Statyba ir architektūra | 2026 | META ARCHITEKTŪRA

Technologijos

Inovacijos

Bendruomenės

architektūra

SA.lt

statybos ir architektūros sektoriaus naujienos kasdien

Leidėjas UAB „SN Media Group“

Lazdynų g. 21, Vilnius, tel. +370 671 81 779, el. p. redakcija@sa.lt

www.sa.lt

Redaktorė Julija Novikova

Tekstų autoriai Julija Novikova, Aušra Nyman, Justina Grainė, Rolandas Kažimėkas

Kalbos redaktorė Rita Malikėnienė

Dizainas Robertas Jakštaitis

Direktorius Darius Jokubauskas

Reklama Kristina Taraškevič Šiuo ženklu žymimas užsakomasis turinys © Statyba ir architektūra Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

Viršelyje – „Midjourney“ sugeneruota iliustracija „Meta miestai“.

Spauda UAB „Standart Impressa“ ISSN 2538-8797

Leidinio ištakos – 1922 m., dabartiniu pavadinimu leidžiamas nuo 1957 m.

Šiame numeryje skaitykite:

2 urbanistika

Metamiestas: išmaniojo miesto valdymas ir duomenų architektūra

14 Kraštovaizdžio architektai iš Nyderlandų: OKRA studija, kurianti miestus kraštovaizdžio ir gamtos pagrindu

24 Rytojaus miestai: kaip erdves, kurtas darbininkams, pritaikyti šiandienei visuomenei

34 Gintaras Čaikauskas: miestas keičiasi lėčiau nei žmonių socialiniai įpročiai

40 Akustinė architektūros ir miesto analizė: nuo triukšmo kontrolės iki garsinio miesto identiteto

48 architektūra

Šiuolaikinė architektūra kuriama profesionalų ir visuomenės akimis

60 Tarp vėjo, šviesos ir laiko: gyvenamasis namas Klaipėdos pajūryje

72 Metaarchitektūra: kaip architektai kuria išmaniuosius pastatus?

84 Inovacijos architektūroje naudojant tikras, tvarias ir laiko patikrintas medžiagas

@StatybairArchitektura

@statybairarchitektura

Statyba ir architektūra

98 Miestiečiams grąžinta erdvė: „Hanza“ verslo centras Klaipėdoje

116 interjeras

Metaerdvė: ar šiuolaikinį interjerą diktuoja skaitmenizacija?

128 Projekto „Revingis“ buto interjeras: maža erdvė – dideli žingsniai

Redaktorės žodis

„Statyba ir architektūra“ žurnalo numeris „Metaarchitektūra“ kviečia pažvelgti į aplinką ir architektūrą už įprastų jos ribų, kur kūrybos filosofija tampa apmąstymų objektu. „Meta“ reiškia judėjimą tarp, po ir už įprasto suvokimo: tai informacija apie informaciją, procesas apie procesą, strategija, aprėpianti platesnį kontekstą nei vien taisyklės. Architektūroje tai gebėjimas matyti ne tik objektą, bet ir sistemą, ryšius bei sprendimų pasekmes.

Šiandien architektūra kuriama skaitmeninėje erdvėje, remiasi duomenimis, technologijomis ir bendradarbiavimu, tačiau įgyvendinama realių žmonių ir bendruomenių. „Metaarchitektūra“ kalba apie šį virsmą, apie tai, kaip projektai gimsta, kaip jie viešinami ir kaip tampa fizine miesto dalimi.

Šis leidinys tyrinėja architektūrą kaip procesą ir socialinį reiškinį – kaip ją formuoja inovacijos, atsakomybė ir bendras darbas. Tai kvietimas mąstyti plačiau, tyrinėti ir atrasti, kas slypi už standartų ribų.

– Julija Novikova

Metamiestas:

išmaniojo miesto valdymas ir duomenų architektūra

Šiuolaikinis miestas generuoja tiek duomenų, kad tradiciniai informacijos valdymo modeliai nebepajėgia jų suvaldyti.

Pagrindinės miesto funkcijos šiuolaikinėje aplinkoje veikia kaip tarpusavyje susijusių duomenų tinklas. Strategiškai renkama, analizuojama ir, svarbiausia, pritaikoma projektuose informacija galėtų sumažinti spūstis, racionaliai skirstyti biudžetą, paspartinti sprendimų realizavimą ir pasiūlyti visuomenei patogią miesto aplinką. Kitaip tariant, sukuriama atskira duomenų architektūra.

Vis dėlto ši urbanistinės analizės ir projektavimo kryptis vis dar yra apipinta sudėtingais terminais ir koncepcijomis. Kartu su Vilniaus miesto savivaldybės vyr. architekte Laura Kairiene ir vyr. arch. patarėju Žygimantu Pagaliu kalbame apie tai, kaip atrodo metamiestas, kokie duomenys renkami, kodėl ir kaip juos taikyti praktiškai.

Metamiestas –už tradicinės urbanistikos ribų

Metamiestas – tai išmanusis miestas, veikiantis skaitmeninėje erdvėje duomenų pagrindu. Pagrindinė išmaniojo miesto informacijos kaupimo ir apdorojimo erdvė – skaitmeninis dvynys. Sklandus tokios sistemos veikimas tiesiogiai veikia tokius svarbius miesto rodiklius, kaip ekonomikos augimas ar gyvenimo kokybės lygis. Tradiciniame urbanistiniame modelyje analizė apsiriboja konkrečia fizine vieta, o metamieste įvykiai vienoje miesto dalyje siejami su galimais poveikiais gyventojams kitose teritorijose, atspindint miesto sistemos tarpusavio priklausomybes.

Pagrindinė idėja – visus miesto duomenis integruoti į vieną procesus valdantį architektūrinį sluoksnį. Pagrindinės miesto funkcijos – transportas, infrastruktūra, statybos, aplinkosauga, paslaugos – yra tarpusavyje susijusios, o išmanusis miestas leidžia realiuoju laiku vertinti šių funkcijų būklę ir prognozuoti galimas problemas.

METAMIESTĄ SUDARO DVI DALYS:

1. Informacijos kaupimas ir standartizavimas.

Miestas kaupia informaciją skirtingu masteliu – nuo judumo, aplinkos ir teritorijų iki gyventojų socialinių bei demografinių profilių – ir ją standartizuoja.

2. Stebėsena ir planavimas. Pereinama prie vartotojo, dažniausiai kuriant platformą, leidžiančią specialistui analizuoti ir planuoti miestą remiantis rodikliais.

Skaitmeninis miesto dvynys –paprastai

Skaitmeninis miesto dvynys sujungia fizinį ir skaitmeninius pasaulius, suteikdamas galimybę valdyti miestą remiantis duomenimis, spręsti problemas ir kurti interaktyvias sistemas. Jis veikia kaip aplinka, skirta modeliuoti, atlikti simuliaciją ir taikyti susijusias technologijas.

Duomenimis pagrįstas valdymas

Skaitmeninių dvynių miestai atveria naujų galimybių permąstyti ir pertvarkyti miestus naudojant tokias technologijas, kaip duomenų rinkimas, debesų kompiuterija, daiktų internetas (IoT), geografinės informacijos sistemos (GIS), 3D modeliavimas ir dirbtinis intelektas (DI).

„Skaitmeninis dvynys traktuoja atskirus fizinio pasaulio objektus kaip fundamentalius duomenų vienetus, jungia statinę informaciją (pvz., geometrinius duomenis, objekto išvaizdą) ir dinaminius duomenis (pvz., realiuoju laiku jutikliais perduodamus duomenis). Jis gali integruoti įvairių pramonės sektorių duomenis ir suteikti išsamesnę ir efektyvesnę duomenų paramą miesto operacijoms ir viešosioms paslaugoms“, – sako Žygimantas Pagalys.

Skaitmeninio miesto dvynio taikymas ir nauda

→ Miesto valdymas. Skaitmeninis dvynys leidžia miesto planuotojams naudoti skaitmeninį planavimą ir simuliaciją, kad vizualiai pristatytų įvairius miesto planavimo variantus ir pasirinktų optimalų sprendimą.

→ Paslaugų teikimo tobulinimas. Skaitmeninis dvynys gali pagerinti paslaugų teikimą gyventojams, spręsti tokias problemas kaip eismo spūstys, įvertinti būsto ir nekilnojamojo turto prieinamumą, pagerinti gyvenimo kokybę teikiant nuotolines sveikatos priežiūros ar švietimo paslaugas ir pan.

→ Tvari plėtra. Skaitmeninis dvynys, analizuodamas duomenis, gali siūlyti naujas priemones tvariai miesto plėtrai.

Tai gali padėti planuotojams optimizuoti išteklių paskirstymą, tobulinti pramonės pasiskirstymą ir gerinti aplinkos apsaugą.

Vienas iš duomenų rinkimo ir valdymo pavyzdžių – eismo ir kelio problemų identifikavimas, pavyzdžiui, nelegalus automobilių statymas, kelio dangos įtrūkiai ir eismo spūstys

Kokius duomenis renka išmanusis metamiestas?

Išmanusis metamiestas renka ir naudoja didelį kiekį nuolat atsinaujinančios informacijos. Šie duomenys apima tiek fizinių objektų aprašus, tiek miesto procesų dinamiką, leidžiančią ne tik fiksuoti esamą situaciją, bet ir analizuoti jos pokyčius laikui einant.

Dinaminiai (realiojo laiko) duomenys

Dinaminiai duomenys renkami naudojant jutiklius ir daiktų interneto infrastruktūrą. Jie atspindi kasdienį miesto pulsą: energijos vartojimą, vandens ir dujų tiekimą, transporto srautus, aplinkos būklę, triukšmo lygį, oro sąlygas ar viešąjį saugumą. Ypatingą reikšmę turi realiojo laiko eismo ir pėsčiųjų judėjimo informacija, renkama kartu su mobiliojo operatoriaus duomenimis ir vaizdo fiksavimo sistemomis, o vėliau siejama su GIS duomenimis.

Statiniai ir struktūriniai duomenys

Statiniai ir struktūriniai duomenys sudaro miesto 3D modelio pagrindą, apimantį pastatų, gatvių, inžinerinių tinklų, viešųjų erdvių ir kitos infrastruktūros geometrinius parametrus, vizualinę išraišką ir technines charakteristikas. Fiziniai miesto

objektai traktuojami kaip pagrindiniai duomenų vienetai, priklausantys vienai iš 8 pagrindinių kategorijų (pavyzdžiui, pastatas, transporto priemonė ir kt.) ir papildomi identifikaciniais kodais, erdvine ir laiko informacija, leidžiančiais analizuoti jų būklę ir vaidmenį miesto sistemoje.

Integruoti duomenys

Integruoti duomenys sujungia įvairių miesto sistemų (transporto, energetikos, teritorijų planavimo, socialinius ir ekonominius duomenis) informaciją į bendrą analitinę aplinką. Tai leidžia matyti miesto procesus kaip tarpusavyje susijusią sistemą.

Atviri miesto duomenys ir inovacijų platforma

1) Miesto duomenų integracija ir išmaniųjų paslaugų platforma

2) Skaitmeninio miesto dvynio modelio platforma

3) Dinaminių miesto duomenų platforma

Kas renka miesto duomenis?

Pasak Ž. Pagalio, pagrindiniai duomenų valdymo subjektai skirstomi valstybės, savivaldos ir verslo lygmeniu: „Savivaldos renkamus duomenis galima apibrėžti kaip geografinę ir gyventojų statistinę informaciją. Savivaldybės miesto planavimo tikslams taip pat gali pasitelkti valstybės renkamus duomenis, tokius kaip Valstybės duomenų agentūros turimą informaciją. Aišku, savivalda gali būti ne tik duomenų naudotojai, bet ir duomenų rinkėjai. Pavyzdžiui, Vilniaus atveju vienas iš duomenų rinkėjų yra „ID Vilnius”, kurių surinkti duomenys padeda savivaldai priimti pagrįstus sprendimus.“

L. Kairienė pabrėžia, kad projektinė medžiaga yra papildomai tikrinama pagal specifinius aspektus, reikalingus plėtros poveikiui konkrečioje urbanistinėje aplinkoje identifikuoti. O šiame procese duomenų kūrėjais tampa ne tik savivaldybės ar valstybės institucijos, bet ir patys projektuotojai, kurie savo sprendinius į sistemą kelia tiesiogiai.

Visuomenės pasitikėjimas duomenų rinkimu

Išmaniojo miesto (metamiesto) koncepcija neišvengiamai susiduria su jautriu klausimu – duomenų sauga ir privatumu. Viešojoje erdvėje dažnai kyla baimė, kad išmaniosios technologijos, dirbtinis intelektas ar pažangios analitinės sistemos reiškia masinį asmens duomenų rinkimą ir nuolatinę gyventojų stebėseną.

„Svarbu pabrėžti, kad dauguma miesto lygmens duomenų veikia nuasmenintu ir statistiniu lygmeniu, orientuotu į tendencijas, o ne į konkrečius subjektus. Pavyzdžiui, judumo ar eismo analizė grindžiama srautais, kryptimis ir intensyvumu, o ne konkrečių žmonių maršrutais – tokie duomenys leidžia suprasti miesto veikimo logiką, bet ne sekti individualų elgesį“, – pažymi Ž. Pagalys.

ES bendrasis duomenų apsaugos reglamentas yra viena stipriausių duomenų apsaugos sistemų pasaulyje ir sudaro pagrindą visiems viešojo sektoriaus skaitmeniniams sprendimams. Savivaldybės ir jų valdomos institucijos veikia griežtai

reglamentuotoje aplinkoje, kurioje duomenis rinkti, saugoti ir naudoti leidžiama tik esant aiškiam tikslui ir teisiniam pagrindui.

Praktikoje tai reiškia, kad: → miesto analitinės sistemos orientuojasi į didžiuosius duomenis (angl. big data), o ne į individualius profilius; → asmens identifikavimas nėra nei reikalingas, nei leidžiamas planavimo ir modeliavimo procesuose; → duomenys dažniausiai nuasmeninami dar prieš jiems patenkant į analitines platformas.

Be to, kaip pažymi Ž. Pagalys, diskutuojant apie duomenų rinkimą, dažnai pamirštamas svarbus kontekstas: „Didelę dalį jautrių duomenų žmonės jau seniai ir sąmoningai perduoda privačiam sektoriui. Socialiniai tinklai, mobiliosios programėlės, išmanieji namai ar e. prekybos platformos kasdien renka nuodugnią informaciją apie vartotojų elgseną, buvimo vietą ir įpročius dažnai komerciniais tikslais.“

Viešasis sektorius čia veikia priešingai: miestas nerenka duomenų tam, kad juos monetizuotų ar naudotų individualiai, o tam, kad planuotų infrastruktūrą, gerintų viešąsias paslaugas, mažintų socialinę ir teritorinę atskirtį, didintų miesto saugumą ir atsparumą.

Į žmogų orientuotas

miestas

SODPA modelis, kurį pasiūlė Pasaulio ekonomikos forumas, bendradarbiaudamas su Kinijos informacijos ir ryšių technologijų akademija, yra pagrindinė skaitmeninio miesto dvynio taikymo metodologija, nurodanti esmines tvaraus urbanistinio vystymo kryptis. Pagrindinė šio modelio ašis – žmogus ir jo poreikiai, o rezultatas – gyvenimo kokybės gerinimas.

„Šis modelis apibendrina miesto plėtros procesą įvardydamas tikslus ir aspektus, kuriuos galima taikyti įvairioms vietovėms, įskaitant didelius, vidutinius ir mažus miestus. Tai iš esmės atsako į klausimą, kokie yra pagrindiniai aukštos kokybės skaitmeninio miesto dvynio sistemos kriterijai“, – sako Ž. Pagalys.

SODPA modelio struktūra

Taikymas ir scenarijai: praktinis vertės taikymas konkrečiais valstybės ir verslo sprendimų priėmimo atvejais

Strategija ir talentai: apima makroekonomikos gaires, vystymosi kryptis ir pagrindinį variklį – talentus, kurie užtikrina sistemos kūrimą ir valdymą

S O AĮ žmogų orientuotas miestas

Platforma ir technologija: skaitmeninio modeliavimo ir simuliacijos techninis pagrindas

PVilnius – išmaniojo miesto pavyzdys

Vilnius, skaitmeninės transformacijos srityje nenusileisdamas daugeliui Europos miestų, nuosekliai stiprina duomenimis grįstą planavimą. Nuo 2019 m. veikiantis duomenų centras „ID Vilnius“ tapo svarbia grandimi, padedančia savivaldybės specialistams organizuoti informaciją ir naudoti ją kasdienėje darbo veikloje.

„Kasdieniame darbe aš ir mano komanda jau nebeįsivaizduojame sprendimų priėmimo be duomenų. „Maps Vilnius“ žemėlapiai, kuriuose kiekvienas darbuotojas gali sudėlioti sau reikalingus duomenų rinkinius, tapo itin patogiu įrankiu vertinant architektų pateiktus plėtros prašymus“, – darbo specifika dalijasi L. Kairienė.

DValdymas ir verslas: garantuoja ekonominį ir socialinį tvarumą taikant novatoriškus verslo ir operacinius modelius

Duomenys ir infrastruktūra: sudaro sistemos turinį, kur infrastruktūra veikia tarsi nervų sistema, o duomenys – neuronai

Vilniuje jau dabar yra įgyvendinta ne viena duomenų rinkimo ir analizės sistema:

→ Judumo žemėlapis – renkami mobiliųjų operatorių duomenys

→ DI intelekto sprendimai – šiukšlių ar sniego aptikimas prižiūrint rangos darbus, žolės aukštingumo nustatymas siejant su karščio zonų nustatymu

→ Apšviestumo lygis – dronais stebimos miesto apšvietimo sistemos, o renkama informacija leidžia sumažinti žmogiškųjų išteklių poreikį ir klaidų tikimybę

→ Kelių tiesimo kokybė – infrastruktūra tikrinama pasitelkiant skenavimo technologijas

→ Statybų priežiūra – stebimi statybų nuokrypiai nuo išduoto statybą leidžiančio dokumento informacijos

Duomenys taikomi atliekant urbanistines analizes: vertinamieji erdviniai, socialiniai ir ekonominiai aspektai padeda identifikuoti daugiacentrio miesto potencialą, kuriant 15 minučių miesto modelį. Paslaugų, būsto prieinamumas, ekonomikos lygis yra ypač svarbūs plėtojant gyventojui skiriamą miesto koncepciją.

Toks požiūris ir įgyvendinimo metodai siejami su tarptautinių standartų taikymu. Vilnius šiuo metu ruošiasi taikyti ISO 37120 –tvarių miestų ir bendruomenių standartą, kuris reiškia, kad Vilnius atitinka tvaraus miesto statusą ir suteikia struktūrizuotą sistemą miesto kokybei stebėti ir sprendimams formuoti orientuojantis į tvaraus miesto duomenų ir rodiklių perspektyvą.

Paslaugų paskirstymas ir prieinamumas

Infrastruktūros planavimas ir optimizavimas

Išteklių paskirstymas

Rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas

Stebėjimas ir vertinimas

Bendruomenės įsitraukimas ir skaidrumas

Ekstremalių situacijų reagavimas ir pasiruošimas

Reguliavimo atitikimas ir vykdymas

Lygių galimybių užtikrinimas ir įtrauktis Tvarumo ir atsparumo planavimas

Paslaugų teikimo efektyvumas

Ekonomika

Švietimas

Energetika

Aplinka ir klimato kaita

Finansai

Valdymas

Sveikata

Būstas

Populiacija ir socialinė aplinka

Poilsis

Saugumas

Atliekos

Sportas ir kultūra

Telekomunikacijos

Transportas

Žemės ūkis ir maisto užtikrinimas

Teritorijų planavimas

Nuotekos

Vanduo

ISO standarto tematikų matrica, skirta miesto sričių problematikai apibrėžti makrolygmeniu.

Bendrasis planas 2.0

Vienas svarbiausių praktinių duomenų naudojimo pavyzdžių –miesto bendrasis planas. Duomenimis grįstas darbas šiame kontekste apima visą miesto gyvavimo ciklą: nuo planavimo sprendimų iki infrastruktūros vystymo, priežiūros ir ilgalaikės strategijos formavimo. Bendrasis planas iš esmės apibrėžia, kaip miestas vystysis dešimtmečius į priekį: kur bus koncentruojama plėtra, kokios teritorijos saugomos, kokios problemos sprendžiamos.

Istoriškai bendrojo plano rengimas dažnai rėmėsi ekspertų patirtimi ir profesine intuicija. Nors kompetencija išlieka svarbi, toks procesas neišvengiamai kelia riziką nepastebėti sisteminių tendencijų ar neteisingai įvertinti realią miesto būklę. Duomenimis grįstas planavimas šią riziką labai mažina.

„Maps Vilnius“ portalas apima daugiau nei 180 skirtingų sluoksnių daugiau nei 20 temų, leidžiančių vartotojams peržiūrėti įvairius miesto aspektus interaktyviame žemėlapyje. Nuo statybos leidimų, teritorijų planavimo dokumentų, 3D pastatų, vizijų iki reklamų, kavinių, medžių ir istorinių koordinuotų miesto žemėlapių

„Taip sukuriamas tarsi Bendrasis planas 2.0, kuris atveria galimybių ir ekonominiam miesto planavimui. Ėmus sistemingai sieti investicijas su stebimais rodikliais, įmanoma vertinti, kurios sritys duoda realią grąžą, o kur pokyčiai vyksta nepageidaujama kryptimi. Tai leidžia miestui išlaikyti ilgalaikę vystymosi strategiją net kintant politinėms jėgoms, nes miestas gyvena ne ketverių metų ciklais, o dešimtmečiais“, – sako Ž. Pagalys.

„Ilgalaikėje perspektyvoje svajoju apie bendrojo plano skaitmeninį dvynį, veikiantį dirbtinio intelekto principais – sistemą, kurioje užklausa generuotų erdvinius rezultatus ir padėtų priimti sprendimus ne tik dėl šiandienos, bet ir dėl miesto ateities. Nustatant kokybinius ir kiekybinius reikalavimus planuojamoms teritorijoms, galima pritaikyti parametrinį planavimą visam miestui, parenkant kokybinius ir kiekybinius reikalavimus planuojamoms teritorijoms“, – teigia L. Kairienė.

→ Miesto strategijos

→ Miesto veiksmų planai

Pagrindinis našumo indeksas (KPI)

Pagrindinės miesto temos (ISO 37120)

IT sprendimai ir duomenų rinkiniai: → AI / ML / LLM → Bepiločiai orlaiviai → GIS → ir kt.

Sprendimais grįsti skaitmeniniai produktai

→ KPI rodikliai priskirti pagrindinėms miesto temoms, susiejant jas su vaidmenimis ir atsakomybėmis.

→ Pagrindinės miesto temos priskiriamos biudžeto programoms.

→ Miesto rodiklių registras (CIR) – kiekvienas rodiklis susiejamas su konkrečia miesto strategija (dokumentu), identifikuojamos sąsajos arba persidengimai.

→ Miesto duomenų rinkinys (CD) – duomenys klasifikuojami pagal pagrindines miesto temas ir naudojami rodikliams skaičiuoti bei analizei atlikti.

Skaitmeninis dvynys

Centralizuota duomenų platforma: → Vertinimas → Stebėjimas → Simuliacija

→ Realaus poveikio patvirtinimas

Miesto rodiklių centras (CIR) Programa –miesto biudžetas

Išlaidos vs CIR → Priemonės → Vertinimas

Esminis urbanistų ir architektų miesto planavimo įrankių

Vystytojams, urbanistams ir architektams miesto duomenys tampa vienu pagrindinių miesto planavimo įrankių, leidžiančių priimti sprendimus neapsiribojant subjektyviu vertinimu. Projektuojant naujas viešąsias erdves ar pastatus, pateikiama tikslinga informacija apie gyventojų tankį, demografinę sudėtį, socialinius srautus, pasiekiamumą, tvarumo rodiklius ir kt.

Duomenimis grįstas projektavimas taip pat leidžia įvertinti, kaip nauja erdvė veiks platesnį miesto kontekstą: kaip keisis žmonių judėjimas, ar erdvė bus prieinama skirtingoms socialinėms grupėms, kaip ji veiks mikroklimatą ar aplinkos taršos rodiklius. Pavyzdžiui, tvarumo atžvilgiu tai suteikia galimybę ne tik deklaruoti siekį mažinti anglies dvideginio pėdsaką, bet ir stebėti, kaip jis kinta konkrečiame kvartale atsiradus naujam pastatui ar žaliajai erdvei.

„Vertinant sklypus, būtina patikrinti daugybę taikomų dokumentų ir apribojimų. Šį procesą palaipsniui skaitmenizuojame, todėl į archyvus tenka kreiptis vis rečiau. Nors ne visi teritorijų planavimo dokumentai yra skaitmeninio formato, tačiau svarbu suprasti, kad skaitmenizavimas nėra vien dokumentų skenavimas. Rengiant teritorijų planus jau nebepakanka rastrinio brėžinio ar PDF aiškinamojo rašto“, – teigia Vilniaus vyr. architektė.

L. Kairienė atkreipia dėmesį, kad, siekiant optimizuoti statybos leidimų procesą, būtina automatizuoti skirtingų duomenų rinkinių tarpusavio sąsajas. Specialistams nebereikėtų rankiniu būdu tikrinti sprendinių atitiktį detaliajam planui, notarinių įgaliojimų galiojimą ar nuosavybės aktualumą sprendimo priėmimo metu. Vadinamasis trijų dienų statybos leidimo prašymo patikrinimas nesikartotų po neigiamų specialistų pastabų – sistema automatiškai atmestų prašymą, jei esminiai duomenys nebūtų tinkami ar aktualūs.

Tokios analizės atveria duomenimis grįsto miesto planavimo galimybės. Tai tik maža tyrimų dalis, kurias sujungiant su kitais duomenimis, artėjama prie tikrojo skaitmeninio miesto dvynio. Schemų autorius –Vilniaus miesto vyr. architektės patarėjas Ignas Valentinavičius.

Vilniaus 15 minučių miesto analizė

Vilniaus miesto ekonominės veiklos zonos: svarbiausia ekonominė veikla koncentruota centrinėje miesto dalyje

Vilniaus miestas ir funkcinė miesto teritorija (miestas ir jo susisiekimo zona), kurią sudaro tankiai apgyvendintas miestas ir rečiau apgyvendinta susisiekimo zona

„Pagrindinė idėja – visus miesto duomenis integruoti į vieną procesus valdantį architektūrinį sluoksnį. Pagrindinės miesto funkcijos – transportas, infrastruktūra, statybos, aplinkosauga, paslaugos – yra tarpusavyje susijusios, o išmanusis miestas leidžia realiuoju laiku vertinti šių funkcijų būklę ir prognozuoti galimas problemas.

Urbanistinė analizė išmaniojo miesto modeliui kurti

Išmaniojo miesto modelis visų pirma yra skaitmeninio dvynio platforma, skirta urbanistinei analizei įgyvendinti. Svarbiausias jos tikslas – suprasti miesto procesų tarpusavio ryšius ir efektyviai juos valdyti per atvirą, integruotą duomenų sistemą.

Pagrindiniai platformos urbanistinės analizės aspektai:

→ 1. Vietos analizė. Teritorijų kokybės vertinimas pagal demografiją, infrastruktūrą, žemės naudojimą, NT kainas ir t. t., siekiant identifikuoti plėtros galimybes ir paslaugų spragas.

→ 2. Ekonominė rinkos analizė. Darbo rinkos, sektorių struktūros, pasiūlos ir paklausos bei gyventojų pajamų rodiklių analizė, leidžianti prognozuoti rinkos pokyčius ir planuoti investicijas.

→ 3. Erdvinė-ekonominė ir geografinė analizė. Ekonominės veiklos pasiskirstymas teritorijoje, darbo jėgos srautai ir žemės naudojimo intensyvumas ir panašūs rodikliai leidžia išbandyti įvairius plėtros scenarijus.

→ 4. Specializuotos analizės. Konkrečių miesto sektorių ir socialinės infrastruktūros poreikių tyrimas, apimantis būsto rinką, logistiką, turizmą ir tvarumą, taip pat inovacijų poreikius.

→ 5. Pažangūs analitiniai metodai. Pasitelkiami sudėtingi modeliai, scenarijų planavimas, ekonominiai vertinimai ir mašininis mokymasis, siekiant gerinti miesto planavimą, prognozuoti pokyčius ir tobulinti sprendimų priėmimą.

Architektams, urbanistams ir gyventojams atviras miestas

Vienas esminių išmaniojo miesto principų – atvirumas. Šio principo taikymas Vilniaus atvejui atsispindi įvairiose viešai prieinamose platformose, kurios leidžia tiek specialistams, tiek gyventojams susipažinti su miesto duomenimis. Atviri duomenų portalai, žemėlapių sistemos ir trimačiai miesto modeliai sudaro bazę, kuria naudojantis galima analizuoti miesto struktūrą, procesus ir pokyčius.

Svarbų vaidmenį atlieka ir nacionalinio lygmens iniciatyvos, tokios kaip Valstybės duomenų agentūros atvirų duomenų infrastruktūra, kuri centralizuoja įvairių sektorių informaciją ir sudaro sąlygas ją naudoti analizei bei tyrimams. Net ir tais atvejais, kai tam tikri duomenys nėra viešai prieinami, architektai ir urbanistai, dirbantys su savivaldybe, gali aktyviai prisidėti prie miesto duomenų brandos – inicijuoti reikalingų duomenų rinkimą, formuluoti poreikius ir taip kelti visos sistemos kokybę. Šis procesas veikia abipusiškai: miestas gauna geresnius sprendimus, o specialistai – tikslesnį projektavimo pagrindą.

„Šiandien turime ambiciją pradėti kaupti korektiškus, struktūruotus duomenis. Iki tol – kryptingai skaitmenizuoti esamus. Tikiu, kad bus rasti sprendimai, leidžiantys iš rastrinių dokumentų išgauti reikalingą informaciją ir paversti ją vektorine, t. y. tikrąja skaitmenine forma. Duomenimis grįsta valdysena leidžia miestui reaguoti greičiau, planuoti tiksliau ir mąstyti drąsiau –nuo kasdienių sprendimų iki ilgalaikių, dešimtmečiais puoselėjamų urbanistinių vizijų“, – apibendrina L. Kairienė.

Velingtono (Naujoji Zelandija) skatimeninio dvynio modelio atviroji prieiga. Toks modelio pavyzdys leidžia specialistams naudotis įvairiais duomenimis ir įrankiais, tobulinant ir supaprastinant kasdienę projektavimo praktiką

Julija NOVIKOVA

KRAŠTOVAIZDŽIO

ARCHITEKTAI

IŠ NYDERLANDŲ: OKRA studija, kurianti miestus kraštovaizdžio ir gamtos pagrindu

Kol visi verslo sektoriai varžosi dėl greičio ir maksimalių apimčių, kraštovaizdžio architektai iš Nyderlandų primena paprastą, bet nepatogią tiesą: tik miestas, gebantis įsiklausyti, prisitaikyti ir keistis, turi ateitį. Tarptautinė kraštovaizdžio ir urbanistikos studija OKRA, daugiau nei tris dešimtmečius kaupianti patirtį Europoje ir kituose žemynuose, formuoja požiūrį ir metodus spręsti šiandienos ir rytojaus miesto iššūkius. Moksliniai tyrimai, tvarumas ir inovacijos yra esminiai miesto planavimo aspektai, tačiau OKRA darbuose jie yra integruoti į visapusišką viziją, teikiant pirmenybę kraštovaizdžiui ir gamtai.

„Mes projektuojame ir įgyvendiname atsparius kraštovaizdžius, sveikus miestus ir tvarias vandens valdymo strategijas“, – teigia kraštovaizdžio dizaineris Tomas Wiertsas, OKRA studijos vadovybės komandos narys.

Shenshan pakrantės atsparumo strategija (Kinija)

Shenshano pakrantės atsparumo strategija (Kinija)

Tarptautinės reikšmės OKRA studijos (bendradarbiaujant su MIL+ ir IBR) projektas, kuriame olandiškas požiūris į šiuolaikinius pakrančių saugojimo metodus jungiamas su Kinijos istorine vandens apsaugos strategija. Jūros ir gėlojo vandens integracijos tikslas – sukurti buferines zonas, kuriose pirmenybė teikiama apsaugai ir ekologijai, atkurti esamas ekosistemas ir sukurti „kempinės“ vystymo planą, tobulinantį gamtos ir miesto erdvės kokybę bei atsparumą „elastingo“ kraštovaizdžio principu.

Miesto pokyčių kontekstas: nuo kiekybės link kokybės

Pastarąjį dešimtmetį Europos miestų planavimas tikslingai juda nuo kiekybinės plėtros prie kokybinio pertvarkymo. Diskusijose vis dažniau vietoje naujų teritorijų užstatymo aptariami miesto tankinimo metodai, viešųjų erdvių kokybė, atsparumas klimato pokyčiams ir socialinis įtraukumas.

Tarptautinius apdovanojimus pelniusi studija OKRA tapo viena ryškiausių šios krypties atstovių Europoje. Studijos darbai yra skirtingų mastelių – nuo viešųjų erdvių, parkų ir kraštovaizdžio iki pakrančių apsaugos sprendimų, tankiai apgyvendintų teritorijų ir urbanistinių strategijų. OKRA į urbanistines teritorijas žvelgia kaip į ekosistemas, sudarytas iš tarpusavyje susijusių skirtingų mastelių biotopų – nuo gatvių profilių, parkų, stogų iki ištisų rajonų. Toks požiūris leidžia spręsti šiuolaikinius miesto iššūkius kompleksiškai, mažinant urbanistinės driekos padarinius ir kuriant atsparius bei gyvybingus miestus.

„Urbanistai ir kraštovaizdžio architektai atlieka esminį vaidmenį kuriant miestus kaip integruotas sistemas. Mes taikome šį sistemų požiūrį, kuriame vanduo, dirvožemis, ekologija ir judumas yra tarpusavyje susiję tinklai, formuojantys urbanistinę kokybę“, –sako OKRA studijos kraštovaizdžio dizaineris.

Mėlynai žalia sistema –urbanistinės strategijos stuburas

Urbanistikoje mėlynai žalia sistema (angl. blue-green system) apibrėžia integruotą vandens (mėlyna) ir žaliosios infrastruktūros (žalia) sprendimų visumą. Ji orientuota į:

→ vandens šaltinių srautų valdymą;

→ miesto karščio salų efekto mažinimą;

→ žaliųjų koridorių vystymą ir biologinės įvairovės skatinimą;

→ patrauklias ir gyvybingas viešąsias erdves.

Dauguma miesto tankinimo strategijų remiasi judumu, insfrastruktūros, funkcionalumo, užstatymo optimizavimu. Tačiau tokio požiūrio rizika – žaliųjų erdvių nykimas. OKRA partneris T. Wiertsas pabrėžia, kad kraštovaizdžio architektūra privalo būti viena pagrindinių ašių projektuojant tankų ir atsparų miestą. Kompaktiškos, daugiafunkcės erdvės, formuojamos aplink mėlynai žalią sistemą kaip urbanistinį stuburą ir integruotus viešojo transporto mazgus užtikrina atsparumą klimato iššūkiams ir socialinį įtraukumą.

Marina parkas, Korkas (Airija)

Marina parkas yra buvusios industrinės 32 ha teritorijos pakrantėje. 2025 m. įgyvendintas apleistos pakrantės tvarkymo projektas – viena esminių buvusio pramoninio miesto užduočių, paverčiant pakrantę svarbia regioninio parko dalimi. Projektas grindžiamas etapiniu įgyvendinimu, leidžiančiu parkui augti kartu su miesto vystymo strategija ir lanksčiai prisitaikyti prie kintančių poreikių.

Įgyvendindama Marina parko projektą OKRA komanda sprendė socialinio gyvybingumo ir ekologinio atsparumo iššūkius:

→ analizuoti potvynių ciklai, rizika, o kraštovaizdis pritaikytas prie kintančio vandens lygio;

→ integruota 50 000 m³ vandens saugyklų, skirtų pietinio prieplaukos rajono plėtros lietaus vandens valdymui palaikyti, integravimas;

→ atkurtos apleistos žaliosios zonos ir sustiprintas gamtinio karkaso koridorius;

→ sukurtos funkcionalios viešosios erdvės tiek kasdieniam naudojimui, tiek didesniems miesto renginiams.

Urbanistinė konversija Merwede rajone, Utrechte (Nyderlandai)

→ OKRA – kraštovaizdžio architektai urbanistinio planavimo srityje (bendradarbiaujant su „BURA urbanism“, „Stad2“, „Goudappel Coffeng“, „Merosch“, „Skonk“)

→ Projektas planuojamas įgyvendinti iki 2028 m. → 24 ha teritorija, apgyvendinanti apie 12 tūkst. gyventojų.

Pagal Merwede teritorijos strateginį planą OKRA studija parengė kraštovaizdžio architektūros projektą, kurio pagrindinė ašis – urbanistinis biotopas, jungiantis viešąsias erdves, stogus, fasadus į vientisą ekologinės sistemos tinklą. Tai užtikrina, kad net ir tankiai apgyvendintose teritorijose gamta klestėtų kartu su gyventojais.

Aukštingumo skirtumai, skirti rekreacijai ir ekologijai

Šiuolaikiniai urbanistinio planavimo metodai: duomenimis grįstas požiūris

Paklaustas apie dabartinius urbanistinio planavimo metodus, T. Wiertsas atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis senesnių (nors vis dar pasitaikančių praktikoje) planavimo įrankių per daug orientuoti į funkcinę programą, neįvertinant ilgalaikio jų poveikio miestui. „Šiandienos iššūkiai reikalauja tokių metodų, kurie vertintų vandens, vėsinimo, biologinės įvairovės ir socialinės sąveikos efektyvumą. Šiuolaikinių, duomenimis ir sisteminiu mąstymu grįstų planavimo metodų veiksmingumas didėja tuomet, kai jie užtikrina tvirtą miesto ir kraštovaizdžio ryšį bei pripažįsta viešąją erdvę kaip esminę jo infrastruktūrą. Studijos praktikoje šį planavimo pokytį patyrėme tiesiogiai“, – teigia T. Wiertsas.

Miestų tankinimas, o kartu ir viešųjų erdvių transformacija priklauso nuo vieno itin svarbaus aspekto – judumo. OKRA studijos projektuose tvaraus judumo tinklai išskiriami kaip viena iš priemonių kurti gyventojams patogius, gyvybingus, o kartu ir klimatui adapyvius miestus.

Studija nuosekliai remiasi STOMP principu:

→ Pėsčiųjų judėjimas

→ Dviračių transportas

→ Viešasis transportas

→ Transporto prieinamumas ir dalijimasis

→ Prieš privačius automobilius

„Mes pasitelkiame gatvių pertvarkymą kaip priemonę kurti sveikesnį mikroklimatą ir ekologinį tęstinumą. Judumo tinklas gali ir turi veikti kaip žaliųjų struktūrų dalis“, – sako T. Wiertsas.

Urbanistika paremta tyrimais ir inovatyvumu

Miesto pokyčiai – ilgalaikis ir nuoseklus procesas, reikalaujantis ne tik drąsios vizijos, bet ir moksliniais tyrimais grįstų sprendimų. OKRA studija iškelia itin aukštus savo projektų įgyvendinimo reikalavimus, o svarbi jų dalis – tarpdisciplininis bendradarbiavimas ir investicijos į tyrimus tiek architektūros srityje, tiek už jos ribų.

Siekdama kurti įgyvendinamus scenarijus, studija glaudžiai bendradarbiauja su tokiais pasauliniais lyderiais kaip „Wageningen University & Research“, Delfto technologijų universitetas, „ETH Zurich“, taip pat su „Nelen & Schuurmans“ – pasaulyje

lyderiaujančiais duomenimis grįsto vandens valdymo ekspertais. Vienas pavyzdžių – bendras projektas Antverpeno (Belgija) mieste, vystant vandens valdymo ir žalinimo strategijas („Wijkinrichtingsplannen Water en Groen“). Kartu su hidrologijos įmone „Nelen & Schuurmans“ OKRA vadovavo projektavimo pagrindu atliekamo tyrimo procesui, kurio metu buvo analizuojamos, projektuojamos ir įgyvendinamos priemonės, skirtos kovoti su klimato kaita, įskaitant potvynių valdymą, karščio salų mažinimą ir žaliųjų erdvių atgaivinimą. To rezultatas – bendrasis miesto planas, skirtas didinti miesto atsparumui klimatui, laipsniškai ir nuosekliai atnaujinti viešąsias erdves, atsižvelgiant į trumpalaikius ir ilgalaikius savivaldybės tikslus ir biudžetą.

OKRA studija aktyviai nagrinėja pakrančių apsaugos klausimus, ypač Nyderlanduose, kur klimato kaitos iššūkiai veikia jūros lygio kilimą, o miestai susiduria su ilgalaike rizika. Specialistai kuria sprendimus, kuriuose kraštovaizdžio architektūra derinama su inžineriniais metodais, užtikrinant pakrančių kraštovaizdžio atsparumą, saugantį bendruomenes ir kuriantį biologinę įvairovę bei patrauklias rekrecijos galimybes.

Pagrindiniai trys OKRA studijos projektavimo principai:

1. Pirmenybė viešosioms erdvėms – miesto vystymo sprendimai formuojami mėlynai žalių sistemų ir judumo tinklų pagrindu, o viešosios erdvės veikia kaip aktyvi infrastruktūra.

2. Skaidrumas – projektai viešinami pateikiant erdvinius, finansinius ir poveikio klimatui rodiklius, įvertinant skirtingas galimybes.

3. Gamtos prioritetas sprendimuose – kvartalai vertinami kaip ekosistemos, kuriose urbanistiniai biotopai apima skirtingus mastelius, teikiant tiesioginę naudą aplinkai (biologinė įvairovė, vėsinimas, vandens kokybė ir kt.).

„Studijos OKRA dizaino filosofija ir projektai remiasi sveiko miesto principais, skatinančiais aktyvų gyvenimo būdą ir socialinį įsitraukimą.

Utrechto centrinės stoties viešųjų erdvių konversija (Nyderlandai)

→ OKRA – kraštovaizdžio architektūros dalis (bendradarbiaujant su „Witteveen+Bos“, ZJA)

→ Projektas įgyvendinamas etapais nuo 2012 m.

→ 22 ha teritorija

Utrechto centrinės stoties teritorijos pertvarkymas – daugiau nei dešimtmetį etapais įgyvendinamas judumo ir viešųjų erdvių transformacijos projektas. Teritorijoje, kur anksčiau dominavo intensyvus automobilių ir tranzitinis eismas, suformuota nauja viešųjų erdvių struktūra, siekianti sukurti jungtis tarp stoties kvartalo ir miesto centro. Lygiagrečiai su geležinkelio bėgiais suprojektuotas žaliasis bulvaras, atskiriantis pėsčiųjų ir transporto srautus. Želdynais formuojama erdvinė struktūra suteikia pavėsį, sukuria vandens infiltracijos zonas, gerina mikroklimatą, biologinę įvairovę ir įtraukia patrauklias, gyvas viešąsias erdves į tankią urbanistinę aplinką.

Marktpleino aikštė Hengelo mieste (Nyderlandai)

OKRA komanda parengė keturis alternatyvius Marktpleino aikštės projektavimo scenarijus, kurie paskatino visuomenės diskusijas ir sulaukė daugiau nei 1000 gyventojų, verslininkų ir vietos bendruomenių dalyvavimo, o prie bendros vizijos aktyviai prisidėjo daugiau nei 2000 žmonių. Šis procesas buvo profesionaliai moderuojamas užtikrinant struktūrizuotą dialogą ir skaidrumą. Visuomenės poreikiai, pavyzdžiui, noras turėti daugiau želdynų, vandens elementų ir lanksčių erdvių, buvo įtraukti į galutinį projektą, kuris 2023 m. laimėjo Įkvepiančio miesto centro projekto Nyderlanduose apdovanojimą.

Koopmanspleino aikštė Assene (Nyderlandai)

2022 m. įgyvendintas 6200 kv. m aikštės projektas išsiskiria OKRA komandos siekiu projektuoti įtraukiant visuomenę – gyventojų dalyvavimas prasidėjo viešų konsultacijų formatu dar konkurso dizaino etape. Buvo pateikti keturi aikštės projekto pasiūlymai, o koncepcija laimėtoja išrinkta viešais rinkimais, kuriuose dalyvavo daugiau 12 tūkst. žmonių. Šios koncepcijos buvo viešinamos skaitmeninėje erdvėje ir šalia aikštės vykusioje pop-up parodoje.

Tolesniuose dizaino etapuose visuomenės įtraukimas tęsėsi – konkretūs sprendimai, tokie kaip suoliukų išdėstymas ar aikštės zonavimas, buvo testuojami vietoje instaliacijų formatu. Ypatingas dėmesys skirtas vaikams: žaidimų erdvės kurtos kartu su Asseno vaikų taryba, užtikrinant jaunesnių miesto gyventojų įsitraukimą į aikštės formavimą. Galutinis projektas parengtas atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir gamtos prioritizavimą – aikštėje integruotos žaliosios salos, susitikimų erdvės, lanksčios kasdienio naudojimo konstrukcijos, tinkamos ir didesniems renginiams.

Katwijko pakrantės apsauga (Nyderlandai)

Šiuo projektu siekta sustiprinti Nyderlandų vakarines pakrantes, veikiamas potvynių, ir kartu išsaugoti esamą vietos identitetą, ryšį tarp Katwijko miestelio ir jūros bei skatinti turizmo plėtrą. Projekto ašis –integruota kopų ir pylimų sistema (angl. dyke-indune), apsauganti teritoriją ir įsiliejanti į esamą natūralų kraštovaizdį. Šis sprendimas išlaiko atvirą pakrantės siluetą ir viešą prieigą prie jūros. Taip pat projekte įgyvendinti darnaus judumo sprendimai: automobilių aikštelės integruotos po pylimais, taip mažinant transporto ir stovėjimo aikštelių poveikį pakrantei.

Visuomenės įtraukimas – būtinoji OKRA studijos projektavimo praktika

Planuojant tvarų miestų vystymą svarbu nepamiršti, kad pagrindinis miestų „klientas“ – gyventojai. Skirtingai nei tradiciniai modeliai, kai visuomenei pristatomi jau parengti sprendiniai, OKRA studijos komanda dažnai pradeda nuo alternatyvų. Keli scenarijai, sukurti remiantis pirminiais suinterestuotų grupių pastebėjimais, tampa diskusijų pagrindu, leidžiančiu išryškinti prioritetus ir galimas vystymo kryptis.

„Mes tikime, kad viešosios erdvės tampa gyvybingos tik tada, kai jos kuriamos kartu su žmonėmis, kurie jomis naudosis. Mūsų praktika orientuota į ankstyvą įsitraukimą, įvairius dalyvavimo formatus užtikrinant, kad bendruomenės balsas turėtų tiesioginę įtaką galutiniam rezultatui“, – sako T. Wiertsas.

OKRA studijos projektų viešinimo būdai:

→ Viešas, skaidrus projektų pristatymas ir ankstyvas bendruomenių įtraukimas

→ Tikslinių grupių (vaikų, vyresnio amžiaus žmonių, verslininkų ir kt.) diskusijos

→ Fizinės ir skaitmeninės platformos: pop-up parodos, tiesioginės apklausos, interaktyvios dirbtuvės, kuriose dalyvavimas būtų prieinamas kuo daugiau žmonių

Bendruomenių įtraukimas ir vystytojų, savivaldybės institucijų ambicijų paisymas neišvengiamai gali sukelti tam tikrų konfliktinių situacijų ar nuomonių priešpriešų. OKRA studijos komanda pabrėžia, kad skaidrus procesas ir aiški projektavimo kryptis kuria pasitikėjimą. Žmonės mato nuoseklią, paaiškinamą, duomenimis grįstų sprendimų seką nuo skirtingų vystymo scenarijų iki galutinių sprendimų, todėl diskusijos būna argumentuotos, o konfliktai sprendžiami dar ankstyvuoju projekto etapu.

Studijos OKRA dizaino filosofija ir projektai remiasi sveiko miesto principais, skatinančiais aktyvų gyvenimo būdą ir socialinį įsitraukimą. Kartu sprendžiami prisitaikymo prie klimato pokyčių iššūkiai ir tvarumo tikslai. Miestų tankinimas tampa tvarumo varikliu, o ne grėsme. Šie projektai įrodo, kad, vertinant kraštovaizdžio architektūrą ir urbanistinį projektavimą kaip bendrą įrankį, ateities miestai gali būti kompaktiški, ekologiški ir iš tiesų atsparūs.

Spindulinio šildymo sistema

naujas

standartas

ir energiškai efektyviam namų šildymui

„Inframeda“ – jau 11 metų oficialus „Sundirect Technology“ atstovas.

Pagal IEC60675-3 standartą „Sundirect“ plokštės pasiekė aukštą, 70,8 proc. šilumos spinduliavimo efektyvumą,

Dėl tos priežasties per parą energiją vartoja tik 2,5-4 val., palaikydamos patalpoje nustatytą +22°C temperatūrą.

www.sundirect.lt +370 699 32 887

Švari šiluma, saugus šildymas

Nuotraukoje „Maximilian Play Tower“, kurio GWP (angl. Global Warming Potential): 845.67 kg CO₂e. Tai atitinka 6 204 km važiavimo automobiliu, 1,4 skrydžio pirmyn-atgal iš Helsinkio į Miuncheną, pirties kūrenimą Suomijoje 108 kartus

Viešosios erdvės ir vaikų žaidimų aikštelės: kaip

matuojamas socialinis įtraukumas ir tvarumas?

Urbanistinės kokybės rodiklis šiandien iliustruoja, kaip miesto judumas ir funkcionalumas atliepia visų socialinių grupių poreikius. Įgyvendinant viešųjų erdvių projektus, architektams ir urbanistams neužtenka produktų katalogo, reikalingi partneriai, galintys pagrįsti sprendimus pamatuojamais rodikliais ir užtikrinti visą projekto gyvavimo ciklą.

FIXMAN yra oficialus „Lappset Group“ atstovas Baltijos šalyse, teikiantis konsultavimo, lauko erdvės projektavimo ir vaikų žaidimų, sporto aikštelių įrengimo bei ilgalaikės priežiūros paslaugas.

Vaikų žaidimų aikštelės 15 minučių miesto koncepcijoje

Kuriama 15 minučių miesto koncepcija, kurioje būtinosios funkcijos, įskaitant parkus ir aktyvaus laisvalaikio zonas, yra lengvai pasiekiamos pėsčiomis. Kokybiška socialinė infrastruktūra, viešosios erdvės ir vaikų žaidimų bei sporto aikštelės kuriamos išnaudojant aktyvų kraštovaizdį ir daugiafunkces erdves.

Ilgalaikis šio požiūrio pavyzdys – Kopenhagos miesto „Metropolis žmonėms“ strategija, pradėta dar 2009 m. bei paremta architekto Jano Gehlo ir jo įmonės „Gehl People“ tyrimais. Strategija sukurta siekiant nukreipti dėmesį nuo automobilių eismo prie žmogui skirtos miesto aplinkos kūrimo, stiprinant tai, ką J. Gehl vadina „gyvenimu tarp pastatų“. Per pastaruosius dešimtmečius Kopenhagoje fiksuojamas 40 % didesnis jaunų gyventojų skaičius ir augantis šeimų su vaikais skaičius. Šis pokytis yra glaudžiai susijęs su ilgalaike šalies politika, teikiant prioritetą pėstiesiems, dviračių judumui, kokybiškoms viešosioms erdvėms ir kasdienės socialinės sąveikos galimybėms. Šis pokytis matomas

ir Lietuvoje: miestų viešosios erdvės traktuojamos ne kaip izoliuotos funkcijos, o kaip integruota aplinka, palaikanti „gyvenimą tarp pastatų“. „To pavyzdys – Perkūno skveras Vilniuje, kuriame modernios vaikų žaidimų aikštelės derinamos su aktyvaus laisvalaikio zonomis, profesionaliomis krepšinio aikštelėmis ir poilsio erdvėmis,“ – teigia FIXMAN LT direktorė Inga Liudvinavičienė.

Socialinis įtraukumas ir tvarumas

viešosiose erdvėse

Socialinis įtraukumas ir tvarumas viešosiose erdvėse dažnai minimi strateginiuose planuose, tačiau realybėje šie principai lieka gana abstraktūs. Turint aiškiai pamatuojamus kriterijus projektinės užduoties, konkurso ar viešųjų pirkimų sąlygomis, užsakovas gali vertinti pasiūlymus ne tik pagal mažiausią kainą, bet ir pagal socialinę bei aplinkosauginę vertę.

„Lappset“ kartu su kraštovaizdžio architektais, žaidimų ekspertais ir Suomijos parolimpiniu komitetu sukūrė PRIME kolekciją, kurioje kiekvienas produktas vertinamas pagal socialinį įtraukumą ir poveikį aplinkai. PRIME žaidimų įrangos kolekcija atliepia įvairius poreikius – skirtingos prieigos, sudėtingumo lygiai ir įvairūs žaidimų scenarijai padeda vaikams visapusiškai dalyvauti.

Pamatuojamas socialinio įtraukumo rodiklis

Kiekvienas produktas PRIME kolekcijoje vertinamas trimis aspektais (kūnas, protas ir pojūčiai) pagal 26 su negalia susijusius kriterijus, apimančius platų poreikių spektrą: judėjimo ribojimus, motorinės koordinacijos iššūkius, pažinimo sutrikimus, komunikacijos sunkumus, sensorinį jautrumą ir emocijų reguliavimo aspektus.

Vertinant atskiriamos prieinamumo ir įtraukties sąvokos:

› Prieinamumas nagrinėja, ar vaikas gali fiziškai pasiekti ir naudotis žaidimo funkcijomis.

› Įtrauktis vertina, ar vaikas gali aktyviai dalyvauti bendrame žaidime ir socialiai sąveikauti.

Papildomas kriterijus – „Heartbeat“ sistema, analizuojanti, kaip žaidimų aplinka palaiko vystymąsi dviejose srityse: fizinį vystymąsi (pusiausvyrą, koordinaciją, jėgą ir vikrumą) ir emocinį vystymąsi (socialinę sąveiką, kūrybiškumą, pažinimą, drąsą ir savireguliaciją).

PRIME kolekcijos ilgalaikis tvarumas

Tvarumas viešosiose erdvėse krypsta nuo apibendrintų reikalavimų į skaidrius, pamatuojamus, konkrečiai vietai pritaikytus sprendimus. PRIME produktų poveikis aplinkai apskaičiuojamas naudojant gyvavimo ciklo vertinimą (LCA): jis išreiškiamas visuotinio atšilimo potencialu (GWP), taikant „nuo lopšio iki vartų“ (A1–A3) gyvavimo ciklo vertinimą. Tai apima medžiagas, transportą, gamybą ir vertinami du rodikliai: GWP-fossil (iškastinio kuro emisijos) ir GWP-total (bendras klimato poveikis iš visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų).

„Maximilian Play Tower“

ĮTRAUKTIS

ŠIRDIES RITMAS

kūnas protas pojūčiai fizinis emocinis amžiaus grupė

PRIEINAMUMAS

kūnas protas pojūčiai

› PEFC® sertifikuota šiaurietiška pušis;

› gamyba naudojant 100 % atsinaujinančią elektros energiją;

› perdirbamas HPL (aukšto slėgio laminatas);

› „Circle Green®“ nerūdijančiojo plieno elementai, kurių GWP yra iki 93 % mažesnis už pramonės vidurkį;

› „Nordic Swan Ecolabel“ reikalavimas tvarumui per visą gyvavimo ciklą – nuo medžiagų ir gamybos iki ilgaamžiškumo ir perdirbimo.

PRIME kolekcija: naujos spalvos, formos ir estetika

PRIME kolekcija remiasi „Lappset Playful Nordic™“ dizaino kryptimi – šiaurietiško minimalizmo ir funkcionalumo deriniu su žaismingumo elementais. Skulptūriškos formos, švelni geometrija ir 5 spalvų paletės (Ember, Meadow, Bloom, Mist ir Snow) leidžia vaikų žaidimų aikšteles integruoti į urbanistinį kontekstą. Santūresnė spalvinė gama padeda mažinti vizualinį triukšmą, todėl PRIME sprendimai tinkami viešosioms erdvėms šalia gyvenamųjų kvartalų ar visuomeninių objektų.

Ilgalaikė socialinė vertė – FIXMAN sėkmės matas

Viešosios erdvės projekto sėkmė vertinama ne atidarymo dieną, o pagal ilgalaikį poveikį aplinkai ir socialinę įtaką. Statybos ir architektūros sritis vis labiau orientuojasi į žmogų, o FIXMAN suteikia priemones šiai vizijai įgyvendinti.

„Saugumas, tvarumas ir ilgaamžiškumas yra mūsų standartas, tačiau tikrasis sėkmės matas – ilgalaikė socialinė vertė. Kai skirtingo amžiaus žmonės kasdien susitinka, bendrauja ir rūpinasi viešąją aplinka, sukuriama vieta, kurioje norisi būti ir kurti prisiminimus“, – teigia FIXMAN LT direktorė I. Liudvinavičienė.

PRIME produktų tvarumą lemia medžiagų ir gamybos sprendimai: www.fixman.lt

Justina GRAINĖ

Rytojaus miestai:

kaip erdves, kurtas darbininkams, pritaikyti šiandienei visuomenei

Nuolat besikeičiančiame mieste matome kylančius naujus pastatus, atnaujinamas viešąsias erdves. Tačiau šiandien architektams kyla iššūkis –projektuojant miestą svarbu atliepti įvairius visuomenės poreikius ir įpročius. Miestai, kurie buvo kuriami dirbantiems ir čia gyvenantiems žmonėms, šiandien turi atitikti senėjančios visuomenės, riboto judėjimo žmonių poreikius. Miestuose turi gerai jaustis kiekvienas. Architektai neslepia, kad kartais miestai keičiasi lėčiau, nei to reikalauja kintantys visuomenės poreikiai.

Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkė Rūta Leitanaitė. Tomo Bauro nuotr.

Miestas, kuris buvo skirtas darbininkams

Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkė Rūta Leitanaitė pažymi, kad jau dabar šiuolaikinis miestas nebeatitinka esamos visuomenės poreikių. „Tai viena iš temų, kuri labai aktuali Lietuvai. Visai Europai svarbi senstančios visuomenės problema. Vertėtų daugiau galvoti apie tai, kaip mūsų miestus, jų infrastruktūrą tiek fiziniu, tiek socialiniu aspektu galima geriau pritaikyti senstančiai visuomenei, kurios poreikiai ir galimybės yra šiek tiek kitokie nei modernizmo laikais, kai miestas buvo kuriamas stipriam, energingam žmogui, darbininkui, kuris augina kelis vaikus ir yra efektyvus didelės sistemos sraigtelis. Dabar ir galimybės, ir potencialas, ir visuomenės poreikiai skiriasi. Prie šių tendencijų neišvengiamai reikia taikytis“, – sako R. Leitanaitė.

Daug dirbanti su Ukrainos architektais R. Leitanaitė pabrėžia, kaip svarbu, kad miestas atitiktų visuomenės galimybes: „Plėtodami šias veiklas mes taip pat galvojame apie miestus, kurie turėtų būti labiau pritaikyti ir pokario aplinkai. Karas keičia visuomenę, jos vidinius santykius, kuriems miesto infrastruktūra ir architektūra turėtų būti pritaikyta ateityje.“

Lietuvoje yra kita problema – jau daugybę metų judėjimo ir kitų negalių turintys žmonės, mamos su mažais vaikais susiduria su miesto nepritaikymu jų poreikiams. Neseniai Lygių galimybių kontrolierius atliko tyrimą ir nustatė riboto judėjimo žmonių diskriminaciją penkiolikoje Vilniaus ir Kauno restoranų. Nustatyta, kad įstaigos nėra prieinamos žmonėms su judėjimo negalia.

„Tai aktuali tema. Galiu iš savo patirties pasakyti, kad, prieš penkerius metus gimus sūnui, supratau, kad miestas yra labai nepatogus tėvams su vežimėliu. Apie žmones su ribotu judėjimu nebuvo pagalvota plėtojant miestą per šimtmečius. Šiandien planuotojai jau stengiasi integruoti universalaus dizaino principus į miesto aplinką, bet viskas vyksta pernelyg lėtai, kad būtų jaučiamas proveržis. Esame skirtingi ir turime būti jautrūs vieni kitiems. Miesto infrastruktūra ir jo erdvės turi priimti visokį žmogų.“

Tauro kalno viadukas. Monos Avik nuotr.

„Miesto prisitaikymas prie besikeičiančios visuomenės tampa vis aktualesnis.

Architektas – daugiau nei tik miesto planuotojas

R. Leitanaitė sako, kad miesto prisitaikymas prie besikeičiančios visuomenės tampa vis aktualesnis. Tai plečia ir architekto profesinį lauką, kuris, pasak jos, ateityje vis plėsis: „Architekto ne tik kaip profesionalaus meno kūrėjo, bet ir kaip moderatoriaus, iniciatoriaus, konsultanto vaidmuo ateityje stiprės. Šis vaidmuo labai svarbus, nes matome, kad kokybiškai aplinkai kurti reikia įvairių žinių. Naivu tikėtis, kad vienas architektas turės jų visų. Išeitis –tarpdisciplininė komanda, kurioje būtų architektai, inžinieriai, konstruktoriai, geologai, antropologai, ekonomistai, sociologai, o architektas galėtų būti šio orkestro dirigentas. Ypač jeigu tai projektas, skirtas konkrečiai visuomenės grupei arba yra susijęs su viešosiomis erdvėmis.“

Architektūra tampa dialogu su miestiečiais

Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo skyriaus architektų komandos vadovas Paulius Jonys sako, kad nors istoriškai miestai buvo formuojami pagal industrinės visuomenės ritmą, šiandien visuomenė smarkiai pasikeitusi.

Vienas ryškiausių pokyčių – augantis žmonių noras dalyvauti. Gyventojai nebenori likti stebėtojais – jie siekia suprasti miesto procesus, prisidėti prie sprendimų ir matyti savo įsitraukimo rezultatus. Todėl Vilniaus vystymo kompanija, prieš pradėdama projektuoti viešosios paskirties objektus, organizuoja kūrybines dirbtuves, apklausas ir susitikimus su bendruomenėmis.

Šis lūkestis keičia ir pačią projektavimo kultūrą – architektūra tampa dialogu. Visuomenė įvairėja, todėl viešosios erdvės turi būti suprantamos, saugios ir patogios skirtingoms grupėms. Miestiečiams svarbi ne tik funkcija, bet ir emocinis komfortas bei aiškus vietos identitetas.

Keičiasi ir gyvenimo įpročiai. Gyvenimo būdas ir poreikiai tapo įvairesni, atsirado naujų mobilumo, poilsio ir kasdienės veiklos scenarijų. Architektams tai reiškia nuolatinę būtinybę peržiūrėti miesto struktūrą: kas žmonėms iš tiesų tinkama, o kur reikia daugiau lankstumo ir jautrumo.

Paulius Jonys. Irmanto Gelūno nuotr

Šnipiškių aikštė. Monos Avik nuotr.

Architektas įvardija ir besikeičinčius gyvenimo įpročius:

→ Miestiečiai daugiau juda pėsčiomis.

→ Aktyviau naudojasi dviračiais.

→ Renkasi viešąsias erdves darbui, poilsiui, susitikimams.

→ Miestas turi atliepti šiuos naujus scenarijus, užtikrinti geresnę infrastruktūrą, patogesnes jungtis ir įvairiapuses erdves, kurias galima naudoti skirtingu paros metu ir skirtingais tikslais.

Socialiniai tinklai taip pat stipriai veikia miesto suvokimą. Viešosios erdvės tampa viešojo diskurso dalimi. Tai, kas anksčiau buvo lokalus klausimas, šiandien gali akimirksniu tapti plačiai aptariama tema. Toks viešumas daro projektavimą ne tik skaidresnį, bet ir jautresnį: architektui tenka aiškiai pagrįsti sprendimus, nes visuomenės reakcija tampa neatsiejama projekto proceso dalimi.

Miesto planavimas vyksta žvelgiant į ateitį

Paulius Jonys įvardija kelis svarbius aspektus, kuriais vadovaujasi architektai kurdami miestą ne tik šiandieniam, bet ir rytojaus žmogui. Todėl projektuodami jie žvelgia į ateitį. „Kartais vienas ar kitas sprendimas gali pasirodyti netinkamas, bet jo potencialas atsiskleis vėliau, kai bus pastatyta kita infrastruktūra. Pavyzdžiui, mūsų projektuotas pėsčiųjų viadukas virš Tauro gatvės. Jį pastačius visi grožėjosi estetiniais sprendimais, tačiau buvo dvejojančių, ar tikrai šis tiltas reikalingas. Po metų matome, kad juo aktyviai naudojamasi. O visas potencialas atsiskleis, kai bus pastatyta Nacionalinė koncertų salė. Į kultūros renginius einantys ar iš jų grįžtantys šimtai žmonių be trukdžių, šviesoforo iš Naujamiesčio atsidurs Senamiestyje. Dideli pėsčiųjų srautai nestabdys ir automobilių eismo Tauro gatvėje“, – sako architektas.

» 15 minučių miesto principas. Vyresniam žmogui paslaugos turi būti šalia: sveikatos priežiūros įstaiga, parduotuvė, parkas, kultūrinės vietos. Paprastas pasiekimas leidžia išlikti savarankiškam, o tai didelė gyvenimo kokybės dalis. Svarbi ir pati susisiekimo logika – aiškūs maršrutai, saugūs priėjimai prie stotelių, suprantamos persėdimo vietos. Kai kelionė rami ir nuspėjama, žmogus išlieka mobilia miesto dalimi.

» Universalus dizainas. Natūralūs nuolydžiai, aiškūs orientyrai, geras apšvietimas, prieinami pirmieji aukštai – tai paprasti dalykai, kurie leidžia miestu naudotis visiems. Jie svarbūs ne tik vyresniems, bet ir vaikams, tėvams su vežimėliais ar žmonėms, dar patiriantiems laikinas traumų pasekmes.

„„Kartais vienas ar kitas sprendimas gali pasirodyti netinkamas, bet jo potencialas atsiskleis vėliau, kai bus pastatyta kita infrastruktūra.“

Paulius Jonys

» Galimybė likti aktyviam. Patogios gatvės vaikščioti, jaukūs parkai, nedidelės susitikimų aikštelės, lengvai pasiekiami bendruomenės centrai padeda žmogui neatsiriboti. Socialinis gyvenimas labai priklauso nuo to, kaip suplanuota erdvė. Jei vieta priimtina ir kviečia užeiti, žmogus joje natūraliai pasilieka ilgiau.

Šnipiškių aikštės atvejis. „Dar ne visų atrasta Šnipiškių aikštė –čia įrengtos gausios terasos jau tampa ne tik kaimynų, bet ir netoli įsikūrusių biurų darbuotojų komandų susitikimų, bendraveiklos vieta. Arba Neries krantinė, besidriekianti ne vieną kilometrą ir tapusi įvairių amžiaus grupių ir interesų žmonių mylima vieta. Dabar tai ne tik tranzito ar pasivaikčiojimo trasos. Čia sustoja ir ilgam veiklos randa ir šeimos su mažais vaikais, ir senjorai, ir sportininkai. Džiugu, kad jau ne tik erdvė prie Baltojo tilto, bet ir už Mindaugo tilto tampa festivalių, miesto švenčių epicentrais“, –pasakoja P. Jonys.

Senėjanti visuomenė tikisi pagarbaus ir patogaus miesto

Senėjanti visuomenė taip pat verčia architektus planuoti miestą iš naujo ir matyti ne tik pavienius elementus. Pasak P. Jonio, vienas esminių dalykų – pasiekiamumas mieste. Ne fragmentai, o nenutrūkstamas takų tinklas, kuriame nėra akligatvių, staigių nuolydžių ar rizikingų perėjų. Vyresnio žmogaus kelionė turi būti aiški ir valdoma: „Todėl planuojant svarbi kiekviena detalė: takų plotis, suoliukų ritmas, įskaitomi posūkiai. Miestas turi vesti, o ne klaidinti. Svarbiausia užtikrinti, kad žmogus galėtų patogiai gyventi tame pačiame mieste visą gyvenimą, nesusidurdamas su kliūtimis kas kelis žingsnius.“

Vyresnio amžiaus žmonių poreikiai, kaip pažymi architektas, dažniausiai yra susiję su nedideliais sprendimais: pavėsis, suoliukas tinkamu atstumu, aiški informacija, saugi perėja. „Pavyzdžiui, diskusijose dėl Vilniaus Ugnijos skvero išryškėjo savotiškas teritorinis „karas“. Vieni gyventojai siekė, kad esamos žaidimų aikštelės būtų sujungtos, atnaujintos, padidintos ir integruotos su bendruomenės susirinkimų erdve, o senjorai pabrėžė, jog tokiu atveju skvere jiems nebeliks vietos, jie prašė vaikų žaidimų aikšteles iškelti į kitą vietą arba sumažinti. Pradžioje tai sukėlė nemažai pasipiktinimo ir įtampos, tačiau, diskusijoms tęsiantis, žmonėms atsiveriant ir pradedant girdėti vieniems kitų poreikius, pamažu pradėjo formuotis bendras supratimas.

Šnipiškių aikštė. Monos Avik nuotr.

Į ką reikia atsižvelgti, galvojant apie senėjančią visuomenę:

» Sveikatinantis miesto sluoksnis. Patogūs takai, želdynų artumas, mažesnis triukšmas, švaresnis oras – visa tai veikia žmogaus savijautą kasdien. Klimato kaita tik stiprina šių dalykų reikšmę. Pavėsiai, vandens elementai, gerai vėdinamos gatvės tampa būtinybe, ypač karštomis vasaromis.

» Būstas. Ne kiekvienam vyresniam žmogui tinka tradicinis butas dideliame name. Dažnai reikalingos mažesnės, lengvai prižiūrimos, arčiau bendruomenės esančios erdvės, kuriose gyvenimas nėra izoliuotas ir vis dar palaikomas kaimyniškas ryšys.

» Psichologinis saugumas. Aiškios vizualinės ašys, geras apšvietimas, matomi kampai, atviros viešosios erdvės be užslėptų vietų. Vyresni žmonės itin greitai pajunta, kur jauku, o kur nejauku. Žinome, kad jie yra pamėgę mūsų projektuotus Liuteronų sodus, Reformatų skverą, Senvagės parką, pėsčiųjų ir dviračių takus Žvėryne. Čia buvusios apleistos, kartais pavojingos teritorijos virto vietomis, kuriose galima ramiai pabūti, lėtai pasivaikščioti neatsitrenkiant į skubančiųjų minią, rasti atokią, bet saugią vietą susitikti su draugu, pasėdėti ant suolo, paskaityti knygą, pagriebtą iš šalia įrengtos lauko bibliotekėlės.

Galiausiai buvo nuspręsta centrinę skvero dalį padalyti į dvi puses: vieną – aktyvią, kitą – ramią. Tai kompromisas, kuris negalėtų būti tiesiog pasiūlytas iškart, nes greičiausiai būtų atmestas. Tokie sprendiniai gimsta tik tada, kai abi pusės išgirsta viena kitą ir atsiranda tarpusavio pagarba.

Judumas projektuojant –ne formalumas, o pagrindas

Paklaustas apie miesto pritaikymą riboto judėjimo žmonėms, architektas P. Jonys sako, kad judumo analizė projektuojant viešąsias erdves yra ne formalumas, o pagrindas, nuo kurio priklauso, ar žmogus galės miestu naudotis visavertiškai. Todėl projektuotojai vertina maršrutų logiką, jų plotį, nuolydžius, kliūtis, galimybę pasiekti skirtingus aukščius ir erdves nenutrūkstamu keliu. Ši analizė leidžia anksti pamatyti kritinius tiek viso projekto, tiek konkrečių mazgų taškus.

Dažniausiai sudėtingas situacijas sukuria istorinė aplinka ir raiškus reljefas. „Sudėtingas reljefas tankiai užstatytose ar brandžių medžių turtingose erdvėse riboja galimybę įrengti tiesius ir universalius maršrutus. Stačios gatvės, šlaitai, ankštos erdvės ir reikšmingi aukščių skirtumai verčia ieškoti ne tiesioginių, o lankstesnių ir fiziškai įgyvendinamų trasų. Tai kompromisai, kuriuos diktuoja pati miesto geografija.

Istorinėse miesto dalyse galioja griežti paveldo apsaugos reikalavimai. Čia architektas susiduria su ribomis, kurios yra

nepajudinamos: saugomos pastatų angos ir fasadai, autentiški interjerai su nekintama planine struktūra, išlikę dangų fragmentai ar riedulių grindiniai, kuriuos būtina išsaugoti. Tokie apribojimai dažnai neleidžia įrengti pandusų, keltuvų ar kontrastingų vizualinių vedlių, nes jie keistų vertingąsias kultūros paveldo savybes. Šiose situacijose tenka balansuoti tarp dviejų vertybių –paveldo autentiškumo ir žmogaus įtrauktumo. Kartais pavyksta rasti tinkamą sprendimą, kartais ne viskas tampa pasiekiama visiems, ir tai yra objektyvi realybė, o ne architektų nenoras“, –sako P. Jonys.

Informacinė sistema kaip orientyras erdvėje

Jis atkreipia dėmesį, kad labai svarbi ir informacinė sistema: „Net puikiai suprojektuota erdvė neveikia, jei žmogus nesupranta, kaip ja naudotis. Todėl aiškios nuorodos, logiška navigacija, žemėlapiai, schemos, orientyrai, informacija apie alternatyvius maršrutus, keltuvus ar pandusus yra būtini. Net gerai pritaikyta infrastruktūra tampa neprieinama, jei ji „nematoma“. Tokiu atveju žmogus gali likti izoliuotas ne dėl fizinių barjerų, o dėl informacijos stokos. Tai taip pat sukuria atskirties jausmą.

Tauro kalno sutvarkymo atvejis. Neseniai atidaryta Tauro kalno viešoji erdvė sulaukė didelio visuomenės dėmesio, tačiau dalis žmonių su specialiaisiais poreikiais projektą įvertino neigiamai. Tai suprantama, nes vienas pagrindinių projekto uždavinių ir sprendinių buvo sudaryti sąlygas įveikti kalną žmonėms

su judėjimo negalia. Iki rekonstrukcijos tai buvo faktiškai neįmanoma – reljefas status, o pats kalnas natūraliai sunkiai pasiekiamas.

Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad problemą galima išspręsti formuojant ilgesnį, lėkštesnį serpantiną. Tačiau Tauro kalnas yra itin svarbus miesto panoramoms, apaugęs brandžiais medžiais, jo reljefas ir siluetas yra saugoma Naujamiesčio istorinės dalies kultūros paveldo vertingoji savybė. Dėl šios priežasties, diskutuojant su kultūros paveldo specialistais, buvo nutarta neplėsti esamos takų sistemos ir naujus takus formuoti tik ten, kur jie istoriškai egzistavo arba kur maršrutai yra nusistovėję dėl ilgalaikio gyventojų judėjimo.

Tokioje griežtų apribojimų programoje pavyko suprojektuoti vingiuojančią, be laiptų įveikiamą trasą, leidžiančią palaipsniui pasiekti visas pagrindines viešosios erdvės zonas. Tačiau įgyvendinant projektą nebuvo suspėta įrengti aiškios informacinės sistemos, nurodančios bekliūtės trasos pradžią ir kryptį. Dėl to žmonės su neįgaliojo vežimėliais ar tėvai su vaikų vežimėliais, neradę suprantamo maršruto, išsakė pastabų.

Šiuo metu projektas toliau tobulinamas aktyviai bendradarbiaujant su įvairiomis neįgalių žmonių organizacijomis. Remiantis gautomis pastabomis, planuojama įrengti papildomą nuorodų sistemą, suformuoti taką iki amfiteatro, laiptatakių pradžioje ir pabaigoje numatyti papildomi žymenys, taip pat numatoma įrengti papildomus turėklus.

Liuteronų sodas. Monos Avik nuotr.

Justina GRAINĖ

Gintaras Čaikauskas: MIESTAS KEIČIASI LĖČIAU NEI ŽMONIŲ SOCIALINIAI ĮPROČIAI

Interviu su studijos „Architektūros linija“ įkūrėju architektu prof. Gintaru Čaikausku

Ar galime sakyti, kad mūsų miestų architektūra ir infrastruktūra vis dar yra paveldėta iš industrinio laikotarpio, kai miestas buvo dirbančių žmonių erdvė?

G. ČAIKAUSKAS: Be abejo, galime. Dar daug kur taip yra. Mūsų miestų struktūroje tebejuntamas industrinės epochos kodas, įrašytas į gatvių tinklą, rajonų logiką, socialinį miesto audinį. Gana ilgą laikotarpį miestas pirmiausia privalėjo atitikti darbo ritmą: aiškiai atribotos funkcinės zonos, masyvi infrastruktūra, transporto koridoriai. Jų pirminė užduotis buvo perkelti žmones iš gyvenamųjų miegamųjų rajonų į darbo vietas ir atgal. Nors buvo dedama nemažai pastangų šiai sistemai kurti, ji iš esmės buvo netobula, nelanksti ir negyvybinga. Žmogus kaip individas tebuvo beveidė darbo jėga, mažas didelio mechanizmo sraigtelis, ypač vertintas, jeigu neturėjo savo nuomonės.

Šiandien, žvelgiant iš šiuolaikinio urbanistinio ir socialinio jautrumo perspektyvos, tas „paveldas“ tampa ir tam tikru iššūkiu, ir galimybe. Mūsų miestai keičiasi kur kas lėčiau nei socialiniai įpročiai ar technologijos, todėl industriniai griaučiai vis dar matomi – nuo plačių magistralių iki monofunkcių kvartalų, kuriuose trūksta žmogiško mastelio, jaukių erdvių ir kasdienybės poezijos gyvybingumo. Kažin, ar greit sulauksime sprendinių automobilių magistrales paversti žaliaisiais plotais, o visuomeninį transportą persikelti po žeme.

Tačiau architektūra ir urbanistika – tai ne statiškos, o dinamiškos disciplinos. Paveldėtas sovietmečio karkasas šiandien privalo būti transformuojamas, pritaikomas lankstesniam gyvenimo būdui, tramdomas žmogiško mastelio

erdvėms kurti, įgarsinamas naujomis funkcijomis. Svarbiausia – suvokti, kad miestas nėra tik fonas žmogui dirbti. Jis yra gyvas ir dinamiškas organizmas, kuriame dirbame, gyvename, ilsimės, tobulėjame ir formuojame bendruomeniškumą. Tad industrinio laikotarpio palikimas nėra nuosprendis – tai veikiau pradinis taškas, nuo kurio galime atsispirti ir toliau kurti miestą, holistiškai orientuotą į žmogaus gyvenimą, o ne vien į siaurai suvokiamą darbo procesą.

Kaip keitėsi architekto darbas, kai jį pradėjote ir dabartiniu metu, kalbant apie kriterijus, keliamus miestui, jo erdvėms ir pastatams?

G. ČAIKAUSKAS: Šį pokytį apibūdinčiau taip: architekto darbas iš konstruktyviai disciplinuoto virto kompleksiškai atsakingu. Veiklos pradžioje vyravo gana aiškūs, net griežti kriterijai: funkcionalumas, techniniai reikalavimai, normatyvai. Miestą formavo aiškios programos, standartizuotas planavimas, racionalumas. Architektas buvo tarsi erdvių ir tūrių inžinierius: projektuoji tai, ko reikia – mokyklą, gamyklą, gyvenamąjį kvartalą, objektų programa buvo grindžiama aprašytais normatyvais. Aiški užduotis, aiškūs apribojimai, aiškus rezultatas.

Dabar viskas pakito. Ne todėl, kad architektūra prarado racionalumą, o todėl, kad miestas tapo daugiasluoksnis socialinis organizmas. Šiandien architektas turi ne tik projektuoti, bet ir mąstyti apie efektyvų energijos vartojimą, žaliąsias jungtis, mobilumo scenarijus, bendruomenių lūkesčius, tapatybę, ekologiją, klimatą, kultūrinę vertę. Užuot buvęs techninis sprendimų generatorius, architektas virto tarpininku tarp aplinkos, žmogaus ir laiko.

prof. Gintaras Čaikauskas

Kriterijai taip pat smarkiai transformavosi. Anksčiau pakako, kad pastatas veiktų ir architektūriškai būtų korektiškas. Dabar to nebeužtenka. Reikalaujama, kad erdvės būtų gyvos, universalios, įtraukios, tvarios, kad jos kurtų emocinį ryšį, pagarbiai įsilietų į kontekstą, bet kartu formuotų ir ateities miesto logiką. Architektūra turi tapti ne tik funkcionali, patogi, bet ir prasminga, ji turi kvėpuoti humaniškomis erdvėmis, kurti laikotarpio ženklus ir pridėtinę kultūrinę vertę.

Dar vienas esminis dalykas – dialogo kultūra. Kadaise architektas galėdavo projektuoti beveik vienas pats, tarsi sau. Šiandien neišvengiamai privalu kalbėtis su visuomene, su investuotojais, su specialistais, su institucijomis, reaguoti į pastabas. Tai lėtesnis procesas, bet jis generuoja brandesnius sprendinius.

Kitaip tariant, anksčiau architektas statė miestą, pritaikytą funkcijai, dabar – žmogui, jo patirčiai ir jo santykiui su

aplinka. Ir tai, mano manymu, yra didžiausias profesijos progreso ženklas.

Į kokius didžiausius visuomenės pokyčius reikia atsižvelgti projektuojant miesto erdves dabar?

G. ČAIKAUSKAS: Šiandien miestas turi reaguoti į kitokio žmogaus gyvenimo ritmą, kitokias jo vertes ir kitokį jautrumą aplinkai. Tai nėra tik sociologiniai niuansai, tai kertiniai parametrai, kuriuos architektas turi priimti kaip projektavimo užduotį.

Mobilumo ir darbo būdų kaita. Miestas nebėra vien darbo ir namų maršruto koridorius. Nuotolinis darbas, lanksčios profesijos, mišrūs laiko režimai steigia naują miesto pulsą. Žmonės daug daugiau juda pėsčiomis, dviračiais, mikrojudumo priemonėmis. Todėl miesto erdvės turi tapti prieinamos, saugios, patrauklios lėtesniam judėjimui. Automobilio hegemonija sparčiai tirpsta.

Bendruomeniškumo ir socialinės sąveikos poreikis Paradoksalu, bet kuo labiau virtualus gyvenimas persikelia į ekranus, tuo labiau žmonės ilgisi tikro, gyvo miesto. Viešosios erdvės tampa socialiniais inkarais – jos turi būti įtraukios, daugiafunkcės, leidžiančios susitikti, net jei to iš anksto neplanuoji. Tai reikalauja erdvių, kurios kuria jaukumą, o ne reprezentaciją.

Klimato krizės realybė. Tai nebe architektūrinis prieskonis, tai pirminė sąlyga. Miestai turi reaguoti į karščio salų efektą, audras, momentinio vandens kiekio valdymą, žaliųjų jungčių trūkumą. Reikia mąstyti apie šešėlį, vėsinimą, net šaldymą, ventiliaciją, medžių sisteminį vaidmenį, vandens telkinių integraciją, o ne vien deklaratyvias žaliąsias zonas. Ekologija šiandien – tai miesto infrastruktūros stuburas.

Vyraujanti miesto patirties kultūra. Žmonės vis labiau vertina miestą ne tik dėl funkcijų, bet dėl patiriamų emocijų. Miestas turi būti įdomus, estetiškai turtingas, atpažįstamas, turėti identitetą. Tai reiškia jautresnį santykį su istorija, kontekstu, masteliu.

Demografinis ir kultūrinis įvairialypiškumas. Miestas nebegali būti projektuojamas vidutiniam statistiniam gyventojui. Skirtingų šeimų, skirtingų kartų, skirtingų kultūrinių

grupių poreikiai yra skirtingi. Viešosios erdvės turi būti universalios, įskaitomos, atviros visiems – ir vaikams, ir senjorams, ir naujakuriams.

Kadaise miestas buvo inžinerinė schema, o šiandien jis –gyvas ekosisteminio mąstymo kūrinys, kuriame architektas turi atsižvelgti į žmogaus psichologiją, klimato logiką, socialinę dinamiką ir kultūrinę įvairovę. Projekte turi atsirasti ne tik konstrukcija, bet ir empatija.

Ar šiandien kuriant miestą daug dėmesio skiriama senėjančios visuomenės temai, riboto judėjimo žmonių poreikiams? Dažnai negalią turintys žmonės sako, kad visiškai pritaikyti infrastruktūrą tokiems žmonėms yra tiesiog neįmanoma…

G. ČAIKAUSKAS: Dėmesio šiai temai tikrai daugėja, bet ar jo pakanka? Tikrai ne. Ir ne todėl, kad architektai nežino ar nesupranta, o todėl, kad miesto kūrimas yra lėtas, inertiškas, šią sistemą keisti sunku, ypač turint milžinišką sovietmečio ir ankstyvojo, nebrandaus pereinamojo laikotarpio infrastruktūros paveldą.

Vis dėlto šiandien projektavimo kultūra jau remiasi principu, kad miestas turi būti draugiškas ne tik sveikam, jaunam žmogui, bet visiems gyventojams – senstantiems, vaikams, riboto judumo žmonėms, sensorinių ar kognityvinių iššūkių turintiems miestiečiams. Tai nebėra papildomas kriterijus, tai pradinė projekto sąlyga, vadinamoji universalaus dizaino filosofija.

Svarbu įvertinti situaciją realistiškiau: visko idealiai pritaikyti tikrai nebus įmanoma, ir čia negalią turinčių žmonių pastabos teisingos. Miestas yra dinamiškas, daugiasluoksnis, nuolat kintantis organizmas. Jis nėra laboratorija, kur galima steriliai išlyginti kiekvieną centimetrą. Visada bus istorinių gatvelių, sudėtingų šlaitų, pastatų, kurių transformacija fiziškai arba ekonomiškai atrodys labai sudėtinga.

Tačiau tai nereiškia, kad negalima priartėti prie maksimalaus orumo ir savarankiškumo standarto.

Šiandien architektūra ir urbanistika vystosi keliomis kryptimis. Pirmiausia, naujos erdvės ir pastatai projektuojami

jau pagal universalaus dizaino principus. Nuolydžiai vietoje laiptų, plati, aiški judėjimo trajektorija, natūralus orientavimasis, skaitmeninių paslaugų prieinamumas, taktiliniai paviršiai – visa tai yra norma, o ne išimtis.

Esama infrastruktūra pamažu transformuojama. Tai lėtas procesas, bet matome laipsniškas pergales: pritaikytas viešasis transportas, šaligatvių rekonstrukcija, šviesoforų ir rekreacinių erdvių atnaujinimas. Miesto brandos ženklas –gebėjimas taisyti, o ne tik statyti iš naujo.

Vis labiau suvokiama, kad patogi vienos grupės aplinka padeda visoms. Nuolydžiai padeda ne tik tėvams su vaikų vežimėliais, bet ir dviratininkams, vyresnio amžiaus žmonėms, erdvesnis liftas patogesnis visiems. Tai nėra specialūs sprendimai riboto judumo žmonėms, tai tiesiog geresnio, visiems draugiško miesto sprendimai.

Neįmanoma sukurti miestų, kurie būtų idealiai pritaikyti visoms galimoms situacijoms. Bet įmanoma kurti miestus, kuriuose žmogus, susidūręs su fiziniu ar sensoriniu ribotumu, nejaustų ribos tarp savarankiškumo ir atskirties. Būtent šis siekis šiandien yra vienas svarbiausių miesto humanistinės brandos rodiklių.

Kaip manote, kokie nauji iššūkiai, kalbant apie visuomenės poreikius ir pokyčius, kils architektams ateityje?

G. ČAIKAUSKAS: Ne tik naujos medžiagos ar technologijos, bet ir vis sudėtingesnis santykis su žmogumi, bendruomene ir planeta. Jei norime būti realistai, nagrinėkime kelis esminius iššūkius.

Demografiniai pokyčiai ir senėjanti visuomenė. Gyventojų struktūra keičiasi sparčiai, vis daugėja vyresnio amžiaus žmonių, mažiau jaunų šeimų. Tai reiškia, kad miesto erdvės turi būti lengvai prieinamos, saugios, lankstesnės, gebančios adaptuotis prie skirtingų fizinių gebėjimų. Vieno sprendimo nebebus – reikės modulinių, transformuojamų sistemų, kurios augtų kartu su gyventojais.

Socialinė ir kultūrinė įvairovė. Globalizacija, migracija, skirtingos kultūros – visa tai kuria miestą kaip heterogeninę,

daugiasluoksnę erdvę. Architektui teks kurti tokias viešąsias ir gyvenamąsias erdves, kurios vienu metu būtų atviros, įtraukios ir išlaikančios identitetą. Tai reikalauja naujos jautrumo dimensijos – gebėjimo suprasti, kaip erdvė veikia skirtingas grupes.

Klimato kaita ir ekologinė atsakomybė. Nebeturime pasirinkimo – miestas turi būti atsparus klimato ekstremumams, energiškai efektyvus, su tvaria infrastruktūra. Tai reiškia, kad architektūra bus ne tik estetika ar funkcija, bet ir aktyvus aplinkos valdymo įrankis: vandens surinkimas, žalioji urbanistika, mikroklimato reguliavimas, ekosistemų integracija.

Technologijų integracija ir skaitmeninė urbanistika Dirbtinis intelektas, išmaniosios transporto sistemos – visa tai keis ne tik pastatų funkciją, bet ir miesto patirtį realiuoju laiku. Architektui teks projektuoti ne tik statišką objektą, bet ir dinamišką, interaktyvų organizmą, kuris reaguoja į gyventojų elgesį, orą, energijos poreikius, etc. Gali iškilti tokių uždavinių, kurių šiuo metu net negalime įsivaizduoti.

Psichologinės ir emocinės erdvės kokybė. Miestas – ne tik fiziškai patogi vieta, bet ir emocinė patraukli aplinka. Ateities architektūra turės labiau atspindėti psichologinį komfortą, žmogaus sveikatą, socialinę įtrauktį, nes žmonės ilgainiui vertins miestą pagal jausmus, potyrius, o ne vien pagal funkcionalumą ir estetiką.

Adaptacija prie netikrumo ir globalių krizinių scenarijų Pandemijos, klimato stichijos, ekonominiai šokai – miestas turi būti paruoštas krizėms, atsparus netikėtiems pokyčiams. Tai reiškia, kad pastatai, viešosios erdvės, infrastruktūra turi gebėti greitai transformuotis, keisti funkcijas.

Taigi ateities architektas nebebus vien formos kūrėjas, jis taps kompleksinių socialinių, ekologinių ir technologinių sistemų dizaineriu, kuriam teks subalansuoti žmogaus poreikius, gamtos aplinką, konteksto specifiką ir nuolat kintančią visuomenę. Architektūra taps ne tik statišku menu, bet ir gyvu, adaptuojamu organizmu.

Ar architektas šiandien turi būti daugiau nei projektuotojas – sociologas, o gal net mediatorius?

G. ČAIKAUSKAS: Tikrai taip. Šiandien architektas nebėra vien statinių formų kūrėjas – jo darbas persikėlė į kur kas platesnę, daugiasluoksnę sferą. Jam privalu suprasti žmogų, bendruomenę, socialines dinamikas ir net konfliktus. Galime sakyti, kad profesija tampa hibridiniu tarpininku tarp aplinkos, erdvės, žmogaus ir visuomenės.

Sociologo vaidmuo. Architektas turi matyti ne tik fizinę erdvę, bet ir jos socialinę funkciją: kaip žmonės judės, kur susitiks, kur jaus izoliaciją ar net nesaugumą. Tai reiškia, kad reikia tyrinėti elgesio modelius, socialinius poreikius, bendruomenių struktūras ir integruoti šią informaciją į projektą.

Mediatoriaus vaidmuo. Miesto kūrimas – tai ne tik estetika ar technika, bet ir dialogas tarp skirtingų interesų grupių: gyventojų, valdžios, investuotojų, specialistų, dažnai turinčių prieštaraujančių lūkesčių. Architektas tampa moderatoriumi, gebančiu išgirsti, suderinti ir sujungti šias pozicijas į prasmingą erdvės sprendimą. Viešumo sąlygomis apie bet kurį pastatą savo nuomonę gali pareikšti bet kas, ji turi būti nagrinėjama ir vertinama, o esant pagrįstai motyvacijai privalu į ją atsižvelgti.

Edukatoriaus vaidmuo. Architektas šiais laikais privalo būti informacijos skleidėjas, paaiškinantis gyventojams, kodėl tam tikras sprendimas yra teisingas ir reikalingas, kaip jis veiks, kokią naudą duos ilgalaikėje perspektyvoje. Tai didina projekto priimtinumą ir mažina konfliktus.

Ekologo / tvarumo konsultanto vaidmuo. Šiandienos architektas turi galvoti apie energijos vartojimo efektyvumą, besikeičiantį klimatą, saugomas žaliąsias erdves. Kitaip tariant, jis rūpinasi ne tik pastatu, bet ir aplinka, kurioje pastatas stovės, o tai yra dar viena tarpininko funkcija tarp žmogaus ir gamtos.

Architektas šiandien yra holistinių, kompleksinių sistemų, kuriose susipina menas, technika, estetika, sociologija, ekologija ir net tarpininkavimas, kūrėjas. Seniau pakako žinoti, kaip pastatas atrodys, stovės ir funkcionuos, o dabar reikia žinoti, kaip jis egzistuos ir sutars su bendruomene, kultūra, visa planeta.

Nekilnojamojo turto vertė: vieta vs. kokybė

Kalbant apie nekilnojamojo turto vertę, dažnai girdima ironiška aksioma, jog vertę lemia trys veiksniai – vieta, vieta ir vieta.

Tačiau statybos ekspertų, o ypač inžinerinių statinio sistemų specialistų šis vienintelis kriterijus neįtikina.

Pasak vokiečių vandens inžinerinių sistemų kūrėjos ir gamintojos – globalios kompanijos TECE – padalinio Baltijos šalyse vadovo Regimanto Mikučionio, modernus gyvenimo būdas ir nuolat besikeičiantys vartotojų lūkesčiai verčia gamintojus tobulinti technologijas, kelti pastato kokybės standarto, komforto, ekonomiškumo, o pastaruoju metu ir tvarumo kartelę. Vien tik geros vietos pastatui nebeužtenka. Tie, kurių pasirinkimą lemia tik vieta, rizikuoja ne tik nusivilti, bet ir nukentėti finansiškai. Statybos klaidos, naudotos nekokybiškos medžiagos, pasenę inžineriniai sprendimai ilgainiui gali sukelti brangiai kainuojančių problemų ir pakenkti sveikatai.

Nauja ES geriamojo vandens direktyva

Daugelyje Lietuvos miestų žmonės didžiuojasi ir džiaugiasi, kad gali gerti vandentiekio vandenį iš čiaupo. Užtenka nukeliauti kad ir pas artimiausius kaimynus, kad suprastum, kokia didžiulė tai prabanga.

Daugelyje ES šalių vanduo iš čiaupo yra gana geros kokybės, atitinka aukštus kokybės standartus, bet žmonės ja nepasitiki ir pirmenybę teikia vandeniui, perkamam plastikiniais buteliais. Dėl šios priežasties ES dar labiau sugriežtino vandentiekio

vandens taisykles, siekdama paskatinti drąsiau rinktis vandenį iš čiaupo. 2020 m. persvarstyta ir priimta nauja Geriamojo vandens direktyva, kurioje numatytos priemonės, užtikrinančios didesnį jo saugumą, nustatyti būtiniausi žmonėms vartoti, gerti, gaminti maistą, kitoms buitinėms reikmėms skirto vandens kokybės standartai, sudėti papildomi apsaugos nuo užteršimo saugikliai. Vienas tokių –ES Komisija pirmą kartą standartizavo reikalavimus medžiagoms, kurios liečiasi su geriamuoju vandeniu, visoje Europoje. Jie įsigaliojo nuo 2026 m. sausio 1 d. ES geriamojo vandens direktyvoje numatyti vienodi ir suderinti, teisiškai privalomi reikalavimai medžiagoms ir gaminiams bei geriamojo vandens tinkamumui

„Vandens inžinerinių sistemų, tarp jų ir vandentiekio vamzdynų gamintojus naujieji reikalavimai verčia peržiūrėti visas medžiagas, kurias jie naudoja vandentiekio sistemoje. Vamzdžių jungtims nuo seno buvo naudojamos detalės iš žalvario, į kurio sudėtį įeina žmogaus sveikatai kenksmingas švinas. Nors pagal naująją direktyvą reikalavimas pašalinti švino turinčias medžiagas iš vamzdynų įsigalios tik 2033 m. ir numatytas pereinamasis laikotarpis, TECE jau dabar žalvarines jungtis „TECEflex“ vamzdžių sistemoje pakeitė silicio bronzos lydiniu, kuriame švino nėra“, –pažymi R. Mikučionis. Tiesa, kol kas gaminamos ir vienos, ir kitos, tad vartotojai gali rinktis. Tie, kas atsakingai žiūri į pastato kokybę,

Sumanus visapusiškas sprendimas sienoje „TECEprofil“ unitazo modelis su integruota higieninio nuleidimo funkcija

Išmanūs šalto vandens sprendimai ant sienos „TECEsolid“ unitazo ir „TECEfilo“ pisuaro elektronika

renkasi silicio bronzos lydinį, vadinasi, atitinkamai geriau vertina patį pastatą kaip NT objektą.

Automatizuota vandens apykaita

Geriamojo vandens kokybei TECE skiria ypač daug dėmesio. Kad rečiau naudojamų pastatų vamzdynuose vanduo neužsistovėtų, yra sukurta automatizuota vandens apykaita. Technologija unikali tuo, kad higieninio vandens nuleidimo blokas yra įrengiamas tiesiog vandens bakelyje. Tai sutaupo montavimo laiką, nereikia tiesti papildomų vamzdžių, nereikia ir papildomos patikros angos. Taip lengvinamas architektų ir planuotojų darbas: vonios kambario dizainas išlieka nepakitęs, o planuoti sistemą tampa paprasčiau. Šią inovaciją įvertino aukščiausios klasės specialistų Vokietijos dizaino tarybos vertinimo komisija – ji šiam sumaniai suprojektuotam gaminiui skyrė Vokietijos dizaino ir Vokietijos inovacijų kategorijų apdovanojimus.

Vandentiekio vamzdžiuose esantis vanduo turi būti pakeičiamas nauju kas 72 valandas. Dėl integruoto higieninio vandens nuleidimo bloko nebereikia vandens nuleisti rankiniu būdu. Higieninio bloko ir vandens bakelio priežiūros darbai atliekami tiesiog nuėmus vandens nuleidimo plokštelę. Elektroniniu būdu valdomi vožtuvai, kuriuos galima programuoti nemokama mobiliąja programėle, užtikrina periodinę vandens apykaitą.

„Šiuo atveju svarbu žinoti, kad unitazas su higieninio vandens nuleidimo blokeliu turi būti statomas prietaisų, aprūpinamų vandeniu iš vieno vandentiekio

Švino prevencijai – silicio bronzos lydinio jungtys „TECEflex“ vamzdyno sistemoje

įvado, grandinės gale. Kiek vandens nubėgs į unitazą, taip pat galima užprogramuoti.

Patartina, kad pasikeistų visas vamzdyne telpantis vanduo nuo įvado iki paskutinio prietaiso. Specialistai tai gali lengvai apskaičiuoti“, –aiškino R. Mikučionis.

Vandens inžineriniai sprendimai, pasak pašnekovo, greitai tobulėja ir suteikia galutiniams vartotojams vis daugiau komforto, o architektams ir interjero dizaineriams – laisvės planuojant vidaus erdves. Modernumas ir komfortas yra svarbus nekilnojamojo turto vertę veikiantis kriterijus.

Rolandas KAŽIMĖKAS

AKUSTINĖ ARCHITEKTŪROS IR MIESTO ANALIZĖ:

nuo triukšmo kontrolės

iki garsinio miesto identiteto

Ilgą laiką garsas urbanistikoje buvo vertinamas kaip antraeilis veiksnys. Architektūros praktikoje akustikai daugiau dėmesio skiriama tik projektuojant koncertų sales, arenas ar kulto pastatus, tačiau miesto kalba – tai ne tik formos ir funkcijos, bet ir garsas.

Kiekviena gatvė, aikštė, vidinis kiemas turi savo akustinį charakterį, kaip ir kiekviena patalpa turi savo akustinių savybių, kurios lemia ne tik skambesį, bet ir komfortą ar orientaciją.

Šiandien akivaizdu, kad garsinė aplinka yra svarbi urbanistinės kokybės dalis, daranti tiesioginį poveikį gyventojų sveikatai, psichologinei būsenai ir miesto erdvių funkcionalumui. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, triukšmo tarša yra antras pagal žalą aplinkos veiksnys po oro taršos, nuo jos poveikio kenčia daugiau nei 20 proc. ES gyventojų. Vis dėlto garsas nėra vien problema, kurią reikia slopinti – tai kompleksinis reiškinys, apimantis ne tik nepageidaujamus decibelus, bet ir erdvinę orientaciją, emocinį poveikį ir miesto identitetą.

Didėjant miestų tankiui ir siekiant subalansuoti judumą, viešųjų erdvių naudojimą, architektams ir urbanistams tenka persvarstyti, kaip akustinė analizė turėtų būti integruota į projektavimo procesą, kaip kurti erdves, kuriose darniai egzistuotų tiek ramybė, tiek miesto gyvybė, kaip sumažinti akustinį stresą, bet kartu nenuslopinti autentiško miesto skambesio.

Garsinės aplinkos samprata architektūroje ir urbanistikoje

Garsinė aplinka – tai žmogaus suvokiamas ir interpretuojamas tam tikros vietos garso laukas. Nors praktikoje tai įprastai apibūdinama akustiniais rodikliais ar triukšmo lygiu decibelais, tačiau garsinė aplinka apima ir subjektyvią patirtį: emocinį santykį su erdve, jos funkciją ir kultūrinį kontekstą.

Tyrimai rodo, kad vien decibelais pagrįsto vertinimo nepakanka. Du to paties intensyvumo garsai gali būti suvokiami visiškai skirtingai, pavyzdžiui, gamtos garsai arba minios šurmulys gali būti toleruojami ar net malonūs, monotoniškas transporto ūžesys ar neprognozuojami impulsiniai garsai sukelia stresą ir dirginimą.

Šiuolaikinėje praktikoje garsinei aplinkai vertinti taikomi mišrūs metodai:

→ akustiniai matavimai,

→ garso spektro analizės,

→ gyventojų apklausos,

→ erdvės naudojimo stebėsena,

→ psichoakustinių rodiklių analizė.

Šis kompleksinis požiūris leidžia suprasti ne tik garso intensyvumą ir sklaidą, bet ir tai, kaip konkretus garsas suvokiamas – kaip neutralus, trikdantis ar net raminantis.

Akustika kaip miesto identitetas

Miesto akustika ir garsinė aplinka taip pat yra svarbus jo identiteto elementas. Daugelis pasaulio didmiesčių turi atpažįstamus garsinius „parašus“: tramvajai Lisabonoje, vandens transporto judėjimas Venecijos kanaluose, turgaus šurmulys Stambule, viadukais judantis Čikagos metro. Tyrimai rodo, kad garsinis miesto identitetas gali būti toks pat svarbus kaip vizualinis, o įspūdžiai atmintyje išlieka ne mažiau ryškūs nei vaizdiniai.

Akustika kaip orientacija mieste

Be estetinio ar emocinio poveikio, garsas atlieka ir orientacinę funkciją. Skirtingos garsinės struktūros leidžia intuityviai suvokti erdvės pobūdį – atpažinti judrias gatves, ramias gyvenamąsias zonas ar rekreacines teritorijas. Akustinis komfortas taip pat tiesiogiai veikia socialinę sąveiką: pernelyg triukšmingoje aplinkoje mažėja noras bendrauti, trumpėja pokalbiai, keičiasi elgsenos

modeliai. Tad architektams ir urbanistams tenka žvelgti plačiau –ne tik slopinti triukšmą, bet ir suprasti, kokį garsinį pasakojimą turėtų kurti tam tikra erdvė.

Triukšmo tarša ir garsinis chaosas urbanistinėje aplinkoje

Intensyvėjanti urbanizacija ir transporto plėtra kuria vis sudėtingesnę garsinę miestų aplinką. Triukšmo tarša šiandien yra viena reikšmingiausių šiuolaikinių miestų problemų, darančių tiesioginį poveikį gyventojų sveikatai, poilsio kokybei, erdvių prieinamumui ir naudojimui. Garsinį chaosą urbanistinėje aplinkoje kelia ne tik akivaizdūs triukšmo šaltiniai (transportas, statybos ir kt.), bet ir visa nuolat mus veikiančių garsų visuma, kuri ilgainiui iš fono virsta streso šaltiniu. Tankėjant miestams, didėjant transporto srautams, intensyvėjant socialinei veiklai, bendras triukšmo lygis auga greičiau, nei spėjama jį suvaldyti.

Transporto keliamas triukšmas (automobilių srautai, traukiniai, oro uostų veikla) išlieka dominuojančiu veiksniu – tai nuolatinis, dažnai neišvengiamas triukšmingas fonas, sklindantis gerokai toliau už jo šaltinio ribų. Prie jo prisideda komercinė veikla, žmonių srauto keliami garsai ir sezoniniai veiksniai: šiltuoju metų laiku žmonių judėjimas, lauko kavinės ir renginiai sukuria papildomą garsinį sluoksnį.

Triukšmo žemėlapiai, sudaromi daugelyje Europos miestų, rodo, kad didelė gyventojų dalis nuolat gyvena aplinkoje, kurioje garsinis fonas viršija sveikatai saugius lygmenis. O ilgalaikis triukšmo poveikis siejamas su miego sutrikimais, padidėjusiu nerimu, kraujospūdžiu ir širdies ligų rizika. Net ir tais atvejais, kai garsas neviršija normatyvų, tačiau yra monotoniškas, nenutrūkstamas arba turi ryškų tonalumą, žmogaus klausos sistema jį suvokia kaip stresinį.

Triukšmo poveikis urbanistinėms erdvėms

Nuolatinis triukšmas veikia ne tik sveikatą, bet ir miesto erdvių funkcionalumą. Jis mažina koncentraciją, keičia žmonių judėjimo maršrutus, daro įtaką sprendimams, kur sustoti, kiek laiko praleisti viešosiose erdvėse, ar apskritai jose būti. Pernelyg triukšmingose erdvėse žmonės vengia bendrauti, linkę trumpinti buvimo laiką ir trauktis į nuošalesnes zonas. Tokios erdvės palaipsniui praranda savo socialinę funkciją.

Pagrindiniai triukšmo šaltiniai miestuose

Kelių eismas

Geležinkeliai

Oro uostai

Pramoninės zonos

Bendras miesto triukšmas

Net vizualiai sėkmingi architektūriniai sprendimai gali tapti akustiniais spąstais, jei erdvėse dominuoja kieti, garsą atspindintys paviršiai. Aidą formuojančios formos, lygiagretūs fasadai ar uždari vidiniai kiemai gali sustiprinti tam tikrus dažnius ir sukurti diskomfortą net esant santykinai nedideliam triukšmo lygiui. Todėl projektuodami specialistai turi įvertinti, kad akustinis diskomfortas nebūtinai koreliuoja su decibelų lygiu. Patyręs profesionalas vietoje triukšmo mažinimo renkasi valdymo metodus, padedančius analizuoti ir formuoti harmoningą, funkcionalią ir tvarią akustinę miesto aplinką.

Triukšmo valdymo metodai

Efektyviai suvaldyti triukšmą mieste galima tik integruojant akustikinę analizę į projektavimo procesą nuo pradinės stadijos. Šią užduotį galima spręsti tik derinant urbanistinius, architektūrinius ir medžiagų inžinerijos sprendimus, nes viskas prasideda dar teritorijų planavimo etape ir tęsiasi parenkant įvairias konstrukcines detales. Urbanistinio mastelio sprendimai yra kertiniai, nes būtent jie lemia, kaip garsai sklis tarp kvartalų, gatvių ir viešųjų erdvių.

Teritorijų zonavimas ir žalieji barjerai

Teritorijų zonavimas – vienas pagrindinių triukšmo prevencijos metodų. Intensyvaus transporto, pramonės ar aktyvaus laisvalaikio zonų atskyrimas nuo gyvenamųjų teritorijų liedžia sumažinti akustinį krūvį. Tinkamas transporto infrastruktūros išdėstymas, apsauginiai želdynai ar buferinės zonos gali labai prisidėti prie triukšmo valdymo.

Žalieji barjerai, nors ir nėra visavertės triukšmo užtvaros, atlieka svarbų vaidmenį: → iš dalies sugeria ir skaido garsus, → minkština garsą, → kuria psichologinį atitolimo nuo intensyvaus miesto ritmo pojūtį.

Tinkamai suplanuotos žaliosios erdvės taip pat padeda valdyti judėjimo srautus ir formuoti tylesnes miesto „kišenes“.

Architektūriniai pastatų sprendimai

Architektūriniai pastatų sprendimai, jų tūriai, orientacija, fasadų struktūra tiesiogiai veikia garso sklidimą, atspindžius ir aidą. Pastatai gali būti projektuojami kaip akustiniai ekranai, apsaugantys vidinius kiemus ar viešąsias erdves nuo intensyviai naudojamų gatvių triukšmo. Optimaliai akustiškai suprojektuotame kvartale garsas gali būti nukreiptas aukštyn ir išsklaidytas. Reljefinės struktūros fasadai mažina aidą, išskaido nepageidaujamus dažnius. Šiame etape ypač svarbu tinkamai parinkti medžiagas: kieti, lygūs paviršiai stiprina atspindžius, o porėtos medžiagos sugeria ar išsklaido garsą, taip pagerindamos akustinį komfortą ne tik lauko, bet ir vidaus erdvėse.

Triukšmo valdymas tankiai užstatytose teritorijose

Triukšmą valdyti tankiai užstatytose teritorijose yra kur kas sudėtingiau, nes kyla papildomų iššūkių: vidiniai kiemai, nors vizualiai ir sukuria privatumo įspūdį, gali virsti akustiniais „rezonatoriais“, kuriuose tam tikri dažniai net sustiprėja. Siekiant to išvengti, rekomenduojama naudoti aidą mažinančias formas ir paviršius (želdinius, vertikalius akustinius skydus, reljefines sienas). Siauri, koridoriaus tipo perėjimai taip pat gali stiprinti garsą, todėl projektuojant svarbu vengti tiesių, lygiagrečių paviršių, kurie formuoja nepageidaujamus garso atspindžius.

Žemėlapyje parodyta, kokią dalį ES gyventojų veikia kelių eismo triukšmas, naktį viršijantis „miego trikdymo“ ribą. Apie 15 procentų ES gyventojų naktį veikia 50 dB ribą viršijantis kelių eismo triukšmas. (Žemėlapį parengė Europos triukšmo stebėjimo ir informavimo tarnyba)

Dieną kelių eismo triukšmo lygis viršija 55 dB ir tai turi įtakos mažiausiai 20 proc. ES gyventojų. Šiame žemėlapyje parodyta, kiek žmonių yra veikiami kelių eismo triukšmo, viršijančio šią ribą. (Žemėlapį parengė Europos triukšmo stebėjimo ir informacijos tarnyba).

Kompleksinė miesto triukšmo mažinimo strategija apima kelis lygmenis:

1. URBANISTINIS PLANAVIMAS:

» Tinkamas zonavimas, atskiriantis triukšmingas ir ramias zonas

» Žaliųjų zonų kaip natūralių garso barjerų integravimas

» Kelių, gatvių ir pastatų išdėstymo optimizavimas

» Eismo valdymo politika

» Transporto srautus mažinančių mišrios paskirties zonų kūrimas

2. INFRASTRUKTŪROS SPRENDINIAI:

» Triukšmo barjerai palei greitkelius ir geležinkelius

» Tyliųjų zonų kūrimas miesto centre

» Garsą sugeriantys augmenijos barjerai

» Garsą sugeriančių gatvių dangų klojimas

Bendras Kauno triukšmo žemėlapis (šaltinis digital.kaunas)

Pozityvus garsas – urbanistinės ir architektūrinės kokybės dalis

Akustinė analizė vis dažniau integruojama į šiuolaikinę architektūros praktiką. Tam tikra garsinė aplinka gali atlikti teigiamą funkciją, taip prisidėdama prie erdvės identiteto ir formuodama aplinkos patirtį, kaip tą daro šviesa ar medžiagiškumas.

Pozityvus garsas architektūroje gali būti formuojamas sąmoningai, atsižvelgiant į erdvės funkciją, intensyvumą ir naudotojų elgseną. Viešosiose erdvėse tokie garsai gali kurti foninį ritmą, padėti maskuoti nepageidaujamą triukšmą, stiprinti saugumo ir jaukumo pojūtį.

Natūralūs garsiniai elementai – vandens tekėjimas, augmenijos šnaresys – veikia kaip psichoakustiniai filtrai. Jie maskuoja transporto keliamą ar kitokį triukšmo šaltinį jo nesumažindami, atvirkščiai, padidindami garsų šaltinius, tačiau keičia jo supratimą, nukreipiant dėmesį į malonesnį garsinį foną.

Kultūriniai garsiniai akcentai, tokie kaip miesto laikrodžiai, bažnyčių varpai, gali tapti ne tik orientyrais, bet ir vietos tapatybę stiprinančiais elementais. Kai kuriose šalyse tokie garsai laikomi nematerialaus kultūros paveldo dalimi, sąmoningai saugomi ir integruojami į urbanistinį vystymą.

Garsinės instaliacijos, interaktyvūs objektai ar erdvės atveria naujų architektūros ir akustikos bendradarbiavimo galimybių.

Tokie projektai ne tik formuoja tam tikros vietos identitetą, bet ir skatina žmones tyrinėti erdvę. Akustika padeda kurti ryšį tarp žmogaus ir architektūrinės aplinkos.

Architektams tai reiškia, kad akustinė miesto aplinka gali būti formuojama ne tik slopinant nepageidaujamus garsus, bet ir sąmoningai įtraukiant tuos, kurie praturtina erdvės patirtį.

Akustinės miesto analizės matavimai ir modeliavimas

Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybių suprasti ir prognozuoti, kaip garsas gali paveikti urbanistinę ir architektūrinę aplinką. Akustiniai matavimai ir modeliavimas tampa ne tik papildomu projektavimo etapu, bet ir integruota proceso dalimi, leidžiančia priimti pagrįstus sprendimus. Tai ypač svarbu tankiai užstatytose teritorijose, kur vieno objekto akustinės savybės gali paveikti viso kvartalo garsinės aplinkos kokybę.

Akustiniai matavimai ir skaitmeninis modeliavimas

Skaitmeninis akustinės aplinkos modeliavimas yra ypač aktualus tankiai užstatytose teritorijose, kur vieno pastato sprendimai gali paveikti viso kvartalo akustinę kokybę.

Naudojant specializuotą programinę įrangą galima:

→ modeliuoti garso sklidimą erdviniuose miesto modeliuose;

→ identifikuoti didžiausios triukšmo koncentracijos zonas; → prognozuoti aido atspindžius;

→ analizuoti medžiagų ir fasadų sprendimų poveikį.

Integravus garso aplinkos analizę BIM sistemose, architektai gali vizualiai matyti problemines vietas, modeliuoti skirtingus fasadų sprendimus ir tiksliai apskaičiuoti, koks bus poveikis taikant vieną ar kitą medžiagą.

Psichoakustinis modeliavimas ir žmogaus patirtis

Svarbią vietą užima psichoakustinis modeliavimas – technologijos, leidžiančios ne tik matuoti fizinius rodiklius, bet ir prognozuoti, kaip garsas bus subjektyviai suvokiamas konkrečioje erdvėje. Tai ypač aktualu viešosioms erdvėms, kuriose siekiama skatinti socialinę veiklą, bendravimą.

Išmanieji jutikliai ir dirbtinis intelektas

Vis daugiau pasaulio miestų jau diegia išmaniųjų jutiklių tinklus, kurie realiuoju laiku stebi garsinius pokyčius. Tokie duomenys leidžia suprasti, kada ir kodėl kyla triukšmo pikai, kaip triukšmo lygis kinta skirtingomis savaitės dienomis ar metų laikais. Šie duomenys atveria galimybę priimti ne tik architektūrinius, bet ir judumo, infrastruktūros valdymo sprendimus.

Dirbtinis intelektas atlieka vis svarbesnį vaidmenį analizuojant didelius informacijos kiekius, kartu ir sklindančių garsų srautus –naudojant DI klasifikuojami triukšmo šaltiniai, modeliuojamas jų elgesys. Taip pat DI padeda kurti akustines strategijas, orientuotas į tvarius, ilgalaikius pokyčius, parodyti, kurios miesto vietos jautriausios transporto triukšmui, kiek garsą išskaido želdynai arba kaip naujas statinys paveiks gretimą užstatymą.

GEALAN LANGŲ SISTEMOS: technologijos ambicingiausioms architektūrinėms

idėjoms

Šiuolaikinė architektūra formuojama švarių linijų ir atvirų erdvių principais, kai langas tampa pastato charakterio dalimi ir šviesos valdymo įrankiu. Architektai ieško sprendimų, leidžiančių suderinti estetinę laisvę su tvarumu, o GEALAN langų profilių sistemos sukurtos būtent šiai užduočiai – integruoti langą į architektūrinę koncepciją nuo pirmojo projekto eskizo.

Sklandžiam projektavimo procesui

Projektuojant langus labai svarbu atsižvelgti į technines jų charakteristikas ir gamintojo galimybes. Jeigu langai projektuojami nepasitarus su gamintoju, galiausiai gali paaiškėti, kad nėra galimybių įvykdyti užsakymą. Dėl kilusių nesklandumų pailgėja projekto įgyvendinimo laikas, tenka koreguoti sumanymą, o kartais net gaminti visiškai kitokius langus.

GEALAN veiklos modelis orientuotas į bendradarbiavimą su architektais nuo idėjos iki realizacijos, kad kūrybinė vizija būtų įgyvendinta be kompromisų techniniam patikimumui. Šiam tikslui

GEALAN sukūrė projektavimo skaitmeninimo procesą – patikimą programinę įrangą GEALAN „Planersoftware 3.0“, leidžiančią tiksliai integruoti langų sistemas į pastato informacinį modelį (BIM). Tai padeda įvertinti konstrukcinius sprendinius bei energinius parametrus dar ankstyvoje projektavimo stadijoje.

Tarp siūlomų įrankių yra ir papildytosios realybės programėlės, suteikiančios galimybę lengviau įsivaizduoti projektą. Pavyzdžiui, nuskenavus pastato sieną, užsakovui galima pasiūlyti skirtingų langų ir pademonstruoti, kaip kiekvienas variantas atrodytų bendrame projekte.

Minimalistinės formos

Tačiau architektams šiandien taip pat tenka nelengva užduotis derinant techninį tikslumą su vizualiniu lengvumu – minimalistinės architektūros estetika diktuoja švarių linijų ir maksimaliai atvirų fasadų sprendinius, tačiau kartu statybos reglamentai reikalauja aukštų sandarumo parametrų.

GEALAN-KUBUS®, GEALAN-LINEAR® ir GEALAN-KONTUR® profilių sistemos buvo sukurtos kaip atsakas į šį iššūkį – jų geometrija leidžia sumažinti matomą rėmą ir padidinti stiklo plotą, neaukojant energinio efektyvumo ir konstrukcinio stabilumo. Kampuotos, precizinės profilių linijos leidžia formuoti minimalistinius fasadus, kuriuose langas tampa organiška bendros kompozicijos dalimi.

Kartu išlaikomi aukšti šilumos izoliacijos ir sandarumo rodikliai, būtini A++ klasės pastatams. Tai suteikia architektams galimybę projektuoti didelio formato vitrinas, kampinius langus ar ištisines stiklo plokštumas neaukojant energinio efektyvumo.

Neatsiejama šiuolaikinės gyvenamosios bei komercinės architektūros dalimi tampa ir didelio formato stumdomosios konstrukcijos, pavyzdžiui, GEALAN S 9000 HST arba GEALAN-SMOOVIO® sistema, užtikrinanti, kad didelės atveriamos angos būtų ne tik estetiškai švarios, bet ir sandarios bei patogios naudoti.

Stumdomųjų langų ir durų GEALAN profilių geometrija bei patikima sandarinimo technologija leidžia kurti fasadus, kurių ribos tarp vidaus ir išorės vizualiai išnyksta, o tai suteikia papildomą kūrybinę laisvę formuojant terasų, vidinių kiemų ar panoraminių erdvių sprendinius.

GEALAN-acrylcolor®: spalvų įvairovė ir ilgaamžiškumas

Svarbia šiuolaikinio pastato identiteto dalimi tapo išskirtiniai fasado spalvų sprendiniai, o spalvoto plastikinių langų paviršiaus gamybos technologija GEALAN-acrylcolor® jau daugiau nei keturis dešimtmečius išlieka inovacijų lydere.

GEALAN-acrylcolor® technologija leidžia plastikinius profilius padengti aukštos kokybės akrilo sluoksniu, kuris daugelį metų išlieka atsparus UV spinduliams ir atmosferos poveikiui. Skirtingai nei tradiciniai dažymo ar klijavimo būdai, spalva nėra dažoma paviršiuje – ji sulydoma su profilio pagrindu, todėl išvengiama blukimo ar lupimosi.

GEALAN-acrylcolor® langai laikomi vienais ilgaamžiškiausių ir patvariausių konstrukcinių elementų rinkoje. Vienas to įrodymų –Vilniaus Santaros klinikų fasadas. Jame dar 1999 m. sumontuoti bordinės spalvos langai iki šiol neprarado savo pirminės išvaizdos. Plati spalvų paletė apima tiek neutralius architektūrai būdingus pilkus ir juodus tonus, tiek ryškesnius akcentus. Ypatingą vietą užima šiuolaikinėje architektūroje madingi metalo atspalviai – aliuminio, grafito, bronzos ar šilto aukso interpretacijos. Jos leidžia langus paversti subtiliu, bet aiškiai atpažįstamu fasado akcentu, įgyvendinant ir klasikinius, ir visiškai nestandartinius sumanymus.

Tvarumas – GEALAN filosofija

Vis dėlto vienas pirminių architektūrinių kriterijų šiandien neabejotinai yra atsakingas požiūris į medžiagas ir gamybą. GEALAN profilių šerdys gaminamos iš perdirbtos plastiko žaliavos, gautos iš gamybos likučių ir atitarnavusių langų rėmų. Taip kuriamas uždaras medžiagų naudojimo ciklas, leidžiantis mažinti pirminių išteklių naudojimo mastą ir CO2 emisijas.

Ilgaamžiai profiliai, kurių nereikia dažyti ar sudėtingai prižiūrėti, būdami aukšto energinio efektyvumo, mažina pastato poveikį aplinkai visą jo gyvavimo laikotarpį. Todėl architektai gali pagrįsti savo sprendimus tiek estetiškai, tiek technologiškai, tiek tvarumo aspektais, integruodami atsakingus sprendimus į kiekvieną projektą.

Modernios GEALAN plastikinių langų ir durų profilių sistemos, inovatyvūs stumdomųjų konstrukcijų sprendimai, GEALANacrylcolor® spalvų galimybės, projektavimo palaikymas ir tvarus požiūris į medžiagas sukuria platformą, kurioje architektai gali realizuoti sudėtingiausias idėjas. Šiuolaikinėje architektūroje langas nebėra kompromisas tarp dizaino ir funkcijos – jis tampa pastato vertės, identiteto ir tvarumo išraiška, o GEALAN sprendimai padeda šią viziją paversti realybe.

www.gealan.lt

Šiuolaikinė architektūra

kuriama profesionalų ir visuomenės akimis

Pastaraisiais metais architektūroje ryškėja dialogo svarba – dėmesys krypsta į tai, kaip architektūra kuriama ir suvokiama tiek profesionalų, tiek visuomenės akimis. Augantis visuomenės aktyvumas ir architektų iniciatyva rodo kryptį atviro ir lygiaverčio pokalbio link.

Architekto ir bendruomenės narių tikslas iš esmės sutampa – kurti visuomenišką, gyvą miestą ir kokybiškas erdves žmonėms. Juk architektai taip pat yra miestų gyventojai ir

Šiaurės licėjus

bendruomenės nariai. Tačiau problemų kyla tuomet, kai šis pokalbis neįvyksta arba jo nuotrupos nustumiamos į kompetencijų ar edukacijos trūkumo paraštes.

Studijos „2L architects & engineers“ kūrybos vadovas Ignas Lukauskas ir studijos partnerė Viktorija Blažienė kalba apie tai, kad architektūra šiandien tampa pokalbiu apie miestą, atsakomybę, interesų susikirtimus ir teisę prisidėti prie sprendimų priėmimo.

Aistės Rakauskaitės nuotr.

„2L architects & engineers“ studijos partnerė, architektė Viktorija Blažienė

Godos Pazukaitės nuotr.

„2L architects & engineers“ studijos kūrybos vadovas Ignas Lukauskas

Kodėl su architektu ginčijamasi, o su gydytoju ne?

Architektūra iš prigimties yra vieša. Būtent todėl architektų sprendimai dažnai tampa viešų diskusijų objektu. Kaip pažymi Ignas Lukauskas, architektūra kasdien paliečia kiekvieną, todėl žmonės jaučiasi turintys teisę vertinti, kritikuoti ir siūlyti alternatyvas. Skirtingai nei medicinoje ar kitose srityse, architektūroje dažnas jaučiasi esmę suvokiantis iš subjektyvios asmeninės patirties.

Viena vertus, tai rodo, kad žmonėms rūpi jų aplinka. Kita vertus, diskusijos neretai virsta emociniais konfliktais, kai trūksta ne tik žinių, bet ir paaiškinimų, kodėl vienas ar kitas sprendimas yra racionalus.

Konfliktas Nr. 1: kompetencija

Architekto profesija susiduria su konfliktu – visi yra architektai.

Tačiau tai rodo, kad žmonės nesijaučia atskirti nuo sprendimų ir nori dalyvauti. Problema kyla tada, kai dalyvavimas neturi struktūros: žmonės reaguoja emocijomis, o ne argumentais, ir belieka tik dvi pozicijos – patinka arba nepatinka.

Svarbu suprasti, į ką nukreiptas šis konfliktas. Visuomenė dažnai klaidingai įsivaizduoja, kad už viso to stovi tik architektas.

Tačiau, kaip pabrėžia „2L architects & engineers“ kūrybos vadovas, čia yra kur kas daugiau sluoksnių.

Šiaurės licėjus buvo projektuojamas kelių dirbtuvių etapais, kur susirinko tiek mokyklos bendruomenė, tiek investuotojai. Dirbtuvių metu buvo analizuojami brėžiniai, funkcijos, sėkmingos praktikos pavyzdžiai ir anksčiau nepasiteisinę sprendimai. Mokyklos vizualizacija

„„Didžiausia baimė – sukelti nepateisinamą lūkestį, todėl svarbu nuolat komunikuoti, pristatyti procesą ir paaiškinti, kodėl įgyvendinami vieni ar kiti sprendiniai“.

„2L architects & engineers“ partnerė Viktorija Blažienė

II aukštas

I aukštas Rūsys

American International School of Vilnius (AISV).

Architektų vizualizacija

„Visų pirma, yra užsakovas ir jo tikslai, kurie ne visada gali sutapti su visuomenės norais. Žmonės pamiršta, kad tai yra privatus užsakovo sklypas, kuriame jis vysto verslą. Architektas visada yra žmogaus pusėje, nes mes kaip gydytojai esame davę priesaiką ir įsipareigoję visų pirma kurti žmogui. Todėl konfliktas atsiranda nesuprantant, kur yra miesto ribos, o kur užsakovo ribos“, – sako I. Lukauskas.

Konfliktas Nr. 2: edukacija

Visuomenė dažnai vertina galutinį rezultatą, tačiau nemato viso sprendimų kelio, kuris prie jo atvedė: urbanistinių apribojimų, teisinių normų, paveldosaugos reikalavimų, techninių galimybių ir ekonominių rėmų.

Kaip pabrėžia Ignas Lukauskas, kitų šalių patirtis rodo, kad ten, kur visuomenės edukacija architektūros klausimais yra nuosekliai vystoma, dialogas tampa brandesnis, o konfliktų kyla rečiau. Žmonės ne tik išsako nuomonę, bet ir geba ją argumentuoti suprasdami, kokiomis aplinkybėmis gimsta vienas ar kitas sprendimas.

Dėl edukacijos stokos architektūra neretai suvokiama kaip skonio klausimas, o architektas pozicionuojamas kaip menininkas. Tačiau jis yra srities profesionalas, įgalintas darniai sujungti visuomenės ir vystytojo poreikius, teisinius reikalavimus ir kūrybines įžvalgas. Diskusija tuomet neišvengiamai redukuojama iki paviršinių reakcijų „gražu“ arba „negražu“. Tačiau šiuolaikinė architektūra veikia kur kas platesniame lauke: ji formuoja socialinius ryšius, judėjimo įpročius, saugumo pojūtį, miesto tapatybę.

„Mes, architektai, esame suinteresuoti edukuoti visuomenę ir auginti būsimą vystytoją. Inicijuojamos kūrybinės dirbtuvės padeda išgirsti vienas kitą, o organizuojamos įvairios jaunųjų architektų programos siekia lavinti vaikų supratimą apie supančią aplinką“, – pabrėžia I. Lukauskas.

Apie architektūrą reikėtų kalbėti ne tik tuomet, kai kyla konfliktas dėl konkretaus projekto, bet nuosekliai – nuo mokyklos suolo, viešose diskusijose, pristatymuose, atviruose konkursuose, plėtojant bendruomenines iniciatyvas. Tik tada visuomenė iš stebėtojo gali tapti lygiaverčiu projekto partneriu.

Konfliktas Nr. 3: viešinimo „nutylėjimas“

Dažnai architektūra paliečia visuomenę tik tuomet, kai sprendimai jau yra faktiškai priimti, t. y. viešinami projektiniai pasiūlymai arba objektai jau įgyvendinti. Neretai žmonės net nenutuokia apie planuojamus ar įgyvendinamus projektus, o požiūris „kažkur kažkas paskelbė“ tėra teisinio įsipareigojimo vykdymas, niekuo nesusijęs su noru išgirsti, įsisavinti, galų gale skatinti įtraukti gyventojus į projektavimo procesą.

Šie procesai labai priklauso tiek nuo architekto, tiek nuo užsakovo ir to, kiek konkretus projektas yra svarbus visuomenei. Pripažinkime, kad ne tiek daug paprastų gyventojų naudojasi „Infostatyba“ ar reguliariai naršo savivaldybių svetainėse. Net jei viešinimas nėra privalomas, tai gali būti atliekama savanoriškai. Visuomenės įtraukimo iniciatyvos neapsiriboja teisiniu įsipareigojimu viešinti projektus. Šiandien šis santykis po truputį keičiasi ne tik dėl augančio visuomenės pilietiškumo, bet ir dėl pačių architektų pastangų ieškoti naujų projektavimo būdų.

„Architekto darbas yra daugiasluoksnis, tad socialinis įtraukimas virsta papildoma projektavimo dalimi. Architektūra iš esmės yra humanitarinis mokslas, tačiau dabar vyksta pokytis, kai architektas turi pasiimti informaciją iš socialinio sluoksnio dar ankstyvoje stadijoje, prieš projektuodamas ir teikdamas projektinius pasiūlymus“, – kalba I. Lukauskas.

Statybos techniniai reglamentai numato, kad visuomenės informavimo ir dalyvavimo tvarka galioja svarstant statinių ar statinių dalių projektinius pasiūlymus (PP), kai planuojama statyti visuomenei svarbų statinį ar jo dalį arba statinį sklype be detaliojo plano, kai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Taip pat reglamentuota, kaip ta informacija turi būti pateikta.

Kitaip tariant, norminis viešinimo ir visuomenės įtraukimo mechanizmas yra aktyvus tik kai yra rengiamas PP ir tik tais atvejais, kai jis yra taikomas. Vis dėlto, „visuomenei svarbaus statinio“ apibrėžimas išlieka formalus. O kalbant apie viešąsias erdves, Lietuvoje teisiškai jos dažnai iškrinta iš griežtos privalomos viešinimo procedūros, nes formaliai nėra „statiniai“, nors jų poveikis visuomenei yra itin didelis.

British School of Vilnius. Norbert Tukaj nuotr.

Būtinoji praktika – visuomenės dialogas prieš projektinius pasiūlymus

Architektai neatmeta minties, kad keisti sukurtą projektą (net ir pasiūlymų stadijoje) yra sudėtinga. „Kai architektūra tampa kūnu, susidurti akistata su ją keičiančiais komentarais nėra emociškai lengva, kartu tai yra laikui itin imlus procesas“, – pasakoja I. Lukauskas.

„Iš esmės architektūra atsiranda nuo idėjos ir žodžio. Žmonės komunikuoja mintis, o architektai, vystytojai užprogramuoja jas savo užduotyse. Prasidėjus projektavimui iš anksto turime visuomenės ir užsakovo parengtą užduotį, todėl sudėtinga po tam tikro laiko grįžti, keisti projektą pagal naujas mintis ir pasiūlymus“, –tęsia kūrybos vadovas.

Esminiai dialogo kintamieji:

→ Edukacija. Visuomenė yra įpratusi matyti „paveiksliuką“ prieš ir po, tačiau architekto virtuvė sudėtinga. Čia susikerta biudžetai, reglamentai, inžineriniai apribojimai, užsakovo ambicijos, kur kiekvienas sprendimas yra pagrįstas. Būtina suprasti šią nematomą virtuvę, jei kalbama apie brandesnį visuomenės santykį su architektūra.

→ Viešinimas ir įtraukimas. Viešinimas neprivalo apsiriboti tik formalumu. Architektas ir vystytojas turi moralinę pareigą kurti kokybišką, visuomenės poreikius atliepiančią architektūrą. Tačiau ir pats žmogus turi domėtis, kas vyksta jo aplinkoje.

→ Užduoties parengimas. Kokybiškas projektas prasideda nuo kokybiškos užduoties. Kuo platesnis dalyvaujančiųjų ratas, tuo tikslesnė tampa projekto kryptis. Vis svarbiau užduotį formuluoti taip, kad ji nusakytų ne tik funkciją, bet ir prioritetus, vertybes bei tikslus. Be to, patys architektai gali įtvirtinti šį principą savo darbo kultūroje.

„Esame įtraukę į savo sutartis mūsų studijos filosofiją atspindinčius punktus: kūrybines dirbtuves su bendruomene ir tvarumo kriterijus, kurie mums tampa projektavimo ašimi. Siekiame, kad dialogas ir įtrauktis vyktų nuo pirmos dienos, kol dar nėra linijų, tik klausimai ir galimybės“, – sako I. Lukauskas.

Medinės klasės statybos Bučoje kartu su vietos bendruomene ir architektų komanda. Architektų darbas statybų aikštelėje tapo puikia pamoka patiems „pasimatuoti“ suprojektuotus sprendimus. Architektų archyvo nuotr.

Kūrybinės dirbtuvės –žingsnis į žmogišką architektūrą

Studijos „2L architects & engineers“ partnerė Viktorija Blažienė sako, kad jų posūkis į atvirą pokalbį su visuomene išryškėjo projektuojant mokyklas. Kol biure vyravo industrinės, komercinės paskirties projektai, bendruomenės balsas buvo labiau epizodinis. Tačiau edukaciniai projektai atvėrė kitokį požiūrį į projektavimo logiką, o kūrybinės dirbtuvės suformavo gilesnį ryšį su bendruomene.

„Natūraliai pajutome, kad negalime projektuoti mokyklos nematydami, kuo gyvena vaikai, mokytojai, administracija“, –sako ji.

Vaikai, kurie jaučia architektūrą

British School of Vilnius (BSV) mokykloje „2L architects & engineers“ komanda dirbo su pačiais mažiausiais vaikais. Iš pradžių kaip su svajotojais, kuriems duodama teisė išsakyti viską be ribų. Bet net tada jų įžvalgos buvo labai tiksliai susietos su realybe.

„Vaikai labai tiksliai pastebi detales: jie kalbėjo apie būtinybę turėti laikrodį valgykloje, nes mokykloje nėra skambučių, apie vietą vandens buteliukams, kurios trūksta, apie minkštą bibliotekos baldų kampą, kuris įstrigo visiems kaip „idealios mokyklos“ simbolis. Kūrybiškumo ir fantazijų apie disko rutulį direktoriaus kabinete taip pat netrūko, bet iš tokių svajonių gimsta tikri projektavimo orientyrai: kur jaučiamas saugumas, kur yra žaidimo laisvė, o kur norisi pasislėpti“, – sako V. Blažienė.

Architektei tai buvo priminimas: vaikai stebi aplinką ne mažiau jautriai nei suaugusieji, tik jie tą daro ne teorijomis, ne brėžiniais, o kūnu.

„„Visuomenė yra papildomas architektūros sluoksnis. Architektas projektuoja pastatą ne sau, o jiems, ten gyvens jie“.

„2L architects & engineers“ kūrybos vadovas Ignas Lukauskas

Brandus pokalbis su mokyklos bendruomene

Šiaurės licėjuje procesas jau buvo brandesnis – surengtos net kelios kūrybinės dirbtuvės, kuriose dalyvavo mokytojai, administracija ir investuotojai. Dirbtuvių metu mokykla buvo analizuojama pasitelkus brėžinius, funkcijas, sėkmingos praktikos pavyzdžius ir anksčiau nepasiteisinusius sprendimus. Čia išryškėjo architektų vizijos ir kasdienių poreikių susidūrimas: kaip kurti atviras, natūralios šviesos kupinas erdves ir kad šie sprendiniai netaptų mokinių blaškymosi priežastimi. Kalbant apie triukšmo valdymą, skaidrumo ir saugumo santykį koridoriuose, apie matomumo, atvirumo svarbą mokiniams su sensoriniais sutrikimais, išgryninamos užduotys, kurios tapo projekto ašimi.

„2L filosofija remiasi visapusišku bendravimu – vengiame kalbėtis tik su viena puse, nes geram rezultatui būtina išgirsti ir statytojus, ir savivaldybę, ir mokyklos administraciją, ir pačius mokinius“, – sako V. Blažienė.

Kūrybinės dirbtuvės Bučos mokyklos bendruomenėje

„2L architects & engineers“ patirties krepšelyje Bučos mokyklos projektas užima ypatingą vietą. Ukrainos kontekste greitis ir finansai diktuoja tam tikras sąlygas, tačiau dėl didelio tempo architektai nenorėjo pakliūti į tipinių, neapgalvotų sprendimų spąstus. Čia bendruomenė įsitraukė dar stipriau – architektai siekė, kad žmonės būtų išgirsti, bet kartu atsivertų naujoms galimybėms ir idėjoms.

„Norėjome įgalinti žmones kurti nuosavą erdvę, išanalizuoti galimybes projektuoti šiuolaikišką mokyklą. Daug diskutavome apie atvirumą ir saugumą – mokyklos teritorija turi būti saugi mokiniams, bet kartu atvira bendruomenei, kuriai ji gali būti kaip sporto ar susibūrimų erdvė. Pavyzdžiui, Lietuvos mokyklose negali vykti jokios kitos veiklos, tačiau noras išnaudoti didžiules patalpas paskatino ieškoti kompromisų remiantis Bučos mokyklos pavyzdžiu“, – teigia V. Blažienė.

Architektai dalyvavo ne tik dirbtuvėse, pačioje projektavimo stadijoje, bet ir patys prisidėjo prie statybų – šiuo metu yra pastatyta medinė klasė, aplink formuojamos edukacinės lauko zonos. Studijos partnerė pripažįsta, kad tai buvo puiki praktinė

pamoka: „Aparėme, kas veikia, o kas ne. Taip gimsta supratimas ir didesnė pagarba statytojams. Taip pat įsivertinome, kaip galima tobulinti procesą planuojant medžiagų tiekimą, laiką ir organizuojant kitus etapus, kad statybos vyktų sklandžiai ir efektyviai.“

Technologijos skinasi kelią bendradarbiaujant su visuomene

Sekdamas gerąja studijos praktika, kūrybos vadovas Ignas Lukauskas išsakė savo požiūrį į šiuolaikišką partnerystę su visuomene: „Anksčiau kūrybinės dirbtuvės vykdavo „ant popieriaus“. Nors itin svarbu palaikyti gyvą ryšį su žmonėmis, vis dėlto šiuolaikinės technologijos palengvino ne tik tarpusavio pokalbį, bet ir patį projektavimo procesą biure.“

American International School of Vilnius mokyklos kūrybinių dirbtuvių metu architektai parengė skaitmeninį pagrindą – virtualiąją erdvę „Miro“ platformoje su scheminiais mokyklos planais. Vaikai ir mokytojai galėjo neribotai prisijungti prie platformos ir dalytis savo komentarais, pastabomis ir pavyzdžiais.

Skaitmeninės kūrybinės dirbtuvės:

→ suteikė daugiau galimybių: vienoje virtualiojoje vietoje surenkama daugiau informacijos: bendruomenė dalijosi komentarais, skaitmeninėmis lipdukų versijomis (angl. sticky notes), analogais ir savo mokyklos nuotraukomis su pastabomis;

→ paskatino prisidėti visus dalyvius: už ekrano drąsiau pasijuto ir tie, kurie įprastai bijotų kalbėti prieš klasiokus, kitus mokytojus ar direktorių. Nors visų prisijungusiųjų vardai buvo matomi, vis dėlto paskatino kalbėti atviriau;

→ palengvino informacijos apdorojimą: architektai bet kuriuo metu gali grįžti į platformą ir pasitikrinti informaciją, komentarus ir idėjas – nebeliko neaiškių užrašų, kalno popierių.

„Architektūra yra taktilinė ir vizualinė patirtis, socialiniai ryšiai, tad neapsiribojome tik skaitmenizuotomis dirbtuvėmis. Technologijos padėjo pasiruošti, suorganizuoti kiek chaotišką informaciją į sluoksnius ir erdves. Vėliau sekė aptarimai jau mažesniame rate, kurių metu pasitikrinome, ar taip supratome, taip pat dirbome su medžiagiškumu, interjeru ir detalėmis“, – pasakoja I. Lukauskas.

„Šiuolaikiniai vaikai puikiai išmano technologijas, o noras skaitmenizuoti šį procesą padėjo atrasti ir patobulinti architektūrinę kalbą ne architektams“, – antrina V. Blažienė.

Žmogiška architektūra kuriama atvirai

„2L architects & engineers“ akcentuoja, kad kokybiška architektūra gimsta tik įtraukiant įvairius dalyvius – nuo bendruomenės narių iki vystytojų ir miesto institucijų. Lietuvoje galima rasti ne vieną sėkmingą pavyzdį.

Vilniaus vystymo kompanija rodo, kad viešinimas ir atviras kvietimas bendruomenei gali tapti veiksminga praktika: atviri renginiai socialiniuose tinkluose ar viešos diskusijos padeda žmonėms suprasti projektą ir įsitraukti į sprendimų procesą. Pasak I. Lukausko, „vienas negali daug padaryti ar pasiekti, reikia būti pirmam, kuris užkuria kaip degtukas, o bendruomenė prisijungia“.

Iš šių patirčių matyti, kad sėkmingas rezultatas atsiranda tada, kai dialogas vyksta atvirai, kompromisai ieškomi kartu, o architektūra kuriama remiantis žmonių poreikiais. Tuomet galime tikėtis žmogui artimesnės architektūros ir greitesnio rezultato.

Jautrus Bučos mokyklos kontekstas privertė dar stipriau gilintis į bendruomenės poreikius. Architektai atsisakė kartotinio projekto vystymo ir, įtraukdami į diskusijas sinteresuotas grupes, pritaikė sprendimus, kurie geriausiai atlieptų sklypo ir bendruomenės poreikius. „2L architects & engineers“ vizualizacijos

Nuotekų valymo technologijos, formuojančios

estetišką

eksterjerą ir tvarią aplinką

Šiuolaikinių pastatų statybos procese svarbu ne tik estetika, patogus suplanavimas, bet ir atsakingas požiūris į gamtą bei jos naudojamus išteklius. Griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams, augant pakartotinio vandens naudojimo poreikiui ir intensyvėjant urbanizacijai, nuotekų tvarkymas tampa neatsiejama miesto erdvių planavimo dalimi. „BioTornado“ – biologiniai nuotekų valymo įrenginiai – yra ilgaamžiai, jų veikimo parametrai nuolat viršija ES normas, taip užtikrinamas tvarumas, saugumas ir žmonių komfortas. Įrenginiai išliks veiksmingi ir ateityje, net jei kokybės standartai bus dar labiau griežtinami“, – teigia UAB „Biotechnologijos grupės“ projektų vadovas Kęstutis Dakinevičius.

Aukštesni kokybės rodikliai

Pagal Lietuvos reikalavimus visi valymo įrenginiai iš nuotekų turi išvalyti fosforo, azoto ir kitus elementus, kurie yra pagrindiniai į aplinką išmetami teršalai. „BioTornado“ nuotekų valymo įrenginiai yra vieninteliai Lietuvoje, turintys 8 kameras, išvalymo rodikliai siekia 98 % ir viršija griežtus ES saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

UAB „Biotechnologijos grupė“ gamina nuotekų valymo įrenginius „BioTornado“, kurie ne tik valo nuotekas, bet ir suteikia ilgalaikę naudą klientui bei aplinkai, derindama technologinį efektyvumą su patogumu. Įmonė projektuoja, gamina, montuoja ir atlieka techninę įrenginių priežiūrą, todėl klientui nereikia ieškoti

papildomų paslaugų teikėjų. Tai padeda taupyti laiką ir išvengti brangiai kainuojančių klaidų.

„BioTornado“ prisideda prie vizualinės estetikos ir jaukumo palaikymo. Įprastai standartinės nuotekų išgriebimo duobės būna nesandarios, todėl nuotekos gali prasiskverbti į gruntinius vandenis, o išvalius talpyklą kieme tvyro nemalonus kvapas, mažinantis gyvenimo komfortą. Sandari „BioTornado“ konstrukcija neleidžia nuotekoms patekti į aplinką. Talpyklos dangtis yra vos 70 cm skersmens, montuojamas lygiai su žemės paviršiumi, todėl eksterjeras atrodo estetiškai. Per jį lengvai pravažiuoja žolę pjaunantys robotai, o tai palengvina aplinkos priežiūrą.

Normos / standartai „BioTornado“ rezultatas

Bendrasis azotas (Nb) 25 mg/l 16,3 mg/l

Bendrasis fosforas (P) 5 mg/l 1,56 mg/l

Biocheminis deguonies poreikis per 5 dienas (BDS₅) ≥70–90 % 97,6 %

deguonies poreikis (ChDS) ≥75 % 94,5 %

„BioTornado“ eksploatacinės išlaidos, palyginti su standartinėmis nuotekų išgriebimo duobėmis, yra gerokai mažesnės. Priklausomai nuo talpyklos dydžio, nuotekų išgriebimo duobes reikia reguliariai išsiurbti – kas 2 savaites ar 3 mėnesius, o paslaugos kaina siekti 80–100 Eur. „BioTornado“ įrenginys yra tvirtas ir ilgaamžis, o jo priežiūra yra kur kas paprastesnė – talpykla išsiurbiama vos 1 kartą per metus. Įrenginiui suteikiama 10 metų garantija, pati talpykla yra pagaminta iš polipropileno, kurio nusidėvėjimas net ir per 50 metų yra itin minimalus. Tad tikėtina, kad „BioTornado“, kaip ir pastatytas būstas, gali savininkui tarnauti visą gyvenimą.

„BioTornado“ – daugiau nei valymo įrenginiai

Keičiantis visuomenės poreikiui, keičiasi ir „BioTornado“ įranga. Pradėjusi veiklą kaip technologinis sprendimas nuotekų valymo srityje, šiandien įmonė prisideda prie aplinkos tvarumo ir vizualinės kokybės gerinimo. Išvalytose nuotekose gerokai sumažintas azoto ir fosforo, patenkančio į aplinką, kiekis, todėl šalia esančiuose vandens telkiniuose nesusidaro dumblių pertekliaus, išvengiama vandens žaliavimo ir nemalonaus kvapo, o ekosistemos išlieka nepakitusios. Tai mažina gruntinio vandens ir vandens telkinių užterštumą, gerina miesto ir kraštovaizdžio estetiką bei gyventojų patogumą.

„BioTornado“ išvalytas vanduo tampa vertingu ištekliumi, kurį galima panaudoti antrą kartą, ypač šiltųjų kraštų regionuose, kur riboti vandens ištekliai. Juo galima laistyti želdynus, naudoti techniniuose procesuose, taip mažinant gruntinio vandens suvartojimo mastą. Siekiant maksimalaus tvarumo galima derinti lietaus surinkimo talpyklas su „BioTornado“ nuotekų valymo įrenginiais, sukuriant uždaro ciklo vandens naudojimo sprendimą, kuris sąmoningai tausoja gamtos išteklius.

Galiausiai UAB „Biotechnologijos grupės“ pristatomos technologijos taip pat gali padidinti pastatų energinį efektyvumą. Vienas unikaliausių projektų – naujai statomas SPA centras Palangoje. Jame įrengta didelė akumuliacinė talpykla, kuri leidžia iš baseinų, pirčių ir dušų surinktą šiltą vandenį nukreipti į šilumos siurblius, kurie šildo pastatą. Tokiu būdu dar neatvėsęs vanduo įgauna papildomą vertę kaip energijos šaltinis, efektyviai optimizuojantis pastato eksploataciją ir mažinantis energijos sąnaudas.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos

Anot projektų vadovo K. Dakinevičiaus, valymo įrenginių atstovai į statybos projektą turėtų būti įtraukti nuo pat pradžių. Tai padėtų išvengti projektavimo klaidų, sutaupyti laiko ir finansų. Žaliosios erdvės, inžineriniai tinklai, vandens gręžiniai, važiuojamoji dalis ir kiti projekto objektai sujungiami sinergiškai, siekiant išlaikyti funkciškai patogias ir estetiškas erdves. Pavyzdžiui, nuotekų valymo įrenginiai turėtų būti projektuojami lengvai privažiuojamose dalyse, paliekant bent 1–2 m nuo želdynų, kad aptarnaujantysis personalas, teikdamas paslaugas, turėtų vietos pasidėti reikiamą įrangą ir išvengtų žaliųjų zonų pažeidimo.

Svarbu įvertinti ir grunto savybes. Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, nuotekų valymo įrenginių projektuotojai parenka tinkamiausią įrangos infiltracinį sprendimą, kad ateityje nekiltų problemų tiek naudojantisįrenginiais, tiek juos prižiūrint.

Ekspertų pripažinimas

Projektų vadovas K. Dakinevičius džiaugiasi, kad biologinius nuotekų valymo įrenginius „BioTornado“ vis daugiau renkasi ne tik būstus planuojantys statyti fiziniai asmenys, bet ir gyvenamųjų namų kvartalų vystytojai. Praėjusiais metais įmonė dalyvavo įrengiant 60 būstų kvartalą, o šiemet planuojama įsitraukti į dar ambicingesnį projektą – 100 individualių namų kvartalo vystymą. Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai „BioTornado“ gaminami individualiai ir tinkami nuo pačių mažiausių iki pačių didžiausių namų. Tai gali būti sodo nameliai, vasarnamiai, administraciniai pastatai ar gamybinės patalpos. Vienas tokių įrenginių gali aptarnauti gyvenvietę, viešbutį ar kitą objektą, kuriame kaupiasi iki 250 gyventojų nuotekos. Svarbu nepamiršti, kad, renkantis būsto statybos partnerius, svarbu įvertinti ne tik kainą, bet ir technologijas, kurios suteikia gyvenimui kokybę, patogumą ir neįkainojamą patirtį.

Tarp vėjo, šviesos ir laiko: gyvenamasis namas

Klaipėdos pajūryje

Gyvenamasis namas „VGP 35“

Vieta: Klaipėda

Plotas: 214 m²

Architektūra: „Very Good Architecture Company“: Aya Voišnis, Gediminas Kirdeikis

Interjero dizainas: Aya Voišnis

Kraštovaizdžio architektūra: Aya Voišnis

Fotografas: Antanas Štrimaitis

Vos kelių minučių atstumu nuo jūros kranto Klaipėdos miesto pakraštyje įsikūrė privati rezidencija. Šiuolaikinis gyvenamasis namas „VGP 35“ kviečia kalbėti apie architektūrą, kuri formuojama ne tik vizualine prasme, bet ir pojūčiais. Projekto autoriai – studijos „Very Good Architecture Company“ architektai – vietoje akivaizdžių regiono orientyrų atspirties tašku pasirinko dialogą su aplinka ir vietos kontekstu. Tai architektūra, kuri neskuba būti pastebėta, tačiau ilgainiui ją atskleidžia medžiagos, erdvinė struktūra, detalės ir laikui nepavaldūs sprendimai. Privatus namas išsiskiria nuosekliu architektūros ir interjero vientisumu bei gebėjimu kasdienybę paversti dinamiška, o kartu ir ramybę menančia patirtimi.

Architektūros ilgaamžiškumas: laiko, pokyčių ir požiūrio sankirta

Apie šiuolaikinę gyvenamąją architektūrą galima žvelgti kaip į lėtą, apgalvotą procesą, kur svarbūs ne tik kokybiški sprendimai, bet ir jų kaita laikui einant. Architektūros studija „Very Good Architecture Company“ savo darbuose dažnai artėja prie Rytų regiono architektūrinės filosofijos, pagal kurią gyvenamieji pastatai yra tarsi gyvos būtybės – prisitaikančios, judančios ir atviros pokyčiams.

Projekto vadovė, architektė Aya Voišnis, paklausta apie namo architektūros požiūrį į ilgalaikiškumą ir kultūrines vietos vertybes, atsakė, kad Vakarų kultūroje, taip pat ir Lietuvoje, gyvenamosios architektūros ilgaamžiškumas dažnai suvokiamas statiškai, kaip pastovumo, tvirtumo ir „nepajudinamumo“ simbolis. Namai projektuojami kelioms kartoms, siekiant išlaikyti formą ir funkciją nepakitusias dešimtmečius. Rytuose gyvenamieji namai dažniau pritaikomi trumpesniam laikotarpiui, o tai neišvengiamai susiję su gamtos stichijomis: taifūnais, žemės drebėjimais, kurie ir diktuoja tokį lankstumo bei prisitaikymo požiūrį.

„Ši priešprieša matoma ir konstrukcijose: Rytų regiono namai dažnai turi paslankias, judančias struktūras, kurios tarsi gyvena kartu su žeme ir aplinka. Vakaruose namo projekte vyrauja tvirta struktūra, kurios architektūra nepajudinama ir nekintama. Tačiau namo tūrinė kompozicija išlaiko dinamišką lengvumą: vietose, kur buvo įmanoma pakabinti tūrius be papildomų atramų, atsisakyta bet kokių kolonų, o ten, kur atramos buvo būtinos, sukurtas specialus kolonų dizainas, prisidėjęs prie fasado kompozicijos daugiasluoksniškumo“, – sako architektė.

Pajūrio architektūra Klaipėdos kontekste

Klaipėdos pajūryje iškilęs privatus namas iš pirmo žvilgsnio paneigia įprastą pajūrio užstatymo logiką – statyti kuo arčiau kranto, žvelgiant į jūros horizontą. Čia jūra ne tiek matoma, kiek juntama per vėją, šviesą, spalvas ir medžiagas, kurios atspindi vietos tapatybę. Tai jautrus santykis su aplinka ir nuosekli eksterjero ir interjero architektūrinės kalbos sąsaja.

„Kai nėra dominuojančio vizualinio orientyro ar krypties, architektūra pradeda reaguoti į tai, kas arčiausiai – į pačiame sklype esantį kontekstą: kaimyninių namų užstatymą, dominuojančias vėjo ir saulės kryptis ir, svarbiausia, sklype esančius medžius“, –sako projekto autorė.

Individualaus namo planinė struktūra gimė ne iš noro orientuotis į tolį, bet į artimą kontekstą, kurio akcentas – brandus medis pačiame sklypo centre, tapęs esminiu sprendimų atskaitos tašku. Sprendimas formuoti kryžiaus formos tūrį – pragmatiškas ir jautrus veiksmas, bandymas apeiti medžio šaknų sistemą. Nors statybų metu vis dėlto medžio išsaugoti nepavyko, ši pirminė intencija išliko viso projekto ašimi. Vietoje buvusio medžio atsodintos kelios pušys, o pats namas išsaugojo erdvinį santykį su želdynais.

Pastato forma paprasta, tačiau tūriškai išskaidyta į smulkesnius elementus, vizualiai sumažinant statinio siluetą. Mažosios architektūros elementuose atsiranda smulkios vertikalių plyšių detalės, kurių charakterį atkartoja sklypo tvoros dizainas.

„

„Kai nėra dominuojančio vizualinio orientyro ar krypties, architektūra pradeda reaguoti į tai, kas arčiausiai – į pačiame sklype esantį kontekstą.“

Arch. Aya Voišnis

Vietos tradicijas ir kontekstą atspindintis medžiagiškumas

Fasado medžiagiškumas šiame projekte atlieka ne tik estetinę, bet ir erdvinę funkciją. Varis dėl oksidacijos proceso laikomas dinamiška ir kintančia medžiaga, su laiku jo paviršius keičiasi ir formuoja unikalią natūralią patiną. Tamsios plytelės, nors ir statiškos, kontrastuoja su vertikaliais vario elementais, o tai toliau skaido pastato tūrį.

Varinio fasado ritmika persikelia ir į namo interjerą, kur mažesni interjero elementai – vario spalvos maišytuvai, dalis dekoratyvinių šviestuvų – užbaigia vientisą vizualinį perėjimą iš išorės į vidų.

Šį ryšį sustiprina ir centrinė pastato ašis, kuri yra tiek pagrindinė judėjimo kryptis, tiek vizualiai paradinį ir vidinį kiemus jungiantis centrinis pirmo aukšto elementas. Iš vienos pusės įėjimo holas yra visiškai skaidrus – taip sušvelninamas patekimas iš lauko į vidų.

Tik įėję į pastatą atsiduriame ant šios ašies, iš kurios matome iki pat galinio kiemo.

Pirmame pastato aukšte dominuoja tamsesnės, kontrastingesnės medžiagos:

→ tamsi sodraus ąžuolo lukšto faneruotė;

→ akcentinė tamsiai žalia plytelė; → tamsus ąžuolinis parketas.

Antrame aukšte naudojami šviesesni tonai, molio tinko dekoras. Visos šios medžiagos atkartoja aplinkoje esantį kontekstą ir jo spalvų paletę – tamsiu ąžuolo lukštu atkartojami pajūrio pušų kamienai, žalia plytele – jų blizgūs spygliai, molio tinku – kopų smėlis.

„Medžiagiškumo sprendimai kontekstualiai atsižvelgia į Klaipėdos regiono architektūros tradicijas, kurioms didelę įtaką darė Vokietijos statybinė kultūra. Todėl projekte pasirinktos plytos, natūralus varis bei kitos apdailos medžiagos tapo tiltu tarp vietos kolorito ir šiuolaikinio architektūros dizaino“, – sako architektė A. Vošnis.

Erdvinis judėjimas ir tęstinumas

Laiptinės zona namo kompozicijoje išskirta kaip atskiras tūris, kurio sienų, grindų ir lubų apdaila – ąžuolo faneruotė – suformuoja aiškų vertikalios ašies atskyrimą. Kiekvienas iš antrame aukšte įrengtų miegamųjų kambarių žvelgia į skirtingas pasaulio puses, o pagrindiniame miegamajame įrengta ir atskira drabužinė. Bendrame vonios kambaryje įrengta funkciškai atskira vonios zona, kur ąžuolo faneruotės skydų apdaila suteikia šilumos ir prabangos jausmą.

„Interjeras atspindi fasade matomą medžiagų paletę, – pasakoja architektė, – kuri sukuria harmoningą ryšį tarp vidaus ir išorės, o atsikartojančios apdailos medžiagos padeda išlaikyti vientisumą individualių kambarių erdvėse. Šio namo interjeras solidus, kurtas brandaus skonio porai – jame matome garsių italų dizainerių šviestuvus bei premium klasės baldus.“

Gyvenamasis namas – tarp kontrasto, dinamikos ir improvizacijos

Kontrasto principas taikomas ir projekto aplinkos sprendiniams. Įžengus į pagrindinį kiemą matomas minimalus ir aiškus dizainas – įrengta automobilių statymo vieta ir erdvė naujai sodintoms pušims, naudojama išskirtinai vienos medžiagos danga. Vidiniame kieme gausu įvairių funkcijų, tad įrengta:

→ valgomojo ir maisto ruošimo zona terasoje;

→ įleista sukūrinė vonia kartu su lauko dušu;

→ atokiau – unikalaus dizaino betoninė poilsio erdvė.

Tiek sklypo, tiek interjero erdvės skirtos ne reprezentatyviai architektūrai, o veikiau jautriam kasdienybės pajutimui. „Kiekvienas mūsų projektas atspindi jame gyvenančios šeimos gyvenseną tiek, kiek užsakovas yra linkęs įsitraukti. Šiuo atveju tai buvo nuolatinis ir nuoseklus procesas, todėl ir rezultatas nusako šeimos poreikius, o vietinę dvasią diktavo kontekstas. Kaip studija, mes tų pačių sprendinių savo projektuose nekartojame – nuolat eksperimentuojame ir bandome ieškoti naujų tūrinių, šviesos, medžiagos, tektonikos kompozicijų. Kiekvieno projekto šeima padiktuoja savus poreikius, estetikos suvokimo standartus. Kiekviena vieta turi savo kontekstą“, – sako studijos „Very Good Architecture Company“ partnerė architektė Aya Vošnis.

Pastatas, kaip ir visi naujai projektuojami statiniai, atitinka A++ klasę – įdiegti energiją tausojantys ir patogumą užtikrinantys sprendiniai. Name įrengta geoterminio šildymo sistema, elektros energiją gamina saulės kolektoriai, namo viduje numatyta centrinė dulkių siurblio sistema, o apšvietimo ir elektros instaliacija yra iš dalies automatizuotos. Tačiau išmaniųjų technologijų taikymas nėra tikslas savaime. Šio projekto ašis – kontekstui jautri kokybiška architektūra, kuri atspindėtų ilgalaikius tikslus ir tvarumo siekius.

Šio gyvenamojo namo Klaipėdoje architektūra – ilgalaikė, gyva ir kintanti. Vario apdaila kasmet įgaus naują patiną, kuri atspindės natūralią laiko tėkmę. Toks pokytis leidžia architektūrai keistis, o interjeras išlieka užbaigtas, orientuotas į ilgaamžę brandžią estetiką. „Šis namas pasakoja apie architektūros, interjero ir aplinkos konteksto vientisumą. Kartais atkartojant tas pačias natas, kartais kontrastuojant, o kartais ir improvizuojant“, – priduria architektė.

ŠVIESA KAIP

ARCHITEKTŪROS SLUOKSNIS

Šio gyvenamojo namo apšvietimo sprendimai buvo formuojami kaip neatskiriama architektūros ir interjero dalis. Apšvietimo idėja grindžiama sluoksniškumu – kaip interjere pinasi skirtingos medžiagos, tekstūros, kontrastai, taip ir apšvietimo sistemoje derinami keli lygmenys:

→ funkcinis apšvietimas specifinėse zonose; → kryptinė šviesa, skirta interjero detalėms pabrėžti; → subtilus LED apšvietimas užuolaidų nišose, suteikiantis papildomo jaukumo.

Apšvietimo sprendimus teikusi įmonė „Šviesos technologijos“ įvertino architektų studijos suformuluotą užduotį ir parinko sprendimus atsižvelgdama į patalpų specifiką, bendruosius parametrus, apdailos medžiagas, architektūros ir interjero visumą.

Šviesos ritmika atkartojama tiek interjere, tiek eksterjere: taškiniai šviestuvai integruoti į lubas, lauko terasą, stogo apšvietimą, dalis šviestuvų sąmoningai išryškinti, kiti paslėpti ir matomi tik įjungus šviesą. Grindinyje įrengtas apšvietimas skirtas architektūriniams tūriams akcentuoti. Skirtingų krypčių apšvietimas leidžia suvokti pastatą tarsi kintantį, vis kitaip pamatyti tuo pačius elementus.

„Šviesos technologijos“ komanda atliko profesionalius apšvietimo sistemos skaičiavimus, kurie leido nustatyti tinkamą šviesos intensyvumą, sklaidą ir šešėlių paskirstymą. Projekte naudoti aukštos kokybės, patikrinti gaminiai, dauguma jų turi apšvietimo reguliavimo funkciją, suteikiančia galimybę reguliuoti apšvietimo intensyvumą pagal skirtingus scenarijus.

„Dirbtinis apšvietimas kaip ir natūralus formuoja aplinkos pojūtį. Kokybiška šviesa neatsiejama nuo geresnės savijautos, o tinkamai parinkta ir integruota, ji sustiprina ir architektūros, ir interjero dizaino grožį. Todėl mūsų tikslas – atliepti specialistų ir klientų poreikius, įgyvendinant idėją bei užtikrinant aukštą gyvenimo kokybės lygį“, –sako įmonės direktorius Gintaras Neviera.

www.svt.lt

VAIZDO KURIAMAS RYŠYS SU GAMTA: DIDELI LANGAI IR STUMDOMOSIOS DURYS

PAJŪRIO NAME

Gyvenamasis namas pajūryje, apsuptame miško, kviečia atsiverti gamtai ir įsileisti ją vidus. Harmoningas ryšys tarp eksterjero ir interjero erdvių sustiprintas plačiai prasiveriančiais langais. Name įrengtos net keturios stumdomosios durys. Vienos iš jų skirtos patogiai patekti į lauko terasą, o kitos – į miegamuosius įsileisti kuo daugiau gryno pajūrio oro ir garsų: paukščių čiulbėjimo, vos už 200 m ošiančios Baltijos jūros ir vėjo, grojančio pušų viršūnėmis.

„Doleta“ įrengti mediniai langai, lauko durys ir stumdomosios durys užtikrino ilgaamžiškumą ir estetiką, derančią su namo architektūra ir aplinka. Papildomo tikslumo pareikalavo kampinės langų jungtys – siekiant vizualiai lengvo ir švaraus rezultato, stiklas buvo sujungtas su stiklu. O stumdomųjų durų išorėje parinktos patogiai suimamos rankenos vietoje standartinių traukimo dubenėlių.

Šviesos ir lankstumo suteikę „Doleta“ sprendimai:

→ Stumdomosios HS tipo durys, užtikrinančios maksimalų ryšį su gamta ir pajūrio aplinka.

→ Europoje sandariausi A++ klasės mediniai langai su trijų stiklų paketais ir iš lauko pusės apkaustytais aliumininiais profiliais.

→ Suveriamos techninės patalpos durys, skirtos plačiai atverti ir patogiai įvažiuoti net keturračiui.

→ Stiklo jungimas kampuose „stiklas–stiklas“ principu, išgaunant vizualiai lengvesnį fasado vaizdą.

→ Profesionalus montavimas, orientuotas į maksimalų sandarumą ir šalčio tiltelių prevenciją.

„Esame nuėję labai ilgą kelią nuo pirmųjų medinių langų gaminimo ir montavimo niuansų. Šiandien galime drąsiai sakyti, kad mokame gaminti ir montuoti taip, kad langai nekeltų jokių rūpesčių ilgus metus“, – sako „Doleta“ vadovas Evaldas Čivilis.

www.doleta.lt

Paprasčiau,

nei įsivaizdavote: išmanūs sprendimai kiekvienai dienai

Daugiau informacijos:

„Dievas slypi detalėse“ („God is in the details“) – yra sakęs vienas iš modernizmo pradininkų, vokiečių ir amerikiečių architektas Liudvigas Mysas van der Rohė (Ludwig Mies van der Rohe). Taigi detalės gali tapti ne tik svarbia estetinės visumos dalimi, bet ir šiuolaikinių namų skaitmeninės infrastruktūros komponentu. Maži, išmanūs patogumo sprendimai prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės –didesnio saugumo, energijos vartojimo efektyvumo ir komforto.

JUNG HOME – lengvai įdiegiama ir paprastai valdoma

Naudojant novatorišką ir lengvai įdiegiamą JUNG HOME sistemą, nedidelius individualius namus ar atskirus butus galima greitai ir efektyviai paversti išmanesniais.

› JUNG HOME komponentai yra suderami tarpusavyje ir sujungiami, kad sudarytų skaitmeninę infrastruktūrą.

› JUNG HOME produktai skirti kasdieniams poreikiams: patogiam apšvietimo, šildymo, elektros prietaisų ir scenarijų valdymui mažose ar vidutinio dydžio patalpose. Sistema lengvai pritaikoma konkretiems gyvenamosios erdvės poreikiams ir gali būti palaipsniui plečiama.

› Funkcijos valdomos pagal poreikį visuose kambariuose ar aukštuose jungikliais ar nuotoliu išmaniąją JUNG HOME programėle, o ryšys apsaugotas „Bluetooth® MESH“, kuris veikia be interneto ir apsaugo nuo kibernetinių atakų.

› JUNG HOME leidžia realiuoju laiku stebėti energijos suvartojimą, o naudojant išmaniuosius kištukinius lizdus ar jungiklius galima vienu mygtuko paspaudimu išjungti nereikalingus įrenginius, apšvietimą ar sumažinti temperatūrą, pavyzdžiui, išeinant iš namų.

› Naudojant JUNG HOME Gateway, greitai ir lengvai įdiegiamas valdymas balsu bei nuotolinė prieiga.

Tinka ir naujos statybos objektams, ir rekonstruojamiems

JUNG HOME yra patogus pagalbinis architektų ir interjero dizainerių projektavimo įrankis. Jis leidžia paprastai planuoti apšvietimo, užuolaidų, šildymo scenarijus ir patalpų mikroklimato valdymą, užtikrinant aukštą komforto lygį klientui, kartu išlaikant estetiką ir funkcionalumą. Projektuoti su JUNG HOME yra itin paprasta: tereikia pritaikyti JUNG HOME išmaniuosius elementus – jungiklius, kištukinius lizdus ar termostatus – ir viskas veikia efektyviai bei lanksčiai.

„Svarbu žinoti, kad JUNG HOME diegiama itin paprastai ir nereikalauja papildomos instaliacijos ar naujų laidų. Sistema veikia per standartinę elektros instaliaciją, todėl puikiai tinka tiek

naujos statybos objektams, tiek rekonstruotiems. Įrengtuose namuose tereikia pakeisti įprastus jungiklius, kištukinius lizdus ar termostatus į išmaniuosius JUNG HOME komponentus. Tai suteikia projektavimui lankstumo ir paprastumo, o papildomi elementai gali būti integruojami bet kada“, – patikslina įmonės „JUNG Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis.

Pavyzdžiui, išmanusis JUNG HOME kištukinis lizdas naudojamas kalėdinėms girliandoms ar apšvietimui valdyti pagal laiką. Vėliau, jei prireiks papildomų funkcijų, pvz., išmaniojo JUNG HOME termostato ar papildomų jungiklių, šiuos įrenginius galima lengvai prijungti ir palaipsniui „auginti“ sistemą nuo vieno iki keliolikos ar kelių dešimčių įrenginių, taip sukuriant vis daugiau kasdienius poreikius atitinkančius namus.

JUNG HOME padeda efektyviau

valdyti energijos sąnaudas

Kiekvieno kliento poreikiai ir patalpų sąlygos yra skirtingi, tačiau pasitelkus JUNG HOME sprendimus – kištukinius lizdus, jungiklius ir kt. – bei nuolat stebint energijos sąnaudas, išjungiant nereikalingus įrenginius ar reguliuojant patalpų temperatūrą, galima sąmoningiau valdyti energiją ir sumažinti perteklinį vartojimą.

„JUNG HOME gali būti sėkmingai pritaikyta tiek gyvenamosiose, tiek mažesnėse komercinėse erdvėse, pavyzdžiui, nedideliuose biuruose, parduotuvėse, prekybos salonuose ar galerijose, jei jos atitinka sistemos funkcionalumą ir naudotojų poreikius. Jei reikalingas aukštesnis komforto lygis ar platesnės automatizavimo galimybės, rekomenduojama rinktis JUNG KNX sistemą, kuri leidžia įgyvendinti praktiškai neribotus išmaniųjų pastatų sprendimus“, – sako R. Skurdenis.

„

JUNG HOME diegiama itin paprastai ir nereikalauja papildomos instaliacijos ar naujų laidų.

„JUNG Vilnius“ direktorius R. Skurdenis

www.jung.lt

Metaarchitektūra:

kaip architektai kuria išmaniuosius pastatus?

Ar pastato valdymo sistemos koreguoja architektūrinę viziją? Nors pastato technologines ir inžinerines sistemas architektai veikiau linkę slėpti, nei demonstruoti, tai yra svarbios dalys, darančios įtaką ir architektūriniams sprendimams. Architekto vaidmenį skaitmenizacijos procese taikliai apibūdino inžinierius Jimas Sinopolis, JAV įmonės „Smart Buildings LLC“ generalinis direktorius: „Turbūt svarbiausias jo vaidmuo, kuriant išmanųjį pastatą, – įtraukti į darbotvarkę pažangias technologijas ir išmanųjį pastato valdymą.“

Kalbėdami su architektais ir srities specialistais, „Architektūros linijos“ vadovu Gintaru Čaikausku, KTU SAF prof. Dariumi Pupeikiu, „Orange architects“ architekte Elena Staškute ir „Caverion Lietuva“ projektų valdymo skyriaus vadovu Vitalijumi Grunevu, aptarsime keletą aspektų, kodėl išmanusis valdymas yra toks svarbus šiuolaikiniams pastatams ir ką architektams būtina įvertinti.

Svarbiausi pastato išmanumo komponentai

Anot J. Sinopolio, statant naują pastatą, renovuojant ir rekonstruojant daugumą pastatų architektas yra jungiamoji grandis tarp pastato savininko arba vystytojų. JAV, kaip ir daugelyje kitų šalių, būtent architektas kuria pastato programą ir suburia projektavimo komandą. Architektai neabejotinai supranta, kad valdymo, stebėjimo ir automatizavimo sistemos yra esminis išmaniojo pastato aspektas. Tai dinamiški pastato komponentai, tarsi nervų sistemos, leidžiančios prisitaikyti prie pastato aplinkos, numatant optimalų eksploatacinį našumą, susijusį su komfortu, saugumu, energija ir sveika atmosfera.

„Taigi vienas iš pagrindinių architekto uždavinių, o galbūt svarbiausias, dirbant su išmaniojo pastato projektu, – įtraukti pažangias technologijas ir išmaniojo pastato eksploatavimą į darbotvarkę, paaiškinti savininkui ar vystytojui technologiją ir ekonominę naudą“, – teigia J. Sinopolis, JAV įmonės „Smart Buildings LLC“, teikiančios inžinerines ir konsultavimo paslaugas integruotų pastatų technologijų sistemų projektavimo ir eksploatavimo srityse, generalinis direktorius.

Tačiau architektai taip pat supranta, kad išmaniajam pastatui svarbios ne tik valdymo sistemos. Fiksuoti parametrai, tokie kaip pastato vieta, konstrukcija, apvalkalas, langai, vidaus planas ir kt., taip pat atlieka svarbų vaidmenį nustatant, kiek išmanus bus pastatas ir kaip jis veiks. J. Sinopolio įsitikinimu, geriausios pastato valdymo sistemos negali kompensuoti blogiausios pastato konstrukcijos ir suplanavimo, kaip ir geriausia konstrukcija negali kompensuoti blogiausių pastato valdymo sistemų. Abi jos yra labai svarbios kuriant išmanųjį ir gerai suprojektuotą pastatą.

„„Geriausios pastato valdymo sistemos negali kompensuoti blogiausios pastato konstrukcijos ir suplanavimo, kaip ir geriausia konstrukcija negali kompensuoti blogiausių pastato valdymo sistemų“.

Inžinierius Jimas Sinopolis, įmonės „Smart Buildings LLC“ gen. direktorius

„Didesniuose komerciniuose pastatuose, biuruose ar mokslinių laboratorijų centruose pastatų valdymo sistemos (angl. Building Management System, BMS) tampa privaloma dalimi. Jos leidžia automatizuotai valdyti šildymą, vėsinimą, apšvietimą, žaliuzes, energijos vartojimą ir pastato saugą, todėl jų integracija turi būti planuojama nuo pat projektavimo pradžios“, – sako architektas Gintaras Čaikauskas, biuro „Architektūros linija“ vadovas, VILNIUS TECH universiteto profesorius.

18 aukštų „Sky Office“ biurų pastatui (Vilnius), kurio energinė klasė – A+, suteiktas BREEAM „Excellent“ sertifikatas. Pastate įrengta išmanioji vėsinimo ir šildymo sistema, leidžianti automatizuotai reguliuoti ŠVOK sistemas pagal pastato ir darbuotojų poreikius. Arch. „Architektūros linija“. Monos Avik nuotr. Skaitmeninių sistemų integravimas –pradinėje projekto stadijoje

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro technologiškai sudėtingose laboratorijų ir tyrimų patalpose įrengtos tikslios mikroklimato, saugos ir energijos valdymo sistemos. Arch. „Architektūros linija“. Monos Avik nuotr.

„Dirbdami su projektavimo komanda, dažnai susiduriame su pastatais, kuriuose BMS integracija neišvengiama, ypač dideliuose objektuose, kai komfortas, energijos taupymas ir sauga yra ypač svarbūs pastato eksploatacijos rodikliai.“ Anot architekto, tokiuose projektuose BMS integracija yra būtina, kad pastatas veiktų sklandžiai, būtų saugus ir patogus naudoti. Todėl architektai nuolat sprendžia klausimus, susijusius su automatizacijos sistemų koordinavimu.

Įmonės projektai, tokie kaip „Sky Office“ biurų pastatas ir Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centras, parodo, kad BMS planavimas ir integracija yra kasdienė praktika, neatsiejama didesnių pastatų kūrimo dalis. Šiuo metu realizuojamas VU Chemijos ir geomokslų fakulteto pastato projektas, kuriame taip pat bus įdiegta moderni pastatų valdymo sistema.

Pasak profesoriaus, architekto vaidmuo planuojant BMS, prasideda dar kuriant koncepciją, kai reikia numatyti pastato funkcines zonas, inžinerinių sistemų išdėstymą, energinio efektyvumo tikslus ir patalpų paskirtį. „Šiame etape planuojama, kur įrengti jutiklius, valdiklius, kur bus techninės patalpos, kad sistema veiktų efektyviai, netrukdydama architektūrinei idėjai. Techninio projekto stadijoje architektas tikslina sprendimus ir koordinuoja projektą su inžinieriais, nustatydamas sensorikos ir valdiklių vietas, planuodamas kabelių trasas bei automatikos spintų ir serverinių išdėstymą.“

„„Architektas ne tik kuria pastato estetiką, bet ir užtikrina, kad pastatai būtų funkcionalūs, energiją taupantys ir technologiniu požiūriu pažangūs nuo koncepcijos iki galutinio įgyvendinimo.“

Architektas, projektavimo įmonės „Architektūros linija“ vadovas, VILNIUS TECH profesorius Gintaras Čaikauskas

Inžineriniai sprendimai daro vis didesnę įtaką architektūros raiškai. Reikia numatyti tokią vietą inžinerinėms sistemoms, kad jos neturėtų neigiamo poveikio pastato dizainui. G. Čaikauskas pažymi, jog svarbu pasirūpinti, kad techninės patalpos būtų prieinamos priežiūrai, o įranga netrukdytų pastato estetikai ir funkcionalumui:

„„Tik bendra specialistų profesionalų komanda gali užtikrinti, kad išmanumą kuriantys projekto sprendimai bus integruoti“.

→ Rengiant darbo projektą detalizuojami architektūriniai sprendimai, leidžiantys BMS įrangą estetiškai integruoti į lubas, fasadus ar sienas.

→ Nustatomos angos, nišos ir valdiklių vietos, koordinuojami lubų, sienų ar fasado elementai, kad pastato architektūra ir automatizacijos sprendimai veiktų darniai.

„Architektų komandos bendradarbiavimas su energetikos ar tvarumo inžinieriais turėtų prasidėti pačioje projekto pradžioje –planavimo etape. Kai architektas modeliuoja tūrinį, erdvinį planą, tuo metu inžinierius turi modeliuoti pastato energinio naudingumo, tvarumo aspektus. Geriausias sprendimas – įtraukti daugiau ekspertų į projekto pradžią, planavimo etapą“, – pabrėžia ir Darius Pupeikis, inžinierius, KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesorius.

Projekto dalyvių ir skaitmeninių sistemų koordinavimas

Kuriant išmanųjį pastatą, atsiranda vis daugiau veiksnių, kuriuos architektai turėtų įvertinti. Tai pastatų programos ypatybės, kurias nustato vyriausybės reglamentai, taip pat tolesniam eksploatavimui įtakos turintys pastatų standartai ir gairės. Kaip ir pastatų programos dalys, kurioms įtakos turės trečiosios

Darius Pupeikis, inžinierius, KTU Statybos inžinerijos ir architektūros fakulteto profesorius, Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro (IMIC) vadovas

šalys, akivaizdžiausia iš jų yra sertifikavimo programa. Todėl kai kuriose šalyse yra įvairių išmaniųjų pastatų institucijų, universitetinių mokslo įstaigų, mokymo ir sertifikavimo centrų, savo veiklą orientuojančių į pažangias technologijas, sistemų ir duomenų integravimą bei pastatų eksploatavimą.

Svarbu, kad architektai suprastų, jog pastatų valdymo sistemos koreguoja pastato projektą ir keičia eksploatacines savybes. Techninės žinios, tarpdisciplininio bendradarbiavimo įgūdžiai ir holistinis duomenimis grįstas projektavimo požiūris padeda priimti pagrįstus sprendimus, kurie gerina tiek tiesioginį pastato funkcionalumą, tiek ilgalaikį tvarumą ir našumą.

KTU Statybos inžinerijos ir architektūros fakultete studentams dėstomi su skaitmenizacija ir išmanumu susiję studijų moduliai:

→ statinių informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modeling, BIM);

→ pastatų duomenų mokslas;

→ mašininis mokymasis (angl. Machine Learning);

→ statybinių konstrukcijų, technologijų ir inžinerinių sistemų informacinis modeliavimas;

→ kompiuterinis projektavimas;

→ parametrinė architektūra;

→ erdvinės aplinkos skaitmeninis modeliavimas;

→ inžinieriams – programavimas ir pan.

Pastato šiluminės energijos suvartojimo prognozavimas taikant mašininio mokymosi metodus. IMIC iliustracija

„Tik bendra specialistų komanda gali profesionaliai patarti ir užtikrinti, kad projekto sprendimai bus integruoti. Todėl, prieš rengdamas išmaniojo pastato projektą, architektas turėtų glaudžiai derinti savo sprendimus su automatizacijos dalies ekspertu, projekto vadovu ir kitų susijusių projekto dalių (ŠVOK, VN, elektrotechnika) atsakingaisiais“, – sako prof. D. Pupeikis.

Pastato sistemų našumo optimizavimas

„Orange architects“ (Nyderlandai) vyr. architektė Elena Staškutė įsitikinusi, kad inžineriniai sprendimai daro didelę įtaką ir patalpų planavimui, ir biudžetui, ir tolesniam eksploatavimo efektyvumui. Ankstyvame projekto etape atliekamos saulės, vėjo, aplinkos triukšmo analizės, padedančios suprojektuoti efektyvesnę pastato formą, patalpų išsidėstymą ir orientaciją. „Saulės šviesos / apšvietimo studijas architektai atlieka patys, o detalesnes analizes – specialios inžinierių komandos. Inžinierių indėlis – neatsiejama kiekvieno projekto vystymo dalis, svarbu, kad inžinieriai prisijungtų kuo ankstesniame projekto etape“, – sako specialistė.

„Skaitmenizacija – daugumos statybos projekto dalyvių prerogatyva. Kiekvienas sukuriamas pastato elementas yra bendras

komandinis darbas. Architektas kuria ne tik dizainą. Viskas integruota – konstrukcijos, inžinerinės sistemos, taip pat visi gyvavimo ciklo etapai – planavimas, projektavimas, statyba, naudojimas“, – pažymi D. Pupeikis.

Pasak mokslininko, pastato naudojimo rodiklių stebėjimas yra pirmas žingsnis link efektyvaus ir tvaraus pastato eksploatavimo. Tam padeda pastato valdymo sistema, kuri yra centralizuotas pastato techninių sistemų valdiklis, jungiantis pastato inžinerinių sistemų (ŠVOK, VN, priešgaisrines, apsaugos, apšvietimo, elektros ir kt.) veikimą ir automatizuojantis jų valdymą.

„Sistema veikia kaip pastato smegenys, leidžianti vienu metu stebėti ir valdyti įvairią įrangą, taip sumažinant eksploatavimo sąnaudas ir prailginant įrangos naudojimo laiką. BMS sudaro techninė įranga (pagrindiniai valdikliai, jutikliai, pavaros, instaliaciniai laidai, duomenų perdavimo priemonės ir kt.) ir programinė įranga, kuri jungia ir suprogramuoja visą minėtą įrangą į išmaniai ir sinchroniškai veikiančią ekosistemą, – patikslina D. Pupeikis. – Tačiau būtina ne tik stebėti, bet ir analizuoti, o tuomet priimti sprendimus ir valdyti.“

Fotovoltinių saulės kolektorių išdėstymo ir šešėliavimo simuliacijos. IMIC iliustracija

Duomenimis grįstas architektūros projektavimas

„Norint kuo labiau padidinti pastato ilgalaikę vertę, į projektavimą, statybą, priežiūrą ir modernizavimą reikėtų žvelgti iš pastato gyvavimo ciklo perspektyvos. Radus sinergiją tarp šių etapų, galima sutaupyti iki 30 % visų gyvavimo pastato ciklui reikalingų išlaidų. Jei rengiant projektą ir statant bus galvojama apie visus statinio gyvavimo ciklo etapus, galima numatyti ir būsimas pastato eksploatavimo išlaidas. Protingas ir tikslus planavimas leidžia išvengti nenumatyto priežiūros ir investicijų poreikio“, – sako „Caverion Lietuva“ projektų valdymo skyriaus vadovas Vitalijus Grunevas.

Gyvavimo ciklo vertinimas (angl. Life Cycle Assessment, LCA) yra pastato poveikio aplinkai vertinimo metodas visą jo gyvavimo ciklą – nuo žaliavų gavybos iki utilizavimo, o BMS – tai operacinės technologijos, kurios valdo pastatyto pastato funkcijas. Architektai turėtų integruoti LCA ankstyvajame projektavimo etape, kad galėtų priimti informacija grįstus sprendimus

dėl medžiagų ir sistemų, mažinančių įtaką aplinkai, ir projektuoti taip, kad būtų užtikrintas eksploatavimo efektyvumas, ilgalaikis tvarumas ir naudotojų komfortas įvertinant ir BMS poreikį.

Projektavimas, duomenų integravimas. Architektai ir inžinieriai taiko statinio informacinį modeliavimą, siekdami parengti daug duomenų turintį skaitmeninį pastato modelį, kurį galima integruoti su LCA programine įranga, taip siekiant analizuoti poveikį aplinkai ir optimizuoti projektą.

Medžiagų parinkimas ir tvarumo sertifikavimas. Architektai kartu su kitais projekto dalyviais atsižvelgia į LCA rezultatus, kad įvertintų medžiagų poveikį aplinkai, lygindami įvairias medžiagų pasirinkimo galimybes, tokias kaip gelžbetonis ir vietinės kilmės mediena, taip pat tokius veiksnius, kaip anglies dioksido emisijos, gamybos, statybos ir transportavimo metu. Šie duomenys leidžia priimti aplinkai nekenksmingus sprendimus. LCA supratimas yra gyvybiškai svarbus norint (dažniausiai kliento pageidavimu) gauti tvariųjų pastatų sertifikatus (pvz., LEED, BREEAM).

„Naudojant didžiuosius duomenis ir dirbtinį intelektą, dauguma pastatų parametrų gali būti valdomi automatiškai.

Eksploatacinės energijos sąnaudos. Derinant fizines pastato ypatybes ir skaitmenines technologijas, galima pasiekti, kad anglies dioksido emisija artėtų prie nulinės vertės. LCA padeda įvertinti ilgalaikį energinį efektyvumą ir eksploatavimo išlaidas, susijusias su šiais pradiniais projektavimo sprendimais: pastato valdymo sistema (BMS) valdo eksploatacinį efektyvumą, architekto projektavimo pasirinkimai (pvz., pastato orientacija, fasado dizainas, izoliacijos lygiai) iš esmės lemia pastato energijos poreikį.

Atliekų mažinimas ir eksploatavimo pabaigos planavimas. Architektai galėtų atsižvelgti ir į žiedinės ekonomikos principus pastato eksploatavimo pabaigoje – įvertinti išmontavimo galimybes, medžiagų pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, o tai gerokai sumažintų poveikį aplinkai.

Dirbtinis intelektas ir galimybės ateityje

Po 2010 metų įvykęs tikrasis DI proveržis, kai prasidėjo didžiųjų duomenų (angl. Big Data) ir mašininio mokymosi era,

šiandien ne tik padeda optimizuoti procesus, užtikrinti kokybės kontrolę ar prognozuoti įrangos gedimus, bet ir tapo neatsiejama valdymo, rinkodaros, priežiūros ir strateginio planavimo dalimi.

Naudojant didžiuosius duomenis ir dirbtinį intelektą, dauguma pastatų parametrų gali būti valdomi automatiškai. Siekiama, kad DI dalyvautų koordinuojant skirtingų pastato inžinerinių sistemų elementų darbą pasitelkus daiktų internetą (angl. Internet of Things, IoT), laiku nustatytų ar aptiktų esamus ir būsimus gedimus ir pasiūlytų tinkamiausius sprendimus, o nedidelius gedimus sutvarkytų ir be žmogaus įsikišimo.

„Kalbant apie DI ir BMS derinį, manyčiau, sistema šiuo metu dar nesąveikauja glaudžiai. Ateityje pastatas natūraliai turės vis daugiau DI modelių, kurie bus atsakingi už atitinkamų sistemų valdymą, įsigalės ne vadinamasis taisyklėmis grįstas valdymas (angl. Rule-Based Control ), kaip yra dabar, o duomenimis grįstas valdymas (angl. Data-Driven ). Kaip ir skaitmeniniai dvyniai, kurių koncepcija grįsta įvairių skaitmeninių technologijų (BIM, IoT, BMS, CAD, GIS) sujungimu siekiant bendro tikslo, – atliepti atitinkamą taikymo atvejį“, – komentuoja D. Pupeikis.

Renovuotų ir rekonstruotų pastatų sistemų valdymas

Pastatų valdymo sistemas paprasčiau pritaikyti naujiems pastatams, tačiau jas sėkmingai būtų galima naudoti ir renovuojant bei rekonstruojant atskirus objektus ar ištisus kvartalus, nuosekliai skaitmenizuojant svarbiausius renovacijos ar rekonstrukcijos etapus.

Renovacijos kontekste skaitmenizaciją galima taikyti daugelyje projekto etapų:

→ skenuojant esamą situaciją ir tokiu būdu surenkant duomenis apie esamų pastatų geometriją;

→ sukuriant statinių informacinius modelius, kurie kokybiškiau perteikia projektinius sprendinius ir pasitarnauja tolesniuose etapuose;

→ valdant pastatą šiluminės energijos, saugos sistemų ir kitos daiktų interneto technologijos ar net BMS gali labai pagerinti tokių statinių kokybę.

„Senuose pastatuose diegti naujas sistemas visuomet yra iššūkis, nes konstrukcijos nėra pritaikytos naujoms fizinėms instaliacijoms. Tačiau įmanoma. Reikia atsižvelgti į ekonominę naudą – atsipirkimą, efektyvumą. Renovacija dažnai itin jautriai vertinama ekonominiu požiūriu, todėl daug šiuolaikiškų sprendimų kol kas nėra diegiama“, – sako D. Pupeikis.

Pastatų konstrukcijų būklės įvertinimas – plyšių aptikimas gelžbetoninėse konstrukcijose taikant kompiuterinės regos (angl. Computer vision) technologijas. IMIC iliustracija

Kultūros paveldo

skaitmeninimas fotogrametrijos metodu naudojant bepilotį orlaivį. IMIC iliustracija

Architektas, kuriantis skaitmeninių technologijų amžiuje

Architektai turi suprasti BMS veikimo ir galimybių principus kaip šiuolaikinio pastato centrinės nervų sistemos, integruojančios ir valdančios tokias sistemas kaip ŠVOK, apšvietimas, apsauga ir priešgaisrinė sauga, vaidmenį. BMS optimizuoja energijos suvartojimą ir naudotojų komfortą, automatizuodama korekcijas, pagrįstas realiojo laiko duomenimis.

Daugiabučių kvartalo skaitmeninis modelis ir pastatų grupavimas (angl. Clustering) mašininio mokymosi metodais. IMIC iliustracija

Kultūros paveldo vertybių skaitmeninimas naudojant fotogrametrijos ir BIM technologijas. IMIC iliustracija

2

3 4 5

Našumo optimizavimas. Architektai kartu su inžinieriais turi projektuoti pastatus, kurie maksimaliai padidintų automatizuotų valdiklių efektyvumą, pavyzdžiui, pasitelkdami natūralios šviesos ir vėdinimo strategijas, kurias BMS gali efektyviai valdyti.

Sistemų integravimas. Architektų užduotis – projektuoti erdves, kurių funkcionalumas turėtų būti suderintas su tinkamu mikroklimatu, apšvietimu, patogumu, ir siekti palengvinti sklandų įvairių pastato sistemų integravimą į centralizuotą platformą. Tam reikia žinoti fizinius ir funkcinius jutiklių, valdiklių, laidų reikalavimus bei tai, kaip jie veikia erdvinį planavimą ir estetiką.

Erdvinis planavimas ir estetika. Projektavimo pradžioje reikia atsižvelgti į BMS valdymo sistemai skirtų patalpų, jutiklių ir įrangos išdėstymą. Architektai turėtų užtikrinti, kad šių komponentų funkcionalumas ir prieinamumas nepakenktų architektūrinei vizijai ar naudotojo patirčiai.

Specifikacija ir atitiktis. Architektai yra atsakingi už pastato gaminių ir sistemų, atitinkančių reglamentus, specifikaciją. Pastatų valdymo sistemose (BMS) tai apima techninių ryšio protokolų, duomenų formatų ir paleidimo reikalavimų standartų nustatymą, siekiant užtikrinti, kad visi komponentai veiktų kartu taip, kaip numatyta, ir atitiktų našumo tikslus.

Pritaikymas ateityje. Projektuose turėtų būti atsižvelgiama į būsimus technologinius atnaujinimus arba pastato naudojimo pokyčius – lanksčios infrastruktūros kūrimą ir ilgalaikių BMS bei susijusios įrangos priežiūros ir atnaujinimo poreikių įvertinimą.

Racionalios ir ilgaamžės pastato inžinerinės sistemos

Šiuolaikiniuose pastatuose siekiami įgyvendinti pagrindiniai tikslai – komfortas, išmanumas ir mažesnės eksploatacinės sąnaudos. Be mechaninio vėdinimo ir kokybiško pastato apšiltinimo šiuolaikinių energinio naudingumo reikalavimų pasiekti praktiškai neįmanoma. Svarbiausia – kuo daugiau sprendimų priimti projektavimo etape, nepaliekant neaiškumų statybos aikštelei. Tai leidžia išvengti klaidų, vėlavimų ir papildomų sąnaudų – tiek vystytojams, tiek architektams, tiek inžinieriams.

Kompleksiškumas užtikrina optimalų rezultatą

Kuo tiksliau sudėliojama užduotis teikiant priešprojektinius pasiūlymus, tuo sklandžiau vyksta projektavimas. „Inžinerinių sistemų projektavimo terminai labai priklauso nuo architektūros, konstrukcijų dalių pakeitimų rengiant projektą. Idealių atvejų pasitaiko retai, – pripažįsta Vitalijus Grunevas, „Caverion Lietuva“ Projektų valdymo skyriaus vadovas. – Projektavimo etape dažniausiai keičiami architektūriniai sprendimai, o tai verčia keisti ir inžinerinius sprendinius. Pavyzdžiui, keičiantis fasadų techninėms charakteristikoms, reikia perskaičiuoti

šilumos nuostolius, šildymo ir vėsinimo poreikius, tad reikia atitinkamai peržiūrėti ir įrangos perrinkimą, atlikti vamzdynų klojimo korekcijas.“

Įmonė „Caverion Lietuva“ siūlo kompleksines paslaugas: ne tik projektuoja pastatų vidaus inžinerinius tinklus, bet ir juos montuoja, vėliau eksploatuoja, prižiūri. Kompleksiškumas ir galimybė dalyvauti visame pastato gyvavimo cikle – jau daugiau nei 30 metų yra vienas svarbiausių „Caverion Lietuva“ prioritetų. Anot specialistų, ir kuriant koncepciją, ir rengiant brėžinius galvojama ne tik apie tarpinį produktą – projektą,

bet ir apie bendrą galutinį rezultatą ilgalaikėje perspektyvoje: kaip sistemas reikės sumontuoti, suderinti, o veikiančias prižiūrėti ir kuo ilgesnį laiką racionaliau eksploatuoti. „Caverion Lietuva“ projektuoja visas inžinerines dalis ir, prieš atiduodama užsakovui arba architektui, peržiūri visas įmanomas sąveikas, kad sistemos nesikirstų, o viena kitą papildytų. Galutinis produktas – vienas dokumentas, parengtas BIM metodu ir paruoštas naudoti toliau.

Dėmesys kliento poreikiams ir biudžetui

V. Grunevas atkreipia dėmesį, kad, dirbdama su užsakovais, „Caverion Lietuva“ vadovaujasi partnerystės principu: esminis pastato inžinerinių sistemų projektuotojų tikslas –išsiaiškinti būsimo pastato savininkų ar eksploatuotojų norus bei planuojamas investicijas. Vėliau kuriama geriausiai šiuos lūkesčius ir kriterijus atitinkanti inžinerinių sistemų koncepcija ir tik tada parengiamas konkretus projektas, kuris vėliau įgyvendinamas.

Pagal aukščiausių energinių klasių (A+, A++) reikalavimus statiniai turi ne tik mažinti energijos vartojimą, bet ir didinti jos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių. „Caverion Lietuva“ specialistai tvirtina, kad technologijas galima diegti ir etapais, ypač siekiant sumažinti pradines investicijas. Tačiau tam būtina dar projektavimo etape numatyti rezervinius įvadus, vietą įrangai ir kitus techninius sprendinius, kurie vėliau leistų sklandžiai plėsti sistemas. Tokiu atveju energinio naudingumo sertifikatas išduodamas pagal esamą pastato būklę, tačiau vėliau, įdiegus papildomas sistemas, jį galima atnaujinti ir energinę klasę pagerinti. Tam reikalinga aiški ir nuosekli projektavimo strategija nuo pat pradžių.

Komfortas – ne kokybės sąskaita

„Caverion Lietuva“ įmonės specialistai, sukaupę ilgametę patirtį, atkreipia dėmesį į tai, kad keitėsi ne tik statytojų supratimas – nuo mažiausios kainos iki nepriekaištingos kokybės, bet ir statybų teisinis reglamentavimas bei reikalavimai. Tai skatina tobulinti pastatų inžinerines sistemas, jas diegti vis modernesnes ir energiškai efektyvesnes, kad pastatai atitiktų energinio naudingumo klasės reikalavimus ir pastatų vertinimo sistemas, tokias kaip LEED ir BREAM. Vadovaudamiesi šiais reikalavimais „Caverion Lietuva“ specialistai yra visiškai pasirengę projektuoti.

Kokybė – taip pat vienas svarbiausių įmonės prioritetų. Įmonės specialistai nenutylės, pamatę techniniame projekte, kuriuo remiantis teks projektuoti inžinerinę dalį, užprogramuotas klaidas. „Didžiausias mūsų darbo įvertinimas – kai užsakovai grįžta su naujais projektais, prašydami ir juose sukurti ilgaamžes ir racionalias inžinerines sistemas. Tačiau ne ką mažiau malonu yra patiems mėgautis savo darbo rezultatais, matant pastatuose žmones, patogiai dirbančius ir patenkintus mūsų sukurtomis komforto sąlygomis“, – pasakoja V. Grunevas.

Inovacijos ir tvarumas

Ilgametėje praktikoje įmonė vadovaujasi sprendimų analizės metodu – analizuojant sukauptus duomenis ir modeliuojant su atitinkamais įrankiais įvertinami ilgaamžiškumas, atsiperkamumas ir tvarumas. „Caverion Lietuva“ specialistai, taikydami BIM metodiką, skaitmeninius modelius ir glaudžiai bendradarbiaudami su architektais bei užsakovais, sujungia šiuolaikinius projektavimo įrankius su tvarios inžinerijos principais, kurdami sprendimus, paruoštus ateities iššūkiams. Šie darbo principai, paremti partneryste, taikyti rengiant ir naujausius didesnių biurų pastatų projektus. Parengti šie vidaus inžinerinių sistemų techniniai ar darbo projektai – biurų miesto „Technopolis“ pastato „Delta“, biurų pastato Konstitucijos pr. 18B ir G. Baravyko g. 4 Vilniuje, Palangos baseino su sveikatingumo centru.

„Caverion Lietuva“ specialistai rengė ir prekybos centrų „Maxima“, „Akropolis“, „Rimi“, „Lidl“ bei kt. inžinerinius sprendimus. Iš pramonės užsakymų išsiskiria gamybinės paskirties pastatų „Philip Morris Lietuva“ Klaipėdoje, „Light Conversion“ projektai, išskirtiniai yra ir „Thermo Fisher Scientific Baltics“ Vilniuje laboratorijų švarių patalpų projektai.

www.caverion.lt

Aušra NYMAN

Inovacijos architektūroje

naudojant tikras, tvarias ir laiko patikrintas medžiagas

Žmogus iki XX a. gyveno darnoje su gamta, išmoko ją stebėti ir prie jos prisitaikyti. Beveik po 100 metų vis daugiau architektų vėl gręžiasi į tikras, laiko patikrintas ir tvarias medžiagas, pabrėždami jų kilmės vietos ir susiklosčiusių tradicijų svarbą. Šalia inovatyvių ar technologiškai pažangių sprendimų akcentuojama architektūros išliekamoji vertė. Taip ne tik mažinamas pėdsakas aplinkai, bet ir sukuriama išskirtinė, vietos tapatybę – genius loci – nusakanti architektūra, kuri visuomet buvo ir bus vienas svarbiausių kūrėjo meistriškumo atspindžių.

„Projektas „Audra“ – dar vienas žingsnelis link tvarumo ir besikeičiančio požiūrio į projektavimą, kuriame kiekviena medžiaga ir sprendimas turi gilesnę ekologinę prasmę“, – teigia architektai Aidas Krutejavas, Ieva Baranauskaitė.

• Medžiagos: perdirbtas stiklas (Green Gravels), mineralinių blokelių sienos (Xella), tvarios medienos stogo sistema (Steico)

• Energetika: naudojant vėjo energiją pagamintas plienas (Ruukki), švediški šilumos siurbliai (Nibe)

• Socialinis aspektas: amatininkiškos plytos iš Dzūkijos, kurių gamyba ir pardavimas remia socialiai pažeidžiamus žmones.

Mąstyk globaliai, veik lokaliai

„Žinote tas senąsias sodybas, pamažu smengančias į žemę? Lieka tik slenksčio akmuo ir medžiai, žymintys buvusio namo vietą. Tai savitai poetiška. Tačiau, žvelgdamas į šiuolaikinius pastatus, susimąstau apie pėdsaką, liksiantį po jų – neyrančias PIR/ PUR izoliacijos sankaupas, sintetinius vamzdynus, metalinius kabamųjų lubų karkasus…“, – tradicinio paveldo ir šiuolaikinės architektūros įtaką gamtai lygina architektas Aidas Krutejavas.

Lietuvos architektai, dirbantys įvairiose šalyse, tvirtina – žmonės pasiilgo tikrumo. Užsienio kolegos pastebi tai, ko patys gal ir nesureikšminame: pastangas išlikti savimi, nekartojant pabodusių klišių ar šablonų, tiražuojamų visuotinio unifikavimo, standartizavimo ir globalizacijos. Būtent globalizacija sudaro galimybes statyti iš pažiūros panašius „stiklinius“ pastatus, kurių gausėja visame pasaulyje – Jungtinėje Karalystėje, JAV, Pietų Korėjoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir daugelyje kitų šalių.

„Šiuolaikinė industrializacija ir globalūs transporto tinklai leidžia statybines medžiagas atsivežti iš bet kurios pasaulio vietos, tačiau dėl to vis labiau niveliuojama architektūrinė išraiška ir nyksta vietinė statybos praktinė patirtis (angl. know-how)“, – sako A. Krutejavas. Anot architekto, ryškiausias pavyzdys –biurų pastatai, tačiau vis dažniau tai pastebima ir viešuosiuose bei gyvenamuosiuose projektuose. „Dėl šios priežasties prioritetą teikiu medžiagoms, kurių gamyba skatina projektui artimo

Šiuolaikinės architektūros prioritetai:

» Mažesnis medžiagų anglies pėdsakas statant ir eksploatuojant

» Vietinių gamintojų ir amatų palaikymas

» Socialinė atsakomybė medžiagų tiekimo grandyje

» Funkcionali, estetiška ir etiška architektūra

regiono ekonominę raidą ir palaiko tokius amatus, kaip medžio ir metalo apdirbimas, mūro ar betono darbai. Spręsdamas klientų erdvinius poreikius siekiu, kad architektūra kartu būtų estetiška, funkcionali ir atsakinga aplinkos bei visuomenės atžvilgiu“, – teigia architektas.

Natūralios ir laiko patikrintos medžiagos –naujoji architektūros kryptis

Ilgą laiką dirbęs Jungtinėje Karalystėje, šiuo metu Vilniuje įsikūręs architektas Mantas Peteraitis prioritetą teikia medžiagoms, kurių savybės yra patikrintos laiko, naudojamos ilgai, natūraliai sensta ir kurias galima taikyti pagal konkretaus projekto poreikius.

„Man nesvetimi ir nauji sprendimai, kuriuos naudoju priklausomai nuo to, ar jie atitinka mano darbo principus ir filosofiją. Aukštos kokybės medžiagos (angl. high-end), pavyzdžiui, vakuuminiai stiklo paketai, jau yra pasitaikę projektuose, tačiau šiuo metu labiau gilinuosi į tradicines medžiagas: kalkinius mišinius, molius, mineralus, metalus, aliejus, alyvas ir pigmentus. Prevenciškai vengiu sudėtingų kompozicinių medžiagų, kurių receptūros gali būti patentuotos, o sudėtis neatskleidžiama specifikuotojui. Vadovaujuosi nulinės taršos principu, todėl manau, kad teisė žinoti statybinių medžiagų sudėtį Europos Sąjungoje turėtų būti privaloma taip pat, kaip privaloma nurodyti maisto produkto sudedamąsias dalis“, – sako architektas.

Savo praktikoje daug dėmesio aplinką tausojančioms, biologiškai pagrįstoms (angl. bio-based) medžiagoms, vertindami jų CO 2 pėdsaką, skiria ir Nyderlanduose įsikūrusios „Orange architects“ projektavimo įmonės architektai. Elena Staškutė, vyresnioji įmonės architektė, pažymi: „Šiame kontekste medis išlieka laimėtojas, tačiau kartu eksperimentuojame su inovatyviomis medžiagomis. Pavyzdžiui, daugiabučiam projektui „Colosseumplot“ Roterdame įgyvendinti planuojame naudoti „Pirrouet®“ plytas, kurių viso gyvenimo ciklo metu CO2 balansas yra neigiamas. Jų gamyboje nenaudojamas tradicinis degimo procesas, o taikomas CO 2 kietinimas. Tai leidžia sumažinti emisijas ir kartu išlaiko estetinį potencialą, suteikia galimybę kurti įvairias tekstūras, spalvas ir unikalias paviršiaus struktūras.“

Gamtinį karkasą tausojantis statinys – Vilniaus irklavimo klubas Neries pakrantėje Žirmūnuose (Vilniuje). Konkursinis projektas.

Arch. Mantas Peteraitis

Individualaus namo grindinio mozaikai suformuoti panaudotos granito atraižų atliekos.

Arch. Mantas Peteraitis

Gravitacijos jėgos laikomos pakopos „Miškinių“ lofte.

Arch. Mantas Peteraitis

Restorano ir pirties klubo interjerą praturtino iš griaunamo statinio Klaipėdoje išgelbėtas luitinis vitražas, pritaikyti restauruoti baldai.

Arch. Mantas Peteraitis

Tradicinės medžiagos:

» Kalkiniai mišiniai

» Molis

» Mineralai

» Metalai

» Natūralūs aliejai, alyvos, pigmentai

Unikalus molio dekoras įvertintas pasaulyje

Tarptautiniame architektūros festivalyje „World Architecture Festival 2025“ (WAF) Majamyje architekto Mariaus Mateikos vadovaujamos studijos „MAMA architects“ kurtas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro interjeras buvo atrinktas kaip pavyzdinis viešųjų pastatų interjeras iš daugiau nei 780 projektų, pateiktų 37 šalių atstovų. Savo projektus pateikė tokie architektūros gigantai kaip „Foster + Partners“, „Bjarke Ingels group“, „Studio Gang“, „Grimshaw“ ir „Perkins & Will“. „MAMA architects“ parengtas projektas tapo dėmesio centru dėl unikalaus molio dekoro, kuriam prireikė net 32 tonų molio ir specialiai sukurtos technologijos, leidžiančios tradicinę medžiagą paversti inovacija.

„Paradoksalu, bet mūsų inovacija kilo iš seniausio elemento –žemės. Molis tapo simboliu to, ką Lietuva gali duoti pasauliui: tikrumo, šilumos ir žmogiškumo architektūroje“, – teigė Mantas Petravičius, Klaipėdos muzikinio teatro dailininkas, nacionalinio transliuotojo LRT parengtame interviu.

Architektūros čempionatu dažnai vadinamas „World architecture festival“ yra didžiausias ir įtakingiausias šios srities renginys pasaulyje. „Šis įvertinimas – tai patvirtinimas, kad pasaulis pasiilgo tikrumo, – sakė M. Mateika. – Kai tavo vardas toje pačioje scenoje ištariamas kartu su „Foster + Partners“ ar BIG, supranti, kad mažos šalies kūryba gali turėti pasaulinio masto svarbą.“

Lietuvių architektų projektas pasižymi emocinės architektūros vizija, jungiančia rankų darbo meną, technologinį tikslumą ir medžiaginį jautrumą. Teatro interjeras išsiskiria ne prabanga, o šiltomis, jautriomis erdvėmis, kurios kuria ryšį su žiūrovu. Interjeras taip pat apdovanotas aukso medaliu ir tarptautiniame „A’Design Award & Competition“ Italijoje bei pelnė pergales nacionaliniuose konkursuose.

Socialinė atsakomybė ir tvarios statybos praktika

Architektas A. Krutejavas savo kūryboje taip pat sąmoningai siekia susilaikyti nuo per didelio kiekio ekspresyvių architektūrinių gestų, dėmesį ir energiją koncentruoti į erdvės, šviesos ar medžiagos kuriamą jausmą. Nuo 2004 m., įgijus architektūros magistro diplomą Leveno katalikiškajame universitete Belgijoje, jam yra tekę dirbti keliuose architektų biuruose Briuselyje. „Mano profesinė karjera yra tarptautinė – domiuosi skirtingų architektūros kultūrų bei patirčių sąveika ir bendradarbiavimu“, –sako architektas.

Panašiai kaip ir praėjusiais metais Lietuvoje priimtas sprendimas visuomeniniams projektams skirti mažiausiai 1 proc. pastato biudžeto meno kūriniui integruoti ši praktika taikoma ir Belgijoje. Nedideliame miestelyje Mukrone, kur A. Krutejavui teko projektuoti muziejaus pastatą, kaip meno kūrinio koncepciją skulptorius Simonas Boudvinas pasiūlė fasadams naudoti senovinių plytų, surinktų iš netoliese griaunamų ūkinių pastatų, fragmentus tarsi duoklę vietos atminčiai. Tai suteikė muziejaus pastatui išskirtinumo, sykiu naujame pastate įprasmintas tradicijų tęstinumas.

Architektui svarbu, kad jo pasirinkta medžiaga, jos ilgaamžiškumas, galimybė pakartotinai naudoti ar natūraliai suirti būtų patikrinti laiko ir paliktų kuo mažesnį pėdsaką. „Tokios savybės ypač svarbios struktūriniuose pastato elementuose, o naujausios, mažiau išbandytos medžiagos, manau, galėtų būti naudojamos vidaus apdailoje“, – sako jis. Įkurtoje studijoje „Krutejavas Studio for Architecture“ architektas dirba su įvairiomis meninėmis ir architektūrinėmis disciplinomis, įgyvendina projektus ne tik Belgijoje, bet ir Lietuvoje. Bendradarbiaudamas su architekte Ieva Baranauskaite jis suprojektavo ir pastatė namą Kauno rajone. Kartu jie atliko ir tiriamąjį tvarios statybos darbą: parengė tvarių Baltijos jūros regione gamintų produktų katalogą, siekdami mažinti anglies pėdsaką statybos metu ir ilgalaikį poveikį artimai aplinkai.

Projektas „Audra“

Tvarios architektūros manifestas –vienbutis gyvenamasis namas „Audra“

» Mažina anglies pėdsaką statybos ir eksploatavimo metu

» Palaiko lokalius gamintojus ir amatus

» Integruoja socialinę atsakomybę į medžiagų tiekimo procesą

„Projekte nenaudojome naftos ir chemijos pramonės produktų: izoliacinės medžiagos, dangos, langai ir sienos yra iš atsinaujinančių išteklių ir gaminti prie Baltijos jūros (Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje), – sako

A. Krutejavas. – Fasadines plytas, kurios dengia kietąją izoliaciją, Dzūkijoje naudodamas vietinį molį pagal senąsias lietuvių technologijas išdegino keramikas Gintaras Knieža. Išvengėme industrializuotų sprendimų ir produktų teikdami pirmenybę bendradarbiavimui su vietiniais meistrais, taip siekdami tęsti ar atrasti mūsų regiono statybos tradicijas.“

Holistinis požiūris

į architektūrą – gyvenamasis namas „Audra“

Beveidės architektūros prevencija –kontekstualumas, mastelis ir detalės

Kontekstualumo kūrimas atgaivinant vietos pramonę

Pasak architekto M. Peteraičio, statybų rinkoje naudojamos belgiškos ar vokiškos plytos, tarptautinių įmonių siūlomos universalios, minkštos plonasienio tinko ar vėdinamosios fasadų sistemos per 30 rinkos liberalizavimo metų atėmė iš pastatų subtilų lokalų identitetą ir charakterį. Jo manymu, didžioji dalis architektūros turėtų būti paprasta, sukonstruota racionaliomis, standartizuotomis ir gerai išbandytomis priemonėmis. Kontekstualumo būtų galima pasiekti atgaivinus vietinę statybų pramonę, naudojant vietines žaliavas, kokia buvo, pavyzdžiui, Rokų ar Palemono keramika. „Viktorijos laikų Londonas, pastatytas iš London Stock plytų, kurių modulis yra 215×102,5×65 mm, – puikus pavyzdys. XIX a. Londono pastatai pasižymi ribota architektūrine ir medžiagine variacija, tačiau dėl derinio su želdynais ir urbanistinėmis erdvėmis tarp pastatų niekas nepasakytų, kad tai aplinka be charakterio, – sako M. Peteraitis. – Vilnietiškas plytos modulis yra gerokai didesnis už londoniškąjį, tačiau vis tiek tobulas, nes artimas žmogaus masteliui. Akmeninio cokolio, mūrinių arba tinkuotų fasadų bei čerpinių stogų senajame Vilniuje statyboms vėlgi naudota labai ribota, standartizuota statybinė produkcija, tačiau sukurta UNESCO lygio architektūra ir urbanistinės erdvės.“

Mastelis pagal urbanistinę kryptį ir statybų rinkos pasiūlą

M. Peteraičio manymu, svarbūs yra mastelis, proporcijos ir urbanistinis darnumas. Anot jo, šiuolaikinis atskaitos mastelis tapo stambiagabaritis, besiremiantis ne tiek žmogaus proporcijomis, kiek automobilio manevravimo parametrais – namai statomi ant požeminės automobilių stovėjimo aikštelės struktūros –„gardelės“. „Galbūt ši „racionalizacija“ ir yra dažna šiuolaikinės architektūros atotrūkio nuo žmogui priimtino mastelio ir miestietiško kameriškumo priežastis. Nuo tobulo ir racionalaus, bet nepatrauklaus stačiakampiškumo, gretasieniškumo ir „dėžiškumo“ būtų galima pabėgti pergalvojant modulio dydį, ant kurio architektai dėl reglamentų ir įsivyravusių statybų pramonės būdų yra priversti dirbti“, – svarsto jis.

Daugiabučio projektas „Colosseumplot“ Roterdame. Projekto autoriai „Orange architects“, vizualizacijos autoriai „Yucon VR“

Architektas A. Krutejavas kaip vieną iš beveidiškumo priežasčių įžvelgia milžinišką kiekį „žaliojo“ smegenų plovimo, kai nuo tvarumo principų nutolę pastatai ar technologiniai sprendimai pateikiami kaip draugiški aplinkai. „Mūsų artimajame kontekste tai ypač akivaizdu: priemiesčiuose privatūs vystytojai formuoja beveidžius kvartalus, kuriuose parduodami „racionalūs“ kvadratiniai metrai, įvilkti į storą putplasčio sluoksnį. Tokie pastatai atitinka minimalius reikalavimus, tačiau erdvinė kokybė prasta, o gyvenimo patirtis menkai kuo skiriasi nuo daugeliui pažįstamų nuasmenintų sovietinių daugiabučių. Jų išliekamoji vertė taip pat labai limituota“, – pažymi jis.

Detalės liudija kokybę (God is in the details)

Pasak A. Krutejavo, siekiant išvengti beveidiškumo, viešiesiems ir privatiems statytojams derėtų vertinti ne tik kainos ir laiko sąnaudų santykį, bet ir specifinius savo poreikius bei gyvenimo būdą, tokiu būdu statomas erdves pritaikant sau, o ne įsispraudžiant į siūlomą standartizuotą formatą. Ne mažiau svarbus ir dėmesys detalėms.

„Pastarąjį kartą lankantis Londone sužavėjo „Fielden Fowles“ paviljono projektas „Natural Museum“ sode: akmens masyvo apdaila yra prabangi, tačiau ypač tvari medžiaga, ji ilgaamžė ir lengvai pritaikoma pakartotiniam naudojimui. Paviljono vidaus erdvės plačiai prasitęsia į išorę po jaukiu stogo denginiu, o cokolio santykis su žeme, vandens surinkimo detalės ir pavėsyje įrengti suolai sukuria komfortišką tarpinę zoną tarp vidaus ir lauko, kuria galima naudotis visais metų laikais. Stogo konstrukcijos surinkimo būdas ir dangos detalės liudija brandžias stalių tradicijas – iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai paprasta, tačiau priartėjus atsiskleidžia kruopščiai apgalvoti malksnų raštai ir dailiai išspręstos nuolašos“, – pabrėžia A. Krutejavas.

„„Teisė žinoti statybinių medžiagų sudėtį Europos Sąjungoje turėtų būti privaloma taip pat, kaip privaloma nurodyti maisto produkto sudedamąsias dalis.“ Arch. Mantas Peteraitis

Kūrybinė atsakomybė ir tvarumas –architektūros ateitis

„Pastatų tvarumas tampa neatsiejama projekto dalimi, – sako

Elena Staškutė, „Orange architects“ (Nyderlandai) vyresnioji architektė. – Keičiasi požiūris į architektūrą. Prieš 10–15 metų buvo ryški pastatų-ikonų mada. Pastatas buvo tarsi objektas, pritraukiantis savo įspūdinga architektūra. Šiandien vertinami pastatai, kurie kaip tik kuria darnią visumą su aplinka, yra ne tik techniškai tvarūs – gerai apgalvota, kaip žmonės naudos erdves, kaip dizainas prisidės prie žmogui sveikos aplinkos, kokią vertę jis kurs aplink save. Kova su klimato kaitos padariniais, gamta, žmogus, bendruomenės tampa svarbiais architektūros elementais“, – sako specialistė.

Tvarumą architektai vertina visų pirma kaip atsakingą kūrėjo požiūrį į savo pasirinkimus

„Tvarumas – tai atsakingas savo veiksmų vertinimas: ir kaip visuomenės nario, ir kaip projektuotojo, ir kaip vartotojo – sako A. Krutejavas. – Ar esu problemos dalis, ar siekiu balanso? Tikiu, kad kiekvienas naujas projektas yra dar vienas žingsnelis link tvarumo ir visuomenėje besikeičiančio požiūrio į statybą bei projektavimą, kuriame kiekviena medžiaga ir sprendimas turi gilesnę ekologinę prasmę.“

„Tvarumas – atsakingas santykis su medžiagomis, energija ir kontekstu – išreiškia bandymą sukurti ilgalaikę vertę, neapkraunant aplinkos ir išlaikant projekto esmę bei funkcionalumą, – teigia Mantas Peteraitis. – Tai ne tik technologinis sprendimas, bet ir darbo filosofija.“

„„Medžiagų ilgaamžiškumas, galimybė jas pakartotinai naudoti ar natūraliai suirti, laiko patikrintos savybės ir kuo mažesnis paliekamas pėdsakas –tokios savybės ypač reikšmingos struktūriniuose pastato elementuose, o naujausios, mažiau išbandytos medžiagos galėtų atsirasti vidaus apdailoje.“

Arch. Aidas Krutejavas

Daugiabučio projektui „Colosseumplot“ Roterdame įgyvendinti architektai naudos „Pirrouet®“ plytas, kurios viso gyvenimo ciklo metu turi neigiamą CO2 balansą.

Projekto autoriai – „Orange architects“

Busch-art linear®

Galvojame apie rytdieną

Namų interjero dizainas šiandien reiškia daugiau nei estetiką ar funkciją – jis turi būti prasmingas ir tvarus. Su Busch-art linear® prisidedame prie dizaino, kuris gerina gyvenimo kokybę. Ši serija – tobula dizaino, technologijų ir tvarumo sintezė, kurioje aiškios linijos, lengvos formos ir preciziški paviršiai susilieja su atsakingu požiūriu į medžiagas ir gamybą.

Busch-art linear® serija apima visą funkcijų spektrą ir yra lengvai suderinama su ABB išmaniosiomis namų sistemomis. Platus medžiagų pasirinkimas – nuo stiklo ir metalo iki perdirbto plastiko, natūralaus medžio bei įvairių spalvų akcentų – leidžia kurti individualų, elegantišką ir ilgaamžį interjerą.

Busch-art linear® – kai grožis dera su funkcionalumu, o dizainas – su gamta.

ATEITIES PASTATAI: langų, durų ir terasų reikšmė rytojaus architektūroje

Šiuolaikinėje architektūroje stiklinės konstrukcijos užima itin svarbią vietą. Svajonių namus besistatantys tikisi, kad jos ne tik harmoningai sujungs interjerą su eksterjeru, formuos jaukią gyvenamąją aplinką, bet ir tarnaus ne vieną dešimtį metų. Prekės ženklo „Zyle Fenster“ atstovas

UAB „Fenster“ Vilniaus filialo pardavimų vadovas Antanazas Šalčius atkreipia dėmesį, kad produkto ilgaamžiškumui svarbi ne tik gaminio kokybė, montavimas, bet ir priežiūra.

Estetika ir funkcionalumas

Projektuojant modernų pastatą būtina atsižvelgti į jo energinį efektyvumą, tvarumą ir emocinę patirtį. Prieš du dešimtmečius buvo svarbus tik pastato dydis, kaina ir bazinis funkcionalumas, o šiandien Europos Sąjunga diktuoja aukštus kokybės standartus, užsakovai yra gerokai reiklesni. Daugiau dėmesio skiriama jaukumui, natūralios šviesos patekimui į erdves, išmaniesiems sprendimams, estetikai ir saugumui.

2005–2025 metų pagrindiniai statybos ir gaminių techniniai pokyčiai

2005 m. 2025 m.

Minimali energinė klasė C A+ ir A++

Langų dydžiai

Maži arba vidutinio dydžio Dideli stiklo plotai

Lanų ir durų profiliai PVC ir mediniai

PVC, aliuminio, medžio ir aliuminio, „šilti“

Stiklų paketai 1–2 stiklų 3–4 stiklų

Tarpų tarp stiklų užpildymas Oru arba argonu Argonu arba kriptonu Šilumos perdavimo vertė

Uw ≈ 1,1–1,4 W/m²K Uw ≈ 0,5–0,7 W/m²K

Dažai Baziniai balti

Langų

ženklinimas Neprivalomas

Montavimo būdas Sienoje

Platus spalvų pasirinkimas, pigmentiniai ir saulės spindulius atspindintys lakai

Privalomas CE ženklinimas

Šiltinimo sluoksnyje su termoizoliaciniais profiliais

Siekiant išlaikyti šiuolaikinių langų sandarumą, juose montuojami perimetro prispaudikliai, termoprofiliai arba stiklo pluošto detalės, padedančios eliminuoti šalčio tiltus. Atsiradus stiklo dūžio klasėms, vis dažniau naudojamas grūdintasis arba laminuotas stiklas, kad gyventojai būtų apsaugoti skilus ar sudužus stiklui. UAB „Fenster“ tarp siūlomų langų galima rasti ir tokių sprendimų, kaip išorėje aliuminio apsauga dengti mediniai langai, kurie yra kur kas ilgaamžiškesni. Vis dažniau užsakovai renkasi išmaniąsias terasų spynas, kurios integruojamos į bendrą namo valdymo sistemą ir valdomos. Numatyta, kad per artimiausius 15 metų, vadovaujantis gaminio oro, vandens, šilumos ir saugos deklaracijomis, langų ir durų dažai turėtų atlaikyti visą gaminio gyvavimo ciklą – ne mažiau nei 35 metus. Užsakovas jau turėtų žinoti, kaip šį laikotarpį prailginti iki 100 metų. Gamintojai turi numatyti, kaip lengvai pakeisti tam tikras susidėvinčias detales (tarpines, gumeles ar mechanizmus) neardant ir neišmontuojant pagrindinės konstrukcijos. Tai jau taikoma įmonės gaminiuose.

Objektas Vilniuje regioninio parko teritorijoje. N. Tukajaus nuotr.

Gera pradžia – pusė darbo

A. Šalčius pažymi, kad asmeninis dėmesys klientui atneša abipusę naudą, ypač projekto įgyvendinimo pradžioje. Įmonė dirba su architektais, projektavimo etape padeda analizuoti įvairius dizaino aspektus, pateikia idėjas, kaip įgyvendinti architektų viziją išlaikant būsto estetiką ir patogumą gyventi. Dirbant kartu užsakovui aišku, kada ir ką montuoti, kad statybų metu nebūtų sugadintos konstrukcijos ir varstymo sistemos. Jis supranta, kaip rūpintis gaminiais, kad jie būtų naudojami bent 30 metų. Gamintojams ir montuotojams tai užtikrina gerą reputaciją, ilgametį, sėkmingą bendradarbiavimą su klientais.

„Sparčiai tobulėjant technologijoms, sėkmingų projektų pagrindu išlieka ilgametė specialistų patirtis. Esame ramybės inžinieriai –patys projektuojame, gaminame, montuojame langus, duris ir terasų sprendimus, suteikiame jiems garantijas. Suprantame užsakovo viziją, siūlome patikimus sprendimus užtikrindami aukštą gaminių kokybę bei ilgaamžiškumą, kas padeda klientams sutaupyti laiko bei finansų“, – teigia visoje Lietuvoje ir užsienyje dirbančios UAB „Fenster“ pardavimų vadovas A. Šalčius.

Viskas įmanoma, jei suburiami žmonės, siekiantys vieno tikslo. Pavyzdžiui, viešosios paskirties šešių pastatų kompleksui „Aukštosios Liškiavos SPA rezidencijai“ buvo pagaminti itin didelio ploto grūdintojo stiklo langai ir varstomosios, išmaniai valdomos durys. Pasirinkti sprendiniai užtikrino jų saugumą ir atsparumą aplinkos veiksniams bei išlaikė energinį efektyvumą. Kitas unikalus projektas – viename iš Gedimino pr., Vilniuje, pastatų pakeisti langai, kurie pagal kultūros paveldo apsaugos reikalavimus turėjo atitikti senųjų dizainą ir funkcionalumą. Projektas buvo derinamas apie metus įtraukus gamintojus, architektus, paveldo skyrių, o rezultatas atitiko lūkesčius. Vilniaus regioninio parko teritorijoje suprojektuotuose dviejuose pastatuose pritaikyti medienos ir aliuminio gaminiai su stumdomosiomis durimis, o viename iš jų stiklo konstrukcija nuo sienų natūraliai pereina į stogą.

Dažniausios klaidos

Visi nori turėti kokybiškus ir patogius namus, tačiau nepagalvoja, kad tam įtakos gali turėti žmogiškasis faktorius:

› Bloga gaminių priežiūra statybų arba remonto metu. Statybininkams leidžiama vaikščioti ir nešti medžiagas per jau sumontuotas duris ar terasas. Ilgainiui sugadinami slenksčiai, apdaužomos durys, pažeidžiamos tarpinės ir ratukai, nešvarumais užnešami bėgeliai ir net subraižomi stiklai. Sprendimas – statybų metu naudoti laikinas duris, sumontuotose terasose išimti rankenas, o konstrukcijas ir paviršius apdengti apsaugomis.

› Renkasi modernius sprendimus atsisakydami ilgaamžiškumo. Vienas tokių – langai, kurių stiklų paketai keičiami ne iš vidaus, bet iš išorės. Norint juos išimti neretai tenka ardyti išorinę apdailą, kas kainuoja nemažai laiko ir finansų.

› Pamiršta reguliarią priežiūrą. Vien tik tarpinių sutepimas silikoniniu tepalu prieš žiemą padidina konstrukcijų sandarumą ir sumažina šilumos nuostolius. Be to, toks judančių detalių sutepimas gali pagerinti jų funkcionalumą. Langai ir durys lengviau juda ir išvengiama ateities remonto darbų.

„Vertinant naujausias tendencijas, technologijas ir dizainą svarbu nepamiršti komforto, kuris susideda iš smulkmenų. Erdvi įstiklinta terasa, natūraliai patenkanti šviesa, tinkamai išdėstyti baldai, plati palangė, ant kurios patogu prisėsti ir mėgautis gamtos vaizdu ar skaityti knygą, – visa tai gali nulemti jūsų gyvenimo kokybę“, – detalių svarbą pabrėžia A. Šalčius.

https://zylefenster.lt

Už standarto ribų.

Vientisa banguotų stogo ir fasado lakštų architektūra

Giedrė Dundzienė

Banguoti lakštai iš pluoštinio cemento – viena seniausių technologijų, rinkoje veikiančių daugiau nei 100 metų, kurią vartotojai lengvai atpažįsta. Tai labai universalus ir praktiškas sprendimas tiek gyvenamųjų namų, tiek ūkinių ar pramoninių pastatų statybai ar renovacijai. Daugiau nei 30 metų šios dangos nebegaminamos su asbestu, pasikeitė jų naudojimo galimybės, todėl banguotus lakštus imta naudoti ne tik stogams įrengti, bet ir kuriant harmoningai gyvą fasadą.

Nauja panaudojimo kryptis

„Eternit“ banguotų lakštų gamykla „Eternit Baltic“, įsikūrusi Naujojoje Akmenėje, priklauso tarptautinei įmonių grupei „Etex“, jau skaičiuojančiai antrąjį veiklos šimtmetį. Čia iš pluoštinio cemento gaminami banguoti 6 mm lakštai naudojami ne tik stogui, bet ir fasadui. Jie subtiliai atskleidžia modernaus pastato charakterį ir atliepia natūralumo bei tvarumo ieškančių užsakovų lūkesčius.

„Mūsų krašte banguotas lakštas dar nėra įprastas sprendimas fasadui, tačiau Baltijos šalyse jau turime puikių, įkvepiančių pavyzdžių, kai būtent ši medžiaga naudojama fasado apdailai. Tokius sprendimus dažnai lemia ir patrauklus gaminio kainos bei kokybės santykis. Kitose Europos šalyse – Rumunijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje – banguoti lakštai fasadams naudojami gerokai

aktyviau, ypač visuomeniniams pastatams. Nors ir iš lėto, bet statybų sektoriuje tai tampa nauja tendencija“, – teigia „Eternit Baltic“ marketingo vadovė Giedrė Dundzienė.

Šiuolaikiniai architektai projektuoja naujos kartos pastatus naudodami banguotus lakštus, kurie padeda sujungti stogą su fasadu. Universali spalvų paletė – nuo sodrių antracito atspalvių iki natūralių tonų – harmoningai dera su medienos, klinkerinių plytų ir stiklo elementais. Tūrinis paviršius į dizainą įtraukia ritmą, šešėlius, šviesos lūžius ir geometrinius elementus, kurių nebūtų įmanoma sukurti su lygaus paviršiaus apdaila. Visa tai lengvai pritaikoma tiek modernios, tiek tradicinės architektūros sprendimams, suteikiant pastatams vizualinio lengvumo ir architektūrinės dinamikos. Pastebima vis daugiau drąsesnių sprendimų šias medžiagas naudoti ir interjere.

Praktiškas, tvarus ir patikimas sprendimas „Eternit“ banguoti lakštai pagaminti iš pluoštinio cemento. Jie yra tvirti, draugiški aplinkai ir ilgaamžiai – atsparūs drėgmei ir temperatūros svyravimams. Banguoti lakštai nerūdija, nepelija, gerai išgarina drėgmę, yra nedegūs, puikiai izoliuoja garsą.

» Mažas svoris. 6 mm banguoti lakštai yra lengvi, todėl dirbti su jais yra itin paprasta. Jie lengvai ir greitai tvirtinami, nereikia specialių laikiklių ar sudėtingos konstrukcijos.

» Universalus dizainas. Banguotas paviršius lengvai derinamas su kitomis fasado apdailos medžiagomis ir sprendimais, o vientisumą padeda išlaikyti originalios užbaigimo detalės.

» Ilgaamžiškumas. Lakštai pritaikyti naudoti atšiauriomis oro sąlygomis. Nors jiems suteikiama 30 metų garantija, tikroji naudojimo trukmė dažnai gali siekti ir 50 metų.

» Žema kaina. Palyginti su kitomis stogo dangomis ir fasado apdailos medžiagomis, „Eternit“ banguoti lakštai kaip fasado danga yra nebrangus sprendimas. Ypač tai naudinga kuriant erdvius pastatus, kuriuose reikia uždengti didelį plotą.

Palengvina projektų įgyvendinimo procesus

Pastatų projektavimas ir statyba įprastai užtrunka ilgai, todėl 2025 m. paskelbta banguotų lakštų EPD aplinkosauginė deklaracija yra ypač svarbi. Ji atskleidžia realų produkto poveikį aplinkai viso gyvavimo ciklo metu – nuo žaliavų gavybos ir gamybos iki naudojimo pabaigos bei utilizavimo. Tai suteikia daugiau skaidrumo, pasitikėjimo ir konkurencinį pranašumą prieš kitus gaminius. Naudojant EPD turinčius banguotus lakštus palengvėja ir paspartėja projektų įgyvendinimas.

„Eternit“ banguoti lakštai ne tik turi EPD, bet ir yra sertifikuoti pagal EN 15804 + A2 ir ISO 14025 standartus. Be to, 2025 m. „Etex“ grupė buvo apdovanota „EcoVadis“ sidabro medaliu ir pateko tarp 7 % geriausiai pasaulyje įvertintų betono, cemento ir gipso pramonės įmonių pagal pasiekimus tvarumo srityje.

Nauda EPD pranašumai ir poveikis projektui

Greitesnis pastato sertifikavimas

Tvarumo tikslų įgyvendinimas

Skaidrumas ir pasitikėjimas

Lengvesnis aukštesnės pastato vertės pasiekimas ir sertifikatų (LEED, BREEAM, DGNB) gavimas. Sertifikuoti duomenys supaprastina patvirtinimo procesus, ypač viešuosiuose pirkimuose ir žaliųjų pastatų projektuose.

Konkrečių duomenų suteikimas leidžia apskaičiuoti ir mažinti CO2 pėdsaką, planuoti efektyvų energijos ir išteklių naudojimą bei įgyvendinti aplinkosaugos strategijas.

Sertifikuoti, patikimi duomenys apie produkto poveikį aplinkai didina projekto skaidrumą, leidžia pagrįsti pasirinkimus ir kurti pasitikėjimu grįstus projektus.

Inovatyvu, natūralu ir ilgaamžiška

Banguotus lakštus stogui ir fasadui renkasi tie, kurie nebijo eksperimentuoti, ieško išskirtinumo, modernumo, nestandartinių ir inovatyvių dizaino sprendimų. Drąsus architektūrinis sprendimas padeda kurti unikalų pastatą, kuris pritraukia visų dėmesį.

Vienas geriausiai tai atspindinčių pavyzdžių – architektų Mykolo Svirskio ir Linos Bakienės suprojektuotas modernus nuosavas namas Kaune. Stogo ir fasado apdailai buvo pasirinkti natūralūs AGRO PRO „Eternit“ banguoti lakštai. Jie ne tik padėjo sinergiškai įlieti pastatą į aplinką, bet ir sukūrė tarsi saugios tvirtovės įspūdį. Ypač dideliam pastatui pasirinkta medžiaga padėjo išlaikyti kainos ir kokybės santykį.

„Eternit“ sujungia tradicijas, tvarumą ir patikimumą. Nepaisant besikeičiančių tendencijų ir kokybės standartų, laikui nepavaldūs banguoti lakštai išlieka universalūs ir patvarūs. Šie gaminiai evoliucionuoja kartu su žmonių poreikiais, siūlydami šiuolaikišką, saugų ir ilgaamžį sprendimą tiek stogui, tiek fasadui – būtent tai, ko reikia kiekvienam, statančiam savo svajonių namus.

Miestiečiams grąžinta erdvė:

„Hanza“ verslo centras Klaipėdoje

Verslo centras „Hanza“

Vieta: Naujoji Uosto g., Klaipėda

Plotas: 15 758 m²

Architektūra: AEXN (Tomas Grunskis, Jūratė Kindurytė, Martynas Mankus)

Konstrukcijų projektavimo įmonė: MB „Inovatyvios konstrukcijos“

Vystytojas: UAB „Memelio miestas“

Fotografai: Neringa Girdvainienė, Vidmantas Girdvainis

Lietuvos architektūros žemėlapyje Klaipėda pastaraisiais metais vis aiškiau formuoja savitą kryptį – uostamiesčio tapatybę žymi nuoseklūs, kontekstą atspindintys projektai. Šiemet Klaipėda sulaukė kažko išties įstabaus – skambiau už stadioną nuaidėjo pelnytas simbolinis „Hanza“ titulas, įkūnytas naujajame verslo centre. Uosto teritoriją miestiečiams grąžinantis „Memelio miestas“ ir jo tranformacijos pradžią vainikavęs „Hanza“ verslo centras žymi naują Klaipėdos urbanistikos ir architektūros etapą.

Beveik du dešimtmečius „Arches“ ir AEXN studijų brandinta teritorijos vizija įgavo pagreitį įgyvendinus „Hanza“ verslo centrą. Projekto autoriai Tomas Grunskis, Jūratė Kindurytė ir Martynas Mankus siekė šiuolaikine architektūros kalba įprasminti istorines Klaipėdos miesto ambicijas.

Nuo uždaros uosto pramonės iki naujo Klaipėdos akcento

Vystoma „Memelio miesto“ teritorija anksčiau priklausė valstybiniam jūrų uostui, o 2008 m. ji atiteko miestui. Iki 2018 m., kai ją įsigijo „Stemma Group“, teritorija buvo uždara, ją juosė tvoros ir vyko įvairi gamybinė veikla. Parengta detaliojo plano koncepcija tapo viso tolesnio teritorijos vystymo pagrindu. Vėliau surengti atskirų sklypų architektūros konkursai, vienas iš kurių – AEXN studijos laimėtas administracinio pastato projektas.

„Memelio miestas“ yra Klaipėdai jautrioje vietoje, tarp Danės upės ir Kuršių marių, šalia senamiesčio. Verslo centras „Hanza“ tėra viena iš didesnio kaip 5 ha sklypo dalių – teritorija vystoma nuosekliai, etapais, perspektyvoje numatomi architektūros konkursai.

Urbanistinė struktūra, įauginama į miestą

Iš pirmo žvilgsnio nauji pastatai gali atrodyti kontrastingi esamai industrinei aplinkai. Tačiau esama vietos struktūra negalėjo užtikrinti kokybiško pokyčio – detaliajame plane nuspręsta senus gamybinius pastatus griauti ir formuoti naują urbanistinę struktūrą, kuri užtikrintų socialines, kultūrines ir ekonomines funkcijas miesto centre.

Naujas Klaipėdos akcentas –„Hanza“ verslo centras

Kampinėje dalyje esantis „Hanza“ verslo centras atsiranda kaip atsakas į urbanistinę aplinką, Naujosios Uosto g. mastelį. Pastatas žymi įvažiavimą į naują Klaipėdos miesto dalį, suformuodamas vartų įspūdį, o jo tūrio proporcijos reaguoja į gretimas viešąsias erdves.

Pasak architektų, „Hanza“ suprojektuota kaip:

› architektūrinis akcentas – unikalus Klaipėdos hanziškojo miesto tapatybę įprasminantis vietoženklis;

› urbanistinis formantas – vartai į naująją „Memelio miesto“ teritoriją, formuojantys jungtį tarp Klaipėdos centro esamų ir teritorijoje plėtojamų viešųjų erdvių.

Projekto užsakovas „Memelio miesto“ direktorius Justinas Striška teigia, kad pagrindinis teritorijos siekis – sukurti daugiafunkcę, nuolat gyvybingą Klaipėdos miesto dalį, o administracinis pastatas – tai vienas pirmųjų žingsnių.

„Klaipėda siekia tapti veržliu ir ambicingu, imliu naujovėms miestu. Prie šio siekio „Hanza“ prisideda sukurdama šiuolaikiškas biurų patalpas miesto centre, taip pritraukdama verslus, į veržlią ir gyvybingą ekonominę aplinką“, – sako J. Striška.

„Hanza“ architektūra kaip socialinis-erdvinis modelis

Ypatingą vietą verslo centre „Hanza“ užima socialinio įtraukimo skatinimas per architektūrą. Pastato tūrinė organizacija ir

pirmųjų aukštų santykis su gatve projektuoti atsižvelgiant į viešųjų erdvių jungtis, pėsčiųjų srautus ir būsimą teritorijos plėtrą. Tūrinė kompozicija reaguoja į urbanistinę aplinką ir skatina erdvinę-socialinę sąveiką.

„Pastatas ne tiek atima plotą iš miesto, kiek miestui grąžinama erdvė“, – sako T. Grunskis akcentuodamas, kad architektūra formuoja aktyvų miesto fragmentą ir stipriną socialinę funkciją.

Svarbus vaidmuo projekte tenka ir dviračių judėjimui. Pasak architekto M. Mankaus, dviračių infrastruktūra planuota kaip integrali teritorijos dalis, susiejanti pagrindinę miesto dviračių trasą, perkėlą, Naująją Uosto gatvę. Tam pritaikyti sklypo sutvarkymo sprendimai ir pastato funkcinė schema.

Socialiniai-erdviniai sprendimai verslo centre „Hanza“:

› Judėjimo ir viešųjų erdvių ryšiai – sklypo ir statinio sprendimai orientuoti į miesto dviračių tinklą, pėsčiųjų srautą ir būsimą teritorijos vystymą.

› Atvira pirmojo aukšto struktūra – įtraukti pirmieji aukštai, praplečiamos lauko erdvės, kuriamos viešai prieinamos zonos.

› Pusiau viešos lauko erdvės – balkonai ir stogo terasos yra integruoti į pastato struktūrą, kuriant kasdienio naudojimo socialines zonas.

Tūrinė-erdvinė verslo centro „Hanza“ architektūra

Architektūrinė koncepcija grindžiama svarbiausiu projekto dėmeniu – tūriniu-erdviniu formavimu. „Hanzos“ pastato tūris formuotas taip, kad aiškiai apibrėžtų gatvės perimetrą ir kartu atvertų vizualinius ryšius su „Memelio miesto“ teritorija. Tūrio proporcijos ir aukštingumas derinti prie senamiesčio architektūros, vengiant pernelyg agresyvaus dominavimo, bet ir nekuriant visiškai neutralios architektūros. Nors savo tipologija administracinis pastatas plane yra stambus, tačiau iš gatvės perspektyvų savo aukščiu, tūrio išskaidymu, laužymu ir smulkinimu jautriai įsilieja į artimą miesto kontekstą.

Architektė J. Kindurytė teigia, kad pagrindinė pastato raiška yra jo tūris: „Kontekstualiai laužoma stogų linija, kintamas aukštingumas ir kiti architektūrinės išraiškos elementai, tokie kaip fasado ritmika, kartotiniai langų žingsniai, palydi ir išlaiko visą dėmesį į pastato siluetą ir jo kontūrus.“

„Hanzos“ pavadinimas – projekto identitetą apibrėžiantis elementas

Architektų komanda pripažįsta, kad galutinė projekto versija buvo gauta ne vienu bandymu. Teko suvaldyti labai daug kintamųjų, kol buvo išgrynintas projektas ir jo vertybinė kryptis. „Hanzos“ pavadinimas, užgimęs konkurso metu, buvo išlaikytas kaip projekto identitetą apibrėžiantis elementas, o pats projektas iki jo įgyvendinimo praktiškai nekito.

Šiuolaikiškai traktuojama archetipinė forma palaiko erdvinius ryšius, proporcijas ir miesto mastelį. Aiški koncepcija, turinti sąlytį su istorija, urbanistinės krypties laikymasis bei erdvinis pagrįstumas ir lėmė „Hanzos“ projekto sėkmę.

J. Striška pažymi: „Dialogas su architektais buvo grindžiamas partneryste ir pasitikėjimu. Nuo pat pradžių skatinome kūrybinę laisvę ir ambiciją. Verslo tikslai ir architektūrinės ambicijos dažnai atrodo nesuderinamos, tačiau praktikoje jos gali viena kitą papildyti: kokybiška architektūra didina projekto vertę.“

Jutiminė medžiagiškumo filosofija

„Hanzos“ architektūrinės filosofijos tąsa persikelia ir į medžiagiškumo lygmenį. Architektai sąmoningai ieškojo ryšio su uostamiesčio regionu, jo istorija, klimatu ir jutimine patirtimi. Pagrindinė

medžiaga – molio plyta – buvo matoma kaip archetipas, kaip prigimtinis Klaipėdos uostamiesčiui būdingas elementas.

Kaip teigia T. Grunskis, medžiagai buvo keliami aukšti kokybės, mastelio ir faktūros reikalavimai: „Faktūros gylis ir paviršių skirtumai kuria žmogiško mastelio pojūtį, o taktiliniu lygmeniu paviršius išlaikytas grublėtas.“

Šiuolaikinio verslo centro poreikiai

Šiuolaikinis verslo centras šiandien vertinamas gerokai plačiau nei vien biurų patalpų požiūriu. Nors nuotoliniai, hibridiniai darbo modeliai sumažino administracinių pastatų poreikį, kartu tai leido atverti naują – kokybiškų ir šiuolaikiškų darbo erdvių –rinką.

„Dėmesį skiriame ne tik darbo vietai, bet ir siekiui sukurti patrauklias erdves, skirtas bendradarbiauti, susitikti ir kurti. Formuojamos prieigos prie gamtos, viešosios funkcijos pirmuosiuose aukštuose leidžia pastatui gyvuoti visą dieną. Verslo centro esmė – tapti miesto dalimi, o ne izoliuotu kompleksu, pasiūlyti patirtį, socialinę aplinką ir ryšį su miestu“, – sako „Memelio miesto“ direktorius J. Striška.

Verslo centras „Hanza“ projektuotas kaip ilgalaikė, adaptyvi struktūra. Konstrukcinė, inžinerinė ir funkcinė sistema leidžia keisti vidinę struktūrą prisitaikant prie skirtingų nuomininkų poreikių, nuo atviro plano ir laisvų erdvių iki uždarų kabinetų patalpų. Architektas Martynas Mankus pabrėžia, kad, palyginti su Vilniaus biurų pasiūla, požiūris į Klaipėdą buvo atsargesnis, projektuojant architektūrinę dalį kartu vyko mėginimai atspėti rinkos tendencijas ir ateities perspektyvas.

„„Teritorija grąžinama miestui, ji tarsi įauginama į centro audinį, tačiau iš esmės keičia savo tapatybę.“

Arch. Jūratė Kindurytė

„Nuo pat pradžių iškėlėme užduotį – plano struktūra turi būti labili ir adaptuojama įvairiems scenarijams. Pastatas parodė, kad yra pasidavus tokiai transformacijai, o tai ir yra ilgalaikė jo vertė“, –sako AEXN studijos partneris M. Mankus.

Pirmasis BREEAM „Excellent“

Klaipėdoje

Verslo centras „Hanza“ yra pirmasis biurų pastatas Klaipėdoje, pelnęs tarptautinį tvarumo sertifikatą BREEAM „Excellent“. Tiek architektai, tiek vystytojai dar ankstyvoje stadijoje užsibrėžė tikslą pastatą sertifikuoti.

Statinio tūris ir forma užtikrina optimalų natūralios šviesos kiekį, sprendžiant pastato fasado apšvietimą vengta šviesos taršos aplinkai. Projekte daug dėmesio skirta akustiniams sprendimams, išmaniosioms pastatų valdymo sistemoms, leidžiančioms realiuoju laiku stebėti ir optimizuoti energijos sąnaudas, vandens

taupymo sprendimams bei ilgaamžėms, mažesnį aplinkos pėdsaką turinčioms ir perdirbamoms medžiagoms. Kaip pabrėžia vystytojas, didžiausią strateginį poveikį turėjo ilgalaikis pastato efektyvumas ir gyvybingumas. AEXN architektų komanda atkreipia dėmesį, kad tvarumas gali būti suvokiamas nuo makro- iki mikromastelio – pradedant nuo urbanistinio integralumo iki detalių techninių rodiklių.

„Nors esame gana savikritiški, o diskusijų ir iššūkių tikrai pasitaikė, mes tikime šia vieta, šiuo objektu ir šia idėja. Ypač įvažiuodami į miestą ir stebėdami vykstančius pokyčius, galime didžiuotis padarytu darbu“, – dalijasi J. Kindurytė.

M. Mankus priduria, kad didžiausia vertė – ne tiek pavienis pastatas, kiek visas kompleksas ir jo grįžimas į miesto audinį. Tokios prieigos prie vandens klaipėdiečiai turi tikrai nedaug, o vykstant tokiai tranformacijai, tai irgi galima laikyti tvarumo žingsniu – atverti ir grąžinti erdvę miestui.

VIEŠŲJŲ ERDVIŲ TĘSTINUMAS VAIKŲ ŽAIDIMŲ AIKŠTELĖJE

Socialinė infrastruktūra ir viešosios erdvės „Memelio miesto“ teritorijoje yra ypač svarbios – tai sprendimai, kuriantys kasdienį miesto ritmą. FIXMAN komanda, palaikydama architektų aplinkos formavimo tęstinumą, prisidėjo prie vaikų žaidimų erdvės formavimo, kur buvo suderintas saugumas, funkcija ir estetika.

Parinkta vaikų žaidimų aikštelės įranga dera prie šiuolaikinės urbanistinės aplinkos – organiškos formos, santūrios metalinės estetikos sprendiniai papildo architektūrinį charakterį. Erdvė suplanuota taip, kad

skatintų aktyvų judėjimą ir įvairius žaidimo scenarijus. Nestandartinių formų čiuožyklos tapo ne tik funkciniu, bet ir vizualiniu akcentu, o kalniukas su tuneliu sukūrė daugiafunkcę erdvę, suburiančią įvairaus amžiaus vaikus.

FIXMAN sprendimų prioritetai: → Vizualinė kokybė: organiškų linijų tvirta metalinė produktų serija užtikrina atsparumą aplinkos poveikiui ir vandalizmui.

→ Ilgaamžiškumas: „Lappset“ gamintojo įranga, daugiau nei 55 metus pasaulinėje rinkoje vertinama dėl kokybės, yra pritaikyta intensyviam viešųjų erdvių naudojimui.

→ Saugumas: vandeniui laidi gumos danga užtikrina saugų ir patogų naudojimą, o visa įranga atitinka EN 1176 saugos ir higienos normų reikalavimus –suapvalinti kampai, paslėpti tvirtinimo elementai, sprendimai, mažinantys traumų riziką.

„Vaikų žaidimų erdvės daugiafunkcėje aplinkoje kuria subalansuotą miesto audinį, kuriame dera darbas, laisvalaikis ir kasdienis gyvenimas. Jos suteikia aplinkai

judesio, garsų ir gyvybės, formuodamos patrauklesnę, draugiškesnę vietą ne tik šeimoms, bet ir verslo centro naudotojams“, – sako FIXMAN direktorė Lietuvoje Inga Liudvinavičienė.

www.fixman.lt

NEMATOMA SAUGUMO ARCHITEKTŪRA

„Hanza“ verslo centre saugumo ir automatizacijos sprendimai yra neatsiejama pastato eksploatacijos ir architektūros dalis. „Elteros projektai“ įgyvendino integruotus apsaugos, gaisro signalizacijos, vaizdo stebėjimo, praėjimo kontrolės, elektroninių ryšių ir pastato valdymo (BMS) automatizacijos sprendimus, realizuojamus tiek aplinkos teritorijoje, tiek vidaus erdvėse.

Projektuojant sistemas daug dėmesio skirta architektūrinei tvarkai: kameros, jutikliai ir kita įranga integruoti į konstrukcijas, lubas ar fasado elementus, išlaikant švarias linijas ir estetinį vientisumą. Stebėjimo sprendimai parinkti tikslingai: teritorijoje fokusuojamasi į pagrindinius patekimo taškus ir perimetrą, o vidaus erdvėse – į bendrojo naudojimo zonas, išlaikant saugumo ir privatumo pusiausvyrą.

Ilgalaikė pastato automatizacijos perspektyva

Automatizuoti sprendimai sujungia šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo (ŠVOK), apšvietimo ir ritininių užuolaidų valdymą į vientisą sistemą, leidžiančią palaikyti komfortišką mikroklimatą ir efektyviai valdyti energijos sąnaudas. Taip pat įdiegti gaisro gesinimo, viršslėgio palaikymo ir dujų šalinimo automatikos sprendimai, užtikrinantys saugų pastato veikimą avarinėse situacijose.

Projektas buvo kuriamas atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą: sistemos architektūra parinkta taip, kad ją būtų galima lengvai plėsti ar adaptuoti keičiantis pastato paskirčiai ar nuomininkų poreikiams, o ateityje būtų galima integruoti papildomus įrenginius. Tai užtikrina ilgalaikę sistemos eksploataciją ir funkcionalumą.

www.elteros.lt

VĖDINAMASIS FASADAS PAJŪRIO KLIMATO SĄLYGOMIS

„Hanza“ verslo centre realizuotas aukštas energinis efektyvumas, ilgaamžiškumas ir eksploatacinis komfortas. Šiems tikslams pasiekti pritaikyti kompleksiniai šilumos ir garso izoliacijos sprendimai, sertifikuotos fasadų šiltinimo sistemos, turinčios nacionalinį techninį įvertinimą. Sistemų sudėtyje yra „Saint-Gobain“ medžiagos.

Dėl dažnos temperatūros ir drėgmės kaitos pajūrio regione fasadams šiltinti parinktos vėdinamojo fasado sistemos. Sienoms šiltinti naudotos nedegios, mažo šilumos laidumo koeficiento termoizoliacinės medžiagos, leidusios mažiausiai nutolinti apdailą nuo laikančiosios sienos, nedidinant konstrukcijos storio.

→ Pagrindinis šiltinimo sluoksnis – itin mažo šilumos laidumo ISOVER mineralinės vatos plokštės „ISOVER Extreme 31“ (λ = 0,031 W/mK) ir „ISOVER Premium 33“ (λ = 0,033 W/mK).

→ Vėjo izoliacija – priešvėjinės plokštės „ISOVER Facade“ su specialia vėjui nelaidžia danga.

→ Sandūros hermetizuotos „FacadeTape“ juosta, užtikrinančia išorinio apvalkalo sandarumą net sudėtingomis pajūrio sąlygomis.

Garso izoliacijos sprendimai patalpų

akustiniam komfortui

Garso izoliacija ir akustinis komfortas – vienas iš BREEAM sertifikavimo kriterijų. „Saint-Gobain“ sprendimai apėmė tris pagrindines sritis:

→ Tarpaukštinių perdangų smūgio garso izoliacija – efektyviai triukšmą judriųjų grindų konstrukcijose slopinančios ISOVER FLO plokštės.

→ Vidaus sienos – daugiasluoksnė konstrukcija iš FIBO 5 didesnio tankio keramzitbetonio blokų geriau izoliuoja garsą.

→ Vidaus tinkavimas – paviršiai tinkuoti „weber IP-18“ tinku, kuris, užpildydamas blokelių poras, pagerina pertvarų akustines savybes, yra atsparus eksploataciniam poveikiui ir turi patvirtintas EPD deklaracijas.

Statybos tvarumas čia vertinamas ilgaamžiškumu, energijos taupymu ir medžiagų kilme. ISOVER mineralinė vata gaminama iš 50–75 % perdirbto stiklo, o dalis gamybos vykdoma iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai leido užtikrinti „Hanza“ pastato patikimumą pajūrio klimato sąlygomis ilgalaikėje perspektyvoje.

www.saint-gobain.com

TVIRTAS VERSLO CENTRO PAGRINDAS: MONOLITINĖS GELŽBETONINĖS KONSTRUKCIJOS

Monolitinis gelžbetonis sudarė pagrindą architektūriškai sudėtingoms „Hanza“ pastato formoms realizuoti, užtikrindamas konstrukcijų patvarumą ir ilgaamžiškumą. UAB „Klaipėdos monolitas“ buvo atsakingas už visų monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų įrengimą – nuo požeminės dalies iki antžeminio pastato karkaso.

Įrengiant monolitines gelžbetonines konstrukcijas „Hanza“ verslo centre atlikti šie darbai:

→ subetonuotos požeminės automobilių aikštelės jėgos grindys;

→ apibetonuotos polinės sienos naudojant vienpusių klojinių sistemas;

→ įrengtos požeminės ir antžeminės dalies kolonos, sienos ir perdangos.

Didžiausias dėmesys skirtas sprendiniams, kurie leido išlaikyti konstrukcinį tikslumą, atliepiant architektų sumanymą. Antžeminės dalies sienos buvo intensyviai armuotos, jų storis nedidelis, daug angų. Šiems iššūkiams spręsti buvo parinkti modifikuoti betono mišiniai ir atitinkami betonavimo bei tankinimo procesai. Požeminėje dalyje, kurioje konstrukcijos

yra žemiau gruntinio vandens lygio, prioritetu tapo jų sandarumas. Atsakingai įrengtos deformacinės ir technologinės siūlės.

Ilgaamžės konstrukcijos tvarios statybos kontekste

Monolitinės gelžbetoninės konstrukcijos – racionalus tvarios statybos sprendimas dėl jų ilgaamžiškumo, atsparumo apkrovoms ir mažesnių priežiūros bei remonto sąnaudų visą pastato gyvavimo ciklą.

„Verslo centras „Hanza“ projektas dar kartą patvirtino, kad ilgalaikę vertę kuriantys statiniai gimsta glaudžiai bendradarbiaujant visiems projekto dalyviams, prisidedant ne tik prie funkcionalumo, bet ir prie miesto architektūrinės kokybės kūrimo“, – sako UAB „Klaipėdos monolitas“ statybos darbų vadovas Evaldas Bartkus.

Uzdaroji akcine bendrove

www.klaipedosmonolitas.lt

INOVATYVŪS FASADO SPRENDIMAI PAJŪRIO KLIMATO SĄLYGOMS

Verslo centro „Hanza“ projektui ypatingą reikšmę turėjo gebėjimas suderinti šiuolaikinę stiklo architektūrą su jautriu istoriniu kontekstu. UAB „Production Line“ įgyvendino kompleksinius aliuminio bei stiklo fasado ir langų sprendimus. Dideli stiklo plotai, siauri vizualiniai profiliai ir aukšti šiluminiai parametrai atskleidžia, kad šiandien fasadas gali būti tiek estetiškai išraiškingas, tiek techniškai pažangus.

„Production Line“ įgyvendinti aukščiausios kokybės ir ilgaamžiškumo sprendimai:

→ Kompleksinė „Schüco FWS 60“ fasadų sistema ir AWS 75.HI+ langai.

→ Individualiai projektuota ekstruduoto aliuminio juostų sistema.

→ Sistemos projektavimas, gamyba, montavimas ir techninių mazgų optimizavimas.

Sandarumas. Klaipėdos klimatas kelia didelius reikalavimus fasado sandarumui, atsparumui vėjui ir korozinei aplinkai. Sertifikuotos „Schüco“ sistemos užtikrina aukštus oro ir vandens sandarumo rodiklius, o ilgaamžės paviršių dangos ir kokybiški stiklo paketai garantuoja stabilias eksploatacines savybes ilgalaikėje perspektyvoje.

Šešėliavimas. Vertikalios ekstruduoto aliuminio juostos atlieka dvigubą funkciją: formuoja architektūrinį charakterį ir efektyviai valdo saulės spinduliuotę.

Skirtingi jų posvyrio kampai fasaduose leidžia optimaliai kontroliuoti perkaitimą ir prisideda prie pastato energinio efektyvumo.

„Ilgametę patirtį turinti komanda užtikrino ne tik techninį tikslumą, bet ir architektūrinės idėjos išgryninimą. Tokie projektai stiprina mūsų, kaip patikimo ir techniškai stipraus partnerio, dirbančio su aukščiausios klasės objektais Lietuvoje, pozicijas“, – teigia „Production Line“ vadovas Darius Armanavičius.

www.productionline.lt

APŠVIETIMO INŽINERIJA „HANZA“ VERSLO CENTRE

„Hanza“ verslo centre apšvietimas suprojektuotas kaip holistinė architektūros dalis – jis formuoja erdvių ritmą, darbo komfortą ir vakarinį pastato identitetą. Prie „BREEAM Excellent“ įvertinimo prisidėjo „Gaudrės“ suprojektuotos ir Lietuvoje pagamintos apšvietimo sistemos.

Komfortą ir nuotaiką kuriantis apšvietimas, akustika ir automatinis valdymas

Eksterjero apšvietimas. Verslo centro eksterjero apšvietimas projektuotas siekiant sukurti vizualinį įspūdį: fasaduose, langų nišose įrengti kintamo spektro šviestuvai leidžia programuoti spalvų sprendimus ir dinamines kompozicijas. Teritorijos ir gatvės apšvietimo sistemoje naudoti kryptiniai šviestuvai, užtikrinantys mažesnę šviesos taršą ir poveikį aplinkai. Šviesa nukreipiama į fasadus ir pėsčiųjų zonas, ribojant sklaidą į dangų ir aplinkinius sklypus.

Akustika. Darbo erdvėse linijiniai LED šviestuvai integruoti su akustinėmis plokštėmis. Tai vientisas sprendimas, užtikrinantis tolygų apšvietimą ir gerinantis patalpų akustiką. Ši integracija leidžia formuoti funkcines zonas, mažinti aidą ir estetiškai įkomponuoti ŠVOK sistemas lubose.

Išmanusis valdymas. Interjere veikia išmanioji apšvietimo valdymo sistema su būvio ir natūralios šviesos jutikliais. Apšvietimo intensyvumas reguliuojamas automatiškai pagal natūralios šviesos kiekį ir patalpų užimtumą. Taip palaikomas stabilus apšvietos lygis, mažinamos energijos sąnaudos, kartu sudaroma galimybė taikyti skirtingus scenarijus.

„Mums svarbu, kad apšvietimas kurtų komfortą darbuotojams ir kartu būtų efektyvus eksploatuojant pastatą. Šviesos, akustikos ir valdymo sistemos buvo projektuojamos kaip vientisas inžinerinis sprendinys“, – sako UAB „Gaudrė“ direktorius Vladislavas Mickevičius.

www.gaudre.lt

LAUFEN PRO X –sprendimas profesionaliam vonios kambariui

Kolekcija vonios kambariui LAUFEN PRO X – keramika ir maišytuvai – yra visų laikų populiariausios kolekcijos LAUFEN PRO naujas evoliucijos etapas. Su naująja PRO X žymaus Šveicarijos vonios kambario prekės ženklo LAUFEN atstovai verčia PRO gaminių serijos 20-ies metų istorijos puslapį, įspūdingai tęsdami savo perkamiausios vonios kambario kolekcijos sėkmės kelią.

PRO X – sėkmės istorijos evoliucija

Jau du dešimtmečius LAUFEN PRO serija simbolizuoja holistinį požiūrį į vonios kambario dizainą. Dėl plataus asortimento ir paprastos, harmoningos dizaino kalbos ji įsitvirtino kaip viena sėkmingiausių vonios kambario kolekcijų. PRO X žymi trečiąją

PRO kolekcijų kartą, kurioje gaminių geometrija interpretuojama šiuolaikiškesniu požiūriu. Dizainas derinamas su novatoriškomis technologijomis ir funkcijomis bei gaminių įvairove, siūlančia sprendimus beveik kiekvienai vonios kambario situacijai, kartu liekant ištikimiems „demokratinio dizaino“ filosofijai – aukštos kokybės estetikai, prieinamai plačiai tikslinei grupei.

„LAUFEN kolekcija PRO X yra mūsų visų laikų populiariausios kolekcijos PRO naujas evoliucijos etapas, – sako Nerijus Bakšys, LAUFEN ir ROCA atstovas Baltijos šalims. – Ši serija nustato naujus profesionalių vonios kambarių dizaino standartus ir siūlo ateities sprendimus tiek specialistams, tiek galutiniams klientams.“

Funkcionalus dizainas, atitinkantis naujausias vonios kambario tendencijas

PRO X kolekcijoje sujungiamos LAUFEN gamybos technologijos ir aukštos kokybės estetika. LAUFEN bendradarbiavimas su PRO X autoriumi – šveicarų dizaineriu Peteriu Wirzu iš studijos „Vetica“ – per daugelį metų padėjo sukurti kolekcijas, atitinkančias skirtingus dizainerių ir architektų poreikius. Kruopščiai išplėtota ir prie šiuolaikinių keramikos gamybos proceso reikalavimų specialiai pritaikyta būdinga PRO serijos dizaino kalba: organiškos praustuvų formos ir aiškios linijos, sklandžiai derančios prie šiuolaikinių architektūrinių koncepcijų.

P. Wirzas iš naujo apibrėžė naujojo PRO X praustuvo geometriją, suteikdamas jam organiškesnę ir itin funkcionalią formą, kuri leidžia vandeniui tekėti optimaliai, sklandžiai pašalinant bet kokius likučius. „Abipusiu pasitikėjimu ir ilgamečiu bendradarbiavimu su LAUFEN ekspertais pavyko sukurti naujos kartos gaminius, kurie išlaiko tą pačią filosofiją kaip ir originali kolekcija: minimalų, prieinamą dizainą, kuris žada nesenti ir prisitaikyti prie bet kokios vonios kambario aplinkos“, – paaiškina P. Wirzas.

Platus asortimentas su integruotomis moderniomis technologijomis ir įvairiomis derinimo galimybėmis

PRO X serijos asortimentas gan platus, jis stebina tiek įvairove, tiek pritaikymu – nuo praustuvų iki unitazų ir bidė, taigi apima visas aktualias gaminių kategorijas. Kolekcijoje yra daugybė variantų, ypač praustuvų: nuo kompaktiškų 45 cm pločio rankų praustuvų iki standartinių skirtingo pločio modelių ir erdvių dvigubų 120 cm pločio praustuvų, yra ir keturi kompaktiški praustuvų modeliai.

Unitazų asortimentas taip pat pritaikytas kiekvienai įrengimo situacijai – nuo prie sienos montuojamų iki pastatomų. Visi modeliai yra be vandens skirstymo apvado (angl. „Rimless“) patogesniam valymui ir geresnei higienai, yra aprūpinti novatoriška sūkurine nuplovimo technologija „Silent Flush 2.0“. Tai galinga sistema, užtikrinanti itin tylų nuplovimą, optimalų nuplovimo našumą ir atitiktį net griežčiausiems garso izoliacijos reikalavimams, tokiems kaip SIA 181 ir DIN 4109.

Visa LAUFEN PRO X keramika yra blizgios arba matinės baltos spalvos, o keli populiariausi gaminiai (pvz., pakabinamieji unitazai, bidė) siūlomi ir matinės juodos spalvos.

PRO X unitazai turi specialiai jiems sukurtą sėdynę ir dangtį, tačiau jie taip pat visiškai suderinami su populiariais, itin plokščiais „LAUFEN PRO Slim“ dangčiais. Siekiant didesnio patogumo ir geresnės higienos, kolekcijoje yra unitazas su integruota bidė funkcija CLEANET PRO X. Galima rinktis ir įprastą atskirą pastatomą ar prie sienos tvirtinamą bidė, kurios harmoningai dera su kolekcijos dizainu. Dėl šios įvairovės kiekvienam kambariui galima pritaikyti individualius sprendimus.

Visa LAUFEN PRO X keramika yra blizgios arba matinės baltos spalvos, o keli populiariausi gaminiai (pvz., pakabinamieji unitazai, bidė) siūlomi ir matinės juodos spalvos. Siekiant aukščiausių higienos reikalavimų, blizgią baltą keramiką taip pat galima rinktis su purvą atstumiančia paviršiaus apdaila: laiko patikrinta LCC arba novatoriška „LCC Active“, kuri ne tik sumažina bakterijų, bet ir virusų kiekį – įskaitant ir ant klozeto sėdynės bei dangčio.

Išmanusis higieniškas dušo unitazas

CLEANET PRO X – komfortas visiems

Ieškantiems unitazo, kuriame derėtų maksimalus komfortas, higiena ir prieinama kaina, CLEANET PRO X unitazas su dušeliu yra geriausias sprendimas. Nesvarbu, ar tai jauna šeima, ieškanti lengvai prižiūrimo, ateities poreikius atitinkančio vonios kambario, ar išrankus vienas žmogus, vertinantis dizainą ir higienišką komfortą, ar vyresnio amžiaus žmonės, kuriems svarbios kasdienės naudingos funkcijos, unitazas su bidė funkcija yra patrauklus pasirinkimas kiekvienam biudžetui, neaukojant estetikos ar funkcionalumo. CLEANET PRO X puikiai dera prie naujos PRO X vonios kambario kolekcijos tiek optiškai, tiek ergonomiškai. Tai sukuria darnų vonios kambario dizainą, kuris po daugelio metų neatrodys pasenęs – tai svarbus aspektas atsižvelgiant į tai, kad vonios kambarys dažnai naudojamas 20 ar daugiau metų. Tuo pačiu metu siūlomos pažangios technologijos, kurios pastebimai palengvina kasdienį gyvenimą ir gerokai pakelia higienos lygį.

Naujojo dušinio unitazo centre – tiksliai valdomas dušo purkštukas su tolygiai judančia arba pulsuojančia vandens srove. Penki vandens temperatūros, vandens slėgio, purkštuko padėties, džiovintuvo temperatūros ir sėdynės temperatūros nustatymo lygiai leidžia individualiai reguliuoti funkcijų komfortą pagal asmeninius naudotojo pageidavimus. Be to, specialus moteriškas

dušas užtikrina raminančią ir kruopščią intymią higieną, o šilto oro džiovintuvas su kontroliuojamu oro srautu užtikrina švelnų džiovinimą. Šildoma sėdynė su tolygiai paskirstoma šiluma suteikia malonią sėdėjimo patirtį, o subtilus aplinkos apšvietimas padeda orientuotis naktį.

CLEANET PRO X žavi pritaikomomis valymo funkcijomis, intuityviu valdymu, naudojant valdiklį, nuotolinio valdymo pultą arba išmaniojo telefono programėlę, ir išsamiais higienos sprendimais, tokiais kaip savaiminis purkštuko apiplovimas ir dezinfekavimas UV spinduliais. O svarbiausia – įsirengus vonios kambarį su įprastu LAUFEN PRO X unitazu, vėliau galima papildyti jį bidė funkcija, neįdedant daug lėšų į vonios kambario pertvarkymą. Reikia tik įsitikinti, kad įrengimo vietoje yra elektros ir vandens jungtys.

Komplekte su maišytuvais

Kolekciją puikiai papildo nauja vandens maišytuvų linija. PRO X siūlo platų maišytuvų asortimentą. Jų formos itin taisyklingos, sklandžiai dera su serijos keraminiais elementais bet kokioje vonios kambario aplinkoje. Matinės juoda ir chromuota apdaila yra ne tik estetinis pasirinkimas, bet ir tapatybės raiška. Maišytuvai turi ergonomiškas rankenėles, užtikrinančias tikslų ir intuityvų vandens srauto bei temperatūros reguliavimą. Modernūs energijos taupymo sprendimai nekenkia našumui.

Pritaikyta projektuotojams

Pavadinimas PRO reiškia ne tik profesionalumą, bet ir pabrėžia, kad jo ištakos yra susijusios su projektavimu. Platus keramikos, maišytuvų, baldų asortimentas, ilgaamžė kokybė ir aukštas funkcionalumas – PRO X serija siūlo individualiai pritaikytą kompleksinį sprendimą statybos projektams nuo gyvenamųjų namų statybos iki viešbučių pramonės ir pusiau viešų bei visuomeninių pastatų.

Architektams ir projektuotojams PRO X bus patikimas partneris įgyvendinant universalias dizaino koncepcijas. Minimalistinė dizaino kalba, kurioje derinamos aiškios linijos su organiškomis formomis, harmoningai dera su įvairiomis pritaikymo galimybėmis ir grindų planais. Dėl nesenstančios estetikos, kuri atitinka dabartines dizaino tendencijas, bet nesilaiko trumpalaikių madų, serija leidžia sukurti nuoseklų vonios kambario dizainą – nuo privačių vonios kambarių iki didelių projektų.

Naujoji „Base 2.0“ baldų kolekcija: idealus PRO X partneris

Gera vonios kambario koncepcija klesti dėl darnios visų elementų sąveikos. „Base 2.0“ vonios kambario baldų kolekcija yra puikus LAUFEN PRO X partneris, pasižymintis tikslia dizaino kalba ir funkcionalumu. Suapvalinti baldų kraštai puikiai atitinka plastiškų formų praustuvų kampų spindulius ir sukuria estetinį vientisumą. Tokios detalės kaip frezuota J formos rankena ir suapvalinti kraštai suteikia linijai elegantiškumo ir funkcionalumo. Dėl aukštos kokybės visiškai ištraukiamų stalčių, integruotos stalčių organizavimo sistemos ir integruotos įgilintos rankenos baldai užtikrina aukštą komforto lygį. Be to, „Base 2.0“ yra lengvai surenkami, patvarūs ir optimaliai suprojektuoti, kad atitiktų vonios kambarių planuotojų ir montuotojų poreikius. Didelis apdailos (iki 45 variantų) ir dydžių pasirinkimas suteikia daug suasmeninimo galimybių ir beveik neribotas konfigūracijas, atitinkančias bet kokius erdvės ir stiliaus reikalavimus.

Negana to, „Base 2.0“ baldų kolekcija formą ir funkcionalumą sujungia su puikiu kainos ir kokybės santykiu. Puikiai derantys elegantiški „Base 2.0“ veidrodžiai su juodos matinės spalvos metaliniais rėmeliais ir integruotu apšvietimu gaminami apvalių arba stačiakampių formų. Jie žavi praktišku vieno paspaudimo jutikliniu apšvietimo ir spalvų temperatūros valdymu.

Kaip alternatyvą „Base 2.0“ PRO X taip pat galima derinti su JUNA vonios kambario baldų kolekcija, kuri elegantiškais, gofruotais fasadais vonios kambariui suteikia žavingą šviesos ir šešėlių žaismą. JUNA baldų galima įsigyti įvairių matmenų, pasirinkimų ir apdailos variantų.

www.laufen.lt

Metaerdvė:

ar šiuolaikinį interjerą diktuoja skaitmenizacija?

Šiandien kaip niekad anksčiau skaitmeniniams įrankiams ir virtualiajai realybei (VR) įsiliejant į kūrybos procesą, mūsų aplinka įgauna naują dimensiją, o interjero projektai virsta metaerdve, kurioje susipina materialumas ir skaitmeninė patirtis. Architektai ir interjero dizaineriai šiandien susiduria su augančiu spaudimu – projektai tampa sudėtingesni, užsakovai reikalauja greičio, o klientų lūkesčiai nebeatitinka tradicinių darbo metodų.

Šiuolaikinį interjerą diktuoja ne tik estetika ir tendencijos – taisykles keičia žmonių poreikiai, įpročiai, gyvenimo būdas. Skaitmenizacija architektūros ir erdvių kūrimo kontekste yra neatskiriama nuo kokybiško ir inovatyvaus projektavimo. Interjero dizainerės Dovilė Mackevičiūtė ir Ainė Janušienė dalijasi, kaip šiuolaikinės technologijos leidžia kurti tiksliau, efektyviau ir jautriau atliepti užsakovų poreikius.

VR įrankiai perkelia žmogų į metaerdvę

Studijos „Interjero paslaugos“ įkūrėja ir vadovė Dovilė Mackevičiūtė sako, kad šiandien interjerą labiausiai veikia žmogaus kasdienybė – kaip gyvename, kaip dirbame iš namų, kiek laiko praleidžiame namuose. Iš to gimsta funkcionalumo, ramybės, natūralių medžiagų ir ilgaamžių sprendimų poreikis: „Skaitmeninės technologijos prie to prisideda labai stipriai, nes leidžia šiuos poreikius paversti labai aiškiais sprendiniais: galime ne tik pateikti vizualizaciją, bet ir leisti klientui „pasivaikščioti“ po būsimus namus VR aplinkoje, išbandyti skirtingus apšvietimo scenarijus ar baldų išdėstymą dar prieš prasidedant statyboms.“

Interjero specialistai šiandien jau neįsivaizduoja savo darbo be skaitmeninių įrankių: 3D modeliai, vizualizacijos ir VR naudojami tiek mažų butų, tiek individualių namų, tiek komercinių erdvių projektuose.

„Dirbdami su naujos statybos butais, klientui dažnai pirmiausia kuriame 3D modelį ir VR perėjimą – žmogus realiu masteliu pamato, ar jam tinka baldų dydžiai, ar užtenka erdvės judėti, kur krinta šviesa. Tai labai sumažina nusivylimų „Galvojome, kad bus kitaip“ baigus įrengti patalpas.

Vizualizacijos leidžia kalbėti su klientu vaizdais, ne tik žodžiais ar brėžiniais. VR suteikia patyrimą – žmogus tiesiog jaučiasi būdamas būsimoje erdvėje. Kai dirbame su renovuojamais butais ar namais, skenavimas padeda dirbti milimetriniu tikslumu. Kai klientas užsideda VR akinius, iš karto pasikeičia jo supratimas apie projektą – nebereikia prašyti įsivaizduoti. Jis pats pamato, kaip atrodo erdvė, kokios proporcijos, kiek vietos lieka tarp baldų. Dėl to sprendimai priimami greičiau, drąsiau, mažiau svyruojama, o įgyvendinant projektą rangovams yra aiškiau, koks turi būti rezultatas“, – sako studijos atstovė.

Studijos „Interjero paslaugos“ komanda darbe daugiausia taiko kelis skaitmenizacijos sprendimus:

→ 3D modeliavimą ir fotorealistines vizualizacijas;

→ VR ir AR įrankius;

→ įvairius skenavimo ir tikslaus matavimo sprendimus.

VR filmavimo procesas kuriant interjerą „Interjero paslaugos” nuotr.

„„Man atrodo, kad ateitis –tai labai tiksliai suplanuoti ir skaitmeninėmis priemonėmis patikrinti interjerai, kuriuose svarbiausia bus pojūtis, faktūra ir žmogaus kūryba.“

Studijos „Interjero paslaugos“ įkūrėja ir vadovė Dovilė Mackevičiūtė

Interjeras, kurtas pasitelkiant skaitmenizavimo įrankius. Studijos „Interjero paslaugos“ nuotr.

Patalpų skenavimas: daugiau tikslumo, mažiau klaidų

Dar vienas šiuolaikinis technologinis įrankis, plačiai taikomas interjerui kurti – tai patalpų skenavimas, ypač vertinamas renovacijos projektuose. „Dažnai senesniuose būstuose sienos „neidealiai stačios“, lubos skirtingo aukščio, o teoriniai planai neatitinka realybės. Skenavimas leidžia iš karto turėti tikslų 3D modelį, kuriuo remdamiesi kuriame interjerą. Tai labai patogu rengiant baldų projektus – virtuvės ir spintos tada gaminamos ne „pagal popierių“, o pagal tikrą situaciją. Taip išvengiame situacijų, kai spinta neužsidaro dėl 5 mm ar durys kertasi su siena“, – sako Dovilė Mackevičiūtė.

Interjero dizainerė išskiria kelis patalpų skenavimo pranašumus:

› Skenavimas paspartina pradines projektavimo stadijas ir gerokai sumažina žmogiškojo faktoriaus klaidų.

› Nebereikia kelis kartus važiuoti matuoti, tikrinti ar perskaičiuoti, nes gaunami tikslūs duomenys.

› Projektuose reikia mažiau korekcijų, mažiau netikėtumų statybos aikštelėje ir ramiau tiek klientui, tiek rangovams.

AI interjere: inovacija, kuri nepakeis žmogaus kūrybos

Interjero specialistė atkreipia dėmesį ir į dirbtinio intelekto (AI) proveržį. Ji sako, kad šiuo metu darbe jis naudojamas idėjoms generuoti, stilistikos paieškoms, bet ateityje AI greičiausiai perims daug rutininių ir laiką „suvalgančių“ užduočių, tačiau kūrybinis stuburas – supratimas apie žmogų, erdvę, proporcijas, medžiagiškumą – išlieka dizainerio rankose.

Visgi D. Mackevičiūtė sako pastebinti, kad klientams vis dar labai svarbus asmeninis ryšys ir jausmas, kad su jais dirba žmogus, o ne sistema. Paklausta, ar skaitmenizacija vis labiau užvaldys interjerą ateityje, o gal kaip tik matysime grįžimą prie natūralumo ir rankų darbo, interjero specialistė sako, kad jau dabar pastebi šias dvi kryptis einant kartu: „Projektavimo procesas tampa technologiškai vis pažangesnis – brėžiniai, modeliai, vizualizacijos, VR, skenavimas, AI. Bet pats interjeras, kurį žmonės renkasi gyventi, dažnai krypsta į natūralumą: mediena, akmuo, tekstilė, rankų darbo detalės. Man atrodo, kad ateitis – tai labai tiksliai suplanuoti ir skaitmeninėmis priemonėmis patikrinti interjerai, kuriuose vis tiek svarbiausia bus pojūtis, faktūra ir žmogaus kūryba.“

Skaitmeninės technologijos išnyksta interjere

Architektūros ir dizaino studijos „Išmanus interjeras“ įkūrėja architektė Ainė Janušienė sako, kad aiški šiuolaikinio interjero kryptis yra technologijų integravimas taip, kad jos nebūtų matomos. „Klientai nori erdvių, kurios būtų vizualiai švarios, minimalistinės, be nereikalingų įrenginių ant sienų. O technologijos turi veikti protingai, t. y. atlikti savo darbą kuo mažesnėmis žmogaus pastangomis.

Svarbus pokytis: žmogus nenori dirbti išmaniajam namui –išmanusis namas turi dirbti žmogui.

Todėl klimato kontrolė, apšvietimas, apsauga ar užuolaidų valdymas šiandien yra automatizuojami taip, kad jam nereikėtų nuolat spausti mygtukų ar reguliuoti įrangos.

Šviesą aktyvuojantys minimalistiniai judesio jutikliai, nematomi „KNX touch“ valdikliai, integruoti klimato jutikliai – visa tai leidžia išlaikyti vientisą estetinį dizainą. Skaitmeninės technologijos išnyksta interjere, tačiau jų funkcionalumas tampa galingesnis nei bet kada anksčiau“, – sako A. Janušienė.

Išmaniųjų erdvių automatizacija

Automatinė klimato kontrolė. Šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemos prižiūri žmogaus komfortą be jo įsikišimo. Sistema stebi ne tik temperatūras, bet ir CO₂ lygį, drėgmę, judėjimą patalpose, todėl palaiko idealią aplinką 24/7. Tai tampa nematoma komforto dalimi – interjeras lieka švarus, o klimatas visada subalansuotas.

Apšvietimo automatika. Išmanusis apšvietimas įsijungia ir išsijungia pagal judesį arba paros scenarijus. Judesio davikliai yra minimalistiniai, beveik nepastebimi, todėl neteršia interjero, o apšvietimas atrodo natūraliai integruotas į erdvę.

Apsaugos ir praėjimo kontrolė. Apsaugos funkcijos tampa scenarijų dalimi, pavyzdžiui, „Grįžau“, „Atostogos“, „Išvykau“. Nuskaičius veidą arba pirštą, namo šeimininkas automatiškai atpažįstamas, o pagal tai išjungiama apsauga, įsijungia pasitikimo apšvietimas, nustatomas mikroklimatas. Viskas įvyksta be jokių papildomų veiksmų.

Užuolaidų ir žaliuzių automatika. Užuolaidos gali atsitraukti ir užsitraukti nustatytu laiku. Dar pažangesnis sprendimas – saulės automatikos integravimas: kai saulė pradeda šviesti tiesiai į langą, žaliuzės prisidaro ir apsaugo nuo perkaitimo.

„TV scena“ ir atmosferos kūrimas. Pritaikius sprendimus, vienu mygtuku galima įjungti TV, nustatyti tinkamą apšvietimą, užtraukti užuolaidas ir sukurti kino atmosferą. Tai viena populiariausių funkcijų šiuolaikiniuose namuose.

Energijos valdymas ir tvarumas. Tai nauja ir sparčiai besiplečianti tendencija. Per atostogas namas automatiškai pereina į ECO režimą sumažindamas elektros, šilumos ir kitų išteklių naudojimą.

„Visi šie sprendimai demonstruoja, kad išmanieji namai šiandien yra ne tik modernūs, bet ir estetiškai nematomi“, – sako architektė.

Technologijos kaip subtilios pagalbininkės

Interjero dizaineriai šiandien nori kurti erdves, kurių neperkrauna įrenginiai. Todėl technologijos tampa subtilios, beveik nematomos pagalbininkės. Taip technologijos tampa priemone dizaino vientisumui užtikrinti, o ne trikdžiu. A. Janušienė įvardija dažniausiai darbe pritaikomus sprendimus:

› Išmanūs ir estetiški KNX jungikliai. Galima parinkti spalvą, paviršių, medžiagą, LED indikacijų dizainą – jungikliai tampa interjero akcentu, o ne trukdžiu.

› Nematomi valdikliai. Valdymo paviršius slepiamas balde ar dekoratyvinėje plokšte – išmanusis valdymas lieka, bet jo fiziškai nematyti.

› Minimalistiniai jutikliai. Judesio, CO2, drėgmės jutikliai sujungiami į vieną korpusą, todėl neapkrauna sienų.

› Kompleksiniai scenarijai. Dizaineris gali sukurti nuotaikas – „Vakarienė“, „Poilsis“, „Rytas“. Mes suprogramuojame, kad apšvietimas, garso sistema ir klimatas tiksliai atkartotų šiuos scenarijus.

› Integruotos garso sistemos. Garsiakalbiai gali būti visiškai paslėpti lubose ar sienose, paliekant tik švarią estetiką.

„„Skaitmeninės technologijos išnyksta interjere, tačiau jų funkcionalumas tampa galingesnis nei bet kada anksčiau.“

Architektūros ir dizaino studijos „Išmanus interjeras“ įkūrėja architektė Ainė Janušienė

Dirbtinis intelektas keičia ir interjero dizainerių darbo specifiką. Kaip sako A. Janušienė, dirbtinio intelekto įrankiai leidžia greitai testuoti idėjas: „Dabartiniai nuotraukų generavimo mechanizmai, tokie kaip „Google Nano Banana“, puikiai supranta kūrybines užduotis ir gali priimti nebaigtą 3D vizualizavimo vaizdą, kuriuo remiantis sukuriama reali vizualizacija klientui. Toks darbo principas leidžia greitai ir savarankiškai testuoti skirtingas stiliaus idėjas, nenaudoti brangių kompiuterinių išteklių idėjos stadijoje. Kai apsisprendžiama dėl krypties, testuotas vizualizacijas jau generuojame profesionaliai!“

VR įrankiai interjerui ir inžinerinėms sistemoms planuoti:

› Padeda tiksliai įvertinti įrenginių vietas – jungiklius, daviklius, kolonėles, šviestuvus. Dizaineris gali iš anksto pamatyti, ar jų vietos darniai įsilieja į interjerą.

› Leidžia testuoti apšvietimo scenas realioje erdvėje – nuo bendro apšvietimo iki kino atmosferos.

› Eliminavo klaidas – VR leidžia „pereiti“ per būsimą interjerą ir pastebėti, kas turėtų būti pakeista, kol dar nevyksta statybos.

› Kuria natūralų klientų įsitraukimą – žmonės daug greičiau priima sprendimus, kai realiai mato, kaip atrodys jų namai ir kaip veiks technologijos.

› Technologijos leidžia iš nuotraukos sukurti 3D modelį ir, naudojant telefono kameras, pozicionuoti kliento erdvėje realiuoju laiku.

Paklausta, kaip skaitmenizacija ateityje pakeis interjero specialistų kasdienybę, A. Janušienė sako, kad žmogaus darbo šioje srityje technologijos neturėtų pakeisti: „AI technologijos tikrai niekur nedings – jos padės paspartinti darbą ir mažinti darbo krūvį, tačiau vis tiek reikės žmogaus rankos. Tikiu, kad dirbtinis intelektas negalės nuspėti, kaip evoliucionuos žmogaus skonis.“

Gyvenamųjų erdvių interjeras, sukurtas naudojant skaitmenizavimo įrankius. Architektūros ir dizaino studijos „Išmanus interjeras“ nuotr.

„hansgrohe“ vonios kambario sprendimai: vientisas

dizainas ir funkcionalumas

Ilgus metus vertintas kaip aukštos kokybės maišytuvų, dušo sistemų ir aksesuarų gamintojas „hansgrohe“ labai išplėtė savo asortimentą – nuo šiol pasiūla apima visapusiškus vonios kambario sprendimus. Tradicinį asortimentą papildė vonios baldai, veidrodžiai, keramika, WC sistemos. Toks gaminių vientisumas leidžia architektams ir dizaineriams kurti estetiškai suderintą vonios kambario dizainą užtikrinant aukštos kokybės ir funkcionalumo lygį.

Naujaisiais produktais „hansgrohe“ atliepia besikeičiančią klientų elgseną – jie nebenori rinktis atskirų gaminių iš skirtingų gamintojų ir verčiau kuria holistinę vonios kambario patirtį. Skirtingų kolekcijų gaminiai tiek techniškai, tiek vizualiai dera tarpusavyje sukurdami harmoningą vonios erdvę.

BALDŲ KOLEKCIJOS SKIRTINGIEMS

VONIOS KAMBARIO SCENARIJAMS

Individualiai suplanuotas, pagal aukštus standartus įrengtas vonios kambarys gali tapti vieta, kur formuojasi mūsų kasdienio poilsio ritualai. Tinkamai parinkti baldai pasakoja ne tik apie estetinį vientisumą, bet ir racionalų erdvės naudojimą ir funkcionalumą.

3 naujos baldų kolekcijos:

„Xevolos E“ – minimalistinis dizainas, elegancija ir praktiškumas. Platus modulių pasirinkimas leidžia lanksčiai pritaikyti baldus tiek mažose, tiek didelėse patalpose. Rafinuoti aliumininiai rėmeliai ir apdailos elementai iš medžio, stiklo ar keramikos pabrėžia individualumą. „PushOpen“ ir „SoftClose“ mechanizmai užtikrina patogų naudojimą, o erdvę taupantis sifonas maksimaliai išnaudoja stalčius. Naujas tekstilinis paviršius „Dark Grey“ suteikia vonios kambariui šilumos ir švelnumo, o kartu yra

atsparus dėvėjimuisi ir UV spinduliams. Dydžių ir medžiagų įvairovė leidžia kūrybiškai interpretuoti erdvę. Ši serija pelnė aukščiausius kokybės ir tvarumo įvertinimus, įskaitant „Golden M“ ir „Emissions Label for Furniture“.

„Xelu Q“ – baldų serija, orientuota į racionalų erdvės naudojimą. Suapvalintos formos ir platus modulių pasirinkimas leidžia derinti baldus tiek mažoje, tiek erdvioje vonioje. Šie baldai yra atsparūs įbrėžimams ir pirštų atspaudams, o praktiška „IntraStoris“ sistema užtiktina, kad vieta bus naudojama maksimaliai. Metaliniai rankenėlių ir laikiklių akcentai, suteikiantys galimybę tvirtinti rankšluosčių laikiklius ar lentynėles, suteikia papildomo patogumo.

„Xilesa E“ – minimalus dizainas be rankenėlių, įkvėptas šiuolaikinės architektūros griežtumo. Šios serijos baldai gali būti montuojami su grindų kojelėmis, suteikiančiomis lengvumo pojūtį ir vizualiai praplečiančiomis erdvę. Gamyboje naudojamos PEFC sertifikuotos, drėgmei atsparios ir lengvai prižiūrimos

medžiagos. Platus dydžių pasirinkimas leidžia pritaikyti „Xilesa“ baldus tiek erdvioms, tiek kompaktiškoms vonioms.

VEIDRODIS – VONIOS KAMBARIO AKCENTAS

„hansgrohe“ veidrodžių kolekcijas apibrėžia minimalistinės formos ir svarbiausia – išmaniosios funkcijos. „Xarita“ serijos veidrodžiai valdomi tiek liečiamaisiais mygtukais arba visiškai bekontakčiu infraraudonųjų spindulių sensoriumi, kuris suteikia daugiau komforto kasdieniam naudojimui. Šie veidrodžiai turi papildomą integruotą veidrodžio šildymo funkciją, apsaugančią nuo rasojimo po karšto dušo ar vonios. „Xarita Lite“ serijos veidrodžiai yra švelnių suapvalintų formų, rėmo spalvos – matinės juoda arba balta, kurios puikiai dera su „hansgrohe“ praustuvų ir baldų kolekcijomis.

Išmanieji vonios veidrodžiai turi:

l integruotą LED apšvietimą aplink veidrodį; l reguliuojamą šviesos intensyvumą ir spalvas; l bekontaktį infraraudonųjų spindulių valdymą; l automatinio išjungimo funkciją.

VONIOS KAMBARIO KERAMIKA – FUNKCIONALI

„HANSGROHE“ DIZAINO HARMONIJA

Vonios kambario keramika nėra vien kasdienio naudojimo prietaisai – tai estetiškai ir funkcionaliai subalansuotos detalės, formuojančios erdvės charakterį. Naujas „hansgrohe“ keraminių praustuvų ir WC puodų asortimentas skirtas įvairiems poreikiams ir dizaino sprendimams.

„Xelu“, „Xevolos“ ir „Xuniva“ – praktiškas ir funkcionalus dizainas

Suapvalintų formų „Xelu“ dizaino kalba tęsiasi ir to paties pavadinimo praustuvų kolekcijoje, derančioje su baldais. „Xevolos“ keramika yra griežtesnių linijų ir minimalistinio stiliaus. „Xuniva“ išsiskiria plačiomis formų ir montavimo galimybėmis, kurios suteikia daugiau laisvės dizaino sprendimams.

„Xelu“, „Xevolos“ ir „Xuniva“ keramikos ypatybės:

l Daugiafunkcės formos, pritaikytos tiek klasikiniams, tiek moderniems interjerams.

l Kalkėms ir nešvarumams atsparūs „SmartClean“ glazūros paviršiai.

l Platus dydžių pasirinkimas, leidžiantis rasti sprendimą tiek mažam, tiek erdviam vonios kambariui.

l Integruotos vietos maišytuvui ir daiktams patogiai laikyti.

l Galimybė rinktis įvairius montavimo tipus.

„Xuniva Evo“ – meditatyvi vonios kambario patirtis

dizaino laisvės „Xuniva Evo“ puikiai dera su „hansgrohe“ maišytuvų „FinishPlus“ spalvotų paviršių asortimentu.

„Avalegra“ – inovacija vonios kambaryje

„Avalegra“ – unikalus sprendimas vonios kambaryje. Maišytuvas integruotas į praustuvą: vanduo teka tiek tradiciniu būdu, tiek iš apačios per integruotą purškiklį. Valdymo elementai sujungti į vieną patogią sistemą – rankenėlės reguliuoja vandens srautą, temperatūrą ir purškimo režimą. Tinkama temperatūra gali būti išsaugota patogiam naudojimui. Maišytuvo dalies paviršius prieinamas penkiomis elegantiškomis „FinishPlus“ spalvų variacijomis. Už novatorišką sprendimą „Avalegra“ buvo apdovanotas prestižiniu „iF DESIGN AWARD GOLD“ apdovanojimu.

„Lavapura“ – pažangios higienos sprendimai Išmanusis WC puodas „Lavapura“ derina pažangiausias technologijas su išraiškingu dizainu. WC dangtyje integruotos visos įmanomos išmaniosios funkcijos: individualiai reguliuojama sėdynės šildymo temperatūra, karšto oro džiovintuvas, purškimo tipų ir intensyvumo nustatymai, pulsuojančios ir svyruojančios srovės, kvapų šalinimas, automatinis dangčio atidarymas ir uždarymas, naktinis apšvietimas. Visi techniniai elementai paslėpti – išorėje lieka tik aiški forma ir švari geometrija. Sprendimas orientuotas į racionalų planavimą: mažiau objektų, mažiau jungčių, mažiau eklektikos. Keramika, dengta „SmartClean“ ar HygieneEffect“ glazūromis, mažina nešvarumus ir palengvina kasdienę priežiūrą, o sūkurinis „AquaHelix“ vandens nuleidimas yra ypač tylus.

Naujoji „Xuniva Evo“ keraminių praustuvų serija žengia dar toliau: subtilios spalvos ir paslėptas vandens išbėgimas ne tik papuoš vonios kambarį, bet ir sukurs meditatyvią patirtį tyliu vandens tekėjimo garsu, o „SmartClean“ ir „HygieneEffect“ glazūros paviršius užtikrins maksimalų švaros lygį. Dėl spalvų www.hansgrohe.lt

Dekoratyvinė technika „Stucco Eleganza Fusion“

DEEP OCEAN – 2026 metų „Caparol“ spalva

Nauja interjero koncepcija, kurią siūlo išbandyti „Caparol FarbDesignStudio“, kviečia patirti naujų dalykų – savo gyvenamojoje erdvėje susikurti užburiantį povandeninį pasaulį. Nebelieka standartinės „dėžutės“ – baltų lubų, pastelinių sienų. Nėra aiškios vizualinės skirties, kur baigiasi lubos, kur prasideda sienos. Interjere naudojama dekoratyvinė technika leidžia sukurti perlamutro blizgumo zonas ir šiurkštesnius faktūrinius paviršius, kurie iš sienų pereina į lubas sudarydami neįtikėtino lengvumo įspūdį. Tokiame interjere, be kita ko, labai svarbus vaidmuo tenka apšvietimui. Pakeitus apšvietimo kampą ar intensyvumą, erdvė kaskart atrodo vis kitaip.

NAUJOVĖS INTERJERE –

2026-ųjų „Caparol“ spalva – giliai mėlyna DEEP OCEAN, o visa interjero koncepcija pagrįsta vandens paviršiaus ir povandeninio pasaulio perspektyvų derme. Gilus mėlynas DEEP OCEAN, arba „3D Pacific 100“, atspalvis suteikia ramybės, sukuria saugią atmosferą ir leidžia atsipalaiduoti, paliekant už durų kasdienį aplinkos triukšmą. Tai natūralaus ritmo spalva, kuri puikiai tiks tiek miegamajame, tiek ir gyvenamojoje erdvėje.

„FarbDesignStudio“, kurdama kolekcijas, į pagalbą pasitelkia ir spalvų psichologus, kurie tyrinėja, kokią įtaką žmonių savijautai ir gyvenimo kokybei daro spalvinė aplinka, erdvės parametrai, reljefas ir pan. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogus geriausiai jaučiasi, kai jį supa natūralūs atspalviai, raštai ir formos. Gamtoje nebūna aiškaus atskyrimo, spalvos pereina vienos į kitas, jos kinta priklausomai nuo paros meto ir kitų veiksnių. Toks nuolatinis aplinkos virsmas stimuliuoja mūsų smegenis, skatina kūrybą ir augimą.

„Caparol“ 2026 m. pristato tris spalvų pasaulius – spalvų derinius, kuriuose dominuoja metų spalva DEEP OCEAN.

1 SPALVŲ PASAULIS –judančio vandens optika

Tai gyvybingų spalvų spektras, kuriame dera vandens, dangaus, saulės ir žemės atspalviai.

2 SPALVŲ PASAULIS –šilta spalvų harmonija

Pagrindinę giliai mėlyną spalvą DEEP OCEAN supa šilti pasteliniai žemės atspalviai ir intensyvi akcentinė geltona spalva.

Dekoratyvinė technika 2026 –„Stucco Eleganza Fusion“

Raibuliuojančio paviršiaus efektas sukuriamas „Caparol Stucco Eleganza“ dekoratyviniu glaistu. Tonavus „3D Pacific 100“ spalva, „Stucco Eleganza“ venecijietiškąja mentele nuglaistomas visas paviršius. Priklausomai nuo meistro braižo ir norimo rezultato, paviršius gali būti nugludintas iki šilko ar perlų blizgesio. Procesas kartojamas du kartus, taip sukuriant daugiasluoksnę dangą. Išdžiūvęs paviršius sukamaisiais judesiais nudažomas metalizuotais dažais „Caparol Metallocryl“. Dėl šių dekoratyvinių dažų sudėtyje esančių kvarco grūdelių glotniame paviršiuje atsiranda šiurkščios faktūros elementų, kurie pagyvina erdvę ir pabrėžia spalvos gylį. Žaidžiant su DEEP OCEAN atspalviu, ši technika leidžia sukurti vandens judesį – sroves, bangas, vandens purslus. Žinoma, toks interjeras jau yra menininko darbas, nes antro tokio paties sukurti neįmanoma.

3 SPALVŲ PASAULIS –kontrastų grožis

Čia dominuoja mėlyni ir raudoni atspalviai, o gesinta oranžinė suteikia interjerui šilumos.

www.caparol.lt

Justina GRAINĖ

PROJEKTO „REVINGIS“ BUTO INTERJERAS: maža erdvė – dideli žingsniai

Jurgitos Kunigiškytės nuotr.

Ypatingoje Vilniaus vietoje – ant Neries šlaito ir šalia Vingio parko – vystomas gyvenamasis kvartalas siūlo išskirtinę koncepciją – gyvenimas mieste mėgaujantis visais miesto pranašumais, sykiu ir natūralia gamta bei TV bokšto panorama pro langus. Pagal šį projektą sukurtos erdvės diktuoja naujas interjero tendencijas. Kviečiame pasižvalgyti po vieną iš butų, kurio mažoje erdvėje buvo pritaikyti nestandartiniai sprendimai ir sukurtas erdvaus buto pojūtis.

Šis 37 kv. m butas idealiai pritaikytas gyventi vienam arba dviese. Tai puikus pavyzdys, praktiškai rodantis, kaip tinkamas planas ir apgalvoti sprendimai leidžia nedidelėje erdvėje sukurti viską, ko reikia patogiam ir kokybiškam gyvenimui. Čia susilieja komfortas, funkcionalumas, estetika ir ergonomika.

Sustūmus duris į specialiai sukurtą nišą, miegamojo ir svetainės erdvės tarsi susijungia į vieną

Mažų erdvių projektavimas: apgalvotas išdėstymas ir ergonomika

„Šiame projekte ergonomika buvo vienas svarbiausių kriterijų. Butas nedidelis, tad jame buvo svarbu atliepti visus šiuolaikinio miestiečio gyvenimo įpročius, poreikius ir ritmą. Todėl interjeras turėjo būti lengvas, funkcionalus, neperkrautas detalėmis – visa tai turi derėti su šiuolaikiniais patogumais“, – sako šio buto interjerą kūrusi „El5 studio“ interjero dizainerė Elena Lukaševič.

Ji sako, kad dėl apgalvoto zonavimo, baldų išdėstymo ir nestandartinių sprendimų butas yra funkcionalus ir itin patogus. Jame numatyta gana daug daiktų saugojimo erdvių: prieškambaryje yra drabužių ir avalynės spinta, miegamajame – erdvi drabužių spinta, vonios kambaryje –spinta, kurioje slepiasi skalbimo mašina ir švarių rankšluosčių lentynos. Numatytos spintelės higienos priemonėms ir smulkiems vonios reikmenims pasidėti.

Dizainerė kviečia atidžiau pasižvalgyti po šį modernų ir jaukų butą. Vos užėję atsiduriame prieškambaryje, kur įrengta kelių funkcijų spinta. Tai ne tik daiktų erdvė. Baldas atlieka ir pertvaros funkciją, atskirdamas prieškambario erdvę nuo virtuvės ir svetainės.

Stumdomosios durys atveria erdves

Interjero dizainerė E. Lukaševič atkreipia dėmesį į nestandartines duris, vedančias į miegamąjį. Tai net 1,3 m pločio ir 2,7 m aukščio stumdomosios durys: „Tai nestandartinis sprendimas, kuris puikiai tinka mažesnėms erdvėms. Sustūmus duris į specialiai sukurtą nišą, miegamojo ir svetainės erdvės tarsi susijungia į vieną, o tai ne tik sukuria optiškai daugiau erdvės, bet ir užtikrina daugiau šviesos patalpose. Dažnai stumdomųjų durų sistema parenkama dėl erdvės trūkumo, šiuo atveju toks sprendimas buvo priimtas norint praplėsti erdvę ir nesumažinti dienos šviesos srauto.“

Bute yra ir daugiau sprendimų, kurie leido į erdves įleisti kuo daugiau natūralios dienos šviesos. Pirmiausia tai aukšti ir platūs langai, daug veidrodžių, kurie suteikia erdvės pojūtį. Be to, butas yra pirmame aukšte, tad jam priklauso terasa, į kurią galima patekti tiek iš svetainės, tiek iš miegamojo. Nuo terasos atsiveria puikus vaizdas į vidinį kiemą. Taupant vietą čia subtiliai paslėptas kondicionieriaus išorinis blokas, kuris tampa papildoma eksterjero detale.

Butas, kuriame lengva kvėpuoti

Daug dėmesio skirta kokybiškam mikroklimatui bute užtikrinti. Pavyzdžiui, papildomam vėsinimui ir šildymui bute įrengta „oras–oras“ sistema. Šilumos siurblio sistema suprojektuota taip, kad vėsinti arba šildyti galėtų tiek svetainės, tiek miegamojo zonas. Tam siurblys buvo sumontuotas virš didžiųjų miegamojo durų. Norint, kad abi patalpos būtų vėsinamos vienu metu, pakanka sustumti miegamojo duris. Norint vėsinti tik vieną patalpą, reikia užstumti duris ir taip atskirti erdves. Siekiant išlaikyti buto estetiką, visi ortakiai apgalvotai paslėpti.

Išskirtinis sprendimas – rekuperacinės sistemos sąveika su sistema „oras–oras“. Karštą dieną norint atvėsinti patalpas, per rekuperacinę sistemą pernešamas vėsus oras. Norint pašildyti, taikomas toks pat principas. Šį nestandartinį sprendimą užtikrino tai, kad vėdinimo ir rekuperacinės sistemos buvo tiektos iš vienos įmonės.

Medinės žaliuzės suteikia privatumo, apsaugo patalpą nuo karščio, pabrėžia jaukų ir estetinį interjerą

Šiame bute rekuperatorius palaiko santykinę drėgmę, nes yra entalpinis. Jis išnaudoja drėgmę, kuri susidaro vonioje, kai gyventojai eina maudytis arba kai virtuvėje garuoja maistas.

Nedidelėse erdvėse telpa viskas, ko reikia

„Virtuvė nėra didelė, bet joje telpa viskas, ko reikia šiuolaikiniam gyvenimo ritmui: didelis šaldytuvas, kaitlentė, gartraukis, orkaitė, indaplovė. Taip pat nemažai vietos daiktams sandėliuoti. Įrengtas patogus pusbaris, kuris yra ne tik valgomojo, bet ir darbo stalas. Iš čia taip pat puikiai matomas TV ekranas, esantis svetainėje“, – sako dizainerė.

Svetainės erdvė pirmiausia skirta poilsiui, todėl čia parinkta patogi sofa, ant kurios sėdint galima mėgautis Vilniaus vaizdais pro langą. Įrengtos medinės žaliuzės suteikia privatumo, apsaugo patalpą nuo karščio, pabrėžia jaukų ir estetinį interjerą.

Išmanieji sprendimai –šių dienų kasdienybė

Nestandartiniai sprendimai pritaikyti kuriant ir jaukią atmosferą bei komfortą. Pavyzdžiui, miegamasis suprojektuotas taip, kad jame neliktų nereikalingų erdvių ar baldų, o tik tai, ko reikia poilsiui ir kasdienei rutinai: lova, lovos spintelės, spinta, nedidelis darbo stalas su patogia kėde. „Prie lovos suprojektuoti kištukiniai lizdai su USB krovikliais – juk šiuolaikinis gyvenimas neatsiejamas nuo telefono, išmaniojo laikrodžio ar kitos kasdien naudojamos įrangos. Apgalvotos įkrovimo vietos, išmanieji kištukiniai lizdai tampa būtinybe. Jie numatyti ne tik miegamajame, bet ir prie pusbario virtuvėje bei svetainės zonose, juos galima valdyti telefonu kaip ir apšvietimą. Per programėlę telefonu galima patogiai reguliuoti šviesos srautą, intensyvumą ir net spalvą. Tam buvo parinkti specialūs šviestuvai ir jungikliai“, – pasakoja E. Lukaševič.

Nedidelė vonia išnaudota apgalvotai

Vonios kambaryje taip pat buvo įrengtas naktinis apšvietimas. Čia suprojektuota dušo zona, kabamasis klozetas, higieninis dušelis, kabamoji praustuvo spintelė, o virš jų – spintelės su veidrodžiais, kurie sudaro daugiau erdvės patalpoje ir ją padidina.

Kad bute būtų galima naudoti kuo daugiau erdvės, vonios kambaryje pritaikyta potinkinė WC ir dušo sistema. Pasirinkta kokybiška ir ilgaamžė santechnika. Elegantiškai atrodo dušo kabina su nedideliu metaliniu rėmeliu, užtikrinančiu, kad vanduo nenubėgtų. Vandens surinkimo latakas subtiliai paslėptas po plytelėmis.

Kokybiški sprendimai užtikrina patogią buto eksploataciją. Pavyzdžiui, vonios kambaryje buvo įrengta speciali garso izoliacija, apsauganti likusias buto erdves nuo garsų. Ji užtikrina, kad, net ir veikiant skalbyklei, galima netrukdomai ilsėtis miegamajame ar svetainėje ir negirdėti garsų iš vonios kambario.

„Kokybiški sprendimai užtikrina patogią buto eksploataciją. Pavyzdžiui, vonios kambaryje buvo įrengta speciali garso izoliacija, apsauganti likusias buto erdves nuo garsų.

„reVingis“ projekto butus renkasi tie, kam svarbu ne tik funkcionalumas, bet ir aplinka. Interjero dizainerė sako, kad tai buvo svarbus veiksnys kuriant buto interjerą. Čia vyrauja daugiausia natūralūs gamtos raštai, atspalviai ir medžiagos: akmuo, mediena, metalas, vonioje – akmens rašto plytelės, kambariuose ir virtuvėje – kokybiška vinilinė grindų danga su išraiškingu medžio raštu, mediniai langų rėmai, medinės šviesios žaliuzės. Spalvos šviesios, ramios, šiltos, minimaliai kontrastuojančios tarpusavyje.

Nestandartiškai aukštos lubos –erdvės pojūčiui

„Šis projektas byloja apie tai, kad namai yra vieta, kurioje jaučiamės jaukiai ir patogiai. Juose daug natūralios šviesos ir laisvai jaustis leidžia erdvės pojūtis. Tam buvo išsaugotas lubų aukštis –daugiau kaip 3 metrai. Buvo priimti konstrukciniai sprendimai, kurie leido išsaugoti lubų aukštį ir kartu įrengti rekuperacinę sistemą, užtikrinančią gerą mikroklimatą. Todėl kai kur ventiliacijos grotelės ir difuzoriai buvo sumontuoti balduose arba sienose, formuojant jiems reikiamus uždengimus, kurie kartu ne tik atlieka funkciją, bet ir atrodo kaip interjero elementai“, – pasakoja dizainerė.

Ji sako, kad būtent buto lubų aukštis nulėmė nestandartinius durų sprendimus: „Tiek stumdomosios miegamojo durys, tiek paslėptos, arba vadinamosios nematomos, vonios durys yra plačios ir nestandartinio aukščio. Manau, tai vienas išskirtinių šio projekto elementų. Dažnai durims skiriama mažai dėmesio, nes jos tiesiog turi atlikti savo funkciją ir būti gražios. Šiame projekte durys yra viena svarbiausių interjero dalių.“

Interjero dizainerė E. Lukaševič neslepia, kad dirbti su šiuo butu jai buvo tikras įkvėpimas. Nestandartiniai projektai visuomet leidžia atrasti kūrybiškų sprendimų. „Man pačiai šis projektas įdomus dėl iššūkių, kuriuos reikėjo išspręsti. Išsaugotas lubų aukštis, bet sumontuota rekuperacinė sistema. Nedidelis plotas, bet kiekvienas centimetras yra apgalvotas ir išnaudotas. Stiprus erdvės pojūtis, bet butas funkcionalus, daug daiktų saugojimo sistemų, išnaudotos technologijų galimybės, leidžiančios gyventi patogiai. Bendravimas su tiekėjais, gilinimasis į technologijas ir ilgametė patirtis dirbant su tokio ploto erdvėmis leido pasiekti puikų rezultatą ir sukurti dermę tarp estetikos ir funkcionalumo“, – sako interjero dizainerė.

Nestandartiniais sprendimais šiame projekte pasirūpino:

„Eko2šiluma“ – „Mitsubishi Electric“ rekuperacinė ir kondicionavimo sistema www.eko2siluma.lt

„Evaldo baldai“ – daugiafunkciai baldai www.evaldobaldai.lt

„Arsan“ – dušo kabinos ir kita santechnika www.arsan.lt

„

Šiame bute rekuperatorius palaiko santykinę drėgmę, nes yra entalpinis. Jis išnaudoja drėgmę, kuri susidaro vonioje, kai gyventojai eina maudytis arba kai virtuvėje garuoja maistas.

„Ardena“ – šviestuvai ir žaliuzės www.ardena.lt

„Artile“ – vonios kambario plytelės www.artile.lt

Sprendimai tvariam interjerui

Viešbutis „„Kaunas“ / vinilinės sienų dangos viešbučiams

Restoranas „„55“ / „„Premium“ klasės LVT grindys

PC „„Panorama” / sienų dangos su skaitmenine spauda

„„Gijos klinika“ / sienų dangos medicinos įstaigoms

„„Orbio biuras“ / sprendimai akustiniam komfortui

Atraskite naująjį EHS ClimateHub

Lengva įrengti

Paprastas aptarnavimas Išmanus valdymas

Naujasis „EHS ClimateHub“ – universalus sprendimas patalpoms šildyti ir karštam vandeniui tiekti. Šis plonas šilumos siurblys „oras-vanduo“ puikiai tinka naudoti namuose ir yra paprastai įrengiamas. Selektyvi atitirpinimo logika ir išplėstas šildymo operacijų valdymo diapazonas užtikrina efektyvų šildymą naudojant išmaniąją buferinę logiką1, sumažinančią priklausomybę nuo vandens kiekio, o konstrukcija – lengvą prieigą techninei priežiūrai atlikti. Patogią stebėseną ir valdyseną vartotojui garantuoja 7 colių jutiklinis ekranas „AI Home“2 .

Puikus sprendimas Jūsų komfortui

MADE TO TOUCH. DESIGNED TO CONTROL. PATALPOS TERMOSTATAS. LS 990 NERŪDIJANTYSIS PLIENAS.

JUNG.LT