Issuu

2026 m., Nr. 2 (714)

NACIONALINIS STADIONAS GYVENAMIEJI PROJEKTAI / SPORTO KOMPLEKSAI MOKYKLOS IR DARŽELIAI / ISTORINIS PAVELDAS INFRASTRUKTŪRA, JUDUMAS IR VIEŠOSIOS ERDVĖS

NACIONALINIO LYGMENS PROJEKTAI

VERSLO CENTRAS „SĄVARŽĖLĖ“

VILNIAUS PROJEKTAI

ABLOY® eCLIQ Išmanioji prieiga patogumui ir kontrolei

ASSA ABLOY Opening Solutions Baltic Phone: +370 5 2300671

2026 m., Nr. 2 (714)

SA.lt statybos ir architektūros sektoriaus naujienos kasdien

Šiame numeryje skaitykite: 2

urbanistika Vilniaus projektai. Kaip nauja sostinės planavimo strategija ir viešojo sektoriaus transformacija keičia miestą

Italų architektas Alessandro Scandurra: „Vilnius turi tai, ko daugelis Europos sostinių jau neteko, – pasirinkimo laisvę“

objektai Verslo centras „Sąvaržėlė“: architektūra, kurianti ryšį su miestu

Tūkstančiai gelžbetoninių elementų ir dirbtinis intelektas: kaip kyla ilgai lauktas Nacionalinis stadionas?

Vilniaus kultūros epicentras: netrukus skambės Nacionalinė koncertų salė „Tautos namai“

Kai istorija kuria architektūrą: ant Tauro kalno atgimęs sodas atskleidžia Vilniaus paslaptis

Naujoms Vilniaus pradžioms – 177 mln. eurų. Sostinėje vienu metu statomi penki darželiai ir keturios mokyklos

Leidėjas UAB „SN Media Group“ Lazdynų g. 21, Vilnius, tel. +370 666 8 4444, el. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt Redaktorė Julija Novikova Tekstų autoriai Julija Novikova, Sandra Sutulienė, Lukas Blekaitis Kalbos redaktorė Rita Malikėnienė Dizainas Robertas Jakštaitis Direktorius Darius Jokubauskas Reklama Kristina Taraškevič Šiuo ženklu žymimas užsakomasis turinys © Statyba ir architektūra Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako. Viršelyje verslo centras „Sąvaržėlė“ Spauda UAB „Standart Impressa“ ISSN 2538-8797 Leidinio ištakos – 1922 m., dabartiniu pavadinimu leidžiamas nuo 1957 m.

102 Miesto atminties restauracija: kaip paveldosauga ir istorinė architektūra pritaikomos šiuolaikiniam Vilniui

@StatybairArchitektura

114 Nauja sportininkų karta augs kartu su statomu lengvosios atletikos maniežu Žirmūnuose

@statybairarchitektura

124 YOUDĖK interjeras, vedantis į išorę, arba kaip lankytojus sužavėti vaizdu už lango 134 Kai susiduria du skirtingi pasauliai: „Senamiesčio sodai“ atveria oazę Vilniaus centre

Statyba ir architektūra

Redaktorės žodis Vilnius – sparčiai auganti Europos sostinė. Nors pasaulyje ji žinoma dėl barokinės architektūros ir jaukių Senamiesčio gatvių, Lietuvos gyventojams šis miestas yra tikras urbanistinio perversmo epicentras. Jis plečiasi, keičiasi, o sostinės gyventojai aktyviai įsitraukia į savo aplinkos kūrimą. Naujas „Statyba ir architektūra“ žurnalo numeris „Vilniaus projektai“ kviečia pažvelgti į miestą ne tik per pavienių objektų prizmę, bet ir atsigręžti į pamatinius principus: šiuolaikinė statyba ir architektūra reikalauja kur kas daugiau nei modernių pastatų. Ji reikalauja gebėjimo matyti miestą kaip visumą. Šiame numeryje atveriame užkulisius, kaip iš esmės keičiasi Vilniaus planavimo filosofija ir viešųjų projektų valdymas. Šiuolaikinis Vilnius kuria naują požiūrį, kai viešasis interesas, verslo poreikiai, architektūros kokybė ir bendruomenių įsitraukimas susijungia į vieną esminį tikslą – drauge kurti Vilnių.

Žurnalo redaktorė Julija Novikova

| urbanistika |

Julija NOVIKOVA ir Sandra SUTULIENĖ

Vilniaus projektai. Kaip nauja sostinės planavimo strategija ir viešojo sektoriaus transformacija keičia miestą

2026 Vilniaus projektai

| urbanistika |

Vilnius nuosekliai įgyvendina naują miesto planavimo strategiją. Sostinė pamažu pereina prie daugiacentrio, žmogaus mastelio miesto, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas gyvybingoms viešosioms erdvėms. Ši kryptis nuosekliai įgyvendinama pasitelkiant planavimo instrumentus, kurie artina Vilnių prie 15 minučių miesto vizijos. Apie naująją Vilniaus planavimo strategiją, architektūros kokybę ir atsakomybę kuriant miestą ateities kartoms kalbamės su duetu, iš esmės formuojančiu šiandieninį sostinės veidą: Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiąja architekte Laura Kairiene ir sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovės Vilniaus vystymo kompanija generaline direktore Laura Joffe.

| urbanistika |

Dešimtmetį trukusi miesto planavimo transformacija

Praktikoje tai reiškia, kad projektuojant vis daugiau dėmesio skiriama pirmųjų aukštų įveiklinimui, gatvės erdvės kokybei, patogiam pėsčiųjų, dviratininkų ir automobilių judėjimui, pastato santykiui su

Dabartinę Vilniaus planavimo sistemą formavo keli esminiai sprendimai. Anot vyr. architektės L. Kairienės, vienu svarbiausių lūžių tapo 2017 m. priimtas Architektūros įstatymas, įtvirtinęs

viešosiomis erdvėmis bei kuriamos teritorijos gyvybingumui.

Iš vykdytojo į miesto bendrakūrėjį

architektūros kokybės kriterijus nacionaliniu lygmeniu. Vėliau Vilnius šią sistemą papildė Architektūros taisyklėmis ir Gatvių

Miesto planavimo dokumentai ir architektūros kokybės gai-

standartu. Galiausiai 2023 m. patvirtinta architektūros konkursų

rės nustato kryptį, tačiau vien strategijos miesto nepakeičia. Tam

organizavimo tvarka dar labiau sustiprino kokybės kartelę –

reikia profesionalios komandos, gebančios miesto viziją paversti

padaugėjo konkursų ir išaugo architektūrinių idėjų įvairovė. Šie

realiais projektais. Šį vaidmenį Vilniuje atlieka miesto savivaldybė,

sprendimai pakeitė ne tik projektų vertinimą, bet ir pačią miesto

formuojanti plėtros politiką, o teikianti ekspertinius siūlymus ir

transformacijos kryptį.

įgyvendinanti projektus miesto įmonė UAB Vilniaus vystymo kompanija yra atsakinga už viešųjų projektų vystymą.

Architektūros kokybė – miesto planavimo pagrindas

Ilgą laiką daugiausia su savivaldybės projektų įgyvendinimu sieta įmonė ir jos, kaip vykdytojo, pozicija išaugo į visavertį ben-

Šiandien architektūros kokybės gairės yra viena svarbiausių

drakūrėjo vaidmenį. Šiandien sostinės viešojo intereso objektų

sostinės planavimo priemonių. Jose nustatyti principai apibrė-

plėtros ir valdymo Vilniaus vystymo kompanija į miesto vystymą

žia, kokiais kriterijais vadovaujamasi planuojant naujus projek-

įsitraukia gerokai anksčiau – nuo poreikio analizės, galimybių stu-

tus. Vertinama ne tik paties pastato architektūrinė kokybė, bet ir

dijų ir idėjų generavimo drauge su bendruomene iki architektū-

jo indėlis į aplinką: kaip jis papildo esamą urbanistinę struktūrą,

rinių konkursų organizavimo, projektavimo ir visos apimties pro-

formuoja gatvės charakterį ir prisideda prie patrauklios, kasdie-

jektų valdymo. Tai lėmė nuoseklus darbas, auganti kompetencija

niams poreikiams pritaikytos miesto aplinkos kūrimo.

ir atsakomybė už ilgalaikę miesto raidą.

Architektūros kokybės gairės. Vilniaus m. savivaldybės schema

2026 Vilniaus projektai

| urbanistika |

Vilniaus vystymo kompanija: 35 metai kartu su augančiu Vilniumi Simboliška, kad šiemet 35-metį mininti Vilniaus vystymo kompanija jubiliejų pasitinka jau kaip viena svarbiausių sostinės viešųjų projektų plėtros ir vystymo organizacijų. „Į kiekvieną projektą žvelgiame taip, lyg statytume sau. Mums svarbu, kad įgyvendinami projektai atitiktų vilniečių lūkesčius. Tai nėra tiesiog vystomi objektai – tai aplinka, kuria dar daug metų naudosis kelios vilniečių kartos,“ – sako Vilniaus vystymo kompanijos generalinė direktorė Laura Joffė. Per tris su puse dešimtmečio įmonės veikla augo kartu su Vilniumi. Pastarieji treji metai išsiskiria ypač sparčia viešosios infrastruktūros plėtra – įgyvendinami didelės apimties švietimo, kultūros, sporto ir paveldo projektai, rekonstruojamos mokyklos, atnaujinami istoriniai pastatai, kuriamos naujos viešosios erdvės. Tarp reikšmingiausių projektų – Nacionalinė koncertų salė,

„ Į kiekvieną projektą žvelgiame taip, lyg statytume sau. Mums svarbu, kad įgyvendinami projektai atitiktų vilniečių lūkesčius. Vilniaus vystymo kompanijos generalinė direktorė Laura Joffė

tiesioginio bankinio finansavimo programa (vadinama „Vilniaus pradžios“), pagal kurią įgyvendinama didžiausia nepriklausomos Lietuvos istorijoje mokyklų statybos ir rekonstrukcijos programa, bei tarptautinius standartus atitinkantis Lengvosios atletikos maniežas. „Norėčiau matyti gyvą miestą, kuris gyvena ne tik geografiL. Joffė pabrėžia, kad atstovaujant viešajam sektoriui itin svarbu taikyti aukščiausius privataus verslo valdymo standartus:

niame centre, bet ir atskirose miesto dalyse“, – sako įmonės generalinė direktorė.

„Mūsų tikslas – kad kompanijos viduje projektai būtų valdomi su labai aiškiais tikslais, griežta kontrole ir aukšta darbuotojų kom-

Švietimo ir ugdymo įstaigos

petencija. Nesvarbu, ar užsakovas yra privatus asmuo, ar savivaldybė, logika turi būti ta pati: į miesto investicijas privalome žiūrėti taip pat atsakingai ir racionaliai, kaip žiūri verslas.“

Tikslai ir projektai atrenkami ne atsitiktinai

Švietimo infrastruktūra yra didžiausia Vilniaus vystymo kompanijos veiklos kryptis, nes augančiam miestui reikia ne tik naujų ugdymo įstaigų, bet ir rekonstruojamų bei šiuolaikinius standartus atitinkančių mokyklų ir darželių. Tokių projektų įgyvendinimas reiškia ne tik naujų pastatų atsiradimą, bet ir ilgalaikę investiciją į miestą. Siekiama ne pavienių projektų, o sisteminio planavimo,

Kokybiška miesto plėtra prasideda ne nuo statybų, o nuo aiškaus poreikio įvertinimo. Pasak L. Joffės, prieš priimant spren-

kuris leistų įvertinti augančių miesto rajonų poreikius ir planuoti investicijas ilgam laikotarpiui.

dimus daug dėmesio skiriama miesto analizei vertinant objektų poreikį, jų vystymo potencialą atliekant galimybių studijas ir ren-

Šiuo metu Vilniaus vystymo kompanija pastūmėjo šį pokytį

giant kūrybines dirbtuves. Tai leidžia investicijas nukreipti ten, kur

finansuodama ir įgyvendindama vieną didžiausių pastarųjų metų

jos kuria didžiausią vertę miestui.

švietimo infrastruktūros atnaujinimo programų: rekonstruoja esamas ir stato naujas mokyklas bei darželius. Kaip pabrėžia L. Joffė,

Vilniaus vystymo kompanija išskiria tris pagrindines pasta-

būtent ugdoma karta ateityje formuos miestą, todėl kokybiška

rųjų metų miesto plėtros kryptis: švietimą, socialinius ir kultūros

ugdymo aplinka tampa viena svarbiausių investicijų. Siekiama,

projektus bei viešųjų erdvių vystymą. Visus juos vienija bendra

kad visos Vilniaus ugdymo įstaigos atitiktų šiuolaikinius standar-

vizija – kurti gyvybingą miestą visose jo dalyse.

tus, o vaikams būtų kuriama aplinka, į kurią norisi ateiti.

| urbanistika |

Socialiniai ir kultūriniai projektai

Viešosios erdvės

Kita svarbi kryptis – socialiniai ir kultūriniai projektai. Juose

Trečioji kryptis – viešosios erdvės, kurios suvokiamos kaip

daug dėmesio skiriama žmonių su negalia integracijai, šiuolaiki-

svarbi miesto gyvenimo dalis. Parkų, skverų ir aikščių projektai

niais architektūriniais sprendimais kuriant kokybišką infrastruk-

orientuoti ne tik į teritorijų sutvarkymą. Daug dėmesio skiriama

tūrą ir taip padedant žmonėms su negalia visavertiškai dalyvauti

uždarų ar mažai naudojamų erdvių transformacijai į gyvybingus

miesto bendruomenės gyvenime.

traukos centrus, skatinančius bendruomeniškumą, poilsį ir aktyvų laisvalaikį. Vienas tokių pavyzdžių – Tauro kalno atgaivinimas su

Vienas tokių pavyzdžių – apleisto vaikų darželio transformacija

šalia esančiu įspūdingu Liuteronų sodu, parodęs teigiamą apgal-

į modernią gyvenimo mokyklą jaunuoliams, turintiems specialiųjų

votų urbanistinių sprendimų įtaką kasdieniam miesto gyvenimui.

poreikių. Šis „Vilties“ specialiosios mokyklos-daugiafunkcio centro padalinio projektas išsiskyrė socialine misija: sukurti saugią, šiuolaikišką ir visapusį ugdymą užtikrinančią aplinką. Kitokio ne

Žmogus yra svarbiausias miesto planavimo atskaitos taškas

mažiau svarbaus pobūdžio projektas – Tunelio g. atsivėrę grupinio gyvenimo namai asmenims su psichologine negalia, sutei-

Kokybiškas miesto projektas vertinamas ne vien pagal archi-

kiantys jiems galimybę gyventi kuo savarankiškiau. Tokie projektai

tektūrinius ar inžinerinius sprendimus. Jo sėkmę lemia ir tai, kaip

skatina bendruomenių įsitraukimą, sutelkia jas pagalbai ir sukuria

naujoji infrastruktūra atlieps žmonių poreikius. Visuomenės įtrau-

žmonėms pasirinkimo, veikimo ir savirealizacijos laisvę.

kimas į projektavimą ilgą laiką išlieka itin jautri ir konfliktiška tema, o kritikos strėlės dėl atsakomybės dažnai tenka būtent vystyto-

Tarp reikšmingų projektų – istorinio paveldo atnaujinimas, kurį įprasmina Kirdiejų rūmų ir Vilniaus rotušės rekonstrukcijos.

jams. Dėl to bendruomenės įtraukimas tampa viena svarbiausių projektavimo proceso dalių.

Įmonė siekia išsaugoti ir įkvėpti gyvybės į istorinę Vilniaus atmintį ir kartu plėsti kultūrinės reikšmės objektų tinklą.

Neatsitiktinai Vilniaus vystymo kompanija laikoma viena iš bendruomenių įtraukimo lyderių Lietuvoje. Jų komanda vadovau-

„Smagu matyti, kad miestas teikia pirmenybę ne tik buitinius

jasi principu, kad kokybiškiausi sprendimai gimsta miestą kuriant

poreikius atitinkančių objektų vystymui, bet ir gyvenimo koky-

kartu su jo gyventojais. Siekiant efektyvios proceso eigos, Vilniaus

bės rodiklio auginimui. Tai rodo didelį miesto brandos žingsnį į

vystymo kompanija aktyviai kviečia bendruomenių narius į kūry-

priekį“, – sako L. Joffė.

bines dirbtuves ir diskusijas dar prieš formuojant architektūrinę užduotį. Surinktos įžvalgos padeda pastebėti aplinkybes, kurios projektavimo pradžioje nėra akivaizdžios net specialistams. Vilniaus vystymo kompanijos komunikacijos specialistė Izabela Kuzmicka pabrėžia, kad gyventojų įtraukimas neapsiriboja oficialiais pranešimais ar viešinimo procedūromis. „Mūsų tikslas – užmegzti atvirą ryšį nuo pirmos dienos. Mes dedame papildomas pastangas, kad išgirstume žmones. Jei matome, kad į viešinimą užsiregistravo mažai gyventojų, patys važiuojame ir kabiname skelbimus laiptinėse, raginame žmones

„

bendrauti ne tik per namų bendrijų pirmininkus, bet ir per socialinių tinklų kanalus“, – teigia I. Kuzmicka.

15 minučių miestas neapsiriboja vien atstumų sutrumpinimu. Tai galimybė žmogui gyventi kokybiškiau, saugiau ir savarankiškiau. Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji architektė Laura Kairienė

2026 Vilniaus projektai

„Vilties“ specialiosios mokyklos-daugiafunkcio centro padalinio projektas išsiskyrė socialine misija: sukurti saugią, šiuolaikišką ir visapusį ugdymą užtikrinančią aplinką

| urbanistika |

Tunelio g. atsivėrę grupinio gyvenimo namai asmenims su psichologine negalia

| urbanistika |

Pagrindiniai visuomenės įtraukimo principai: ›

Diskusijos idėjų generavimo etapas. Koreguoti jau esamą projektą yra sudėtingas iššūkis, o ankstyvas įsitraukimas padeda formuoti tikslesnę užduotį.

›

Kūrybinės dirbtuvės. Gyventojai padeda įžvelgti konkrečios teritorijos specifiką, kurios projektuojantys architektai gali nepastebėti.

›

Architektūrinio konkurso sąlyga. Dažnu atveju bendruomenės įtraukimas yra viena iš architektūros konkurso sąlygų.

›

Skirtingų specialistų indėlis. Susitikimuose su bendruomene dalyvauja įvairūs komandos atstovai: nuo projekto valdytojų, architektų iki švietimo ir komunikacijos specialistų. Tai padeda atsižvelgti į skirtingo pobūdžio pastabas.

›

Tęstinis ryšys statybų metu. Pamačius aptvertą teritoriją gyventojams kyla daugiausia nerimo. Dėl to jau prasidėjus darbams rengiami periodiniai susitikimai kartu su rangovais, siekiant atvirai paaiškinti eigos detales ir atsakyti į kylančius klausimus.

Šv. Florijono skveras. Vilniaus vystymo kompanijos nuotr.

Laura Joffė renginyje „Vilnius 2026: kaip idėjos ir partnerystės kuria miestą“ pristato mokyklų finansavimo projektą. Vilniaus vystymo kompanijos nuotr. 8

2026 Vilniaus projektai

| urbanistika | Vilniaus m. savivaldybės organizuota talka kartu su gyventojais sodinti medžius ir kitus augalus mieste. S. Žiūros nuotr.

Gyvo miesto dinamika ir kintanti bendruomenė

paslaugų ir komercinių funkcijų koncentravosi centrinėje miesto dalyje, todėl gyventojų srautai buvo nukreipti viena kryptimi. Toks

Diskusijose apie visuomenės įtraukimą dažnai daroma viena tyli prielaida, kad bendruomenė yra nekintama kons-

modelis lėmė didelius transporto srautus, priklausomybę nuo automobilio ir netolygų miesto rajonų vystymąsi.

tanta. Realybėje praeina keleri metai, kol projektas pereina ilgą kelią nuo pirmųjų kūrybinių dirbtuvių iki realių statybų

Keičiant miesto plėtros kryptį, bendruomenių įtraukimas leidžia

pradžios. Tai reiškia, kad pasikeičia kaimynystė, vyksta infras-

tiksliau įvertinti kiekvieno rajono poreikius ir spręsti lokalius iššū-

truktūros atnaujinimai, atsikrausto naujos šeimos, todėl kinta

kius. Tai padeda planuoti miestą ne pagal vienodą modelį. Vienur

ir žmonių lūkesčiai.

svarbiausia tampa švietimo infrastruktūra, kitur – viešųjų erdvių kokybė, naujos paslaugos ar patogesnis susisiekimas. Kiekvie-

Įsibėgėjus projektui, visiems įtikti tampa neįmanoma: nauji gyventojai ateina į jau priimtų sprendimų etapą ir natū-

name rajone siekiama stiprinti vietos centrą, kuriame koncentruojamos svarbiausios kasdienio gyvenimo funkcijos.

raliai kelia klausimus. Vilniaus vystymo kompanija pabrėžia, kad tai ne kažkieno klaida, o natūralus gyvo miesto proce-

„15 minučių miestas neapsiriboja vien atstumų sutrumpinimu.

sas. Svarbiausia suprasti šią dinamiką ir vietoje uždarumo

Tai galimybė žmogui gyventi kokybiškiau, saugiau ir savarankiš-

ar gynybinės pozicijos rinktis nuolatinį, atvirą dialogą, kan-

kiau, nes kasdienės paslaugos, darbas, švietimas, poilsis ir žalio-

triai supažindinant naujuosius kaimynus su jau praeitais

sios erdvės yra lengvai pasiekiamos netoli namų. Kiekviena miesto

etapais bei priimtais sprendiniais.

dalis yra savita, todėl kuriame ne vienodus rajonus, o sprendimus,

15 minučių miestas – nauja sostinės augimo strategija

atliepiančius konkrečios vietos ir jos gyventojų poreikius,“ – daugiacentrio miesto pranašumus pabrėžia Vilniaus miesto savivaldybės vyr. architektė L. Kairienė.

Vilniaus plėtra vis labiau orientuojama į žmogaus maste-

Svarbiu šios krypties įrankiu tampa ir Piliečių asamblėja, kuri

lio miestą. Ilgą laiką sostinės struktūra rėmėsi aiškia centro

padeda gyventojus pirmą kartą įtraukti į strateginių miesto plana-

logika. Didžioji dalis darbo vietų, kultūros įstaigų, viešųjų

vimo sprendimų priėmimą.

| urbanistika |

Vilniaus ateitis – tvarus žmogaus mastelio miestas Vilniaus ateities vizijoje vis svarbesnę vietą užima tvarumas. Iki 2030 m. sostinė siekia tapti klimatui neutraliu miestu, todėl projektuojant daug dėmesio skiriama žaliosios infrastruktūros plėtrai, lietaus vandens surinkimui ir pakartotiniam naudojimui, energiniam efektyvumui bei darniam judumui. Keičiasi požiūris į miesto gamtinį paveldą. Vilniuje inventorizuota daugiau kaip 2 mln. medžių, todėl planuojant naujus projektus pirmiausia vertinama galimybė išsaugoti esamus želdinius ir integruoti juos į kuriamą aplinką. Tai atspindi ir augančius visuomenės lūkesčius – žaliasis miesto turtas vis dažniau suvokiamas kaip svarbi gyventojų sveikatos, gyvenimo kokybės ir klimato kaitos švelninimo dalis. Pasak L. Kairienės, vienas didžiausių sostinės pranašumų – unikalus istorinio miesto ir gamtos santykis. Nedaugelis Europos miestų gali pasiūlyti galimybę vos per keliolika minučių iš miesto centro pasiekti mišką. Dėl to vienas svarbiausių ateities uždavinių – išlaikyti pusiausvyrą tarp urbanistinės plėtros ir gamtinės aplinkos išsaugojimo. Judumas ir toliau išlieka vienu svarbiausių miesto iššūkių. Siekiama kurti žmogaus mastelio miestą, kuriame kasdienai svarbias vietas – mokyklą, darbovietę, paslaugas ar laisvalaikio erdves – būtų patogu pasiekti ne tik automobiliu, bet ir pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu. „Jei pasimetame tarp idėjų, prisiminkime, kad miestą kuriame žmonėms – ne sau, ne paminklams, o žmonėms, be kurių miesto nebūtų. Tuomet viskas tampa aišku: galvojame, kaip žmogus jausis prie pastato, kaip supras įėjimą, kaip mama iš ketvirto ar devinto aukšto pakvies vaiką pietų. Tai ir yra žmogaus mastelio miestas, kuriame patogu gyventi visiems“, – sako Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.

Pastaraisiais metais Vilniuje intensyviai tvarkoma Neries upės krantinė – vis daugiau dėmesio skiriama patogiam pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimui bei teritorijos gyvybingumui

2026 Vilniaus projektai

ARTEVO Tobuli aukščiausios klasės langai Stilingi. Galingi. Tobuli. Naujai atrasti langai. Šiuolaikiniam gyvenimui. www.rehau.lt

2026 M. EKSTERJERO KRYPTYS ir technologiniai grindinio sprendimai, keičiantys gyventojų patirtį Šiuolaikinėje architektūroje aplinkotvarka tampa visaverte projekto dalimi. Ji formuoja objekto identitetą, tiesiogiai veikia gyventojų patirtį, kuria pirmąjį įspūdį ir kelia nekilnojamojo turto vertę. „Pastebime, kad projektuotojai, kraštovaizdžio architektai ir NT vystytojai vis dažniau renkasi ne pavienius gaminius, o tarpusavyje derančius sprendinius, kurie padėtų kurti erdvės charakterį jos neperkraunant. Didėja didelių formatų, natūralių tekstūrų ir su architektūra derančių spalvų poreikis“, – teigia UAB „Brikers LT“ vadovas Olegas Volkovas. „Žirafos parkas“ Rygoje. „BARON 360“ lygios baltos ir juodos bei baltos šiurkštintos trinkelės

Nuo funkcinės dangos prie architektūrinio realizavimo Pastarąjį dešimtmetį dominavęs funkcinis požiūris į lauko dangas sparčiai keičiasi. Tai glaudžiai susiję su Europos miestų architektūra, kurioje vyrauja preciziškas minimalizmas. Kryptis

Rezultatas

Monumentalus

Optiškai didinamos erdvės

minimalizmas

ir kuriama tvarkinga aplinka

Natūralių

Paviršiai primena akmenį,

tekstūrų

bazaltą, marmurą, uolienų

dominavimas

struktūras

Vientisumas su

Grindinys lengvai dera su

architektūra

pastatais ir kitais eksterjero objektais

Šiandien grindinys formuoja estetinį miesto veidą: suteikia viešosioms erdvėms daugiau gyvybės ir jaukumo, daro jas patrauklesnes tiek gyventojams, tiek svečiams. Reaguodama į šias tendencijas, bendrovė „Brikers LT“ siūlo sprendimus, leidžiančius kurti harmoningą eksterjerą, o grindinys padeda įgyvendinti architektūrinę idėją.

Technologiniai sprendimai ir inovatyvios tekstūros Viena ryškiausių tendencijų – COMFORT technologija, išsiskirianti minimaliu briaunų nusklembimu. Ji padeda sukurti vizualiai ir praktiškai lygesnį paviršių be nuožulnų, sumažinti juntamus perėjimus tarp trinkelių, todėl užtikrinamas patogesnis judėjimas

2026 Vilniaus projektai

Privatus „Svajonių namas“. „POLO 300 Silver“ trinkelės

Daugiabučių kvartalas. Baltos DEKOR 150 trinkelės

GARDEN 200, BERMUDA 8 ir POLO 300 trinkelės

ant jų mažiau matomos dulkės, padangų žymės ir nešvarumai, todėl grindinys ilgiau atrodo tvarkingas ir estetiškas.

EKO trinkelės tvariai aplinkotvarkai „Brikers LT“ siūlomi aplinką tausojantys sprendimai leidžia derinti estetiką su tvarumu. EKO ir „EKO Garden 200“ trinkelės padeda efektyviau valdyti paviršinius lietaus vandenis ir prisidėti prie tvaresnių miesto erdvių formavimo. Dėl specialios konstrukcijos vanduo natūraliai infiltruojasi į gruntą, taip mažėja apkrova lietaus dviračiais, paspirtukais ir vežimėliais. Tokiomis trinkelėmis deng-

nuotekų sistemoms, potvynių rizika ir gerinamas aplinkos mikro-

tas paviršius turi mažesnį trukšmo lygį, lengvesnę priežiūrą ir šiuo-

klimatas. Pritaikant akmens užpildus ar žaliąsias jungtis, galima

laikišką estetiką. Tai puikiai atspindi Kauno gyvenamasis kvartalas

kurti vėsesnį mikroklimatą ir mažinti miesto karščio salų efektą.

„Piliamiestis“, kuriame COMFORT tipo „Barons“ serijos trinkelės

Tokie sprendimai ypač aktualūs projektuose, kuriuose svarbu

padėjo sukurti minimalių linijų grindinį, papildantį aukštos klasės

integruoti želdynus, mažinti kietųjų dangų poveikį aplinkai ir kur-

architektūrą ir viešųjų erdvių estetiką.

ti klimatui atsparesnes viešąsias bei gyvenamąsias erdves. Vie-

Prabangos segmentui skirta SIGNATURE tekstūra grindiniui

nas tokių – Biržų senamiesčio rekonstrukcija, kurią atliekant „EKO

suteikia akmens charakterį, naudojant marmuro arba bazalto in-

Garden 200“ trinkelės padėjo pagerinti paviršinio vandens infiltra-

tarpus. Taip pat ši technologija pasižymi aukštesnėmis neslydimo

ciją bei išlaikyti jautrų santykį su istorine aplinka.

savybėmis ir saugesniu judėjimu drėgnomis sąlygomis. Tai tam-

Kuriant ateities miestus svarbu nepamiršti, kad pirmiausia jie

pa itin svarbiu kriterijumi renkantis dangas viešosioms erdvėms,

skirti žmogui. Įgyvendindami projektus drąsiai ieškokite sprendi-

pėsčiųjų zonoms ir aukštos klasės gyvenamiesiems projektams.

mų, kurie derintų estetiką, praktiškumą ir aplinkosaugą. Sujungę

„Metropolio“ kolekcija pristato didelio formato sprendimus, lei-

kokybiškas medžiagas, apgalvotus eksterjero sprendimus, įtraukę

džiančius atsisakyti smulkių modulių gausos ir kurti vizualiai šva-

želdynus ir skyrę dėmesio detalėms, ilgainiui ne tik suformuosite

resnes erdves. „Osaka 600“, „Soho 600“ ir „Komo 8“ yra sukurti

miesto veidą, bet ir gerinsite gyvenimo kokybę.

siekiant pabrėžti modernią miesto estetiką, optiškai išplėsti erdvę, išvengti vizualinio triukšmo ir išlaikyti šiuolaikinei architektūrai būdingą estetinį vientisumą.

„Galutiniam vartotojui svarbus ne tik gaminys, bet ir visas procesas: pasirinkimas, pritaikymas,

Spalvų evoliucija

konsultacija, klojimo sprendimai ir bendras aplinkos

Nors 2026-aisiais vis dar aktualios pilkos spalvos trinkelės,

rezultatas. Padedame lengviau apsispręsti, kad

pastebima, kad eksterjere vis dažniau pasirenkami natūralesni,

grindinys ne tik gražiai atrodytų, bet ir ilgainiui išliktų

išraiškingesni ir daugiau spalvų turintys sprendimai. Viena svar-

funkcionalus bei patogus naudoti,“ –

biausių šio sezono naujienų – COLORMIX maišymo technologija ir

teigia O. Volkovas.

kosminė „Mars“, „Saturn“ ir „Jupiter“ spalvų paletė, kuri šiuo metu dominuoja visoje Europoje. Ji leidžia išgauti gamtos uolienoms būdingą koloritą ir suteikti dangai daugiau vizualinio gylio. Šio tipo paviršiai išsiskiria nevienalyte spalvų gama, todėl grindinys neatrodo monotoniškas ir lengviau įsilieja į aplinką. Pavyzdžiui, privačiame projekte „Svajonių namas“ buvo pasirinkta „POLO 300“ danga su „Silver COLORMIX“ paviršiumi. Daugiasluoksnė sidabrinių, pilkų ir tamsesnių tonų kompozicija tapo architektūriniu elementu, papildančiu skandinaviško stiliaus namo eksterjerą. Be to, toks derinys pasižymi praktinėmis savybėmis:

www.brikers.lt 13

| urbanistika |

Julija NOVIKOVA

Italų architektas Alessandro Scandurra:

„Vilnius turi tai, ko daugelis Europos sostinių jau neteko, – pasirinkimo laisvę“

2026 Vilniaus projektai

| urbanistika |

Daugelyje Europos metropolių didžiausi urbanistiniai skauduliai kyla ne dėl architektūrinių idėjų stokos, o dėl netinkamo eiliškumo: pastatai iškyla greičiau, nei spėjama nutiesti jiems gyvybiškai būtiną tinklą – gatves, viešojo transporto linijas, mikromobilumo jungtis ir socialinius mazgus. Šiame kontekste Vilnius išgyvena etapą, kurį galima pavadinti subrendusios transformacijos galimybe: miestas auga, ekonomiškai stiprėja ir turi tai, ko Europos didmiesčiuose retu atveju dar galime pastebėti, – pasirinkimo laisvę. Ir būtent tai, anot italų architekto Alessandro Scandurros, yra didžiausias Vilniaus turtas. Lietuvoje pastaraisiais metais projektavęs „Scandurra Studio“ įkūrėjas pažymi, kad, augant miestui, kuriant konversijos projektus buvusiose pramoninėse zonose ir taikant tankinimo strategijas, Vilnius susiduria su esminiu klausimu: kaip subalansuoti augantį miestą su esama, dažnai funkciškai pasenusia judumo infrastruktūra?

| urbanistika |

Neišnaudojamos teritorijos kaip didžiausia miesto prabanga

Atsakymas aiškus: ir vėl apie 15 minučių miestą

Daugeliui miesto gyventojų ar nekilnojamojo turto vystytojų buvusios pramoninės teritorijos, pasenusi infrastruktūra ar

Pastaraisiais metais išpopuliarėjusi (ir jau Vilniaus savivaldy-

apleisti geležinkelio mazgai asocijuojasi su prasta miesto kokybe.

bės vystoma) 15 minučių miesto koncepcija pirmenybę teikia

Tačiau architektui iš Milano, kur kiekvienas kvadratinis metras

funkcionaliam miesto planavimui ir lengvai pasiekiamoms vie-

yra apibrėžtas šimtmečių istorijos ar griežto zonavimo, tokios Vil-

šosioms erdvėms, darant prielaidą, kad kasdien būtiniausius

niaus vietos atskleidžia visiškai kitokį vaizdą.

dalykus galima pasiekti per 15 minučių pėsčiomis. Vis dėlto toks modelis gali kelti įtampą nuo automobilio priklausomai infrastruk-

„Vilnius mane domina tuo, kad tai vis dar augantis miestas. Daugelis Europos miestų jau yra išnaudoję didelę dalį savo trans-

tūrai ir apsunkinti padėtį gyventojams, kurių darbas ar kiti poreikiai reikalauja keliauti per visą miestą.

formacinio potencialo ir šiandien dažniausiai imasi pokyčių tam, kad taisytų iš praeities paveldėtas problemas“, – teigia A. Scandurra.

Architektas teigia, kad 15 minučių miestas dažnai suprantamas kaip modelis, ribojantis susisiekimą ar nukreiptas prieš automobilių savininkus, tačiau iš tiesų siekiama suteikti daugiau pasi-

Architekto teigimu, vienas didžiausių potencialų Vilniuje –

rinkimo laisvės.

„nebaigtos teritorijos“. Tai virsmo būsenos zonos, kurios buvo apleistos arba dar neįgijo galutinės formos, tačiau turi pakankamą mastelį tapti naujais miesto traukos centrais.

„Gerai suplanuotas miestas leidžia žmonėms daugelį kasdienių veiklų atlikti arti namų, bet kartu užtikrina patogų susisiekimą su kitomis miesto dalimis ir platesne teritorija. Tikslas nėra

Didžiausias potencialas konversijose: nuo Vilkpėdės iki „Connect II“

pakeisti metropolinį mobilumą, o sumažinti priklausomybę nuo jo, tenkinant kasdienius poreikius lokaliai“, – sako A. Scandurra.

Nors kokybiškos viešosios erdvės šiandien daugiausia telkiasi miesto centre, A. Scandurra ragina nenuvertinti periferijos. Išskirdamas konkrečias sostinės teritorijas, jis pabrėžia, kad ir pramoniniai rajonai neturėtų būti laikomi atsiliekančiais: Vilkpėdė: didžiulė buvusi gamybinė teritorija, galinti tapti

›

tvarios pramoninės konversijos pavyzdžiu. Naujininkai: rajonas, esantis tiesioginėje Senamiesčio

›

kaimynystėje, turintis unikalų reljefą ir istorinius sluoksnius. „Vilniaus Connect II“ (Grįžračio teritorija): geležinkelio

›

stoties prieigos, kurios iš transporto mazgo gali virsti daugiafunkce viešąja erdve. A. Scandurra atkreipia dėmesį, kad, siekiant įveiklinti šias teritorijas, svarbiausia neatkartoti istorinio centro kopijų: „Sprendimas nėra atkartoti jau susiformavusius miesto rajonus. Svarbiausia kurti savitas šių vietų tapatybes, paremtas viešosiomis erdvėmis, funkcijų įvairove, geru pasiekiamumu ir kasdienių paslaugų prieinamumu.“

„ Pernelyg dažnai plėtra pradedama nuo statybų, o tik vėliau bandoma atkurti miesto kokybę. Italų architektas Alessandro Scandurra

2026 Vilniaus projektai

| urbanistika |

1) Statyba + tankinimas

spūstys

bandymai „lopyti“ infrastruktūrą padrikai

2) Transporto tinklai ir viešoji infrastruktūra

tikslinga statyba ir tankinimas

tvarus judumas ir aukšta gyvenimo kokybė

Struktūriškai tvarkingas miestas veikia dviem lygmenimis:

teritorijos, iš kurių tikimasi sukurti gyvybingus pocentrius. Tačiau čia slypi spąstai: iš pradžių atsiranda gyvenamieji ir komerciniai

1. 2.

Mikrolygmuo (lokalus): darželis, maisto parduotuvė, par-

tūriai, o vėliau bandoma spręsti kylančias transporto spūstis ar

kas, kavinė ir rekreacinė erdvė pasiekiami pėsčiomis.

viešosios infrastruktūros trūkumą.

Makrolygmuo (metropolinis): patogus, greitas ir efektyvus susisiekimas tarp skirtingų miesto rajonų bei regiono.

A. Scandurra pabrėžia, kad toks požiūris iš esmės naikina miesto funkcionalumą. Prieš pradedant vystyti naujas teritorijas

Tikrasis šiuolaikinio architekto ir urbanisto iššūkis – ne pasi-

ar tankinti esamas, turėtų iš anksto atsirasti kasdienį gyvenimą

rinkti vieną iš šių modelių, o užtikrinti sklandų jų suderinamumą.

palaikanti infrastruktūra: viešasis transportas, mokyklos, parkai,

Infrastruktūra PRIEŠ užstatymą: auksinė tvarios plėtros taisyklė

paslaugos ir t. t. „Pernelyg dažnai plėtra pradedama nuo statybų, o tik vėliau bandoma atkurti miesto kokybę. Patirtis rodo, kad pirmiausia

Kaip ir daugelis Europos miestų, Vilnius iš esmės susiduria su vystomų teritorijų dilema: kuriami nauji projektai, užstatomos

suplanuota infrastruktūra ir viešosios erdvės leidžia tankiui kurti vertę, o ne spaudimą“, – teigia A. Scandurra.

| urbanistika | „Porta Nuova“ rajonas Milane

Judumas ir infrastruktūra: kodėl neužtenka platinti ar siaurinti gatves?

Antžeminės transporto infrastruktūros kokybės formulė

Vienas didžiausių augančio miesto iššūkių išlieka transporto tinklo pertvarkymas ir spūsčių suvaldymas urbanistinio tanki-

Vertinant viešojo transporto veiks-

nimo sąlygomis. Tradicinis atsakas, apimantis gatvių platinimą ar

mingumą, lemiamas veiksnys yra ne mak-

naujų kelių tiesimą, jau seniai pripažintas neveiksmingu, nes tai

simalus transporto priemonės greitis, o ben-

tik didina automobilių eismą.

dras kelionės laikas ir sklandumas: ›

Priešingas kraštutinumas – gatvių siaurinimas. Nors ši priemonė dažnai grąžina pėstiesiems dalį viešosios erdvės, be lygia-

persėsti iš dviračio į greitąjį autobusą ar tramvajų. ›

verčių transporto alternatyvų ji problemos iš esmės neišsprendžia, o pati infrastruktūra nustoja atitikti gyventojų poreikius.

Daugiafunkciai mazgai: galimybė per 1–2 minutes Duomenų vientisumas: viena skaitmeninė ekosistema visam viešojo transporto judėjimui mieste.

›

Atskirti judėjimo koridoriai: viešojo transporto sistemos, neturinčios fizinio kontakto su lengvųjų automobilių spūs-

Pasak architekto, problema dažniausiai yra ne gatvių plotis, o monofunkcis urbanistinis planavimas. Kai miesto tankis didėja nestiprinant automobilio alternatyvų, eismo srautai neišvengia-

timis.

Milano pamokos Vilniui

mai auga. Todėl veiksmingas sprendimas turi būti orientuotas ne į gatvių kiekį ar plotį, o į miesto funkcionalumą.

„NoLo“ rajonas

„Miesto tankinimas yra efektyvus tik tuomet, kai

Svarstydamas, į kokius pavyzdžius Vilnius galėtų atsižvelgti, A. Scandurra ragina aklai nekopijuoti užsienio miestų transformacijos. Svarbiausia –

jis kuria artumą, o ne didina užstatymą. Savo

analizuoti ir suprasti pačius metodologinius

projektuose siekiame toje pačioje urbanis-

procesus. Kaip pavyzdį architektas patei-

tinėje aplinkoje sujungti skirtingas veiklas:

kia Milaną – miestą, kuriame susipina itin

būstą, darbo erdves, paslaugas, prekybą

didelės investicijos ir organiškas ben-

ir viešąsias erdves. Kai žmonės atranda

druomenių vystymasis.

daugiau galimybių kasdienėms paslaugoms arti namų – reikšminga dalis kelio-

Garsus „Porta Nuova“ rajonas Milane

nių natūraliai sumažėja,“ – teigia A. Scan-

parodė gebėjimą sutelkti skirtingas funk-

durra.

cijas ir infrastruktūrą, įveiklinant apleisto geležinkelio mazgo konversiją. Tačiau tokios

Viešojo transporto reabilitacija: metro iliuzija ir realios alternatyvos

sparčios transformacijos atskleidžia ir potencialią riziką: tvarkantis teritorijoms, kartu kyla ir nekilnojamojo turto kainos, kas gali sukurti socialinę

Diskusijose apie Vilniaus infrastruktūrą ne kartą skam-

atskirtį. Nepaisant to, „Porta Nuova“ atveju ši rizika buvo

bėjo raginimai statyti požeminį metro. Tačiau inžineriniu ir eko-

suvaldyta: kartu su prabangiais projektais čia buvo atnaujintos

nominiu požiūriu, tradicinė metro sistema reikalauja pakankamo

viešosios erdvės ir vietos bendruomenėms, sujungiant privačias

mastelio ir gyventojų tankio, kurių Vilnius nėra pasiekęs.

investicijas ir kolektyvinį gyvenimą.

Susisiekimo kokybė priklauso ne tik nuo greičio, bet ir nuo to,

Kitokio pobūdžio transformacijos modelis – „NoLo“ rajonas.

kaip lengvai skirtingos transporto rūšys susijungia į vientisą sis-

Čia pokyčiai vyko ne dėl masinių investicijų, o laipsniškai, sluoks-

temą.

niuojantis skirtingoms funkcijoms, bendruomenėms ir veikloms.

„Prieš investuojant į tokio masto infrastruktūrą, yra daug veiks-

„Šiandien įdomiausi yra ne iki smulkiausių detalių suplanuoti

mingų alternatyvų: tramvajaus sistemos, greitojo viešojo trans-

miestai, o tie, kurie laikui bėgant geba keistis ir prisitaikyti“, –

porto tinklai (BRT) antžeminėse trasose, vientisa dviračių takų

pažymi A. Scandurra.

infrastruktūra ir geresnė skirtingų transporto rūšių integracija.“

2026 Vilniaus projektai

| urbanistika |

„Scandurra Studio“ transformacijos Milane Spiga 26

Istorinio „Palazzo Pertusati“ pastato rekonstrukcijos projektas Milano mados kvartale, kurio konversija pavertė uždarą objektą gyvybinga daugiafunkce erdve, atveriančia vidinius kiemus pėstiesiems ir sujungiančia pastatą su miesto viešųjų erdvių tinklu

Giardino Metabolico („Metabolinis sodas“)

Eksperimentinė mokslinė-architektūrinė instaliacija, tyrinėjanti gamtos procesų, biologinės įvairovės ir miesto ekosistemų sąveiką. Koncepcija numato plaukiojantį paviljoną Milano centre, kuriame būtų sujungtas viešasis tualetas su vandens fitovalymo sistema

2026 Vilniaus projektai

„Scandurra Studio“ transformacijos Milane Bosco della Musica („Muzikos miškas“)

Milano Džiuzepės Verdžio konservatorijos naujojo miestelio ir parko projektas buvusioje pramoninėje Rogoredo rajono teritorijoje. Tai urbanistinės konversijos pavyzdys, kuriame švietimo, kultūros ir žaliųjų erdvių infrastruktūra gaivina miesto periferiją

N.E.W.

Kartu su ukrainiečių architektais kuruotas modulinės, adaptyvios mokyklos projektas, skirtas Ukrainos miestams. Architektūros konkurso projektas buvo apdovanotas už adaptyvumą, tvarumą ir greito įgyvendinimo galimybes

2026 Vilniaus projektai

Akustiniai sienų ir lubų sprendimai Verslo baldai

Norbert Tukaj nuotr.

info@vadasiga.lt

www.vadasiga.lt

| objektas |

Julija NOVIKOVA

Verslo centras „Sąvaržėlė“: architektūra, kurianti ryšį su miestu

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

„Lords LB Asset Management“ ir Jurgitos Kunigiškytės nuotr.

Vilniaus CBD rajoną Konstitucijos prospekte pavasarį papildė naujas verslo centras „Sąvaržėlė“ – objektas, kuris akimirksniu tapo ryškia sostinės architektūros dominante. Tik dominuoja jis visai ne aukščiu, kaip įprasta verslo teritorijos architektūrai, o išraiškinga architektūrine forma ir atvirumu miestui. Investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ vystomas verslo centras „Sąvaržėlė“ – ne tik pirmasis legendinio britų architekto Richardo Rogerso įkurtos studijos RSHP projektas Baltijos šalyse, įgyvendintas kartu su Lietuvos biuru „Unitectus“, bet ir ambicingas inžinerinis pareiškimas. Šis pastatas demonstruoja, kaip vizualinį lengvumą ir urbanistinį jautrumą padeda pasiekti griežta, racionali struktūra. Objektas

Verslo centras „Sąvarželė“

Vieta

Konstitucijos pr. 14A, Vilnius

Plotas

21 000 kv. m

Architektai

RSHP, „Unitectus“

Komanda

RSHP architektai Jackas Evansas-Newtonas, Simonas Smithsonas; vykdomieji architektai „Unitectus“, projekto vadovas arch. Dainius Čepurna

Vystytojas

„Lords LB Asset Management“ fondo „Right Bank Development Fund“ įmonė UAB „Kvartalas“

Generalinis rangovas

„Conres“

Metai:

2026

| objektas |

XXI amžiaus Vilnius londoniečių akimis Architektūros studijos RSHP įkūrėjas Richardas Rogersas (1933–2021) – vienas ryškiausių šiuolaikinės architektūros vizionierių, kurio darbai – nuo Pompidou centro Paryžiuje iki „Lloyd’s“ bei „Leadenhall“ pastatų Londone – formavo modernios architektūros kryptį visame pasaulyje. Pradėdama darbą Vilniuje tarptautinė RSHP komanda nuskubėjo ne prie braižymo lentų, o į miesto gatves. Kaip pažymi RSHP architektas ir projekto vadovas Jackas Evansas-Newtonas, pažintis su Vilniaus istorija atvėrė neįtikėtinai charakteringą miesto medžiagiškumą, spalvų paletę ir viešųjų erdvių dinamiką. „Buvo be galo įdomu pažinti šiuolaikinį Vilnių – jo istoriją, technologinę pažangą, inovacijas, ekonominę aplinką ir būtent šį modernų verslo rajoną, kuriame stovi pastatas. Praleidome daug laiko analizuodami kontekstą, kad sukurtume kažką, kas organiškai pratęstų miesto audinį“, – pasakoja J. Evansas-Newtonas. Prieiga prie gamtos ir viešųjų erdvių, pasak architektų, yra vienas iš Vilniaus urbanistinės tapatybės bruožų, todėl projekto kryptį lėmė sklypo artumas upei, šalia augančių medžių rūšys ir aplinkinis užstatymas.

Vietoje dangoraižio – žmogui artimesnis mastelis „Lords LB Asset Management“ valdybos nario ir fondo valdytojo Mariaus Žemaičio teigimu, nuo pat projekto pradžios buvo siekiama sukurti ne tik verslo centrą, bet ir pastatą, kuris sujungtų skirtingas miesto erdves. „Vertindami bet kurį projektą pirmiausia žiūrime ne tik į patį sklypą, bet ir į miesto kontekstą. Konstitucijos prospektas jau yra susiformavęs kaip centrinis Vilniaus verslo rajonas, tačiau ši teritorija turi potencialą tapti ne tik biurų zona, bet ir gyvesne, su miestu glaudžiau susijusia erdve. Bendradarbiauti su pasaulinio lygio architektais RSHP buvo didelė garbė ir kartu didelė atsakomybė. Esame įsitikinę, kad geriausi projektai gimsta tuomet, kai architektūrinės ambicijos dera su funkcionalumu, o tarptautinė patirtis pritaikoma vietos žmonių poreikiams“, – sako M. Žemaitis.

Centrinė pastato ašis – 120 metrų ilgio atrijus. Atvira architektūra, natūrali šviesa ir gyvų vijoklių instaliacijos kuria šviesią bei tvarią vidaus erdvę

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

Jungiant Senamiesčio siluetą ir Vilniaus centrą „Sąvaržėlė“ pristatoma kaip projektas, jungiantis senąjį ir naująjį Vilnių. Kuriant pastatą buvo atsisakyta tradicinio uždaro verslo centro modelio – vietoje jo suformuotos atviros erdvės, skatinančios žmonių judėjimą, susitikimus ir natūralų ryšį su miestu tiek pastato prieigose, tiek jo viduje. „Projektuodami pastatą atsižvelgėme į žemesnį Vilniaus Senamiesčio mastelį. Todėl pirmasis aukštas suprojektuotas visiškai pralaidus pėstiesiems, o atrijus veikia tarsi vidinė gatvė, jungianti skirtingas miesto dalis“, – teigia J. Evansas-Newtonas. Įdomus projektinis etalonas – netoliese esanti Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia. Būtent jos aukštis tapo atskaitos tašku nustatant pastato terasos lygį, sukuriant vizualinį santykį su istorinio miesto siluetu.

Judėjimo schema: trys jungtys tarp skirtingų miesto erdvių Šią idėją papildo ir pastato funkcinė schema – keturi tarpusavyje susikertantys praėjimai, leidžiantys patogiai judėti visame pastate. Tiesa, įgyvendinant projektą vienas iš numatytų įėjimų buvo integruotas į banko patalpas, todėl šiuo metu pastate tarp skirtingų miesto erdvių veikia trys viešosios jungtys. Viena jų skirta verslo centro darbuotojams ir lankytojams, o kitos dvi užtikrina patogų pėsčiųjų judėjimą. Visos šios sistemos ašis – 120 m ilgio atrijus, jungiantis Konstitucijos prospekto pradžią ties J. Jablonskio skveru ir Vilniaus universiteto Metodinio STEAM ugdymo centro prieigas.

„ Projektuodami pastatą atsižvelgėme į žemesnį Vilniaus Senamiesčio mastelį. RSHP architektas ir projekto vadovas Jackas Evansas-Newtonas

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

Pokalbis su aplinka: tūrio dekonstrukcija Griežta stačiakampė pastato forma pasirinkta sąmoningai – ji ne tik išlaiko šiuolaikišką architektūros braižą, bet ir užtikrina racionalų vidinių erdvių lankstumą bei konstrukcinį efektyvumą. Prie fasadų struktūros ir inžinerijos dirbęs RSHP architektas Tudoras Jitariu aiškina, kad pastato geometrija yra tiesioginis atsakas į urbanistinį kontekstą, o vizualinis masyvumas suvaldytas segmentuojant tūrius: „Jei įsivaizduotume vientisą, monolitinį tokio dydžio pastatą, jo mastelis miestą slėgtų. Todėl mes jį priartinome prie žemės, o bendrą formą suskaidėme į du paslinktus tūrius. Ši horizontali pastato kompozicija vizualiai sumažino jo svorį ir neleidžia jam dominuoti. Pastatas išlieka artimas pėsčiųjų masteliui.“ Gausiai stiklintas pastatas yra atviras ne tik fiziniam praėjimui, bet ir vizualiniam ryšiui sukurti – pastate esantys žmonės gali stebėti Vilnių iš įvairių jo kampų. Atvirumo idėją perteikia ne tik fasadai. Verslo centre taip pat suprojektuota erdvi terasa, kuria naudojasi lietuviško kapitalo banko „Artea“ darbuotojai.

Inžinerinis triumfas Verslo centras „Sąvaržėlė“ – tai preciziškai apskaičiuotas ir iki smulkmenų apgalvotas inžinerinių bei architektūrinių sprendimų derinys. Projekte atsiskleidžia RSHP būdinga projektavimo filosofija – architektūrinę viziją nuo pat pradžių derinti su inžineriniais sprendimais. Plieninio karkaso konstrukcija suteikė projektuotojams daugiau architektūrinės laisvės – leido projektuoti didelius tarpatramius ir atviras vidaus erdves, o kartu sudarė galimybes įgyvendinti skaidraus fasado architektūrinę idėją. „Fasado dizainas buvo patvirtintas tik atlikus išsamų skaitmeninį aplinkos modeliavimą, kurio metu simuliavome karščiausias ir šalčiausias Vilniaus dienas bei įvertinome saulės šiluminį pritėkį. Remiantis šiais skaičiavimais, skirtingose pastato pusėse pritaikyti nevienodi fasado sprendiniai, leidžiantys optimizuoti pastato energinį efektyvumą ir vidaus mikroklimatą“, – pasakoja RSHP architektai. Remiantis modeliavimo rezultatais parinkti fasado sprendiniai padėjo optimizuoti saulės šilumos patekimą į pastatą, užtikrinti komfortišką vidaus mikroklimatą ir sumažinti pastato energijos poreikį. Siekiant užtikrinti aukštą gamybos ir montavimo tikslumą, skirtingi fasadų moduliai buvo pagaminti gamykloje ir sumontuoti statybvietėje.

| objektas |

„BREEAM Outstanding“ tvarumo standartas Verslo centrui jau suteiktas tarptautinis BREEAM „International New Construction“ sertifikatas ir aukščiausias „Outstanding“ įvertinimas. Siekiant šio sertifikato, analizuojamas ne vien suvartojamos energijos kiekis ar pastato poveikis aplinkai. Vertinama ir vidaus patalpų kokybė, natūralios šviesos sprendimai, susisiekimo galimybės, vandens naudojimas bei daugybė kitų kriterijų. „Outstanding“ įvertinimas yra patvirtinimas, kad apie tvarumą galvota nuo pat pradžių. Objekte įdiegti ŠVOK sprendimai, vandens cirkuliacija pagrįsta aušinimo sistema, individuali temperatūros, drėgmės ir CO₂ kontrolė, statyboms naudotos iš dalies perdirbtos medžiagos. Daug dėmesio skirta natūralios šviesos integracijai ir žaliosios architektūros sprendimams – pavyzdžiui, 35 metrų aukščio gyvų vijoklių

Verslo centras „Sąvaržėlė“:

instaliacijai centriniame atrijuje. Taip pat numatyta visa infrastruk-

naujas statybos ir architektūros kodas Vilniuje

tūra aktyviam ir tvariam judumui: elektromobilių įkrovimo vietos, dviračių ir paspirtukų saugyklos, dušai ir persirengimo patalpos.

Meninis akcentas tarp dviejų Vilnių Siekį verslo centrą paversti gyva miesto dalimi iliustruoja ir tam

„Sąvaržėlė“ rodo, kaip šiuolaikinėje architektūroje gali būti suderinti urbanistinis jautrumas, pažangūs inžineriniai sprendimai ir tvarumas. Projektą apibūdina trys pagrindiniai principai: ›

Šviesa ir pralaidumas: skaidrus tūris kartu su

tikri meniniai sprendimai. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – prie

vidiniu atrijumi leidžia natūraliai saulės šviesai

pietinio „Sąvaržėlės“ įėjimo menininko Lino Kaziulionio sukurtas

nevaržomai pasiekti net giliausius biurų taškus.

didelio formato sieninės tapybos kūrinys „Laiko sluoksniai“, papildantis lauko erdves nauju akcentu.

›

Judėjimo laisvė ir atvirumas: miestui atvira erdvė. Kryžminė judėjimo schema sklandžiai

Menininkas pasakoja, kad eskizu „Laiko sluoksniai“ labiausiai

sujungia viešąsias erdves prie įėjimų su toles-

norėjo atskleisti dviejų laikų dialogą: „Mano kūrinio centre – žmo-

niais teritorijos traukos taškais, natūraliai įlie-

nių figūros, o sulietų spalvų fonas joms suteikia judėjimo, miesto

dama pastatą į kasdienius praeivių maršrutus.

ritmo ir gyvybės pojūtį. Siekiau, kad šie du sluoksniai harmoningai papildytų vienas kitą. Kadangi kūrinys papuošė Konstitucijos pr.

›

Konstrukcinis lankstumas: unikali metalinio

8A pastato sieną, esančią priešais modernų verslo centrą „Sąvar-

karkaso konstrukcija ir pažangios inžinerinės

žėlė“, jis įprasmina atmintį, bendrystę ir žmogaus ryšį su vieta.“

sistemos įrodo, kad vietos rinka yra galutinai subrendusi realizuoti pasaulinio lygio, techno-

L. Kaziulionis sako, kad modernumo ir istorijos sandūrą mato kaip nuolatinę sąveiką – istorija suteikia prasmės, ji rodo, kur glūdi mūsų šaknys, o modernumas atskleidžia šiandienos formas ir ateities galimybes.

2026 Vilniaus projektai

logiškai pažangius ir tvarius projektus.

| objektas |

Nors skirtingos fasado pusės gauna nevienodą saulės šviesos kiekį, „Ardenos“ pritaikytas mikroperforuotas 5 % pralaidumo „Screen“ audinys leido išlaikyti vientisą vizualinį rezultatą visame pastate.

Išmanioji saulės kontrolė: komfortas neaukojant pastato atvirumo

„Įgyvendinant tokius projektus langų uždengimo sprendimai yra ilgalaikė investicija. Didžiausią įtaką eksploatacijos trukmei daro ne tik mechanizmai,

Daugiau nei 500 vidinių ritininių užuolaidų su in-

bet ir naudojamų audinių kokybė. Aukštos kokybės

tegruotais elektros varikliais – toks yra „Ardenos“

„Screen“ audiniai daugelį metų išlaiko savo spalvą,

indėlis į verslo centro „Sąvaržėlė“ interjerą. Kadangi

formą ir funkcines savybes – audinių nereikia dažnai

pastato langų matmenys skiriasi, kiekvienas gami-

keisti ar papildomai prižiūrėti“, – sako „Ardenos“ ga-

nys buvo individualiai pritaikytas skirtingiems fasa-

mybos vadovė Barbara Litvinovič-Šafranovič.

dų moduliams. Tai užtikrino precizišką montavimą ir išlaikė švarų interjero ritmą.

Pasirinkto techninio audinio matmenys yra stabilūs – jis nesideformuoja veikiamas temperatūros

Vizualinis vientisumas, tiek žvelgiant iš išorės,

svyravimų, yra atsparus blukimui ir lengvai prižiūri-

tiek iš vidaus, buvo vienas pagrindinių projekto rei-

mas. O motorizuotos ritininės užuolaidos užtikrina

kalavimų. Todėl daug dėmesio skirta ne tik techni-

patogų kasdienį naudojimą, ypač didelės apimties

nėms audinio savybėms, bet ir jo spalvai, tekstūrai,

biurų pastatuose, kur svarbus ne tik komfortas, bet

mechanizmų integracijai bei montavimo tikslumui.

ir vientisas estetinės aplinkos vaizdas.

Vietoje aklinų, erdves vizualiai izoliuojančių audinių, pasirinktas mikroperforuotas „Screen“ 5 % pralaidumo audinys. Jis efektyviai sulaiko saulės kaitrą ir UV spindulius, tačiau į biurus praleidžia išsklaidytą dienos šviesą ir išlaiko vizualinį ryšį su aplinka.

| objektas | „Geberit“ vandens nuleidimo mygtukai subtiliai įsilieja į minimalistinę interjero estetiką. Šveisto nerūdijančiojo plieno apdaila išsiskiria lakoniška forma bei precizinėmis linijomis.

Ilgaamžė santechnikos inžinerija: nematomas efektyvumas už sienos, subtilus dizainas išorėje Aukščiausias

„BREEAM

Outstanding“

tvarumo

standartas verslo centre įpareigoja preciziškai valdyti kiekvieną vandens lašą. Sanitarinėse zonose šį iššūkį vystytojai patikėjo „Geberit“ technologijoms. WC patalpose: greitai ir patikimai montuojami potinkiniai rėmai „Geberit Duofix“ su „Sigma“ bakeliais, „Geberit iCon“ serijos WC puodai su Rimfree® technologija, kuri užtikrina lengvą priežiūrą, aukštus higienos reikalavimus, taupo vandenį, taip pat „Sigma 50“ vandens nuleidimo mygtukai iš šveisto nerūdijančiojo plieno. Asmenims su negalia pritaikytuose WC kambariuose: specialios konstrukcijos „Geberit Duofix“ potinkinės sistemos su „Sigma“ bakeliais. Šie rėmai pritaikyti porankiams prie WC puodo tvirtinti, taip užtikrinant didesnį saugumą ir komfortą. Sprendimus papildo lengvai valomi „Sigma 50“ vandens nuleidimo mygtukai, derantys prie bendros interjero koncepcijos. Iš vientiso elemento, be suvirinimo siūlių gaminami „Geberit Sigma“ bakeliai užtikrina visišką sandarumą, o pažangūs pripildymo ir nuleidimo mechanizmai – itin tylų veikimą. „Geberit Duofix“ rėmai su „Sigma“ potinkiniais bakeliais yra ilgaamžiai – jiems suteikiama 10 metų garantija, o atsarginės dalys tiekiamos net 50 metų, taip užtikrinant mažesnes priežiūros sąnaudas. Inovatyvi vandens nuleidimo technologija Rimfree® užtikrina tolygų vandens paskirstymą per visą vidinį WC puodo paviršių ir leidžia sutaupyti iki 30 % vandens sąnaudų. „Šiame projekte pasirinkti sprendiniai leido suderinti estetiką, funkcionalumą ir ilgalaikę vertę pastato valdytojams bei naudotojams. Patikimos, vandenį taupančios sistemos atitinka šiuolaikinių tvarių pastatų reikalavimus, o jų dizainas organiškai papildo architektų sukurtą minimalistinę aplinką“, – sako „Geberit“ projektinių pardavimų vadovas Baltijos šalims Vytautas Dinda.

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

Šviesos ir akustikos filtras: funkcinė tekstilė Maksimaliai skaidraus pastato idėja natūraliai susiduria su privataus darbo poreikiu. Ieškant pusiausvyros verslo centre „Sąvaržėlė“, LDECO tekstilės ekspertai, gavę architektų užduotį, parinko užuolaidų sprendimus banko „Artea“ pokalbių kambariams, virtuvės zonoms ir pirmojo aukšto konferencijų salei. Gausiose stiklo ir plieno erdvėse audiniai atlieka inžinerinį vaidmenį – sugeria garso bangas, slopina aidą ir padeda užtikrinti BREEAM akustinius standartus. Atitrauktos užuolaidos minimaliai dengia stiklą, o prireikus akimirksniu sukuria privatumą. „Vienas svarbiausių tikslų – išlaikyti vientisą estetinį vaizdą, todėl visose zonose buvo pasirinktas tas pats užuolaidų sprendinys. Audinys parinktas ne tik pagal spalvą, bet ir pagal tekstūrą – siekėme natūraliai atrodančio, subtiliai faktūrinio audinio, kuris harmoningai įsilietų į architektų kurtą interjerą“, – pasakoja LDECO direktorė Lina Kasperavičienė. Pritaikyti ir išmanūs sprendimai. Didžiausiu techniniu iššūkiu tapo konferencijų salė, kurioje reikėjo įrengti elektriniu būdu valdomas, šviesą visiškai blokuojančios užuolaidos ant lenktų bėgelių. Dėl didelių audinio matmenų ir nemažo svorio čia pritaikytos specialios pavaros, integruotos į bendrą pastato valdymo sistemą.

Natūraliai atrodantis, subtilios faktūros „LDeco“ užuolaidų audinys harmoningai papildo ir pratęsia architektų kurtą interjero estetiką

| objektas | UNIPARK įdiegta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra pritaikyta laipsniškam tinklo plėtimui ateityje, garantuojant ilgalaikį sistemų patikimumą ir efektyvų pastato elektros išteklių naudojimą

UNIPARK ekosistema: 72 įkrovimo prieigos ir išmanusis parkavimas „Sąvaržėlės“ požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje įmonė UNIPARK įgyvendino visą parkavimo ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros ciklą – nuo sistemų projektavimo ir įrengimo iki tolesnio jų operavimo. •

Elektromobilių įkrovimas: įrengtas vienas didžiausių įkrovimo mazgų šalyje – 36 Lietuvos gamintojo „Inbalance grid“ stotelės su 72 įkrovimo prieigomis. Jos sujungtos nuosekliu „Daisy Chain“ principu, leidžiančiu optimizuoti įrengimo sąnaudas.

•

Parkavimo kontrolė: Estijos gamintojo „Entringo“ sistema (įrengė partnerė UAB „Hansab“), integruota su išmaniuoju vaizdo analitikos sprendimu. Sistema atpažįsta pėsčiuosius bei dviratininkus ir, užfiksavusi juos ties pandusais, laikinai apriboja automobilių patekimą, užtikrinant saugų judėjimą.

•

Parkavimo palyda (PGS): Ispanijos gamintojo „Circontrol“ sistema, kurios kameros stebi stovėjimo vietas, o RGB indikatoriai ir LED švieslentės vairuotojams rodo laisvų vietų skaičių. Sistema taip pat atlieka vaizdo įrašymo ir automobilių numerių atpažinimo funkcijas.

Įkrovimą valdanti dinaminė galios paskirstymo sistema realiuoju laiku vertina, kiek pastatas suvartoja energijos, ir elektromobiliams skiria tuo metu kitų inžinerinių sistemų nevartojamos elektros galią. Tai leidžia įrengti daugiau įkrovimo vietų su mažesne rezervuota galia, efektyviau išnaudoti pastato elektros įvadą ir išvengti perteklinių investicijų į papildomą galią. Sklandžiai vartotojo patirčiai užtikrinti UNIPARK sistema buvo integruota į bendrą pastato valdymo sistemą „Flanco“, leidžiančią nuomininkams patogiai administruoti parkavimo teises, o darbuotojai įkrovimo sesijas ir atsiskaitymus gali lanksčiai valdyti mobiliąja programėle.

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

Pastato šildymo ir vėsinimo ašis: „Samsung DVM S2“ inžinerija BREEAM standartui Verslo centras projektuotas taip, kad darbuotojai, esantys pastate, jaustųsi komfortiškai ir maloniai. Todėl mikroklimato valdymas, tinkamos įrangos parinkimas ir sitemos projektavimas tapo viena iš „Sąvaržėlės“ ašių. Siekiant „BREEAM Outstanding“ standarto ir nepriekaištingo darbuotojų komforto, pastato vėsinimo ir ŠVOK sistemų ašimi pasirinkta „Samsung“ įranga. „Samsung“ inžinieriai ir projektuotojai glaudžiai dirbo su vystytojais bei architektais, užtikrindami sklandų sistemos veikimą. „Kuriant BREEAM reikalavimus atitinkančius pastatus, svarbiausia yra teisingai parinkti įrangą, kuri garantuotų aukščiausią komfortą darbuotojams ir kartu liktų nematoma interjere. Glaudus mūsų komandos darbas su projektuotojais, montuotojais ir pastato valdytojais leido pasiekti idealią mikroklimato pusiausvyrą net ir tokioje išskirtinėje erdvėje kaip stiklinis atrijus,“ – teigia „Samsung Electronics Baltics“ ŠVOK produktų verslo plėtros vadovas Tadas Skiparis.

Tinkamas įrangos parinkimas – raktas į pastato komfortą. „Samsung“ inžineriniai sprendiniai užtikrina optimalų mikroklimatą ir atitinka aukštus „BREEAM Outstanding“ reikalavimus

MIKROKLIMATO SPRENDIMAI: •

Viso pastato vėsinimas: sumontuota „Samsung DVM S2“ šildymo ir vėsinimo įranga su hidromoduliais. Ši sistema gamina termofikatą, tiekiantį vėsą į pastate įrengtas „Flakt Group“ šalčio sijas.

•

Šviežio oro tiekimas: „Samsung DVM S2“ lauko įrenginiai efektyviai vėsina per vėdinimo kameras tiekiamą šviežią orą.

•

35 metrų stiklinis atrijus: atviros, didelio tūrio erdvės mikroklimatui suvaldyti pasitelkti nepastebimi kanaliniai oro kondicionieriai, užtikrinantys tolygų temperatūros pasiskirstymą.

„Samsung“ yra vienintelis gamintojas, turintis savo oficialią atstovybę Baltijos šalyse ir suteikiantis 5 metų gamintojo garantiją parduodamai įrangai. Tai užtikrina nuolatinį techninį palaikymą ir ilgaamžį pastato mikroklimato stabilumą“, – teigia „Samsung Electronics Baltics“ ŠVOK produktų grupės vadovė Margarita Abraitė.

Miestas mieste:

karinio miestelio planavimo, statybos ir įrengimo principai

Rūdninkuose kyla didžiausias Lietuvos istorijoje karinis miestelis, jau ketvirtas tokio tipo mūsų šalyje. Vis dėlto dažnam karinis miestelis dar asocijuojasi su kareivinėmis, technikos angarais ir uždara teritorija už tvoros. Tačiau pažvelkime iš arčiau – čia projektuojamos sporto erdvės, poilsio zonos, mažoji architektūra, netgi susitikimams su šeima pritaikytos

turinti įranga. Karinei infrastruktūrai taikomi ypač aukšti kokybės standartai, užtikrinantys ilgaamžiškumą ir atsparumą aplinkos poveikiui – nesvarbu, ar tai būtų sporto aikštynų danga, ar sandėlių apsaugos sprendimai. Pavyzdžiui, kariniuose objektuose montuojamos lanksčios ir smūgiams atsparios arba modulinės sistemos, kurias sugadinus, lengvai pakeičiamas vienas fragmentas, o ne permontuojama visa konstrukcija“, – iš patirties kalba T. Laucevičius.

vietos. Tai tarsi kompaktiškas miestas mieste, kur

Didelį vaidmenį kariniuose miesteliuose atlieka ir fizinio pasi-

teritorijos yra suskirstytos pagal naudojimo paskirtį.

rengimo erdvės, kurių logika skiriasi nuo įprastų sporto aikštynų.

Ir kur už funkciją ne ką mažiau svarbi yra kasdienė žmogaus aplinka.

Greta įprastų sporto aikštynų čia integruojami OCR kliūčių kompleksai. „OCR kliūčių ruože galima treniruoti labai skirtingus dalykus: lipimą, šuolius, balansą, reakciją, judėjimą per kliūtis, darbą su savo kūno svoriu. Šios sistemos paprastai būna modulinės, to-

Karinė infrastruktūra čia planuojama taip, kad pagrindinės zo-

dėl jas galima pritaikyti pagal skirtingas užduotis ar karių grupes.

nos būtų pasiekiamos maždaug per 15 min. pėsčiomis arba dvira-

Be to, konstrukcijos sukurtos intensyviam naudojimui lauko sąly-

čiu. Dėl to turi reikšmės ne vien atskirų objektų architektūra, bet ir

gomis visais metų laikais“, – sako T. Laucevičius.

tai, kad visa aplinka veiktų sistemiškai: kur krypsta žmonių srautai,

Net ir susitikimams su šeima skirtose erdvėse kariniuose mies-

kaip atskiriamas transportas, kur atsiranda vieta trumpam atokvė-

teliuose verta galvoti apie tai, kaip vieta bus naudojama. Vienur gali

piui. Gyvenamojoje teritorijoje rekreacinės zonos yra atskirtos nuo

būti reikalingas didesnis privatumas ir atokvėpis, kitur – galimybė

važiuojamųjų dalių ir parkavimo aikštelių, sodinamos augmenijos

susiburti mažesnėmis grupėmis. Čia mažoji architektūra, dangos,

vietos parenkamos taip, kad mažintų iš aplinkos sklindantį triukšmą.

želdiniai ar pavėsio sprendimai taip pat vertinami kaip viena siste-

Sprendimų viešosioms erdvėms įmonės „Bipa“ vadovo Tomo

ma, padedanti skirtingoms funkcijoms tilpti ribotoje erdvėje.

Laucevičiaus teigimu, atmetus specifinę infrastruktūrą, kariniuose miesteliuose taikomi principai yra pažįstami ir civilinėje urbanistikoje – aiškūs pėsčiųjų srautai, funkcijų artumas, mažosios architektūros integracija, atsparios medžiagos. Skirtumas tas, kad čia visa tai veikia gerokai intensyvesnėmis sąlygomis nei dauguma civilinių erdvių. „Dirbdami su kariniais ir pasienio infrastruktūros projektais matome, kad čia vertinama sertifikuota, aiškias technines savybes

www.bipa.lt

etexfibrecement.com/lt-lt/

| objektas |

Lukas BLEKAITIS

Tūkstančiai gelžbetoninių elementų ir dirbtinis intelektas:

kaip kyla ilgai lauktas Nacionalinis stadionas?

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

„Inhus“, „Naresta“ ir „Nordec“ nuotr.

Vilniuje sparčiai kylantis Nacionalinis stadionas – neabejotinai vienas svarbiausių dešimtmečio statybos projektų Lietuvoje, reikalaujantis ne tik rangovų patirties, bet ir gebėjimo planuoti bei valdyti darbus, su kuriais šalies statybos sektorius susiduria itin retai. Dėl projekto sudėtingumo daugelis techninių sprendimų neturi vietinių analogų, tad kiekvienas etapas reikalauja kruopštaus pasirengimo ir itin tikslaus planavimo. Praėjus daugiau kaip metams nuo statybų pradžios, jau galime iš arčiau panagrinėti, kokių kompetencijų reikia tokiam projektui įgyvendinti.

Objektas

UEFA IV kategorijos stadionas

Vieta

Ozo g. 27, Šeškinė, Vilnius

Plotas

16 842 kv. m

Architektai

„Populous“ ir „Cloud architektai“

Vystytojas

„Hanner“, Vilniaus miesto savivaldybė

Generalinis rangovas

„Naresta“

Metai

2027

| objektas |

Dėl didelės apimties viso daugiafunkcio komplekso ant sostinės Šeškinės kalno statybos suskirstytos dalimis, kurias įgyvendina skirtingi rangovai. Pagal patvirtintą projektą viena iš didžiausių Lietuvos statybos įmonių „Naresta“ stato UEFA IV kategorijos stadioną, įrengs dvi futbolo treniruočių aikštes ir pagrindinius lauko inžinerinius tinklus. Nacionalinio stadiono projektas išsiskiria ne tik savo mastu, bet ir techniniu sudėtingumu. Tai pirmasis tokio dydžio naujos statybos stadionas Lietuvoje, kuriame vienu metu tenka koordinuoti tūkstančių konstrukcinių elementų gamybą, logistiką ir montavimą, užtikrinant tikslų visų procesų suderinimą. Kaip pasakoja stadiono generalinės rangovės „Naresta“ vadovas Tadas Grincevičius, vienas didesnių techninių iššūkių – daugiau nei 5 tūkst. surenkamųjų gelžbetoninių elementų ir didelių plieninių stogo konstrukcijų montavimas. Šiandien jau iškilusios pagrindinės tribūnos ir sumontuotos gelžbetoninės konstrukcijos, įsibėgėję plieninių stogo konstrukcijų montavimo darbai, tiesiami pagrindiniai inžineriniai tinklai, vystoma treniruočių aikščių infrastruktūra.

Nestandartiniai sprendimai Tokie išskirtinės apimties darbai reikalauja itin preciziško technologinių sprendimų parinkimo, detalaus etapų planavimo, nuoseklaus skirtingų komandų koordinavimo. Stadiono statyba išsiskiria ir tuo, kad tradiciniai konstrukciniai sprendimai čia derinami su specializuotomis sporto infrastruktūros technologijomis. „Atskiras iššūkis – stadionui būdingų sprendinių, tokių kaip hibridinė veja, specializuotos apšvietimo ir garso sistemos, integravimas. Šie sprendiniai turi būti pritaikyti intensyviai eksploatacijai lauko sąlygomis, išlaikyti savo funkcionalumą ir patikimumą visą statinio naudojimo laikotarpį“, – teigia T. Grincevičius. Skirtingai nei daugelis kitų visuomeninių pastatų, stadiono konstrukcijos projektuojamos atsižvelgiant į specifines dinamines apkrovas, žiūrovų sukeliamas vibracijas ir didelius žmonių srautus. Konstrukciniai sprendimai čia privalo užtikrinti ne tik ilgaamžiškumą, bet ir saugų objekto funkcionavimą įvairiais eksploatavimo scenarijais.

2026 Vilniaus projektai

| objektas | Projekte panaudoti daugiau nei 5 tūkst. surenkamųjų gelžbetoninių elementų ir didelių plieninių stogo konstrukcijų. „Nordec“ nuotr.

| objektas | Dėl unikalios statinio architektūros nemaža dalis elementų yra projektuojami individualiai. „Nordec“ nuotr.

Dėl to projektuojant stadioną itin svarbi tribūnų geometrija ir matomumo reikalavimai. Kiekvienas konstrukcinis sprendimas turi būti derinamas su evakuacijos schemomis, inžinerinėmis sistemomis ir architektūriniais sprendiniais, tad glaudus skirtingų sričių profesionalų bendradarbiavimas yra būtinas. T. Grincevičius vienu sudėtingiausių statybos etapų laiko plieninių stogo konstrukcijų montavimą. Dideli elementų matmenys, jų svoris ir montavimo darbai dideliame aukštyje reikalauja ne tik specialios technikos, bet ir itin tikslaus darbų organizavimo. „Tai atvira, vėjuota teritorija, todėl montavimo darbus būtina kruopščiai suplanuoti ir atlikti įvertinus aplinkos sąlygas. Didelė teritorija aplink stadiono pastatą lemia ir aplinkotvarkos darbų sudėtingumą. Tam reikalingas didelis išteklių kiekis, kruopštus darbų planavimas ir koordinavimas, siekiant užtikrinti kokybišką jų atlikimą“, – teigia „Narestos“ vadovas. Artimiausias svarbus etapas – pastato užsandarinimas, kad šaltuoju sezonu būtų galima didelę dalį darbų tęsti jau pastato viduje. Iki šių metų pabaigos planuojama užbaigti pagrindinius inžinerinius lauko tinklus stadiono teritorijoje, sumontuoti stogą virš pagrindinių patalpų. Toliau objekte vienu metu dirbs gerokai daugiau rangovų – prasidės fasadų, vidaus įrengimas.

Sustyguota minučių tikslumu Dar sąmatų rengimo etape viena didžiausių užduočių buvo tiksliai įvertinti darbus, kurių plati atlikimo praktika Lietuvoje dar nėra susiformavusi. Tai pareikalavo itin išsamios techninių sprendinių analizės ir kruopštaus planavimo dar iki statybų pradžios.

„ Sudėtingumu ypač išsiskiria tribūnų elementai – nors juos sumontuoti galima greitai, gamyba sudėtinga ir imli laikui.

2026 Vilniaus projektai

| objektas | Gelžbetoninės stadiono konstrukcijos. INHUS nuotr.

| objektas |

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

Pavyzdžiui, gelžbetoninės konstrukcijos gaminamos specialiai šiam projektui suprojektuotose ir pagamintose metalo formose. Tiesa, ši technologija nėra visiškai nauja – ji jau sėkmingai pritaikyta gaminant tribūnas Švedijos stadione, Kauno „Žalgirio“ ir Šiaulių arenose. Pagrindinis surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų partneris projekte – pastatų gamintojas INHUS, komplekse projektuojantis, gaminantis ir montuojantis visas Nacionalinio stadiono surenkamojo gelžbetonio konstrukcijas. Kaip pasakoja bendrovės projektų vadovas Eimantas Patkočiūnas, vienas pagrindinių iššūkių susijęs su didelėmis elementų gamybos apimtimis, kurios reikalauja itin precizinio planavimo. „Surenkamojo gelžbetonio konstrukcijos montuojamos statybos aikštelėje labai greitai, tačiau jų gamyba užtrunka gerokai ilgiau. Didelis iššūkis buvo suderinti šių elementų projektavimą, gamybą ir transportavimą taip, kad gaminiai būtų pristatyti valandos tikslumu į objektą tada, kada jie turi būti montuojami“, – teigia E. Patkočiūnas. Sudėtingumu ypač išsiskiria tribūnų elementai – nors juos sumontuoti galima greitai, gamyba sudėtinga ir imli laikui, nes kiekviena tribūna gaminama kaip unikalus gaminys tik tam tikroje formoje. Siekiant, kad statybos darbai stadione vyktų kuo sparčiau, konstrukcijoms montuoti pasitelktos dvi montavimo brigados ir du kranai, kurie vienu metu galėjo montuoti stadiono konstrukcijas skirtingose vietose. Tiesa, dėl to gamykloje teko vienu metu gaminti skirtingų etapų konstrukcijas. „Džiaugiamės, kad pastangos nenuėjo veltui ir pagrindinių konstrukcijų montavimą baigsime daugiau nei dviem mėnesiais anksčiau, nei buvo planuota pradedant montavimo darbus 2025 m. lapkritį“, – priduria E. Patkočiūnas. Stadione iš viso buvo sumontuota daugiau kaip 5 tūkst. surenkamųjų gelžbetonio elementų, iš kurių 1766 – tribūnų konstrukcijos. Likusią dalį sudarys pagrindinės stadiono laikančiosios ir atitvarinės konstrukcijos – kolonos, įprastosios ir potribūninės sijos, vienasluoksnės ir trisluoksnės sienos, perdangos plokštės bei laiptų elementai: laiptatakiai, pakopos ir aikštelės. Nacionalinio stadiono statybos darbai reikalauja itin didelio tikslumo bei glaudaus rangovų bendradarbiavimo. Simo Bernoto nuotr.

| objektas | Sporto paskirties objektai išsiskiria nestandartiniais elementų dydžiais ir sudėtingomis geometrinėmis formomis. Simo Bernoto nuotr.

Suprojektuota ir pagaminta pagal individualų užsakymą Už metalo konstrukcijų projektavimą, gamybą, transportavimą ir montavimą šiame projekte atsakinga viena pirmaujančių metalo konstrukcijų tiekėjų „Nordec“. Bendrovė užtikrina stadiono laikančiųjų konstrukcijų įgyvendinimą, garantuodama jų atitiktį techniniams, kokybės ir saugos reikalavimams. Projekte iš viso naudojama net keli tūkstančiai tonų konstrukcinio plieno – pagrindinės santvaros, kolonos, sijos, stogo laikantieji elementai, standumo ryšiai, mazginės jungtys ir antrinės konstrukcijos. Dėl unikalios statinio architektūros nemaža dalis elementų yra individualiai projektuojami, gaminami ir pristatomi specialiu transportu. „Sporto paskirties objektai visada išsiskiria dideliais tarpatramiais ir nestandartiniais elementų dydžiais, sudėtinga geometrine forma ir itin aukštais tikslumo reikalavimais. Nacionalinio stadiono projekte teko spręsti sudėtingus mazgų ir stogo konstrukcijų jungčių klausimus, užtikrinti konstrukcijų standumą ir efektyvų apkrovų paskirstymą“, – teigia „Nordec“ verslo vadovas Audrius Bukauskas. Jis įsitikinęs, kad Nacionalinis stadionas taps ilgalaikiu inžinerinių kompetencijų, tarptautinės patirties ir efektyvaus bendradarbiavimo tarp visų projekto dalyvių pavyzdžiu. „Įgyvendindami šį projektą prisidedame ne tik prie reikšmingo infrastruktūros objekto statybos, bet ir prie pažangių statybos bei gamybos technologijų taikymo Lietuvoje“, – priduria A. Bukauskas.

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

Kad inžinerinės sistemos būtų eksploatuojamos visą statinio gyvavimo ciklą Už stadiono elektros instaliacijos techninio ir darbo projekto parengimą bei instaliacijos darbus atsakinga elektrotechninių sprendimų bendrovė „Voltas“, montuojanti jėgos tinklus, vidaus ir teritorijos apšvietimą. Tai viena svarbiausių inžinerinių projekto dalių, nes nuo jos priklauso visų kitų sistemų bendras ir sklandus veikimas. Kaip pasakoja „Voltas“ direktorius Darius Levickis, stadione vienu metu veikia dešimtys tarpusavyje susijusių sistemų, todėl kiekvienas sprendimas turi būti suderintas užtikrinant sklandų veikimą net ekstremaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, dingus elektros energijos tiekimui. „Stadione vieną dieną gali vykti tarptautinės futbolo varžybos, o kitą – dešimčių tūkstančių žmonių koncertas. Dėl to inžinerinės sistemos turi būti projektuojamos skirtingiems eksploatacijos scenarijams. Pagrindinis mūsų tikslas – sukurti patikimą, ilgaamžę ir efektyviai eksploatuojamą elektrotechnikos infrastruktūrą visam statinio gyvavimo laikotarpiui“, – pažymi D. Levickis. Kadangi stadionas projektuojamas dešimtmečiams, visi sprendiniai turi būti ne tik techniškai patikimi šiandien, bet ir lankstūs ateities technologijoms ir besikeičiantiems poreikiams. „Voltas“ vadovas priduria, kad tokie projektai augina visą Lietuvos statybų sektorių ir skatina diegti pažangius inžinerinius sprendimus, kelia specialistų kompetencijas ir formuoja patirtį, kuri vėliau pritaikoma kituose strategiškai svarbiuose infrastruktūros projektuose.

| objektas |

Nacionalinio stadiono statybos darbai. INHUS nuotr. Kiekviena tribūna gaminama kaip unikalus elementas. INHUS nuotr.

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

Geriausias mikroklimatas tas, kurio nepastebi

su realiu įgyvendinimu. Tokiuose objektuose nepakanka tik parengti techninį sprendimą – reikia greitai reaguoti, derinti sprendimus su kitomis projekto dalimis ir suprasti,

Europos integruotų inžinerinių sprendimų tiekėja UAB

kaip kiekvienas sprendimas persikels į statybvietę“, –

„Civinity Engineering“ projekte atsakinga už šildymo,

sako „Civinity“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Deividas

vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų, taip pat šilumos

Jacka.

gamybos ir transportavimo tinklų darbo projekto parengimą bei šių sistemų įrengimą. Bendrovė atlieka ne tik montavimo darbus. Labai svarbią dalį užima darbo projektas – sprendimų patikslinimas,

Pagrindinis bendrovės tikslas statant Nacionalinį stadioną – įrengti sistemas, kurios palaikytų tinkamus oro parametrus, būtų patikimos renginių metu ir kartu neveiktų pertekliniu režimu tada, kai tokios galios nereikia.

jų suderinimas BIM aplinkoje ir paruošimas taip, kad

„Jeigu žiūrovui per karšta, per šalta, tvanku ar trūksta

objekto komanda statybvietėje galėtų dirbti aiškiai, tiksliai

oro, vadinasi, ŠVOK sistemos neveikia taip, kaip turėtų.

ir be trikdžių.

Didelėse žmonių susibūrimo vietose tai tampa dar svar-

„Į šį projektą ateiname su patirtimi, kuri tokio masto

biau, nes vieną dieną patalpose būna nedidelis adminis-

objektuose yra labai svarbi. Turime stiprią projekta-

tracijos srautas, o kitą – jau tūkstančiai žmonių vykstan-

vimo ir projektų valdymo komandą, daug metų dirbame

čiame renginyje. Geriausiai veikiantis mikroklimatas tas,

vykdydami didelius projektus Lietuvoje ir už jos ribų, o

kurio žmogus nepastebi“, – priduria „Civinity Engineering“

mūsų pranašumas tas, kad projektavimą matome kartu

direktorius Titas Kecorius.

| objektas |

Pasitelkiamos modernios technologijos „Narestos“ vadovas pažymi, kad didžioji dalis surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų gamykloje pagaminamos jau su galutine apdaila. Taip pavyksta sumažinti darbų apimtį pačioje statybvietėje, sykiu garantuojant didesnį tikslumą ir efektyvesnę kokybės kontrolę. „Darbų kokybei užtikrinti taikome kelias modernias technologijas, pavyzdžiui, dronus, didelės raiškos kameras, dirbtinį intelektą. Dronų surinkti duomenys leidžia sukurti realios situacijos 3D modelį, kuris padeda užtikrinti projektinius sprendinius statybvietėje, ypač tai pasiteisina atliekant darbų kokybės patikras sunkiai prieinamose vietose – vertinant plieninių elementų dažymo ir surinkimo kokybę“, – pasakoja T. Grincevičius. Tuo metu dirbtinio intelekto įrankiai šiuos duomenis apdoroja automatiškai – aptinka nuokrypius, stebi, kaip laikomasi darbų saugos, padeda tiksliau suplanuoti žemės darbus ir apskaičiuoti jų kiekius. „Kartu šios technologijos sudaro vientisą sistemą, kuri leidžia nuolat kontroliuoti tiek statybos kokybę, tiek atitiktį projektui“, – priduria pašnekovas. Skaitmenizacija tampa svarbia projektų dalimi, taip pat ir konstrukcijų gamyboje. Štai Nacionalinio stadiono projekte kiekvienas gelžbetoninis elementas turi individualų QR kodą, leidžiantį realiuoju laiku identifikuoti jo gamybos ir montavimo etapus. Viena inovatyviausių projekto technologijų – hibridinės vejos sistema, sujungianti natūralią žolę su dirbtiniais pluoštais, taip užtikrinant didesnį vejos patvarumą ir ilgaamžiškumą. Kadangi tokio tipo sprendimai Lietuvoje dar nėra plačiai paplitę, projekto komanda remiasi tarptautine praktika ir partnerių sukaupta patirtimi įrengiant aukščiausius futbolo standartus atitinkančius stadionus. Vejos eksploatacinei kokybei užtikrinti numatyta įrengti ir specialias vegetacines lempas. Ši sistema padės palaikyti tinkamą vejos būklę visais metų laikais, nepriklausomai nuo natūralios saulės šviesos intensyvumo.

PROJEKTĄ ĮGYVENDINA:

2026 Vilniaus projektai

| objektas | Nacionalinio stadiono statybos darbai. INHUS nuotr.

Neįkainojama patirtis Nors ankstesnio stadiono statybų istorija dabartiniam projektui esminės įtakos neturi, statybvietėje vis dar aptinkami senųjų gelžbetoninių konstrukcijų fragmentai. Jie tampa savotišku priminimu apie ilgą objekto vystymo istoriją ir reikalauja papildomo dėmesio vykdant žemės darbus. „Projekte dalyvauja daug subrangovų komandų ir įvairių sričių specialistų, todėl operatyvus keitimasis informacija ir sprendimų priėmimas laiku būtini sėkmingam projekto įgyvendinimui. Efektyvų bendradarbiavimą užtikrina aiškiai apibrėžti procesai ir nuolatinė komunikacija“, – pažymi T. Grincevičius. Pasak jo, per pirmuosius metus prie projekto įgyvendinimo jau prisidėjo daugiau nei 30 subrangos, gamybos ir paslaugų teikimo įmonių. Svarbu pabrėžti, kad Nacionalinis stadionas yra tik viena daugiafunkcio komplekso dalis, todėl statybų valdymo procese itin svarbus darbų zonavimas. Rangovų veiklos organizuojamos taip, kad skirtingų komandų darbai tarpusavyje nesikirstų ir netrukdytų vieni kitiems. Kokios svarbiausios kompetencijos šiame projekte tenka generaliniam rangovui? T. Grincevičius įsitikinęs, kad tai stipri ir patyrusi komanda, gebanti koordinuoti sudėtingus statybos procesus ir priimti sprendimus laiku. „Didžiausia tokių projektų vertė – galimybė prisidėti prie nacionalinės reikšmės objekto statybos ir sukaupti patirtį, kuri bus reikšminga įgyvendinant ateities projektus. Tokie projektai stiprina komandos kompetencijas, leidžia tobulinti statybų valdymo procesus ir įgyti unikalią patirtį“, – priduria jis. Pagal dabartinį grafiką pirmosios rungtynės Nacionaliniame stadione galėtų būti sužaistos 2027 m. rudenį, stadioną atidaryti numatoma 2027 m. spalio–lapkričio mėnesiais, o visą daugiafunkcį kompleksą planuojama baigti 2028 m. pradžioje.

JUNG ir DORNBRACHT siūlo harmoningą interjero sprendimą

„Išskirtinis dizainas. Meistriškai ištobulinta apdaila“ (angl. Signature Design. Crafted in Finishes) – tokiu šūkiu partnerystę pradeda du vokiški prekių ženklai – elektros instaliacijos gaminių lyderis JUNG ir santechnikos gamintojas DORNBRACHT. Ši naujiena pristatyta kovo viduryje Frankfurte vykusioje vienoje didžiausių elektrotechnikos apšvietimo ir pastatų automatikos parodų pasaulyje – „Light + Building 2026“. Bendrovės siūlys nuoseklų architektūros ir interjero dizaino sprendimą: naują metalo atspalvį, kuris vizualiai subtiliai sujungs JUNG jungiklių seriją su DORNBRACHT maišytuvais.

„Architektams ir interjero dizaineriams dažnai tenka spręsti

medžiagų ir gamybos standartus. Tai leidžia sukurti harmoningą

iššūkį – kaip tarpusavyje sujungti skirtingus gaminius ir gamin-

visumą ir pakelti architektūrą bei interjerą į naują lygį“, – partne-

tojus, kad būtų sukurtas bendras harmoningas vaizdas. Būtent

rystės idėją papildo Caroline Schmitt, DORNBRACHT atstovė.

čia išryškėja esminė JUNG ir DORNBRACHT partnerystės vizija – vienodi paviršiai, kurie supaprastina projektavimą, pagerina

Naujas šlifuotos bronzos atspalvis

dizaino kokybę ir sukuria aiškiai matomą nuoseklumą namų er-

Pagrindinė gaminių naujiena, kurią pristatys bendrovės, yra

dvėje“, – sako Raimundas Skurdenis, jungiklių ir protingų namų

naujas, išskirtinio atspalvio – šlifuotos bronzos (angl. Brushed

sistemų centro „JUNG Vilnius“ direktorius.

Bronze) – metalo paviršius.

„Paviršiai yra daugiau nei detalė – jie formuoja erdvės suvo-

„Nuo šiol prie JUNG LS serijos gaminių darniai derės tos pa-

kimą ir vertę. Mūsų bendradarbiavimas reiškia aukščiausius

čios spalvos DORNBRACHT maišytuvai. Tai unikali galimybė

2026 Vilniaus projektai

Įmonės archyvo nuotr.

Holizmas persikelia ir į interjero dizainą:

„Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis

„Metaliniai paviršiai interjerui suteikia gylio ir šilumos pojūtį. Pastaruoju metu jie vis dažniau keičia lygius, neutralius paviršius, nes leidžia sukurti išskirtinį, ilgaamžį įvairių erdvių dizainą“, – pastebėjimais dalijasi „JUNG Vilnius“ direktorius. Pasak jo, prabangos gamintojas DORNBRACHT turi didelę metalinių paviršių kūrimo ir tobulinimo patirtį. Tam įmonė naudoja specialią PVD technologiją, kuri užtikrina spalvų gamos patvarumą ir preciziškumą. „JUNG taip pat turi gilias metalo apdirbimo tradicijas. Šis prekės ženklas yra kilęs iš metalo amatų tradicijos, tad šiandien, laikydamasis aukščiausių standartų, JUNG gamina modernius jungiklius ir kištukinius lizdus iš tikro metalo. Sudėtingi gamybos procesai ir rankų darbas leidžia metalą paversti sąmoningai naudojamu ir erdvės formą kuriančiu elementu, tai rodo nauja mūsų partnerystė“, – pasakoja R. Skurdenis. Jis patikslina, kad, siekiant užtikrinti preciziškai vienodą galabai paprastai erdvėje susikurti harmoniją. Tai ypač aktualu vo-

minių išvaizdą ir tekstūros bei spalvos atitiktį, JUNG LS 990 jun-

nios kambariuose ar virtuvėse, kur naudojami šviestuvai, jungi-

gikliai bus dengiami DORNBRACHT gamykloje, kaip ir šio ga-

kliai, maišytuvai ir kiti elementai su panašiais, bet tarpusavyje

mintojo maišytuvai.

iki galo nesuderintais paviršiais. Jie gali skirtis medžiagiškumu ar spalvų gama“, – aiškina R. Skurdenis.

Pagrindinis iššūkis – sukurti namų harmoniją

Šis naujas atspalvis jau pritaikytas įvairiems klasikinės JUNG

Anot R. Skurdenio, partnerystės idėja gimė iš vartotojų po-

LS serijos gaminiams – nuo rėmelių, kištukinių lizdų iki jungiklių

reikių – vis dažnesnis gyventojas stengiasi susikurti estetiškus

klavišų bei JUNG KNX mygtukų.

namus, kuriuose derėtų kiekviena detalė, o renkantis skirtingus gaminius ir gamintojus tai dažniausiai tampa per dideliu iššūkiu.

Metalas kaip dizaino elementas

„Mūsų partnerystės šūkis atspindi naują, holistinį požiūrį

Jungtiniam dviejų bendrovių produktui metalo paviršius pa-

į dizainą – skirtingos paskirties produktai pateikiami ne kaip ats-

sirinktas neatsitiktinai. Kaip teigia R. Skurdenis, būtent metalas

kiri namų elementai, o kaip suderintos visumos dalis. Tai tiks

stipriai veikia ir formuoja erdvės charakterį.

siekiantiems sąmoningai naudoti medžiagas ir vertinantiems gaminių ilgaamžiškumą“, – teigia „JUNG Vilnius“ direktorius.

„ Skirtingos paskirties produktai pateikiami ne kaip atskiri namų elementai, o kaip suderintos visumos dalis. „JUNG Vilnius“ direktorius R. Skurdenis

Jis papildo, kad ir anksčiau, iki partnerystės su DORNBRACHT, JUNG siekimą kurti holistinį dizainą. Vienas tokių pavyzdžių – populiarioji jungiklių serija LS 990 „Les Couleurs® Le Corbusier®“, apimanti 63 atspalvius. „Skirtingų kompetencijų sąlyčio taškuose gimsta aukščiausia kokybė. Būtent čia matome skirtingų gamintojų bendradarbiavimo vertę – medžiagų, gamybos ir dizaino sąveiką, leidžiančią holistinį pamatą perkelti į interjero dizainą ir susikurti estetišką, ramią, vizualiai ištobulintą erdvę“, – dėsto R. Skurdernis. Ateityje, pasak jo, partnerystę su DORNBRACHT planuojama plėsti rinkai pasiūlant dar daugiau sprendimų, kurie leistų gyventojams susikurti harmoningo dizaino namus.

www.jung.lt

| objektas |

Julija NOVIKOVA

Vilniaus kultūros epicentras: netrukus skambės Nacionalinė koncertų salė „Tautos namai“

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

Žvelgiant į Tauro kalną, kur dešimtmečius stūksojo monumentalūs Profsąjungų rūmai, šiandien atsiveria visiškai kitoks vaizdas. Čia, virš sostinės stogų panoramos, ryškėja naujos miesto kultūrinės dominantės kontūrai. Nacionalinė koncertų salė „Tautos namai“ – tai didžiausia ir ambicingiausia nepriklausomos Lietuvos investicija į kultūros infrastruktūrą. Šis kultūrinis virsmas – didelės tarptautinės komandos bendradarbiavimo rezultatas. Čia susipina ispanų architektų „Arquivio Arquitectura“, lietuvių studijos „Cloud architektai“, pasaulyje pripažintų japonų akustikos ekspertų „Nagata Acoustics“ kūrybinis polėkis ir kasdienis vietos inžinierių bei statybininkų darbas, kurio pagrindinis dirigentas – projektą valdanti Vilniaus vystymo kompanija.

Objektas

Nacionalinė koncertų salė „Tautos namai“

Vieta

V. Mykolaičio-Putino g. 5, Vilnius

Plotas

23 000 kv. m

Architektai

„Arquivio Arquitectura“ ir „Cloud architektai“

Vystytojas

Vilniaus vystymo kompanija

Užsakovas

Vilniaus miesto savivaldybė ir LR kultūros ministerija

Generalinis rangovas

„Gilesta“

Statybos metai

2024–2028

Nuotraukos

Vilniaus vystymo kompanija

| objektas |

Urbanistinis pokytis: atverti kalną, užuot jį uždengus

Ne mažiau svarbu tai, kad ši erdvė bus atvira ir Lietuvos atlikėjams bei kolektyvams – čia bus sudarytos aukščiausio lygio sąlygos tiek repeticijoms, tiek pasirodymams. Jau šiandien veikianti

Šios vietos istorinė ir simbolinė svarba – neabejotina. Dar

viešoji įstaiga Nacionalinė koncertų salė „Tautos namai“ aktyviai

M. K. Čiurlionis, J. Basanavičius ir kiti XX a. pradžios lietuvių švie-

dalyvauja projekto vystymo procese ir kartu su Kultūros ministe-

suoliai brandino idėją ant Tauro kalno įkurti Tautos namus – erdvę,

rija planuoja būsimą kultūrinę programą.

kurioje telktųsi šalies kultūrinė dvasia. Tačiau daugiau nei pusšimtį metų čia stovėję Profsąjungos rūmai atkirto kalno keterą

„Tautos namų“ idėja atgyja ir tampa pamatine nacionalinės kul-

nuo miesto audinio ir sukūrė vizualinį bei fizinį barjerą tarp dviejų

tūros tinklo dalimi, atversiančia naujas galimybes Lietuvos talen-

žaliųjų miesto centro erdvių.

tams ir kultūrinių patirčių kokybę visuomenei.

Tarptautinį architektūrinį konkursą laimėjusios Ispanijos studi-

Vilnius pritraukė tarptautines pajėgas

jos „Arquivio Arquitectura“ partneris architektas dr. Danielis Fraile Ortizas pabrėžia, kad kurti tokioje vietoje reiškia visai kitokio urbanistinį požiūrį:

Architektų vizija yra kūrinio partitūra, Vilniaus vystymo kompanija šioje aikštelėje atlieka orkestro dirigento vaidmenį. „Tautos namai“ neabejotinai yra vienas sudėtingiausių ir kompleksiškiau-

„Mes netikime, kad universali architektūros koncepcija gali atitikti tokio masto konkurso lūkesčius. Lemiamu veiksniu tapo

sių įmonės vystomų objektų, reikalaujantis ne tik inžinerinių žinių, bet ir aukščiausio lygio tarptautinės komandos valdymo.

kontekstuali urbanistinė strategija, kuris remtųsi specifiniu vietos pobūdžiu ir sąlygomis. Tauro kalno atveju toks lokalus atsakas buvo ypač svarbus.“

Projekto vadovas Justas Macys neslepia, kad kasdienybė valdant tokios apimties projektą reikalauja nuolatinio skirtingų kultūrų, kompetencijų ir teisinių reguliavimų derinimo:

Griaunant senąjį pastatą netrūko viešų diskusijų, tačiau, pasak architekto, tai buvo neišvengiama ne tik dėl politinių ir

„Projektų vadovui tenka ne tik koordinuoti techninius spren-

simbolinių, bet ir dėl techninių priežasčių. Atsisakius vien-

dinius, bet ir užtikrinti sklandų bendradarbiavimą tarp labai skir-

tiso, monolitinio tūrio, „Arquivio Arquitectura“ pasiūlė išskai-

tingų komandų. Kiekviena jų į Nacionalinės koncertų salės pro-

dytą architektūrinę kompoziciją. Naujasis kultūros kompleksas

jektą atsineša savo patirtį, darbo kultūrą ir požiūrį. Mūsų užduo-

suprojektuotas kaip atskirų tūrių visuma, kylanti iš nepertrau-

tis – užtikrinti, kad šios skirtingos tarptautinės pajėgos judėtų

kiamo podiumo. Šis sprendimas leido atkurti ryšį tarp Liuteronų

vienu ritmu ir be kompromisų dėl kokybės.“

sodo ir Tauro kalno parko, paverčiant pastatą natūraliu kraštovaizdžio tęsiniu.

Dirbant tarptautinėje komandoje netrūksta ir kasdienių niuansų. J. Macys su šypsena prisimena momentus, kai kultūriniai

„Mums džiugu matyti, kaip pastatas integruojasi į aplinkinį

ar net fiziniai skirtumai tampa architektūrinių sprendimų dalimi:

kraštovaizdį, o tai patvirtina, kad projekto vizija buvo išgryninta ir atitiko vietos iškeltus reikalavimus,“ – sako dr. D. Fraile Ortizas.

Projekto mastą rodo ne tūris

„Architektas dažnai pajuokauja apie lietuvių ūgį: projektuojant žiūrovų salės matomumo zonas ir kėdžių išdėstymo geometriją, jam nuolat teko prisiminti, kad Lietuvos auditorijoje vyrauja aukšti žmonės. Tokios detalės primena, kad net kuriant pasaulinio lygio

Ryškėjantys Nacionalinės koncertų salės kontūrai žymi kur

architektūrą, ašimi išlieka žmogus, kuris ja naudosis.“

kas reikšmingesnį žingsnį nei modernaus statinio iškilimą – šis objektas sujungs aukščiausius pasaulinius akustikos standartus,

Pats architektas pabrėžia, kad šio projekto ašis – visų komandų

šiuolaikines kultūros erdves ir plačias galimybes įvairiems ren-

susitelkimas siekti vieno tikslo ir atviras bendradarbiavimas, nes

giniams – nuo klasikinės muzikos koncertų iki šiuolaikinių meno

galutiniu šio darbo matu taps ne procesas, o architektūros paliki-

formų, konferencijų ir tarptautinių kultūros renginių.

mas ateities kartoms.

2026 Vilniaus projektai

| objektas | Nors praėjusi žiema pažėrė šaltų išbandymų, darbai nesustojo – ant Tauro kalno jau aiškiai ryškėja pagrindiniai komplekso tūriai

| objektas |

„Tautos namų“ architektūra atliepia urbanistinį poreikį sustiprinti ryšį tarp Liuteronų sodo ir Tauro kalno parko, paverčiant pastatą natūraliu kraštovaizdžio tęsiniu

2026 Vilniaus projektai

„ Džiugu matyti, kaip pastatas integruojasi į aplinkinį kraštovaizdį, o tai patvirtina, kad projekto vizija buvo išgryninta ir atitiko vietos iškeltus reikalavimus.“

| objektas | Nacionalinės koncertų salės interjero vizualizacijos

Architektas dr. Danielis Fraile Ortizas

Architektūrinis realizavimas: nuo tūrio iki vidaus erdvių Dabar, kai komplekso tūriai jau aiškiai matomi ant Tauro kalno, planuojamas kitas etapas – fasadų įrengimas, apdaila, technologijos ir interjero erdvės. Architektams šiame etape svarbiausia užtikrinti, kad suprojektuotas mastelis tiksliai persikeltų į realybę, o išorės sprendiniai būtų ilgaamžiai ir reikalautų kuo mažiau priežiūros ateityje. „Daugelį metų dirbome tam, kad šiandien galėtume matyti pastatą, iškilusį virš Vilniaus panoramos. Nuo šio etapo visas dėmesys telkiamas į finišo tiesiąją – siekiame, kad kiekviena erdvė, detalė ir technologinis sprendimas atitiktų aukščiausius kokybės standartus“, – teigia projekto vadovas J. Macys.

Interjero dualizmas: dvi salės – dvi skirtingos patirtys Pastate suprojektuotos dvi pagrindinės salės, kurios skiriasi ne tik savo tūriu ar technine įranga, bet ir pačia architektūros filosofija bei žiūrovo patirtimi. 1.

Didžioji (simfoninės ir kamerinės muzikos) salė. Pagrindinė erdvė suprojektuota tarsi vientisas muzikos instrumentas. Dr. D. Fraile Ortizas atskleidžia, kad, siekiant išgauti maksimalų rezonansą ir turtingą garso lauką, buvo net panaudota erdvė virš pakabinamųjų lubų – taip padidintas bendras akustinis tūris. Sienų ir lubų masė bei tankis užkerta kelią nepageidaujamoms vibracijoms, o suprojektuota geometrija ir paviršių tekstūra tolygiai išsklaido garso bangas, išvengiant bet kokio aido.

Mažoji (daugiafunkcė) salė. Tai, architekto teigimu, yra „magiškoji dėžutė“ (angl. magic box). Didžiojoje salėje architektūra, medžio tekstūros ir šiltos medžiagos švenčia pačios muzikos buvimą, o Mažojoje salėje architektūra sąmoningai užleidžia vietą scenografijai. Ši erdvė lengvai transformuojama į įvairius plano scenarijus, o jos estetika yra neutrali, leidžianti patiems atlikėjams ir apšvietėjams tapti pagrindiniais erdvės šeimininkais.

| objektas |

Mažoji salė

Repeticijų erdvė

2026 Vilniaus projektai

| objektas | Nacionalinės koncertų salės interjero vizualizacijos

Akustika – koncertų salės protagonistas Svarbiausia bet kurios koncertų salės šerdis – jos akustika. Tautos namai šiuo aspektu siekia patekti į aukščiausią Europos lygą. Akustinius sprendinius kuruoja garsioji Japonijos kompanija „Nagata Acoustics“, kurios meistriškumą rodo tokie pasaulinio lygio projektai, kaip Elbės filharmonija Hamburge ar „Walt Disney“ koncertų salė Los Andžele. Nors Katovicuose (Lenkijoje) jau veikia šių ekspertų projektuota salė, Vilniaus projektas kuriamas praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo Katovicų objekto realizavimo. Tai reiškia, kad ant Tauro kalno integruojami patys naujausi akustikos mokslo pasiekimai, simuliacijų technologijos ir per pastarąjį dešimtmetį sukaupta patirtis. Kaip teigia Vilniaus vystymo kompanijos projektų vadovas J. Macys, bendradarbiavimas su Japonijos akustikos profesionalais padiktavo visai kitokį precizikos lygį: „Akustika yra svarbiausia šio projekto vertybė, todėl „Nagata Acoustics“ specialistai itin preciziškai saugo savo sprendimus. Kai jie pareiškia, kad tam tikras parametras, medžiaga ar geometrinis sprendimas yra ypač svarbūs garso sklaidai, diskusijos baigiasi. Ir tai ne užsispyrimas, tai profesinė kompetencija.“

„ Nuo pirmųjų brėžinių iki šiandien matomų betono konstrukcijų šis projektas stebino savo mastu ir techniniu sudėtingumu. Vilniaus vystymo kompanijos projektų vadovas Justas Macys

| objektas |

Siekdami apsaugoti koncertų salių erdves nuo miesto triukšmo, pėsčiųjų šurmulio fojė ar gretimų patalpų, architektai ir inžinieriai pritaikė vadinamąjį „dėžė dėžėje“ (angl. box-in-box) principą. Koncertų salės statomos kaip visiškai nepriklausomi gelžbetoniniai tūriai, atskirti dvigubomis sienų konstrukcijomis ir specialiais antivibraciniais sluoksniais nuo likusio pastato karkaso bei ŠVOK sistemų. Tokiu būdu išorinis triukšmas ar gretimose erdvėse vykstantys renginiai negali prasiskverbti į salės vidų.

Investicija į kultūrą ir bendruomenės ateitį Nacionalinės koncertų salės statybos vyksta tuo metu, kai viešojoje erdvėje itin daug dėmesio skiriama saugumui, gynybai ir fizinei infrastruktūrai. Tačiau dr. D. Fraile Ortizas atkreipia dėmesį į kitą svarbų aspektą – kultūrinės infrastruktūros vaidmenį valstybės atsparumui. „Investicijos į kultūros įstaigas yra vienos vertingiausių, kokias tik gali padaryti miestas ar valstybė. Kai viešajame diskurse dominuoja saugumo temos, būtina nepraleisti iš akiračio kultūros svarbos. Kultūra yra tai, kas apibrėžia mūsų identitetą, stiprina visuomenę ir skatina pažangą. Todėl investicija į tokius objektus yra investicija į bendruomenės ateitį“, – teigia architektas. Užbaigus Nacionalinės koncertų salės projektą, Vilnius gaus aukščiausios klasės akustinę erdvę, kartu tai taps organizaciniu pasiekimu ir Vilniaus vystymo kompanijai. J. Macys apibendrina, kad šio objekto realizavimas – tai įrodymas, kad vietos organizacijos geba koordinuoti sudėtingus procesus ir valdyti didelės apimties investicinius projektus. „Nuo pirmųjų brėžinių iki šiandien matomų betono konstrukcijų šis projektas stebino savo mastu ir techniniu sudėtingumu. Jo užbaigimas taps įrodymu, kad Vilniaus vystymo kompanijos specialistų kompetencija atitinka aukščiausius tarptautinius standartus. Tačiau svarbiausia yra ne pats pastatas, o jo kuriama vertė. Vilnius pagaliau turės karūną ant Tauro kalno – čia bus kuriama naujoji Lietuvos kultūros istorija“, – sako J. Macys. Europos kontekste „Tautos namai“ išsiskirs ne tiek savo dydžiu, kiek aukšta architektūros kokybe, darna su kraštovaizdžiu, atvirumu viešosioms erdvėms ir akustiniu meistriškumu. Nacionalinė koncertų salė pamažu iš vizijos virsta į tarptautinį kultūrinį traukos centrą, kuriame susitinka praeities šviesuolių svajonės, šiuolaikinė inžinerinė mintis ir naujas Lietuvos kultūros proveržis.

2026 Vilniaus projektai

Išskirtinis projekto akcentas – Didžioji koncertų salė, kuri suteiks galimybę Vilniui tapti svarbiu Europos kultūros centru, pritraukiančiu garsiausius pasaulio solistus, orkestrus ir ansamblius

| objektas |

| paroda |

Julija NOVIKOVA

Durys į tavo namus: viskas apie būsto įrengimą, technologijas ir statybą „Supernamai / SA.LT“ parodoje

Planuojantys statybas, įrenginėjantys naujus namus ar tiesiog ieškantys šviežių idėjų privalo pasižymėti kelias svarbias artėjančio rudens datas. 2026 m. rugsėjo 25–27 d. keliaujame planuoti ir statyti namų į LITEXPO parodų centrą Vilniuje, o spalio 16–18 d. kraunamės lagaminus į pajūrį ir susitinkame Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.

2026 Vilniaus projektai

| paroda |

Nuo idėjos iki sprendimo: visas procesas vienoje parodoje

Medžiagų biblioteka – vienintelė tokia Lietuvoje

Jau 17-ąjį kartą vyksianti paroda „Supernamai“ šiemet

Įsivaizduokite biblioteką, kurioje vietoj knygų yra plytelių,

vyks kartu su „Statyba ir architektūra“ – vardu, kuris jau

grindų, tekstilės ir medienos pavyzdžiai, o vietoj bibliotekininkų –

dešimtmečius vienija profesionalią architektų, dizainerių,

interjero dizainerės, gebančios atrasti stiliaus kompoziciją visoje

projektuotojų ir statybų sektoriaus lyderių bendruomenę.

medžiagų gausoje. Tai ir yra Medžiagų biblioteka: erdvė, kurioje

Kartu parodų dalyviai pristatys, o lankytojai pamatys didesnį

skirtingų tiekėjų medžiagos sudedamos šalia viena kitos ir tampa

temų, sprendimų, gaminių ir renginių pasirinkimą: nuo sta-

priemonėmis vienam bendram tikslui – sukurti interjero ir eks-

tybos inžinerijos ir technologijų iki urbanistikos, interjero

terjero erdvių kompoziciją, kuri atspindėtų lankytojo, o ne vieno

dizaino ir nekilnojamojo turto.

gamintojo viziją.

Šių metų programa apima viską aplink patį procesą nuo

Būtent tai skiria šią koncepciją nuo įprastų parodų stendų: čia

A iki Z. Nuo ko pradedame kurti idėją ir dizainą? Kokį sklypą,

niekas nebando įrodyti, kad jų sprendimas – vienintelis teisingas.

buto projektą ir finansavimą rinktis? Kaip nesuklysti su

Dizainerės dirba kaip nepriklausomos konsultantės, laisvai maišy-

konstrukcijų, statybinių medžiagų ir apdailos pasirinkimu?

damos skirtingų gamintojų medžiagas pagal tai, kas iš tiesų tinka

Kas visa tai sumontuos? O kaip bus su šiuolaikiniais pasta-

konkrečiam interjerui – sprendimą lemia kuriamas derinys, o ne

tais? Jei kyla panašių klausimų, tai ženklas, kad apsilankyti

stendo dydis.

verta. Medžiagų bibliotekoje lankytojų lauks profesionalios dizaine-

Dvi salės Vilniuje – statyba ir dizainas papildo vienas kitą

rės, kurios ne tik dalinsis vertingais patarimais, bet ir padės vizualizuoti drąsiausias idėjas. Viena iš jų – studijos „Menas gyventi“ ir interjero salono „Vestetti“ įkūrėja, interjero dizainerė Monika

1 SALĖ. Statyba, inžinerija ir technologijos. Čia sutelkti visi praktiniai statybų sprendimai nuo medžiagų ir konstruk-

Balionytė, kuri ne tik pasirūpins parodos lankytojų konsultacijomis, bet ir papuoš erdvę „Vestetti“ salono baldais.

cijų iki inžinerinių sistemų, šildymo, vėdinimo bei išmaniųjų namų technologijų. Tai erdvė, skirta tiems, kuriems aktualus techninis projektų realizavimas, efektyvumas ir tvarūs sprendimai. 2 SALĖ. Architektūra, dizainas, urbanistika ir NT. Ši erdvė skirta vizijai, dizainui ir planavimui, kur architektūra ir interjeras susijungia su nekilnojamojo turto rinka. Ieškantys būsto, besidomintys urbanistiniais pokyčiais ar finansavimo galimybėmis šioje salėje atras ne tik NT vystytojus, bet ir finansavimo konsultantus bei dizaino profesionalus.

Supernamai/SA.LT paroda Klaipėdoje Panašios idėjos gyvybingumą pajus ir Klaipėda. Pajūrio regionas intensyviai plečiasi ir atsinaujina, čia statomi nauji verslo centrai, gyvenamieji rajonai, o gyventojai atsinaujina ir esamus privačius būstus. Augant statybų mastui, pajūrio gyventojai ieško patikrintų, kokybiškų sprendimų ir meistrų. Juos spalio mėnesį jau 3-iąjį kartą pasitiks „Supernamai/SA.LT“ paroda Klaipėdos „Švyturio“ arenoje. 67

| paroda |

„Didžiausias Medžiagų bibliotekos išskirtinumas – galimybė abstrakčias idėjas iškart paversti gyva patirtimi. Kituose renginiuose dizainerio konsultacija dažniausiai apsiriboja pokalbiu prie kompiuterio ekrano ir nuotraukų, o čia mes kartu su lankytoju iš atrinktų medžiagų įvairovės kuriame gyvą paletę ir viziją. Tai tampa aiškiu tolesnio projektavimo pamatu, o atrinktas medžiagas galima perkelti į 3D vizualizacijas bei tolesnį darbą su tiekėjais,“ – sako M. Balionytė. Kuriant interjero viziją klientui, svarbu nusimanyti ne tik apie spalvų derinius, faktūras ir proporcijas, bet ir išgvildenti visas ergonomiškų namų paslaptis. Šiuos praktinius sprendimus Medžiagų bibliotekoje pristatys studijos „Carolline design“ įkūrėja, interjero dizainerė Karolina Vaitaitytė. „Daugeliui atrodo, kad interjerą lengva susikurti patiems, nes žino, kas jiems yra gražu. Tačiau dažnai girdžiu tą pačią frazę: „Jei būtume supratę procesą, būtume kreipęsi anksčiau.“ Ir ne dėl to, kad pritrūko gražių idėjų, o pritrūko specialisto, kuris matytų visumą. Interjeras nėra gražių fragmentų rinkinys – tai vientisa kompozicija, todėl galutinį rezultatą lemia medžiagų tarpusavio santykis,“ – sako K. Vaitaitytė.

Medžiagų bibliotekoje lankytojus visos parodos metu konsultuos interjero dizainerės:

Patarimai iš praktikos: Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacijos rekomenduojamų ŠVOK montuotojų erdvė Įprasta manyti, kad parodose susirenka įmonės su savo sprendimais, o lankytojui belieka tik išsirinkti. Siekiant užpildyti spragą tarp gaminio pristatymo ir jo praktinio pritaikymo, šių metų paro-

›

Ieva Petraškaitė (studija „ip86home“)

doje „Supernamai/SA.LT“ debiutuoja nauja, analogo neturinti

›

Olesia Mitrofanova (studija „OM interjerai“)

ŠVOK montuotojų erdvė.

›

Jurgita Maciulevičienė (studija „MM Interjero sprendimai“)

Šios zonos koncepcija paprasta, bet iš esmės keičianti požiūrį:

›

Aušra Degėsytė (studija „Interelegant“)

dėmesio centre yra ne įmonės, o patys montuotojai. Tai Šilumos

›

Justina Bandzienė (studija „Interjero konsultacijos“)

siurblių ir vėdinimo sistemų asociacijos rekomenduojami aukš-

›

Dovilė Patackienė (studija „Dove&Deco“)

čiausios kvalifikacijos specialistai, kurie kasdien dirba objektuose, patys laiko įrankius rankose ir sprendžia sudėtingiausius

Viena iš esminių patirčių Medžiagų bibliotekoje – galimybė

inžinerinius galvosūkius.

iš arti pajusti skirtingų medžiagų charakterį ir tekstūrą. Ypatinga vieta čia teks medienai – tradicinei, bet kartu itin šiuolaikiškai

Tiek pirmą kartą su inžinerija susiduriantys naujakuriai, tiek

apdailos medžiagai. Erdvėje bus eksponuojami bendrovės „Veg-

patyrę specialistai čia sulauks objektyvių patarimų ir neša-

tomas“ medžio lukšto pavyzdžiai, leidžiantys gretinti klasikinį

liškų meistrų įžvalgų. Kartu su ŠVOK montuotojais aiškinsimės,

drožtinį lukštą su inovatyviu ALPI lakštiniu lukštu. Lankytojai

kaip parinkti tinkamiausius sprendimus individualiam projektui,

galės patys įvertinti tekstūras ir rinktis tai, kas geriau atitinka jų

išvengti brangiai kainuojančių klaidų ir taisymų, kai apdailos dar-

būsto viziją – autentiškas gamtos raštas ar technologiškai preci-

bai jau baigti.

ziškas, tvarus sprendimas.

2026 Vilniaus projektai

| paroda |

„ Jau 17-ąjį kartą vyksianti paroda „Supernamai“ šiemet vyks kartu su „Statyba ir architektūra“.

bei rangos darbus vykdančia bendrove „Staltika“. ›

Konstrukcijos ir inžinerija: pastatų sandarumo bei energinio efektyvumo klausimus padės spręsti „Šiltinimo sistemos“, o medinių langų ir durų sistemas demonstruos „Sumeda“.

›

Pastatų sauga ir verslo infrastruktūra: kompleksines apsaugos, komunikacijos ir tvarios energetikos sistemas demonstruos „Visual solutions“, o komercinių erdvių pritaikymo, ekspozicijų bei vizualinės reklamos gamybos sprendimus atskleis „Sumanios idėjos“ komanda.

›

Sveikas mikroklimatas ir ekologiška apdaila: tvarius ir gamtai artimus sprendimus pristatys „Natural touch“, siūlantis ekologišką molio bei kalkių apdailą, o gyvybės ir natūralios augmenijos sprendimus interjerui ir eksterjerui kurs bendrovė „Biosyncora“.

›

Interjeras ir baldai: vientisam ir estetiškam projekto užbaigimui vonios kambario įrangą demonstruos „Arsan“ salono atstovai, o dėl individualių baldų gamybos pagal

„BNI Statybos“ jungtinis 15 įmonių stendas: nuo projektavimo pradžios iki statybų pabaigos

užsakymą konsultuos „Evaldo baldai“. Galutinį interjero įgyvendinimą užtikrins salonas „Vestetti“ kartu su dizainere Monika Balionyte, kurią taip pat matysime ir Medžiagų bibliotekos erdvėje.

Kompleksinis būsto statybos ar įrengimo procesas reikalauja

Ši „BNI Statyba“ iniciatyva leidžia lankytojui vienoje vietoje

dešimčių skirtingų sričių specialistų koordinavimo – nuo teisi-

susidėlioti visą projekto eigą – nuo teisinio pamato ir architektūri-

ninko ir architekto iki šiltinimo meistro ar interjero dizainerio.

nio brėžinio iki galutinių apdailos akcentų.

Siekdami palengvinti šią grandinę, tarptautinio verslo tinklo nariai „BNI Statyba“ jungia jėgas ir parodoje pristato bendrą net 15-os savo sričių lyderių stendą.

Konferencija „Ateities pastatai ir energetika“: atsakymai į svarbiausius rinkos iššūkius

Visas tris parodos dienas šiame stende lankytojai galės gauti tarpusavyje suderintas konsultacijas visais projekto įgyvendinimo etapais: ›

Teisinis ir finansinis pamatas: advokatų kontora „Tri-

Kol vienoje parodos dalyje kalbama apie estetiką, kitoje formuojami strateginiai sprendimai apie tai, kaip 2026 m. keičiasi pastatų projektavimo, eksploatacijos ir energetikos sritys.

niti Jurex“ patars statybos teisės, reikalavimų bei rangos

›

sutarčių valdymo klausimais, „RVS konsultacijos“ padės

Rugsėjo 25 d. LITEXPO Kino salėje vyksianti konferencija „Atei-

įvertinti Europos Sąjungos paramos pritraukimo galimy-

ties pastatai ir energetika“ yra organizuojama kartu su Naciona-

bes verslo projektams, o „Lendor estate“ ekspertai padės

line elektros technikos verslo asociacija (NETA). Ši konferencija

įvertinti būsto investicinį patrauklumą ir rinkos vertes.

taps pagrindine žinių ir profesionalių diskusijų platforma, skirta

Architektūra ir statybos ranga: pirmines pastato ir sklypo

NT vystytojams, architektams, inžinieriams ir individualiems sta-

vizijas padės suformuoti „Laumės architects“ komanda, o

tytojams. Šių metų pranešimų ašis – tvari statyba, kintantys teisi-

visą projekto įgyvendinimą ir namo įrengimą nuo pamatų

niai reikalavimai ir praktinis atsinaujinančios energetikos spren-

iki raktų prisiims „DP Group“, sujungęs jėgas su statybos

dimų pritaikymas.

| paroda |

Renginio pranešėjai nagrinės ne tik teorinius žaliojo kurso bei A++ energinio efektyvumo reikalavimus, bet ir vertins realų technologijų atsiperkamumą. Konferencijos metu daug dėmesio bus skiriama saulės elektrinių, šilumos siurblių, valymo įrenginių ir energijos kaupiklių integracijai į išmanųjį pastatų valdymą. Kartu bus analizuojama skaitmenizacijos įtaka sektoriui – nuo statinio informacinio modeliavimo (BIM) pritaikymo iki dirbtinio intelekto sprendimų, keičiančių inžinerinių sistemų priežiūrą. Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos (NETA) direktoriaus Gedimino Abarčio teigimu, šiandienos statybų ir energetikos sektoriuje atskirų technologijų diegimo jau nepakanka – esminiu iššūkiu tampa jų sisteminis suderinamumas.

Kas dar laukia lankytojų „Supernamai/SA.LT“ parodose? Žinoma, LITEXPO ir Klaipėdos „Švyturio“ arenoje vykstančiose parodose lankytojų taip pat laukia ir platesnė programa. ›

„Kelias į Supernamus“ – parodos salėje nusidriekęs maršrutas suteiks lankytojui aiškias būsto statybos gaires. Kiekviename etape nuo projektavimo iki būsto įrengimo lauks specialistai, pasiruošę atsakyti į kylančius klausimus ir nukreipti teisinga linkme.

›

TECE montuotojų čempionatas – tai išskirtinis praktinių įgūdžių renginys, suburiantis stipriausias mokymo įstaigas ir talentingiausius inžinerinių sistemų montuotojus.

›

Urbanistikos forumas – ekspertų diskusijos apie miestų plėtrą, urbanistines gaires, viešąsias erdves ir šiuolaikinius architektūros sprendimus.

›

Specialistų pranešimai – lankytojai išgirs praktinių patarimų įvairiomis temomis – nuo NT turto rinkos analizės, investavimo iki interjero dizaino kūrimo.

Pripažinkime: ne visos naujienos yra vertos Jūsų dėmesio Įprasta manyti, kad paroda – tai tik vieta naujienoms medžioti. Tačiau tikroji statybų ir technologijų sektoriaus vertė – ne tai, kas šiandien pasirodė rinkoje, o tai, kas patikimai naudojama dešimtmečius. Šių metų „Supernamai/SA.LT“ parodų erdvė sąmoningai atsisako trumpalaikių mados vėjų, skubotų sprendimų ir nesibaigiančio kasmetinio remonto kultūros. Šio renginio filosofija grįsta visai kitokiu požiūriu: tai investicija į tikrąją kokybę, ilgaamžiškumą ir principą „padariau – ir ramu“. Kiekvienas parodos stendas, konsultacija ar pranešimas sukurtas tam, kad suteiktų lankytojui aiškų atspirties tašką ir užtikrintumą nuo pradinės idėjos iki rakto pasukimo duryse.

2026 Vilniaus projektai

IŠSKIRTINIS LAKŠTINIO LUKŠTO GAMINTOJO

ATSTOVAS LIETUVOJE NUO 2002 metų Aukščiausios kokybės natūralaus medžio lukštas ir dekoratyvinės medžiagos išskirtiniams interjerams Natūralaus medžio grožis, sukurtas ateičiai

www.vegtomas.lt

info@vegtomas.lt

Užliedžiai, Plento g. 6

+37063172863

Vilnius, Savanorių pr. 123

| renginiai |

Julija NOVIKOVA

Kai miestą kuria visi: „Statyba ir architektūra“ sukvietė architektūros ir dizaino atstovus į „Archicon 2026“

Treti metai iš eilės suburiame architektūros ir dizaino bendruomenę tam, kad kartu gvildentume sudėtingas miesto, aplinkos, dizaino ir architektūros temas. Šiemet iškėlėme klausimą, į kurį vis nėra lengvo atsakymo: kam priklauso architektūra? Gegužės 21 d. „Archicon 2026“ renginyje, vykusiame Vilniaus Naujojoje Vilnioje, „Dūmų fabrike“, šis klausimas skambėjo ne kartą, o sprendžiamas buvo praktiškai. Architektai, urbanistai, savivaldybės atstovai ir bendruomenių lyderiai susirinko ne tik pasiklausyti, bet ir ginčytis, ieškoti formulių ir, svarbiausia, suprasti vienas kito poreikius kuriant mūsų aplinką.

2026 Vilniaus projektai

| renginiai |

Idėjos, kylančios iš architektūros misijos

įvykusią pirmąją Vilniaus piliečių asamblėją, kurios metu gyventojai sugebėjo suformuluoti 24 realias rekomendacijas dėl tvaresnio judumo mieste.

Renginio ašimi pasirinkta tema „Architektūra pakvietė

(ne)visiems“

M. Zacharovas atkreipė dėmesį į tra-

bendruomenę

dicinio projektų viešinimo pabaigą.

pažvelgti į architektūros pro-

Dėmesio ekonomikos eroje žmonių

cesą per kur kas platesnę,

laikas yra per brangus, todėl forma-

socialiai atsaklingą prizmę.

lus valandos pranešimas prie mikro-

Miestas – tai gyvas kultūros

fono tiesiog nebeveikia. Bendruo-

židinys, kuriame kiekvienas

menė į dialogą pritraukiama tik per

architektūrinis

sprendimas

asmeniškai aktualius, apčiuopiamus

tiesiogiai veikia žmonių kasdie-

infrastruktūros klausimus, kurie yra tie-

nybę.

siog „po jų langais“.

Istorinis pramonės paveldo objek-

„2L architects & engineers“ kūrybos

tas „Dūmų fabrikas“ tapo tobulu šių

vadovas, meno daktaras Ignas Lukauskas

idėjų fonu. 2020 m. įgyvendinta konversija,

pademonstravo technologines alternatyvas. Jis

pavertusi 1200 kv. m raudonų plytų pastatą

pristatė skaitmeninių kūrybinių dirbtuvių sprendimą,

kultūros erdve ir kraftinio alaus bravoru, vaizdžiai

kuris leido vienos mokyklos bendruomenei teikti idėjas

pademonstravo, kaip profesinės žinios ir pagarba istorijai

išmaniaisiais telefonais, visiškai prisitaikant prie gyventojų die-

suteikia teritorijai naują gyvybės sluoksnį.

nos ritmo. Visgi I. Lukauskas pabrėžė esminę tiesą: skaitmena neatsveria gyvo ryšio.

Pastato atgimimo pavyzdį savo pranešime „(Ne)atrasta Naujoji Vilnia“ organiškai išplėtojo architektas Maksimas Zacharo-

„Archbook lyderis 2026“: apdovanoti geriausi metų projektai

vas. Pristatęs šio rajono urbanistinį potencialą, jis pademonstravo, kaip vietos bendruomenės iniciatyvos ir profesionali architektų vizija keičia viso rajono kryptį. M. Zacharovas suformulavo taiklią šiuolaikinės urbanistikos filosofiją: sėkmingam miesto

Vakaro kulminacija tapo ilgai laukti „Archbook lyderis 2026“

virsmui nereikia visko kurti nuo nulio – pakanka išmokti perskai-

apdovanojimai. Čia pagerbti stipriausi „Archbook“ platformoje

tyti, sujungti ir su mažiausia intervencija transformuoti tai, kas

pristatyti architektūros ir interjero projektai, įgyvendinti 2025–

jau slypi pačioje vietoje.

2026 metais.

Architektas tarp vizijos ir visuomenės: mediatorius ar autorius?

Projektus vertino nepriklausoma tarptautinė komisija: ›

Alessandro Scandurra – studijos „Scandurra Studio“ įkūrėjas ir architektas (Italija).

Pagrindinės „Archicon 2026“ diskusijos ašimi tapo kūrėjo vai-

›

dmens virsmas. Jei miestą ir jo erdves formuoja visi – vystytojai su finansiniais svertais, bendruomenės su savais lūkesčiais, savival-

įkūrėjas ir architektas (Ispanija). ›

dybės su biurokratiniais rėmais, koks tuomet architekto vaidmuo? Architektūros istorikas, Architektūros fondo projektų vadovas vokavo: „Mes visi čia sprendžiame ir visi esame svarbūs, lygūs

Algimantas Pliučas – Lietuvos architektų rūmų (LAR) pirmininkas.

› bei LRT laidų vedėjas Matas Šiupšinskas, pradėjęs diskusiją, pro-

Dr. Danielis Fraile Ortizas – studijos „Arquivio architects“

Patrickas Meijersas – studijos „Orange architects“ partneris ir architektas (Nyderlandai)

Stiprių partnerysčių galia

dialogo dalyviai. Tai ką tas architektas veikia, kam jo reikia?“ „Archicon 2026“ įrodė, kad geriausi sprendimai gimsta glauSkirtingų sričių ekspertai atsakymų ieškojo remdamiesi prak-

džiai bendradarbiaujant kūrėjams, bendruomenėms, taip pat pra-

tika. Vilniaus miesto vyr. architektės patarėja visuomenės daly-

monės lyderiams. Ypatingą vertę suteikė mecenatas FIXMAN,

vavimo klausimais Beatričė Umbrasaitė paneigė mitą, kad plati

pranešime „Įtrauktis vaikų žaidimų aikštelėse“ atskleidęs socia-

visuomenė nesugeba konstruktyviai susitarti. Ji priminė 2025 m.

liai atsakingų viešųjų erdvių svarbą.

| renginiai |

Geriausias gyvenamasis projektas

Geriausias gyvenamasis interjeras

Namas „Vila O“ | studija „YCL studio“

Butas „Flomasteris“ | studija „Archispektras“

237 kv. m namas Trakuose, stovintis aukščiausioje sklypo dalyje

Architektai kūrė interjerą ieškodami balanso tarp jaukumo ir nuo-

ežero pakrantėje, yra greičiau architektūrinė skulptūra nei stan-

tykio. Tai estetinė drąsa, kurioje meistriškai sujungti iš pirmo

dartinis gyvenamasis projektas. Parinktas apvalus tūris nutolsta

žvilgsnio nesuderinami pasauliai: Meksikos modernizmas ir aštri

nuo bet kokios įprastos namo formos, o pastatas vizualiai tampa

Berlyno estetika. Kartu interjeras kompoziciškai tiesmukas, tačiau

gamtos apsuptyje pasvirusiu objektu.

dinamiškas, o vonios kambarys gimęs tarsi „plaukiant baseine“, „pieštas flomasteriais“.

Speciali nominacija

Verslo centras „Hanza“ | studija AEXN Klaipėdos „Memelio miesto“ teritorijoje iškilęs verslo centras „Hanza“ – pirmas administracinis pastatas Klaipėdoje, pelnęs „BREEAM Excellent“ sertifikatą. AEXN komanda projektavo ne tik pastatą, bet ir miesto transformacijos ženklinimą: buvusi uždara industrinė uosto teritorija grąžinama miestiečiams.

Informacinis partneris Partneriai

Renginio mecenatas

2026 Vilniaus projektai

Geriausias viešasis projektas

Geriausias viešasis interjeras

Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos maniežas | studija „Archas“

„AC Hotel by Marriott Vilnius“ | studija „Nordinary architects“

Lengvosios atletikos maniežas Kaune tapo pirmuoju tokios

Interjere pademonstruotas preciziškas architektūrinis taktas –

paskirties objektu, pastatytu per visą nepriklausomybės laiko-

siekta ne išsiskirti, bet pratęsti Šv. Jokūbo kvartalo medžiagiš-

tarpį. Arena sumaniai įgilinta 1,5 m į žemę, siekiant optimizuoti

kumą. Vestibiulyje suformuotos pastato fasadą atkartojančios

tūrį, o inovatyvus faktūrinis betonas su ąžuolo žievės raštu vizua-

granito arkados, o ribota spalvinė gama, prigesinti žali, terakotos

liai sujungia pastatą su gretimu Ąžuolynu.

ir pilki tonai, interpretuoja Vilniaus miesto aplinką.

Renginyje tiek pranešimuose iš scenos, tiek specialiai įrengtoje partnerių projektų galerijoje bei neformalioje bendravimo erdvėje svečiai turėjo galimybę iš arti susipažinti su inovatyviais rinkos sprendimais. Dėkojame informaciniam partneriui Lietuvos architektų rūmams bei ištikimiems renginio partneriams: JUNG, „Interjero linija“, AGMEKA, LAUFEN, „Natural Touch“, „Arsan“, „Artile“, „Elucida“, „Bautopas“, „Biosyncora“, „InfoEra“, „Gealan Baltic“, „Trinity Jurex“, „Purso“, „Vadasiga“ ir „Vestetti“. Šis vieningas palaikymas rodo, kokia stipri ir pažangi yra mūsų statybos bei architektūros bendruomenė.

Diskusija atvira kasdien Nors „Archicon 2026“ oficialiai užvėrė renginio duris, klausimas, kaip kuriame mūsų apliką, vis dar atviras interpretacijoms – portalo SA.lt puslapiuose, žurnalo rubrikose, skaitmeninėje „Archbook“ platformoje bei kasdieniuose mūsų pokalbiuose. Dėkojame visiems dalyvavusiems, kėlusiems nepatogius klausimus ir kūrusiems šią ypatingą renginio atmosferą. Su nekantrumu laukiame naujų idėjų, atradimų ir susitikimų kitų metų scenoje – iki susitikimo kitą pavasarį „Archicon 2027“!

Viešosios erdvės Vilniuje: daugiau veiklų, daugiau žmonių, gyvesnis miestas Vilniuje vietoje pavienių žaidimų įrenginių ir standartinių sporto aikštelių vis dažniau kuriamos daugiafunkcės viešosios erdvės. Jose derinami žaidimai, sportas, poilsis ir bendruomenės veiklos. Tokiai erdvei sukurti nepakanka pasirinkti kelis įrenginius. Reikia įvertinti, kas ja naudosis, kokios veiklos vyks vienu metu, kokių reikės saugos zonų ir dangų, kaip sprendiniai derės su reljefu, takais ir biudžetu. FIXMAN komanda padeda architektams, kraštovaizdžio architektams, savivaldybėms ir užsakovams šiuos klausimus išspręsti projektavimo etape.

Kas lemia viešosios erdvės patrauklumą? To paties amžiaus vaikai turi nevienodus fizinius, pažintinius ar sensorinius poreikius. Vieni renkasi laipiojimą, balansavimą ar sukimąsi, kitiems svarbesnės ramesnės, aiškiai suprantamos veiklos, taktiliniai elementai ar galimybė stebėti žaidimą iš šalies. Todėl svarbu numatyti skirtingo sudėtingumo užduotis, patogius priėjimus, poilsio vietas ir veiklas, kuriose kartu galėtų dalyvauti įvairių gebėjimų vaikai. FIXMAN specialistai padeda parinkti įrangą, suplanuoti jos išdėstymą, įvertinti saugos zonas, kritimo aukščius, dangų plotus, pagrindų paruošimą ir techninius įrengimo sprendinius.

Bendradarbiavimas – nuo vizijos iki įgyvendinimo Anksti įtraukus aikštelių specialistus, užtikrinamas sklandus architektūrinės vizijos ir techninių reikalavimų suderinimas, išvengiant klaidų projektavimo etape ir optimizuojant sąnaudas. Sėkmingas šio bendradarbiavimo pavyzdys – Šv. Florijono

Siekiant sukurti gyvybingą bendruomenės traukos tašką, projekto dalyviai sutelkė dėmesį į unikalią koncepciją ir įtraukią aplinką.

Gabijos gimnazijos ir progimnazijos sporto aikštynas

Aleksandro Puškino gimnazijos lauko sporto erdvių atnaujinimas

Pelesos skveras Vilniuje

skveras Vilniaus Naujamiestyje, kur FIXMAN specialistai kartu

suaugusiesiems sportuoti. Tam būtina aiškiai atskirti viešai priei-

su Vilniaus vystymo kompanijos architekte Modesta Daudery-

namas zonas, numatyti patogius įėjimus, apšvietimą, naudojimosi

te-Mazūriene užtikrino vaikų žaidimų ir sporto zonų vientisumą

taisykles ir mokyklos pastatus apsaugančius sprendinius.

bei funkcionalumą. Ši erdvė išsiskiria ne tik estetika, bet ir edu-

Toks modelis didina investicijos vertę: infrastruktūra naudoja-

kacine prasme: žaidimų aikštelė organiškai susieta su Šv. Florijo-

ma visą dieną, stiprina ryšį tarp mokyklos ir bendruomenės, ma-

no ir ugniagesių tematika, o skvere įrengti informaciniai stendai

žina sporto erdvių trūkumą rajone.

apie priešgaisrinę saugą, pritaikyti silpnaregiams (Brailio raštas) bei interaktyvūs (QR kodai), skatina bendruomenę domėtis sau-

Reljefas tampa žaidimų erdvės dalimi

gumu per žaidimą.

Šiuolaikinėse viešosiose erdvėse vis dažniau išnaudojamas esamas reljefas. Šlaituose galima įrengti čiuožyklas, laipiojimo

Mokyklų lauko erdvės – ne tik pamokoms

elementus, balansavimo trasas ar žaidimų maršrutus, sujungian-

Atnaujinant Vilniaus mokyklų stadionus vis dažniau atsisako-

čius skirtingus erdvės lygius.

ma modelio, kuriame numatoma tik futbolo aikštė ir bėgimo ta-

Didelio lankytojų dėmesio sulaukė 2026 m. vasarą atidarytas

kas. Šalia tradicinių sporto zonų įrengiamos gimnastikos, lauko

Pelesos skveras. Vienu ryškiausių jo elementų tapo ilga čiuo-

treniruoklių, aktyvaus judėjimo ir interaktyvaus sporto erdvės.

žykla, įrengta išnaudojant kalvos aukščių skirtumą. Integruota į

Tai leidžia tuo pačiu metu sportuoti daugiau mokinių ir suteikia

šlaitą, ji tapo kraštovaizdžio dalimi, o greta suformuotos sporto ir

pasirinkimą tiems, kurie nenori ar negali dalyvauti komandinėse

skirtingo amžiaus vaikams skirtos žaidimų zonos.

sporto šakose. 2024 m. įgyvendintas Vilniaus Gabijos gimnazijos sporto aikš-

FIXMAN – partneris nuo pirmojo eskizo

tynas. Įgyvendinant maždaug 1,9 mln. eurų vertės projektą, tarp

FIXMAN į projektus įsitraukia nuo pirmųjų eskizų: padeda nu-

gimnazijos ir progimnazijos sukurta bendra sporto infrastruktū-

statyti naudotojų grupes, parinkti funkcijas ir skirtingo sudėtin-

ra, skirta abiejų mokyklų mokiniams ir Pašilaičių bendruomenei.

gumo veiklas, pateikia brėžinius bei techninius duomenis, įver-

Aikštyne įrengta futbolo aikštė, bėgimo takai, šuoliaduobės,

tina saugos reikalavimus, dangų poreikį, pagrindų paruošimą ir

universali krepšinio, tinklinio ir kvadrato aikštelė, dvi mankštos ir

įrangos įrengimo sprendinius.

gimnastikos zonos su lauko treniruokliais. Visa tai leidžia vienoje

Taip iš anksto įvertinama, ar įranga tinka numatytam amžiui ir

teritorijoje derinti pamokas, komandinius žaidimus, individualias

gebėjimams, telpa teritorijoje, atitinka biudžetą ir gali būti sau-

treniruotes ir bendrojo fizinio pasirengimo veiklas.

giai įgyvendinta. FIXMAN užduotis – architektūrinę idėją paversti

Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijoje 2023 m. atnaujin-

saugiu, ilgaamžiu ir įgyvendinamu sprendiniu.

ti bėgimo takai ir pagrindinė futbolo aikštė, įrengta papildoma mažojo futbolo aikštė, krepšinio ir tinklinio zonos, šuoliaduobė, treniruokliai ir kamuolių gaudyklės. Interaktyvūs sporto įrenginiai leidžia fizinę veiklą derinti su reakcijos, koordinacijos, dėmesio ir komandinių gebėjimų lavinimu. Svarbu mokyklos teritoriją pritaikyti ne tik ugdymui, bet ir rajono poreikiams. Po pamokų ir savaitgaliais atverti stadionai gali tapti saugia, arti namų esančia vieta vaikams, paaugliams, šeimoms ir

www.fixman.lt 77

| objektas |

Lukas BLEKAITIS

Kai istorija kuria architektūrą: ant Tauro kalno atgimęs sodas atskleidžia Vilniaus paslaptis

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

Monos Avik ir Vilniaus vystymo kompanijos nuotraukos

Ant Vilniaus Tauro kalno, vienoje seniausių ir gražiausių sostinės kapinių teritorijų, atgimęs Liuteronų sodas laikomas vienu sudėtingiausių viešųjų erdvių sutvarkymo pavyzdžių Lietuvoje. Čia projektuotojai sprendė ne tik kraštovaizdžio ar urbanistinius klausimus – jiems teko sudėtinga dilema: kaip sugrąžinti pamirštai kapinių vietai jos kultūrinę ir istorinę tapatybę, kartu išlaikant erdvę, atvirą miestui.

| objektas |

Liuteronų sodas įkurtas buvusių Vilniaus evangelikų liuteronų kapinių vietoje, kurių istorija siekia XVIII a. Laidoti šiose kapinėse pradėta 1809 m. Iš pradžių jos buvo skirtos tik evangelikams liuteronams, o nuo 1830 m. ir evangelikams reformatams. Tai vienintelės taip suplanuotos kapinės Vilniuje, išsiskiriančios savo klasicizmo architektūra ir tvarkingu planu. Evangelikų bendruomenės Vilniuje nebuvo gausios, tad laidojimai nebuvo tankūs, o teritorija labiau priminė parką. Kapines XX a. viduryje uždarė ir sunaikino sovietų valdžia. Vietoje jų buvo pastatyti Profsąjungų rūmai ir Santuokų rūmai. Taip daugiau nei 50 metų istorinė liuteronų ir reformatų bendruomenių atmintis buvo nugramzdinta į užmarštį, o daugelis jaunesnės kartos miestiečių net nebuvo girdėję apie šioje vietoje buvusias kapines. Pirmosios prie teritorijos atkūrimo 1993 m. prisilietė architektės Giedrė Miknevičienė ir Marija Nemunienė, tačiau, negavus papildomo finansavimo, darbai sustojo. Visgi 2018 m., gavus Europos Sąjungos finansavimą, užsakyta rengti techninį projektą, remiantis anksčiau sukurtais projektiniais pasiūlymais.

Surasti pusiausvyrą ir identitetą Kaip pasakoja projektą rengusi ir už jo priežiūrą atsakinga architektė Lolita Vileikienė, pradžioje pagrindinis tikslas buvo surasti balansą tarp dviejų iš pirmo žvilgsnio priešingų visuomenės lūkesčių. Vieni teritoriją suvokė kaip parką, skirtą kasdieniam poilsiui, kiti – kaip istorines kapines, kuriose bet kokia intervencija atrodė nepriimtina. Visgi Liuteronų sodo teritorija miestiečių ilgą laiką buvo vertinama labiau tik kaip žalias miesto plotas Tauro kalno papėdėje. Šį požiūrį galutinai išsklaidė išsamūs istoriniai ir archeologiniai tyrimai, parodę, kad po žeme išlikęs beveik visas buvusių evangelikų liuteronų kapinių sluoksnis. Tapo aišku, kad projektavimas turi remtis tiksliais moksliniais duomenimis. Būtent tuo, pasak architektės, ir išsiskiria šis projektas – istoriniai, geofiziniai, archeologiniai, architektūriniai ir želdinių tyrimai tapo pagrindiniu įrankiu formuojant visus architektūrinius sprendinius nuo takų iki mažosios architektūros elementų išdėstymo.

2026 Vilniaus projektai

| objektas objektas| xx.

| objektas |

„Projekto rengimo metu buvo perimta ankstesnių tyrėjų

Į pagalbą buvo pasitelktas ir itin tikslus trimatis teritorijos rel-

surinkta medžiaga ir papildyta naujais istoriniais tyrimais. Kartu

jefo skenavimas. Jo rezultatai atskleidė, kad sovietmečiu centrinė

buvo atliktas išsamus teritorijos georadaro skenavimas, trimatis

kapinių dalis buvo dirbtinai nukasta, todėl skirtingose teritorijos

reljefo modeliavimas, archeologiniai žvalgymai ir želdinių inven-

vietose palaidojimai išliko nevienodame gylyje. Ši informacija

torizacija. Šių duomenų visuma leido pirmą kartą taip tiksliai

tapo svarbi projektuojant takus bei inžinerinius tinklus.

suprasti, kas iš istorinių kapinių išliko po žeme“, – teigia sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovės Vilniaus

Radiniai, pakeitę projekto eigą

vystymo kompanijos architektė bei projektų vadovė L. Vileikienė. Neinvaziniai tyrimai buvo patvirtinti ir statybų metu atliktais Vienas svarbiausių tyrimų etapų buvo georadaro skenavimas,

detaliais archeologiniais tyrimais. Vienu įdomiausių atradimų

apėmęs visą buvusių kapinių teritoriją. Nuskenavus skirtingus

tapo XIX a. koplytėlės pamatų fragmentai, aptikti šalia dabartinių

grunto gylius buvo identifikuotos išlikusių palaidojimų, mūrinių

Santuokų rūmų automobilių stovėjimo aikštelės. Nors pati koply-

konstrukcijų, kapinių tvoros, koplyčių bei kitų objektų vietos, o

tėlė seniai buvo sunaikinta, po asfaltu išlikę jos pamatai tapo įro-

tai leido planuoti darbus vengiant intervencijos į išlikusį kultūrinį

dymu, kad net intensyviai urbanizuotose miesto vietose istoriniai

sluoksnį.

sluoksniai gali būti puikiai išsilaikę.

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

Archeologiniai tyrimai atskleidė ir kitus svarbius objektus – antkapio stulpelį su postamentu bei buvusios vargšų ligoninės-prieglaudos pamatus. Ypač didelio specialistų dėmesio sulaukė radiniai šiaurinėje teritorijos dalyje. Čia archeologai aptiko Napoleono armijos artilerijos pulko sagas, o šalia jų – carinės Rusijos karinio jūrų laivyno karininko kardą. Ne mažiau išskirtinis atradimas buvo restauruojant rytinę kapinių tvorą aptikta sieninė epitafinė tapyba. Tokia polichromija Lietuvos kapinių architektūroje iki šiol neturėjo analogų. Restauruotas kūrinys tapo svarbia paveldo vertybe bei vienu ryškiausių viso projekto akcentų. „Visi archeologiniai radiniai ir istoriniai tyrimai nulėmė projekto filosofiją, kad svarbiausia turi būti ne rekonstruoti prarastas kapines, o subtiliai įprasminti jų istoriją“, – priduria L. Vileikienė.

„ Vienas svarbiausių tyrimų etapų buvo georadaro skenavimas, apėmęs visą buvusių kapinių teritoriją. Nuskenavus skirtingus grunto gylius buvo identifikuotos išlikusių palaidojimų, mūrinių konstrukcijų, kapinių tvoros, koplyčių bei kitų objektų vietos.

Įgilinti sodo takai

|objektas objektas |

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

Vienu Liuteronų sodo istorijos įprasminimo elementų tapo

ant palaidojimo vietų. Įgilinimo gylis kinta praeiviui sukuriant

į savo vietą sugrįžę memorialiniai objektai. Daugiau kaip pus-

dinamiškai besikeičiantį horizontą ir taip savotiškai paslepiant

šimtį metų kitose Vilniaus kapinėse saugoti, jie sugrįžo į terito-

takuose atsirandančius suolus bei stendus. Senieji planai, geora-

riją, kuriai istoriškai priklausė, taip atkurdami nutrūkusią vietos

daro duomenys kartu su archeologiniais tyrimais leido nustatyti

atmintį.

buvusių takų vietas, todėl naujieji maršrutai iš esmės atkartoja istorinę judėjimo logiką“, – apie sprendinius pasakoja viena pro-

Kapinių likvidavimo laikotarpiu aštuonios paminklinės lentos ir devyni antkapiniai paminklai, siekiant juos apsaugoti nuo sunaiki-

jekto autorių – Vilniaus vystymo kompanijos architektė, projekto dalies vadovė Julija Musteikytė-Mora.

nimo, buvo perkelti į Rasų kapines, o dar trys – į Saltoniškių kapines. Bendradarbiaujant su Evangelikų liuteronų bendruomene nuspręsta išvežtus paminklus grąžinti į sodo teritoriją.

Panašiu principu formuota ir pateikiama informacija sodo lankytojams. Vietoje gausių informacinių objektų pasirinkti santūrūs stendai ir memorialiniai ženklai, kurie lankytojui leidžia informa-

Istorinis minimalizmas

ciją atrasti palaipsniui. Tuo metu buvusios kapinių ribos pažymėtos fragmentiška vertikalių plieno elementų tvorele, subtiliai pri-

Liuteronų sodo erdvinė kompozicija paremta minimalistine

menančia vietos istoriją.

estetika, kurioje nauji elementai tampa istorinio pasakojimo fonu. Tokiu būdu lankytojo dėmesys krypsta ne į architektūrinius objek-

Projekte medžiagos taip pat pasirinktos neatsitiktinai. Dėl savo

tus, o į pačią vietą, jos reljefą, medžius ir išlikusius paveldo fra-

išskirtinės estetikos ir natūralaus senėjimo proceso pagrindine

gmentus.

medžiaga akcentui pasirinktas „Corten“ plienas. Tuo metu takų dangos suplanuotos atsižvelgiant į vietos pobūdį – memorialinėje

Pavyzdžiui, memorialinės teritorijos ribos pažymėtos subtiliais plieniniais slenksčiais su Liuteronų sodo užrašu. Slenkstis, ski-

teritorijoje naudota derva surišta skalda, o Santuokų rūmų prieigose – trinkelės.

riantis palaidojimų teritoriją nuo Santuokų rūmų ar būsimų Nacionalinės koncertų salės prieigų, žymi psichologinį pasiruošimą

„Vieninga minimalistinio stiliaus informacinė sistema, iš Rasų

įžengti į erdvę, kurioje pagarba praeičiai ir istorinė atmintis yra

ir Saltoniškių kapinių grąžinti paminklai, restauruotos XVIII a. ant-

didžiausios vertybės.

kapinės plokštės, restauruota vienintelė tokia Lietuvoje sieninė kapinių tvoros tapyba, subtilus apšvietimas ir žaliosios erdvės

„Pagrindiniai išilginiai sodo takai įgilinti siekiant išvengti naujai atsiradusios mažosios architektūros dominavimo ir vaikščiojimo

Restauruota epitafinė kūryba

kuria ramią atmosferą, kviečiančią lankytojus reflektuoti, ilsėtis ir pažinti miesto istoriją“, – teigia J. Musteikytė-Mora.

Atminimo lenta palaidotiesiems 85

| objektas |

Pavyzdys ateities kartoms Kaip ir galima tikėtis, tokios apimties ir įvairiapusiškumo projektas bendram darbui sujungė įvairiausių sričių specialistus. Kaip pasakoja L. Vileikienė, svarbiausią indėlį į projektą įnešė pirmosios projekto autorės Giedrė Miknevičienė ir Marija Nemunienė, istorikė Audronė Kasperavičienė, nišų vietas tvoroje atidengęs restauratorius Evaldas Purlys, epitafinės tapybos tyrėja ir polichromijos restauratorė Audronė Kaušinienė, antkapinių plokščių restauratorė Rūta Glinskytė-Kavaliauskienė bei daugelis kitų ekspertų. „Kurdami šį projektą tikėjome, jog jis įkūnija architektūros ir urbanistikos atsakomybę išsaugoti istorinį kontekstą bei jį jautriai integruoti į šiandienos miestovaizdį. Svarbu ir tai, kad Liuteronų sodas ne tik atkuria konfesinės bendruomenės atmintį, bet ir primena daugiasluoksnį Vilnių. Erdvė tampa ir miesto atminties politikos dalimi – ji grąžina į viešąją sąmonę sluoksnį, kuris ilgą laiką buvo nematomas“, – pažymi L. Vileikienė. Anot jos, Liuteronų sodo projektas taip pat įrodė, kad sėkmingi sprendimai prasideda nuo išsamių tyrimų, o architektūra gali ne tik atkartoti praeitį, o pagarbiai ją įprasminti šiuolaikinėje miesto erdvėje, jautrią miesto istoriją paverčiant susitikimo, pažinimo ir pagarbos vieta. Liuteronas sodas miestiečiams atvertas 2024 m., o sutvarkymo projektą įgyvendino sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė Vilniaus vystymo kompanija. Liuteronų sodas papildo centrinės miesto dalies želdynų tinklą, besidriekiantį nuo Vingio parko per Tauro kalną, sujungtą su Pylimo gatvės skverais, Reformatų ir Vingrių skverais.

2026 Vilniaus projektai

| urbanistika |

Sandra SUTULIENĖ

Naujoms Vilniaus pradžioms – 177 mln. eurų. Sostinėje vienu metu statomi penki darželiai ir keturios mokyklos Vilniaus gyvenamųjų rajonų plėtra pastarąjį dešimtmetį gerokai aplenkė socialinės infrastruktūros vystymą. Sparčiai augančiuose kvartaluose švietimo įstaigų poreikis ilgą laiką buvo sprendžiamas laikinais sprendiniais. Šiemet sostinė pradėjo vieną ambicingiausių švietimo ir ugdymo įstaigų plėtros etapų. Per trejus metus Vilnius pastatys daugiau mokyklų ir darželių, nei buvo pastatyta per kelis pastaruosius nepriklausomybės dešimtmečius.

2026 Vilniaus projektai

| urbanistika |

Gimnazija Marcinkevičiaus g. „Architektūros linija“ vizualizacija

| urbanistika |

Miesto poreikiai: daugiau kokybiškos edukacinės plėtros

„Nepaprastai svarbu, kad mūsų komandos sugalvotas unikalus finansavimo modelis leidžia per tokį trumpą laiką pastatyti Vilniui mokyklas tose vietose, kur poreikis yra milžiniškas.

Vilniaus pradžios apima devynių naujų ugdymo įstaigų sta-

Tai, kad sostinėje po gana ilgo laiko vėl kasamos laiko kapsulės

tybą – penkis darželius ir keturias mokyklas. Jos jau statomos

ir pradedamos statybos, mums yra didelė šventė“, – teigia Vil-

ar tuoj bus pradėtos tuose rajonuose, kuriuose gyventojų skai-

niaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.

čius per pastaruosius metus augo sparčiausiai: Pilaitėje, Pašilaičiuose, Pavilnyje, Kalnėnuose, Jeruzalėje, Šnipiškėse, Perkūnkiemyje ir kituose besiplečiančiuose rajonuose. Skaičiuo-

Individualūs edukacinės architektūros projektai

jama, kad naujos įstaigos sudarys sąlygas arčiau namų ugdytis daugiau kaip 4 tūkst. vaikų ir taps reikšminga miesto socialinės infrastruktūros tinklo dalimi.

Programa unikali tuo, kad joje atsisakoma universalių tipinių sprendinių. Kiekvienam objektui buvo organizuojami atskiri architektūros konkursai, todėl visos ugdymo įstaigos suprojek-

Unikalus finansavimo modelis

tuotos individualiai, įvertinant konkretaus sklypo aplinką, reljefą, bendruomenės poreikius ir kuriant šiuolaikinius ugdymo

Projektas išsiskiria ne tik apimtimi, bet ir įgyvendinimo

standartus atitinkančias erdves. Ugdymo pastatai formuojami

modeliu. Pirmą kartą sostinėje vienoje investicinėje progra-

kaip daugiafunkciai centrai, kuriuose mokymosi erdvės derina-

moje sujungiamas visas naujų ugdymo įstaigų paketas, kuriam

mos su sporto, laisvalaikio ir viešąjį interesą atliepiančiomis

įgyvendinti taikomas Vilniaus vystymo kompanijos sukurtas

funkcijomis.

finansavimo modelis. Programos finansavimas užtikrinamas Europos investicijų banko ir Šiaurės investicijų banko ilgalai-

„Projektuojant naujus darželius buvo svarbus ne tik archi-

kėmis paskolomis. Bendra paskolų vertė siekia 168 mln. eurų,

tektų darbas. Į projektavimo procesą įtraukėme patyrusius

o kartu su Vilniaus vystymo kompanijos investicijomis pro-

urbanistus ir ugdymo ekspertus, kurie padėjo suprojektuoti

jekto biudžetą sudaro 177 mln. eurų. Toks finansavimo modelis

darželius ir maksimaliai pritaikyti juos šiandieniams porei-

padeda užtikrinti intensyvesnę švietimo infrastruktūros plėtrą.

kiams“, – sako Vilniaus vystymo kompanijos projektų vadovas

Sutartis su bankais pasirašyta šių metų sausį ir galios dvide-

Arūnas Stravinskas.

šimt dvejus su puse metų – visą laikotarpį, kol įmonė rūpinsis ir prižiūrės visas šias įstaigas.

S. Lozoraičio g. progimnazija. „Office De Architectura“ vizualizacija

„ Nepaprastai svarbu, kad mūsų komandos sugalvotas unikalus finansavimo modelis leidžia per tokį trumpą laiką pastatyti Vilniui mokyklas tose vietose, kur poreikis yra milžiniškas. Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė

2026 Vilniaus projektai

| urbanistika | Perkūnkiemio progimnazijos laiko kapsulės įkasimo ceremonija. Sauliaus Žiūros nuotr.

Aušrinės g. lopšelis–darželis. UAB „Pixelguardian“ vizualizacija 91

| urbanistika | Pajautos g. lopšelis–darželis. UAB „Atamis“ vizualizacija

Lopšelis-darželis Pajautos g. 7, Pilaitė →

Projektuotojas: UAB „Atamis“

Vienam sparčiausiai augančių sostinės rajonų skirtą

→

Rangovas: UAB „KRS“

darželį galės lankyti apie 320 vaikų, čia veiks 16 iki-

→

Projekto vadovas: Arūnas Stravinskas

mokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių. Apie

(Vilniaus vystymo kompanija)

3,55 tūkst. kv. m ploto dviejų aukštų U formos pastatas statomas aplink vidinį kiemą, kuris tamps pagrin-

Sausį Pilaitėje pradėtas statyti ir jau puikiai matomas

lopšelis-darželis

išsiskirs

lanksčia

terasa, edukacinis daržas, žaidimų aikštelės ir grupių

aplinka, kurioje vidaus erdvės glaudžiai susiejamos su

kiemeliai su pavėsinėmis. Pastate suplanuota univer-

lauko teritorija. Projekto sprendiniai leis ugdymo veik-

sali sporto ir aktų salė su tiesioginiu išėjimu į lauką bei

las perkelti už tradicinių patalpų ribų, o vidinis kiemas,

atskiras baseino korpusas. Projektuojant daug dėme-

edukacinės zonos ir su pastatu susietos lauko erdvės

sio skiriama tvarumui. Pastate numatoma saulės elek-

taps neatsiejama kasdienio vaikų ugdymo dalimi. Tokiu

trinė, o baseino korpuso stogas ir sienos bus apželdinti

būdu kuriama aplinka, skatinanti vaikų savarankiš-

augalais.

kumą, kūrybiškumą ir aktyvų pažinimą.

dine lauko veiklų erdve. Čia numatyta renginių ir sporto

ugdymo

2026 Vilniaus projektai

| urbanistika |

Lopšelis-darželis Aušrinės g. 10, Verkiai (Balsiai) →

Projektuotojas: UAB „Ponama“

elementais. Sparčiai augančiame rajone kuriama

→

Rangovas: UAB „KRS“

ugdymo įstaiga papildys socialinės infrastruktūros tin-

→

Projekto vadovas: Arūnas Stravinskas

klą ir sudarys sąlygas ugdyti apie 290 vaikų.

(Vilniaus vystymo kompanija)

Nedidelio mastelio tūrinė kompozicija leis pastatui harmoningai įsilieti į gyvenamąją aplinką ir išsaugoti

Svarbiausias Balsiuose statomo lopšelio-darželio

esamą kraštovaizdį. Apie 4,1 tūkst. kv. m ploto dviejų

bruožas – artimas santykis su gamta. Sklype augantis

aukštų pastatą sudarys šeši tarpusavyje sujungti tūriai –

pušynas taps neatsiejama ugdymo aplinkos dalimi, o

trys grupių korpusai, centrinė viešųjų funkcijų dalis ir

erdvės suprojektuotos taip, kad skatintų vaikų smal-

atskiras baseino korpusas. Darželyje veiks 14 ugdymo

sumą, kūrybiškumą ir aplinkos pažinimą. Greta tra-

grupių, daugiafunkcė salė, neformaliojo ugdymo erdvės

dicinių žaidimų aikštelių bus formuojamas pažintinis

ir bendruomenei skirtas baseinas su atskiru įėjimu. Teri-

takas su poilsio ir veiklų zonomis, sūpynėmis, laipynė-

torijoje numatomos sporto ir žaidimų erdvės, lauko ren-

mis, šiltnamiu ir kitais gamtos pažinimą skatinančiais

ginių aikštė bei kitos ugdymui pritaikytos lauko zonos.

Pajautos g. lopšelio–darželio statybų vieta iš paukščio skrydžio. UAB „Vilniaus vystymo kompanijos“ archyvas 93

| urbanistika | Perkūnkiemio progimnazijos statybos. Sauliaus Žiūros nuotr.

Progimnazija Pavilnionių g. 25, Perkūnkiemis →

Projektuotojas: MB „De architectura“

keturių aukštų, beveik 13 tūkst. kv. m ploto pastatas iš

→

Rangovas: UAB „EIKA Construction“

skirtingų funkcinių blokų. Progimnazijoje numatytos

→

Projekto vadovė: Eimantė Andrijauskaitė

22 klasės, kuriose mokysis apie 612 mokinių, gam-

(Vilniaus vystymo kompanija)

tos mokslų laboratorijos, kūrybinės erdvės, biblioteka, dviejų sporto salių kompleksas ir 25 m keturių takų

Perkūnkiemio progimnazija jau statoma vienoje sparčiausiai augančių Vilniaus teritorijų, kur švietimo

Mokymosi aplinka čia išplečiama už tradicinių

infrastruktūros poreikis ilgą laiką augo kartu su naujų

vidaus erdvių ribų. Žaidimų erdvė numatyta ant bibli-

gyvenamųjų kvartalų plėtra. Mokykla kuriama kaip

otekos stogo, trečiame aukšte projektuojamas atviras

mokslo miestelis, kuriame ugdymas vyksta ne tik kla-

sodas, o ketvirtame – terasa, skirta gamtos mokslų

sėse, bet ir bendrose mokymosi, kūrybos bei bendra-

pamokoms lauke. Greta pastato bus kuriamos sporto ir

vimo erdvėse.

laisvalaikio zonos, o tvarumo sprendiniuose numatomi

Naująją ugdymo įstaigą galės lankyti vaikai iš Tarandės, Perkūnkiemio ir Pašilaičių teritorijų, kuriose ypač trūksta ugdymo vietų. Apie 1,48 ha plote formuojamas

baseinas.

2026 Vilniaus projektai

želdinti stogai bei saulės elektrinei įrengti pritaikytos konstrukcijos.

| urbanistika |

Progimnazija, S. Lozoraičio g. 95, Pavilnys →

Projektuotojas: MB „De architectura“

Mokykla suprojektuota kaip daugiafunkcė erdvė,

→

Rangovas: UAB „Gilesta“

kurioje ugdymo procesas derinamas su bendruome-

→

Projekto vadovė: Eimantė Andrijauskaitė

nės veikloms skirtomis funkcijomis.

(Vilniaus vystymo kompanija)

2,5 ha teritorijoje statomas apie 11 tūkst. kv. m ploto trijų aukštų pastatas, skirtas daugiau kaip

Pavilnyje architektūros studijos suprojektuota pro-

900 mokinių. Progimnazijoje veiks 32 klasės ir dirbs

gimnazija taps ne tik nauja ugdymo įstaiga sparčiai

65 pedagogai. Švietimo įstaigoje numatomos gamtos

augančiam rajonui, bet ir svarbiu viešosios infrastruk-

mokslų laboratorijos, menų ir kūrybinės erdvės, bib-

tūros objektu, formuojančiu naują bendruomenės trau-

lioteka, iki 300 žiūrovų talpinanti renginių salė, sporto

kos centrą. Atsižvelgiant į Pavilnio reljefą ir gamtinę

salė ir keturių 25 m takų baseinas. Greta mokyklos bus

aplinką, pastato tūris skaidomas į atskirus blokus, taip

sporto ir laisvalaikio zonos, kurios papildys rajono vie-

mažinant jo mastelį ir lengviau integruojant jį į aplinką.

šąją infrastruktūrą.

S. Lozoraičio g. progimnazija. „Noisy Owls“ vizualizacija 95

| urbanistika | M. Marcinkevičiaus g. gimnazija. „Architektūros linijos“, Lietuvos ir Suomijos UAB vizualizacija

Gimnazija M. Marcinkevičiaus g. 72, Santariškės →

Projektuotojas: „Architektūros linija“,

mokymo erdvės, laboratorijos, biblioteka, aktų salė,

Lietuvos ir Suomijos UAB

valgykla ir sporto infrastruktūra.

→

Rangovas: UAB „Naresta“

→

Projekto vadovė: Eimantė Andrijauskaitė (Vilniaus

ryšiui tarp pastato ir aplinkos. Greta tradicinių moky-

Architektūrinė koncepcija daug dėmesio skiria

vystymo kompanija)

mosi erdvių bus kuriamos ir alternatyvios ugdymo vietos: lauko klasė, amfiteatras, skaityklos ir valgyklos

Ties Jaruzalės ir Santariškių rajonų sankirta sta-

terasos, skirtos mokytis, renginiams ir bendruomenės

toma gimnazija taps šiuolaikiška ugdymo įstaiga,

veikloms. Taip pat numatomos kokybiškos lauko erd-

kuri derės su aplinkos užstatymu ir teritorijos planu.

vės, sporto ir laisvalaikio zonos. Gimnazijos teritorijoje

Formuojami keturi korpusai, kurie vizualiai skaidys

bus kuriama įvairiapusė lauko infrastruktūra, į natūralų

pastatą ir organiškai įlies jį į kraštovaizdį.

reljefą integruojant stadioną su bėgimo takais, krep-

Apie 8,8 tūkst. kv. m ploto trijų aukštų pastate numatomos bendrojo ugdymo klasės, specializuotos

2026 Vilniaus projektai

šinio aikštelę, lauko treniruoklių zoną ir vaikų žaidimų erdves.

| urbanistika |

Aušrinės g. lopšelio–darželio laiko kapsulės įkasimo ceremonija. Sauliaus Žiūros nuotr.

Mokyklos ir darželiai taps ir bendruomenių centrais Dauguma naujų ugdymo įstaigų bus atviros bendruomenei – jose numatomos erdvės, kuriomis gyventojai galės naudotis ir po ugdymo proceso: sporto infrastruktūra, renginių ir įvairių veiklų erdvėmis, o dalyje objektų – ir baseinais. Projektuojant buvo numatyti prieinamumo sprendiniai, užtikrinantys, kad naujieji pastatai būtų patogiai naudojami ir žmonėms su negalia. Toks požiūris atitinka šiuolaikines Europos ugdymo architektūros tendencijas, kai mokykla ar darželis tampa ne atskiru statiniu, o aktyvia miesto dalimi. „Sparčiai augančiuose rajonuose reikia vertinti ne tik dabartinį mokinių skaičių, bet ir būsimą gyventojų bei jaunų šeimų daugėjimą. Tokiose teritorijose projektuojama mokykla turi būti ne tik šiuolaikiška ugdymo įstaiga, bet ir viešosios infrastruktūros objektas, lengvai pritaikomas besikeičiantiems bendruomenės poreikiams“, – sako Vilniaus vystymo kompanijos projektų vadovė Eimantė Andrijauskaitė. Numatoma, kad didžioji dalis objektų bus baigti iki 2028 m. rugpjūčio mėnesio. Ši programa taps vienu didžiausių pastarųjų dešimtmečių viešųjų investicijų projektų sostinės švietimo infrastruktūroje ir kartu parodys, kaip galima kompleksiškai spręsti sparčios urbanizacijos keliamus socialinės infrastruktūros iššūkius. Išsamiau pristatėme penkis iš devynių jau kylančių mokyklų ir darželių. S. Lozoraičio g. progimnazija. „Noisy Owls“ vizualizacija

„ Sparčiai augančiuose rajonuose reikia vertinti ne tik dabartinį mokinių skaičių, bet ir būsimą gyventojų bei jaunų šeimų daugėjimą. Vilniaus vystymo kompanijos projektų vadovė Eimantė Andrijauskaitė

Kompleksinis sprendimas sparčiai augančiam miestui Šios Vilniaus pradžios ir dar kitos mokyklos bei darželiai, kurie netrukus bus pradėti statyti, taps vienu didžiausių miesto infrastruktūros plėtros pokyčių per pastaruosius dešimtmečius. Naujas projektų finansavimo ir įgyvendinimo modelis leidžia vienoje programoje sujungti skirtingus objektus, užtikrinti nuoseklų jų vystymą ir gerokai sutrumpinti laiką nuo sprendimo priėmimo iki infrastruktūros atsiradimo. Tai ypač svarbu siekiant laiku atliepti augančių bendruomenių poreikius ir kurti patogesnę miesto aplinką, kurioje svarbiausia infrastruktūra atsiranda ten, kur jos labiausiai reikia.

BELAIDĖS TECHNOLOGIJOS – įeigos kontrolės ateitis

Šiandien įmonės tikisi, kad įeigos kontrolės sistemos užtikrins maksimalų saugumą, bus palaikomos mobiliųjų technologijų ir sklandžiai integruosis su kitomis sistemomis. Daugelis anksčiau diegtų sistemų yra pasenusios ir nebeatitinka šiuolaikinių saugumo reikalavimų. Saugumo sprendimai sparčiai tobulėja

Net ir tos technologijos, kurios dar prieš kelerius metus

„ASSA ABLOY Opening Solutions“ vadovas Lietuvoje

buvo laikomos moderniomis, šiandien jau yra pasenusios.

aiškina, kad mobilieji raktai (angl. mobile keys) yra sparčiausiai

Pasak A. Juodvalkio, ypač problemiškais tapo tie sprendimai,

plintantis sprendimas – jie leidžia užtikrinti bekontaktį

kurie yra paremti 125 kHz technologija. Nors jie vis dar plačiai

patekimą, naudojant išmaniųjų telefonų NFC ir „Bluetooth“

naudojami, vis dėlto nėra itin saugūs, nes įeigos korteles

technologijas. Biometrija – veido atpažinimas ir pirštų atspaudų

galima palyginti nesudėtingai nukopijuoti. Kai kuriose vietose

autentifikavimas – taip pat sparčiai populiarėja. Viešbučių ir

vis dar naudojamos magnetinių juostelių kortelės, nepaisant jų

apgyvendinimo sektoriuje vis labiau įsitvirtina įeigos, durų

trūkumų – nepakankamo saugumo, mechaninio nusidėvėjimo

atidarymo sprendimai naudojant PIN kodus ir internetines

ir augančių eksploatacijos išlaidų.

nuorodas. „Belaidės technologijos vis dažniau taikomos įvairiems

Belaidžių technologijų pranašumai

elektroniniu

Tradicinės įeigos kontrolės sistemos vis dar plačiai

būdu apsaugoti daugiau įeigos taškų ir durų, mažesnėmis

naudojamos Baltijos šalių regione. Tačiau belaidės užrakinimo

sąnaudomis nei tradiciniai sprendimai. Be to, pagrindinis

technologijos dabar gali būti integruojamos į tas pačias

belaidžių

sistemas, todėl vis daugiau įmonių diegia įvairius belaidžius

įeigos

kontrolės

sprendimams.

technologijų

Jos

pranašumas

leidžia

yra

jų

lankstumas,

užtikrinantis įeigos kontrolę net ir sudėtingose bei sunkiai pasiekiamose vietose“, – klientų poreikius ir lūkesčius apibūdina filialo vadovas Andrius Juodvalkis.

2026 Vilniaus projektai

sprendimus. Tokios sistemos taip pat leidžia greitai ir paprastai keisti bei adaptuoti

įeigos kontrolės infrastruktūrą. Tai ypač naudinga

komercinės paskirties nuomojamose patalpose, kur kiekvienas nuomininkas siekia pritaikyti erdves pagal individualius poreikius.

Žvilgsnis į ateitį renkantis įeigos kontrolės sprendimus Įeigos kontrolės sistemos dažniausiai pasirenkamos kaip ilgalaikės investicijos. Todėl priimant sprendimą patartina iš anksto įtraukti suinteresuotąsias šalis ir įvertinti skirtingus poreikius bei prioritetus. Pagrindiniai kriterijai: ›

saugumo rizika ir numatoma paskirtis (pavyzdžiui, biuro aplinka ar ypatingos paskirties infrastruktūra),

›

gyvavimo ciklo sąnaudos,

›

integracijos poreikiai,

›

duomenų saugumas,

›

vartotojų patirtis.

ASSA ABLOY vadovas Lietuvoje pabrėžia, kad, planuojant įeigos kontrolės sistemą, svarbu įtraukti skirtingų sričių specialistus: nekilnojamojo turto savininkus, apsaugos ir kibernetinio saugumo vadovus, pastatų valdytojus, pirkimų komandas, architektus ir dizainerius. Ne mažiau svarbu pasirinkti patikimą partnerį, galintį patarti viso projekto metu. Daugeliu atvejų ASSA ABLOY sėkmingai atlieka šį vaidmenį.

Įeigos kontrolės sistemos šiandien diegiamos visur Šiuolaikinės įeigos kontrolės sistemos leidžia valdyti jas realiuoju laiku, centralizuotai, efektyviai ir saugiai. Visą sistemą sudaro keturi elementai: identifikavimo priemonės (kortelė, mobilusis raktas), skaitytuvas arba elektroninis užraktas, valdymo programa ir rakinimo mechanizmas.

Atsižvelgdama į skirtingus objektų poreikius, ASSA ABLOY siūlo plačią sprendimų įvairovę: ›

„SmartAir“ kontrolės

–

paprastai

sistema

diegiama

biurams,

belaidė

mokykloms,

įeigos gydymo

įstaigoms ir komerciniams pastatams. ›

„Aperio“ – technologija, leidžianti belaidžius užraktus integruoti į esamas įeigos kontrolės sistemas.

›

CLIQ – mechaninių ir elektroninių raktų derinys aukšto saugumo objektams.

›

„VingCard“ – viešbučių ir apgyvendinimo sektoriui skirti išmanūs sprendimai su debesijoje veikiančia administravimo sistema.

Svarbiausias šių technologijų pranašumas – galimybė sistemą plėsti etapais, derinant laidinius, belaidžius bei mechaninius sprendimus vienoje ekosistemoje.

Ateities kryptis Įeigos

kontrolės sprendimai tapo strateginiu veiklos

efektyvumo ir saugumo įrankiu. Rinkoje sparčiai dominuoja debesijos sprendimai, suteikiantys lankstumo, mažinantys administravimo sąnaudas ir leidžiantys centralizuotai valdyti kelis objektus nuotoliu. Šiandien įeigos kontrolės sistema yra ne tik būdas atidaryti

„ Pagrindinis belaidžių technologijų pranašumas yra jų lankstumas.

duris – tai strateginis įrankis, užtikrinantis saugumą ir veiklos efektyvumą. ASSA ABLOY kasdien padeda milijardams žmonių judėti saugesniame ir atviresniame pasaulyje. Jei bent kartą teko eiti pro automatines duris, apsistoti viešbutyje ar pereiti pasų kontrolę, tikėtina, kad naudojotės ASSA ABLOY sprendimu. ASSA ABLOY yra kasdienio gyvenimo dalis – nuo patikimų gyvenamųjų namų saugumo sprendimų iki pažangių biometrinių technologijų verslui, vyriausybinėms įstaigoms, oro uostams, ligoninėms, mokykloms ir daugeliui kitų sektorių.

www.assaabloy.com/lt

| objektas |

Julija NOVIKOVA ir Sandra SUTULIENĖ

Miesto atminties restauracija: kaip paveldosauga ir istorinė architektūra pritaikomos šiuolaikiniam Vilniui

Kirdiejų rūmų atnaujinimo vizualizacija

100

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

Vilniaus vystymo kompanijos nuotraukos, „Dukart jot“ vizualizacijos

Istoriniai pastatai Vilniuje išgyvena naują etapą. Dešimtmečius apleisti, laiko paveikti kultūros paveldo objektai ne tik restauruojami, bet ir pritaikomi šiuolaikiniam miesto gyvenimui. Šiems statiniams atnaujinti reikia kruopščiai pasirengti: sprendimai grindžiami tyrimais, o darbų metu atsiskleidę istoriniai sluoksniai gali koreguoti projekto eigą. Tai atskleidžia du reikšmingi sostinės projektai – rengiama Kirdiejų rūmų rekonstrukcija ir vykstantis Vilniaus rotušės kapitalinis remontas.

101

| objektas |

Atgimstantys Kirdiejų rūmai – investicija į miesto kultūrą Kirdiejų rūmų rekonstrukcija žymi svarbų Vilniaus Senamiesčio atgaivinimo etapą. Dešimtmečius apleistas XVII a. pradžios pastatų kompleksas prie Bernardinų sodo šiemet gavo statybos leidimą ir iš projektavimo etapo pereina į statybas. Įgyvendinus projektą bus atkurtas ir sutvarkytas reikšmingas miesto audinio fragmentas ir atsivers nauja kultūros bei pažinimo erdvė vilniečiams ir miesto svečiams. Pasak projektą kuruojančios Vilniaus vystymo kompanijos projektų vadovo Tado Vasyliaus, paveldas nėra tik praeities reliktas. Radus prasmingą būdą jį integruoti į miesto gyvenimą, jis išlieka aktualus ir šiandien. Svarbiausias Kirdiejų rūmų pokytis – gyvybės sugrįžimas į ilgą laiką nepakankamai naudojamą teritoriją. Čia atsiras nauja kultūros traukos vieta, kuri papildys esamą Senamiesčio muziejų, galerijų ir kultūros institucijų tinklą.

Narpliojant sudėtingą istorinę ir teisinę situaciją XVII a. pradžioje statyti Kirdiejų rūmai per kelis šimtmečius ne kartą keitė paskirtį – nuo didikų rezidencijos iki universiteto dėstytojų būstų, kareivinių, sovietinių butų ir nepriklausomybės pradžioje pagarsėjusio skvoto „Barbora“. Ilgainiui neįgyvendinti projektai, teisiniai ginčai ir panaikinti statybos leidimai kompleksą pavertė apleista teritorija. Dėl tokios sudėtingos istorijos pirmuoju Vilniaus vystymo kompanijos darbu tapo ne projektavimas, o situacijos suvaldymas. „Pradėjome nuo esamos būklės, istorinių tyrimų ir anksčiau parengtų dokumentų analizės. Mums buvo svarbu ne tik suprasti fizinę pastatų būklę, bet ir įvertinti visus paveldosaugos, teisinius bei teritorijos valdymo aspektus. Vėliau buvo organizuotas architektūros konkursas, kurio metu ieškota geriausios vizijos, kaip šį unikalų kompleksą pritaikyti šiuolaikiniams miesto poreikiams. Tik po to galėjome pereiti prie detalaus projektavimo ir institucijų derinimo procesų“, – sako Vilniaus vystymo kompanijos projektų vadovas T. Vasylius.

Atsivėręs kiemas pakeis ne tik fizinę komplekso ribą, bet ir pačią Kirdiejų rūmų socialinę rolę Vilniuje

102

2026 Vilniaus projektai

| objektas objektas|

„ „Kiemo atvėrimas yra vienas didžiausių pokyčių praeiviams ir šio ansamblio integracijai į miesto audinį.“ Studijos „Dukart jot“ partneris architektas Jokūbas Jurgelis

103

| objektas |

Kirdiejų rūmai – gyvas architektūros metraštis

architektūros ir jos atgaivinimo šiuolaikiniams poreikiams sukuria ne muziejinį sterilumą, o gyvą, apčiuopiamą laiko tėkmės jausmą,“ – pasakoja J. Jurgelis.

Atvirą architektūros konkursą laimėję MB „Dukart jot“ ir UAB „Senamiesčio projektai“ pasirinko „eksponuoti, o ne slėpti“ strate-

PROJEKTE NUMATYTI ESMINIAI POKYČIAI:

giją. Didžiausia komplekso vertė – išlikęs autentiškumas. Vilniuje

›

beveik neišliko tokio tipo didikų rūmų, kurie per šimtmečius būtų

rekonstrukcijos metu pastatytos pertvaros ir atveriamos

mažai pakitę. Pastate susipina XVII a. Renesanso, vėlesnio baroko, klasicizmo ir net XIX–XX a. utilitaraus naudojimo pėdsakai.

Erdvinė struktūra ir tūriai. Pašalinamos vėliausios autentiškos, ankstyvųjų laikotarpių erdvės.

›

Fasadai. Išlaikant klasicistinį vėlesnių rekonstrukcijų išorės stilių, tam tikrose vietose paliekami „zondažai“ (atverti

Studijos „Dukart jot“ partneris architektas Jokūbas Jurgelis pabrėžia, kad projekte sąmoningai vengta dirbtinai suteikti pasta-

sienos ploteliai), ankstesnių laikotarpių mūrų plotai. ›

tui vieną istorinį vardiklį, leidžiant lankytojui patirti statinio transformacijos istoriją.

Arkadų angų atkūrimas. Remiantis tyrimais, atkuriamos istorinės arkados, vėl sujungiančios rūmų vidų su kiemu.

›

Ažūrinė tvora prie Bernardinų sodo. Avarinės būklės mūrinė tvora keičiama ažūrine metalo konstrukcija, kuri

„Kai lankytojas mato kelių šimtų metų senumo mūrą, o šalia jo nukirstą barokinio skliauto kulną ar sovietinio tinko fragmentą,

atkurs istorinę kiemo užstatymo logiką ir sukurs atviresnį ryšį tarp rūmų kiemo ir Sereikiškių parko.

jis mato tikrą pastato istoriją. Toks priėjimas prie istorinės

Kirdiejų rūmuose įsikurs Vilniaus muziejus Atnaujintame komplekse įsikurs Vilniaus miesto muziejus. Istorinis pastatas bus pritaikytas visuomenės poreikiams, išsaugota jo kultūrinė vertė ir atvertos iki šiol neprieinamos erdvės. Pagrindiniuose rūmuose įsikurs nuolatinės ir keičiamos ekspozicijos, lankytojų centras ir edukacinės erdvės. Oficinoje ir ūkiniuose pastatuose bus administracijos patalpos, konferencijų erdvė ir eksponatų saugykla. Vidinis kiemas taps atvira muziejaus erdve, skirta ekspozicijoms ir kultūriniams renginiams.

Atnaujinti Kirdiejų rūmai duris atvers 2028 m. Vienas didžiausių projekto iššūkių – suderinti skirtingų sričių specialistų reikalavimus ir tyrimų metu gautą informaciją. Atlikti architektūriniai, konstrukciniai, archeologiniai ir kiti specialieji tyrimai ne kartą paskatino tikslinti projektinius sprendinius, todėl vyko nuolatinis dialogas tarp projektuotojų, paveldosaugos specialistų ir savivaldybės. „Šiandien nematome priežasčių, kurios neleistų atverti Kirdiejų rūmus visuomenei 2028 m. Vis dėlto, kaip ir visuose kultūros paveldo objektuose, svarbiausi rizikos veiksniai paaiškėja statybų metu, įvertinus faktinę statinių būklę. Dėl to itin svarbu kruopščiai planuoti darbus ir išlaikyti glaudų visų projekto dalyvių bendradarbiavimą“, – teigia T. Vasylius.

Atnaujintų Kirdiejų rūmų fasado iš Barboros Radvilaitės g. pusės vizualizacija

104

2026 Vilniaus projektai

Vilniaus rotušės reprezentacinės salės interjeras

Vilniaus rotušės kapitalinis remontas: didžiausia grėsmė – vanduo Kol Kirdiejų rūmų rekonstrukcija pereina į statybų etapą, Vilniaus rotušėje kapitalinio remonto darbai jau vyksta. Kirdiejų rūmų projektas orientuotas į ilgą laiką nenaudoto istorinio komplekso sugrąžinimą miesto gyvenimui, o pagrindinis rotušės atnaujinimo tikslas – išsaugoti veikiančio pastato autentiškumą ir pašalinti laikui bėgant atsiradusius pažeidimus. Vienas svarbiausių sostinės simbolių per kelis šimtmečius ne kartą keitė paskirtį, išgyveno rekonstrukcijas, karus ir miesto transformacijas, o šiandien kapitalinis remontas žymi dar vieną jo istorijos etapą. Vilniaus rotušės kapitalinio remonto projektą parengė ir jam vadovauja UAB Projektavimo ir restauravimo instituto vyr. architektė Marija Nemunienė. Pasak jos, dirbant su tokiu objektu svarbu ne tik rasti techninius sprendimus, bet ir įvertinti jų poveikį istorinei pastato struktūrai. Nors reprezentacinė rotušės išvaizda daugeliui vilniečių atrodė nepakitusi, pastato būklė signalizavo apie rimtesnes problemas. Didžiausią grėsmę kėlė nusidėvėjusi lietaus nutekėjimo sistema. Fasaduose jau buvo matomi tinko ir mūro pažeidimai, o atsiradę karnizų įtrūkiai rodė, kad vanduo ilgainiui pradeda ardyti konstrukcijas. Šie procesai kultūros paveldo objektuose yra ypač pavojingi, nes drėgmė pažeidžia ne tik apdailą, bet ir autentiškas medžiagas. Dėl to vienu pagrindinių kapitalinio remonto prioritetų tapo būtent inžinerinių sistemų sutvarkymas.

Ką apima Vilniaus rotušės atnaujinimas? Vilniaus rotušės kapitalinio remonto projekte numatytas kompleksinis statinio atnaujinimas – konstrukcijų, inžinerinių sistemų ir vertingųjų architektūros elementų tvarkymas. Bus restauruojami fasadai, tvarkomas stogas, atnaujinama lietaus surinkimo sistema, šalinami mūro ir tinko pažeidimai, stiprinamos pažeistos konstrukcijos. Numatytas langų, durų ir interjero apdailos elementų restauravimas bei modernizuojamos šildymo, vėdinimo, elektros, gaisrinės saugos ir kitos inžinerinės sistemos. Atliekant tvarkybos darbus taip pat ypač daug dėmesio skiriama Rotušės rūsiams, kuriuos numatyta pritaikyti lankymui.

Restauruotos Vilniaus rotušės istorinės baliustrados fragmentas

105

|objektas objektas |

106

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

Vilniaus rotušės reprezentacinių erdvių interjeras po kapitalinio remonto

Netikėtas radinys atskleidė paslėptą rotušės istorijos sluoksnį

Istorinių objektų sprendimų paieška Vilniaus rotušės kapitalinio remonto darbams vadovavo Vil-

Nors dabartinį Vilniaus rotušės vaizdą daugiausia nulėmė

niaus vystymo kompanijos projektų vadovas Šarūnas Radavičius.

XVIII a. pabaigoje architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus

Pasak jo, dirbant su kultūros paveldo objektais netikėti atradimai

parengta klasicistinė rekonstrukcija, tyrimai atskleidžia ir anks-

reikalauja ne tik techninių sprendimų, bet ir platesnio specialistų

tesnių laikotarpių pėdsakus. Nuo 2014 m. rūsiuose atliekami

įsitraukimo.

archeologiniai tyrinėjimai padėjo geriau suprasti skirtingus pastato istorijos sluoksnius – nuo gotikinės rotušės fragmentų iki vėlesnių rekonstrukcijų ir pritaikymų.

Pirmiausia įvertinama radinio istorinė, architektūrinė ir kultūrinė vertė, o sprendimai priimami kartu su projekto autoriais, restauratoriais, paveldosaugos specialistais ir kitais projekto daly-

„Neįtikėtina, tačiau būtent rūsiuose atlikti tyrimai išsamiausiai

viais. Toks bendradarbiavimas leidžia išlaikyti pusiausvyrą tarp

atskleidžia rotušės raidą – nuo gotikinės rotušės iki Lauryno Stuo-

dviejų tikslų – išsaugoti autentiškas pastato vertes ir pritaikyti

kos-Gucevičiaus suprojektuotos klasicistinės rekonstrukcijos,

istorinį objektą šiandienos poreikiams.

vėlesnio pritaikymo miesto teatrui ir 1936–1938 m. atliktų perplanavimų. Ne mažiau nustebino ir netikėtas radinys – jau tvarkybos

Vilniaus rotušės rūsiai taps atviresni visuomenei

darbų metu Kamerinės salės skliautuose aptiktas puikiai išlikęs XIX a. pradžios siužetinės tapybos darbas – metų laikai“, – teigia M. Nemunienė.

Daugeliui lankytojų Vilniaus rotušė pirmiausia asocijuojasi su reprezentacinėmis salėmis, tačiau ne mažiau įdomią jos istorijos dalį slepia rūsiai. Juose išlikę skirtingų istorinių laikotarpių

Aptiktas tapybos darbas tapo vienu svarbiausių kapitalinio

mūro fragmentų, architektūrinės detalės ir pastato raidos ženklai,

remonto atradimų. Kultūros paveldo objektuose tokios situacijos

tačiau dėl techninės būklės ir nepritaikytos infrastruktūros juos

nėra dažnos, todėl darbai šioje pastato dalyje buvo nedelsiant

galėjo pamatyti tik nedidelė žmonių dalis.

sustabdyti. Siekiant įvertinti tapybos būklę ir nustatyti tinkamiausius jos išsaugojimo sprendinius, atlikti polichromijos bei istori-

Kapitalinio remonto metu siekiama rūsius pritaikyti lanky-

niai menotyros tyrimai, cheminės ir granuliometrinės analizės.

mui. Numatyta įrengti tinkamą mikroklimatą, šildymą, vėdinimą,

Remiantis gautais rezultatais buvo parengta nauja restauravimo

apšvietimą, apsaugos sistemas ir užtikrinti saugų lankytojų judė-

programa.

jimą. Ateityje čia planuojama įrengti ekspoziciją, kuri leis visuomenei geriau pažinti rotušės istoriją ir jos architektūros raidą.

Istorinis Vilniaus rotušės šviestuvas

Atnaujintos Vilniaus rotušės grindų apdailos fragmentas 107

| objektas |

Tarp praeities, dabarties ir ateities Kiekvienas kultūros paveldo objektas yra unikalus: skiriasi jo istorija, konstrukcijos, pažeidimai ir išsaugojimo iššūkiai. Dirbant su tokiais pastatais sprendimai turi būti priimami ypač atsakingai, nes jų rezultatai bus matomi dar daugelį metų. „Architektas negali suklysti tik sau, nes kiekvienas sprendimas tampa miesto istorijos dalimi. Jaučiame didžiulę atsakomybę ne tik už kultūros paveldo išsaugojimą, bet ir už visuomenės lūkesčių pateisinimą. Būtent todėl dirbant su kultūros paveldu svarbiausia ne tik profesinės žinios, bet ir atsakomybė ateities kartoms“, – teigia vyr. architektė M. Nemunienė. Kirdiejų rūmų rekonstrukcija ir Vilniaus rotušės kapitalinis

Autentiškumo ir šiuolaikinių poreikių balansas

remontas rodo, kad istorinių pastatų atnaujinimas nėra vien fizinis jų sutvarkymas. Tai procesas, kuriame svarbu išsaugoti pas-

Istorinio pastato pritaikymas šiandienos poreikiams reikalauja

tatų autentiškumą, pritaikyti juos šiuolaikinio miesto poreikiams

kitokio požiūrio nei nauja statyba. Restauruojant svarbūs ne tik

ir išlaikyti jų istorinę vertę. Abu projektai leis visuomenei iš naujo

techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas prisitaikyti prie istorinės

pažinti svarbius Vilniaus istorijos ženklus ir atverti iki šiol mažiau

pastato struktūros bei naujų tyrimų rezultatų.

pažintas miesto erdves.

„Viena dažniausių klaidingų nuostatų – manyti, kad kultūros paveldo objekto kapitalinis remontas turėtų vykti taip pat greitai ir sklandžiai kaip naujo pastato statyba. Paveldo objektuose kiekvienas netikėtas radinys gali pakeisti suplanuotus sprendimus. Tai nėra projekto klaida ar nepakankamas pasirengimas – tai natūrali darbo su istoriniais pastatais dalis“, – teigia Š. Radavičius. Dėl to vienas sudėtingiausių Vilniaus rotušės kapitalinio remonto uždavinių – ne maksimalus darbų greitis, o sprendimų tikslumas ir gebėjimas rasti optimalią pusiausvyrą tarp dabartinių poreikių ir paveldosaugos reikalavimų. Projektuojant kultūros paveldo objektus pirmiausia siekiama išsaugoti vertingąsias jų savybes. Tik tuomet ieškoma sprendimų, leidžiančių integruoti modernias inžinerines sistemas. Šiuolaikiniam naudojimui pritaikytas istorinis pastatas negali funkcionuoti be efektyvaus šildymo, vėdinimo, apsaugos, apšvietimo ir priešgaisrinės saugos inžinerinių sistemų. Vis dėlto jos turi būti įrengtos taip, kad kuo mažiau paveiktų autentišką statinio struktūrą. Atliekant tokius restauravimo darbus neretai tenka atsisakyti dalies pradinių idėjų, jei yra bent menkiausia rizika pakenkti kultūros paveldui.

Vilniaus rotušės Didžiosios salės kolonos

108

2026 Vilniaus projektai

| objektas objektas|

109

Įmonės archyvo nuotr.

„Tempsi“ naujiena Lietuvos rinkai: ilgaamžiai pluoštinio cemento sprendimai šiuolaikiniams fasadams

Fasado medžiagos šiandien vertinamos kur kas plačiau nei vien pagal išvaizdą. Projektuotojams ir užsakovams svarbu, kad sprendimai būtų ilgaamžiai, atsparūs permainingam klimatui, nereikalautų sudėtingos priežiūros ir leistų įgyvendinti įvairias architektūrines idėjas. Atsižvelgdama į šiuos poreikius, „Wolf Group“ Lietuvos rinkai pristato du „Tempsi“ prekės ženklo produktus – masėje dažytas pluoštinio cemento plokštes „Tempsi Supreme“ ir fibrocemento dailylentes „Tempsi Plank“, jau spėjusias pelnyti architektų ir statytojų pasitikėjimą Latvijoje bei Estijoje. „Mūsų ilgametė patirtis rodo, kad statybos projektuose medžiagos vis dažniau vertinamos ne pagal tai, kaip jos atrodo šiandien, o pagal tai, kaip jos atrodys po dešimties ar dvidešimties metų. Būtent todėl, renkantis fasado sprendimus, prioritetas teikiamas ilgaamžiškumui, gebėjimui išlaikyti tiek estetiką, tiek technines savybes. Kurdami „Tempsi“ produktus, į šį aspektą sutelkėme daugiausia dėmesio. Svarbu ir tai, kad jie pritaikomi tiek naujos statybos, tiek renovacijos projektuose – tai projektuotojams ir rangovams suteikia žymiai daugiau lankstumo priimant sprendimus“, – teigia „Wolf Group“ grupės prekių ženklų pardavimo vadovas Kazimieras Motiekaitis.

Daugiau galimybių su „Tempsi Supreme“

Toks sprendimas leidžia pasiekti itin tvarkingą galutinį rezultatą.

„Tempsi Supreme“ – tai masėje dažyta pluoštinio cemento

Net sudėtingesniuose mazguose ar kampuose išlieka vientisa este-

plokštė, kuriai būdinga minimalistinė estetika ir vientisa spalvinė

tika, todėl architektams atsiveria daugiau galimybių kurti preciziškus

struktūra. Skirtingai nei paviršiuje dažytų plokščių atveju, spal-

fasadų sprendimus be papildomų apdailos elementų. Be to, plokščių

vos pigmentas pasiskirstęs visame gaminio tūryje, todėl pjovimo

paviršius yra lygus, o penki subtilūs pasteliniai atspalviai leidžia kurti

vietos ir kraštai išlaiko tą patį atspalvį.

santūrią, švarią ir laikui nepavaldžią architektūrinę išraišką.

110

2026 Vilniaus projektai

„Tempsi Supreme“ puikiai dera tiek individualių namų archi-

Be to, plokštės lengvai apdirbamos naudojant įprastus medie-

tektūroje, tiek visuomeninių ar komercinių pastatų projektuose

nos apdirbimo įrankius su tinkamais pjūklais, o pjovimo vietos

ne tik dėl estetikos, bet ir dėl techninių savybių. Plokštės pasižy-

gali būti estetiškai užbaigiamos specialiais retušavimo dažais.

mi A1 reakcijos į ugnį klase, atsparumu pelėsiui, grybeliams ir bi-

Toks pasirinkimas suteikia architektams daugiau kūrybinės lais-

ologiniams kenkėjams, o jų montavimas yra paprastas ir greitas.

vės projektuojant fasadus.

Šios produkto savybės išryškėja dar gamybos metu. Plokštės

Fibrocemento dailylentės pasižymi A2 reakcijos į ugnį klase,

gaminamos autoklavo technologija, nenaudojant asbesto, o ga-

yra atsparios įvairioms oro sąlygoms, nereikalauja sudėtingos

myboje naudojamas mažesnį poveikį aplinkai darantis cementas.

priežiūros, pasižymi geromis garso izoliacijos savybėmis ir yra

Plokštės taip pat papildomai apdorojamos hidrauliniu būdu, to-

tinkamos naudoti vidaus patalpose.

dėl sumažinamas vandens įgeriamumas ir užtikrinama tolygesnė

„Tempsi Supreme“ siūlomos 1200×2400 mm ir 1200×3000

fasado išvaizda eksploatuojant net sudėtingomis klimato sąlygo-

mm formatais, o „Tempsi Plank“ – 200×1800 mm ir 200×3660 mm

mis.

matmenimis. Standartinis abiejų produktų storis siekia 8 mm, to-

Kaip ir visiems pluoštinio cemento gaminiams, šiai medžiagai

dėl juos patogu integruoti į įvairius projektinius sprendinius.

būdinga natūrali paviršiaus kaita. Veikiamas aplinkos, fasadas įgauna subtilų charakterį, tačiau išlaiko vientisą ir tvarkingą bendrą įspūdį – savybę, kurią architektai dažnai vertina kaip natūralų medžiagos privalumą.

„Tempsi Plank“ – montavimo lankstumas Tiems, kurie vertina natūralaus medžio estetiką, tačiau nenori nuolatinės medinės apdailos priežiūros, „Wolf Group“ pristato „Tempsi Plank“ fibrocemento dailylentes, gaminamas iš natūralių celiuliozės pluoštų ir aukštos kokybės portlandcemenčio. Šis medžiagų derinys leidžia išgauti tvirtą, stabilią ir aplinkos poveikiui atsparią konstrukciją, tinkamą lauko bei vidaus apdailai. „Tempsi Plank“ gali būti naudojamos individualių namų, daugiabučių, visuomeninių pastatų fasadams, renovacijos projektams, taip pat vidaus sienų ar lubų apdailai – medienos tekstūra suteikia fasadui jaukumo, o fibrocemento pagrindas užtikrina ilgaamžiškumą. Tai universalus sprendimas, leidžiantis išlaikyti vienodą architektūrinę stilistiką skirtingose pastato erdvėse. Vienas išskirtinių produkto pranašumų – montavimo lankstumas. Dailylentes galima montuoti keturiais skirtingais būdais: horizontaliai sutampant, horizontaliai viena šalia kitos, vertikaliai arba vertikaliai pakaitomis sutampant.

Apie „Wolf Group“ „Wolf Group“ – viena pirmaujančių Europos statybinės chemijos produktų ir sprendimų kūrėjų, gamintojų bei platintojų. Pagrindiniai „Wolf Group“ prekių ženklai yra „Penosil“, „Tempsi“ ir „Olive“. „Wolf Group“ gamybos padaliniai yra Estijoje ir Ispanijoje. Grupės prekybos filialai ir atstovai yra Europos Sąjungoje, Jungtinėje Karalystėje, Ukrainoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Centrinėje Azijoje. Visus produktus kuria pačios „Wolf Group“ tyrimų ir plėtros komanda, o jos sprendimai ir produktai sulaukė pripažinimo daugiau nei 70-yje šalių, suteikdami aukščiausio lygio klientų patirtį pramoniniams, profesionaliems ir namų vartotojams, taip pat privačių prekės ženklų klientams.

www.tempsi.com/lt

111

| objektas |

Julija NOVIKOVA

Nauja sportininkų karta augs kartu su statomu

lengvosios atletikos maniežu Žirmūnuose

112

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

Pastaraisiais metais sporto paskirties statinių Vilniuje netrūko, tačiau lengvaatlečiams jau ilgą laiką profesionalios infrastruktūros sostinė pasiūlyti negalėjo. Situacija iš esmės pasikeitė, kai šalia Neries pakrantės ir Tuskulėnų dvaro parko pradėjo kilti naujas Žirmūnų lengvosios atletikos maniežas. Jau metus statomas kompleksas netrukus užpildys dešimtmečius žiojėjusią spragą. Daugiau nei 11 tūkst. kv. m ploto sporto objekto integracija į siaurą, gamtiškai ir istoriškai jautrią teritoriją reikalauja specifinės projektavimo kontrolės bei kompromisų, kuriuos Vilniaus vystymo kompanija kartu su projektą kūrusia architektų komanda „IMPLMNT architects“ sprendžia struktūriniais ir vadybos metodais. Teorinė užduotis pamažu tampa fizine, funkcionalia miesto dalimi, kurioje susikerta paveldo kontekstas, sporto bendruomenės lūkesčiai ir griežti techniniai reikalavimai.

Vieta

Žirmūnų g., Vilnius

Plotas

11 100 kv. m

Architektūra

„IMPLMNT architects“ (Aurimas Syrusas, Greta Brimė (Šidlauskaitė), Aurelija Kniukštaitė, Jonė Virbickaitė, Kotryna Bajorinaitė, Eglė Gečaitė, Ieva Sirijatavičiūtė, projekto vadovas – Viktoras Gricius)

Vystytojas

Vilniaus vystymo kompanija

Generalinis rangovas

„Infes“

Statybos metai

2022–2027

Vizualizacijos

Ivas Bagdonavičius

Nuotraukos

Vilniaus vystymo kompanija

113

| objektas |

Strateginė miesto investicija į sporto ateitį

Ypač svarbus kelias iki 2027-ųjų: projektavimo valdymas siekiant tikslo

Sostinės sporto bendruomenė jau ne vieną dešimtmetį

Visuomeninių pastatų statyba urbanizuotoje miesto terito-

susiduria su paradoksu: bėgimo ir kitų lengvosios atletikos

rijoje visuomet reikalauja kompromiso tarp skirtingų interesų

disciplinų populiarumas mieste nuosekliai auga, tačiau profe-

grupių ir institucinių reikalavimų. Šiame etape ypač svarbus

sionalios infrastruktūros, leidžiančios treniruotis ir organizuoti

tampa projekto valdymo vaidmuo. Prie komandos prisijungęs

aukščiausio lygio varžybas ištisus metus, iki šiol trūksta. Esa-

Vilniaus vystymo kompanijos projektavimo valdymo vadovas

mas Žirmūnų maniežas nebeatitinka nei šiuolaikinių energinių,

Evaldas Kekys pažymi, kad šio objekto mastelis ir svarba mies-

nei technologinių reikalavimų, o tai riboja sportininkų galimy-

tui reikalauja itin griežto procesų sinchronizavimo.

bes siekti aukštų rezultatų. „Projektą perėmiau prieš pat bendrosios ir specialiųjų eksNaujas Žirmūnų lengvosios atletikos maniežas žymi koky-

pertizių etapą – tai laikas, kai visi sprendiniai turi būti galutinai

binį lūžį miesto sporto infrastruktūroje. Vilniaus vystymo kom-

subalansuoti. Per palyginti trumpą laiką įsigilinti į jau priim-

panijos projekto vadovo Justo Macio teigimu, šis kompleksas

tus sprendinius, įvertinti riziką ir likusius darbus“, – pasakoja

yra ne tik fizinės erdvės trūkumo sprendimas, bet ir įsipareigo-

E. Kekys.

jimas miesto ateičiai. Anot jo, didžiausią iššūkį šiame etape kėlė būtinybė sude„Šiuo objektu siekiama užpildyti būtent šią spragą. Naujasis

rinti skirtingas kompetencijas, interesus ir terminus taip, kad

kompleksas suteiks kokybišką, modernią ir tarptautinius reika-

projektas galėtų sklandžiai judėti į kitą etapą. Lengvosios atle-

lavimus atitinkančią infrastruktūrą tiek profesionaliems sporti-

tikos maniežas, pasak J. Macio, yra vienas svarbiausių vystomų

ninkams, tiek jauniesiems talentams“, – sako J. Macys.

objektų jų portfelyje. Dėl jo reikšmės nuolat skiriamas ypatingas dėmesys eigai, terminų laikymuisi, kokybės užtikrinimui ir

J. Macys pabrėžia, kad tai ilgalaikė investicija į miesto ir šalies sporto ateitį – jeigu norime matyti Lietuvos lengvaatlečių pergales tarptautinėse arenose, sąlygos jiems augti turi atsirasti čia, Vilniuje. O naujoje bazėje treniruotis planuoja ir pasaulio čempionas Mykolas Alekna – tai geras ženklas, kad objektas jau dabar traukia aukščiausio lygio sportininkų dėmesį.

„ „Tokio masto ir sudėtingumo projekte skirtingų reikalavimų pusiausvyra pirmiausia valdoma plėtojant nuoseklią ir atvirą visų projekto dalyvių komunikaciją.“ Vilniaus vystymo kompanijos projektavimo valdymo vadovas Evaldas Kekys

114

2026 Vilniaus projektai

aktyviam dialogui su visomis suinteresuotosiomis šalimis.

| objektas | 2025 metų vasarą įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms

2026 metų vasarą vykstančių lengvosios atletikos maniežo statybų progresas 115

| objektas |

Tūriai išdėstyti taip, kad sklype atsirastų properšos ir vizualiniai koridoriai, jungiantys Žirmūnų gatvę su upe. Šis sprendimas ne tik sustiprina ryšį su upe, bet ir suskaido ilgą pastato išklotinę

116

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

Sportas gamtos ir istorinės aplinkos kontekste

Reljefo išnaudojimas leido įveiklinti pastatą tiek Žirmūnų gatvės, tiek „EuroVelo“ trasos lygyje, natūraliai įsitraukiant į skirtingus miesto ir pakrantės judėjimo scenarijus.

Sklypas, kuriame statomas lengvosios atletikos maniežas – tai 1,3 ha teritorija Žirmūnuose. Projektas vystomas ne Neries pakrantėje, o gretimoje teritorijoje, kur anksčiau stovėjo

Erdvios sporto patalpos susmulkintuose tūriuose

apleisti statiniai (buvusi sporto mokykla, automobilių aikštelė, futbolo aikštė). Jo kaimynystėje – istoriškai ir emociškai jautri

Lengvosios atletikos maniežas iš esmės yra didžiulis, funkci-

aplinka: Tuskulėnų dvaras ir Tuskulėnų rimties parko memori-

niais parametrais apribotas tūris. WA standartai diktuoja aiškų

alo kompleksas.

minimalų patalpų aukštį, bėgimo takų ilgį ir saugos zonas, todėl architektai turėjo ribotą laisvę koreguodami tūrį pastato viduje.

Tokiame kontekste statyti didelio tūrio sporto statinį – užduotis, kurios negalima spręsti vien normatyvais. Tačiau

Projekto autoriai pasirinko išorinio tūrio smulkinimo strategiją, kuri leido išvengti agresyvaus, vientiso monolito įspūdžio.

kompleksas taip pat privalo atitikti griežtus Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (angl. World Athletics, WA) standartus.

„Pastato kompozicijoje atsirado trys sudedamosios dalys: dvaro mastelis, maniežo didysis tūris ir korpusas, reaguojantis į Žirmūnų urbanistinį charakterį. Net ir pagrindinis maniežo

„Tokio masto ir sudėtingumo projekte skirtingų reikalavimų

tūris yra susmulkintas, kiek tik leido jo funkcija – tai gana neį-

pusiausvyra pirmiausia valdoma plėtojant nuoseklią ir atvirą

prasta tokio tipo statiniams, tačiau padeda darniai įsilieti į

visų projekto dalyvių komunikaciją, – sako E. Kekys. – Kiekvie-

aplinką“, – aiškina architektas Aurimas Syrusas.

nas sprendinys turėjo būti vertinamas kompleksiškai – architektūros kokybės, poveikio aplinkai, techninio įgyvendinamumo ir būsimo naudojimo požiūriais.“

Lengvosios atletikos maniežas yra kelių tūrių ir jų kuriamų erdvių sistema: ›

Ryšys tarp Žirmūnų gatvės ir upės

Pietinis korpusas: artėjant prie Tuskulėnų dvaro, komponuotas mažiausias maniežo tūris kartu su žaliąja erdve.

Kūrybinėje stadijoje komplekso architektai, „IMPLMNT

›

architects“, tūrinės pastato kompozicijos ieškojo reaguodami

cinė dalis, kurio tūris yra suskaidytas fasadų ritmika ir

į išskirtinį sklypo kontekstą: skirtingų laikotarpių urbanistines struktūras, dvaro ir memorialo aplinką, reljefą ir Neries

Pagrindinis maniežo pastatas: dominuojanti funkmedžiagiškumu, siekiant vizualiai jį palengvinti.

›

Šiaurinis korpusas: ši dalis savo proporcijomis ir aukš-

pakrantę. Siauras sklypas tokioje aplinkoje ir didelių erdvių rei-

tingumu reaguoja į gretimą gyvenamąjį užstatymą, o

kalaujanti maniežo tipologija – derinys, kuriam reikėjo aiškaus

šalia formuojama erdvė užbaigiama žaliąja zona, kuri

principo. Juo tapo vizualinis pastato mastelio smulkinimas.

sukuria papildomą atstumą iki kaimyninių pastatų.

„Siekėme, kad pastatas taptų ne tik sporto infrastruktūros

Ypatingą reikšmę turi Žirmūnų gatvė – ji yra pagrindinė urba-

objektu, bet ir natūralia miesto audinio dalimi, kuriančia ryšius

nistinė ašis. Iš kitos pusės, pakrantės atžvilgiu, suformuotos

su Tuskulėnų dvaru ir memorialiniu kompleksu, Nerimi ir Žir-

skaidrios pastato erdvės, kuriančios santykį su gamtiniu kar-

mūnais“, – sako „IMPLMNT architects“ komanda.

kasu ir pėsčiųjų bei dviračių trasa.

Architektūrinę išraišką lėmė keli veiksniai:

Sklypas išliko pralaidus ir atviras visuomenei, o suformuotos

›

teritorijos charakteris,

properšos, arba lauko koridoriai, funkciniu atžvilgiu nenutrau-

›

urbanistinis mastelis,

kia ryšio tarp urbanizuoto Žirmūnų rajono ir žaliosios Neries

›

maniežo funkcija.

pakrantės. Laiptai, vedantys nuo gatvės link pakrantės, skirti ne tik praeiti – juose integruotos žaliosios zonos, todėl jie natū-

Pastato tūriai išdėstyti taip, kad sklype atsirastų vizualiniai

raliai virsta poilsiui skirta viešąja erdve. Šalia esanti kavinė

koridoriai, jungiantys Žirmūnų gatvę su upe. Suformuotos vie-

taip pat formuoja traukos tašką. O sklypo šiaurinėje ir pietinėje

šosios erdvės siejamos su pėsčiųjų jungtimis – taip sustiprėjo

dalyse projektuotos ramesnio pobūdžio poilsiui pritaikytos

ryšys su Nerimi, o komplekso mastelis vizualiai susmulkėjo.

žaliosios zonos.

117

| objektas |

Lengvosios atletikos maniežas pagal Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos standartus

Geriausiai projektą įvertinti gali sporto bendruomenė Vilnius tokio masto ir kokybės lengvosios atletikos infras-

Naujasis maniežas projektuotas pagal Tarptautinės lengvo-

truktūros laukė ne vieną dešimtmetį. Todėl Vilniaus vystymo

sios atletikos federacijos standartus. Pagrindinis funkcinis plo-

kompanija šį dėmesį vertina ne kaip spaudimą, o kaip atsako-

tas sieks 7,7 tūkst. kv. m, pagalbinės patalpos – dar 3,4 tūkst.

mybę užtikrinti, kad miestas gautų objektą, kuris sėkmingai

kv. m.

bus naudojamas daugelį metų.

Didžiojoje pagrindinėje erdvėje sportininkams bus įreng-

Vystytojai glaudžiai bendradarbiauja tiek su būsimu opera-

tas 200 m ilgio šešių takelių bėgimo takas, 60 m ilgio aštuonių

toriumi, tiek su Lietuvos lengvosios atletikos federacija ir kitais

takelių sprinto takas, šuolių į aukštį, į tolį ir trišuolio sektoriai,

sporto bendruomenės atstovais. Šis žingsnis – signalas, kad

šuolių su kartimi bei rutulio stūmimo sektoriai.

bendruomenės įtraukimas yra ne tik kūrėjų-architektų pareiga, bet ir vystytojų atsakomybė, siekiant užtikrinti kokybišką miesto

Apšilimo erdvėje numatytas 60 m ilgio keturių takelių

plėtrą ir atnaujinimą.

bėgimo takas apšilimui, tolimųjų metimų (ieties, disko) ir rutulio stūmimo sektoriai, taip pat dvi sporto salės ir papildoma salė aukšto meistriškumo atletams.

„Mums svarbu, kad galutinis rezultatas atitiktų ne tik techninius ir statybinius reikalavimus, bet ir realius būsimų naudotojų poreikius. Nuolatinis dialogas leidžia priimti labiau pagrįstus

Antrame aukšte suprojektuotas balkonas, kuris gali tapti tiek VIP tribūna, tiek treniruočių erdve mažiesiems.

sprendimus ir užtikrinti, kad užbaigus statybas Vilnius turėtų modernų, funkcionalų ir tarptautinius standartus atitinkantį lengvosios atletikos centrą“, – sako J. Macys.

Sporto normatyvų ir kūrybinės laisvės pusiausvyra

Tiek projekto valdymo komandoje, tiek rangovų komandose retai dirba aukščiausio lygio lengvosios atletikos specialistai.

Architektų komanda pripažįsta, kad praktikoje įprastai tenka

Todėl Vilniaus vystymo kompanija rinkosi kryptį, kurioje gali

balansuoti tarp griežtai standartizuotų reikalavimų ir kūrybinės

remtis žmonėmis, kasdien naudosiančiais šią infrastruktūrą ir

laisvės. Projektuojant Žirmūnų lengvosios atletikos maniežą

geriausiai suprantančiais savo sporto šakos specifiką.

WA standartai buvo privalomi, norint sėkmingai įgyvendinti projektą. Vis dėlto jie neeliminavo kūrybinės laisvės.

„Jų įžvalgos padėjo įvertinti sprendimus ne tik iš techninės ar statybinės, bet ir iš praktinės sporto perspektyvos. Nors konsul-

„Nors dalies pastato tūrių ir vidaus erdvių matmenys buvo griežtai apibrėžti funkcinių poreikių, reikšmingą projekto dalį

tacijos nekeitė esminės projekto krypties, jos turėjo reikšmingą įtaką daugeliui konkrečių sprendimų“, – papildo J. Macys.

pavyko išlaikyti atvirą architektūrinei interpretacijai. Ieškojome tūrių tarpusavio santykio, proporcijų, jų ryšio su aplinka,

Aukšto meistriškumo sporte labai svarbios net iš pirmo

medžiagiškumo ir fasadų išraiškos. Taip pat daug dėmesio sky-

žvilgsnio menkos detalės, tokios kaip treniruočių zonų organi-

rėme pastato atvirumo temai, natūralios šviesos patekimui į

zavimas, erdvių funkcionalumas, įrangos išdėstymas ar spor-

vidaus erdves“, – teigia architektė Greta Brimė.

tininkų judėjimo logika. Kartais būtent jos lemia, ar tam tikra erdvė bus patogi kasdien naudoti, ar liks nefunkcionali.

Vis dėlto iššūkių taip pat netrūko. Architektai pripažįsta, kad tiksliai suprasti šio specifinio sporto poreikius buvo sudėtinga

„Galutinis šio objekto vertintojas bus ne projekto komanda

užduotis. Tačiau tai ir buvo įdomiausia dalis – atrasti urbanisti-

ar rangovas, o sportininkai, treneriai ir visa lengvosios atletikos

nio konteksto, architektūrinio tūrio ir nepriekaištingo funkcinio

bendruomenė“, – teigia Vilniaus vystymo kompanijos projekto

realizavimo sprendimą.

vadovas.

118

2026 Vilniaus projektai

| objektas | Architektai daug dėmesio skyrė pastato atvirumui ir natūralios šviesos patekimui į vidaus erdves

Užbaigto lengvosios atletikos maniežo Žirmūnuose vizualizacija 119

PERVERSMAS VONIOS KAMBARYJE. Naujos kartos unitazas su integruotu bakeliu Vonios kambarys yra neatsiejama kiekvienų namų dalis. Projektuojant šiuolaikinius būstus jam keliami vis aukštesni reikalavimai. Jis turi būti estetiškas, ergonomiškas, lengvai prižiūrimas ir maksimaliai efektyviai išnaudoti kiekvieną kvadratinį centimetrą. Tai gana sunku padaryti naudojant tradicinius sprendimus, todėl vonios kambario produktų projektuotoja ir gamintoja „Roca“ sukūrė unikalią inovaciją – „Avant“ unitazą. Integruotas bakelis, aptakus dizainas ir inovatyvios technologijos atveria daugiau galimybių kuriant įvairaus dydžio vonios kambarius, kartu užtikrinant aukštą higienos ir komforto lygį. „Viskas viename“ dizainas

Visos plovimo sistemos yra integruotos unitazo viduje, todėl ma-

Inovatyvus dizainas, kuriame bakelis integruotas į unitazo du-

žėja pratekėjimo rizika, o visi komponentai lengvai prieinami ir

benį, leidžia efektyviau išnaudoti vonios kambario erdvę, palen-

keičiami. Lengvai nuimama sėdynė palengvina kasdienę priežiū-

gvina jos įrengimą ir priežiūrą. Esant mažesniam vandens slė-

rą, kas leidžia ne tik taupyti laiką, bet ir išlaikyti aukštą higienos

giui, stabilų veikimą užtikrina elektrinė modelio versija, o „Roca

lygį visą įrenginio naudojimo laikotarpį.

Rimless® Vortex“ vandens paskirstymo sistema optimizuoja vandens srautą, todėl dubuo nuplaunamas tolygiai ir be purslų.

Pritaikyta kiekvienam vonios kambariui

Unikalus unitazo dizainas ir išskirtinė glazūra užtikrina galingą,

Skirtingo dydžio vonios kambariams „Roca“ siūlo du „Avant“

15 % tylesnį nuplovimą bei maksimalią švarą, nes nešvarumai ir

modelius – pastatomą ir pakabinamą. Dėl į unitazo dubenį inte-

bakterijos lengvai nuslysta paviršiumi. Lėto nusileidimo sėdynė ir

gruoto bakelio šis sprendimas užima iki 20 cm mažiau vietos nei

dangtis užsidaro švelniai bei tyliai, todėl vonios kambaryje suku-

įprasti unitazai, o jo montavimas tampa paprastesnis: be atskiro

riama ramesnė ir jaukesnė aplinka.

potinkinio bakelio ir sudėtingų sienos modifikacijų. Tai ypač aktualu renovuojant vonios kambarį arba siekiant sumažinti mon-

Patogumas kiekvieną dieną

tavimo darbų apimtį. Pastatomame modelyje atsisakius išorinio

Naujos kartos unitazas yra sukurtas patogiam ir intuityviam

bakelio, o pakabinamame – nuleidimo plokštės, sukuriamas vien-

naudojimui. Šoniniai valdymo mygtukai leidžia pasirinkti vieną

tisas, minimalistinis vonios kambario interjeras, kuriame estetika

iš dviejų vandens taupymo režimų – visą arba dalinį nuplovimą.

dera su funkcionalumu. „Roca“ yra Europos, Lotynų Amerikos ir Indijos rinkos lyderė, nuolat formuojanti vonios kambario inovacijų tendencijas. Nuo 1917 metų veikianti įmonė derina tradicijas su pažangiomis, aplinkai draugiškomis technologijomis ir siūlo efektyvius sprendimus architektūros, statybos bei interjero dizaino profesionalams. Šiandien „Roca“ veikia daugiau nei 170 šalių ir valdo 78 gamyklas visame pasaulyje.

www.export.roca.com

| objektas |

Lukas BLEKAITIS

YOUDĖK interjeras, vedantis į išorę, arba kaip lankytojus sužavėti vaizdu už lango 122

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

Ričiardo Noriūno nuotr.

Interjeras įprastai kuriamas tam, kad patrauktų žvilgsnį, sudomintų, leistų viduje pasijausti gerai. Tačiau yra erdvių, kuriose didžiausia prabanga – išorė. Tuomet interjero architektui tenka ne konkuruoti su aplinka, o sąmoningai atsitraukti – sukurti foną, kuris padėtų atsiskleisti miesto panoramai ir sustiprintų ryšį tarp žmogaus ir kraštovaizdžio. Šiais principais sukurtas vieno įspūdingiausių baseinų Vilniuje interjeras.

123

| objektas |

Iš treniruoklių salės atsiveria plati panorama į Vilniaus miestą

Misija – neužgožti atsiveriančių vaizdų Sostinės Rinktinės g. iškilęs „Business Stadium Central“ – vienas ryškiausių biurų projektų Lietuvos istorijoje. Pastatą projektavo pasaulinio garso architektūros studija „Zaha Hadid Architects“ iš Londono, kurios kūryba garsėja dinamiškomis formomis, skulptūriška architektūrine kalba ir inovatyviais erdviniais sprendimais. Projekto plėtotoja „Hanner“ pastate pasiūlė ir pirmąjį šalyje baseiną viršutiniuose verslo centro aukštuose, kur įsikūrė YOUDĖK veiksmo centras, siūlantis įvairias sveikatingumo paslaugas. Šio centro interjero projektavimas buvo patikėtas UAB „Elmarsa“, kurios komandai teko neeilinė užduotis sukurti aukščiausios klasės lankytojo patirtį formuojančią aplinką. „Objektas tikrai išskirtinis, nes daugelis rangovų neturėjo patirties įrengiant baseiną viršutiniame pastato aukšte, tad teko daug diskutuoti, tartis su partneriais ir užsakovais. Prie sunkumų prisidėjo ir medžiagų užkėlimas į viršutinius aukštus be lifto, ir vietos trūkumas, siekis funkcionaliai ir naudingai išnaudoti kiekvieną erdvę“, – teigia „Elmarsos“ projektavimo skyriaus vadovas architektas Linas Mackevičius. Sveikatingumo centras išnaudoja vieną svarbiausių pastato pranašumų – išskirtinius vaizdus į Vilniaus panoramą. Baseino erdvėje miesto horizontas tampa interjero dalimi, o sporto salėse beveik 360 laipsnių panorama formuoja nuolat besikeičiantį foną, kartu užtikrindama funkciškai patogų ir emociškai patrauklų lankytojo potyrį. „Klientas norėjo sukurti prestižinės klasės veiksmo centro interjerą, kuriame lankytojas jaustųsi jaukiai, lyg namuose. Tad projektuojant nutarta eiti išskirtinės kokybės ir jaukumo, ramumo keliu. Kadangi pagal pastato architektūrinius sprendimus basei-

papildyti: vietoje futuristinės estetikos pasirinktos natūralios

nas buvo numatytas 8 pastato aukšte, o treniruoklių ir treniruočių

medžiagos, šilta spalvų paletė ir santūrūs architektūriniai akcen-

salės 9 aukšte, vienas pagrindinių iššūkių buvo išryškinti vaizdus

tai, leidžiantys atsiskleisti pačiam pastatui.

pro langus ir neužgožti jų interjeru“, – pasakoja L. Mackevičius. Kaip teigia architektas, tokioms erdvėms kaip drabužinės ar „Business Stadium Central“ kompleksui būdingi lenkti fasadai,

baseinai esmines funkcines plano vietas padiktavo struktūriniai

išraiškingos konsolės ir vientisa stiklo architektūra sukūrė išskir-

pastato sprendimai – laiptinių, liftų vietos, padėtis pasaulio šalių

tinį miesto dominantės įvaizdį, o kartu iškėlė itin aukštus reikala-

atžvilgiu, vaizdai pro langus. Baseinų ir sūkurinių vonių formas

vimus visiems interjero projektavimo sprendiniams.

taip pat nulėmė pastato architektūra – lenktas fasadas, stiklinis smailus pastato kampas.

Nestandartinė pastato geometrija lėmė ir daugelį funkcinių sprendimų – nuo baseinų formų ir SPA erdvių planavimo iki pano-

„Tai pabrėžėme ir konkrečiais sprendiniais. Panoraminiai lan-

raminių langų integravimo į lankytojo patirtį. Interjero autoriai

gai paskatino projektuoti baseino kraštą, per kurį liejasi vanduo,

pasirinko nekonkuruoti su ekspresyvia architektūra, o ją subtiliai

taip sukuriant optinę begalybės iliuziją (angl. infinity pool). Tuo

124

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

metu kuriant estetinius sprendinius nebuvo siekiama rištis prie

konstrukcinės dalies projektuotojas bei baseinų technologinės

modernaus stiklinio fasado, o veikiau nuspręsta atvirkščiai –

dalies projektuotojai ir rangovai. Mums, interjero projektuotojams,

pasiūlyti atspirtį stiklui, naudoti šiltas, natūralias medžiagas“, –

liko pagrindinė užduotis – pakoordinuoti technologinius spren-

priduria L. Mackevičius.

dinius ir koncentruotis į funkcinius bei estetinius aspektus“, – teigia architektas.

Teko ieškoti netradicinių sprendimų Funkcinis planavimas pareikalavo itin kruopštaus lankyKadangi baseinas viršutiniame biurų pastato aukšte yra išskirti-

tojų srautų modeliavimo. Atskirai suprojektuotos vyrų, moterų

nis, brangus ir techniškai sudėtingas sprendimas, ribotame plote

ir šeimų drabužinės, aiškiai suformuoti ryšiai tarp persirengimo

interjero architektams teko ieškoti vietos baseinų persipylimo

zonų, baseinų, dušų ir sporto salių leido sumažinti srautų susikir-

talpykloms ir kitiems sudėtingiems technologiniams įrenginiams.

timus bei pagerinti patalpų ergonomiką.

„Tam išnaudojome skirtingus grindų lygius, suformuotą tech-

Vaikų mokomasis baseinas įrengtas greta šeimų drabužinės,

ninį pusaukštį po grindimis aplink baseiną. Puikų darbą atliko

atokiau nuo pagrindinio plaukimo baseino. Toks sprendimas leido

125

| objektas |

atskirti skirtingo intensyvumo veiklas, sumažinti triukšmo sklaidą ir užtikrinti komfortiškesnę aplinką tiek šeimoms, tiek individualiems lankytojams. Devintajame aukšte esančios sporto erdvės taip pat suprojektuotos aiškiai zonuojant funkcijas. Kardiotreniruoklių, funkcinių ir grupinių treniruočių zonos išdėstytos taip, kad judėjimas tarp jų būtų intuityvus, o skirtingo pobūdžio veiklos netrukdytų viena kitai.

Kvietė montuotojus iš JAV Projektuojant baseino zoną ypatingas dėmesys skirtas hidroizoliacijai ir dangų saugumui. Grindims pasirinktos aukščiausius neslidumo reikalavimus atitinkančios keraminės plytelės, o specialūs latakų, laiptų ir kampų gamykliniai elementai leido užtikrinti tiek estetinį vientisumą, tiek ilgaamžiškumą. Vienas sudėtingiausių techninių mazgų buvo persipilančio baseino krašto sprendimas. Preciziškai suprojektuoti vandens surinkimo latakai, kampų sujungimai ir apdailos detalės tapo svarbia kokybiško įrengimo dalimi bei padėjo išlaikyti architektūrinį erdvės švarumą. Drėgnose zonose už hidroizoliaciją ne mažiau svarbi buvo ir akustika. Kadangi baseino patalpose dominuoja kieti garsą atspindintys paviršiai, lubose panaudoti du akustiniai sluoksniai – garsą sugeriančios plokštės ir aliumininės juostelės. Toks sprendimas sumažino aidėjimą ir pagerino akustinį komfortą.

„ Projekto ilgaamžiškumui pasirinktos medžiagos buvo vertinamos ne tik estetikos, bet ir eksploatacinių savybių požiūriu. „Elmarsos“ projektavimo skyriaus vadovas architektas Linas Mackevičius

126

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

127

| objektas |

Aukščiausios kokybės itališka ir ispaniška keramika Architektų ir projekto komandą dėl keraminių dangų pasirinkimo baseino ir SPA zonoms konsultavo UAB „Statybų dailos ambasada“. Viena svarbiausių užduočių buvo rasti sprendimus, kurie tiksliai atitiktų architekto ir užsakovo viziją, tačiau kartu išpildytų itin aukštus saugumo, ilgaamžiškumo bei eksploatacinius reikalavimus. Projektui pasirinkti Ispanijos gamintojo „Cerámica Mayor“ ir Italijos gamintojo „Ceramiche Caesar“ gaminiai. „Cerámica Mayor“ vertinama dėl inovatyvių baseinų sprendimų, aukštos techninės kokybės ir šiuolaikiško dizaino. „Ceramiche Caesar“ gaminiai papildo bendrą projekto medžiagų koncepciją, pasižymėdami subtilia estetika, kruopščiai parinktomis paviršių ir formų kolekcijomis, patikimais techniniais sprendimais. „Tokiuose projektuose svarbi ne tik estetika, bet ir sprendinių patikimumas bei ilgaamžiškumas, nes bet kokios klaidos ar vėlesni taisymai eksploatuojant yra itin sudėtingi. Todėl kiekvienas pasirinkimas turi būti gerai pasvertas ir suderintas su visomis sistemos dalimis“, – teigia „Statybų dailos ambasada“ atstovė Inga Baranauskaitė. Anot jos, baseino aplinka – viena sudėtingiausių eksploatacinių sąlygų: čia nuolat veikia drėgmė, temperatūrų svyravimai, baseinų chemija ir intensyvus valymas. Dėl šios priežasties nėra vietos atsitiktiniams ar tik estetiniais kriterijais paremtiems sprendimams. Akmens masės plytelės pasižymi itin mažu vandens įgeriamumu, aukštu atsparumu dėvėjimuisi bei cheminiam poveikiui, o specializuoti „Cerámica Mayor“ sistemos elementai padeda išvengti silpnų vietų, kurios dažniausiai atsiranda nestandartiniuose mazguose.

128

2026 Vilniaus projektai

Devintajame aukšte esančios sporto erdvės suprojektuotos aiškiai zonuojant funkcijas

| objektas |

„Projekto ilgaamžiškumui pasirinktos medžiagos buvo vertinamos ne tik estetikos, bet ir eksploatacinių savybių požiūriu. Garinėje pirtyje panaudotas vientisas natūralaus akmens sprendinys sumažino siūlių skaičių, palengvino priežiūrą ir pagerino higieną. SPA zonose naudotos ir nestandartinės medžiagos. Saunoje integruota Himalajų druskos blokelių siena, o dalis keraminių plytelių buvo specialiai frezuotos pagal individualų projektą, siekiant tiksliai suformuoti kampus ir išlaikyti vientisą medžiagiškumą“, – pasakoja L. Mackevičius. Vienu iš techniškai sudėtingiausių interjero elementų tapo stiklinė sūkurinės vonios siena, atkurianti pastato fasado geometriją. Tokie individualūs sprendimai reikalavo itin tikslaus projektavimo, gamybos bei montavimo koordinavimo tarp skirtingų tarptautinių tiekėjų. Pavyzdžiui, sūkurinės vonios stiklinės sienos stiklai užsakinėti iš Italijos, o montuotojai atvyko net iš Jungtinių Amerikos Valstijų. „Kadangi tiek užsakovas yra ne naujokas baseinų ir sporto srityje, tiek mes turime didelę patirtį, buvo lengva rasti bendrą kalbą ir pasiekti visus tikslus. Džiaugiuosi sklandžiu bendradarbiavimu ir nuolatiniu komandiniu darbu, kuris davė geriausią rezultatą ir išskirtinį įgyvendinimo sprendimą“, – priduria architektas.

UAB „Elmarsa“ – ilgametę projektavimo ir statybų patirtį turinti profesionalų komanda, projektuojanti ir įgyvendinanti įvairaus dydžio komercinių ir visuomeninių objektų interjerus. Įmonė padėjo įsikurti daugybei restoranų, biurų, parduotuvių, sporto klubų. „Elmarsa“ architektai paruošia nuodugnius interjero Panoraminiai langai paskatino projektuoti baseino kraštą, per kurį liejasi vanduo, taip sukuriant optinę begalybės iliuziją

dizaino projektus nuo pirminio suplanavimo iki inžinerinių sprendinių ir dekoro elementų, o apdailos komanda kruopščiai suvaldo įrengimo procesus.

129

Verslo ir profesinio mokymo sinergija: ŠVOK klasės Klaipėdos Ernesto Galvanausko centre ugdo kompetentingus profesionalus Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) specialistų paklausa Klaipėdos regione paskatino Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centrą (GPMC) tobulinti savo mokymo programą – 2026 m. pradžioje kartu su verslo atstovais jis įrengė tris ŠVOK klases, moderniausias tokio profilio mokymo erdves Lietuvoje.

Auganti specialistų paklausa Klaipėdoje

Sulaukė reikšmingo pokyčio

Užimtumo tarnybos duomenys rodo aiškų signalą – kvalifikuo-

Pokytį paskatino Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asoci-

tų ŠVOK montuotojų specialybė Klaipėdos regione yra aktuali ir

acija ir jos direktorius Darius Jokubauskas, pasiūlęs bendradar-

labai reikalinga. Šilumos siurbliai, rekuperacinės vėdinimo siste-

biauti su ŠVOK srities verslo atstovais. Asociacija kartu su GPMC

mos, oro kondicionavimas, ekologinio valymo įrenginiai – tai mo-

sukvietė aštuonių verslų atstovus į visos dienos diskusiją, kuri

dernaus būsto sudedamosios dalys, kurių montavimo ir priežiū-

baigėsi konkrečiais sprendimais – įkurti modernias, profesiona-

ros specialistų rinkoje stinga.

liam mokymui skirtas tris ŠVOK klases.

GPMC direktorė doc. dr. Dalia Martišauskienė situaciją įverti-

„Norėjome įsitikinti, ar mes su šiais verslais būsime pajėgūs

no konkrečiai: iki 2026 metų pradžios centras šildymo, vėdinimo

kokybiškai vykdyti mokymus. Tai labai svarbu, kad į rinką išeitų

ir kondicionavimo montuotojų programos nevykdė. Tačiau gyven-

specialistai, atitinkantys darbo rinkos reikalavimus“, – pasakoja

tojų ir verslo poreikiai paskatino pokytį.

direktorė.

„Orientuojamės į šiuolaikinį modernų būstą, atsižvelgiame į

Prie projekto prisijungė „Biotechnologijos grupė“, REMS

klimato kaitą, ekologiją ir tvarumą, todėl siekiame tvarios, ekolo-

GmbH & Co KG, „Tenko Baltic“, TECE BALTIKUM, „Ekoklima“,

giškos ir ekonomiškos šildymo sistemos. Tai aktualu kiekvienam

EKO2ŠILUMA, „Comfort Heat“ ir „Ergovent“. Kiekviena įmonė ne

gyventojui. Todėl turime pradėti nuo kokybiško profesionalų ug-

tik padovanojo įrangą, bet ir atliko praktinius mokymus – kaip su

dymo“, – sako direktorė D. Martišauskienė.

ja dirbti ir kaip perteikti žinias mokiniams.

130

2026 Vilniaus projektai

Mokymo turinys orientuotas į ateities pažangą ir tvarumą ŠVOK programą centre dėstantis mokytojas Martynas Kasperavičius – specialistas, plėtojantis verslą šioje srityje ir asmeniškai sumontavęs visą mokyklai padovanotą įrangą. Jo požiūriu, sektoriaus kryptis yra aiški. „Pereinama prie tvaresnių ir efektyvesnių ŠVOK sprendimų. Dėl to mokymo turinys sutelktas ne tik į pagrindinių montavimo darbų mokymus, bet ir siekiama supažindinti mokinius su moderniausiomis technologijomis ir ateities sprendimais, skiriant

Specialistas, gebantis ne tik įrengti, bet ir suderinti, diagno-

dėmesį jų parinkimui, montavimui ir integravimui į hibridines

zuoti bei prižiūrėti sistemas, darbo rinkoje šiandien yra kur kas

sistemas. Norime, kad mokiniai suprastų visos sistemos veikimo

paklausesnis.

principus ir energinį efektyvumą“, – sako M. Kasperavičius.

Klaipėdos regionui taip pat svarbi klimato aplinka – didesnė

Tai apima geoterminio šildymo sprendimus, rekuperacinę

oro drėgmė, stipresni vėjai, agresyvesnės sąlygos įrangai kelia

ventiliaciją, hibridines sistemas, leidžiančias derinti esamą inf-

papildomus reikalavimus tiek renkantis sistemas, tiek jas mon-

rastruktūrą su naujomis technologijomis.

tuojant ir eksploatuojant. „Mokymo centre šie aspektai integruojami į praktines užduo-

Pastato valdymo sistemos ir pajūrio regionas: dvi specifinės kompetencijos

tis ir realius pavyzdžius, kad mokiniai suprastų, kaip sprendimai

Moderniuose pastatuose ŠVOK sistemos integruojamos į

kytojas.

turi būti pritaikomi konkrečioms regiono sąlygoms“, – aiškina mo-

pastato valdymo sistemas (BMS). M. Kasperavičius šią kompetenciją tikslingai integruoja į mokymo procesą: „Mokymuose vis

Ilgalaikė partnerystė ugdo pažangų specialistą

daugiau dėmesio skiriama sistemų paleidimui, derinimui ir jų in-

Ernesto Galvanausko mokymo centro ir verslo partnerių ben-

tegracijai į pastato valdymo sistemas (BMS). Akcentuojame pas-

dradarbiavimas rodo, kad darbo jėgos trūkumo problemą galima

tatų eksploataciją ir priežiūrą, nes praktikoje būtent šiame etape

spręsti tikslingai – kai verslas investuoja į mokymo infrastruktū-

dažniausiai išryškėja sistemos veikimo kokybė ir galimi sprendi-

rą ir aktyviai prisideda prie ugdymo turinio formavimo. Augantys

mų trūkumai.“

energinio efektyvumo reikalavimai ir perėjimas prie atsinaujinančių šaltinių garantuoja, kad ŠVOK specialistų paklausa artimiau-

Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė doc. dr. Dalia Martišauskienė

siais metais tik augs. „Įmonių indėlis nesibaigė įrangos perdavimu – jos dalyvauja tęstinėse diskusijose, išsako lūkesčius mokymo kokybei ir nurodo, kokių kompetencijų reikia darbo rinkoje. Mūsų tikslas – suteikti galimybes absolventui iškart įsilieti į darbo rinką arba kurti savarankišką verslą Klaipėdos regione be papildomų darbdavio investicijų“, – sako doc. dr. D. Martišauskienė. Centro direktorė šį tikslą laiko esmine mokymo programos sąlyga: „Tai verslo ir profesinio mokymo sinergija. Tik jos padedami galime pasiekti tikrą sėkmę, kad mokymus baigę specialistai iš karto įsilietų į darbo rinką ir išeiti su pilnu bagažu žinių.“

www.gpmc.lt

131

Tvarių namų sprendimas:

biologinis nuotekų valymas su „BioTornado“ Rengiant individualaus namo projektą ir statant daug dėmesio skiriama pastato energiniam efektyvumui, tvarioms medžiagoms ir inžinerinių tinklų ilgaamžiškumui. Vis dėlto ekspertai pažymi, kad, renkantis valymo įrenginius, pagrindiniu atrankos kriterijumi išlieka pradinė įrenginio kaina. Praktika rodo, kad dėl tokio požiūrio įrenginio eksploatacijos išlaidos gali būti didesnės, gedimai dažnesni, sistemos naudojimo laikas trumpesnis. Tad, iš pradžių sutaupius, visu įrenginio naudojimosi laikotarpiu išlaidos neretai yra gerokai didesnės.

Trys ilgaamžiškumo kriterijai

Kalbant apie valymo parametrus, UAB „Biotechnologijos gru-

Renkantis kokybišką valymo įrenginį, būtina atsižvelgti į tris

pės“ projektų vadovas Kęstutis Dakinevičius pabrėžia, kad bio-

esminius ilgaamžiškumo kriterijus: medžiagų kokybę, valymo

loginiams valymo įrenginiams „BioTornado“ suteikiama 10 metų

parametrus ir eksploatavimą. Pirmiausia, ypač svarbi sistemos

garantija. Jie gaminami iš aukščiausios kokybės polipropileno,

konstrukcija. Korpusas turi būti atsparus grunto apkrovoms, drė-

kuris yra atsparus aplinkos poveikiui, korozijai, taip pat chemi-

gmei, temperatūrų svyravimams ir agresyviai cheminei aplinkai.

niam poveikiui, o įrenginio eksploatavimo trukmė gali siekti 50 ir

Tinkamai suprojektuota ir patikima sistema yra pritaikyta įpras-

daugiau metų. Įrenginys ilgus metus išlaiko aukštus valymo para-

tam kasdieniam naudojimui, todėl gyventojams nereikia keisti

metrus ir atitinka aplinkosaugos reikalavimus.

įprastų buitinės chemijos naudojimo įpročių. Tai užtikrina dides-

Ilgaamžė nuotekų valymo sistema turi ne tik ilgai veikti, bet

nį kasdienį komfortą, o kartu padeda išlaikyti stabilų sistemos

ir garantuoti stabilius, teisės aktų reikalavimus atitinkančius iš-

veikimą ir mažesnį jos nusidėvėjimą.

valymo parametrus visą eksploatavimo laikotarpį. Toks įrenginys

132

2026 Vilniaus projektai

Įmonės archyvo nuotr.

ypač aktualus nuolat griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams. Pavyzdžiui, „BioTornado“ įrenginiai užtikrina iki 98 % nuotekų išvalymo efektyvumą. „BioTornado“ valymo rodiklių palyginimas su leidžiamomis normomis Leidžiamoji riba

„BioTornado“ valymo rodikliai

Bendrasis azotas (Nb)

25 mg/l

16,3 mg/l

Bendrasis fosforas (P)

5 mg/l

1,56 mg/l

Dėl žemo našumo valymo sistema gali pradėti skleisti nemalonų kvapą arba užteršti gruntą, todėl tokie įrenginiai tampa nebetinkami naudoti. Juos būtina demontuoti ir įsigyti naują sistemą. Tam ne tik reikia papildomų investicijų, bet ir suardoma ilgai puo-

Tokie aukšti valymo rodikliai leidžia įrangai atitikti galiojančius

selėta aplinka: danga, veja ir želdynai. Tokio atnaujinimo kaina

aplinkosaugos reikalavimus ir išlikti konkurencingai net ir griež-

dažniausiai gerokai viršija pradinę investiciją į kokybišką ir tinka-

tėjant valymo standartams. Dėl šios priežasties, atsinaujinus tei-

mai parinktą sistemą.

sės aktams, keisti „BioTornado“ nereikia.

Lyginant žemos kainos ir ilgaamžius valymo įrenginius, pastebi-

Trečiasis ilgaamžiškumo kriterijus – tinkama eksploatacija.

mi ryškūs techninės priežiūros skirtumai. Kokybiškai valymo siste-

Kad valymo sistema būtų kokybiška, įprastai pakanka kartą per

mai pakanka užsakyti priežiūros paslaugas 1–2 kartus per metus.

metus atlikti perteklinio dumblo nusiurbimą ir patikrinti įrenginio

Pigiems, mažesnio tūrio valymo įrenginiams gali prireikti techni-

veikimą. Tokia priežiūra padeda išvengti sistemos perkrovų ir iš-

nės priežiūros paslaugų 3 ar net 4 kartus per tą patį laikotarpį.

laikyti stabilų valymo efektyvumą be didelių eksploatavimo išlaidų.

Kainos ir kokybės dilema

Inžineriniai sprendimai individualiam namui Renkantis tinkamą valymo įrangą svarbu nesivadovauti vien tik

Nors valymo įrenginiai vis dar vertinami tik kaip papildoma

žemos kainos kriterijumi. Rekomenduojama pasidomėti valymo

išlaidų eilutė bendroje statybų projekto sąmatoje, vis dėlto ilga-

sistemų techninėmis galimybėmis, kreiptis bent į kelias įmones

laikėje perspektyvoje toks pasirinkimas dažnai neatitinka realių

ir palyginti jų pasiūlymus tarpusavyje. Taip pat tikslinga kviesti

užsakovo lūkesčių.

profesionalus atlikti objekto apžiūrą vietoje, įvertinti individualų

„Dažniausiai pigiausiai kainuojantis valymo įrenginys nepasiekia reikiamų aplinkosaugos rodiklių, ypač vertinant bendrojo

poreikį ir pagal jį pritaikyti tinkamiausią, ilgalaikėje perspektyvoje efektyviausiai veikiantį sprendimą.

azoto ir fosforo junginių koncentraciją išvalytose nuotekose. Taip

Individualių namų projektuotojams ir statytojams būtina į nuo-

pat tokių sistemų našumas įprastai yra ribotas, o technologinės

tekų tvarkymą žvelgti kompleksiškai. Tinkamai parinkta įrenginio

galimybės negali užtikrinti stabilaus įvairių buitinių teršalų skai-

vieta atokiau nuo terasų, želdynų ar tvorų užtikrina patogesnį ir

dymo. Dėl to gyventojams dažnai tenka prisitaikyti prie įrenginio

lengvesnį privažiavimą priežiūros metu. Prieš montuojant įrangą

veikimo ypatumų: riboti tam tikrų buityje naudojamų priemonių

turėtų būti atlikti visi grunto tyrimai ir parinktas tinkamiausias iš-

pasirinkimą ar keisti vandens naudojimo įpročius“, – teigia K. Da-

valyto vandens infiltracijos sprendimas. Šiuo metu vienas popu-

kinevičius.

liariausių būdų – kokybiškai išvalytas nuotekas panaudoti vejai ar želdiniams laistyti, taip efektyviau tausojant vandens išteklius ir mažinant eksploatavimo sąnaudas. Tokiu būdu nuotekų tvarkymo sprendimas tampa ne atskiru inžineriniu elementu, o tvaraus ir ilgaamžio individualaus namo dalimi.

www.biotornado.lt

133

| objektas |

Lukas BLEKAITIS

Kai susiduria du skirtingi pasauliai: „Senamiesčio sodai“ atveria oazę Vilniaus centre

134

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

Vilniaus stoties rajonas šiuo metu išgyvena lūžį, kai buvusios uždaros geležinkelio ir pramoninės teritorijos sparčiai atveriamos miestui. Nors iš pirmo žvilgsnio tai visiškai urbanizuota teritorija vienoje aktyviausių sostinės zonų, čia kylantis „Senamiesčio sodų“ būsto projektas yra pasiruošęs nustebinti bei įrodyti, kad net ir tokiose vietose atsiranda erdvės pasiūlyti gyventojams pabėgimą nuo miesto šurmulio. Objektas

Daugiabučių kvartalas „Senamiesčio sodai“

Vieta

Seinų g. 4, Vilnius

Architektai

„Aketuri architektai“

Komanda

Projekto vadovas Lukas Rekevičius, Projekto architektūros dalies vadovė Milda Rekevičienė, Projekto koordinatorius Julius Šeibokas, architektai: Gabrielė Griušytė, Eimantas Drapanauskis, Valdonė Mitkevičiūtė, Jovita Brinkevičiūtė-Banevičė, Edvinas Voiskunovič, Ieva Marcinonytė, Ramunė Mockapetrytė, Deimantė Tarėlaitė, Samuel Mora Morales, Lukas Sinica

Tvarkybos projektas

Robertas Zilinskas, Ieva Blinstrubienė, Vytenis Zilinskas, Rasa Survilaitė-Staniulienė

Konstrukcijų dalies vadovas

Kristupas Veteris

Vystytojas

„EIKA Development“

Generalinis rangovas

„EIKA Development“

Metai

2024–2027

Nuotraukos

„EIKA Development“

Vizualizacijos

„Aketuri architektai“

135

| objektas |

„Senamiesčio sodai“ – tai prestižinės klasės gyvenamasis kvartalas Seinų gatvėje, vystomas nekilnojamojo turto plėt-

Architektūros akcentas – mastelis

ros bendrovės „EIKA Development“, vos kelių minučių atstumu nuo Vilniaus Senamiesčio. Projektas plėtojamas dviem etapais,

Kompleksas suskirstytas į dvi aiškias urbanistines dalis – rytinę

o bendra investicijų vertė siekia 43 mln. eurų. Šiuo metu vyksta

ir vakarinę. Vakarinėje dalyje, formuojančioje Sodų ir Seinų gatvių

antrojo etapo statybos darbai, kuriuos planuojama pabaigti šie-

sankirtą, projektuotas išraiškingesnis lenktas tūris. Jis akcentuoja

met, o rinkai iš viso bus pasiūlyti 185 įvairaus dydžio būstai ir

vieną svarbiausių įvažiavimų į senamiestį ir kartu subtiliai atkar-

komercinės paskirties patalpos.

toja priešingoje sankryžos pusėje esančio istorinio pastato geometriją.

Kvartalas labiausiai išsiskirs savo urbanistine idėja – suteikti gyventojams visas centrinės miesto dalies teikiamas galimybes,

„Komplekso skaidymas į mažesnius tūrius sprendžia ne tik

kartu kuriant ramią ir privatumą užtikrinančią aplinką. Pėsčiomis

mastelio, bet ir miesto panoramų klausimą. Vietoje vieno didelio

pasiekiami Senamiestis, pagrindinės viešojo transporto stotelės,

užstatymo pasirinkta kelių atskirų pastatų sistema leidžia nau-

kultūros ir laisvalaikio erdvės, tačiau kvartalas sykiu projektuoja-

jai architektūrai natūraliau įsilieti į aplinką ir sušvelninti vizualinį

mas kaip nuo miesto intensyvumo atsitraukusi, želdynų ir vidinių

esamo viešbučio dominavimą miesto siluete“, – sako architektė.

kiemų formuojama gyvenamoji teritorija. Fasadų kompozicijoje svarbų vaidmenį atlieka nuoseklus vie„Studija „Aketuri architektai“ „Senamiesčio sodų“ architektū-

nodų langų ritmas, padedantis naujus pastatus priartinti prie isto-

rinę viziją pradėjo formuoti dar architektūros konkurso metu, kai

rinio miesto mastelio. Tuo pat metu įgilintos terasos ir galerijos

pagrindiniu projektavimo įrankiu tapo išsami urbanistinio ir isto-

suteikia fasadams gylio, kuria šviesos ir šešėlių žaismą bei vizua-

rinio konteksto analizė. Sklypas tarp Sodų, Seinų ir Geležinkelio

liai mažina tūrių mastelį.

gatvių pasižymi itin skirtingais miesto audinio sluoksniais, todėl pagrindiniu tikslu tapo organiškas kvartalo užbaigimas“, – pasakoja studijos architektė ir partnerė Gabrielė Griušytė. Natūralu, kad didžiausias šio projekto iššūkis – ne suprojektuoti atskirus pastatus, o tiksliai perskaityti sudėtingą miesto kontekstą. Apatinėje kvartalo dalyje jau egzistavo susiformavęs istorinis perimetrinis užstatymas, o viršutinėje dominavo vienas masyvus viešbučio tūris. Architektai pasirinko sustiprinti perimetrinio užstatymo principą ir aukštesnėje teritorijos dalyje, taip atkurdami vientisesnę urbanistinę struktūrą. „Turėjome ir gamtinių iššūkių: itin išraiškingą reljefą, intensyviai apžėlusį šlaitą ir pietų kryptį į priešingą pusę nei įspūdingi vaizdai į Senamiestį. Juos sprendėme sklypą dalindami į kelias skirtingų lygių terasas, o kiemo pastatus orientuodami į šlaitą trumposiomis kraštinėmis. Toks sprendimas leido užtikrinti tiek pakankamą šviesos kiekį, tiek puikius vaizdus iš didžiosios dalies butų“, – teigia G. Griušytė. Vienas svarbiausių projektinių uždavinių buvo rasti pusiausvyrą tarp dviejų skirtingų kontekstų – griežtos modernistinės viešbučio architektūros ir dekoratyvaus Vilniaus senamiesčio užstatymo. Tam pasirinkti lakoniški stačiakampiai tūriai papildyti šlaitiniais, netradicinės geometrijos stogais, interpretuojant tradicinį senamiesčio namo siluetą šiuolaikinės architektūros priemonėmis, išlaikant aiškią ir atpažįstamą komplekso tapatybę.

136

2026 Vilniaus projektai

| objektas | Projekto vizualizacija

137

| objektas |

Mediniai langai Senamiesčio aplinkai

„Langams pasirinkta dažyta matinė apdaila, užtikrinanti atsparumą atmosferos poveikiui. Dideli stiklo plotai leidžia

Už medinių langų projektinių sprendinių įgyvendinimą,

efektyviai išnaudoti natūralų apšvietimą, o medinės konstruk-

gaminių gamybą ir jų montavimą šiame projekte buvo atsa-

cijos suteikia galimybę įgyvendinti tiek šiuolaikinės architek-

kinga UAB „Sumeda“. Bendrovė pagal architektų ir projektuo-

tūros, tiek istorinio konteksto reikalavimus“, – pažymi A. Bla-

tojų sprendinius parengė gamybinius brėžinius, pagamino

ževičienė.

individualius gaminius ir sumontavo juos objekte.

„Senamiesčio“ sodų projekte 30 metų patirtį sukaupusi

Projektui pagaminti mediniai langai atitinka A++ energinio

bendrovė pagamino ir netradicines, didelių matmenų medi-

naudingumo klasės reikalavimus, pasižymi aukštomis šilumos

nes konstrukcijas, kurios reikalavo itin didelio tikslumo – kai

izoliacijos savybėmis. Fasaduose, orientuotuose į intensyvaus

kurių aukštis siekia net apie 4 metrus.

transporto gatves, buvo suprojektuoti padidintos garso izoliacijos mediniai langai su specialiais stiklo paketais, leidžiantys gerokai sumažinti išorinio triukšmo skverbimąsi į patalpas. Pasak „Sumeda“ projektų vadovės Alvydos Blaževičienės, tokio pobūdžio objektuose langai yra viena svarbiausių fasado inžinerinių sistemų dalių.

138

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

Siekiant išvengti pernelyg monotoniškos fasadų išraiškos, pir-

„Fasadų medžiagiškumas pasirinktas remiantis ilgaamžiš-

mųjų aukštų zonose ir ugniasienėse panaudotas profiliuotų klin-

kumo principu. Projekte dominuoja natūralaus klinkerio plytos,

kerinių plytų motyvas, interpretuojantis plytų stiliaus pastatus

papildytos šiltų tonų metalo elementais ir mediniais langais. Šios

aplinkinėse Sodų ir Šopeno gatvėse. Šis subtilus akcentas sutei-

medžiagos ne tik dera su aplinkiniais istoriniais pastatais, bet ir

kia fasadams vizualinio gyvumo, tačiau nepažeidžia bendro archi-

kilniai sensta, ilgainiui įgaudamos dar daugiau charakterio“, – pri-

tektūros santūrumo ir vientisumo.

duria G. Griušytė.

Fasadų medžiagiškumas pasirinktas remiantis ilgaamžiškumo principu

juodos spalvos intarpus, kurie pastatui suteiks dar daugiau savitumo. Buvo nuspręsta naudoti 21,5 cm ilgio ir 5 cm aukščio plyteles – toks matmuo tarsi padalina fasadą į mažas deta-

Klinkerio sprendimais šiame projekte rūpinosi vienas

les“, – apie pasirinktus sprendinius pasakoja V. Pališkis.

didžiausių pasaulyje statybinės keramikos gamintojų „Wie-

Bendrovė šiose teritorijose yra įgyvendinusi ne vieną pro-

nerberger“. Kartu su architektais „Senamiesčio sodų“ pro-

jektą, tačiau kiekvienam statomam objektui stengiasi parinkti

jekte nuspręsta naudoti Belgijoje gaminamas „FORUM Prata

išskirtinį sprendimą, patenkinti užsakovų ir architektų lūkes-

Genuanceerd“ plytas, iš kurių Lietuvoje buvo pjaunamos ply-

čius, patiekti medžiagas ir sprendimus, kurie didintų pastato

telės.

vertę ilgalaikėje perspektyvoje.

Pasak „Wienerberger“ atstovybės Lietuvoje pardavimų ir

„Wienerberger“ savo prekių asortimente siūlo keraminius

rinkodaros direktoriaus Vilmanto Pališkio, kitas produktas,

blokus ir čerpes, klinkerines plytas ir plyteles, klinkerines ir

kurį bendrovė tieks šiam projektui, – klinkerinės grindinio trin-

betonines trinkeles, keraminius ventiliuojamuosius fasadus.

kelės „Dresden Riegel“. „Įgyvendinant projektą pasirinktos smėlio spalvos plytelės, kurias gaminant naudojamas spalvotas smėlis, suteikiantis fasadui išskirtinumo. Fasade taip pat bus galima pamatyti

139

| objektas | Projekto vizualizacija

Sukurti ramybę miesto centre Sklype susiduria dvi labai skirtingos aplinkos zonos. Iš vienos pusės pastatai orientuoti į aktyvias Sodų ir Seinų gatves, iš kurių galima jausti aktyvų miesto pulsavimą ir tarsi tapti jo dalimi. Šiaurinėje dalyje sklypą riboja intensyviai apžėlęs šlaitas, veikiantis kaip natūralus barjeras nuo intensyvaus miesto šurmulio, tačiau neužstojantis įspūdingų vaizdų į Senamiestį. „Kiemo korpusų orientavimas trumposiomis kraštinėmis į šlaitą padėjo užtikrinti maksimalų butų skaičių su vaizdais į želdinius ir Senamiestį. Šios dvi skirtingos orientacijos leidžia butų pirkėjams pasirinkti norimą aplinką – šurmuliuojantį miestą ar ramybę. Projekte integruoti želdynai taip pat padeda formuoti mikroklimatą, stiprina privatumo jausmą, kuria kontrastą intensyviam miesto ritmui“, – pažymi architektė. Visa tai užkoduoja ir pats projekto pavadinimas – „Senamiesčio sodai“. Pasak „EIKA Development“ Plėtros departamento direktoriaus Tomo Žiaugros, dar prieš pradedant projektą pastebėtas didelis potencialas šioje vietoje sukurti gyvenamąją vietą žmonėms, kurie vertina galimybę kasdien judėti pėsčiomis, naudotis viešuoju transportu, dviračių infrastruktūra ir gyventi ten, kur visas miestas pasiekiamas ranka. „Ši vieta išsiskiria savo strategine padėtimi. Vienoje pusėje – istorinis Senamiestis, kitoje – sparčiai atsinaujinantis stoties rajonas, kuris šiandien tampa vienu dinamiškiausių miesto centrinių kvartalų. Tikime, kad ilgainiui ši teritorija taps viena patraukliausių gyventi centrinėje Vilniaus dalyje“, – sako pašnekovas.

140

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

Rajono modernizavimo impulsas „Senamiesčio sodai“ taip pat yra stoties rajono platesnės transformacijos dalis. Projektas įprasmina kryptį, kai anksčiau mažiau išnaudotos teritorijos tampa visaverte miesto centro dalimi – jose kuriasi nauji gyventojai ir verslai, plečiasi paslaugų pasiūla, gerėja viešosios erdvės. Pasak T. Žiaugros, tokie projektai prisideda prie miesto gyvybingumo ir didina viso rajono patrauklumą. „Mūsų požiūriu, tvari miesto plėtra vyksta ne plečiant miestą į pakraščius, o kokybiškai atnaujinant jau urbanizuotas teritorijas. Ilgalaikę gyvenamojo būsto vertę pirmiausia kuria vieta, todėl gyvenimas miesto centre, kur daugumą kasdienių poreikių galima pasiekti pėsčiomis, tampa vis aktualesnis, ypač tiems, kurie vertina laiką ir galimybę gyventi arčiau miesto siūlomų paslaugų“, – pažymi jis. Tokiuose projektuose vienu svarbiausių elementų tampa architektūros kokybė. Ilgaamžės medžiagos, santūri estetika, funkcionalus butų suplanavimas ir apgalvotai suprojektuotos bendrosios erdvės padeda kurti patrauklų ir ilgalaikę vertę išlaikantį gyvenamąjį būstą.

141

| objektas |

Išmaniosios saugumo sistemos ramiai kasdienybei

ir teritorijos saugumą, o vaizdo telefonspynės suteikia gyventojams galimybę patogiai ir saugiai valdyti patekimą į pastatą“, – sako E. Verenius.

„Net ir centrinėje miesto dalyje buvo siekiama sukurti

Jo teigimu, realizuojant projektus šalia aktyvių miesto zonų,

aplinką, kurioje gyventojai turėtų ne tik kokybišką būstą, bet ir

svarbiausia rasti tinkamą balansą tarp miesto dinamikos ir

poilsio, laisvalaikio bei bendruomeniškumo vietas“, – priduria

gyventojų komforto. Ramybę pirmiausia užtikrina apgalvoti

T. Žiaugra.

architektūriniai sprendimai – vidiniai kiemai, kokybiška garso

Kad gyventojai jaustųsi saugiai tiek savo namuose, tiek bendrose pastato erdvėse, projekte diegiami kompleksiniai

izoliacija, apželdintos poilsio erdvės. Saugumu pasirūpina modernios saugos sistemos.

silpnųjų srovių sprendimai: priešgaisrinė signalizacija, vaizdo

„Šiuolaikiniuose projektuose šios technologijos turi veikti

stebėjimo sistema ir vaizdo telefonspynės. Visais jais rūpinasi

nepastebimai – žmonės turi gyventi saugiai ir patogiai, tačiau

UAB „Visual Solutions“ (STEBKAM).

nejausti griežtai kontroliuojamos aplinkos. Būtent technolo-

Pasak įmonės vadovo Eimanto Vereniaus, užsakovui buvo

gijos, kokybiška infrastruktūra ir apgalvoti projektiniai spren-

svarbu, kad visos šios sistemos veiktų patikimai, būtų moder-

dimai leidžia sukurti ramią ir saugią gyvenamąją aplinką net

nios, lengvai naudojamos ir prisidėtų prie aukštos gyvenimo

pačioje miesto širdyje“, – priduria STEBKAM vadovas.

kokybės. „Priešgaisrinė signalizacija leidžia laiku aptikti galimus gaisro židinius ir užtikrina greitą reagavimą į pavojų, vaizdo stebėjimo sistema padeda užtikrinti bendrųjų erdvių

Projekto vizualizacija 142

2026 Vilniaus projektai

| objektas |

143

Trys žinomi gamintojai susivienijo – statybos profesionalams pristatytos naujausios betono inovacijos

E. Kniežausko ir G. Akelio nuotr.

Vieta, kur gimsta idėjos

Suomijos kapitalo gelžbetonio jungčių ir statybinių

„Tokiuose renginiuose gaunamas grįžtamasis ryšys padeda ir

kompozitinių konstrukcijų gamintoja „Peikko Lietuva“ kartu

pačioms įmonėms – leidžia geriau suprasti vietinės rinkos porei-

su partneriais – statybinės chemijos gamintoja „Sika“ ir

kius ir stebėti besikeičiančias tendencijas“, – pažymi „Sika Baltic“

klojinių bei pastolių gamintoja „Peri“ – Vilniuje sukvietė

vadovas Milutin Miloševič.

statybos sektoriaus profesionalus į antrąjį bendro įmonių

„Tai svarbi platforma inovacijoms pristatyti bei įmonėms pasi-

turo renginį „Neatskleistos betono paslaptys: kas iš tikrųjų

ruošti naujų produktų ar sistemų debiutui rinkoje, įvertinant sta-

kuria rezultatą?“ Jo metu bendrovės pristatė pažangius

tybos ekspertų reakciją ir susidomėjimą. Gyvas dialogas su rin-

monolitinės statybos sprendimus ir naujausias technologijas.

kos dalyviais padeda įvertinti, kurios inovacijos gali tapti svarbia statybų sektoriaus ateities dalimi“, – sako M. Miloševič. „Peri“ pardavimų vadovas dr. Dalius Kriptavičius pažymi, kad

Skirtingos kompetencijos viename renginyje

Lietuvoje statybos sektoriaus reglamentai dažnai apibrėžia, kas

Pasak „Peikko Lietuva“ direktoriaus Pauliaus Bulotos, toks for-

yra privaloma arba ko negalima daryti, tačiau ne visada aiškiai

matas, kai bendram tikslui susivienija kelios tarptautinėje rinkoje

nurodo, kaip reikalavimus įgyvendinti praktikoje. Dėl to ypač svar-

puikiai žinomos įmonės, leidžia statybos sektoriaus dalyviams vie-

bus skirtingų grandžių specialistų dialogas ir vieningas požiūris

noje vietoje susipažinti su skirtingų statybos sričių naujovėmis.

priimant sprendimus.

„Projektuotojams ir statybų valdytojams būtina nuolat sekti

„Pastato statyba paprastai trunka 1–2 metus, tačiau jo eksplo-

rinkos tendencijas, nes naujų inovacijų integravimas į savo pro-

atavimo laikotarpis siekia 25 ar net 50 metų. Būtent projektavi-

jektus stipriai prisideda prie kokybiško galutinio rezultato. Sujun-

mo ir statybos etapuose priimami sprendimai turi didžiausią įta-

gus kelių kompanijų kompetencijas, renginio dalyviai per vieną

ką būsimoms eksploatacijos sąnaudoms. Šiame kontekste tokie

susitikimą gali išgirsti skirtingas ekspertų įžvalgas ir praktiškai su-

renginiai tampa svarbūs, nes suburia skirtingų sričių specialis-

sipažinti su šiuolaikinėmis monolitinės statybos galimybėmis“, –

tus diskutuoti apie tuos pačius iššūkius iš įvairių perspektyvų“, –

teigia P. Bulota.

priduria D. Kriptavičius.

„Peikko“ supažindino dalyvius ir su konkrečiomis inovacijomis – ARBOX® PLUS atlenkiamąja armatūra, MODIX® armatūros

Panašius renginius planuoja ir ateityje

jungtimis bei PSB® praspaudimo ir skersine armatūra, aukštos

Tai pirmas kartas, kai trys žinomi gamintojai susivienijo dėl

kokybės inkariniais varžtais. „Sika Baltic“ renginyje pristatė mo-

bendro renginių turo, skirto projektavimo ir statybos įmonėms

dernias visiškai prisiklijuojančias sistemas „Sikaproof® A+“ bei

bei specialistams. Vėliau įmonės savo žiniomis dalinosi Kaune,

kristalinius betono priedus, o „Peri“ atstovai pristatė platų klo-

o bendrą „Peikko“, „Sika“ ir „Peri“ turą ateityje planuojama pra-

jinių faneros ir betonavimo komponentų, skirtų tiek konstrukci-

tęsti Rygoje bei Taline.

niam, tiek ir eksponuojamam betonui, asortimentą.

www.peikko.lt

www.sika.lt

www.peri.lt

MADE TO TOUCH. CONNECTED TO COLOUR. LS 990 LES COULEURS® LE CORBUSIER®. JUNG.LT

32110 L'OCRE ROUGE