas“ į rinką Ši technologinė transformacija atsispindi ir verslo taisyklėse.

Valstybiniai užsakovai Lietuvoje ir Europoje galutinai atsisako „mažiausios kainos“ prioriteto. Šiandien pirkimo dokumentuose standartu tampa reikalavimas pateikti ne tik projektą, bet ir skaitmeninį objekto pasą, integruotą į bendrą duomenų bazę. Laimėtojus dabar nulemia efektyvumas, tvarumas ir gebėjimas integruotis į valstybės skaitmeninę erdvę.

Dirbant su kritine infrastruktūra, rangovai privalo įrodyti savo darbuotojų kompetenciją valdyti operacines technologijas (OT) pagal NIS2 saugumo standartus. Tai sukūrė naują rinkos hierarchiją, kurioje techninis pasirengimas ir gebėjimas užtikrinti fizinių sistemų atsparumą nuotoliniam įsikišimui yra tokie pat svarbūs kaip ir finansinis pajėgumas. Laimi tie, kurie savo turtą valdo ne plytomis, o duomenimis ir aukščiausios kvalifikacijos talentais. 2026-ieji tapo metais, kai technologinis pranašumas galutinai nugalėjo mažiausios kainos argumentą. 

Nuo „pigu“ prie „išmanu“ –nebe kaina, o intelektas:

Lietuvos gamintojai keičia žaidimo taisykles

LIETUVOS STATYBOS PRAMONĖ ŠIANDIEN PRIMENA MILŽINIŠKĄ STATYBVIETĘ, KURIOJE NE TIK KYLA SIENOS, BET IR IŠ ESMĖS PERRAŠOMAS SEKTORIAUS „OPERACINĖS SISTEMOS“ KODAS. TAI NĖRA TIESIOG TRUMPALAIKIS STABTELĖJIMAS AR CIKLINĖ KOREKCIJA – TAI FUNDAMENTALUS LŪŽIS.

Statybos industrijos asociacijos

Tarybos pirmininkė prof. dr. Džigita

Nagrockienė pabrėžia, kad sektorius išgyvena aiškų persitvarkymo etapą. Čia skaitmenizavimas, tvarumas ir technologinis pranašumas tampa nebe prabanga, o vienintele bilieto į ateitį kaina. Lietuva stovi ant slenksčio, kur senoji „pigios darbo jėgos“ korta nebeveikia, o naujasis raktas į sėkmę yra gebėjimas pastatyti pastatą gamykloje dar prieš jam iškylant sklype.

Gamykla vietoje statybvietės: 50 proc. greičiau ir chirurgiškai tiksliai Didžiausia naujiena, iš esmės keičianti rinkos veidą, yra statybų persikėlimas į uždaras patalpas. Moduliniai ir pramoniniu būdu gaminami elementai šiandien diktuoja tempą, leidžiantį projektus įgyvendinti net 30–50 proc. greičiau. Tai ne tik patogu – tai gyvybiškai būtina sprendžiant struktūrinį darbo jėgos trūkumą.

„Gamyklinė kontrolė ir standartizuoti procesai užtikrina aukštesnį kokybės stabilumą nei statybvietėje vykdomi darbai“, – pastebi prof. dr. Džigita Nagrockienė.

Šis modelis leidžia efektyviau valdyti atliekas ir energiją, todėl lietuviški moduliai jau tapo geidžiama preke Skandinavijos ir Vakarų Europos rinkose. Pramoninė gamyba čia tampa pagrindiniu įrankiu kovojant su kylančiomis sąnaudomis ir griežtėjančiais terminais.

Eksporto filtras: kai technologijos nurungia kainą Nors mastais Lietuva negali lygiuotis

į Europos gigantus, technologiniu lygmeniu ji drąsiai rėžiasi į lyderių gretas. Pasak asociacijos vadovės, mes esame pereinamojoje fazėje: vidaus rinkoje kaina vis dar svarbi, tačiau eksporto rinkos diktuoja kitas taisykles.

• Skandinaviškas kokybės filtras: Lietuvos medinių konstrukcijų gamintojai sėkmingai konkuruoja aukščiausių reikalavimų rinkose, kur kokybės kartelė pakelta iki maksimumo.

• Mažo CO₂ gelžbetonis: Mūsų surenkamojo gelžbetonio pramonė išsiskiria aukštu automatizacijos lygiu ir novatoriškais betono mišiniais, skirtais drastiškam emisijų mažinimui.

• Skaitmeninis pranašumas: Gamintojai, turintys pilnas BIM bibliotekas ir aiškią techninių savybių atsekamumo sistemą, įgyja strateginį pranašumą dar projektavimo stadijoje. Prognozuojama, kad per artimiausius 3–5 metus technologinė konkurencija taps dominuojančia, o kaina išliks pagrindiniu veiksniu tik mažiausios pridėtinės vertės segmentuose.

2030-ųjų egzaminas: tvarumas kaip naujoji valiuta

Artėjantis 2030-ųjų terminas statybos pramonės sektoriui yra ne tolima vizija, o kasdienis darbinis planas. Nuo tada nauji pastatai turės atitikti viso gyvavimo

ciklo tvarumo principus. Tai reiškia, kad produktas vertinamas ne tik pagal tai, kiek jis kainuoja šiandien, bet ir kiek jis „kainuos“ gamtai per ateinančius 50 metų. Prof. dr. Džigita Nagrockienė akcentuoja, kad EPD (poveikio aplinkai deklaracijos) ir LCA (gyvavimo ciklo analizės) tampa rinkos standartu: „Tvarumas tampa vienu pagrindinių konkurencingumo kriterijų. Produktai vis dažniau kuriami vertinant jų viso gyvavimo ciklo poveikį, o pirmenybė teikiama perdirbtoms ar biobazėms žaliavoms“.

Nors dalis vidaus rinkos vis dar orientuojasi į pigumą, didieji NT plėtotojai ir ES lėšomis finansuojami projektai jau šiandien renkasi tvaresnius sprendimus dėl finansavimo galimybių ir reputacijos.

Inovacijų formulė: ne išradinėti, o meistriškai adaptuoti

Lietuvos gamintojai pasirinko racionalų kelią: užuot išradinėję dviratį mažoje rinkoje, jie investuoja į moderniausią įrangą, robotizuotas linijas ir sertifikuotas tarptautines sistemas. Lietuvos įmonės išsiskiria gebėjimu efektyviai adaptuoti, integruoti ir optimizuoti perimtas technologijas. Inovacijos dažnai vyksta procesų tobulinimo, medžiagų sudėties, gamybos efektyvumo ir tvarumo sprendimų lygmenyje.

„Inovacija šiandien dažnai reiškia ne technologijos sukūrimą nuo nulio, o gebėjimą greitai ir kokybiškai integruoti sprendimus, optimizuoti sudėtis ir užtikrinti

atitiktį griežčiausiems standartams“, –teigia prof. dr. Dž. Nagrockienė.

Tam būtina stipri bandymų bazė ir glaudus bendradarbiavimas su mokslo institucijomis, nes technologinis sudėtingumas auga kasdien.

Didžiausias stabdis: inžinerinis „badas“ ir biurokratija

Nepaisant technologinio šuolio, sektorius atsimuša į „žmogiškąją sieną“. Inžinierių, technologų ir skaitmenizavimo specialistų trūkumas jaučiamas visoje grandyje.

Šiuolaikinei statybos pramonei nebereikia tiesiog darbininkų – reikalingos naujos kompetencijos BIM, CO₂ analizės, medžiagotyros, automatizacijos srityse.

Tai struktūrinė problema, reikalaujanti ilgalaikių sprendimų – glaudesnio bendradarbiavimo su aukštosiomis mokyklomis, studijų programų stiprinimo ir nuoseklios sektoriaus prestižo didinimo strategijos.

Be specialistų trūkumo, iššūkių kelia ir techninis reglamentavimas. Nors jis nėra inovacijų priešas, tačiau dažnai jis atsilieka nuo technologinės pažangos tempo. Sertifikavimo ir norminių dokumentų atnaujinimo procesai galėtų būti lankstesni ir greitesni, kad inovatyvūs produktai rinką pasiektų operatyviau. Svarbu išlaikyti balansą tarp saugumo, kokybės ir inovacijų skatinimo. Sektoriui reikalingi aiškesni ir greitesni inovacijų įteisinimo keliai: daugiau pilotinių taikymų, aiškesnės gairės dėl alternatyvių medžiagų ir sistemų bei sklandesnis bendradarbiavimas tarp verslo ir institucijų.

Transformacija be atgalinio bilieto

Lietuvos statybos pramonė nebėra pasyvi stebėtoja. Ji aktyviai adaptuojasi prie naujos realybės, kurioje sėkmę lemia ne pigus betonas, o jame užkoduotas intelektas. Nors reglamentavimas ir kvalifikuotų rankų trūkumas spaudžia sektorių, jo pulsas išlieka veržlus. Kaip apibendrina prof. dr. Džigita Nagrockienė, statybos sektoriaus potencialas yra milžiniškas, tačiau jo realizavimas tiesiogiai priklausys nuo to, kaip greitai įmonės investuos į tris pagrindinius ramsčius: technologijas, kompetencijas ir procesų standartizavimą. 

„ŠIANDIEN ĮMONĖMS SVARBIAUSIA –STRATEGIŠKAI PASIRENGTI NAUJAI REALYBEI, KURIOJE TVARUMAS, TECHNOLOGIJOS IR KVALIFIKUOTI SPECIALISTAI TAMPA PAGRINDINIAIS KONKURENCINGUMO VEIKSNIAIS. DISKUTUOJAME APIE PASIRENGIMĄ EPD, LCA IR ŽALIŲJŲ PIRKIMŲ REIKALAVIMAMS, INVESTICIJAS Į MODERNIZAVIMĄ BEI KOMPETENCIJŲ STIPRINIMĄ. TAIP PAT ITIN AKTUALUS KVALIFIKUOTŲ SPECIALISTŲ TRŪKUMAS IR BENDRADARBIAVIMO SU MOKSLO INSTITUCIJOMIS STIPRINIMAS. STATYBOS SEKTORIUS TURI STIPRŲ POTENCIALĄ, TAČIAU JO REALIZAVIMAS PRIKLAUSYS NUO GEBĖJIMO LAIKU PRISITAIKYTI PRIE STRUKTŪRINIŲ POKYČIŲ.“

Skaitmenizavimas statybos ir betono pramonėje:

kaip integruoti procesai didina efektyvumą ir tvarumą

STATYBOS IR BETONO PRAMONĖ SUSIDURIA SU SISTEMINE PROBLEMA – PROCESŲ FRAGMENTACIJA, KURI NELEIDŽIA EFEKTYVIAI VALDYTI NEI IŠTEKLIŲ, NEI LAIKO, NEI INFORMACIJOS. PROJEKTAI VIS SUDĖTINGESNI, REIKALAVIMAI TVARUMUI – VIS GRIEŽTESNI, O DAUGELIS ĮMONIŲ VIS DAR REMIASI POPIERINIAIS DOKUMENTAIS, ŽODINIAIS SUSITARIMAIS IR TARPUSAVYJE NESUSIETOMIS SISTEMOMIS. TAI KURIA CHAOSĄ KASDIENĖJE VEIKLOJE IR DIDINA KLAIDŲ RIZIKĄ. ATSAKYMAS Į ŠIĄ PROBLEMĄ – STATYBOS PROCESŲ SKAITMENIZAVIMAS IR INTEGRUOTI SKAITMENINIAI SPRENDIMAI, LEIDŽIANTYS REALIUOJU LAIKU VALDYTI VISĄ BETONO TIEKIMO GRANDINĘ, DIDINTI DARBO EFEKTYVUMĄ IR UŽTIKRINTI SKAIDRESNĮ BEI TVARESNĮ STATYBOS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMĄ.

Modernaus betonavimo standartas: preciziškas betono klotuvo darbas ir skaitmeninė proceso kontrolė. Į objektą pristatytas betonas per klotuvą virsta vientisa, monolitine danga, užtikrinančia maksimalų kelio ar aikštelės ilgaamžiškumą. Statybos ir betono pramonėje šiandien laimi tie, kurie sunkiąją techniką derina su išmaniais sprendimais: „Q Point“ skaitmenizavimas leidžia sinchronizuoti betonvežių logistiką ir klotuvo darbą, taip eliminuojant prastovas ir užtikrinant aukščiausią efektyvumą tiek kelių tiesimo, tiek pramoninio betonavimo sektoriuose. Tai nenutrūkstamas betono klojimo procesas, kurio ašis – aukštas techninis tikslumas.

Kaip pažymi UAB „ERCO TECHNOLOGIES“

direktorius Artūras Stakauskas, statybos sektorius ilgą laiką toleravo neefektyvius darbo modelius, tačiau šiandien tokia praktika tampa nebepriimtina: „Kai informacija pasklidusi tarp telefono skambučių, el. laiškų ir popierinių važtaraščių, realus procesų valdymas tampa praktiškai neįmanomas.“

Kasdieniai iššūkiai: nuo popierizmo iki sprendimų stokos

Pradinė situacija daugelyje betono gamyklų ir statybviečių yra labai panaši. Didelis kiekis rankiniu būdu tvarkomų dokumentų, individualūs procesai, nuolatiniai skambučiai tarp gamyklos, vairuotojų ir statybvietės, dažni užklausimai dėl pristatymo informacijos – visa tai sukuria nuolatinį operacinį spaudimą.

Tokioje aplinkoje vadovai ir specialistai didžiąją laiko dalį skiria ne procesų optimizavimui, o problemų gesinimui. „Didžiausia problema ta, kad nelieka laiko iš tiesų svarbiems sprendimams –gamybos planavimui, kokybės kontrolei ar komandos darbo tobulinimui“, – pabrėžia

A.Stakauskas.

Dar vienas kritinis aspektas – visiškai neintegruota vertės grandinė. Kai užsakymas, gamyba, logistika ir statybvietė veikia atskirai, prarandamas

efektyvumas, o sprendimai priimami remiantis ne duomenimis, o prielaidomis.

Tvarumas ir ištekliai: problema, kurios nebegalima ignoruoti Šiandien statybos sektoriuje tvarumas nebėra pasirinkimas – tai būtinybė. Žaliavos tampa vis brangesnės ir retesnės, o visuomenės bei užsakovų lūkesčiai aplinkosaugai nuosekliai auga. Tačiau be tikslios ir realiuoju laiku prieinamos informacijos neįmanoma efektyviai valdyti nei medžiagų srautų, nei likučių, nei logistikos.

Pasak A.Stakausko, „be skaitmeninių įrankių tvarumas lieka tik deklaracija –realūs sprendimai gimsta tik tada, kai matai visą procesą – nuo planavimo iki betonavimo – vienoje sistemoje“.

Integruotas skaitmeninis sprendimas – nuo užsakymo iki pristatymo

Atsakas į šias problemas – integruotas skaitmeninis procesų valdymas, apimantis visą betono tiekimo ir naudojimo grandinę. Skaitmeniniai užsakymų portalai, centralizuotas gamybos planavimas, realaus laiko logistikos stebėjimas ir medžiagų pristatymo į statybvietę skaitmeninis valdymas leidžia visiems proceso dalyviams dirbti su ta pačia, nuolat atnaujinama informacija.

Tokie sprendimai eliminuoja žodinius susitarimus, sumažina klaidų skaičių ir leidžia tiksliai sekti užsakytus, pristatytus bei likusius betono kiekius. „Kai visi – nuo gamyklos operatoriaus iki statybvietės vadovo – mato tą pačią informaciją, sprendimai tampa greitesni, tikslesni ir pagrįsti duomenimis“, – teigia UAB „ERCO TECHNOLOGIES“ vadovas.

Svarbus elementas – skaitmeninė komunikacija su statybvietėmis ir vairuotojais. Tai leidžia planuoti tiek pristatymo, tiek grįžtamosios logistikos laiką. Tai ne tik didina efektyvumą, bet ir mažina CO₂ pėdsaką, optimizuojant transporto srautus.

Praktinis pavyzdys: „Kauno tiltų“ projektas kaip skaitmeninės integracijos įrodymas

Skaitmeninių sprendimų nauda ypač aiškiai atsiskleidžia realiuose infrastruktūriniuose projektuose, kur dalyvauja daug suinteresuotųjų šalių, o procesų koordinavimas tampa kritiniu sėkmės veiksniu. Vienas tokių pavyzdžių – „Kauno tiltų“ projektas, kuriame buvo siekiama optimizuoti visą vertės grandinę tiesiant kelius.

Šiame projekte įmonė „ERCO TECHNOLOGIES“ kartu su technologiniu partneriu „Q Point“ buvo pasirinkti kaip skaitmeninių sprendimų diegimo partneriai, siekiant sujungti gamybą, logistiką ir statybvietę į vieningą

skaitmeninę ekosistemą, leidžiančią valdyti procesus realiuoju laiku.

Vienoje iš asfalto maišyklių buvo integruotas „Q Plant“ sprendimas, užtikrinantis skaitmeninį gamybos planavimą, automatizuotą skaitmeninių važtaraščių sukūrimą, o statybvietėse įdiegta „Q Site“ sistema leido pagerinti operacinį planavimą, koordinavimą ir kasdienę komunikaciją. Logistikos grandinę papildė „Q Transport“, suteikusi galimybę skaitmeniniu būdu valdyti transporto srautus ir matyti tiek pristatymo, tiek grįžtamosios kelionės informaciją. „Šiame projekte pirmą kartą turėjome galimybę realiuoju laiku matyti visą procesą – nuo gamybos iki pristatymo ir užsakymų vykdymo statybvietėje. Tai kardinaliai pakeitė darbo organizavimą“, –pažymi UAB „ERCO TECHNOLOGIES“ vadovas A.Stakauskas.

Apčiuopiami rezultatai: mažiau klaidų, daugiau skaidrumo Bandomojo etapo metu projekto dalyviai pabrėžė ženkliai pagerėjusią komunikaciją tarp gamyklų, transporto ir statybviečių. Skaitmeniniai įrankiai leido sumažinti rankinių procedūrų skaičių, eliminuoti informacijos dubliavimą ir operatyviai reaguoti į pasikeitimus.

„Kai visi dalyviai mato tą pačią informaciją – užsakymus, gamybos būseną, transporto laikus – sprendimai priimami greičiau, o klaidų skaičius ženkliai sumažėja“, –

akcentuoja A.Stakauskas.

Šiuo metu dvi asfalto gamyklos projekte jau veikia visu pajėgumu, o „Q Point“ sprendimai užtikrina skaidrią, tiesioginę komunikaciją tarp vairuotojų, statybvietės vadovų ir gamybos komandų. Tai tapo realiu įrodymu, kad skaitmeninė integracija nėra teorinė koncepcija, o praktiškai veikiantis modelis, duodantis apčiuopiamą naudą kasdienėje veikloje.

Apibendrinimas: skaitmenizavimas kaip konkurencinis pranašumas Statybos ir betono pramonė pasiekė tašką, kuriame fragmentuoti procesai tampa pagrindine kliūtimi augimui, tvarumui ir efektyvumui. Skaitmeninė transformacija šioje srityje nebėra ateities vizija – tai praktinis įrankis, leidžiantis spręsti kasdienes problemas čia ir dabar. Kaip reziumuoja Artūras Stakauskas, „bendradarbiavimas ir skaitmeniniai sprendimai šiandien yra pagrindinis indėlis sprendžiant visos pramonės iššūkius“.

Įmonės, kurios sugeba integruoti visą vertės grandinę į vieningą skaitmeninę ekosistemą, įgyja ne tik operacinį efektyvumą, bet ir tvarų konkurencinį pranašumą ilgalaikėje perspektyvoje. 

Gelžbetonio armavimo evoliucija:

polipropileno fibra kaip sprendimas nuo rūsio sienų iki

radioaktyvių atliekų saugyklų

GELŽBETONIO KONSTRUKCIJŲ ARMAVIMAS POLIPROPILENO

(PP) FIBRA STATYBŲ SEKTORIUJE NAUDOJAMAS NE VIENĄ

DEŠIMTMETĮ, TAČIAU PASTARUOJU METU STEBIMAS SPARTUS

ŠIOS TECHNOLOGIJOS TAIKYMO SRIČIŲ PLĖTIMASIS. NUO

TRADICINIŲ PRAMONINIŲ GRINDŲ IKI SUDĖTINGŲ INŽINERINIŲ

STATINIŲ, RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ SAUGYKLŲ AR NET

KARINĖS PASKIRTIES OBJEKTŲ – POLIPROPILENO FIBRA

TAMPA KRITINIU KOMPONENTU SIEKIANT NE TIK EKONOMINIO

NAUDINGUMO, BET IR ATSPARUMO APLINKOS POVEIKIAMS.

Bendrovė „PP Baltic“, oficiali Belgijos polipropileno fibros gamintojos „ADFIL“ atstovė Baltijos šalyse, šiandien rinkai siūlo ne tik produktą, bet ir inžinerinius sprendimus, leidžiančius optimizuoti statybos procesus.

Gamybos procesų optimizavimas: laikas – svarbiausia valiuta

Vienas didžiausių iššūkių gelžbetonio gaminių pramonėje yra darbo jėgos sąnaudos ir laiko sąnaudos ruošiant armatūros karkasus. Pasak „PP Baltic“ vadovo Andriaus Karpausko, polipropileno fibra „Durus“ leidžia šiuos procesus iš esmės transformuoti.

„Tradicinis armavimas tinklais reikalauja kruopštaus lankstymo, rišimo ir preciziško išdėstymo pagal gaminio formą. Naudojant polipropileno fibrą, gauname armuotą betoną, kurį galima tiesiog pilti į formas.

Tai eliminuoja poreikį gaminti sudėtingus metalinius karkasus, ypač kai kalbame apie nestandartinių formų gaminius“, – aiškina A.Karpauskas.

Toks metodas gali būti taikomas kaip pilnavertis armavimo būdas arba hibridinis modelis, kai optimizuojamas armatūros tinklo kiekis, papildomai naudojant fibrą. Tai ne tik pagreitina gamybą, bet ir leidžia išvengti klaidų montuojant armatūrą.

Nuo atliekų konteinerių iki

Ignalinos AE projektų

Praktinis polipropileno fibros veiksmingumas jau ne kartą įrodytas sudėtinguose infrastruktūros projektuose. Lietuvos gelžbetonio gamintojai jau prieš kelerius metus pradėjo gaminti didelių gabaritų požeminius atliekų konteinerius, kurių aukštis siekia 2,8 metro. Šie gaminiai, pilnai suarmuoti „Durus“ fibra, sėkmingai išlaikė visus eksploatavimo bandymus ir daugiau nei trejus metus nepriekaištingai tarnauja miestų infrastruktūroje.

Dar aukštesni kokybės reikalavimai keliami radioaktyviųjų atliekų konteineriams, skirtiems Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektams.

„Šiuose projektuose fibra ne tik pagerina gaminio savybes, bet ir užtikrina, kad konstrukcija išliks sandari net ir esant mechaniniam poveikiui ar smūgiams. Tai kritiškai svarbu siekiant užtikrinti, kad

radioaktyvios medžiagos nepatektų į aplinką“, – pabrėžia „PP Baltic“ vadovas.

Geopolitinis kontekstas: balistinis atsparumas ir saugumo užtikrinimas

Šių dienų geopolitinė situacija diktuoja naujus poreikius statybų sektoriui – didėja apsauginių užkardų, betoninių blokų (vadinamųjų „Lego blokų“) ir slėptuvių poreikis. Atlikti balistiniai bei sprogdinimo bandymai Jungtinėje Karalystėje ir

Lietuvoje patvirtino, kad polipropileno fibra „Durus“ reikšmingai padidina konstrukcijų atsparumą smūginėms apkrovoms. Nors fibra ne visada gali visiškai pakeisti konstrukcinę armatūrą slėptuvėse, jos vaidmuo, užtikrinant vientisumą, yra nepakeičiamas. Smūgio metu gelžbetonis su fibra žymiai geriau sugeria energiją ir, svarbiausia, išlaiko konstrukciją vientisą, neleisdamas betono skeveldroms atskilti ir sužeisti viduje esančių žmonių.

A.Karpausko teigimu, saugumas šiame kontekste yra prioritetas, kurio ne visada įmanoma įvertinti vien pinigais: „Nors papildomas fibros naudojimas gali šiek tiek padidinti sąmatą, tai yra investicija į žmonių apsaugą, kurią suteikia padidintas konstrukcijos atsparumas smūgiams ir sprogimo bangoms.“

Techninis pranašumas: pleišėjimo kontrolė ir vandeniui nelaidus betonas

Specialistams itin svarbu ne tik bendras konstrukcijos tvirtumas, bet ir jos ilgalaikis patvarumas bei atsparumas aplinkos poveikiui. Polipropileno fibra pasižymi

„PP Baltic“ vadovas Andrius KARPAUSKAS. Įmonės nuotr.

išskirtiniu efektyvumu suvaldant betono pleišėjimą tiek ankstyvoje traukimosi stadijoje, tiek ilguoju laikotarpiu. „Bandymais patvirtinta, kad naudojant polipropileno fibrą „Durus“, galimas trūkio plotis ilguoju laikotarpiu neviršija 0,02 mm. Plika akimi tai praktiškai nematomas mikroįtrūkis, tačiau inžinerine prasme tai reiškia vandeniui nelaidų ir korozijai atsparų betoną. Tai ypač aktualu rūsio sienoms, atraminėms konstrukcijoms ar vandens latakams“, – aiškina „PP Baltic“ vadovas.

Kaip vieną naujausių ir sėkmingiausių pavyzdžių A.Karpauskas įvardija L-formos gelžbetoninių gaminių (vandenų latakų, atraminių sienučių) gamybą. Jei šių elementų aukštis siekia iki 1,5 m, dažnu atveju galima visiškai atsisakyti tradicinio armatūros tinklo, jį pakeičiant skaičiavimais pagrįstu fibros kiekiu. Tai ne tik taupo medžiagas bei darbo laiką, nes nebereikia formuoti sudėtingų karkasų, bet ir užtikrina gaminio ilgaamžiškumą agresyvioje aplinkoje.

Svarbu pabrėžti, kad optimizavus armavimo procesą, galutinio gaminio eksploatacinės savybės išlieka nepakitusios

arba net pagerėja. Tai ypač aktualu gaminant trisluoksnius sienų elementus: čia polipropileno fibra efektyviai pakeičia priešpleišėjinį armatūros tinklą, užtikrindama vientisą ir atsparią konstrukciją be papildomų gamybos sąnaudų.

Apibendrinimas: Mažiausia dozė –maksimalus efektyvumas

Rinkoje esant didelei pasiūlai, „PP Baltic“ akcentuoja nepriklausomų laboratorijų bandymų svarbą. Fibros veiksmingumas įrodomas sijos laužimo bandymais, matuojant liekamąjį stiprį. „ADFIL Durus“ fibra pasižymi tuo, kad reikiamus sertifikuotus parametrus pasiekia su mažesniu kiekiu, lyginant su konkurentais, todėl yra vienas efektyviausių sprendimų rinkoje.

„Mes kviečiame projektuotojus ir gamintojus bendradarbiauti jau ankstyvose projektų stadijose. Įvertinę veikiančias apkrovas, galime pateikti tikslius skaičiavimus ir optimizuoti konstrukcijas, paverčiant jas modernesnėmis, saugesnėmis ir greičiau realizuojamomis“, – reziumuoja Andrius Karpauskas. 

Voluojamas betonas (RCC): technologiniai pranašumai ir ekonominis efektyvumas

„MES PRIPRATĘ PRIE LĖKŠČIUOTO AR ŠUKUOTO BETONO PAVIRŠIAUS, TODĖL RCC BETONO PAVIRŠIUS ATRODO NEĮPRASTAI IR DAUG KAM GALI NEPATIKTI. TAČIAU REIKIA ATSIŽVELGTI NE TIK Į PAVIRŠIAUS STRUKTŪRĄ, BET IR ĮVERTINTI VISO PROJEKTO VERTĘ BEI PALYGINTI, KOKIA BŪTŲ SLANKAUS BETONO KAINA TAME PAČIAME PROJEKTE. TADA DĖL PAVIRŠIAUS STRUKTŪROS KLAUSIMŲ NEKYLA.“

ŠIUOLAIKINĖJE INFRASTRUKTŪROS

STATYBOJE LAIKAS IR SĄNAUDŲ

OPTIMIZAVIMAS TAMPA KRITINIAIS

VEIKSNIAIS. VOLUOJAMAS BETONAS (ANGL. ROLLER COMPACTED CONCRETE – RCC) IŠ ESMĖS

KEIČIA POŽIŪRĮ Į INDUSTRINIŲ

AIKŠTELIŲ BEI KELIŲ ĮRENGIMĄ. TAI

TECHNOLOGIJA, JUNGIANTI ASFALTO KLOJIMO GREITĮ IR BETONO DANGOS ILGAAMŽIŠKUMĄ.

RCC esmė – itin sausas, neslankus mišinys su dideliu stambaus užpildo kiekiu, kuris klojamas asfalto klotuvais ir tankinamas volais, taip eliminuojant klojinių, armatūros ar kaiščių poreikį.

Technologinė specifika ir mišinio sudėtis

Skirtingai nuo tradicinio slankiojo betono, voluojamo betono mišinys pasižymi specifiniu karkasu. Kadangi konstrukcija laikosi ant savo vidinės struktūros, kritiškai svarbu užtikrinti tikslų vandens ir cemento santykį (v/c) bei tinkamą užpildų parengimą.

Mantas Lukminas, „KTD Group“ komercijos vadovas, pabrėžia technologinį preciziškumą: „Voluojamas betonas reikalauja ne tik aukščiausios kokybės užpildų, bet ir itin tikslaus darbų organizavimo – čia klaidos kaina yra didelė, tačiau rezultatas – pasiekiamas didelis dangos lenkiamasis stipris, dėl ko galima mažinti betono storį.“

Ekonominis naudingumas: nuo medžiagų iki laiko sąnaudų Vienas didžiausių RCC pranašumų specialistams – galimybė žymiai sumažinti projekto sąmatą. Dėl didesnio lenkiamojo

Asfalto

stiprio ir atsparumo nuovargiui, voluojamo betono sluoksnis gali būti iki 15 % plonesnis nei įprasto betono, išlaikant tas pačias apkrovas.

Pagrindiniai sutaupymo aspektai:

• Nereikia klojinių ir armatūros. RCC įrengiamas nenaudojant klojinių, jungiamųjų įdėklų (kaiščių) ar fibros, tai tiesiogiai mažina medžiagų sąnaudas.

• Siūlių valdymas. Priklausomai nuo estetinių reikalavimų, galima atsisakyti sandarinamų susitraukimo siūlių. Pavyzdžiui, 20 tūkst. m² aikštelėje, neįrengiant fiktyvių siūlių, galima sutaupyti iki 135 tūkst. Eur (+ PVM).

• Trumpalaikiai eismo ribojimai. Dėl tankinimo technologijos danga tampa stabili iškart po suvolavimo, o tai leidžia gerokai greičiau eksploatuoti objektą.

Paviršiaus tekstūra ir pritaikymas

„Mes pripratę prie lėkščiuoto ar šukuoto betono paviršiaus, todėl RCC betono paviršius atrodo neįprastai ir daug kam gali nepatikti. Tačiau reikia atsižvelgti ne tik į paviršiaus struktūrą, bet ir įvertinti viso projekto vertę bei palyginti, kokia būtų slankaus betono kaina tame pačiame projekte. Tada dėl paviršiaus struktūros klausimų nekyla“, –sako Mantas Lukminas.

Nors tradicinis RCC paviršius yra atviros tekstūros, šiuolaikinės technologijos leidžia jį modifikuoti pagal poreikį. Galimas lėkščiavimas (suteikiantis lygesnį paviršių) arba šukavimas naudojant specialius priedus, tačiau tai kainuoja papildomus pinigus. Užsakovai, taupydami sąnaudas, dažniausiai šių modifikacijų atsisako.

Aptardamas rinkos tendencijas, Mantas Lukminas pažymi: „Matome augantį susidomėjimą RCC sprendimais būtent dėl jų ekonomiškumo – galimybė atsisakyti brangių sandariklių, taip pat nenaudoti fibros ir pasiekti didelį darbo našumą be kompromisų kokybei yra tai, ko šiandien ieško didžiųjų pramonės objektų vystytojai.“

Ką svarbu įvertinti specialistams?

Voluojamas betonas yra racionalus pasirinkimas specialistams, siekiantiems maksimalaus konstrukcijos patvarumo už optimizuotą kainą. Nors technologija kelia aukštesnius reikalavimus betono mazgui ir logistikos grandinei, gaunama nauda –greita statyba, mažesnis betono storis ir eliminuoti papildomi elementai (kaiščiai, klojiniai) – daro šį sprendimą pigiausią ir vienu iš perspektyviausių alternatyvų pramoninėje statyboje.

Nuo 0,2 MPa apkrovos

iki 100 metų ilgaamžiškumo:

ką projektuotojai turi žinoti apie slėptuves?

ŠIANDIENOS GEOPOLITINIAME KONTEKSTE STATYBOS INŽINERIJA GRĮŽTA PRIE PAMATINIŲ SAUGUMO KLAUSIMŲ, KURIE DEŠIMTMEČIUS BUVO PALIKTI NUOŠALYJE. VILNIUS TECH STATYBOS FAKULTETO DOCENTAS, STATYBINIŲ KONSTRUKCIJŲ EKSPERTAS, DOC. DR. ARNOLDAS ŠNEIDERIS PASTEBI, KAD SLĖPTUVĖ AR PRIEDANGA NĖRA TIESIOG RŪSYS SU SUSTIPRINTOMIS DURIMIS – TAI SUDĖTINGAS INŽINERINIS OBJEKTAS, PRIVALANTIS ATLAIKYTI MILŽINIŠKAS DINAMINES APKROVAS.

„Projektuotojas šiandien tampa ne tik estetinio vaizdo kūrėju, bet ir tiesiogiai atsakingu už tai, kaip konstrukcija elgsis sprogimo bangos ar pastato griūties metu, – teigia docentas, akcentuodamas naujojo

STR 2.07.02:2024 svarbą Lietuvos statybos sektoriui. – Nes tai turi būti architektūra, sauganti gyvybes.“

Tarp teorijos ir praktikos: kodėl skaičiuojami megapaskaliai?

Projektuojant civilinės saugos statinius, inžinerinis mąstymas prasideda nuo jėgų, kurios įprastiniame gyvenime atrodo

ekstremalios, vertinimo. Pasak doc. dr. A.Šneiderio, slėptuvėms keliamas 0,2 MPa (arba 200 kN/m²) viršslėgio reikalavimas nėra atsitiktinis – tai riba, užtikrinanti išgyvenamumą net ir tiesioginio pavojaus zonoje.

Doc. dr. A.Šneideris akcentuoja, kad šiuolaikinis projektavimas reikalauja atsisakyti bet kokių trapių sprendimų: pavyzdžiui, vidinės pertvaros iš mūro čia tampa tabu, nes smūgio banga jas paverstų papildomomis skeveldromis. Vietoj to dominuoja monolitas ir surenkamasis gelžbetonis, kurio stipris turi būti ne mažesnis nei C25/30 klasės, o armavimas – tik iš plastiško B500B klasės plieno, galinčio sugerti energiją deformuojantis, bet netrūkstant.

Konstrukcinis masyvumas kaip išgyvenimo garantas

Slėptuvės, skirtos užtikrinti valstybės institucijų veiklą karo metu, projektuojamos kaip 5-osios kategorijos statiniai, kurių gyvavimo ciklas siekia net 100 metų. Tuo tarpu priedangos, orientuotos į trumpalaikę gyventojų apsaugą nuo oro pavojaus ar kinetinių grėsmių, projektuojamos 50-ies metų laikotarpiui. Kolektyvinės apsaugos statiniai (KAS) įneša dar daugiau specifikos. „Kai kalbame apie slėptuves, kurių eksploatacinis laikotarpis siekia 100 metų, kiekvienas milimetras turi reikšmę, –pabrėžia A.Šneideris. – 300 milimetrų storio gelžbetonio sienos ir denginiai yra tas minimumas, kuris gali atlaikyti ne tik sprogimo impulsą, bet ir vėliau sekančią pastato griūtį.“

Ekspertas atkreipia dėmesį į detalę, kurią specialistai kartais pamiršta: grindys ir vidinės laikančiosios sienos taip pat privalo

būti masyvios – ne mažiau kaip 150 mm storio. Tai nėra tik svorio klausimas, tai – inercijos ir stabilumo sistema, kuri turi išlikti nepažeista net tada, kai viršuje esantis pastatas nustoja egzistuoti. Priedangų atveju reikalavimai yra kiek lankstesni, tačiau skaičiuojamoji 0,035 MPa apkrova vis tiek reikalauja inžinerinio atsargumo, ypač vertinant skeveldrų prasiskverbimo riziką.

Geometrija prieš destrukciją: evakuacija ir skeveldrų valdymas

Viena įdomiausių ir sudėtingiausių projektavimo dalių – evakuacijos kelių ir angų apsauga. Doc. dr. A.Šneideris akcentuoja „45 laipsnių taisyklę“: visos angos, durys ir liukai turi būti suprojektuoti taip, kad skeveldrų ar kulkų trajektorija, kertanti angą tokiu kampu, nepasiektų pagrindinių patalpų. Dar daugiau dėmesio reikalauja avarinio išėjimo lokacija. Projektuotojas privalo matematiškai nustatyti griūties zoną, kuri paprastai prilyginama vienam trečdaliui pastato aukščio. Avarinio išėjimo koridorius turi būti suprojektuotas taip, kad jo anga būtų įrengta už šios zonos ribų, užtikrinant, kad išėjimas nebus užverstas nuolaužomis net ir visiškai sugriuvus viršutiniams statinio aukštams.

Suomijos patirtis ir inžinerinis maksimalizmas

Žvelgdamas į tarptautinę praktiką, doc. dr. A.Šneideris dažnai nurodo Suomiją kaip etaloną, kur civilinė sauga yra tapusi neatsiejama urbanistikos dalimi. Suomių S2 klasės slėptuvės, talpinančios iki 1200 asmenų, ar uolienose įrengti milžiniški bunkeriai, atlaikantys 300 kN/m² apkrovas, demonstruoja, kokiu mastu gali būti realizuojama ši inžinerijos šaka. Specialistams tai turėtų būti priminimas, kad slėptuvė nėra tik pasyvi dėžė po žeme. Tai aktyvus mazgas su filtravimo, vėdinimo, autonominio vandens tiekimo ir nuotekų sistemomis, kurios privalo veikti hermetiškai uždaroje aplinkoje. „Mes mokomės projektuoti sistemas, kurios funkcionuotų tada, kai išorinė infrastruktūra nustoja veikti“, –apibendrina docentas, kviesdamas į kiekvieną projektą žiūrėti su didžiausia atsakomybe prieš būsimus statinio naudotojus. 

SIKA paketas infrastruktūros objektams: kaip

sumažinti CO2 emisijas ir priežiūros sąnaudas

AUGANTIS POREIKIS IŠLAIKYTI IR MODERNIZUOTI SENSTANČIĄ

INFRASTRUKTŪRĄ TAMPA KRITINIU

URBANISTIKOS PRIORITETU. MIESTAI

GENERUOJA APIE 70 % PASAULIO CO2 EMISIJŲ IR SUVARTOJA 75 % GAMTINIŲ IŠTEKLIŲ, TODĖL KIEKVIENAS NAUJAS

GRIOVIMO IR STATYBOS CIKLAS NE TIK REIKALAUJA MILŽINIŠKŲ INVESTICIJŲ,

BET IR STIPRIAI PRISIDEDA PRIE APLINKOS TARŠOS.

Esami tiltai, viadukai ir kiti transporto mazgai patiria vis didėjančias apkrovas bei agresyvų aplinkos poveikį, todėl specialistams kyla esminis iššūkis: kaip prailginti statinių tarnavimo laiką minimaliomis sąnaudomis ir kuo mažesniu poveikiu gamtai. Strateginis perėjimas prie esamų konstrukcijų išsaugojimo yra vienintelis būdas suderinti miestų plėtrą su tvarumo tikslais.

Statinių atnaujinimas –raktas į žiedinę ekonomiką Inžinerinis statinių atnaujinimas sukuria didžiausią vertę projektų valdytojams ir inžinieriams, nes leidžia optimizuoti viso objekto gyvavimo ciklo sąnaudas. Vietoj brangaus griovimo SIKA siūlo technologijas, kurios atkuria ir net sustiprina esamas konstrukcijas. Audrius Grinys, SIKA BALTIC SIA Lietuvos filialo vadovas, pabrėžia: „Aukšto efektyvumo

medžiagos tinkamoje vietoje lemia

mažesnį poveikį aplinkai nei dideli kiekiai žemesnio efektyvumo medžiagų. Retesni priežiūros ciklai tiesiogiai koreliuoja su mažesnėmis sąnaudomis ir žemesniu CO2 emisijų lygiu.“ Specialistams tai reiškia mažesnį medžiagų poreikį, greitesnį darbų atlikimą ir užtikrintą statinio atsparumą ateities iššūkiams.

SIKA technologinis paketas: sprendimai profesionalams Sisteminis požiūris į miestų infrastruktūrą apima visą spektrą medžiagų, kurios leidžia padidinti konstrukcijų funkcinį vientisumą bei atsparumą net sudėtingiausiomis sąlygomis:

• Sika MonoTop®: specializuoti, sumažinto CO2 pėdsako remonto mišiniai betono atkūrimui bet kokiomis aplinkybėmis.

• Sika CarboDur®: anglies pluošto sistemos konstrukcijų stiprinimui, leidžiančios padidinti laikomąją galią be invazinių rekonstrukcijų.

• Sikagard®: biologinės kilmės polimerinės dangos, apsaugančios betoną ne tik nuo karbonizacijos, bet ir atitinka aukščiausius ekologinius standartus.

• Sika ® Icosit: lankstus geležinkelio bėgių tvirtinimas – antrinis triukšmo ir vibracijos mažinimas.

• SikaGrout®: didelio atsparumo bei stiprio skiediniai, kritiškai svarbūs žaliosios energijos sektoriui ir sunkiųjų apkrovų mazgams.

• SikaShield®: bituminės hidroizoliacinės membranos lakštai tiltų hidroizoliacijai.

Tiltų inžinerijoje šie statiniai pagrįstai vadinami meno kūriniais, todėl jų kapitalinis remontas reikalauja ne tik preciziškos technikos, bet ir išlaikyti estetinį bei funkcinį vientisumą. Atnaujinant šiuos objektus, būtina iš naujo įvertinti esamų konstrukcijų laikomąją galią ir maksimaliai išnaudoti jų turimus atsparumo rezervus. SIKA siūlomi sprendimai orientuoti į modernių, elegantiškų ir patikimų sistemų diegimą, kurios ateityje nekurtų didelių priežiūros problemų. Nuo pamatų injektavimo iki inovatyvių hidroizoliacinių dangų ir deformacinių siūlių sandarinimo –viskas tarnauja tam, kad šie inžineriniai paminklai būtų saugūs ir funkcionalūs dešimtmečius, o jų sutvarkymas būtų atliekamas be drastiškų intervencijų į miesto kontekstą.

SIKA paketas tvariems miestams suteikia specialistams konkrečius įrankius, leidžiančius kurti vertę per statinių ilgaamžiškumą. 

MIKROCEMENTO

UNIVERSALUMAS. GRINDYS, SIENOS, LAIPTAI, FASADAI.

DIZAINAS. SPALVOS IR TEKSTŪROS BE KOMPROMISŲ.

PLONUMAS. TIK 2–3 MM, BE KONSTRUKCIJŲ PAKĖLIMO.

VIENTISUMAS. BESIŪLĖS MIKROCEMENTO DANGOS MODERNIOMS ERDVĖMS

ATSPARUMAS. KASDIENIAM IR INTENSYVIAM NAUDOJIMUI.

„Veikmės“

formulė: kaip po 70 metų išlikti svarbiu rinkos žaidėju?

ŠIANDIENINĖ UAB „VEIKMĖ“ – NEBE STATYBOS BENDROVĖ, O NEKILNOJAMOJO TURTO PROJEKTŲ VYSTYMO IR INVESTICIJŲ CENTRAS. MINĖDAMA SOLIDŲ 70 METŲ JUBILIEJŲ, ĮMONĖ DEMONSTRUOJA RINKAI RETĄ EVOLIUCIJOS PAVYZDĮ: KAIP PER SEPTYNIS DEŠIMTMEČIUS TRANSFORMUOTIS IŠ VALSTYBINIO STATYBŲ TRESTO Į LANKSČIĄ, INTELEKTUALIUOJU KAPITALU GRĮSTĄ STRUKTŪRĄ. DABARTINIS ĮMONĖS VEIDAS – TAI NEDIDELĖ, BET PROFESIONALI KOMANDA, KURI NE PATI MŪRIJA SIENAS, O KURIA PROJEKTŲ VIZIJAS, VALDO MILIJONINIUS FINANSŲ SRAUTUS IR TELKIA GERIAUSIUS RINKOS RANGOVUS JŲ ĮGYVENDINIMUI.

Strateginis posūkis: kodėl „Veikmė“ pakeitė veiklos kryptį?

Paskutiniai dvidešimt metų „Veikmei“ buvo esminių verslo sprendimų laikas, tačiau ryškiausias lūžis įvyko prieš aštuonerius metus, kai buvo priimtas sprendimas visiškai atskirti statybos rangos verslą ir vėliau jį parduoti. UAB „Veikmė“ valdybos pirmininkas Kęstutis Maksimavičius neslepia, kad šį pasirinkimą padiktavo pragmatiškas požiūris į efektyvumą. Pasak jo, išlaikyti didžiulę statybinę organizaciją su nuosava technika ir šimtais darbininkų šiandien tampa per didele rizika dėl bankinių garantijų naštos ir lėšų įšaldymo. Pasirinktas modelis, kai įmonė veikia kaip investuotojas, projektų vystytojas, leidžia išlikti mobiliems ir fokusuotis į tai, kas svarbiausia – galutinio produkto kokybę ir tvarią architektūrą.

Dabartinė verslo struktūra remiasi aukščiausia kompetencija: įmonėje dirba inžinieriai, projektuotojai ir finansininkai, kurie kontroliuoja procesą nuo sklypo įsigijimo iki raktų perdavimo pirkėjui. Pasirinkta forma leidžia bendrovei koncentruotis į sklypų parinkimą, architektūrinę viziją ir techninį projektavimą, o pačius statybos darbus deleguoti specializuotiems generaliniams rangovams. Toks modelis suteikia laisvę kontroliuoti galutinio produkto kokybę, nesuvaržant savęs technikos išlaikymo kaštais. „Veikmė“ šiandien veikia kaip finansinis ir intelektualinis mazgas, užtikrinantis sėkmingą bendradarbiavimą tarp bankų, projektuotojų ir galutinių vartotojų, siekiančių įsigyti ne tik kvadratinius metrus, bet ir ilgalaikę vertę turintį turtą.

Tokia „lengva“ struktūra leidžia išvengti ir statybos sektorių dažnai purtančių krizių poveikio bei užtikrina, kad pirkėjas moka už aukščiausios klasės inžinerinius sprendimus, o ne už prastovas statybų aikštelėje.

Pastarasis septynmetis: Vilniaus pulsas ir moderni kokybė

Per pastaruosius septynerius metus, veikdama kaip investicinė bendrovė, „Veikmė“ galutinai įsitvirtino Vilniaus gyvenamojo būsto rinkoje. Įmonė sąmoningai darbuojasi vien Vilniuje, nes geriausiai pažįsta sostinės poreikius. Sėkmingai užbaigti kvartalai Baltupiuose ir Viršuliškėse tapo įmonės vizitine kortele, pavyzdžiu, kaip harmoningai suderinti modernią architektūrą su gamtine aplinka. Šiuo metu bendrovės

portfelyje – projektavimo bei statybų stadijoje dar trys taškai: projektai Santariškėse, Naujamiestyje bei Žvėryne. K. Maksimavičius pabrėžia, kad dabartinė sėkmė matuojama nebe pastatytų kvadratinių metrų kiekiu, o jų energiniu efektyvumu ir technologiniu pažangumu. Dabar bendrovė orientuojasi į A++ energinės klasės projektus, kuriuose inžinerinės sistemos tarnauja gyventojų patogumui, o ne įgyvendinti formalius reikalavimus. Nors rinka svyruoja, įmonė jaučia stabilumą – žmonės vėl drąsiai perka būstus, pasitikėdami „Veikmės“ vardu. Tai įpareigoja investuoti į moderniausius sprendimus, pavyzdžiui, elektromobilių infrastruktūrą, kas šiandien jau tampa

standartu, bet „Veikmės“ projektuose buvo numatyta gerokai anksčiau. Tai atspindi įmonės filosofiją: statyti taip, kad pastatai išliktų vertingi ir po kelių dešimtmečių, o pirkėjai galėtų pasitikėti „Veikmės“ vardu kaip kokybės garantu.

70 metų inovacijų, tvarumo ir transformacijos kelyje Žvelgiant į istorinę retrospektyvą, „Veikmė“ savo kelią pradėjo 1955-aisiais kaip Statybos valdyba Nr. 8. K.Maksimavičius, įmonėje dirbantis jau beveik pusę amžiaus, prisimena brigadininkų pasakojimus apie laikus, kai Antakalnio daugiabučiai kilo moterims plytas nešiojant rankomis, o technika buvo didžiausia prabanga.

Per 70 metų įmonė matė visko: nuo sovietinių penkmečio planų iki skausmingo perėjimo į laisvąją rinką, kai Vilniuje sukosi vos vienas bokštinis kranas.

Tačiau būtent tas lankstumas leido tapti pionieriais – pavyzdžiui, pastatyti pirmąjį

Lietuvoje sertifikuotą pasyvųjį namą, kuris davė pradžią visai energiškai efektyviai statybai. Įmonė pastatė ir pirmąjį dangoraižį, kuriame įsikūrė viešbutis „Lietuva“ (dabar – „Radisson Blu Hotel Lietuva“), planetariumą. Per 70 veiklos metų „Veikmė“ pastatė apie 1,5 mln. kv. m bendro pastatų ploto.

„Mūsų vertybės – kompetencija, kokybė ir tvarumas – yra įskiepytos į įmonės DNR. Mes statome ne tik pastatus, mes kuriame kultūrinę ir socialinę aplinką, kurioje žmonės gyvens dešimtmečius. Ir tam nebūtina turėti nuosavų kranų –pakanka turėti žinojimą, kaip tai padaryti geriausiai“, – sako K.Maksimavičius. Šiandien „Veikmė“ veiklos jubiliejų mini ne tik būdama istorijos dalimi. Šiandieninė įmonė – modernus žaidėjas, kuris per septyniasdešimt metų išmoko svarbiausią pamoką: verslo sėkmė priklauso ne nuo sukaupto betono kiekio, o nuo gebėjimo nuolat transformuotis ir nuspėti ateitį. 

Statybos projektų aptarnavimui –

„Transrifus“ investicijos į įrangą ir kompetencijų

kėlimą

PRAĖJĘ METAI ĮMONEI „TRANSRIFUS“ BUVO NUOSEKLIOS PLĖTROS LAIKOTARPIS. BENDROVĖ, ORIENTUODAMASI Į AUGANČIUS KLIENTŲ POREIKIUS, ATLIKO ŽENKLIAS INVESTICIJAS BEI UŽFIKSAVO REIKŠMINGĄ AUGIMĄ. TOKIŲ REZULTATŲ PASIEKTI PADĖJO GEBĖJIMAS REAGUOTI Į RINKOS POREIKIUS BEI PASINAUDOTI ATSIRADUSIOMIS GALIMYBĖMIS, VALSTYBEI INVESTUOJANT Į INFRASTRUKTŪRĄ BEI ATSIGAUNANT KOMERCINIO NEKILNOJAMOJO TURTO SEKTORIUI.

Lietuvos statybos rinkoje praėjęs laikotarpis pasižymėjo sujudimu, o „Transrifus“ tam pasirinko aktyvios plėtros kryptį. Vienas esminių įmonės pranašumų – teikiamas pilnas statybinės įrangos paslaugų paketas: nuo projektavimo iki įrengimo. Šis veiklos modelis leido bendrovei tapti visapusišku inžinerinių sprendimų partneriu tiek dideliems infrastruktūros objektams, tiek renovacijos, komercinės bei kitos paskirties projektams.

Investicijos – atsakas į rinkos dinamiką Siekdama išlaikyti veiklos operatyvumą, įmonė į įrangos parko papildymą bei turimos įrangos kokybinį atnaujinimą pernai investavo beveik 6 mln. eurų. Tai nebuvo vien techninis atnaujinimas – investicijų esmę sudaro gebėjimas laiku reaguoti į specifinius rinkos poreikius, aprūpinti didelius projektus pakankamu kiekiu klojinių, pastolių, konteinerinių patalpų ir pateikti geriausius inžinerinius sprendimus. Nuolatinis įrangos parko papildymas nauja įranga leidžia bendrovei vienu metu sklandžiai aptarnauti keliasdešimt stambių objektų, užtikrinant resursus net ir didžiausios apimties užsakymams.

„Veiklos rezultatų augimą pasiekėme dėl ilgalaikės ir nuoseklios strategijos. Investicijos į įrangą buvo sąmoningas žingsnis, siekiant užtikrinti gebėjimą suvaldyti unikalius, specifinius ir itin didelio masto užsakymus. Siekta, kad rinkai pereinant į aktyvesnę fazę, bendrovė turėtų visus įrankius kokybiškoms paslaugoms teikti“, – teigia įmonės „Transrifus“ direktorius Irmantas Sadeckas.

Geografinė plėtra didina verslo efektyvumą Verslo procesų efektyvumą įmonė didina optimizuodama logistikos grandinę. Pernai Klaipėdos rajone atidarytas ketvirtasis padalinys leido „Transrifus“ būti arčiau klientų Vakarų Lietuvoje. Šis sprendimas priimtas siekiant užsakovams suteikti lankstumo, galimybę operatyviau pateikti skirtingus produktus bei sumažinti transportavimo sąnaudas. Šiandien įmonės komandą sudaro apie 100 darbuotojų. Keturių padalinių tinklas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje leidžia teikti paslaugas visoje šalyje, neapsiribojant vienu regionu ar siaura statybos sritimi – įmonė aktyviai dirba tiek su gyvenamosios, komercinės, pramonės paskirties, tiek su energetikos, infrastruktūros ir kariuomenės objektais. „Strateginė kryptis išlieka aiški –sprendimų efektyvumas ir saugumas užsakovui. Kuo tikslesnį techninį sprendimą pasiūlome projektavimo stadijoje, tuo patogesnis ir ekonomiškesnis tampa darbas statybos aikštelėje. O Klaipėdos padalinys tapo nauju atramos tašku, leidusiu sutrumpinti logistikos laiką ir sustiprinti pozicijas pajūrio regione“, – pažymi I.Sadeckas.

Kompetencija atsiskleidžia sudėtinguose projektuose Praėjusiais metais „Transrifus“ inžinerinė kompetencija ryškiausiai atsiskleidė sudėtinguose infrastruktūros objektuose, tokiuose kaip Liubarto tiltas Vilniuje ar Kundzinsalas viadukas Rygoje. Komercijos vadovo Raimundo Balčiaus teigimu, būtent kompleksiniai projektai, kuriuose integruojamos įvairios sistemos, geriausiai reprezentuoja įmonės galimybes. „Mūsų kompetencija stipriausiai pasireiškė per gebėjimą projektuoti, parinkti optimalius techninius sprendimus bei užtikrinti jų sklandų įgyvendinimą netipinėse situacijose. Svarbiu faktoriumi tapo ir gebėjimas koordinuoti didelės apimties objektus, kuriuose vienu metu suvaldomi dideli įrangos kiekiai ir skirtingų inžinerinių sprendimų integracija“, – sako R.Balčius. Toks požiūris leido bendrovei sėkmingai dirbti ne tik su tiltų projektais, bet ir prie modernių verslo centrų Vilniuje, kur pastolių projektavimas turėjo preciziškai prisitaikyti prie išskirtinių pastatų formų bei architektūros. Nemažai kompleksinių projektų įgyvendinta Kaune. Čia įmonė aptarnavo plačiausią skirtingų sektorių spektrą. Pasak metinės apklausos, įmonės klientams labai svarbu, kad iš vienų rankų jie gali aprūpinti statybų aikštelę ir pastoliais, ir klojiniais, ir konteinerinėmis patalpomis. Taip pat, esant poreikiui,

išsinuomoti laikiną stogą, tvoras ir kitas konstrukcijas. Gebėjimas lanksčiai derinti šiuos skirtingus produktus viename projekte leido „Transrifus“ preciziškai atliepti specifinius užsakovų poreikius pramonės, energetikos, viešojo sektoriaus, komercinės statybos sektoriuose.

Įmonė brėžia ateities kryptis

Į 2026-uosius „Transrifus“ žvelgia ambicingai, tačiau išlaikydama nuoseklumą. Numatoma, kad pagrindiniai augimo varikliai bus tolesnė Lietuvos infrastruktūros plėtra, kariuomenės projektai bei daugiabučių renovacija ir statyba. Rinkai išliekant dinamiškai, planuojamas panašus investicijų lygis kaip ir praėjusiais metais, siekiant operatyviai patenkinti augantį įrangos poreikį. Pasak įmonės direktoriaus Irmanto Sadecko, esminių posūkių strategijoje nenumatoma – pagrindinis dėmesys bus skiriamas esamų pozicijų stiprinimui ir paslaugų kokybei.

„Mūsų kryptys išlieka tos pačios: rinkos poreikių tenkinimas, aukščiausia įrangos kokybė ir aptarnavimo greitis. Didelį dėmesį skiriame ir socialiniam kapitalui –projektų vadovų profesinės kompetencijos ugdymui. Tiek praėjusiais metais, tiek šiemet aktyviai investuojame į mokymus, nes suprantame, kad būtent darbuotojų ekspertiškumas leidžia išlaikyti pozicijas sudėtingų inžinerinių sprendimų rinkoje“, –apibendrina įmonės vadovas I.Sadeckas. 

auganti jėga Lietuvos liftų rinkoje

NESENIAI LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS (LSA) NARE TAPUSI ĮMONĖ „LIFTAI EU“ ĮŽENGĖ Į NAUJĄ VEIKLOS ETAPĄ. NARYSTĖ, ĮMONĖS VADOVO RAIMONDO BEGLECOVO ŽODŽIAIS, NĖRA VIEN FORMALUMAS. TAI ĮSIPAREIGOJIMAS DAR LABIAU KELTI VEIKLOS KOKYBĖS KARTELĘ IR KARTU PRISIDĖTI PRIE TVARAUS INFRASTRUKTŪROS ATNAUJINIMO LIETUVOJE.

„Matome, kaip sparčiai keičiasi statybų sektorius – nuo naujų objektų iki senų pastatų renovacijos. LSA bendruomenė yra vieta, kur galima augti kartu ir užtikrinti aiškesnius standartus visiems“, – sako įmonės vadovas Raimondas Beglecovas.

Nuo 2020 m. veikianti įmonė šiandien išsiskiria ne tik sparčiu augimu, bet ir gebėjimu spręsti sudėtingus techninius iššūkius, ypač modernizuojant senos statybos liftus. Tai – viena iš tų sričių, kurioje Lietuvoje vis dar trūksta profesionalų, galinčių atnaujinti įrangą ekonomiškai, bet ilgam.

Įmonės identitetas ir veiklos principai

„Liftai EU“ save pristato kaip nepriklausomą, lanksčią ir technologiškai brandžią liftų priežiūros įmonę, turinčią ilgametę patirtį dirbant su įvairių gamintojų sistemos įranga – nuo KONE, SCHINDLER iki retesnių europinių sistemų. Įmonė nuo pat savo veiklos pradžios plėtojosi dėka rekomendacijų – vadovo teigimu, tai buvo sąmoningai priimtas sprendimas.

„Investuojame į žmones – savo komandą ir klientus. Mūsų reputacija kyla iš realių darbų“, – pabrėžia R.Beglecovas. Šis požiūris atsispindi ir bendrovės veiklos modelyje: jie orientuojasi į ilgalaikius sprendimus, o ne trumpalaikius remontus.

– Respublikinė Klaipėdos ligoninė, Klaipėdos universiteto ligoninė, VILNIUS TECH, Generalinė prokuratūra ir kt. Nepaisant to, didžiausią darbų dalį vis dar sudaro senos statybos daugiabučiai.

Šiuose pastatuose liftai dažnai tarnauja kelis dešimtmečius, o kai kur – ir daugiau nei pusę amžiaus. Tokiuose objektuose modernizacijos sprendimai tampa ne tik rekomenduotini, bet ir būtini.

Objektų įvairovė ir klientų spektras Įmonės darbų geografija ir objektų spektras labai platus. „Liftai EU“ prižiūri ne tik daugiabučius, bet ir verslo centrus, ligonines, universitetus, savivaldybių pastatus bei valstybines institucijas. Tarp jų

Senų liftų modernizavimo iššūkiai

Būtent senų liftų segmentas „Liftai EU“ įmonei tapo stipriausia niša. Čia susikerta techniniai, ekonominiai ir saugos elementai. Pasak R.Beglecovo, senų sistemų priežiūra reikalauja gilesnio supratimo apie visą lifto struktūrą – nuo mechanikos iki elektronikos.

Vienas didžiausių iššūkių – komponentų trūkumas. Daugeliui sovietinių liftų dalių nebepagamins niekas, todėl įmonė turi gebėti pritaikyti naujas valdymo sistemas, modernias pavaras ar saugos mazgus taip, kad jie atitiktų galiojančius standartus. Antrasis iššūkis – saugumo reikalavimai. Senų liftų konstrukcija ne visada dera su šiuolaikinėmis normomis, todėl būtina ne tik atnaujinti įrangą, bet ir tinkamai dokumentuoti jos atitiktį, atlikti ekspertizę, pasirūpinti, kad modernizuota įranga būtų visiškai saugi.

Galiausiai, trečiasis aspektas –finansinis. Gyventojai neretai dvejoja: keisti liftą iš esmės ar modernizuoti jį etapais. „Mūsų patirtis rodo, kad atnaujinimas etapais leidžia prailginti įrangos tarnavimo laiką 15–20 metų, o tai kainuoja apie 50 proc. naujo lifto kainos. Tai pati tvariausia kryptis“, – sako vadovas.

Skirtumai tarp priežiūros daugiabučiuose ir viešuosiuose objektuose

Nors lifto principas visur tas pats, jų priežiūros specifika skiriasi.

Daugiabučiuose svarbiausia – ilgalaikis sprendimas, ekonomiškas biudžetas ir aiški modernizacijos strategija. Gyventojams būtina suprantamai paaiškinti, kodėl vienas ar kitas komponentas turėtų būti keičiamas pirmiau.

Tuo tarpu viešuosiuose ir komerciniuose pastatuose prioritetai kitokie: intensyvus naudojimas, nuolatiniai srautai ir būtinybė užtikrinti nenutrūkstamą eksploataciją.

Čia ypatingai svarbus greitas reagavimas, išankstinė diagnostika ir periodinė kontrolė.

„Tokiuose objektuose net trumpas sutrikimas jau yra įvykis – todėl mūsų atsakomybė tampa dar didesnė“, – teigia R.Beglecovas.

Saugumo standartų reikšmė

Liftų rinka šiandien remiasi itin griežtais ES standartais (EN 81-20, EN 81-50), kurie apibrėžia konstrukcijos, elektronikos ir keleivių saugos reikalavimus. „Liftai EU“ komanda nuolat dirba atnaujindama kompetencijas ir taikydama metodikas, kurios leidžia įgyvendinti šiuos standartus tiek atliekant priežiūrą, tiek modernizaciją.

Vadovas akcentuoja, kad saugumas nėra projektinis tikslas – tai yra darbo kultūra. Todėl komanda nuolat mokoma, o atlikti darbai tikrinami ir dokumentuojami.

Taip sukuriama sistema, kurioje rizikos sumažinamos ne tik techniniu, bet ir procedūriniu lygmeniu.

Įgyvendinti projektai rodo kompetenciją

Vienas ryškiausių pavyzdžių – vienas sostinės daugiabutis, kuriame modernizuotas daugiau kaip 50 metų naudotas liftas. Projekto metu pakeisti saugos mazgai, variklis su reduktoriumi, lynai, atnaujinta durų ir kabinos konstrukcija, senoji valdymo sistema pakeista elektronine procesorine. Šis atnaujinimas ženkliai sumažino triukšmo lygį, pagerino važiavimo komfortą ir padidino energetinį efektyvumą. Instituciniuose objektuose darbai apima tiek nuolatinę priežiūrą, tiek sudėtingesnius atnaujinimus, kuriems keliami aukšti eksploatacijos reikalavimai. O faktas, kad įmonė dirba su ligoninėmis ar universitetais, įrodo pasitikėjimą jų kompetencija.

Nuotolinė diagnostika ir ateities priežiūra „Lietuvos rinka šiandien pereina į modernizacijos etapą. Visiškai naujų liftų montavimas sudaro tik dalį poreikio –daug svarbiau tampa atnaujinti esamus įrenginius. Europoje ryškėja kelios tendencijos: energijos efektyvumas, sklandesnis važiavimas, mažesnis triukšmas, modernios pavaros ir išmanioji valdymo inžinerija. Tai atspindi ir mūsų įmonės „Liftai EU“ praktika“, – sako vadovas. Vis didesnę reikšmę įgyja išmanios sistemos, kurios leidžia stebėti lifto veikimą realiu laiku. Nors Lietuvoje jos dar tik skinasi kelią, įmonė jau mato spartų šių sprendimų poreikio augimą. Tokia diagnostika leidžia sumažinti gedimų riziką, optimizuoti priežiūros grafikus ir gerokai sutrumpinti reakcijos laiką.

Rinkos perspektyva: kas laukia artimiausiais metais

Vadovo akimis, per artimiausius 5–7 metus didžiausias poreikis bus senų sistemų atnaujinimas. Tai ypač aktualu didžiuosiuose miestuose, kuriuose dauguma daugiabučių statyti prieš kelis dešimtmečius. Šalia to, komerciniai objektai ir valstybės institucijos vis dažniau įsigyja modernias valdymo sistemas, kurios reikalauja aukštesnės kompetencijos.

Šiame kontekste „Liftai EU“ mato aiškią savo poziciją rinkoje: būti įmone, kuri taiko tvarius, ekonomiškai pagrįstus ir techniškai patikimus sprendimus.

Lūkesčiai bendradarbiaujant su LSA

Narystė LSA įmonei suteikia galimybę ne tik bendradarbiauti su kitomis inžinerinėmis įmonėmis, bet ir formuoti kokybės standartus visoje rinkoje. „LSA – tai ne tik ženkli reputacijos atsvara, bet ir platforma, kurioje galime dalytis patirtimi ir prisidėti prie saugesnių pastatų infrastruktūros Lietuvoje“, – sako R.Beglecovas.

„Liftai EU“ šiandien žengia kryptingai ir užtikrintai – derindama techninį profesionalumą, tvarias modernizacijos strategijas ir atsakomybę prieš klientą. Šios vertybės tampa ne tik įmonės vizitine kortele, bet ir jos dinamiško augimo priežastimi. 

Architektūrinė transformacija:

kodėl „CEDRAL“ yra ateities pasirinkimas renovacijai?

ŠIUOLAIKINĖJE ARCHITEKTŪROJE FASADAS NEBĖRA TIK IŠORINIS SLUOKSNIS – TAI PASTATO CHARAKTERIS, ENERGINIS

EFEKTYVUMAS IR ILGALAIKĖ INVESTICIJA. „CEDRAL“ PLUOŠTINIO CEMENTO SPRENDIMAI ŠIANDIEN TAMPA LYDERIAUJANČIU

PASIRINKIMU TIEK NAUJAI STATYBAI, TIEK SUDĖTINGIEMS RENOVACIJOS PROJEKTAMS.

„CEDRAL“ gamintoja UAB „Eternit Baltic“ priklauso tarptautinei „Etex“ grupei, kuri 2025 m. buvo įvertinta „EcoVadis“ sidabro medaliu. Tai oficialiai patvirtina, kad įmonė patenka tarp 7 % geriausiai pasaulyje vertinamų betono, cemento ir gipso pramonės bendrovių pagal pasiektus tvarumo standartus. Šis įvertinimas vartotojui garantuoja, kad pasirinkta apdaila yra ne tik estetiška, bet ir sukurta laikantis aukščiausių ekologinės atsakomybės principų.

Renovacija, išsauganti pastato sielą Vienas didžiausių iššūkių renovuojant senus pastatus, ypač sodybas ar istorinius namus, yra siekis išlaikyti jų autentiškumą neaukojant šiuolaikinio komforto. „CEDRAL“ dailylentės šiame procese tampa nepakeičiamos. Jos idealiai atkartoja natūralios medienos tekstūrą, todėl pastatas išsaugo savo vizualinį identitetą ir šilumą. Tačiau, priešingai nei medis, pluoštinis cementas laikui bėgant nesideformuoja, nepūva ir nepraranda savo

pirminės išvaizdos. Tai leidžia architektams drąsiai projektuoti renovacijas, kuriose klasikinė estetika dera su neįtikėtinu medžiagos patvarumu.

Pamirškite perdažymą: medis prieš pluoštinį cementą Nors natūralus medis žavi savo organiškumu, jis reikalauja nuolatinės ir brangios priežiūros – periodinio šlifavimo, impregnavimo ir perdažymo kas kelerius metus. „CEDRAL“ sprendimai Užsak. Nr. 26/16

išlaisvina savininkus nuo šių rūpesčių. Šios dailylentės gamykloje padengiamos itin atspariais, vandens pagrindo akriliniais dažais, kuriems suteikiama 15 metų spalvos garantija. Medžiaga neįgeria dulkių, purvo ir yra atspari samanoms bei pelėsiui. Namų savininkams tai reiškia, kad fasado priežiūra apsiriboja tik retkarčiais atliekamu nuplovimu vandeniu, o bendras tarnavimo laikas siekia 50 ir daugiau metų.

Saugumas ir ugnies barjeras

Saugumo aspektas yra kritinis, ypač atokiose vietovėse, miškų apsuptyje atkuriant sodybas ar namus, kurie dažnai naudojami tik vasaros sezonu. „CEDRAL“ produkcija pasižymi aukšta nedegumo klase (A2-s1, d0). Tai reiškia, kad medžiaga yra praktiškai nedegi ir neleidžia plisti liepsnai. Toks fasadas tampa papildomu saugumo skydu, saugančiu turtą nuo išorinių gaisrų rizikos, suteikiant namų savininkams ramybę net ir tada, kai pastatas ilgesnį laiką lieka be priežiūros. Be to, ši medžiaga yra nepatraukli paukščiams (pavyzdžiui, geniams) ar vabzdžiams, kurie dažnai pažeidžia medinius fasadus.

Architektūrinė laisvė:

nuo „Lap“ iki „Click“ Siekiantiems sukurti unikalų vaizdą galima rinktis iš skirtingų montavimo technikų. „CEDRAL Lap“ dailylentės montuojamos persidengiant („eglute“), o tai sukuria klasikinį, šešėlių žaismą turintį fasadą. Modernesniems, vientisiems paviršiams rekomenduojama „CEDRAL Click“ sistema, leidžianti dailylentes jungti lygiai, be matomų tarpų ar tvirtinimo elementų. Dailylentes galima montuoti tiek horizontaliai, tiek vertikaliai.

Energinis efektyvumas ir valstybės parama

Namo renovacija su „CEDRAL“ yra ne tik estetinio vaizdo gerinimas, bet ir tiesioginis kelias į mažesnes sąskaitas už šildymą.

Teisingai įrengtas vėdinamas fasadas kartu su šiltinimo sluoksniu padeda pasiekti

B ar aukštesnę energinio naudingumo klasę. Tai itin aktualu siekiantiems APVA paramos, kuri suteikiama, kai pasiekiami numatyti energijos taupymo rodikliai (ne mažiau kaip 40 % sutaupymo). Taip investicija į kokybiškas medžiagas atsiperka ne tik per ilgą tarnavimo laiką, bet ir

per tiesioginę valstybės subsidiją bei padidėjusią nekilnojamojo turto vertę.

„CEDRAL“ – tai ilgalaikė ramybė ir estetinė harmonija „CEDRAL“ fasado ir stogo sprendimai sujungia tai, kas anksčiau atrodė nesuderinama: natūralaus medžio grožį, pluoštinio cemento tvirtumą ir tvarios pramonės inovacijas. Tai pasirinkimas, kuris leidžia pamiršti statybų rūpesčius dešimtmečiams, užtikrinant, kad pastatas išliks saugus, šiltas ir estetiškai patrauklus be jokios papildomos priežiūros. 

„Sky Office“ –

LNTPA apdovanojimas už

darnią miesto plėtros viziją

VILNIUJE, SPAUDOS GATVĖJE, IŠKILĘS 18 AUKŠTŲ VERSLO CENTRAS „SKY OFFICE“, KURĮ ĮGYVENDINO TVARIŲ MIESTŲ PLĖTROS ĮMONĖ „YIT LIETUVA“, TAPO RYŠKIU ŠIUOLAIKINĖS DARNIOS PLĖTROS PAVYZDŽIU, KURIAME ARCHITEKTŪRA, INŽINERIJA IR URBANISTINIS KONTEKSTAS VEIKIA KAIP VIENTISA SISTEMA. ADMINISTRACINĖS PASKIRTIES PASTATAS NE TIK KEIČIA VAKARINIO VILNIAUS PANORAMĄ, BET IR SIŪLO NAUJĄ POŽIŪRĮ Į TAI, KUO ŠIANDIEN TURĖTŲ BŪTI BIURŲ ARCHITEKTŪRA – ATSAKINGA, ILGALAIKĘ VERTĘ KURIANTI IR ORIENTUOTA Į ŽMOGŲ.

Projektas buvo pripažintas geriausiu projektu Komercinės paskirties nekilnojamojo turto kategorijoje Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) rengiamame konkurse „UŽ DARNIĄ PLĖTRĄ“, patvirtinant, kad „Sky Office“ darnumas – ne deklaracija, o realiai veikianti praktika.

Architektūra kaip urbanistinis sprendimas „Sky Office“ architektūrinė idėja gimė

iš aiškaus suvokimo, kad aukštuminis pastatas mieste turi ne tik dominuoti, bet ir kurti ryšius. Architektų prof. Gintaro Čaikausko, Simono Klezio ir Simono Čaikausko („Architektūros linija“) suprojektuotas tūris tampa svarbiu urbanistiniu orientyru besiformuojančiame Vakarinio Vilniaus verslo rajone, kartu išlaikydamas vizualinį ir mastelio dialogą su aplinkiniais verslo centrais „Duetto I ir II“ bei „Grand Office“. Ant pastato stogo įrengta terasa su stikliniu

apžvalgos balkonu – unikali erdvė Vilniaus biurų architektūroje. Tai ne reprezentacinis elementas, o sąmoningas sprendimas, integruojantis miestą į kasdienę darbo aplinką ir keičiantis biuro santykį su viešąja erdve.

Tvarumas, kuris veikia kasdien „Sky Office“ tvarumo pagrindas –architektūriniai sprendimai, darantys tiesioginę įtaką pastato naudojimui. Visos darbo vietos suplanuotos palei Užsak. Nr. 26/8

pastato perimetrą, šalia langų, užtikrinant maksimalų natūralios dienos šviesos panaudojimą. Tai gerina darbuotojų savijautą ir kartu mažina energijos poreikį. Pastate įdiegta pažangi BMS sistema leidžia realiu laiku valdyti šildymo, vėdinimo ir vėsinimo procesus pagal faktinį poreikį. Aukšto efektyvumo šildymo/šaldymo (VRV – Variable Refrigerant Volume) sistema, energiją regeneruojantys liftai, ant stogo įrengta saulės elektrinė, LED apšvietimas ir automatizuota laistymo sistema formuoja tarpusavyje suderintą inžinerinę visumą. Šie sprendimai užtikrino A+ energinio naudingumo klasę ir BREEAM New Construction „Excellent“ sertifikatą –vieną aukščiausių tarptautinių tvarumo įvertinimų.

Mobilumas ir miesto pasiekiamumas

„Sky Office“ vieta pasirinkta strategiškai – šalia Vilniaus vakarinio aplinkkelio, leidžiančio greitai pasiekti miesto centrą, oro uostą ar pagrindines išvažiavimo kryptis. Pastatas gerai integruotas į viešojo transporto tinklą, o šalia esantys dviračių takai skatina rinktis alternatyvias judumo formas.

Dviejų aukštų požeminė automobilių aikštelė su 197 vietomis, elektromobilių įkrovimo stotelės, uždara dviračių ir paspirtukų saugykla su įkrovimo galimybėmis leidžia derinti patogumą su tvarumu, neatsisakant nei vieno, nei kito. Pastatas, kuris kuria bendruomenę „Sky Office“ projektuojamas ne kaip izoliuotas verslo objektas, bet kaip

socialinė platforma. Tai atsispindi ir pastato eksploatacijoje – ant stogo terasos surengtas vasaros sezono atidarymo renginys subūrė visus verslo centro nuomininkus, skatindamas tarpusavio pažinimą ir neformalų bendravimą. Tęstinės iniciatyvos – šventiniai pasveikinimai, naujų nuomininkų pasitikimas, bendros erdvės – formuoja gyvą verslo bendruomenę, kurioje darbo aplinka tampa platesnės gyvenimo kokybės dalimi.

Nuoseklios plėtros rezultatas

Pasak „YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago, „Sky Office“ įvertinimas – tai nuoseklaus požiūrio į plėtrą rezultatas. Bendrovė kryptingai investuoja į projektus, kurie ne tik atitinka šiandienos rinkos poreikius, bet ir išlieka aktualūs ilgalaikėje miesto raidos perspektyvoje.

Pastaraisiais metais „YIT Lietuva“ pelnė ne vieną reikšmingą apdovanojimą už gyvenamuosius ir komercinius projektus, o tokie objektai kaip „Duetto“, „Grand Office“ ir „Sky Office“ formuoja atpažįstamą bendrovės braižą – aukštą architektūrinę kokybę, tvarumą ir atsakomybę miesto atžvilgiu.

„Sky Office“ – tai ne tik biurų pastatas. Tai urbanistinis sprendimas, rodantis, kad darni plėtra gali būti ambicinga, architektūriškai ryški ir ekonomiškai pagrįsta. LNTPA konkurso „UŽ DARNIĄ PLĖTRĄ“ apdovanojimas šiuo atveju tampa aiškiu signalu: tokia kryptis – ne ateities vizija, o šiandienos realybė. 

Kaip LEDVANCE LED sistema pakeitė

Vilniaus stadiono apšvietimą: šviesa, kuri pagaliau yra ten, kur jos reikia

DAR VISAI NESENIAI VILNIAUS FABIJONIŠKIŲ GIMNAZIJOS STADIONO APŠVIETIMAS BUVO PROBLEMA VISIEMS – IR SPORTUOJANTIEMS, IR ŠALIA GYVENANTIEMS. SENOS KARTOS METALO HALOGENŲ PROŽEKTORIAI APŠVIETĖ NE TIK AIKŠTĘ, BET IR APLINKINIUS DAUGIABUČIUS, O PATI SISTEMA BUVO LĖTA, NEEFEKTYVI IR BRANGI EKSPLOATUOTI. ŠIANDIEN SITUACIJA IŠ ESMĖS PASIKEITĖ: STADIONAS APŠVIESTAS RYŠKIAU, TOLYGIAU IR EKONOMIŠKIAU, TAČIAU KAIMYNINIŲ NAMŲ LANGAI LIKO TAMSOJE.

Tą pokytį pirmiausia pajuto tie, kurie gyvena priešais stadioną.

„Anksčiau vaiko kambaryje vėlyvo vakaro metu nereikėdavo net šviestuvo – stadiono šviesa užliedavo visą erdvę, trukdydama ilsėtis. Pirkome vienas užuolaidas, bet šviesa vis tiek prasiskverbdavo, po to – dar storesnes, – pasakoja daugiabučio, kuris yra šalia stadiono, gyventojas. – Dabar stadione šviesos įjungtos, bet kambaryje tamsu. Ir tai – didžiausias pokytis.“

Fabijoniškių gimnazijos direktorius Linas Janulionis pokytį mato dar iš kitos pusės: „Esminis skirtumas – tiek mažesnis energijos suvartojimas, tiek galimybė tiksliai valdyti, kur ir kiek šviesos reikia. Dabar galima apšviesti tik pusę aikštės, tik vieną pusę arba sumažinti apšvietą 50 procentų. Tai reiškia realias sąnaudas, o ne perteklinę šviesą.“

Stadiono apšvietimo sistemos modernizavimas

Iki stadiono apšvietimo sistemos modernizavimo ant kiekvienos iš 6 stadiono atramų buvo sumontuota

po keturis 2 kW metalo halogeninius prožektorius. Kartu su elektrinio maitinimo įranga visa sistema suvartodavo apie 53 kW elektros. Šie šviestuvai buvo ne tik neefektyvūs, bet ir skleidė šviesą visomis kryptimis – dalis jos tiesiog nutekėdavo į šalia esančius gyvenamuosius namus. 2025 m. pabaigoje LEDVANCE atstovybės Lietuvoje profesionalai suprojektavo naują apšvietimo sistemą, pagal kurią ant kiekvienos esamos atramos įrengta po du 1,5 kW LED šviestuvus. Bendra sistemos suminė galia sumažėjo iki 19 kW – beveik 3 kartus, palyginus su buvusia sistema.

Modulinė LED optika ir kryptinė šviesos kontrolė LEDVANCE šviestuvuose naudojama modulinė optikos architektūra leidžia kiekvieną iš 4 šviesos modulių reguliuoti atskirai – tiek horizontaliai, tiek vertikaliai. Tai suteikia galimybę itin tiksliai suformuoti stadiono apšvietimą: šviesa nukreipiama tik į aikštės zonas, kuriose vyksta treniruotės ar varžybos, užtikrinant aukštą tolygumą ir išvengiant perteklinio apšvietimo.

„Papildomi šviesos sklaidą ribojantys optiniai elementai dar labiau sukoncentruoja šviesos srautą aikštės ribose ir sumažina jo patekimą į aplinkines teritorijas, – aiškina LEDVANCE atstovybės Lietuvoje apšvietimo projektų vadovas Egidijus Bočys. – Tai yra esminė priemonė, kontroliuojant šviesos taršą gyvenamojoje aplinkoje.“

Šviesos taršos ribojimas

pagal EN 12193 standartą Projektuojant sistemą, akcentuoja E.Bočys, buvo įvertinta ne tik aikštė, bet ir aplinkiniai pastatai. Pagal EN 12193 standartą nustatyta, kad šviesa gyvenamųjų namų fasaduose neturi viršyti 10 liuksų. Naujoji sistema pasiekė apie 0,7 liukso – tai daugiau kaip 10 kartų mažiau už leistiną ribą.

Fabijoniškių gimnazijos direktorius L.Janulionis tai apibūdina paprastai: „Anksčiau mes matydavome apšviestą visą daugiabučio fasadą. Dabar matosi tik stadionas, o langai lieka tamsoje.“ Tą patvirtina ir kalbintas gyventojas: stadionas šviečia, bet buto langų nebereikia dangstyti storomis užuolaidomis.

Ekonominė ir eksploatacinė

nauda gimnazijai

Naujoji sistema suteikė gimnazijai tai, ko anksčiau nebuvo – valdymą. Įrengti 6 apšvietimo scenarijai:

• 100 % apšvietimas visam stadionui;

• 50 % apšvietimas visam stadionui;

• 100 % apšvietimas tik vienai stadiono pusei (kairiajai arba dešiniajai);

• 50 % apšvietimas tik vienai stadiono pusei (kairiajai arba dešiniajai).

Tai ypač svarbu nuomojant aikštę ar vykstant treniruotėms, kai realiai naudojama tik dalis erdvės. „Anksčiau būdavo taip: naudojama pusė stadiono, o apšviečiamas visas. Dabar tai nebeįmanoma – šviesa atitinka realų naudojimą. Tad tai ir efektyvus lėšų taupymas“, – sako gimnazijos vadovas.

Be to, nuo pat šviestuvų įjungimo momento LED technologija užtikrina pilną šviesos srautą, o naujoji apšvietimo sistema suteikia

gerokai tolygesnį stadiono apšvietimą, nepriklausomai nuo to, ar apšviečiamas visas stadionas, ar tik viena jo pusė.

Išmanus stadiono apšvietimas praktikoje Fabijoniškių stadiono apšvietimo modernizavimas parodė, kad šiuolaikinė šviesa – tai ne vien didesnis ryškumas, o išmanus valdymas. Naujoji sistema vienu metu sprendžia 3 uždavinius: mažina elektros sąnaudas, pagerina sąlygas sportininkams ir grąžina naktinę tamsą šalia stadiono gyvenantiems žmonėms. Kaip tiksliai apibūdino gimnazijos direktorius L.Janulionis, tai „ne šiaip naujos lempos, o šviesa, kuri pagaliau yra ten, kur jos reikia“. Jo teigimu, modernizacija iš esmės „sugrąžino šviesą“ – iš energiją švaistančios ir ramybę drumsčiančios pavertė ją tikslinga, valdoma ir pritaikyta realiam naudojimui. 

„Geberit

Silent-PP“ –vamzdžių sistema tyliam nuotekų šalinimui

ŠIUOLAIKINIUOSE PASTATUOSE AKUSTINIO KOMFORTO LŪKESČIAI NUOLAT AUGA. YPAČ DAUGIABUČIUOSE, VIEŠBUČIUOSE IR BIURŲ PASTATUOSE, KUR TEKANČIŲ NUOTEKŲ KELIAMAS GARSAS GALI TAPTI REALIU NEPATOGUMU. REAGUODAMA Į ŠIUOS POREIKIUS, SANTECHNINIŲ SPRENDIMŲ LYDERĖ EUROPOJE „GEBERIT“ SUKŪRĖ VIENĄ PAŽANGIAUSIŲ SAVO SPRENDIMŲ – „SILENT-PP“ NUOTEKŲ VAMZDYNŲ SISTEMĄ.

„Geberit Silent-PP“ yra sukurta taip, kad efektyviai slopintų nuotekų keliamą triukšmą. Tam panaudota trisluoksnė ir mineralais sustiprinta vamzdžio konstrukcija. Slopinti triukšmą padeda specialios geometrijos, hidrauliškai optimizuotos jungtys. Sistemos vamzdžių laikikliai – būtinas komponentas sumažinti nuotekų skleidžiamą triukšmą į pastato konstrukcijas. Nors laikiklių įtaka nuotekų sistemai neretai akcentuojama tik kaip laikančioji konstrukcija, tačiau jų paskirtis yra ne tik pritvirtinti vamzdynus. Laikikliai užtikrina vamzdynų atskyrimą nuo konstrukcinių elementų, kad nuotekų sukeliamos vibracijos ir triukšmas nepereitų į pastatų konstrukcijas ir erdves, kas atitinkamai prastina pastatų akustiką. Laikikliai turi specialią konstrukciją su integruota EPDM tarpine, kuri absorbuoja vamzdynuose susidarančius garsus ir neleidžia jiems pereiti į konstruktyvą. „Šių savybių derinys užtikrina realų, praktikoje jaučiamą skirtumą – toks vamzdynas išties yra gerokai tylesnis. O tai ypač svarbu gyvenamosios paskirties pastatuose“, – paaiškina Vytautas Dinda, „Geberit“ Baltijos šalių projektinių pardavimų vadovas.

„Silent-PP“ taip pat išsiskiria universalumu – asortimente yra ir vamzdžiai su movomis abiejuose galuose. Jį perpjovus, gaunamos dvi pilnai panaudojamos dalys. Vadinasi, vamzdyno įrengimo metu susidaro mažiau atliekų, atplaišų, užtenka mažiau vietos tokių vamzdžių sandėliavimui ir laikymui objekte. Šios savybės projektų vystytojams reiškia mažesnius kaštus, didesnį projekto ekonominį efektyvumą ir aplinkai mažiau kenksmingus darbus.

Greitas, patikimas ir saugus įrengimas „Silent-PP“ sistema projektuota atsižvelgiant ir į montuotojų poreikius –darbo greitį ir montavimo saugumą bei patikimumą. Visi sistemos komponentai sukurti taip, kad būtų lengvai sujungiami tarpusavyje ir išliktų sandarūs.

Pavyzdžiui, vamzdžių įmovimo gylis yra kontroliuojamas, nes jie turi įmovos gylio žiedą, kuris nurodo galinę įmovimo poziciją. Taip montuotojai lengvai randa tinkamą įmovimo gylį negaišdami laiko, mažėja klaidų tikimybė, užtikrinamas saugesnis nuotekų vamzdžių įrengimas ir didesnis sistemos sandarumas.

„Montuotojams itin svarbu, kad sistema būtų paprastai montuojama ir patikima.

„Silent-PP“ jungtys sukurtos taip, kad jas montuojant būtų išvengta klaidų –pavyzdžiui, specialios žymos ant movos galų yra sužymėtos kas 30 laipsnių, todėl jungtis galima pasukti viena kitos atžvilgiu ir tiksliai išcentruoti.

Taip pat svarbu paminėti, kad visą nuotekų sistemą galima įrengti nenaudojant šiluminį plėtimąsi kompensuojančių movų, nes trisluoksniai „Silent-PP“ vamzdžiai plečiasi minimaliai. Linijinį plėtimąsi jau kompensuoja sistemos dalyse numatytos movos. Tokiu būdu taupomos ne tik įrengimo išlaidos, bet ir montuotojų darbo laikas“, – teigia V.Dinda.

Ilgaamžiškumas, atsparumas ir saugumas

„Silent-PP“ tarpinės pagamintos iš aukštos kokybės EPDM gumos, kuri išlaiko sandarumą dešimtmečius, net ir esant aukštai vandens temperatūrai ar agresyviam cheminiam poveikiui. Tai leidžia naudoti šiuos vamzdžius laboratorijose ir ten, kur dažnai naudojamos stiprios cheminės priemonės valymui ir dezinfekcijai – ligoninėse, maisto pramonėje ir pan.

Plastikas, iš kurio gaminama ši sistema, pasižymi dideliu atsparumu UV spinduliams dėl didelio anglies dalelių kiekio. Vamzdžiai gali būti sandėliuojami lauke iki dviejų metų, jų stiprumas ir savybės nepasikeis. Jie taip pat atsparūs ir šalčio poveikiui. Sistemos vamzdžiai ir jungtys gali būti naudojami ir montuojami žemoje temperatūroje, be baimės, kad jie įtrūks ar skils.

„Ilgaamžiškumas yra vienas iš esminių kriterijų projektų vystytojams ir rangovams. „Silent-PP“ sistema sukurta taip, kad būtų atspari realioms sąlygoms – dideliems temperatūros svyravimams, UV spinduliuotės ir cheminiam poveikiui, mechaniniams pažeidimams. Tai leidžia tikėtis, kad nuotekų sistema patikimai tarnaus dešimtmečius“, – pabrėžia V.Dinda.

„Geberit“ nuotr.

Lankstus pritaikymas ir platus asortimentas

„Geberit Silent-PP“ sistemą galima pritaikyti praktiškai bet kuriam objektui – nuo gyvenamųjų namų iki didelių viešbučių. „Silent-PP“ mažatriukšmė nuotekų sistema pasižymi itin plačiu asortimentu – vamzdžių ilgių spektras siekia nuo 15 cm iki 300 cm, o vamzdynų skersmenys – nuo d32 iki d160. Asortimente taip pat yra daugiau nei 100 skirtingų jungčių.

Pavyzdžiui, WC ir dušo prijungimui prie nuotekų vamzdyno siūloma jungtis su dviem atšakomis. Taip žymiai palengvėja

WC ir dušo įrengimas, darbai vyksta efektyviau ir lieka daugiau laisvos erdvės vonios kambaryje.

Ši sistema suderinama su kitomis „Geberit“ nuotekų vamzdynų sistemomis, jos lengvai tarpusavyje derinamos ir jungiamos. Pagal pastato paskirtį, akustinius reikalavimus - pasiekiami labai aukšti nuotekų keliamo triukmšo slopinimo rezultatai.

„Geberit Silent-PP“ – tai ne tik naujos kartos nuotekų vamzdynų sistema, bet ir atsiperkanti investicija į pastato komfortą, draugiškumą aplinkai ir saugumą. Tai sprendimas, kuris atitinka tiek šiandienos, tiek ateities akustinio komforto ir technologinių standartų lūkesčius. 

Įmonės „METSOLAR“ vadovė Skirmantė BALEŽENTIENĖ

Estetika ir energetika: „METSOLAR“ sprendimai, transformuojantys pastatų eksterjerą

ŠIUOLAIKINĖ ARCHITEKTŪRA NEBEĮSIVAIZDUOJAMA BE TVARUMO, TAČIAU TRADICINĖS, ANT STOGŲ MONTUOJAMOS SAULĖS ELEKTRINĖS DAŽNAI TAMPA KOMPROMISU TARP FUNKCIJOS IR ESTETIKOS. „METSOLAR“ SIŪLO KITOKĮ KELIĄ – INTEGRUOTUS SAULĖS SPRENDIMUS (BIPV), KURIE NE TIK GENERUOJA ŠVARIĄ ENERGIJĄ, BET IR PATYS TAMPA PILNAVERTE PASTATO KONSTRUKCIJA.

Pasak įmonės „METSOLAR“ vadovės

Skirmantės Baležentienės, pastatas turi generuoti energiją, neatsisakant savo architektūrinio vientisumo. Tai

aukščiausios kokybės sprendimai, kurie sukuria dvigubą vertę – tiek individualiems gyvenamiesiems namams, tiek stambiems komerciniams bei industriniams objektams.

Integruota danga – funkcinis pranašumas ir „du viename“ vertė Esminis skirtumas tarp „METSOLAR“ gaminių ir įprastų modulių yra jų funkcinis universalumas. Integruoti fotovoltiniai moduliai vienu metu yra ir statybinis elementas, ir elektros gaminimo sistema.

Tai reiškia, kad užsakovui nebereikia investuoti į dvigubą dangą – pirkus tradicinę stogo dangą, vėliau ant jos nebereikia montuoti papildomų saulės modulių sluoksnių.

Statant pastatą stogas ar fasadas bus įrengiami bet kuriuo atveju, todėl įmonė siūlo kitokią dangą – aktyvią, kuri generuoja energiją, nedarko estetikos ir didina pastato vertę. Nors dėl modulių maskavimo, užtikrinančio nepriekaištingą išvaizdą, generacija gali būti šiek tiek mažesnė nei standartinių sprendimų, sutaupyti kaštai, atsisakius papildomų sluoksnių, ir suteikiama architektūrinė laisvė bei nekilnojamojo turto vertės padidėjimas šį skirtumą kompensuoja.

Integruoti saulės energijos sprendimai: „Laumė Roof“ ir „Troof“ Šiuolaikinė architektūra vis dažniau atsisako tradicinių, ant stogo montuojamų saulės modulių, prioritetą teikdama visiškai integruotoms sistemoms, kurios estetiškai susilieja su pastato konstrukcija. Lietuvos ir užsienio rinkai pristatoma

„METSOLAR“ sistema „Laumė Roof“ iš esmės keičia supratimą apie saulės energetiką namuose, nes, skirtingai nei metalinis stogas su uždėtais moduliais, tai yra vientisa fotovoltinė danga be jokių papildomų rėmų ar laikiklių.

Šis sprendimas užtikrina visas stogui keliamas funkcijas: nepriekaištingą sandarumą, ilgaamžiškumą ir apsaugą nuo aplinkos poveikio, kartu veikdamas kaip efektyvi elektrinė, kurios montavimas nereikalauja specialių žinių – ji montuojama kaip įprasta metalinė stogo danga. Šis produktas vienodai sėkmingai tarnauja tiek aukščiausios klasės individualių namų projektuose, tiek komerciniuose pastatuose, kuriems keliami patys aukščiausi estetiniai ir techniniai reikalavimai.

Greta šio sprendimo pristatoma ir viena iš pagrindinių „METSOLAR“ partnerių, Danijos kompanijos „Solartag“ siūloma danga „Troof“, kurią architektai ypač vertina dėl jos visiškos integracijos ir estetinio išbaigtumo. Tai nėra ant viršaus montuojami skydai – patys moduliai tarnauja kaip stogo danga, pasižymi matine juoda spalva, kuri vizualiai nesiskiria nuo aukščiausios klasės tradicinių čerpių. Ši danga sukurta taip, kad atitiktų griežčiausius estetikos ir šviesos atspindėjimo standartus, todėl ji idealiai tinka tankiai apgyvendintoms miesto teritorijoms, kur blizgesys gali būti ribojamas.

„Solartag“ ir „Laumė Roof“ integruotų saulės čerpių sprendimų oficialūs pardavėjai bei tiesioginiai tiekėjai Lietuvoje ir Baltijos regione yra UAB „Modernios E-Technologijos“ (MET).

„Glostrup“ verslo centras: Skandinaviškas efektyvumo pavyzdys „METSOLAR“ kompetenciją geriausiai iliustruoja įgyvendinti tarptautiniai projektai, tarp kurių vienas ryškiausių – „Glostrup“ verslo centro renovacija Kopenhagoje. Tai didžiausia Skandinavijoje integruota stogo elektrinė, apimanti net 7,5 tūkst. kvadratinių metrų plotą, kurio metinė generacija siekia 589 tūkst. kWh. Projektas išsiskyrė ypatingu techniniu sudėtingumu, nes moduliai turėjo prisitaikyti prie šiek tiek linkstančios stogo konstrukcijos ir esamos architektūros. Įmonės vadovė pasakoja, kad techninių sprendimų gausa buvo išskirtinė, derinant aktyvius ir neaktyvius elementus, tačiau darbas etapais leido sėkmingai užbaigti projektą per 13 mėnesių nenutraukiant pastato veiklos, o glaudus bendradarbiavimas su „Solartag“ ApS užtikrino nepriekaištingą rezultatą.

Partneris nuo idėjos iki „rakto“ „METSOLAR“ komanda supranta, kad architektams ir projektuotojams integravimo procesas gali atrodyti sudėtingas, todėl įmonė veikia kaip aktyvus konsultantas viso proceso metu. Užuot ieškojus dešimčių skirtingų

modulių variantų, o tai dažniausiai yra ekonomiškai neefektyvu, įmonė padeda sukurti optimalius ir ilgalaikius sprendimus. Įmonės vadovė akcentuoja, kad komanda dirba kartu nuo pat pirminės idėjos, konsultuoja dėl konstrukcinių detalių ir planuoja darbus iki pat visiško įgyvendinimo. Tokia partnerystė užtikrina, kad žalioji energetika pastate bus integruota sklandžiai, o galutinis rezultatas džiugins tiek užsakovą, tiek projekto autorių.

Ne keisti aplinką, o prie jos prisitaikyti

Galutinė „METSOLAR“ strategija ir filosofija remiasi pagarba esamam kraštovaizdžiui bei architektūriniam vientisumui.

Pasirinkimas orientuotis į integruotus sprendimus, o ne standartines elektrines, leidžia saulės energetikai tapti natūralia miestų dalimi, neišbalansuojant jų estetinio vaizdo.

Integruoti sprendimai leidžia gaminti energiją neatimant iš visuomenės papildomų žemės plotų, o patys moduliai gali būti sumontuoti ne tik ant stogo, bet ir fasaduose, balkonuose ar parapetuose.

Tai ypač aktualu šiuolaikiniams projektams, kuriuose siekiama kiekvieną kvadratinį metrą išnaudoti maksimaliai efektyviai, neprarandant pastato išskirtinumo ir vizualinės kokybės.

Vertės kūrimas per integralumą: naujas pastatų projektavimo standartas

„METSOLAR“ integruoti sprendimai brėžia kryptį, kurioje energetinis efektyvumas ne konkuruoja su architektūrine estetika, o ją papildo. Tiek individualiems gyvenamiesiems namams, tiek stambiems komerciniams bei industriniams objektams pritaikomos „Laumė Roof“ ir „Solartag“ sistemos įrodo, kad šiuolaikinis pastatas gali būti ir funkcinė elektrinė, ir vientisas architektūros kūrinys. Skirmantė Baležentienė, įmonės

„METSOLAR“ vadovė, pažymi, jog riba tarp statybinės medžiagos ir elektros generatoriaus galutinai išnyko – protingas medžiagų pasirinkimas leidžia pasiekti aukščiausius tvarumo rodiklius be poreikio investuoti į dubliuotas stogo ar fasado dangas. Tai strateginis sprendimas, didinantis nekilnojamojo turto vertę bei užtikrinantis, kad tiek pramoninis pastatas, tiek privatus būstas taptų ne tik energijos vartotoju, bet ir aktyviu jos kūrėju. 

Atsinaujinančios energetikos augimas nesibaigia –tačiau susiduria

su

keliais „kalneliais“

LIETUVOS SAULĖS ENERGETIKOS SEKTORIUS PASTARAISIAIS METAIS PATYRĖ ĮSPŪDINGĄ AUGIMĄ. TIEK NAMŲ ŪKIAI, TIEK VERSLAS AKTYVIAI INVESTAVO Į SAULĖS ELEKTRINES, SIEKDAMI MAŽESNIŲ ENERGIJOS SĄNAUDŲ, DIDESNIO ENERGETINIO SAVARANKIŠKUMO IR ATSAKO Į GEOPOLITINIUS IŠŠŪKIUS. TAČIAU ŠIANDIEN RINKA SUSIDURIA SU PARADOKSU: NORS TECHNOLOGIJOS PASTARUOJU METU PIGO, KAINŲ CIKLAS APSISUKA IR ĮRANGOS KAINOS VĖL KYLA, O SUKAUPTA PATIRTIS NEBEPAVERČIAMA TOLESNE PLĖTRA – JI IMA STRIGTI.

MB „Esolis“ savininko ir vadovo Valdo Kavaliausko vertinimu, tai nėra vien tik ekonominio ciklo svyravimas. Tai –sisteminių sprendimų trūkumo pasekmė.

Atsinaujinanti energetika vystėsi greičiau nei ją lydintys reguliavimo, balansavimo ir finansavimo mechanizmai. Saulės energetika Lietuvoje pasiekė etapą, kuriame vien plėtros skatinimo nebepakanka –būtina kryptinga ir aktyvi plėtros kontrolė.

Rezervuotos galios ir užšaldyta plėtra

Rezervuotos galios šiandien nebėra tik teorinis skaičius – jos realiai blokuoja tinklo pajėgumus, nors dalis projektų ekonomiškai jau nebeturi galimybių būti įgyvendinti. Pasikeitus rinkos sąlygoms, kritus elektros kainoms ir išaugus rizikoms, reikšminga dalis formaliai rezervuotų projektų tapo finansiškai nebeapsimokantys, tačiau jų rezervacijos ir toliau riboja naujų, realiai įgyvendinamų iniciatyvų plėtrą. Pastaraisiais metais elektros tinkluose rezervuotas itin didelis saulės, vėjo ir energijos kaupiklių projektų galios kiekis,

tačiau tikėtina, kad dalis šių projektų taip ir nebus realizuoti. Esant žemoms elektros kainoms ir išaugus finansinėms rizikoms, rezervuotos galios lieka „užšaldytos“, nors realios investicijos nebevyksta.

Problema slypi ekonomikoje. Elektros rinkoje fiksuojami paradoksalūs skirtumai: ilgalaikiai elektros pirkimo sandoriai vis dar gali siekti apie 100 eurų už megavatvalandę, tačiau realybėje dalis vystomų projektų priversti elektrą realizuoti kaimyninėse rinkose. Kai kuriais laikotarpiais, tokiose rinkose kaip Lenkija, kainos krenta iki 30–35 eurų už megavatvalandę.

Susidaro situacija, kai dalis projektų patiria nuostolius dar investavimo stadijoje – jų kaštai viršija realiai atgaunamas pajamas iš elektros gamybos. Esant neprognozuojamoms ir dažnai žemoms rinkos kainoms, investicijos praranda finansinį pagrindą, todėl projektai sustoja dar nepasiekę statybos etapo.

Anot V.Kavaliausko, vienas iš galimų sprendimų galėtų būti fiksuotų minimalios pagamintos elektros energijos įkainių

mechanizmas ribotam laikotarpiui. Tai suteiktų investuotojams galimybę planuoti pinigų srautus, o bankams – vertinti projektus, remiantis valstybės pripažįstamais ir riziką mažinančiais kriterijais.

Kol kas projektai išlieka aktyvūs tik formaliai – rezervuotos tinklų galios lieka užimtos. Dėl to susidaro paradoksali situacija: tinklų pajėgumai užimti projektais, kurie realiai nestatomi, o tuo pat metu įmonės ir privatūs asmenys negali įsirengti saulės elektrinių, nes laisvų prijungimo galimybių paprasčiausiai nelieka.

Kalbant apie galimus sprendimus, rinkoje dažnai minima fiksuotų ar minimalių elektros supirkimo kainų idėja kaip vienas iš stabilumo instrumentų investuotojams.

Tačiau tai neturėtų užgožti fakto, kad Energetikos ministerija kartu su rinkos dalyviais ieško kompleksinių sprendimų – nuo rezervuotų galių atlaisvinimo iki lankstesnių prijungimo ir balansavimo modelių. Būtent šių priemonių visuma, o ne vienas instrumentas, gali padėti sektoriui pereiti dabartinį etapą.

Paramos mažėjimas ir neapibrėžtumas gyventojams bei verslui Gyventojams skiriamos kompensacijos už saulės elektrines ir energijos kaupiklius pastaraisiais metais nuosekliai mažėjo. Nors technologijų kainos taip pat krito, paramos mechanizmas tapo sunkiai prognozuojamas. Žmonės dažnai pirmiausia investuoja, o tik vėliau sužino, ar gaus paramą ir kokio dydžio. Tai kelia nepasitikėjimą ir didina nusivylimą. Verslo situacija dar sudėtingesnė. Nuo 2024 m. įmonėms nebeliko galimybės naudotis palankesniais atsiskaitymo modeliais už perteklinę elektrą. Nauji projektai faktiškai tapo priklausomi nuo biržos kainų. Vasarą, kai saulės energijos pasiūla didžiausia, elektros kaina neretai artėja prie nulio, o kai kuriais atvejais įmonės netgi patiria papildomus kaštus už perteklinės energijos perdavimą į tinklą. Šiame kontekste vis dažniau kalbama apie energijos kaupiklius kaip neišvengiamą sprendimą. Tačiau Lietuvoje iki šiol nėra aiškios, ilgalaikės kaupiklių skatinimo strategijos verslui, o tai reikšmingai riboja jų diegimo mastą.

Decentralizacija – praleista galimybė?

V.Kavaliauskas kritiškai vertina ir pačią energetikos plėtros kryptį. Pasak jo, Lietuva pernelyg susitelkė į didelius saulės parkus, kai tuo metu didelis potencialas slypi pastatų stoguose – individualių namų, daugiabučių ir pramoninių objektų.

Decentralizuota energetika leidžia sumažinti tinklų apkrovą, nuostolius ir didina energetinį saugumą. Tačiau ši kryptis pastaraisiais metais liko antrame strateginių sprendimų plane.

Saulės energetika Lietuvoje šiandien išgyvena ne krizę, o tam tikrą augimo „kalnelį“. Po spartaus augimo būtina sustoti,

persitvarkyti ir susidėlioti aiškias taisykles. Rinka tapo brandesnė, tačiau ji vis dar valdoma instrumentais, skirtais ankstyvajai plėtros fazei.

Atsinaujinančios energetikos „kalnelis“: kodėl dabar metas persitvarkyti Šiandien matyti, kad sprendimų paieška vyksta ne vien institucijų kabinetuose. Atsinaujinančios energetikos asociacijos ir įmonės kartu su Energetikos ministerija diskutuoja ir ieško geriausių būdų, kaip atlaisvinti „užšaldytas“ galias, efektyviau išnaudoti tinklų infrastruktūrą ir sukurti aiškesnes taisykles rinkai. Vis dėlto, rezervuotų galių problema kol kas išlieka neišspręsta.

Tuo pačiu parama gyventojams nėra sustabdyta. Energetikos ministerija 2026 m. sausio 30 d. paskelbė, kad pilotiniam kvietimui gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines kartu su kaupikliais, skiriamas papildomas 10,13 mln. eurų finansavimas (ankstesnis finansavimas siekė 5,3 mln. eurų), o

kvietimas pratęstas iki š. m. birželio 30 d. Priemonę administruoja APVA. Ši priemonė labiausiai orientuota į gyventojus, susiduriančius su ESO tinklo apribojimais: finansavimas skiriamas įsirengiant ne mažesnę kaip 5 kW galios saulės elektrinę ir ne mažesnės kaip 10 kWh talpos kaupiklį, kai leistina generuoti į tinklą galia neviršija 1 kW.

Tai leidžia tapti gaminančiu vartotoju net ir riboto tinklo pralaidumo sąlygomis. Žvelgiant į artimiausius mėnesius, verta įvertinti ir rinkos ciklą. Tarptautiniai analitikai fiksuoja, kad po itin žemų modulių kainų laikotarpio įranga gali brangti: „Wood Mackenzie“ vertinimu, saulės modulių ir susijusios įrangos kainos pasauliniu mastu gali augti – vien 2025 m. IV ketv. prognozuojamas apie 9 % šuolis, o augimo tendencija numatoma ir 2026 m.

Papildomą spaudimą kaštams didina ir žaliavų rinkos: Pasaulio bankas prognozuoja, kad bazinių metalų kainos 2026–2027 m. gali toliau stiprėti, o varis ir kiti metalai, itin svarbūs elektros infrastruktūrai, išlieka įtemptoje pasiūlos ir paklausos pusiausvyroje. Todėl 2026-ieji gali būti paskutiniai „dar palankių“ sprendimų metai – kol dar veikia paramos priemonės, o technologijų ir rangos kainos nėra pilnai įkainojusios būsimų žaliavų bei tiekimo grandinės pokyčių. Vėliau vis dažniau teks investuoti pagal tvarios energetikos logiką – be dotacijų, kai energetiškai neefektyvūs sprendimai bus natūraliai išstumiami rinkos, o pramonė bus priversta modernizuotis, siekdama išlikti konkurencinga. 

Skaitmeniniai duomenys statybos procesuose: nuo projektavimo iki eksploatavimo

ŠIANDIENOS STATYBOS SEKTORIUS IŠGYVENA ESMINĘ TRANSFORMACIJĄ, KURIOJE SUBJEKTYVIOS PRIELAIDOS

UŽLEIDŽIA VIETĄ TIKSLIAI, DUOMENIMIS GRĮSTAI ANALIZEI. SKAITMENINIAI DUOMENYS TAMPA PAGRINDINE AŠIMI, JUNGIANČIA VISAS STATINIO GYVAVIMO CIKLO DALIS – NUO PIRMINIO PROJEKTAVIMO IR BIUDŽETO PLANAVIMO IKI

STATYBOS EIGOS BEI VĖLESNIO PASTATO VALDYMO.

Kaip pastebi įmonės „Sistela“ vadovas Albinas VAITKEVIČIUS, statybos profesionalams tai reiškia ne tik naujų įrankių įsisavinimą, bet ir esminį požiūrio pokytį į informacijos patikimumą bei visų proceso dalyvių bendradarbiavimą.

Kodėl šiandien statybos rinkai taip svarbu turėti tikslius ir sistemingai tvarkomus duomenis?

Daugelio metų patirtis, dirbant statybos kainodaros srityje, parodė, kad inovatyvūs sprendiniai statybos sektoriuje turi būti grindžiami objektyviais, iš rinkos dalyvių surinktais duomenimis, bet jokiu būdu – ne prielaidomis ar nepagrįstais ekspertiniais vertinimais. Kiekvienas projektinių sprendinių ekonominis vertinimas turi būti pagrįstas viso statinio gyvavimo ciklo kontekste.

Darbo su duomenimis efektyvumą lemia galimybės gebėti greitai atlikti palyginamuosius kainų skaičiavimus, objektyviai nustatyti numatomas projektinių sprendinių kainas, operuoti aktualaus bei istorinių laikotarpių duomenimis. Tokius poreikius tenkinanti sistema Lietuvoje yra internetinė statybos kainų skaičiavimo ir dokumentų valdymo sistema Bimgates.lt, skirta investicijų planavimui, statybos darbų sąmatų sudarymui ir projektų vertinimui. Tai yra platforma, kuri padeda tiek statybos įmonėms, tiek specialistams efektyviai sudaryti ir valdyti sąmatas, naudoti normatyvinius duomenis bei skaičiuoti darbų kainas pagal galiojančius šalyje statybos normatyvinius dokumentus bei rekomendacijas.

Kokias naujas kompetencijas matote tampant svarbiausiomis statybos ekonomistams ir sąmatininkams?

Visais laikais vienas opiausių klausimų, su kuriuo tenka susidurti daugeliui statybos investicinio proceso dalyvių, tai nepakankamas projekto dalyvių tarpusavio veiklos koordinavimas, ribotos duomenų apsikeitimo galimybės, nepakankamas duomenų patikimumas, skirtingi duomenų formatai, informacijos klasifikavimo trūkumai. Negalima išskirti nė vienos projekto dalies, kuri būtų svarbesnė už kitas ir dominuotų priimant galutinį sprendimą projekto įgyvendinimui. Daugeliu atvejų, projekto įgyvendinimo sėkmė priklauso ir nuo teisingai suplanuoto projekto biudžeto. Šiandien pasitaiko, kad sąmatininkas ir projektuotojas bendrauja netiesiogiai: projektuotojas parengia sprendinius, kiekių žiniaraščius, kurie dažnai pasitaiko su riboto detalumo specifikacijomis, o sąmatininkas pagal tokius jam pateiktus duomenis apskaičiuoja sprendinių kainas, sudaro sąmatas, kuriose dalį trūkstamos ar nepakankamai išsamiai aprašytos informacijos sukuria pats, taip pat panaudoja duomenis iš savo sukaupto žinių bagažo. Tokia praktika ydinga diegiant BIM. Visi projekto dalyviai privalo dirbti komandoje, keistis duomenimis skaitmeniniais formatais, disponuoti aktualiomis modelio kūrimo versijomis, savalaikiai kelti klausimus ir reikalavimus kitiems komandos dalyviams dėl papildomų techninių specifikacijų duomenų, konstrukcinių elementų techninių charakteristikų pateikimo ar sprendinių detalizavimo.

Kiek svarbus gebėjimas dirbti su BIM duomenimis, rengiant sąmatas? Ar tai taps privaloma kompetencija?

Laipsniškas perėjimas prie BIM taikymo statybų projektavimo, darbų organizavimo, vykdymo, priežiūros procesuose neišvengiamai reikalauja glaudesnio visų proceso dalyvių bendravimo, kompetencijų sinergijos, galimybių realiu laiku pasiekti ir tiesiogiai dirbti su pačiais naujausiais projekto modelio duomenimis, siekiant užtikrinti operatyvų duomenų pasikeitimų aktualizavimą, ekonomiškai naudingiausių sprendinių priėmimą.

Vienas iš BIM taikymo būdų yra kainų skaičiavimai, sąmatų sudarymas, statinių ir statybos darbų ekonominis vertinimas. Šio BIM taikymo būdo sėkmingam proveržiui būtinos papildomos kompetencijos visiems investicinio projekto dalyviams: projektuotojams – kompetencijos apie statybos kainos nustatymo principus, sustambintus rodiklius; sąmatininkams – kompetencijos apie BIM modelio kūrimo ir valdymo sistemas, informacijos klasifikavimą, duomenų apsikeitimo galimybes.

Kokį vaidmenį atlieka normatyviniai duomenys ir rinkos kainų analizė skaitmenizuotų sistemų kontekste? Reikia suprasti, kad normatyviniai duomenys statybos kainodaroje nėra kokios nors privalomos normos. Yra tik ekspertų rekomendacijos, apskaičiuotos rinkos duomenų pagrindu, apibendrintos įvertinus visas teoriškai galimas patirti sąnaudas statinio projektavimo, statybos ar priežiūros darbų vykdymo procesuose.

Atsižvelgiant į sukauptą plačiausią duomenų bazę apie statinių, statybos darbų bei statybos produktų kainas rinkoje, realus „Sistela“ siekis yra tapti pagrindine skaitmenine platforma Lietuvoje, skirta statybos kainodarai, sąmatiniams skaičiavimams ir ekonominei analizei.

Vienas iš tikslų – pasiekti, kad, diegiant inovacijas visuose statinio gyvavimo ciklo etapuose, būtų įtvirtinta skaitmeniniais duomenimis grįsta sprendimų priėmimo kultūra statybos sektoriuje.

Kaip „Sistela“ padeda specialistams ugdyti naujus skaitmeninius įgūdžius, sėkmingai veikti naujomis sąlygomis?

Viena iš krypčių, kuriai „Sistela“ skiria labai daug dėmesio – tai statybos kainodaros kompetencijų ugdymas mokymo įstaigose. Atsižvelgiant į mokymų programų poreikius, UAB „Sistela“ parengė ir siūlo mokymo įstaigos dėstytojams bei studentams mokymo reikmėms naudotis, web aplinkoje veikiančia, informacine sistema edu.Bimgates.lt

Informacinė sistema skirta statybos kainos nustatymui bei sąmatų sudarymui pagal statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principus. Sistemoje integruota „Sistela“ parengta bei nuolat aktualizuojama duomenų bazė su kainynais, darbų sąnaudų normatyvais bei programiniais produktais, skirtais statybos kainų apskaičiavimams.

Mokslo metų laikotarpiui studentams suteikiame neribotą licencijų skaičių prisijungti prie dėstytojų paskyros, vykdyti statinių investicinės kainos nustatymo, atkūriamosios vertės nustatymo, sąmatų sudarymo užduotis, kurių rezultatus dėstytojai gali kontroliuoti ir matyti realiu laiku. Web aplinka užtikrina nuotolinę nepriklausomą kiekvieno vartotojo prieigą prie sistemos žinių bazės, skaičiavimų paslaugų vykdymo bei skaičiavimų rezultatų išsaugojimo. 

„INOVATYVŪS SPRENDINIAI STATYBOS SEKTORIUJE

TURI BŪTI GRINDŽIAMI OBJEKTYVIAIS, IŠ

RINKOS DALYVIŲ SURINKTAIS DUOMENIMIS, O NE

PRIELAIDOMIS AR NEPAGRĮSTAIS EKSPERTINIAIS

VERTINIMAIS. KIEKVIENAS PROJEKTINIS SPRENDIMAS

PRIVALO BŪTI VERTINAMAS VISO STATINIO

GYVAVIMO CIKLO KONTEKSTE, UŽTIKRINANT

GALIMYBĘ OPERATYVIAI ATLIKTI PALYGINAMUOSIUS

SKAIČIAVIMUS. TIK TIKSLŪS IR SISTEMINGAI

TVARKOMI DUOMENYS LEIDŽIA NUSTATYTI REALIAS

KAINAS BEI UŽTIKRINTI INVESTICIJŲ SKAIDRUMĄ.“

Skaitmeninė higiena statybose: kodėl

„Cotenders“

nemokami mokymai tapo

viena geriausių investicijų?

SKAITMENINĖ HIGIENA STATYBOS AIKŠTELĖJE ŠIANDIEN YRA TOKIA PAT SVARBI, KAIP IR KOKYBIŠKAS BETONAS AR TIKSLŪS

BRĖŽINIAI. BENDROVĖ „COTENDERS“, VALDANTI PLATFORMĄ STATYBOSZURNALAS.LT, PERNAI PRADĖJO NAUJĄ ETAPĄ –STRATEGINĘ INVESTICIJĄ Į NEMOKAMĄ RINKOS EDUKACIJĄ. ŠIO ŽINGSNIO TIKSLAS – IŠUGDYTI VARTOTOJŲ ĮPROČIUS, KURIE NE TIK TAUPYTŲ SPECIALISTŲ LAIKĄ, BET IR UŽTIKRINTŲ NEPRIEKAIŠTINGĄ DOKUMENTACIJOS KOKYBĘ PRIDAVIMO METU.

Investicija į vartotojų „skaitmeninę higieną“ yra tiesiausias kelias į skaidrią, klaidų neturinčią statybos dokumentaciją, kuri taupo ne tik darbų vadovų laiką, bet ir mažina įmonės sąnaudas klientų aptarnavimui.

Strategija ir vizija: kodėl verslui apsimoka mokyti nemokamai?

Prieš daugiau nei 11 metų „Cotenders“ tapo pionieriais, Lietuvoje pristatę pirmąjį elektroninį statybos darbų žurnalą StatybosZurnalas.lt. Ilgametė patirtis parodė paradoksalią tendenciją: dauguma specialistų tikisi sistemą įvaldyti savarankiškai arba „užmetę akį“ į tai, kaip dirba kolega. Tačiau, pasak įmonės vadovo Virginijaus Kanaporio, toks mokymosi būdas yra klaidingas iš esmės, nes kolegos turi savo atsakomybių, o naujokai lieka mokytis iš savo klaidų, nes „turėti įrankį“ ir „mokėti juo naudotis efektyviai“ yra du skirtingi dalykai.

„Mums, kaip įmonei, kiekvieno statybos proceso dalyvio paruošimas teisingai pildyti žurnalą mažina konsultacinių skambučių srautą“, – verslo logiką aiškina V.Kanaporis.

Tačiau čia esama ir gilios socialinės atsakomybės. Įmonė siekia padrąsinti taip pat ir vyresniosios kartos specialistus nebijoti naujų technologijų, tokių kaip „Smart-ID“ ar mobilusis elektroninis parašas.

„Mokymų ir konsultacijų metu vartotojai sužino gerokai patogesnį bei greitesnį pildymo kelią, daugiau įdarbinamas kompiuteris, nei elektroninio statybos darbų žurnalo pildytojas. Tai yra efektyviau nei kasdien kartoti tuos pačius veiksmus ir vėliau sužinoti apie klaidas ar paprastesnį ir efektyvesnį pildymo būdą, kuris leidžia sutaupyti net kelias valandas per visą statybų procesą konkrečiame objekte“, –teigia vadovas.

Pamatai: nuo baimės suklysti iki teisingos „higienos“ Daugumai pradedančiųjų didžiausias barjeras yra ne pati sistema, o baimė padaryti klaidą pačioje pradžioje. Įmonės klientų aptarnavimo specialistė Kristina Volotkevič pastebi, kad kritinis žingsnis yra teisingas paskyros susikūrimas ir žurnalo nustatymų administravimas.

„Teisingas žurnalo sukūrimas ir jo paruošimas pildymui yra pagrindas sklandžiam tolimesniam darbui“, – sako K.Volotkevič. Jos pastebėjimu, mokymų metu demonstruojami praktiniai žingsniai išsklaido mitus, kad skaitmeninis pildymas yra sudėtingas procesas. Itin svarbu tinkamai įkelti projektą ir statinius į sistemą – be šio pamato tolimesnis įrašų kūrimas tampa chaotiškas. Įdomu tai, kad po mokymų specialistai kreipiasi jau nebe su „kaip tai padaryti“ klausimais, o siekdami dar giliau išnaudoti mokymuose demonstruotas funkcijas.

Procesas ir efektyvumas: kaip sutaupyti 30 minučių kasdien?

Darbų vadovams laikas yra brangiausia valiuta. Skaitmeninė higiena tiesiogiai koreliuoja su darbo greičiu. Įmonės „Cotenders“ vadybininkas Dariuš Savel pabrėžia, kad tvarkingai suvedami duomenys leidžia informaciją naudoti pakartotinai.

„Tai, kas anksčiau dirbant su popieriniais dokumentais užimdavo pusvalandį vakare, naudojantis kompiuteriu atliekama per

kelias minutes“, – skaičiuoja D.Savel. Vietoje to, kad kasdien rašytų viską iš naujo, apmokytas vadovas tiesiog kopijuoja ankstesnius įrašus ir juos koreguoja, o jeigu darbai yra paslėpti, tai dalį jų pildo pats kompiuteris, tereikia tik darbų vadovo ir techninio prižiūrėtojo patvirtinimo.

Be to, tai apsaugo nuo „gaisrų gesinimo“ projekto pabaigoje. Bandymas atkurti visą statybos istoriją paskutinę minutę yra ne tik sudėtingas, bet ir rizikingas procesas (pavojus prarasti atestatą ir darbų vadovui, ir techniniam prižiūrėtojui, nes „STR 1.06.01:2016 Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ reikalauja, kad kiekvienos dienos (pamainos) pabaigoje privalo būti užpildytas statybos darbų žurnalas). Kaip teigia specialistas, laikantis tvarkos ir informaciją fiksuojant laiku, pridavimo metu dokumentacija būna praktiškai paruošta, o tikrintojai, matydami skaidrią eigą, pateikia gerokai mažiau pastabų.

Rinkos edukacija ir ateities inžinieriai

Nors „Cotenders“ kiekvieną antradienį ir trečiadienį rengia nemokamus mokymus, įmonė pastebi sisteminę spragą aukštajame moksle. Šiuo metu mokymai vedami tik kvalifikacijos kėlimo kursuose. Tačiau būsimieji inžinieriai aukštosiose mokyklose ar kolegijose su statybos darbų žurnalų pildymu praktiškai nesupažindinami. „Būtų labai tikslinga paskatinti studijų programų rengėjus įtraukti statybos darbų žurnalo pildymą į mokymo programas. Mes pasiruošę tarpininkauti, pristatyti ir supažindinti su elektroninio statybos darbų žurnalo pildymo ypatumais“, – vizija dalijasi V.Kanaporis. Nuo 2025 m. birželio iki 2026 m. pradžios į „Cotenders“ mokymus užsiregistravo apie 440 specialistų. Šis skaičius rodo didžiulį poreikį. Rezultatas matomas plika akimi: apmokytiems specialistams kyla mažiau problemų, nes jie žino, kaip teisingai naudotis sistema, o įrašų kokybė leidžia inspektoriams dirbti užtikrinčiau.

Grąža: kaip nemokama edukacija virsta sutaupytomis valandomis ir sklandžiu darbų pridavimu? Sprendimas investuoti į nemokamus mokymus nėra atsitiktinis – jį diktuoja sukurta vertė, kurią šiandien pajunta visi statybos proceso dalyviai. Tai ne tik papildoma paslauga, bet ir naujas rinkos standartas, kuriame laimi kiekvienas grandinės dalyvis:

• Ką laimi „Cotenders“? Įmonė gauna „švarų“ vartotoją, kuris sistemą naudoja pagal paskirtį, o ne intuityviai, todėl klysdamas. Tai dramatiškai sumažina techninio palaikymo sąnaudas ir sukuria tiesioginį grįžtamąjį ryšį. Iš mokymų dalyvių gaunami pastebėjimai leidžia operatyviai tobulinti platformą, pritaikant ją prie realių aikštelės poreikių.

• Kuo tai naudinga įmonėms? Satybos kompanijų vadovai gauna galimybę realiu laiku matyti atliekamus darbus ir kompanijos atsilikimą nuo grafikų, jeigu jie tokie yra; užtikrintumą, kad jų darbuotojai dokumentaciją veda profesionaliai. Tai reiškia mažiau teisinių rizikų, tikslias ataskaitas ir greitesnį pinigų srautą, nes tvarkingai pildomas žurnalas leidžia be vėlavimų priduoti darbus užsakovui ir valstybinėms institucijoms.

• Kokia vertė specialistams? Darbų vadovams ir inžinieriams mokymai nuima „privalomo pildymo“ naštos stresą. Vietoj varginančio darbų perrašinėjimo jie gauna įrankį, kuris žurnalo pildymo procesą optimizuoja (kopijuoja darbus, automatiškai pildo paslėptus darbus, suteikia galimybę priminti apie papildomų formų pildymą), kuris leidžia susikoncentruoti į tiesioginį darbą – statybą. Skaitmeninis raštingumas kelia jų, kaip specialistų, vertę rinkoje. Galiausiai, ši investicija į skaitmeninę higieną keičia visos rinkos kultūrą. Kai skaitmeninis žurnalas pildomas ne todėl, kad „reikia“, o todėl, kad tai „patogu ir efektyvu“, statybos sektorius tampa skaidresnis, greitesnis ir modernesnis. 

Metų profesinio mokymo įstaiga

2025

- efektyvi pameistrystė ir ilgalaikė vizija

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR INŽINERIJOS

MOKYMO CENTRAS TECHIN TAPO „METŲ PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGA 2025“

LAUREATU. APDOVANOJIMAS SKIRTAS UŽ

NUOSEKLŲ PAMEISTRYSTĖS MODELIO

DIEGIMĄ, JO SISTEMINĮ TOBULINIMĄ IR

TVARŲ BENDRADARBIAVIMĄ SU VERSLO PARTNERIAIS VILNIUJE IR VISOJE LIETUVOJE.

„Pameistrystę suvokiame ne kaip atskirą projektą, o kaip visavertę ir lygiateisę mokymo formą, kuria remiasi šiuolaikinė profesinė edukacija“, – sako TECHIN direktorius Mindaugas Černius, kurio vadovaujama įstaiga tapo Europos socialinio fondo agentūros nacionalinio konkurso „Metų pameistrys“ laureate.

Metodinė lyderystė ir partnerystės su verslu TECHIN pripažinimas grindžiamas nuosekliu pameistrystės modelio įgyvendinimu ir efektyviu bendradarbiavimu su verslo partneriais. Mokymo įstaigoje pameistrystė nėra epizodinis projektas – tai struktūruota sistema, kuria siekiama integruoti teorines žinias su praktiniais įgūdžiais realioje darbo aplinkoje.

„Mūsų tikslas, kalbant apie pameistrystę, – parodyti, kad Lietuvoje įmanoma sukurti tokią kultūrą, kurioje mokymo įstaiga ir

verslas veikia kaip partneriai, o ne kaip atskiros sistemos“, – pabrėžia M.Černius.

Pameistrystės organizavimo principai TECHIN sistemoje TECHIN pameistrystė grindžiama sistema, kurioje suderintos mokymo įstaigos, darbdavių ir meistrų atsakomybės. Kiekviena programa turi aiškią eigą: nuo pameistrio įdarbinimo ir kompetencijų įsivertinimo iki mokymosi užduočių derinimo bei tarpinio ir galutinio vertinimo. Čia palaikomas nuolatinis bendradarbiavimas su daugiau nei šimtu įmonių iš inžinerijos, technologijų, statybos ir kitų pramonės sričių. Pameistriai nuo pirmųjų savaičių komandiniame darbe įgyja praktinės patirties, tiesiogiai susijusios su jų profesine kompetencija. „Darbdaviai tikisi ne tik teorijos, bet ir gebėjimo dirbti. Mūsų užduotis – pasiekti, kad pameistrys jau mokydamasis taptų produktyvia komandos dalimi“, – teigia M.Černius.

TECHIN dėmesį skiria ir meistrų kompetencijai. Meistrai mokomi vertinti, motyvuoti ir perduoti žinias pameistriams.

TECHIN vaidmuo ir ekspertinis požiūris TECHIN aktyviai dalyvauja mobilumo projektuose, kuriuose dėstytojai ir mokiniai semiasi patirties užsienyje, palaiko ryšius su partneriais bei stebi jų taikomas pameistrystės sistemas. Sukaupta informacija grįžta į mokymo įstaigą – ji apibendrinama ir pritaikoma tobulinant pameistrystės modelį bei dalijantis gerąja praktika su kitomis Lietuvos mokymo įstaigomis. TECHIN siekia, kad pameistrystė taptų nuolatine, standartine profesinio mokymo forma, orientuota į realios darbo rinkos poreikius.

„Dar dažnai galvojama, kad pameistrystė –tai laikina akcija ar projektas. Tačiau iš tiesų tai viena efektyviausių mokymo formų, ypač technologijų ir inžinerijos srityse. Mūsų tikslas – parodyti, kad pameistrystė gali būti patikima, nuolatine ir verslui naudinga praktika“, – pabrėžia M.Černius. TECHIN vykdomos programos taip pat padeda padidinti mokinių įsidarbinimo rodiklius. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, TECHIN mokinių įsidarbinimo po 6 mėnesių rodiklis Vilniaus regione yra aukščiausias tarp profesinių mokyklų.

Pameistrystė ir pasitikėjimo vaidmuo TECHIN, pelnęs „Metų profesinio mokymo įstaiga 2025“ titulą, įrodo, kad nuosekliai organizuota pameistrystė yra efektyvus ir tvarus mokymo modelis. Mokymo įstaigoje įdiegtas procesas užtikrina, kad pameistriai įgytų tiek teorinių, tiek praktinių kompetencijų, o verslo partneriai gautų kvalifikuotą, pasirengusį darbui specialistą. Svarbi sėkmingos TECHIN pameistrystės sąlyga – abipusis pasitikėjimas tarp mokymo įstaigos, darbdavio ir pameistrio. Kaip pabrėžia M.Černius, pameistrystė gali veikti tik tada, kai egzistuoja pasitikėjimas: meistras pasitiki mokymo įstaigos metodika, įmonė pasitiki pameistriu, o pameistrys pasitiki, kad gaus reikiamą pagalbą ir kompetencijas. Šis pasitikėjimas užtikrina nuoseklų, rezultatyvų ir realaus darbo poreikius atitinkantį mokymosi procesą.

TECHIN patirtis tampa sektinu pavyzdžiu visai Lietuvos profesinio mokymo sistemai – institucija ne tik vykdo pameistrystę, bet ir formuoja jos ateities standartus, kuriuose pasitikėjimas ir profesionalumas yra kertiniai principai. 

Rawlplug skaitmeniniai įrankiai ir programos buvo sukurti remiantis realiais statybų iššūkiais ir šiuo metu galiojančiais standartais. Galite būti tikri, kad naudojate geriausius sprendimus, padėsiančius pasirinkti tinkamą tvirtinimo tipą, optimizuoti tvirtinimų skaičių ir greitį bei atlikti būtinus projektinius skaičiavimus.

EasyFix Rawlplug – greiti ir tikslūs projektavimo skaičiavimai. Tai patentuota, nemokama programa projektiniams skaičiavimams atlikti, atsižvelgiant net į pačius sudėtingiausius individualius statybos

investicijų reikalavimus. Penki EasyFix moduliai padeda pasirinkti tinkamus tvirtinimo elementus ir optimizuoti pirkimo procesą statybose.

BIM Rawlplug – automatinis Rawlplug tvirtinimo detalių modelių ir techninių brėžinių įdiegimas į BIM/ CAD projektavimo aplinką. Tai projektavimo įrankis, sukurtas padėti statybos pramonės specialistams atlikti architektūros, statybos ir konstrukcijų projektavimo darbus. Suderinamas su „Revit“, „Archicad“, „Athena“, „bocad“, „Tekla“ ir „Cype“ projektavimo programomis.

Nauji įrankiai profesinio mokymo įstaigoms

Atsakydamas į šiuos poreikius, Europos Sąjungos „Erasmus+“ programos finansuojamas tarptautinis projektas

BuildSkills Academy pristato du naujus įrankius profesinio mokymo įstaigoms – „BuildEnrichedSkills“ metodiką ir „BuildSkills“ skaitmeninę platformą. Abu įrankiai skirti padėti profesinio mokymo įstaigoms įvertinti, atnaujinti ir praturtinti mokymo programas žaliaisiais bei skaitmeniniais įgūdžiais, taip užtikrinant, kad jos atitiktų rinkos poreikius ir Europos politikos kryptis.

„BuildEnrichedSkills“ metodika

„BuildEnrichedSkills“ metodika sukurta remiantis tyrimais, tarptautinėmis ekspertų diskusijomis ir pilotiniais bandymais šešiose šalyse, įskaitant Lietuvą. Ji padeda mokymo įstaigoms žingsnis po žingsnio įvertinti turinį, nustatyti įgūdžių spragas ir integruoti modernias mokymo priemones – nuo BIM ir dirbtinio intelekto iki AR/VR technologijų ir kitų sprendimų.

BuildSkills

Academy

projektas pristato metodiką ir skaitmeninę platformą profesinio mokymo įstaigoms ir statybų sektoriaus darbuotojams

STATYBŲ SEKTORIUS – VIENA SVARBIAUSIŲ EUROPOS EKONOMIKOS SRIČIŲ. JIS

SUDARO APIE 10 % ES BVP, 7,5 % VISO UŽIMTUMO IR DAUGIAU NEI KETVIRTADALĮ (28,1 %) PRAMONĖS UŽIMTUMO ES. 2023 M. ŠIAME SEKTORIUJE DIRBO 8 MLN. ŽMONIŲ. TAČIAU NET 70 % ĮMONIŲ SUSIDURIA SU SUNKUMAIS IEŠKODAMOS DARBUOTOJŲ, TURINČIŲ REIKIAMŲ ŽALIŲJŲ IR SKAITMENINIŲ KOMPETENCIJŲ. TAI TAMPA KRITINIU IŠŠŪKIU,

RIBOJANČIU SEKTORIAUS KONKURENCINGUMĄ IR TVARŲ AUGIMĄ.

„BuildSkills“ skaitmeninė platforma Metodikos įgyvendinimą palengvina „BuildSkills“ skaitmeninė platforma – nemokamas, patogus įrankis, leidžiantis VET teikėjams atlikti kursų savianalizę, gauti individualizuotą atotrūkio analizę ir rekomendacijas tobulinimui. Viena iš platformos funkcijų – „Įgūdžių naršyklė“, apimanti beveik 300 statybos sektoriaus kompetencijų ir suteikianti profesinio mokymo centrams išsamų resursą, kaip derinti programas su naujausiais rinkos poreikiais.

Lietuvos partnerio indėlis „Šiandien profesinis mokymas turi būti ambicingas ir nuolat analizuoti darbo rinkos situaciją, kad mokymo programos atitiktų jos poreikius. Žalioji ir skaitmeninė transformacija statybose vyksta labai sparčiai, todėl mūsų mokiniams būtina suteikti įgūdžius, kurie užtikrintų jų konkurencingumą ateities darbo rinkoje. Dalyvavimas šiame projekte leidžia mums ne tik naudotis pažangia metodika ir platforma, bet ir tiesiogiai prisidėti prie jų parengimo, išbandymo bei pritaikymo Lietuvoje“, – sako Vytautas Zubras, Alytaus profesinio rengimo centro direktorius.

Pilotiniai kursai Lietuvoje ir Europoje Artimiausiais mėnesiais Lietuvoje ir dar penkiose Europos šalyse bus pradėti pilotuoti 12 pagal „BuildEnrichedSkills“ metodiką atnaujintų kursų, kuriuose dalyvaus daugiau kaip 300 statybų sektoriaus atstovų.

Apie „BuildSkills Academy“ BuildSkills Academy – tai Europos profesinio meistriškumo centras (Centre of Vocational Excellence), vienijantis 17 partnerių iš 10 šalių. Konsorciumo partneriai Lietuvoje – Alytaus profesinio rengimo centras ir Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA. Projekto misija – stiprinti profesinį mokymą statybų sektoriuje, integruojant žaliuosius ir skaitmeninius įgūdžius į mokymo programas, kuriant naujas galimybes besimokantiesiems ir užtikrinant atsparią ateities darbo jėgą. 

Oficiali projekto svetainė ir prieiga prie platformos: https://buildskillsacademy.com/

Pakalnės g. 3, Vilnius

Tel.: +370 5 249 7446 / +370 5 249 7323 / +370 5 249 6770

rastine@vkpm.lt www.vkpm.lt

VILNIAUS KOMUNALINIŲ PASLAUGŲ MOKYKLA

MODERNI MOKYMO BAZĖ

ĮGYTOS VERTINGOS IR AKTUALIOS ŽINIOS

STABILIOS KARJEROS GALIMYBĖS

GALIMYBĖ PRISIDĖTI PRIE TVARAUS VYSTYMOSI

Įjungti šviesą, reguliuoti jos stiprumą ar valdyti žaliuzes labai paprasta belaidžiu Bluetooth® Mesh ryšiu. JUNG HOME mygtukas, spalva 32121 terre sienne brique. Išmanieji mygtukai