GamTinė kryPTis koncePcijos brėžinys koncePcijos aksonomeTrija
DETALIZACIJA
rePrezenTacinė kryPTis akTyvUsis kvarTalas rePrezenTacinė kryPTis akcenTas sklyPo Planas deTalizacijos Pjūviai ir Panorama deTalizacijos aksonomeTrija vizUalizacijos
PAPILDOMI SPRENDINIAI
Tvariųjų sPrendinių PanaUdojimas objekTų aPrūPinimas enerGija PasirinkTų rėmėjų ProdUkTų PanaUdojimas
APIBENDRINIMAS
išvados
l TeraTūros sąrašas sUmmary in enGlish
PLANŠETAS
ĮVADAS
ĮVADAS
URBANISTINĖ ANALIZĖ
PADĖTIS LIETUVOJE IR MIESTE
ISTORINĖ RAIDA
Xvii a. (1252 m.) PasTebimos Pirmosios klaiPėdos miesTo UžUomazGos – šalia danės UPės žiočių sTaToma memelio Pilis nUo kUrios Pradeda formUoTis visas miesTo UrbanisTinis brandUolys miesTo UrbanisTinė sTrUkTūra ilGą laiką lėmė Gynybiniai elemenTai nors šiUo laikoTarP U miesTo raida vyko lėčiaU, PamažU Pradėjo ryškėTi senamiesčio sTrUkTūros PaGrindai
Xviii a klaiPėdos raida bUvo PažymėTa sUkrėTimais ir vėlesniU aTsiGavimU anTroje Xviii a PUsėje aUGanT žaliavų PaklaUsai eUroPoje, sUsT Prėjo eksPorTas Per UosTą. Tai skaTino UosTo infrasTrUkTūros PlėTrą – daUGėjo sandėlių dirbTUvių ir Prekybinių PasTaTų o miesTo sTrUkTūra vis labiaU orienTavosi į UosTo veiklą
XiX a klaiPėdoje vyksTa svarbūs UrbanisTiniai Pokyčiai 1854 m didysis miesTo Gaisras TamPa esminiU lūžiU. anTroje XiX a. PUsėje miesTą dar labiaU TransformUoja TransPorTo infrasTrUkTūra nUTiesTas Geležinkelis sUjUnGęs Tilžę sU klaiPėda, sUsT Prina UosTo ir Pramonės PlėTrą bei keičia miesTo erdvinę sTrUkTūrą. XiX a PabaiGoje–XX a. Pradžioje UosTas PaTiria Tiek aUGimo, Tiek nUosmUkio laikoTarP Us, TačiaU išlieka PaGrindine miesTo vysTymosi varomąja jėGa
XX a klaiPėdos raidą formavo PoliTiniai lūžiai ir miesTo PerTvarkos. 1923 m. klaiPėdos krašTas PrijUnGTas Prie lieTUvos ir TvirTinTas aUTonominis sTaTUsas. TarPUkariU modernizUojamas UosTas ir Plečiama infrasTrUkTūra Todėl jis TamPa svarbiU lieTUvos ekonomikos cenTrU anTrojo PasaUlinio karo meTU miesTas PaTiria PoliTiniUs ir demoGrafiniUs PokyčiUs. PokariU miesTas aTsTaTomas ir ryškėja UosTo Pramonės ir karinės loGisTikos PlėTra, kUri sTiPriai veikia UrbanisTinę sTrUkTūrą
LEGENDA
naUj kvarTalai
esami kvarTalai
vandUo
P rmieji keliai
Projektuojamos teritorijos riba
P lies Gynybinės sienos ribos
TERITORIJOS
URBANISTINĖS
RAIDOS VERTINIMAS
klaiPėdos miesTo įvaizdis Per isToriją keiTėsi karTU sU jo ekonomine ir UrbanisTine raida skirTinGais laikoTarPiais miesTo Panoramą formavo vis kiT dominUojanTys elemenTai aTsPindinTys PaGrindines veiklas ir miesTo fUnkcijas
Xviii–XiX a. sandūroje klaiPėdos miesTo įvaizdį formavo vėjo malūnų GaUsa, išsidėsčiUsi Palei kUršių marias ir danės UPę malūnai bUvo svarbi medienos aPdirbimo infrasTrUkTūros dalis ir veikė kaiP ryškūs orienTyrai aTPlaUkianTiems laivams šiUo laikoTarP U klaiPėda bUvo sUvokiama kaiP „malūnų miesTas“.
XiX a klaiPėdos Panorama vis labiaU siejosi sU jūriniU idenT TeTU UosTe GaUsėjo bUrlaivių PlėTėsi Prekyba ir kranTinės Todėl miesTo įvaizdyje dominavo laivų sTiebai bUrės ir UosTo infrasTrUkTūra klaiPėda TUo meTU veikė kaiP svarbUs Prekybos UosTas, Todėl sUsiformavo „laivų miesTo“ įvaizdis
XiX a. PabaiGoje – XX a. Pradžioje miesTo Panorama PasikeiTė dėl indUsTrializacijos miesTe Pradėjo kUrTis lenTPjūvės, celiUliozės dUjų ir kiTos Gamyklos Todėl krašTovaizdyje aTsirado aUkšT kaminai sandėliai ir dideli Pramoniniai PasTaTai šie elemenTai PakeiTė anksTesnį miesTo silUeTą ir sUTeikė klaiPėdai indUsTrinio UosTamiesčio charakTerį.
URBANISTINĖS RAIDOS VERTINIMAS
isTorinių Planų analizė Parodė, kad anksčiaU TeriTorija bUvo daUG GlaUdžiaU sUsijUsi sU vandeniU nei šiandien. GaTvių Tinklas ir kvarTalų sTrUkTūra bUvo orienTUoT sTaTmenai kranTinei, Todėl formavosi aiškūs ryšiai TarP miesTo ir UosTo TeriTorijos. arTėjanT Prie vandens kvarTalai smUlkėjo o Tai leido išlaikyTi vizUalinį ir fUnkcinį konTakTą sU kranTine
šiandien ši sTrUkTūra yra PakiTUsi – TeriTorijoje vyraUja lyGiaGrečiai kranTinei formUojami ryšiai, o bUvUsias jUnGTis nUTraUkia sTambūs Pramoniniai objekTai ir infrasTrUkTūra dėl To žiemos UosTo TeriTorija TaPo izoliUoTa ir menkai inTeGrUoTa miesTo aUdinį nors yra sTraTeGiškai svarbioje vieToje TarP naUjamiesčio ir senamiesčio
Todėl Tolimesniame ProjekTavime svarbU aTkUrT dalį isTorinių GaTvių kryPčių ir sUsTiPrinT verTikaliUs ryšiUs TarP miesTo ir kranTinės karTU svarbU išsaUGoTi verTinGiaUsiUs isToriniUs elemenTUs – esamUs PasTaTUs, bUvUsių GaTvių kryPTis ir būdinGą kvarTalų masTelį
LEGENDA
išnykUsios sTorinės GaTvės nUo 1904 m
kvarTalai sUsiformavę iki 1904 m
kvarTalai sUsiformavę iki 1942 m
T lTas sUsiformavęs nUo 1820 m
TeriTorijoje esanTys saUGomi PasTaTa
Unikalūs objekTai / TeriTorijos
PlanUojama TeriTorija
miškai r želdynai
vandens Telkiniai
Geležinkelis
Pastatai
keliai
GAMTINĖS SĄLYGOS
klaiPėdos miesTas formUojasi TarP balTijos jūros ir kUršių marių Todėl vandens Telkiniai TamPa PaGrindine TeriTorijos sTrUkTūrine ašimi ir vienU svarbiaUsių GamTinės aPlinkos elemenTų vakarinėje dalyje vyraUja kUršių nerijos nacionalinis Parkas, šiaUrinėje – Pajūrio reGioninis Parkas o ryTinėje ir PieTinėje GamTinį karkasą PaPildo miškų masyvai ir draUsTiniai, karTU sUdaranTys vienTisą ekoloGinį Tinklą ribojanT UrbanisTinę PlėTrą ir aPibrėžianT miesTo vysTymosi kryPTis
svarbią reikšmę TUri danės UPė jUnGianT UrbanizUoTas TeriTorijas sU mariomis ir jūra šie GamTiniai elemenTai formUoja miesTo erdvinę sTrUkTūrą ir kUria sT PriUs krašTovaizdiniUs bei ekoloGiniUs ryšiUs, o PakranTės, koPos ir šlaPynės Pasižymi didele GamTine verTe Todėl svarbU išlaikyT ryšį sU vandeniU ir želdynais
naGrinėjama žiemos UosTo TeriTorija PaTenka jaUTrią GamTinę aPlinką, GreTa saUGomų TeriTorijų ir svarbių GamTinio karkaso elemenTų Todėl jos vysTymas TUri būT Grindžiamas krašTovaizdžio aPsaUGos ir Tvarių ryšių sU GamTine aPlinka PrinciPais Urbanizaciją derinanT sU esama GamTine sTrUkTūra
TeriTorija ribojasi sU reikšminGais GamTiniais elemenTais – kUršių marios ir vakarinėje miesTo dalyje esančiais miškų masyvais. TačiaU UrbanizUoToje klaiPėdos dalyje želdynai išsidėsTę fraGmenTiškai – vyraUja Pavienės rekreacinės erdvės ir aTskiri sPecialiosios PaskirTies želdiniai o nUoseklios žaliosios sisTemos TarP miesTo cenTro ir kranTinių TrūksTa
analizė rodo kad svarbiaUsi želdynai Telkiasi Palei danės UPė, PakranTę ir didesniUs miško masyvUs miesTo PakraščiUose TUo TarPU žiemos UosTo TeriTorijoje ir ją sUPančioje UrbanizUoToje aPlinkoje žaliųjų erdvių Tinklas yra silPnas, ryšiai TarP aTskirų želdynų nUTrūkę, o Pėsčiųjų jUnGTys sU PakranTe nePakankamai išvysTyTos
miesTas jaU nUmaTo sT PrinT žaliąsias jUnGTis TarP esamų ir PlanUojamų želdynų, formUojanT vienTisesnį rekreacinį Tinklą. Todėl ProjekTUojamoje TeriTorijoje svarbU inTeGrUoT naUjas viešąsias žaliąsias erdves ir jas sUjUnGT sU kranTine danės PakranTe bei aPlinkiniais miesTo želdynais Tai leisTų sUsT PrinT ekoloGinį karkasą PaGerinT miesTo ir GamTinės aPlinkos sąveiką bei sUkUrT Pa-
TraUklesnę viešųjų erdvių sisTemą
LEGENDA
VIEŠOJI URBANISTINĖ ERDVĖ
ATSKIRIEJI SPECIALIEJI ŽELDYNAI
ESAMI REKREACINIAI ŽELDYNAI
PLANUOJAMI KITI ŽELDYNAI
PLANUOJAMI RAJONINIAI REKREACINIAI ŽELDYNAI
ŽALIOSIOS JUNGTYS
PlanUojama TeriTorija
naGrinėjama TeriTorija
klaiPėdos miesTo riba
Geležinkelis
Pastatai
keliai
GAMTINIAI APŽVALGOS TAŠKAI
POTVYNIO GRĖSMĖS TERITORIJOS (1 PROC.)
vandens Telkiniai jūra miškai r kiTi želdynai
RELJEFAS
klaiPėda kaiP UosTamiesTis, Pasižymi žemomis alTiTUdėmis – didžioji miesTo dalis yra vos keli meTrai virš jūros lyGio žemiaUsios
TeriTorijos driekiasi Palei balTijos jūra kUršių marios ir UPių slėniUs kUr reljefas yra beveik lyGUs dėl To vandens Telkiniai TamPa svarbiaUsiU miesTo sTrUkTūrą formUojančiU elemenTU
miesTo reljefUi būdinGas nUolydis šiaUrės–PieTų kryPTimi – šiaUrinėje dalyje vyraUja aUkšTesnės vieTovės, kUrios PalaiPsniUi žemėja PieTų link žemos alT TUdės yPač būdinGos danės ir smelTalės UPių slėniams bei Pakrančių TeriTorijoms
dėl nedidelio aUkščio skirTUmo ir aUkšTo GrUnTinio vandens ly-
Gio naGrinėjama TeriTorija yra jaUTri UžliejimU ir klimaTo kaiTos
PoveikiUi Todėl ProjekTUojanT svarbU nUmaTyTi Paviršinio vandens sUrinkimą, PoTvynių rizikos mažinimo Priemones ir reljefo sPrendiniUs, kUrie leisTų TeriToriją saUGiai inTeGrUoTi į miesTo sTrUkTūrą
LEGENDA
RELJEFAS (M)
0 35
NAGRINĖJAMA TERITORIJA
KLAIPĖDOS MIESTO RIBA
VANDENS TELKINIAI
SUSISIEKIMO
SISTEMA
klaiPėdos sUsisiekimo sisTemą formUoja PaGrindiniai įvažiavimai iš
šiaUrės ryTų ir PieTų miesTą kerTa maGisTraliniai ir krašTo keliai
kUrie jUnGiasi sU a ir b kaTeGorijos GaTvių TinklU Todėl svarbiaUsi TransPorTo sraUTai orienTUoT cenTro ir UosTo kryPTimi
yPaTinGą reikšmę TUri ryTų–vakarų kryPTimi miesTą kerTan-
T Geležinkelio linija šalia jos sUsiTelkę aUTobUsų ir Ge-
ležinkelio sToTys sUdaro svarbiaUsią klaiPėdos sUsisiekimo mazGą, UžTikrinanTį Gerą PasiekiamUmą miesTo ir reGiono masTU dėl To inTensyviaUsi TransPorTo sraUTai koncenTrUojasi cenTrinėje miesTo dalyje ir Prie PaGrindinių įvažiavimų
svarbią Taką sUsisiekimU daro ir GamTinė sTrUkTūra – kUršių marios bei UosTo akvaTorija riboja skersinių jUnGčių skaičių Todėl
TilTai Per danės UPė ir UosTo kanalą TamPa esminiais miesTo ryšio elemenTais, jUnGiančiais skirTinGas klaiPėdos dalis
LEGENDA
aUTosTrados
maG sTralės
kraŠto keliai
vieT niai keliai
a b kaTeGorijos GaTvės
PaGrindiniai PaTekimai miesTą
PlanUojama TeriTorija
naGrinėjama TeriTorija
klaiPėdos miesTo riba
Geležinkelis
Pastatai
keliai
vandens Telkiniai jūra miškai r kiTi želdynai
SUSISIEKIMO SISTEMA
klaiPėdos miesTas Pasižymi radialine sUsisiekimo sTrUkTūra –PaGrindinės a ir b kaTeGorijos GaTvės jUnGia miesTą sU šiaUrine ryTine ir PieTine reGiono dalimis šios maGisTralinės jUnGTys miesTo ribose Pereina Tankesnį c ir d kaTeGorijos GaTvių Tinklą, kUris formUoja vidinę UrbanisTinę sTrUkTūrą
didžiaUsia GaTvių koncenTracija maToma cenTrinėje mies-
To dalyje ir TeriTorijose aPlink UosTą kUr sUsikerTa svarbiaUsi TransPorTo sraUTai. čia TaiP PaT sUsiTelkę PaGrindiniai viešojo TransPorTo mazGai – aUTobUsų ir Geležinkelio sToTys, kUrios UžTikrina Gerą TeriTorijos PasiekiamUmą miesTo ir reGiono masTU
TolsTanT nUo cenTro GaTvių Tinklas TamPa reTesnis ir mažiaU sTrUkTūrUoTas miesTo sUsisiekimą TaiP PaT sTiPriai veikia GamTinės ribos – kUršių marios ir UosTo TeriTorija riboja skersines jUnGTis Todėl PaGrindiniai ryšiai koncenTrUojasi Ties TilTais ir svarbiaUsiomis įvažiavimo kryPTimis.
LEGENDA
a b kaTerGorijos GaTvės
c kaTeGorijos GaTvės
d kaTeGorijos GaTvės aUTobUsų sToT s
TraUkinių sToT s 500, 1000, 1500 m radiUsai
PlanUojama TeriTorija
naGrinėjama TeriTorija
klaiPėdos miesTo riba
Geležinkelis
Pastatai keliai
vandens Telkiniai jūra miškai r kiTi želdynai
SUSISIEKIMO
SISTEMA
klaiPėdos cenTrinėje dalyje vyraUja TankUs ir aiškiai sTrUkTūrUoTas GaTvių Tinklas. PaGrindinės a ir b kaTeGorijos GaTvės jUnGia miesTo cenTrą sU šiaUrinėmis, ryTinėmis ir PieTinėmis miesTo dalimis o ToliaU Pereina smUlkesnį c ir d kaTeGorijos GaTvių Tinklą
TankiaUsia sUsisiekimo sTrUkTūra formUojasi senamiesTyje, naUjamiesTyje ir TeriTorijose aPlink UosTą kUr sUsikerTa svarbiaUsi miesTo TransPorTo sraUTai šioje zonoje TaiP PaT yra aUTobUsų ir Geležinkelio sToTys Todėl TeriTorija Pasižymi GerU PasiekiamUmU Tiek miesTo, Tiek reGiono masTU
analizUojama žiemos UosTo TeriTorija yra sTraTeGiškai svarbioje vieToje TarP miesTo cenTro ir UosTo, TačiaU šiandien jos vidinis GaTvių Tinklas yra fraGmenTiškas. TeriTorijoje TrūksTa aiškių jUnGčių sU aPlinkiniais kvarTalais, Todėl Tolimesniame ProjekTavime svarbU sT PrinTi ryšiUs sU senamiesčiU naUjamiesčiU ir kranTinėmis bei PraTęsT esamą miesTo GaTvių sTrUkTūrą į TeriTorijos vidų
GamT niai aPžvalGos Taškai LEGENDA
inTensyviai naUdojama infrasTrUkTūra mažiaU nTensyviai naUdojama infrasTrUkTūra viešos erdvės
PlanUojama TeriTorija
naGrinėjama TeriTorija
klaiPėdos miesTo riba
Geležinkelis
Pastatai keliai
vandens Telkiniai jūra miškai r kiTi želdynai
MORFOTIPAI
analizUojamoje TeriTorijoje vyraUja PerimeTrinis UžsTaTymas, būdinGas klaiPėdos cenTrU ir senamiesčiUi jis formUoja aiškią kvarTalinę sTrUkTūrą, aPibrėžTas GaTvių erdves ir vienTisą UrbanisTinį aUdinį šis morfoTiPas lemia Tankesnį UžsTaTymą ir aiškiai sUvokiamą viešųjų bei Privačių erdvių sisTemą
TolsTanT nUo cenTro ir arTėjanT Prie UosTo TeriTorijos PerimeTrinį UžsTaTymą keičia Pramoninis morfoTiPas jam būdinG sTambūs laisvai TeriTorijoje išdėsTyTi Tūriai orienTUoTi ne PaGal GaTvių Tinklą o PaGal Gamybos ir loGisTikos PoreikiUs dėl
To sUsidaro fraGmenTiška ir mažiaU aiški UrbanisTinė sTrUkTūra
Pereinamosiose zonose TaiP PaT PasiTaiko laisvo Planavimo ir sodybinio UžsTaTymo fraGmenTų, Pasižyminčių mažesniU TankiU ir silPnesniais erdviniais ryšiais. Todėl ProjekTUojanT svarbU išlaikyT dominUojanT PerimeTrinės kvarTalinės sTrUkTūros PrinciPą ir PalaiPsniU PereiTi reTesnio UžsTaTymo zonas Prie UosTo
LEGENDA
ansambliai
PerimeTrinis
Pramoninis
laisvo Planavimo
sodybinis
PlanUojama TeriTorija
naGrinėjama TeriTorija
klaiPėdos miesTo riba
Geležinkelis
Pastatai
keliai
vandens Telkiniai jūra miškai r kiTi želdynai
STATINIŲ BŪKLĖ IKONŲ EKSPLIKACIJA
ikonų sisTema naUdojama verTinanT esamUs PasTaTUs ir TeriTorijos elemenTUs PaGal jų archiTekTūrinę isTorinę ir UrbanisTinę verTę bei fizinę būklę j leidžia aiškiai idenTifikUoT , kUrie objekTai TUrėTų būT išsaUGomi TransformUojami ar keičiami naUjU UžsTaTymU
archiTekTūrinė verTė žymi PasTaTUs, kUrių sTilisTika fasadai, dekoro elemenTai ar konsTrUkcijos yra išskirTiniai ir verTinG . isTorinė reikšmė nUrodo ryšį sU svarbiais miesTo, UosTo ar konkrečios vieTos isToriniais įvykiais bei fUnkcijomis PaPildomai išskiriami objekTai TUrėję visUomeninę ar UosTo fUnkciją TaiP PaT išlikęs konsTrUkcijų aUTenTiškUmas – oriGinalūs mūrai, sToGai ar konsTrUkcinė sisTema
PasTaTų fizinė būklė skirsToma Gerą ir PaTenkinamą. Geros būklės objekTai Gali būTi PriTaikomi naUjai fUnkcijai beveik be didesnių inTervencijų, o PaTenkinamos būklės PasTaTams reikalinGa didesnė rekonsTrUkcija aTskirai Pažymimi TransformUojami objekTai, kUrių
Tūriai ar sTrUkTūra Gali būT keičiami bei objekTai, siūlomi keisT ar naikinTi dėl PrasTos būklės ir menkos UrbanisTinės verTės
svarbią dalį sUdaro ir UrbanisTinė verTė – ji Parodo kUrie PasTaTai ar sTrUkTūros formUoja GaTvės iškloTinę kvarTalo kamPUs, vizUalines ašis ar bendrą TeriTorijos charakTerį. Tokie objekTai siūlomi išsaUGoT nes jie Gali TaPTi PaGrindU naUjai TeriTorijos TaPaTybei ir UžsTaTymo sTrUkTūrai formUoTi
ARCHITEKTŪRINĖ VERTĖ
GERA BŪKLĖ
PATENKINAMA BŪKLĖ
TRANSFORMUOJAMA
KEITIMAS/NAIKINIMAS
IŠSAUGOTINA
URBANISTINĖ VERTĖ
VISUOMENINĖ PASKIRTIS
UOSTO FUNKCIJA
KONSTRUKCIJOS AUTENTINŠKUMAS
sTilisTika fasadai dekoras aTsPindinTis Tam TikrUs archiTekTūriniUs brUožUs ar Unikalios konsTrUkcijos
esama PasTaTo fizinė PadėTis aT Tinka Geros būklės kriTerijUs
esama PasTaTo fizinė PadėTis aT Tinka Geros būklės kriTerijUs
Galima keisT fUnkciją rekonsTrUoT inTeGrUoT naUją sTrUkTūrą
PrasTa būklė neTUri Urbanis inės verTės TrUkdo ryšiams ar sTrUkTūrai
Geri UrbanisTiniai elemenTai verTinGa archiTekTūra ar UžsTaTymo loGika
PasTaTo archiTekTūrinė išraiška ir jo vaidmUo formUojanT GaTvės ar kvarTalo UrbanisTinę sTrUkTūrą
sTorinė PasTaTo PaskirTis ir ryšys sU viešosiomis adminisTracinėmis ar Prekybos fUnkcijoms
sTorinė PasTaTo PaskirTis ir ryšys sU UosTo ar miesTo infrasTrUkTūra
šlikUsios oriGinalios konsTrUkcijos ir PasTaTo Tūris (mūras sToGas sTrUkTūra).
ESAMŲ STATINIŲ BŪKLĖS VERTINIMAS
TeriTorijoje vyraUja Pramoniniai anGarai ir sandėliavimo PasTaTai kUrie daUGiaUsia bUvo sTaTomi UosTo ir loGisTikos reikmėms dalis jų Pasižymi menka archiTekTūrine ir UrbanisTine verTe – Tai sTambūs Uždari Tūriai kUrie neformUoja aiškios GaTvės erdvės blokUoja ryšiUs sU vandeniU ir silPnina TeriTorijos inTeGraciją į miesTą
analizė Parodė, kad didelė dalis anGarų yra PrasTos arba Tik PaTenkinamos būklės, Todėl siūloma jUos TransformUoTi arba šalinT šie PasTaTai neUžTikrina kokybiškos viešosios erdvės, Gadina PanoraminiUs vaizdUs ir TrUkdo formUoT rePrezenTaciniUs PaTekimo TeriToriją ryšiUs karTU TeriTorijoje išlieka keli verTinGesni objekTai – PasTaTai TUrinTys archiTekTūrinę, isTorinę ar UrbanisTinę verTę jie dažniaUsiai išsiskiria Geresne būkle, aiškesniU sanTykiU sU GaTve ar kranTine ir Gali būTi inTeGrUojami į naUją TeriTorijos sTrUkTūrą. Tokie objekTai siūlomi išsaUGoTi ir PriTaikyT naUjoms fUnkcijoms, siekianT išlaikyT vieTos idenTiTeTą ir ryšį sU UosTo isTorija
SAUGOMŲ STATINIŲ BŪKLĖS VERTINIMAS
NAMAS:
analizUojami saUGomi PasTaTai aTsPindi skirTinGUs klaiPėdos UosTo TeriTorijos raidos eTaPUs ir fUnkcijas – nUo naviGacijos ir adminisTracijos iki Prekybos bei Gyvenamosios aPlinkos šie objekTai yra svarbūs ne Tik kaiP Pavieniai archiTekTūriniai elemenTai beT ir kaiP miesTo bei UosTo isTorijos ženklai, formUojanTys TeriTorijos idenT TeTą
Pirmasis objekTas – locmanų namas – svarbUs dėl savo ryšio sU UosTo naviGacijos sisTema ir isTorinės UosTo infrasTrUkTūros raida. jis išlaiko aUTenTišką archiTekTūrą ir rePrezenTUoja vieną svarbiaUsių TeriTorijos fUnkcijų – laivybos orGanizavimą bei UosTo veiklos konTrolę
l. sTUlPino PasTaTas verTinGas Tiek memorialiniU Tiek UrbanisTiniU PožiūriU PasTaTas siejamas sU reikšminGa isTorine asmenybe karTU formUoja svarbų kamPinį akcenTą ir žymi Perėjimą TarP miesTo ir UosTo sTrUkTūrų mU Tų ir sandėlių rūmai išsiskiria kaiP vienas svarbiaUsių Prekybinės infrasTrUkTūros PasTaTų jų masTelis ir PadėTis formUoja kvarTalo sTrUkTūrą o archiTekTūra aTsPindi isTorinę adminisTracinę UosTo fUnkciją
v klėmano PasTaTas svarbUs kaiP miesTo ir UosTo sandūros akcenTas nors jo fizinė būklė PrasTesnė, PasTaTas TUri aiškią UrbanisTinę verTę – jis formUoja GaTvės PerimeTrą, UžbaiGia svarbią UrbanisTinę ašį ir Gali TaPT reikšminGU orienTyrU naUjoje TeriTorijos sTrUkTūroje. ProjekTUojanT siūloma išsaUGoT šių PasTaTų masTelį TūriUs ir ryšį sU viešosiomis erdvėmis, inTeGrUojanT jUos naUją UrbanisTinę sTrUkTūrą
PAStAtAS
APLINKOS BŪKLĖS VERTINIMAS
žiemos UosTo TeriTorija šiandien aTsidUria sTraTeGiškai svarbioje miesTo vieToje – TarP sParčiai besivysTančių UrbanisTinių
ProjekTų Tokių kaiP PlanUojamas krUizinių laivų Terminalas ir vysTomas memelio miesTo kvarTalas. aPlinkinių TeriTorijų Transformacija rodo, kad ši vieTa TamPa naUja miesTo ir vandens sąsajos zona, TačiaU PaT analizUojama TeriTorija vis dar išlieka fraGmenTUoTa ir menkai inTeGrUoTa į bendrą miesTo sTrUkTūrą
š Uo meTU TeriTorijoje dominUoja didelio masTelio Pramoniniai PasTaTai, aTviros aikšTelės ir sandėliavimo infrasTrUkTūra kUri nesUkUria kokybiškos miesTo aPlinkos dėl To TeriTorija neTUri aiškaUs ryšio sU vandeniU, neformUoja rePrezenTacinių viešųjų erdvių ir veikia kaiP barjeras TarP miesTo ir kranTinės aTsižvelGianT GreTa vyksTančią PlėTrą, TeriTorijoje aTsiranda PoTencialas kUrT naUją miesTo ir UosTo sanTykį. siūloma sT PrinT ryšiUs sU vandeniU, formUoT viešųjų erdvių sisTemą ir kUrTi aiškesnę UrbanisTinę sTrUkTūrą, kUri TęsTų aPlinkinių kvarTalų masTelį bei PrinciPUs naUja PlėTra TUrėTų TaPTi TarPine Grandimi TarP miesTo cenTro, UosTo ir naUjai formUojamų TeriTorijų Prisidedančia Prie vienTiso miesTo įvaizdžio ir naUjo rePrezenTacinio kranTinės charakTerio
analizUojamoje TeriTorijoje viešosios erdvės daUGiaUsia Telkiasi Palei danės UPę ir cenTrinėje miesTo dalyje. skverai aikšTės ir kranTinės formUoja PaGrindinį miesTo viešųjų erdvių karkasą bei sT Prina ryšį sU vandeniU
svarbiaUsios TeriToriją sUPančios viešosios erdvės – ferdinando ir vydūno skverai, danės skveras bei aTGimimo aikšTė jos veikia kaiP PaGrindiniai TraUkos Taškai ir jUnGTys TarP senamiesčio, cenTro bei kranTinių
TUo TarPU žiemos UosTo TeriTorijoje viešųjų erdvių sisTema šiUo meTU yra fraGmenTUoTa dėl Pramoninio UžsTaTymo ir neUžbaiGTos UrbanisTinės sTrUkTūros čia nėra aiškiai sUformUoTų aikščių ar Parkų, o didelę TeriTorijos dalį sUdaro aTviros aikšTelės ir neUžsTaTyT PloTai
vis dėlTo ši siTUacija sUTeikia PoTencialą formUoT naUją viešųjų erdvių sisTemą. TeriTorijoje Galima kUrTi kranTinės Promenadą naUjas aikšTes, skverUs ir vidines kvarTalų erdves kUrios sUjUnGTų miesTą sU vandeniU ir inTeGrUoTų žiemos UosTą vienTisą cenTrinės klaiPėdos sTrUkTūrą
LEGENDA
Parkai
skverai
aikšTės
sTadionai r sPorTo aikšTelės
kUrdonerai
kaP nės
PlanUojama TeriTorija
naGrinėjama TeriTorija
klaiPėdos miesTo riba
Geležinkelis
Pastatai
keliai
viešųjų erdvių kanalai
P liavieTės
nesUformUoTos erdvės
viešųjų erdvių ribos
vandens Telkiniai jūra miškai r kiTi želdynai
VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SUFORMAVIMO LYGIS
labiaUsiai sUformUoTos viešosios erdvės koncenTrUojasi senamiesčio ir naUjamiesčio dalyse Palei danės UPę čia aiški kvarTalinė sTrUkTūra, PerimeTrinis UžsTaTymas ir akTyvūs Pirmieji aUkšTai formUoja UrbanisTiškai aPibrėžTas ir inTensyviai naUdojamas erdves
šiose miesTo dalyse kranTinės aikšTės ir GaTvių iškloTinės sUdaro vienTisą viešųjų erdvių sisTemą aiškios erdvių ribos ir nUosekli UžsTaTymo sTrUkTūra kUria GyvybinGą miesTo charakTerį
TolsTanT link žiemos UosTo TeriTorijos viešųjų erdvių sUformavimo lyGis mažėja čia vyraUja fraGmenTUoTa Pramoninė sTrUkTūra sTambūs Tūriai, aTviros Techninės aikšTelės ir neUžsTaTyT PloTai Todėl nėra aiškių GaTvių fronTų ar nUoseklios kranTinės sTrUkTūros
ProjekTUojanT svarbU PereiT Prie aiškesnio UrbanisTinio karkaso
– formUoT vienTisas GaTvių iškloTines naUjas aikšTes ir kranTinės erdves, inTeGrUojančias žiemos UosTą į cenTrinę klaiPėdos dalį
LEGENDA
sUformUoTa erdvė
nesUformUoTa erdvė
sUformUoTa škloT nė
nesUformUoTa iškloT nė
dalinai sUformUoTa škloTinė
PlanUojama TeriTorija
naGrinėjama TeriTorija
klaiPėdos miesTo riba
Geležinkelis
Pastatai
keliai
vandens Telkiniai jūra miškai r kiTi želdynai
VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMA
PaGrindinis klaiPėdos viešųjų erdvių koridoriUs formUojasi Palei danės UPę jis jUnGia svarbiaUsias miesTo aikšTes kranTines ir GaTves
Todėl TamPa PaGrindiniU miesTo cenTro sTrUkTūrą vienijančiU elemenTU
į šį koridorių įsilieja PaGrindinės miesTo GaTvės – h manTo TilTų Pilies ir naUjoji UosTo GaTvės yPač svarbi ašis nUo naUjosios
UosTo GaTvės Per j janonio, s dariaUs ir s. Girėno bei h manTo GaTves, jUnGianT naUjamiesčio dalį sU cenTrU ir danės UPe
analizUojamoje TeriTorijoje ši sisTema šiUo meTU nUTrūksTa žiemos UosTo TeriTorijoje viešųjų erdvių ryšiai yra fraGmenTUoTi – TrūksTa aiškios erdvių sekos, kranTinės PrieinamUmo ir vizUalinių jUnGčių sU vandeniU
ProjekTUojanT svarbU PraTęsT esamą miesTo viešųjų erdvių sisTemą žiemos UosTo TeriToriją, formUojanT PaGrindinę kranTinės ašį naUjas aikšTes skverUs ir vidines kvarTalų erdves
LEGENDA
P rmaeilės erdvės r jų kanalai
anTraeilės erdvės r jų kanalai
kiTos erdvės ir jų kanalai
sUformUoTa škloT nė
nesUformUoTa iškloT nė
dalinai sUformUoTa škloTinė
PlanUojama TeriTorija
naGrinėjama TeriTorija
klaiPėdos miesTo riba
Geležinkelis
Pastatai
keliai
traukos objektai
PaGrindinės sUformUoTos viešosios erdvės
vandens Telkiniai jūra miškai r kiTi želdynai
KOMPOZICINIAI
YPATUMAI IR RYŠIAI
miesTo komPozicinė sTrUkTūra klaiPėdoje Grindžiama išilGinių ir skersinių ašių sisTema PaGrindinės išilGinės ašys formUojasi Palei danės UPę o svarbiaUsios skersinės – naUjoji UosTo ir h manTo GaTvės – jUnGia skirTinGas miesTo dalis
yPač svarbi yra mažvydo alėjos kryPTis, kUri šiandien nUTrūksTa Ties s šimkaUs GaTve TačiaU TUri PoTencialą būTi PraTęsTa žiemos UosTo TeriToriją. Tai leisTų sUsT PrinTi ryšiUs TarP naUjamiesčio, kranTinės ir UosTo
PaGrindiniai komPoziciniai mazGai – senoji Perkėla Pilies mUziejUs, aTGimimo aikšTė ir kranTinės TačiaU žiemos UosTo TeriTorija šiUo meTU lieka Už šios sisTemos ribų – esamos ašys čia nUTrūksTa o ryšiai sU vandeniU nėra aiškūs
ProjekTUojanT svarbU išsaUGoTi PaGrindines miesTo Panoramas ir vizUaliniUs ryšiUs į dominUojančiUs objekTUs, TokiUs kaiP „amberTon klaiPėda“, Pilies bokšTas ir Taikos karalienės bažnyčia karTU formUojanT naUjUs komPoziciniUs akcenTUs
LEGENDA
PaGrindinės komPozicinės ašys
charakTerinG mazGa
bendramiesT nės dominanTės
TraUkos cenTrai
PaGrindinės viešosios erdvės
aPžvalGos Taškai
PlanUojama TeriTorija
naGrinėjama TeriTorija
klaiPėdos miesTo riba
Geležinkelis
Pastatai
keliai
naGrinėjamos Panoramos senoji Perkėla (smilTynė)
amberTon hoTel klaiPėda klaiPėdos P lis
vandens Telkiniai jūra miškai r kiTi želdynai
PANORAMOS
iš senosios Perkėlos aTsiveria viena svarbiaUsių miesTo Panoramų kUrioje ryškiai maTomas Pramoninis žiemos UosTo TeriTorijos charakTeris. PaGrindinį silUeTą formUoja UosTo kranai ir sTambūs Pramoniniai Tūriai TačiaU GreTa jų išsiskiria ir svarbiaUsios miesTo dominanTės – „amberTon klaiPėda“, ProjekTUojama šv. jono bažnyčia bei klaiPėdos Pilies bokšTas š Panorama aTskleidžia, kad naGrinėjama TeriTorija yra maToma iš svarbių miesTo aPžvalGos Taškų Todėl jos UžsTaTymas TUrės didelę Taką bendram miesTo silUeTUi
Panorama nUo „amberTon klaiPėda“ viešbUčio leidžia įverTinT TeriTorijos sanTykį sU kUršių mariomis ir miesTo cenTrU iš šio Taško aiškiai maTomas visos TeriTorijos masTelis jos aTvirUmas ir ryšys sU vandeniU. silUeTe dominUoja verTikalūs akcenTai – verslo cenTras „vikTė“ ir adminisTracinis „limarko“ PasTaTas TačiaU didelė TeriTorijos dalis išlieka neUžsTaTyTa ir vizUaliai fraGmenTUoTa. Tai rodo Galimybę formUoT naUją nUoseklesnį miesTo silUeTą, išlaikanT svarbiaUsias esamas dominanTes
nUo klaiPėdos Pilies TeriTorijos aTsiveria Panorama į vakarinę miesTo ir UosTo dalį joje vyraUja indUsTrinis krašTovaizdis –
UosTo kranai, sandėliai ir Techninė infrasTrUkTūra. ši Panorama yPač svarbi nes Parodo miesTo ir UosTo sandūrą bei TeriTorijos
PoTencialą TaPTi naUjU rePrezenTaciniU kranTinės fraGmenTU. ProjekTUojanT svarbU išlaikyT aTviras vizUalines kryPTis vandenį neUžGožT esamų miesTo dominančių ir kUrT naUją silUeTą, kUris PaPildyTų, o ne konkUrUoTų sU isTorine klaiPėdos Panorama
LEGENDA 1. 2. 3.
siluetas
cherakTerinGos verT kalės dominanTės
Projektuojama teritorija Panoramos senoji Perkėla (smilTynė) amberTon hoTel klaiPėda klaiPėdos P lis
TERITORIJOS KOMPOZICINIAI RYŠIAI
PaGrindinės komPozicinės ašys – s. daUkanTo s. dariaUs ir s. Girėno bei naUjojo sodo GaTvės – aTveda miesTo sTrUkTūrą iki analizUojamos TeriTorijos ribos, jų sUsikirTimUose formUojasi PoTencialūs cenTrai ir PaTekimo Taškai
š Uo meTU Ties žiemos UosTo TeriTorija šios ašys nUTrūksTa – dėl Pramoninio UžsTaTymo ir neUžbaiGTos kranTinės nėra aiškios jų Tąsos link vandens, Todėl TeriTorija išlieka aTskirTa nUo miesTo cenTro
svarbiaUsios Panoraminės kryPTys aTsiveria iš s daUkanTo GaTvės link ferdinando skvero, iš naUjojo sodo GaTvės link „amberTon klaiPėda“ ir iš naUjosios UosTo GaTvės link Pilies TilTo bei kranTinės, Todėl jas svarbU išlaikyT ir sUsT PrinTi
siūloma PraTęsT PaGrindines ašis TeriToriją jų sUsikirTimUose formUojanT aikšTes, viešąsias erdves ir komPoziciniUs akcenTUs TaiP sUsT PrinanT miesTo ir UosTo ryšį bei inTeGrUojanT žiemos UosTą cenTrinę miesTo sTrUkTūrą
LEGENDA
PaGrindinės ProjekTUojamos TeriTorijos komPozicinės ašys
komPoziciniai cenTrai
lokalios dominanTės
PaGrindinės viešosios erdvės
komPozicijai verT nGos PersPekTyvos
PlanUojama TeriTorija
naGrinėjama TeriTorija
klaiPėdos miesTo riba
Geležinkelis
Pastatai
keliai
naGrinėjamos PersPekTyvos
iš s daUkanTo G. lin ferdinando skvero
iš naUjojo sodo G. link amberTon hoTel iš naUjosios UosTo G. link Pilies tilto
vandens Telkiniai jūra miškai r kiTi želdynai
ferdiNANdO SkverAS
PERSPEKTYVOS
UAB LIMARKO PLANUOJAMA TERITORIJA
IŠ S. DAUKANTO G. FERDINANDO SKVERO LINK
dešinėje PersPekTyvos PUsėje erdvę formUoja Gyvenamieji PasTaTai kUrianTys sanTykinai vienTisą GaTvės fronTą kairėje PUsėje dominUoja PerimeTrinis UžsTaTymas kUrį akcenTUoja verTikali dominanTė – Uab limarko PasTaTas. PersPekTyvos PabaiGoje aTsiveria ferdinando skveras
IŠ NAUJOJO SODO G. AMBERTON HOTEL LINK
dešinėje PUsėje erdvę aPibrėžia PerimeTrinis senamiesčio UžsTaTymas kairėje – aUkšTesni mišrios PaskirTies PasTaTai komPozicinė dominanTė - amberTon klaiPėda, PersPekTyvoje TaiP PaT išryškėja aTGimimo aikšTė TolUmoje maToma kUršių nerijos linija
IŠ NAUJOSIOS UOSTO G. PILIES TILTO LINK dešinėje PUsėje vyraUja fraGmenTUoTas Pramoninis UžsTaTymas, kUrio fone išsiskiria ProjekTUojamos TeriTorijos akcenTas – verslo cenTras „v Tė“. kairėje PersPekTyvą formUoja Pavieniai želdiniai miesTo vilų sTrUkTūra ir aUkšTybiniai PasTaTai TarP jų – Uab limarko adminisTracinis PasTaTas ir amberTon klaiPėda
šios PersPekTyvos leidžia įverTinT dominančių hierarchiją TeriTorijos maTomUmą bei PoTencialias vieTas naUjiems komPoziciniams akcenTams formUoTi siluetas
Projektuojamos teritorijos dominanTės Projektuojama teritorija LEGENDA
dominanTės
ATGIMIMO AIKŠTĖ
AMBERTON HOTEL KLAIPĖDA
PLANUOJAMA TERITORIJA
UAB LIMARKO
AMBERTON HOTEL KLAIPĖDA VERSLO CENTRAS „VITĖ“
PLANUOJAMA TERITORIJA
naGrinėjamos PersPekTyvos
iš s daUkanTo G. lin ferdinando skvero
iš naUjojo sodo G. link amberTon hoTel
iš naUjosios UosTo G. link Pilies tilto 1. 2. 3.
AUKŠTINGUMAS
miesTo cenTre ir naUjamiesčio dalyje vyraUja vidUTinio aUkšTinGUmo UžsTaTymas daUGiaUsia PasTaTų siek-
ia 5–15 m, o inTensyvesnėse zonose aTsiranda 15–20 m aUkščio sTaTinių, formUojančių TolyGų miesTo silUeTą
arčiaU danės UPės ir kranTinių aUkšTinGUmas PalaiPsniU didėja. čia aTsiranda Pavieniai 20–25 m aUkščio PasTaTai ir verTikalūs akcenTai, iš kUrių ryškiaUsias – verslo cenTras „vikTė“.
žiemos UosTo TeriTorijoje esamas UžsTaTymas daUGiaUsia siekia 10–20
m Tai sTambūs Pramoniniai ir sandėliavimo PasTaTai, Todėl TeriTorijoje TrūksTa aiškios aUkšTinGUmo hierarchijos ir komPozicinių akcenTų
ProjekTUojanT svarbU išlaikyT aPlinkinių miesTo dalių masTelį PalaiPsniU PereinanT nUo žemesnių kvarTalų Prie aUkšTesnių akcenTų Ties kranTine ir PaGrindiniais komPoziciniais mazGais.
LEGENDA
iki 5 m
PlanUojama TeriTorija
naGrinėjama TeriTorija
klaiPėdos miesTo riba
Geležinkelis
Pastatai
keliai
vandens Telkiniai jūra miškai r kiTi želdynai
SOCIALINĖS IR EKONOMINĖS
INFRASTRUKTŪROS OBJEKTAI
analizUojamoje TeriTorijoje aiškiai maTomas konTrasTas TarP žiemos UosTo ir ją sUPančių miesTo dalių. TeriTorijoje šiUo meTU vyraUja Pramonės sandėliavimo ir Techninės fUnkcijos Todėl ji menkai inTeGrUoTa kasdienį miesTo Gyvenimą
TUo TarPU GreTimose miesTo dalyse vyraUja daUG įvairesnės fUnkcijos – adminisTracinės, komercinės, kUlTūrinės švieTimo, sveikaTos Priežiūros ir aPGyvendinimo. čia sUsiTelkę svarbiaUsi miesTo TraUkos Taškai ir PaslaUGos
dėl šios PriežasTies žiemos UosTo TeriTorija šiandien išlieka Tarsi „TUščia Grandis“ TarP skirTinGų mies-
To dalių joje TrūksTa fUnkcijų kUrios GalėTų PriTraUk-
T GyvenTojUs ir UžTikrinT nUolaTinį TeriTorijos naUdojimą
ProjekTUojanT svarbU inTeGrUoT naUjas viešąsias ir socialines fUnkcijas – komerciją, kUlTūrą, PaslaUGas, darbo vieTas ir Gyvenamąją PaskirTį TaiP sT PrinanT TeriTorijos ryšį sU miesTU
dvasinės PaskirT es aPGyvendinimo PaskirT es komercinės PaskirT es LEGENDA
adminisTracinės PaskirT es miŠrios Paskirties
Pramoninės PaskirT es kUlTūrinės PaskirT es švieT mo PaskirTies
sveikaTos Priežiūros PaskirT es
PlanUojama TeriTorija
naGrinėjama TeriTorija
klaiPėdos miesTo riba
Geležinkelis
Pastatai
keliai
vandens Telkiniai jūra miškai r kiTi želdynai
GYVENTOJŲ SKAIČIUS KVARTALE
GyvenTojų skaičiUs naGrinėjamUose kvarTalUose PasiskirsTęs neTolyGiai ir PriklaUso nUo UžsTaTymo Pobūdžio didžiaUsia GyvenTojų koncenTracija fiksUojama daUGiabUčių kvarTalUose yPač PieTryTinėje ir šiaUrinėje TeriTorijos dalyse kUr viename kvarTale Gyvena aPie 800–1500 GyvenTojų
vidUTinė GyvenTojų koncenTracija būdinGa mišrios PaskirTies kvarTalams kUriUose Gyvenamoji fUnkcija derinama sU komercija ir PaslaUGomis Tokiose TerTorijose PaPrasTai Gyvena 260–800 GyvenTojų kvarTale
mažiaUsias GyvenTojų skaičiUs būdinGas individUalių namų Pramonės ir UosTo TeriTorijoms būTenT TaiP šiUo meTU veikia ir žiemos UosTo TeriTorija – joje GyvenTojų beveik nėra nors ją sUPa Tankiai aPGyvendinT kvarTalai
Tai rodo, kad TeriTorija TUri PoTencialą TaPT jUnGTimi TarP skirTinGų miesTo dalių inTeGravUs Gyvenamąją fUnkciją ir viešąsias PaslaUGas, čia GalėTų sUsiformUoT naUjas akTyvUs miesTo kvarTalas
LEGENDA
GyvenTojų skaičiUs kvarTale
0-120
120-260
260-460
460-800
800-1500
PlanUojama TeriTorija
naGrinėjama TeriTorija
klaiPėdos miesTo riba
Geležinkelis
Pastatai keliai
vandens Telkiniai jūra miškai r kiTi želdynai
SOCIALINIAI RODIKLIAI
AUKŠTASIS IŠSILAVINIMAS
klaiPėdos socialiniai rodikliai rodo miesTU būdinGas demoGrafines
Tendencijas – GyvenTojų senėjimą, mažėjanT GimsTamUmą ir Gana
sTabilią TačiaU mažėjančią darbinGo amžiaUs GyvenTojų dalį. GimsTamUmo rodiklis klaiPėdoje PasTaraisiais meTais nUosekliai mažėjo – nUo maždaUG 8,5 GimUsiųjų 1000 GyvenTojų 2021 m iki aPie 6 Gyv. 2025 m. Tai rodo mažėjančią jaUnų šeimų dalį ir didėjanT
Poreikį kUrT miesTą, PaTraUklų GyvenT skirTinGoms amžiaUs GrUPėms
GyvenTojų amžiaUs sTrUkTūroje didžiaUsią dalį sUdaro 30–64
meTų GyvenTojai – aPie 42 %. vaikų iki 14 meTų dalis siekia aPie 17 %, 15–29 meTų jaUnimo – aPie 19 %, o vyresni nei 65 meTų GyvenTojai sUdaro aPie 22 % visų klaiPėdiečių. Tokia sTrUkTūra rodo Gana ryškią vyresnio amžiaUs GyvenTojų dalį ir Poreikį TeriTorijas PriTaikyT ne Tik darbinGo amžiaUs žmonėms, beT ir senjorams bei vaikams
moTerų klaiPėdoje yra šiek Tiek daUGiaU nei vyrų – jos sUdaro aPie 53 % GyvenTojų, o vyrai – aPie 47 %. TUo TarPU GyvenTojų išsilavinimo sTrUkTūra rodo, kad didžioji dalis klaiPėdiečių TUri aUkšTąjį arba aUkšTesnįjį išsilavinimą. aUkšTąjį išsilavinimą TUri aPie 32 % GyvenTojų aUkšTesnįjį ir sPecialųjį vidUrinį – 28 %, vidUrinį
– 22 %, o PaGrindinį – aPie 18 %. Tai leidžia daryTi Prielaidą kad miesTe yra Pakankamas PoTencialas aUkšTesnės kvalifikacijos darbo vieToms kūrybinėms indUsTrijoms ir PaslaUGų sekToriUi
darbinGo amžiaUs ir bedarbysTės sanTykis PasTaraisiais meTais išlieka Gana sTabilUs – nedarbo lyGis sUmažėjo nUo maždaUG 11,5 % 2021 m iki 7,4–7,7 % 2022–2025 m Tai rodo kad miesTe išlieka akTyvi darbo rinka, TačiaU karTU svarbU kUrT naUjas darbo vieTas ir įvairias fUnkcijas, kUrios GalėTų PriTraUkT bei išlaikyT jaUnUs GyvenTojUs
šie rodikliai svarbūs PlanUojanT žiemos UosTo TeriTorijos Transformaciją. TeriTorijoje reikalinGa įvairi fUnkcijų sTrUkTūra –Gyvenamosios erdvės, darbo vieTos PaslaUGos, kUlTūra ir viešosios erdvės. TaiP PaT svarbU nUmaTyTi UniversalaUs dizaino PrinciPUs Prieinamą infrasTrUkTūrą senjorams, šeimoms sU vaikais ir skirTinGų socialinių GrUPių GyvenTojams, kad naUjai vysToma TeriTorija TaPTų GyvybinGa ir PaTraUkli įvairaUs amžiaUs klaiPėdiečiams
VIDURINIS IŠSILAVINIMAS 18%
PAGRINDINIS IŠSILAVINIMAS
AUKŠTESNYSIS IR SPEC. VIDURINIS IŠSILAVINIMAS
GIMSTAMUMO RODIKLIS KLAIPĖDOJE (1000 GYV.)
IŠVADOS
analizUojama TeriTorija Pasižymi reikšminGomis UrbanisTinėmis ir krašTovaizdinėmis verTėmis. viena svarbiaUsių jų – danės UPės kranTinė, kUri karTU sU GreTa esančiomis naUjamiesčio ir senamiesčio TeriTorijomis formUoja sT Prų ryšį TarP miesTo cenTro ir UosTo TeriTorija yra sTraTeGiškai PaToGioje vieToje – ji ribojasi sU senamiesčiU, joje sUsikerTa Trys skirTinGi isTorinio miesTo vaizdiniai, Todėl ši vieTa TUri PoTencialą TaPT svarbia jUnGTimi TarP skirTinGų miesTo dalių verTę TaiP PaT kUria išlikę saUGomi ir miesTUi reikšminGi PasTaTai, viešųjų erdvių Poveikis miesTo Panoramoje bei bendramiesTinės dominanTės. TeriTorijos idenT TeTą sTiPrina ryškUs konTrasTas TarP GamTinio danės UPės krašTovaizdžio ir indUsTrinio miesTo charakTerio, o isTorinė kelTo maršrUTo klaiPėda–kUršių nerija jUnGTis sUTeikia vieTai PaPildomą kUlTūrinę reikšmę
nePaisanT sT Prių verTybių TeriTorija šiUo meTU sUsidUria sU keliomis esminėmis Problemomis ji veikia kaiP izoliUoTa Pramoninė zona, menkai inTeGrUoTa bendrą miesTo sTrUkTūrą. TerTorijoje nUTrūkę Pėsčiųjų ryšiai, Todėl ji sUnkiai Pasiekiama ir nePaTraUkli kasdieniam naUdojimUi esamas UžsTaTymas yra fraGmenTiškas neTUrinTis aiškios sTrUkTūros ar nUoseklaUs sanTykio sU aPlinka Problemą dar labiaU sUsT Prina neišryškėjęs reljefas ir vizUalinis chaosas kylanTis dėl inTensyvaUs, TačiaU TarPUsavyje nederančio UžsTaTymo dėl To TeriTorija šiandien sUvokiama kaiP aTskira, nUo miesTo Gyvenimo aTsieTa erdvė
TačiaU būTenT šios Problemos aTveria reikšminGas TeriTorijos Transformacijos Galimybes išlikęs indUsTrinis UosTo charakTeris ir Geležinkelio infrasTrUkTūra Gali TaPT PaGrindiniais naUjojo idenTiTeTo elemenTais. TeriTorija TUri PoTencialą TaPT svarbia miesTo ir vandens jUnGTimi, aTkUrianT ryšiUs TarP senamiesčio, naUjamiesčio ir kranTinės esamos komPozicinės ašys bei mažų formavimosi elemenTų sisTema Gali būT PanaUdoTos kUrianT naUją aiškiai sTrUkTūrUoTą miesTo dalį. dėl savo lokacijos ir masTelio TeriTorija TUri Galimybę formUoTi naUją miesTo vaizdą bei TaPTi reikšminGa UrbanisTine dominanTe. Tinkamai išnaUdojUs esamUs TeriTorijos brUožUs, ši vieTa GalėTų virsT nebe izoliUoTa Pramonine zona, o Gyva, viešoms fUnkcijoms ir miesTo GyvenimUi aTvira kranTinės TerTorija.
VERTYBĖS
PROBLEMOS
GALIMYBĖS
VERTYBĖS
svarbiaUsia TeriTorijos verTė – jos PadėTis TarP naUjamiesčio ir senamiesčio čia sUsiTinka skirTinGos miesTo sTrUkTūros, Todėl
TeriTorija Gali TaPTi svarbia jUnGTimi TarP isTorinio cenTro ir naUjai vysTomų miesTo dalių šią reikšmę sUsT Prina danės UPės kranTinė, kUri kUria ryšį sU vandeniU aTveria vizUalines PersPekTyvas ir sUTeikia Galimybę formUoTi kokybiškas viešąsias erdves
TeriTorija TaiP PaT yra svarbi miesTo viešųjų erdvių sisTemoje aPlink ją jaU eGzisTUoja skirTinG TraUkos Taškai ir viešosios erdvės, Todėl ji Gali TaPT jUnGiamąja Grandimi TarP jų PaPildydama miesTą naUjomis kranTinės, aikščių ir Pėsčiųjų jUnGTimis
PaPildomą verTę kUria TeriTorijos dominanTės ir isTorinis kelTo maršrUTas į kUršių neriją dėl savo PadėTies ši vieTa yra Gerai maToma miesTo masTU, Todėl Gali TaPT svarbiU orienTyrU ir naUjo miesTo vaizdo dalimi TUo PačiU išlikęs ryšys sU isToriniU maršrUTU sTiPrina TeriTorijos idenTiTeTą ir jos isTorinę reikšmę
NAUJAMIESČIOIRSENAMIESČIOTERITORIJŲSANDŪRA
DANĖSUPĖSKRANTINĖ
TERITORIJOSBENDRAMIESTINĖSIRDOMINANTĖS
PROBLEMOS
PaGrindinė TeriTorijos Problema – jos izoliUoTUmas šiUo meTU
TeriTorija veikia kaiP aTskira Pramoninė zona, TUrinTi silPnUs ryši-
Us sU aPlinkinėmis miesTo dalimis nePakankami Pėsčiųjų ir viešųjų erdvių ryšiai neleidžia TeriTorijai TaPT naTūralia miesTo sTrUk-
Tūros dalimi, Todėl ji lieka menkai Pasiekiama ir mažai naUdojama
k Ta svarbi Problema yra neišryškėjęs reljefas nors TeriTorija yra
Prie vandens ir TUri PoTencialą kUrT išskirTines erdves, esami aUkščių skirTUmai ir reljefo yPaTybės nėra išnaUdojami dėl To TeriTorijoje
TrūksTa aiškios erdvinės sTrUkTūros, orienTyrų ir ryšio sU kranTine
TeriTorijos charakTerį TaiP PaT silPnina vyraUjanTis vienTisas
UžsTaTymo aUkšTinGUmas esama UrbanisTinė sTrUkTūra neTUri aiškios hierarchijos ar akcenTų Todėl miesTo silUeTas TamPa monoToniškas TrūksTa sT Presnių dominančių ir erdvinių akcenTų kUrie PadėTų formUoTi aiškesnį TeriTorijos idenTiTeTą bei sUsT PrinTų jos maTomUmą miesTo masTU
IZOLIUOTAPRAMONINĖTERITORIJA
NEIŠRAIŠKINGASRELJEFAS
VYRAUJANTISVIENTISASUŽSTATYMO AUKŠTINGUMAS
GALIMYBĖS
TeriTorija TUri didelį PoTencialą išnaUdoT išlikUsią Geležinkelio Trasą kaiP svarbų idenT TeTo ir jUdėjimo elemenTą j GalėTų TaPT ne Tik isToriniU TeriTorijos ženklU, beT ir naUjU Pėsčiųjų ar viešųjų erdvių maršrUTU jUnGiančiU skirTinGas miesTo dalis.
svarbi Galimybė – kUrT naUjas UrbanisTines dominanTės dėl
TeriTorijos PadėTies Prie danės UPės ir maTomUmo iš senamiesčio bei naUjamiesčio čia Gali aTsirasT akcenTai, formUojanTys naUją miesTo silUeTą ir sT PrinanTys TeriTorijos idenT TeTą
TeriTorija TaiP PaT TUri PoTencialą TaPTi svarbia jUnGTimi miesTo masTU. aTkūrUs ryšiUs sU aPlinkinėmis TeriTorijomis, ji GalėTų sUjUnGT senamiesT naUjamiesčio dalį kranTinę ir UosTo TeriToriją į vienTisą sisTemą. Tai leisTų TeriTorijai iš izoliUoTos Pramoninės zonos TaPT akTyvia ir inTeGralia miesTo dalimi.
PaPildomą Galimybę sUTeikia komPozicinių ašių ir naUjų mazGų formavimas TeriTorijoje Galima kUrT aiškias kryPTis link miesTo cenTro, kranTinės ir svarbiaUsių viešųjų erdvių, o jų sUsikirTimo vieTose formUoT naUjUs TraUkos TaškUs. Tokia sTrUkTūra leisTų sUkUrT aiškesnę TeriTorijos orGanizaciją ir sUsT PrinTų jos ryšį sU visa miesTo sisTema
GELEŽINKELIS
POTENCIALASKURTINAUJAS DOMINANTES
POTENCIALUSTERITORIJOSRYŠYSSU MIESTOVESISTEMA
IŠVADINIS BRĖŽINYS
GyvenTojų Tankis naGrinėjamoje TeriTorijoje PasiskirsTęs neTolyGiai ir PriklaUso nUo UžsTaTymo Pobūdžio didžiaUsias Tankis fiksUojamas cenTrinėje miesTo dalyje, kUr vyraUja TankUs daUGiabUčių ir mišrios PaskirTies UžsTaTymas – čia GyvenTojų Tankis siekia 1800–6000 Gyv./km².
vidUTinio TankUmo zonos išsidėsčiUsios ToliaU nUo cenTro kUr vyraUja mišrUs UžsTaTymas – individUalūs namai, mažesnio aUkšTinGUmo daUGiabUčiai ir komercinės fUnkcijos šiose TeriTorijose GyvenTojų Tankis dažniaUsiai svyrUoja TarP 300 ir 1800 Gyv./km².
mažiaUsias GyvenTojų Tankis būdinGas Pramonės UosTo ir infrasTrUkTūros TeriTorijoms, kUriose beveik nėra Gyvenamosios fUnkcijos čia GyvenTojų Tankis nesiekia 300 Gyv./km².
žiemos UosTo TeriTorija šiUo meTU PaTenka būTenT šią mažiaUsio TankUmo zoną, nors ją sUPa Gerokai TankiaU aPGyvendinTos miesTo dalys. Tai rodo TeriTorijos PoTencialą TaPTi akTyvia ir į miesTo sTrUkTūrą inTeGrUoTa TeriTorija.
LEGENDA
PIRMAEILĖS ERDVĖS IR JŲ KANALAI
ANTRAEILĖS ERDVĖS IR JŲ KANALAI
KITOS ERDVĖS IR JŲ KANALAI
SUFORMUOTA IŠKLOTINĖ
NESUFORMUOTA IŠKLOTINĖ
DALINAI SUFORMUOTA IŠKLOTINĖ
PlanUojama TeriTorija
naGrinėjama TeriTorija
klaiPėdos miesTo riba
Geležinkelis
Pastatai
keliai
PAGRINDINĖS SUFORMUOTOS VIEŠOSIOS ERDVĖS
PAGRINDINĖS KOMPOZICINĖS AŠYS
POTENCIALIOS KOMPOZICINĖS AŠYS
KOMPOZICINIAI CENTRAI
POTENCIALŪS VIETOS KOMPOZICINIAI CENTRAI
BENDRAMIESTINĖS DOMINANTĖS
vandens Telkiniai jūra
miškai ir k T želdynai keltai
ANALOGŲ STUDIJA
LITERATŪROS ANALIZĖ
UrbanisTinės sTrUkTūros ProblemaTika ir viešųjų erdvių nykimas Plačiai naGrinėjami roGer Trancik knyGoje „aTrandanT PrarasTąją erdvę: UrbanisTinio ProjekTavimo Teorijos“. aUToriUs daUG dėmesio skiria modernisTinio Planavimo Pasekmėms – fraGmenTUoTai miesTo sTrUkTūrai aUTomobilių dominavimUi bei UrbanisTiškai neakTyvių erdvių aTsiradimUi šios Problemos akTUalios ir šiandieniniUose miesTUose
aUToriUs miesTą analizUoja kaiP TarPUsavyje sUsijUsių erdvių sisTemą, kUrioje svarbU ne Tik aTskiri objekTai beT ir jų ryšiai knyGoje aPTariamos masės ir erdvės ryšių bei vieTos Teorijos Padedančios sUPrasT , kaiP formUojasi kokybiška UrbanisTinė aPlinka. Pabrėžiama aiškių viešųjų erdvių Pėsčiųjų jUnGčių ir UrbanisTinio vienTisUmo svarba miesTo sTrUkTūra TUri būT sUPranTama kaiP vienTisas aUdinys, kUriame skirTinGos TerTorijos yra sUsieTos TarPUsavyje Tiek fiziškai, Tiek vizUaliai šis šalTinis svarbUs naGrinėjanT PosTindUsTrinių TeriTorijų Transformaciją ir miesTo fraGmenTacijos Problemas knyGoje PaTeikiamos Teorinės įžvalGos Padeda PaGrįsTi UrbanisTinių jUnGčių aTkūrimo bei žmoGaUs masTelio svarbą formUojanT GyvybinGą miesTo sTrUkTūrą
UrbanisTinio kvarTalo samPraTa ir jo reikšmė miesTo sTrUkTūrai analizUojama leidinyje „The Urban block: a GUide for Urban desiGners archiTecTs and Town Planners“. aUToriUs kvarTalą aPibrėžia kaiP vieną svarbiaUsių miesTo formavimo elemenTų TUrinT TiesioGinę Taką GaTvės erdvei, viešųjų erdvių kokybei ir miesTo masTeliUi
leidinyje naGrinėjama PerimeTrinio kvarTalo raida nUo isTorinių miesTų iki šiUolaikinių UrbanisTinių modelių analizUojami skirTinGi miesTo Planavimo PrinciPai, lyGinamos Tradicinės ir modernisTinės sTrUkTūros, aPTariami jų PrivalUmai bei TrūkUmai aUToriUs akcenTUoja kad kokybiška miesTo sTrUkTūra TUri būT orienTUoTa į žmoGaUs masTelį aiškias GaTvių erdves ir akTyvų viešąjį Gyvenimą. TaiP PaT svarbUs TamPa UžsTaTymo TęsTinUmas bei aiškiai formUojamos viešosios erdvės
šis šalTinis akTUalUs analizUojanT miesTo sTrUkTūros formavimo PrinciPUs ir kvarTalo vaidmenį UrbanisTiniame aUdinyje knyGoje PaTeikiamos įžvalGos leidžia GeriaU sUPrasT GaTvių Tinklo, UžsTaTymo sTrUkTūros ir viešųjų erdvių sanTykį.
vandens Pakrančių reGeneracijos Tema naGrinėjama leidinyje „waTerfronT reGeneraTion: eXPeriences in c Ty-bUildinG“. knyGoje aPTariama, kaiP PosTindUsTrinės kranTinių TeriTorijos TaPo svarbia šiUolaikinių miesTų Transformacijos dalimi ir naUjų viešųjų erdvių formavimo Galimybe
leidinyje daUG dėmesio skiriama miesTo ir vandens sanTykiU , viešųjų erdvių kūrimUi bei mišrių fUnkcijų inTeGracijai analizUojama kaiP kranTinės Gali TaPT akTyviomis miesTo erdvėmis kUriose derinamos Gyvenamosios komercinės, kUlTūrinės ir rekreacinės fUnkcijos TaiP PaT aPTariamas ilGalaikio TvarUmo klaUsimas viešojo ir PrivaTaUs sekToriaUs bendradarbiavimas bei miesTo idenTiTeTo sT Prinimas reGenerUojamose TeriTorijose
šis šalTinis akTUalUs analizUojanT PosTindUsTrinių TeriTorijų reGeneraciją ir miesTo–vandens ryšio svarbą. PaTeikiami įvairių eUroPos miesTų Pavyzdžiai leidžia GeriaU sUPrasTi kaiP waTerfronT TeriTorijos Gali būT inTeGrUojamos miesTo sTrUkTūrą
žmoGaUs masTelio miesTo PrinciPUs ir viešųjų erdvių svarbą analizUoja jan Gehl knyGa „c Ties for PeoPle“. aUToriUs Pabrėžia, kad miesTas PirmiaUsia TUri būTi PriTaikyTas žmoGU Todėl svarbia TamPa ne aUTomobilių infrasTrUkTūra, o viešosios erdvės, Pėsčiųjų jUdėjimas ir socialinė sąveika
aUToriUs daUG dėmesio skiria Tam, kaiP miesTo erdvės veikia žmonių elGseną ir viešąjį Gyvenimą analizUojami Pėsčiųjų sraUTai akTyvūs Pirmieji aUkšTai, GaTvių masTelis Poilsio vieTos bei želdynų reikšmė miesTo kokybei Gehl TeiGia kad GyvybinGas miesTas formUojasi Tada, kai žmonės nori jame PasilikT , leisTi laiką ir naUdoTis viešosiomis erdvėmis ne Tik TranziTU , beT ir socialinei veiklai
šis šalTinis svarbUs naGrinėjanT žmoGU PriTaikyTos UrbanisTinės aPlinkos formavimo PrinciPUs knyGoje PaTeikiamos įžvalGos Padeda PaGrįsTi viešųjų erdvių, Pėsčiųjų jUnGčių ir akTyvių miesTo erdvių svarbą šiUolaikiniame miesTe.
OBJEKTŲ ATRANKOS
KRITERIJAI
remianTis aTlikTa UrbanisTine analize ir idenTifikUoTomis TeriTorijos Problemomis bei Galimybėmis, sUformUlUoT analoGų aTrankos kriTerijai. jie leidžia kryPTinGai PasirinkT objekTUs, kUriUose sPrendžiamos Panašios bUvUsių Pramoninių ir UosTo TeriTorijų Transformacijos Problemos
aTrenkami objekTai TUri būT vysTomi Pramonės ar UosTo TeriTorijose, TUrėTi aiškų infrasTrUkTūrinį barjerą – Geležinkelį maGisTralę ar UosTo infrasTrUkTūrą – ir būTi sUsiję sU vandeniU svarbU, kad PasirinkTUose PavyzdžiUose Transformacija jaU būTų įvykUsi arba PaženGUsi, Todėl būTų Galima verTinTi realiai veikiančiUs sPrendiniUs.
TaiP PaT svarbU, kad ProjekTUose būTų inTeGrUojami verTinGi esami objekTai ir indUsTrinis slUoksnis, o naUja TeriTorijos sTrUkTūra būTų Grindžiama mišrių fUnkcijų deriniU – darbo būsTo kUlTūros, PaslaUGų ir rekreacijos inTeGracija. Tokie kriTerijai leidžia PasirinkTi analoGUs, kUrie yra arTimiaUsi naGrinėjamai žiemos UosTo TeriTorijai ir Gali būT naUdinG Tolimesnei lyGinamajai analizei
INFRASTRUKTŪRINISBARJERAS
BAAKENHAFEN
ARCHITEKTAI: APB ARCHITEKTEN
METAI: 2012 - 2015
ŠALIS: GERMANY
VIETA: HAMBURG, HAFENCITY
BŪKLĖ IR PROBLEMOS:
UOSTO / PRAMONINĖ TERITORIJA
SANDĖLIAI, KRANTINĖS, INFRASTRUKTŪRA
FUNKCIJOS PRARADIMAS
MONOFUNKCIŠKUMAS
ATSKIRTIS NUO MIESTO
MAŽA VIEŠŲJŲ ERDVIŲ KOKYBĖ
POTVYNIŲ RIZIKA
TRANSFORMACIJOS BŪDAS:
KONVERSIJA
UOSTO TERITORIJA -> Į MIŠRIOS PASKIRTIES KVARTALAI
SPRENDINIAI:
KURIAMI U FORMOS KVARTALAI, APSAUGANTYS NUO
TRUKŠMO IR VĖJO
KURIAMI VIDINIAI KIEMAI
VIEŠA KRANTINĖ
PAKELTI KVARTALAI, APSAUGANT NUO PATVYNIŲ RIZIKOS
BAAKENPARK - CENTRINĖ VE
TERITORIJA VYSTOMA ETAPAIS
PrAMONė/uOStO teritOrijA | ryšyS Su vANdeNiu | ĮvykuSi trANSfOrMACijA | kuriAMA Mišri fuNkCijA
JERNBANEBYEN
ARCHITEKTAI: COBE ARCHITECTS
METAI: 2021
ŠALIS: DANIJA
VIETA: KOPENHAGA, VESTERBRO RAJONAS
BŪKLĖ IR PROBLEMOS:
NEIŠVYSTYTA PRAMONINĖ TERITORIJA
DIDELĖ NEIŠVYSTYTA ZONA MIESTO CENTRINĖJE DALYJE
INFRASTRUKTŪRINIAI BARJERAI
UVE TRŪKUMAS
APLEISTI / NEEFEKTYVIAI NAUDOJAMI PASTATAI
TRANSFORMACIJOS BŪDAS: KONVERSIJA
PRAMONĖS/TRANSPORTO TERITORIJA → MIŠRIOS PASKIRTIES KVARTALAI
SPRENDINIAI:
FORMUOJAMI KVARTALAI “BE AUTOMOBILIŲ”
JUNGTYS - VIEŠOSIOS ERDVĖS - ŽMONĖMS IR DVIRAČIAMS
PROGRAMUOJAMA VIETINĖ EKONOMINĖ SISTEMA
VIETOS OBJEKTAI TRANSFORMUOJAMI Į DIRBTUVES
KŪRYBININKAMS IR STARTUOLIAMS
GELEŽINKELIS DERINAMAS SU ŽALIOSIOM VIEŠOM ERDVĖM
FORMUOJAMI MIŠRIŲ FUNKCIJŲ KVARTALAI
PrAMONė/uOStO teritOrijA | ĮvykuSi trANSfOrMACijA | eSAMŲ ObjektŲ NtegrACijA | kuriAMA Mišri fuNkCijA
KOLKAJEN
ARCHITEKTAI: KJELLANDER SJÖBERG
METAI: 2014
ŠALIS: ŠVEDIJA
VIETA: HJORTHAGEN, STOKHOLMAS
BŪKLĖ IR PROBLEMOS:
MASYVIOS NEPATRAUKLIOS KRANTINĖS
PRAMONĖS TERITORIJA (BUVUSI DUJŲ GAMYKLOS ZONA)
BUVUSI UOSTO DALIS
TRANSFORMACIJOS BŪDAS:
REGENERACIJA
DUJŲ PRAMONĖS TERITORIJA → MIŠRIŲ FUNKCIJŲ
KVARTALAI
SPRENDINIAI:
MIESTAS SUJUNGIAMAS SU PRAMONINE TERITORIJA IR
KRANTINE
FORMUOJAMI DU ŽALIEJI KORIDORIAI - PARKAI
PABRĖŽIAMA ISTORINĖ KRANTINĖ
ĮVAIRIOS DAUGIABUČIŲ IR PASTATŲ TIPOLOGIJOS
RENGINIŲ ERDVĖ
KVARTALO FUNKCIJŲ ĮVAIROVĖ KONCENTRUOJAMA ŠALIA ŽALIŲJŲ ZONŲ
SUTVARKOMA SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪRA
PROGRAMUOJAMAS PRIORITETAS LĖTAM EISMUI
PROJEKTE INTEGRUOJAMA IR IR LIETAUS VANDENS
TVARKYMO SISTEMA, INTEGRUOTA Į KRAŠTOVAIZDĮ.
PrAMONė/uOStO teritOrijA| ryšyS Su vANdeNiu | ĮvykuS trANSfOrMACijA | MišriŲ fuNkCijŲ NtegrACijA
NORDHAVNEN
ARCHITEKTAI: COBE ARCHITECTS
METAI: 2008
ŠALIS: DANIJA
VIETA: KOPENHAGA, NORDHAVNEN (NORTHERN HARBOUR)
BŪKLĖ IR PROBLEMOS:
BUVUSI PRAMONINĖ IR UOSTO TERITORIJA
RIBOTAS PRIEINAMUMAS
APLEISTOS / NEEFEKTYVIAI NAUDOJAMOS ZONOS
TRANSFORMACIJOS BŪDAS:
REGENERACIJA
PRAMONINĖS PREKYBOS UOSTAS → ARCHIPELAGAS SU MIŠRIŲ FUNKCIJŲ KVARTALAIS
SPRENDINIAI:
VADOVAIJAMASI ISTORINE UOSTO PLĖTROS LOGIKAARCHIPELAGAS - ĮVEDAMI PAPILDOMI KANALAI, KURIAMOS MAŽESNĖS SALELĖS
KONVERTUOJAMI INDUSTRINIAI PASTATAI
KURIANT RYŠIUS JIE “PERŠOKA” DĖL VĖJO VALDYMO
SUMETIMŲ
ĮGALINAMA 5 MIN MIESTO KONCEPCIJA - MIŠRIOS
FUNKCIJOS
KURIAMOS AKTYVIOS LENGVAI PASIEKIAMOS ŽALIOSIOS ERDVĖS
iNfrAStruktūrOS bArjerAS | PrAMONė/uOStO teritOrijA | ryšyS
Su vANdeNiu | eSAMŲ ObjektŲ iNtegrACijA | ĮvykuSi trANSfOrmAcIjA
ODENSE HAVNEBY
ARCHITEKTAI: TEGNESTUEN VANDKUNSTEN
METAI: 2022 - 2030
ŠALIS: DANIJA
VIETA: ODENSĖ, VIDINIS UOSTAS
BŪKLĖ IR PROBLEMOS:
BUVUSI INDUSTRINĖ UOSTO TERITORIJA
MONOFUNKCINĖ TERITORIJA
FRAGMENTUOTA IR ATSKIRTA NUO MIESTO
NEINTEGRUOTOS KRANTINĖS PRIEIGOS
DIDELIO MASTELIO TŪRIAI
IDENTITETO STOKA
TRANSFORMACIJOS BŪDAS:
POSTINDUSTRINĖS TERITORIJOS REGENERACIJA
INDUSTRINĖS UOSTO TERITORIJOS → MIŠRIOS PASKIRTIES KVARTALAI
SPRENDINIAI:
ESAMŲ PASTATŲ IŠSAUGOJIMAS IR ADAPTACIJA
NAUJO UŽSTATYMO INTEGRAVIMAS Į ESAMĄ STRUKTŪRĄ
TERITORIJOS SKAIDYMAS Į SKIRTINGUS KVARTALUS
ŽALIOSIOS IR VANDENS SISTEMOS FORMAVIMAS
NAUJŲ JUNGČIŲ (TILTŲ, TAKŲ) KŪRIMAS
MIESTO IR TERITORIJOS INTEGRACIJA ETAPINIS (FAZINIS) VYSTYMAS
PrAMONėS teritOrijA | ryšyS Su vANdeNiu | ĮvykuS trANSfOrMACijA | eSAMŲ ObjektŲ iNtegrACijA | kuriAMA Mišri fuNkCijA
JARDIN DES MÉCANOS
ARCHITEKTAI: BIECHER ARCHITECTES IR SLA
METAI: 2019
ŠALIS: PRANCŪZIJA
VIETA: PARYŽIUS, 24 RUE ORDENER, PARIS18TH
BŪKLĖ IR PROBLEMOS:
BUVUSI SANDĖLIAVIMO, GELEŽINKĖLIO TERITORIJA
TERITORIJA APLEISTA, FRAGMENTUOTA, NEPASIEKIAMA ŽMONĖMS
NEINTEGRUOTOS VIEŠOSIOS ERDVĖS, AUGMENIJA
TRANSFORMACIJOS BŪDAS:
ADAPTACINIS PANAUDOJIMAS
PRAMONĖS TERITORIJA → MIŠRIOS PASKIRTIES KVARTALAI
SPRENDINIAI:
KURIAMA VIENTISA ŽALIŲJŲ VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMA
- PAGRINDINĖ PLANAVIMO IDĖJA
DERINAMAS DARBO, BŪSTO, PASLAUGŲ FUNKCIJOS
IŠSAUGOMAS IR INTEGRUOJAMAS ESAMAS INDUSTRINIS PAVELDAS
GELEŽINKELIO BĖGIAI AUGMENIJA INTEGRUOJAMI Į
KURIAMĄ URBANSITINĮ AUDINĮ
iNfrAStruktūrOS bArjerAS | PrAMONėS teritOrijA | ĮvykuSi trANSfOrMACijA | eSAMŲ ObjektŲ NtegrACijA | kuriAMA Mišri fuNkCijA
ANALOGŲ ANALIZĖS IŠVADOS
išskiriamos PaGrindinės TeriTorijos Transformacijos Priemonės, kUrios formUoja naUją UrbanisTinę sTrUkTūrą kUriami PerimeTriniai kvarTalai sU vidiniais kiemais leidžianTys PereiT nUo sTambaUs
Pramoninio masTelio Prie miesTUi ir žmoGU arTimesnės aPlinkos.
PaGrindiniU viešosios erdvės elemenTU TamPa kranTinė. Gre-
Ta jos išsaUGomi verTinGiaUsi Pramoniniai PasTaTai kUrie PriTaikomi naUjoms viešosioms, kUlTūros ir PaslaUGų fUnkcijoms.
TaiP išlaikomas TeriTorijos idenT TeTas ir ryšys sU jos isTorija
bUvUsi Geležinkelio Trasa inTeGrUojama žaliųjų viešųjų erdvių sisTemą ir TamPa PaGrindine Pėsčiųjų bei ryšių ašimi. j sUjUnGia skirTinGas TeriTorijos dalis ir Padeda formUoT nUoseklų viešųjų erdvių Tinklą
TeriTorija diferencijUojama PaGal charakTerį – rePrezenTacinę, daUGiafUnkcę ir GamTinę zonas. jose derinamos darbo, būsTo ir PaslaUGų fUnkcijos o aiškios UrbanisTinės ašys ir mažesnio masTelio kvarTalai leidžia sUkUrT GyvybinGą, įvairią ir žmoGU arTimą miesTo dalį
PRAMONINIŲOBJEKTŲPRITAIKYMAS VIEŠOMSFUNKCIJOMS
PRAMONINIŲOBJEKTŲPRITAIKYMAS VIEŠOMSFUNKCIJOMS
PAGRINDINIŲAŠIŲIRRYŠIŲFORMAVIMAS
TERITORIJOSSUSAVITAIS CHARAKTERIAIS
KONCEPCIJA
TERITORIJOS FORMAVIMO IDĖJA
PaGrindinė ProjekTo idėja – TeriTorijos „įsiUvimas“ į miesTo aUdinį.
PaGrindinė ProjekTo idėja remiasi ryšių sisTema – ašimis, kUrios
jUnGia miesTą kranTinę ir UosTo TeriToriją išskiriamos PaGrindinės keTUrios: rePrezenTacinė (nUo naUjamiesčio cenTro zonos), isTorinė (išsiskyrUsi PaGal isTorinę analizę), GamTinė (aTkeliaUjanT nUo PaGrindinių miesTo minkšTųjų erdvių) bei infrasTrUkTūros (sUsiformavUsi dėl bUvUsios Geležinkelio aTšakos bei išlikUsi kaiP viena iš svarbiaUsių naUjamiesčio GaTvių).
„įsiUvanT“ TeriToriją į miesTo aUdinį formUojamos keTUrios PaGrindinės inTeGracijos kryPTys – vandens, viešųjų erdvių, GaTvės ir esamos sTrUkTūros jų Tikslas – TeriToriją PaversT ne aTskirU fraGmenTU, o vienTisa miesTo dalimi
vandens inTeGracija remiasi danės UPės kranTinės įTraUkimU bendrą TeriTorijos sTrUkTūrą formUojami TiesioGiniai ryšiai sU vandeniU, naUjos kranTinės ir vizUalinės ašys, leidžiančios UosTo TeriToriją sUsieT sU miesTo viešosiomis erdvėmis
viešųjų erdvių inTeGracija kUriama jUnGianT esamUs ir naUjai formUojamUs TraUkos TaškUs nUoseklią sisTemą. TeriTorijoje nUmaTomos aikšTės, Pėsčiųjų jUnGTys ir viešųjų erdvių Grandinė kUri sUjUnGia senamiesT naUjamiesčio dalį ir kranTinę
GaTvės inTeGracijos PrinciPas ParemTas esamų ir naUjų jUdėjimo kryPčių TęsTinUmU. GaTvės ir Pėsčiųjų maršrUTai PraTęsiami TeriToriją Todėl ji TamPa lenGvai Pasiekiama ir naTūraliai įsilieja miesTo jUdėjimo sisTemą esamos sTrUkTūros inTeGracija remiasi verTinGiaUsių TeriTorijos elemenTų – Geležinkelio indUsTrinio charakTerio ir sUsiformavUsių UrbanisTinių kryPčių – išsaUGojimU bei reinTerPreTacija Tai leidžia kUrT naUją miesTo dalį, kUri išlaiko vieTos idenTiTeTą ir ryšį sU jos isTorija
VANDENSINTEGRACIJA
VIEŠŲJŲERDVIŲINTEGRACIJA
TRYS VYSTYMO KRYPTYS
išskiriamos Trys PaGrindinės TeriTorijos vysTymo kryPTys – GamTinė rePrezenTacinė ir Pramoninė jos remiasi skirTinGomis TeriTorijos verTėmis ir karTU formUoja bendrą būsimos TeriTorijos sTrUkTūrą
GamTinė kryPTis orienTUoTa į danės UPės kranTinę ir mies-
To žaliųjų erdvių sisTemą. ji siekia inTeGrUoT TeriToriją bendrą
GamTinį karkasą, sTiPrinT ryšiUs sU vandeniU formUoTi viešąsias erdves ir išnaUdoT reljefo bei krašTovaizdžio PoTencialą
rePrezenTacinė kryPTis orienTUoTa naUjo miesTo įvaizdžio kūrimą šioje TeriTorijos dalyje formUojami svarbiaUsi UrbanisTiniai akcenTai dominanTės ir viešosios erdvės kUrios kUria aiškią sTrUkTūrą ir sT Prina TeriTorijos maTomUmą miesTo masTU
Pramoninė kryPTis remiasi esamU indUsTriniU TeriTorijos charakTeriU ji siekia išsaUGoT ir reinTerPreTUT svarbiaUsiUs TeriTorijos elemenTUs – Geležinkelį UosTo sTrUkTūrą ir Pramoninį idenTiTeTą – PriTaikanT jUos naUjoms fUnkcijoms ir inTeGrUojanT bendrą miesTo sisTemą
MULTIFUNKCINĖ KRYPTIS
Pramoninėje TeriTorijos dalyje svarbiaUsias PrinciPas – ne naikinT , o TransformUoT . verTinGiaUsi esami Pramoniniai PasTaTai išsaUGomi, inTeGrUojami naUją sTrUkTūrą ir PriTaikomi naUjoms fUnkcijoms TaiP išlaikomas TeriTorijos iden-
T TeTas ir kUriamas ryšys sU isToriniU memelio UosTo konTeksTU
svarbUs sPrendinys – TeriTorijos masTelio keiTimas vieToje didelių Uždarų Pramoninių Tūrių formUojama smUlkesnė miesTUi arTimesnė sTrUkTūra GeriaU PriTaikyTa PėsTiesiems ir viešosioms erdvėms. Tai leidžia PereiT nUo indUsTrinio masTelio Prie miesTo masTelio išlaikanT esamų PasTaTų charakTerį
TeriTorijos idenTiTeTą sUsT Prina išsaUGomas Pramoninis charakTeris – indUsTrinės formos medžiaGiškUmas ir Geležinkelio bei kranTinės elemenTai TamPa svarbia naUjosios TeriTorijos dalimi naUjos fUnkcijos derinamos sU esamU vieTos PobūdžiU, Todėl kUriama TeriTorija išlaiko savo UnikalUmą, TačiaU TamPa aTvira miesTo GyvenimUi
VERTINGIPASTATAI
MIESTOVSTERITORIJOSMASTELIS PRAMONINISCHARAKTERIS
REPREZENTACINĖ (MIESTO) KRYPTIS
rePrezenTacinė kryPTis formUoja naUją TeriTorijos UrbanisTinį įvaizdį ir ryšį sU miesTU svarbiaUsiU šios dalies orienTyrU TamPa anGlikonų bažnyčia, kUri išlaikoma kaiP PaGrindinė vizUalinė dominanTė kranTinėje. jos reikšmę sUsT Prina naUjai formUojami akcenTai kUrie Padeda kUrT aiškią komPoziciją ir TeriTorijos sTrUkTūrą
šioje TeriTorijos dalyje formUojama nUosekli UžsTaTymo linija Palei kranTinę. j aPibrėžia viešąją erdvę, kUria aiškų miesTo fasadą ir sTiPrina ryšį sU danės UPe. UžsTaTymo sTrUkTūra orienTUoTa į Pėsčiųjų jUdėjimą viešąsias erdves ir vizUaliniUs ryšiUs sU senamiesčiU
rePrezenTacinėje zonoje TaiP PaT kUriamas akTyvUs vandens scenarijUs – žiemos UosTas TamPa naUjU miesTo TraUkos cenTrU čia nUmaTomos viešosios fUnkcijos kranTinės erdvės ir svarbiaUsi miesTo akcenTai, kUrie formUoja naUją rePrezenTacinį TeriTorijos veidą.
GAMTINĖ (MINKŠTŲJŲ VE) KRYPTIS
GamTinė kryPTis orienTUoTa į minkšTųjų viešųjų erdvių kūrimą ir TeriTorijos inTeGraciją į miesTo žaliąjį Tinklą
PaGrindinis PrinciPas – Per žaliUosiUs koridoriUs sUjUnGT danės kranTinę esamas viešąsias erdves ir naUjai formUojamUs kvarTalUs, sUkUrianT vienTisą rekreacinę sisTemą
svarbi šios kryPTies dalis yra Geležinkelio Trasos inTeGravimas naUją sTrUkTūrą bUvUsi Pramoninė linija TamPa naUjU Pėsčiųjų ir želdynų koridoriUmi, kUris ne Tik išsaUGo TeriTorijos aTminT , beT ir Padeda formUoT aiškiUs ryšiUs TarP skirTinGų TeriTorijos dalių
kvarTalai orienTUojami į GamTą ir vandenį o kranTinė TamPa PaGrindiniU viešosios erdvės akcenTU. Palei ją formUojamos aTviresnės žalesnės erdvės, skirTos PoilsiU , jUdėjimU ir kasdieniam miesTo GyvenimU . TaiP GamTinė kryPTis Padeda sUkUrTi švelnesnį žmoGU arTimesnį TeriTorijos charakTerį.
MIKŠTŲJŲVIEŠŲJŲERDVIŲĮJUNGIMASĮ MIESTOSISTEMĄ
GELEŽINKELIOTRASOSINTEGRAVIMAS
KONCEPCINIS
BRĖŽINYS
analizė Parodė sT Prią erdvinę sTrUkTūrą TarP danės UPės, senamiesčio ir naUjamiesčio TačiaU karTU išryškino nUTrūkUsiUs ryšiUs ir izoliUoTą žiemos UosTo TeriTorijos PadėTį koncePcinio brėžinio Tikslas – „įsiūT “ šią TeriToriją miesTo aUdinį aTkUrianT ryšiUs sU aPlinkinėmis miesTo dalimis ir PaverčianT ją vienTisa klaiPėdos cenTro dalimi.
PaGrindinis sPrendinys – naUjų komPozicinių ašių, cenTrų ir dominančių formavimas iš senamiesčio ir naUjamiesčio PraTęsiamos esamos GaTvių bei viešųjų erdvių kryPTys kUrios nUveda link kranTinės ir naUjai formUojamų viešųjų erdvių. TaiP sUkUriamas nUoseklUs ryšių Tinklas TarP m mažvydo alėjos skUlPTūrų Parko l UTeronų aikšTės ir danės kranTinės. TeriTorija nebėra sUvokiama kaiP aTskiras UosTo fraGmenTas – ji TamPa miesTo viešųjų erdvių sisTemos dalimi.
brėžiniUose išskiriamos Trys PaGrindinės TeriTorijos vysTymo kryPTys rePrezenTacinė kryPTis formUojama ryTinėje TeriTorijos dalyje, kUr kUriamas akTyvUs kvarTalas ir PaGrindinė UrbanisTinė dominanTė Prie žiemos UosTo. čia nUmaTomos inTensyviaUsios viešosios fUnkcijos kranTinės erdvės naUjojo UosTo skveras ir PaGrindinis rePrezenTacinis PasTaTas š TeriTorijos dalis TamPa naUjU miesTo TraUkos cenTrU ir orienTyrU kranTinėje.
cenTrinėje dalyje formUojama daUGiafUnkcė sTrUkTūra, kUri remiasi išlikUsio Pramoninio slUoksnio Transformacija. verTinGiaUsi esami PasTaTai inTeGrUojami naUją UžsTaTymą, o bUvęs Geležinkelio koridoriUs PanaUdojamas kaiP viešųjų erdvių ir Pėsčiųjų jUnGčių ašis šioje zonoje derinamos darbo, kUlTūros, PaslaUGų ir rekreacijos fUnkcijos, Todėl TeriTorija TamPa akTyvi skirTinGU Paros meTU.
PieTinėje dalyje arčiaUsiai vandens, formUojama GamTinė kryPTis čia kUriama minkšTųjų viešųjų erdvių sisTema, orienTUoTa į kranTinę, želdynUs ir lėTesnį jUdėjimą. kvarTalai aTveriami į vandenį o kranTinė TamPa PaGrindiniU viešosios erdvės akcenTU. TokiU būdU vandUo TamPa ne TeriTorijos riba beT PaGrindiniU jos idenT TeTo ir Gyvenimo elemenTU
Tolimesniame eTaPe TeriTorijos įGyvendinimas Gali būTi vysTomas eTaPais – PirmiaUsia formUojanT PaGrindines viešąsias erdves ir ryšiUs, vėliaU PlėTojanT aTskirUs kvarTalUs bei naUjas fUnkcijas Tokia sTraTeGija leidžia išlaikyTi TeriTorijos idenTiTeTą karTU nUosekliai TransformUojanT ją naUją, GyvybinGą miesTo dalį
esami Pastatai
Pastatai
SkLyPO PLANAS
DETALIZACIJA
REPREZENTACINĖ KRYPTIS. AKTYVUSIS KVARTALAS
akTyvUsis kvarTalas formUojamas kaiP PaGrindinė rePrezenTacinė žiemos UosTo TeriTorijos dalis, orienTUoTa viešąjį Gyvenimą ir ryšį sU kranTine. Palei vandens liniją dėsTomos kUlTūrinės, bendrUomeninės ir komercinės fUnkcijos, kUrios karTU sU viešųjų erdvių sisTema kUria nUoseklų ir akTyvų kranTinės scenarijų kvarTalo sTrUkTūroje svarbų vaidmenį Užima naUjojo UosTo skveras kePyklos kiemelis bei kranTinės erdvės, TamPančios PaGrindiniais žmonių TraUkos Taškais
PasTaTų fUnkcinė loGika orGanizUojama TaiP, kad akTyviaUsios fUnkcijos būTų išdėsTyTos PirmUosiUose aUkšTUose ir TUrėTų TiesioGinį ryšį sU viešosiomis erdvėmis. TokiU PrinciPU formUojamas Gyvas kranTinės PerimeTras kUriame skirTinGos fUnkcijos PaPildo viena kiTą ir leidžia TeriTorijai veikTi įvairiU Paros bei meTų laikU fUnkcijų seka kUria skirTinGo Pobūdžio erdves – nUo kasdienio naUdojimo ir Poilsio iki kUlTūrinių TUrisTinių ar bendrUomeninių veiklų
TeriTorijos sUsisiekimo sisTema ParemTa Pėsčiųjų PrioriTeTo PrinciPU. PaGrindiniai Takai ir Praėjimai orienTUojami link kranTinės bei jUnGia svarbiaUsias viešąsias erdves TarPUsavyje, TaiP UžTikrinanT PaToGų jUdėjimą visoje TeriTorijoje aUTomobilių ir aPTarnaUjanTis TransPorTas orGanizUojamas PerimeTrU bei žiedine schema, Todėl kvarTalo vidUs išlieka saUGUs, lenGvai Pasiekiamas ir PriTaikyTas akTyviam viešajam GyvenimU
PĖSČIŲJŲIRAUTOMOBILIŲ SUSISIEKIMAS
LIUTERONŲ AIKŠTĖ NAUJOJO UOSTO SKVERAS
KRANTINĖ
KEPYKLOS KIEMELIS
REPREZENTACINĖ KRYPTIS. AKCENTAS
PaGrindinis TeriTorijos akcenTas formUojamas ryTinėje kranTinės dalyje kaiP rePrezenTacinis viešųjų erdvių ir svarbiaUsių fUnkcijų cenTras aPlink PasTaTą kUriama inTensyvi viešųjų erdvių sisTema – banGos skveras bėGių kranTinė sToGo Terasa leidžiančios TeriToriją naUdoTi skirTinGoms veikloms bei renGiniams šios erdvės kUria įvairaUs masTelio PaTirTis – nUo akTyvaUs jUdėjimo Palei vandenį iki ramesnių Poilsio ir aPžvalGos vieTų
akcenTo PasTaTo vidinė fUnkcinė loGika orGanizUojama aPlink cenTrinę mUlTifUnkcę salę, kUri TamPa PaGrindine PasTaTo erdve ir jUnGiamUojU elemenTU TarP skirTinGų fUnkcijų. GreTa dėsTomos konferencijų cenTro Poilsio ir bendro naUdojimo erdvės, UžTikrinančios aiškiUs ryšiUs TarP renGinių, lankyTojų sraUTų ir viešųjų erdvių Toks išPlanavimas leidžia PasTaTUi veikTi skirTinGais režimais ir PrisiTaikyTi Prie įvairių renGinių bei kasdienio naUdojimo scenarijų
sUsisiekimo sisTema orGanizUojama TaiP kad PaGrindinis jUdėjimas vykTų Palei kranTinę ir viešąsias erdves. Pėsčiųjų ryšiai jUnGia akcenTą sU visa TeriTorijos sTrUkTūra bei kranTinės Promenada UžTikrinanT lenGvą PasiekiamUmą iš skirTinGų TeriTorijos dalių. aUTomobilių TransPorTas nUkreiPiamas esama GaTve ir Požeminį ParkinGą GreTimoje saloje, Todėl rePrezenTacinė kranTinės dalis išlieka orienTUoTa į PėsčiUosiUs ir viešąjį Gyvenimą
PASTATŲVIDAUSFUNKCINĖLOGIKA
PĖSČIŲJŲIRAUTOMOBILIŲ SUSISIEKIMAS
MAŽŲJŲ LAIVŲ KONFERENCIJŲ CENTRAS
BĖGIŲ KRANTINĖ BANGOS SKVERAS
STOGO TERASA
detALiZACijOS PjūviAi r PANOrAMA
teritOrijOS PANOrAMA
PjūviS b-b
PjūviS A-A
PAPILDOMI SPRENDINIAI
TVARIŲJŲ SPRENDINIŲ PANAUDOJIMAS
ProjekTUojanT klaiPėdos žiemos UosTo TeriToriją didelis dėmesys skiriamas TvarUmo PrinciPams, siekianT formUoTi aPlinkai draUGišką enerGiškai efekTyvią ir klimaTo kaiTos PoveikiU aTsParią UrbanisTinę sTrUkTūrą. kadanG TeriTorija yra jaUTrioje GamTinėje aPlinkoje GreTa kUršių marių ir danės UPės ProjekTU siekiama išlaikyTi balansą TarP UrbanisTinės PlėTros ir GamTinio karkaso išsaUGojimo
vienas svarbiaUsių Tvariųjų sPrendinių ProjekTe – žaliųjų viešųjų erdvių ir želdynų sisTemos formavimas TeriTorijoje nUmaTomos žaliosios jUnGTys, jUnGiančios miesTo viešąsias erdves sU kranTine ir aPlinkiniais želdynais želdiniai ne Tik Gerina miesTo mikroklimaTą, mažina TriUkšmą ir oro Taršą, beT ir Prisideda Prie bioloGinės įvairovės sTiPrinimo bei PaTraUklių rekreacinių erdvių kūrimo
aTsižvelGianT TeriTorijos jaUTrUmą UžliejimUi ir klimaTo kaiTos PoveikiUi ProjekTe nUmaTomi Tvarūs lieTaUs vandens sUrinkimo ir infilTracijos sPrendiniai viešosiose erdvėse inTeGrUojamos vandeniUi laidžios danGos lieTaUs vandens sUrinkimo zonos bei reljefo formavimo Priemonės leidžiančios sUmažinT Paviršinių nUoTekų kiekį ir PoTvynių riziką. Tokie sPrendiniai Padeda naTūraliai reGUliUoTi vandens balansą TeriTorijoje ir mažina aPkrovą miesTo infrasTrUkTūrai
ProjekTUojanT TeriToriją TaiP PaT siekiama mažinT aUTomobilių dominavimą ir skaTinT darnų jUdUmą. PrioriTeTas Teikiamas Pėsčiųjų ir dviračių jUdėjimUi – formUojami PaToGūs Takai viešosios erdvės ir jUnGTys sU miesTo cenTrU bei kranTine aUTomobilių eismas orGanizUojamas TeriTorijos PerimeTrU o vidinės erdvės orienTUojamos žmoGaUs masTelį ir akTyvų viešą Gyvenimą, TaiP mažinanT TriUkšmą ir oro Taršą
ProjekTe TaiP PaT nUmaTomas aTsinaUjinančių enerGijos išTeklių PanaUdojimas anT naUjai ProjekTUojamų PasTaTų sToGų PlanUojama inTeGrUoT saUlės elekTrines kUrios PrisidėTų Prie TeriTorijos enerGijos Poreikio UžTikrinimo. TaiP PaT nUmaTomi enerGiškai efekTyvūs PasTaTų sPrendiniai – racionali orienTacija PasaUlio šalių aTžvilG U naTūralaUs aPšvieTimo PanaUdojimas ir šilUmos nUosToliUs mažinančios konsTrUkcijos
svarbi ProjekTo dalis – esamų PasTaTų ir UrbanisTinių sTrUkTūrų PriTaikymas naUjoms fUnkcijoms siekiama išsaUGoT verTinGiaUsiUs TeriTorijos elemenTUs ir jUos inTeGrUoT naUją UrbanisTinę sTrUkTūrą. Toks Požiūris leidžia mažinT sTaTybinių aTliekų kiekį, TaUsoT išTekliUs ir išlaikyTi vieTos idenTiTeTą bei isTorinį charakTerį.
OBJEKTŲ APRŪPINIMAS
ENERGIJA
ProjekTUojanT TeriToriją aTsižvelGiama, kaiP kUrT enerGiškai efekTyvią ir Tvarią UrbanisTinę sTrUkTūrą Todėl didelis dėmesys skiriamas PasTaTų aPrūPinimU enerGija bei aTsinaUjinančių enerGijos šalTinių inTeGracijai. ProjekTiniai sPrendiniai orienTUoT į enerGijos sUvarTojimo mažinimą, aPlinkos Taršos mažinimą ir ilGalaikį TeriTorijos TvarUmą
PaGrindinis nUmaTomas aTsinaUjinančios enerGijos šalTinis – saUlės enerGija anT naUjai ProjekTUojamų PasTaTų sToGų PlanUojama inTeGrUoTi saUlės modUliUs kUrie PadėTų aPrūPinT PasTaTUs dalimi reikalinGos elekTros enerGijos dėl TeriTorijoje vyraUjančių didesnių sToGų PloTų ir aTvirų erdvių saUlės elekTrinių inTeGracija Gali būT efekTyviai PriTaikoma Prie archiTekTūrinių sPrendinių, išlaikanT vienTisą UrbanisTinį charakTerį
ProjekTUojamUose objekTUose TaiP PaT nUmaTomi enerGiškai efekTyvūs archiTekTūriniai sPrendiniai siekiama maksimaliai išnaUdoT naTūralų aPšvieTimą racionaliai orienTUoT PasTaTUs PasaUlio šalių aTžvilG U bei mažinTi šilUmos nUosToliUs PasTaTUose nUmaTomos kokybiškos Termoizoliacinės medžiaGos, efekTyvios inžinerinės sisTemos ir sPrendiniai leidžianTys sUmažinTi enerGijos Poreikį eksPloaTacijos meTU.
svarbi ProjekTo dalis – Tvarūs vandens Tvarkymo sPrendiniai. viešosiose erdvėse PlanUojama naUdoT vandeniU laidžias danGas, lieTaUs vandens sUrinkimo zonas bei inTeGrUoTUs želdynUs kUrie PadėTų naTūraliai infilTrUoT Paviršinį vandenį. Tokie sPrendiniai mažina aPkrovą miesTo lieTaUs nUoTekų sisTemai ir Prisideda Prie TeriTorijos aTsParUmo klimaTo kaiTos PoveikiU bei Galimo Užliejimo rizikos mažinimo
be To siekiama TaikyT darnaUs jUdUmo PrinciPUs. PrioriTeTas Teikiamas Pėsčiųjų ir dviračių jUdėjimU , o aUTomobilių eismas orGanizUojamas TeriTorijos PerimeTrU. vidinės viešosios erdvės orienTUojamos į žmoGaUs masTelį akTyvų naUdojimą ir kokybišką viešą Gyvenimą. Tokie sPrendiniai Padeda mažinT TriUkšmą, oro Taršą ir kUrTi PaTraUklesnę miesTo aPlinką
ProjekTUojanT TeriToriją siekiama išsaUGoT ir PriTaikyT verTinGiaUsiUs esamUs PasTaTUs bei UrbanisTiniUs elemenTUs esamų sTrUkTūrų inTeGravimas naUją UrbanisTinį aUdinį leidžia mažinT sTaTybinių aTliekų kiekį, TaUsoT medžiaGiniUs išTekliUs ir išlaikyT vieTos idenT TeTą. Toks Požiūris Prisideda Prie Tvaresnio TeriTorijos vysTymo ir aTsakinGesnio išTeklių naUdojimo
PASIRINKTŲ RĖMĖJŲ
PRODUKTŲ PANAUDOJIMAS
fASAdŲ, APdAiLOS ir ArChitektūriNiAi
SPreNdiNiAi
bAreMA rytAi
PAStAtŲ fASAduOSe būtŲ gALiMA iNtegruOti „bAreMA rytAi“
SiūLOMAS fASAdO ŽALiuZiŲ ir SAuLėS kONtrOLėS S SteMAS. tOkie SPreNdiNiAi PAdėtŲ reguLiuOti NAtūrALŲ APšvietiMą, Su-
MAŽ NtŲ PerkAitiMą ir PAgeriNtŲ PAStAtŲ eNergiNĮ efektyvuMą
bMi LietuvA
PrOjektuOjANt PAStAtuS būtŲ gAL MA NAudOti „bMi LietuvA“ StOgŲ ir hidrO ZOLiACijOS SPreNdiNiuS. š OS S SteMOS
PAdėtŲ uŽtikriNti PAStAtŲ LgAAMŽiškuMą, AtSPAruMą PAjūriO kLiMAtui bei efektyveSNĮ LietAuS vANdeNS NuvediMą.
cEWOOD
v SuOMeNiNiuOSe ir dAugiAfuNkCiuOSe PAStAtuOSe gALėtŲ būti NAudOjAMOS „CeWOOd“ AkuStiNėS ir kONStrukCiNėS
PLOkštėS. šie SPreNdiN A PAgeriNtŲ vidAuS AkuStiką, kOMfOrtą ir PriSidėtŲ Prie NAtūrALeSN Ų MedŽiAgŲ NAudOjiMO PrOjekte.
EjOT
fASAdŲ, StOgŲ ir SAuLėS MOduLiŲ kONStrukCijOSe gALėtŲ būti NAudOjAMOS „ejOt“ tvirtiNiMO SiSteMOS. šie SPreNdiNiA uŽtikriNtŲ kONStrukCijŲ iLgAAMŽiškuMą bei AtSPAruMą APL NkOS POveikiui
SChOMburg
kAdANgi teritOrijA yrA jAutri uŽLiejiMO riZikA , PrOjekte AktuALūS būtŲ „SChOMburg“ hidrO ZOL ACijOS ir kONStrukCijŲ APSAugOS SPreNdiN A . jie PAdėtŲ uŽtikriNti POŽeMiNiŲ kONStrukCijŲ bei PAStAtŲ LgAAMŽiškuMą.
viešŲjŲ erdviŲ ir iNfrAStruktūrOS SPreNdiNiAi
betONO MOZAikA
viešŲjŲ erdviŲ ir krANtiNėS iNfrAStruktūrOS fOrMAviMe gALėtŲ būti NAudOjAMOS „betONO MOZAikOS“ dANgOS, triNkeLėS bei MAŽOSiOS ArChitektūrOS eLeMeNtA . SkirtNgŲ tekStūrŲ ir SPALvŲ dANgOS PAdėtŲ fOrMuOti kOkybišką ir ŽMOgAuS MASteLiui PritAikytą viešŲjŲ erdviŲ SiSteMą.
MieStui.Lt (trAidA)
viešOS OSe erdvėSe gALėtŲ būti NAudOjAM „MieStui.Lt“ MAŽOSiOS ArChitektūrOS eLeMeNtA – SuOLiukAi, dvirAČiŲ StOvA , šiukšLiAdėŽėS bei kiti MieStO bALdAi. šie SPreNdiNiAi PriSidėtŲ Prie kOkybiškeSNėS ir fuNkCiONALeSNėS viešŲjŲ erdviŲ APLiNkOS kūriMO.
PP bALtiC (iN fAtiS)
viešŲjŲ erdviŲ dANgOSe ir iNfrAStruktūrOS eLeMeNtuOSe gALėtŲ būti NAudOjAMi „PP bALtiC“ SiūLOMi POLiPrOP LeNO PLuOštO ArMAviMO SPreNdiN A . jie PAdėtŲ uŽtikriNti dideSNĮ kONStrukCijŲ AtSPAruMą ir LgAAMŽiškuMą.
WikiNg dOMe
viešOS OSe erdvėSe Ar reNgiNiŲ ZONOSe gALėtŲ būti NAudOjAMOS „WikiNg dOMe“ geOdeZ NėS kONStrukCijOS. tOkie ObjektA gALėtŲ būti PritAikOMi SeZON NėMS veikLOMS, edukAC NėMS erdvėMS Ar LAikiNieMS reNgiNiAMS
eNerhetiNiAi ir tvAruMO SPreNdiNiAi
PANASONiC
APšvietiMO, teChNOLOgiNiAi ir SAuguMO
SPreNdiNiAi
ArteChNikA
PAStAtŲ MikrOkLiMAtO uŽtikriNiMui gALėtŲ būti NAudOjAMOS „PANASONiC“ šiLdyMO ir vėS N MO SiSteMOS. PrOjekte būtŲ gAL MA iNtegruOti šiLuMOS SiurbLiuS bei eNergiškAi efektyviuS vėdiN MO SPreNdiNiuS.
iMi hydrONiCS
PAStAtŲ iNŽiNeriNėSe S SteMOSe gALėtŲ būti iNtegruOjAMi „iMi hydrON CS“ šiLdyMO ir vANdeNS bALANSAvMO SPreNdiNiA . jie PAdėtŲ uŽtikriNti efektyveSNĮ eNergijOS NAudOjiMą ir kOMfOrtišką vidAuS MikrOkLiMAtą.
SAuLėS grąŽA
ANt PrOjektuOjAMŲ PAStAtŲ StOgŲ gALėtŲ būti iNtegruOjAMOS „SAuLėS grąŽOS“ SAuLėS eLektriNėS. šie SPreNdiN A PriSidėtŲ Prie teritOrijOS APrūPiNiMO AtSiNAujiNANČiA eNergijA bei MAŽeSNiO eNergijOS SuvArtOjiMO.
WAyNerr
PrOjektuOjANt gyveNAMuOSiuS ir MišriOS PASkirtieS PAStAtuS būtŲ gALiMA reMtiS „WAyNerr“ SveikOS gyveNAMOS OS APL NkOS PriNC PA S šie SPreNdiNiAi OrieNtuOti Į kOkybišką vidAuS MikrOkLiMAtą, NAtūrALŲ APšvietiMą ir kOMfOrtišką gyveNAMąją APLiNką.
viešŲjŲ erdviŲ SAuguMui ir teritOrijOS fuNkC ONALuMui uŽtikriNti gALėtŲ būti NAudOjAMi „ArteChNikA“ SiūLOMi teChNOLOgiNiAi SPreNdiNiAi. PrOjekte būtŲ gALiMA NtegruOti vA ZdO StebėjiMO S SteMAS, išMANŲjĮ APšvietiMO vALdyMą bei kituS SAuguMO SPreNdiNiuS.
bALtLed
krANtiNėS ZONOje, PėSČ ŲjŲ tAkuOSe ir viešOSiOSe erdvėSe gALėtŲ būti NAudOjAMi „bALtLed“ Led APšvietiMO SPreNdiNiAi eNergiškAi efektyvuS APšvietiMAS PriSidėtŲ Prie SAugeSNėS APL NkOS fOrMAviMO bei MAŽeSNiO eNergijOS SuvArtOjiMO.
PrOjektAviMO ir urbANiStiNiAi SPreNdiNiAi
PrOjektAviMO SPreNdiMAi
reNgiANt teritOrijOS urbANiStiNiuS ir NŽiNeriNiuS SPreNdNiuS būtŲ gAL MA reMtiS „PrOjektAviMO SPreNdiMAi“ SiūLOMAiS PrOjektAviMO PriNC PA S. tA PAdėtŲ efektyviAu kOOrdiNuOti NfrAStruktūrOS, viešŲjŲ erdviŲ ir PAStAtŲ iNtegrACiją yit
fOrMuOjANt dAugiAfuNkCiuS kvArtALuS ir gyveNAMąją APLiNką būtŲ gALiMA reMtiS „yit“ tvAriOS StAtybOS PriNC PA S. jie PAdėtŲ kurti rACiONALią, ŽMOgAuS MASteLiui PritAikytą ir iLgALAikėje PerSPektyvOje tvArią urbANiStiNę Struktūrą.
APIBENDRINIMAS
LITERATŪROS SĄRAŠAS
framPTon k (2020). modern archiTecTUre: a criTical hisTory (5Th ed.). Thames & hUdson
Gehl j (2010). c Ties for PeoPle island Press
IŠVADOS
aPibendrinanT Galima TeiGTi kad ProjekTU bUvo PasiekTas įvade nUmaTyTas Tikslas – sUkUrTa UrbanisTinė vizija klaiPėdos žiemos UosTo TeriTorijai orienTUoTa į TeriTorijos inTeGraciją miesTo aUdinį ryšių sU kranTinėmis aTkūrimą bei daUGiafUnkcės žmoGaUs masTeliU PriTaikyTos miesTo dalies formavimą aTlikTa UrbanisTinė, isTorinė ir GamTinė analizė leido nUsTaTyTi PaGrindines TeriTorijos Problemas, verTybes ir vysTymo PoTencialą
ProjekTU siūloma aTkUrTi ryšiUs TarP miesTo ir vandens, sT PrinT viešųjų erdvių sisTemą PraTęsT esamas jUdėjimo jUnGTis bei formUoT akTyvią ir GyvybinGą UrbanisTinę sTrUkTūrą. UrbanisTinėje koncePcijoje inTeGrUojamos Gyvenamosios, komercinės visUomeninės ir rekreacinės fUnkcijos, kUrios kUria naUją miesTo TraUkos cenTrą ir sT Prina TeriTorijos ryšį sU viešUojU GyvenimU
ProjekTiniai sPrendiniai TaiP PaT orienTUoTi TvarUmą želdynų sisTemos sTiPrinimą ir jaUTrų sanTykį sU GamTiniU bei isToriniU konTeksTU Galima TeiGT kad siūloma UrbanisTinė vizija sUdaro Prielaidas žiemos UosTo TeriTorijai TaPT naUja, miesTU aTvira ir rePrezenTacine klaiPėdos dalimi išsaUGančia vieTos idenT TeTą ir karTU aTliePiančia šiUolaikiniUs miesTo PoreikiUs
jacobs j. (1961). The deaTh and life of GreaT american ciTies random hoUse
lynch k (1960). The imaGe of The ciTy miT Press.
meUser P., & zadorin d (2015). Towards a TyPoloGy of sovieT mass hoUsinG
PrefabricaTion in The Ussr 1955–1991. dom PUblishers
carmona m., heaTh T., oc T., & Tiesdell, s. (2010). PUblic Places Urban sPaces
The dimensions of Urban desiGn (2nd ed.). roUTledGe
whyTe w h (1980). The social life of small Urban sPaces. ProjecT for PUblic sPaces
baUhaUs dessaU foUndaTion (2019). baUhaUs dessaU conservaTion manaGemenT Plan. baUhaUs dessaU foUndaTion
lieTUvos resPUblikos aPlinkos minisTerija. (2024). sTaTybos Techniniai reGlamenTai (sTr). hTTPs://am lrv lT
lieTUvos resPUblikos nekilnojamojo kUlTūros Paveldo aPsaUGos įsTaTymas (2024). Tar hTTPs://www e-Tar lT
lieTUvos resPUblikos saUGomų TeriTorijų įsTaTymas. (2024). Tar hTTPs://www e-Tar lT
lieTUvos resPUblikos TeriTorijų Planavimo įsTaTymas (2024). Tar hTTPs://www e-Tar lT klaiPėdos miesTo savivaldybė. (2021). klaiPėdos miesTo bendrasis Planas klaiPėdos miesTo savivaldybė hTTPs://www klaiPeda lT
GeoPorTal lT (2024). lieTUvos erdvinės informacijos PorTalas hTTPs://www GeoPorTal lT
reGisTrų cenTras. (2024). lieTUvos resPUblikos TeriTorijų ir žemėlaPių dUomenys hTTPs://www reGisTrUcenTras lT
GooGle (2024). GooGle earTh Pro [ProGraminė įranGa]. hTTPs://www GooGle com/earTh/aboUT/versions
esri. (2024). arcGis Pro [ProGraminė įranGa]. hTTPs://www esri com
archdaily (2024). UrbanisTinių ir archiTekTūrinių analoGų analizės medžiaGa hTTPs://www archdaily com
divisare. (2024). archiTekTūrinių analoGų analizės medžiaGa hTTPs://divisare com
SUMMARY IN ENGLISH
This ProjecT PresenTs an Urban vision for The klaiPėda winTer PorT (“žiemos UosTas”) TerriTory aiminG To Transform a fraGmenTed and inaccessible former indUsTrial waTerfronT inTo an acTive, mUlTifUncTional and PUblicly accessible Urban disTricT. The analysed TerriTory is locaTed in a sTraTeGically imPorTanT ParT of klaiPėda beTween The old Town, new Town and The PorT areas alThoUGh The siTe is close To The ciTy cenTre and has a direcT relaTionshiP wiTh The cUronian laGoon, Today T remains disconnecTed from The Urban sTrUcTUre dUe To indUsTrial land Use, railway infrasTrUcTUre and limiTed PUblic access To The waTerfronT
The ProjecT is based on a comPrehensive Urban analysis ThaT inclUded hisTorical develoPmenT, naTUral condiTions TransPorT infrasTrUcTUre, Urban morPholoGy, PUblic sPaces and social conTeXT The analysis revealed ThaT The TerriTory Possesses siGnificanT Urban and landscaPe PoTenTial bUT cUrrenTly lacks clear PedesTrian connecTions acTive PUblic sPaces and inTeGraTion inTo The everyday life of The ciTy aT The same Time, valUable hisTorical Urban sTrUcTUres, visUal aXes and The mariTime idenTiTy of klaiPėda were idenTified as imPorTanT elemenTs shaPinG The characTer of The TerriTory.
hisTorical analysis showed ThaT The area once had mUch sTronGer visUal and fUncTional connecTions wiTh The waTerfronT. earlier sTreeT neTworks and Urban blocks were orienTed Towards The waTer, creaTinG a more accessible and oPen Urban sTrUcTUre over Time, The eXPansion of indUsTrial and PorT infrasTrUcTUre disrUPTed These relaTionshiPs and Transformed The TerriTory inTo an isolaTed Urban fraGmenT Therefore one of The main aims of The ProjecT became The resToraTion of losT connecTions beTween The ciTy and The waTerfronT
The ProPosed Urban concePT is based on The PrinciPle of “sTiTchinG” The TerriTory back inTo The Urban fabric of klaiPėda. The ProjecT resTores hisTorical movemenT direcTions, sTrenGThens visUal connecTions and eXTends eXisTinG PedesTrian, cyclinG and PUblic sPace neTworks inTo The TerriTory The ProPosed Urban sTrUcTUre follows The PerimeTer block TyPoloGy characTerisTic of The cenTral ParTs of klaiPėda while GradUally TransiTioninG inTo more oPen and naTUral sPaces closer To The waTerfronT.
The masTerPlan inTrodUces a mUlTifUncTional develoPmenT sTraTeGy inTeGraTinG residenTial, commercial PUblic cUlTUral and recreaTional fUncTions The ProjecT aims To creaTe a lively and acTive Urban disTricT fUncTioninG ThroUGhoUT The day and aTTracTinG differenT social GroUPs. ParTicUlar aTTenTion is Given To The qUaliTy of PUblic sPaces acTivaTion of The waTerfronT and formaTion of a hUman-scale Urban environmenT closely connecTed wiTh PUblic life and recreaTion
The TerriTory is divided inTo Three main develoPmenT direcTions – rePresenTaTive mUlTifUncTional and naTUral. The rePresenTaTive zone forms The new Urban cenTre of The winTer PorT TerriTory wiTh acTive PUblic sPaces, miXed-Use develoPmenT and direcT connecTions To The waTerfronT. The mUlTifUncTional direcTion inTeGraTes diverse Urban ProGrammes and creaTes fleXible sPaces for everyday acTiviTies, while The naTUral direcTion sTrenGThens Green infrasTrUcTUre ecoloGical sysTems and recreaTional sPaces alonG The waTerfronT
The ProjecT also inTeGraTes sUsTainable Urban develoPmenT PrinciPles. ProPosed solUTions inclUde Green infrasTrUcTUre sysTems sUsTainable mobiliTy sTraTeGies PrioriTisinG PedesTrians and cyclisTs, sTormwaTer manaGemenT sysTems and The Use of renewable enerGy soUrces The ProjecT resPonds To The sensiTive environmenTal condiTions of The siTe and seeks To mainTain a balanced relaTionshiP beTween Urban develoPmenT, naTUral landscaPe and environmenTal ProTecTion
in conclUsion, The ProjecT ProPoses a lonG-Term Urban TransformaTion sTraTeGy ThaT reconnecTs The winTer PorT TerriTory wiTh The ciTy, The waTerfronT and PUblic life. The ProPosed Urban vision creaTes The condiTions for The TerriTory To become a vibranT sUsTainable and PUblicly accessible ParT of klaiPėda while sTrenGTheninG The ciTy s idenTiTy as a conTemPorary waTerfronT ciTy closely connecTed wiTh landscaPe, hisTory and mariTime cUlTUre.
