PieninėsAikštelė-AiškinamasisRaštas-AtviraForma (1)

Structum Konkursas. Išmanusis Miestas 12

DAUGIAFUNKCĖS VIEŠOSIOS MOBILUMO

ERDVĖS SU SOCIALINE IR GASTRONOMINE

FUNKCIJOMIS VIZIJA

Aiškinamasis raštas

Kauno Technologijos Universitetas

Komandos pavadinimas: “Atvira forma”

Studentai: Andrėja Rukšnaitytė, Irūna Kačinskytė

Koordinavo: Laura Jankauskaitė-Jurevičienė

Kategorija: studentai

2.1.

3.1.

6.2.

1. ĮVADAS

1.1. Teritorijos aprašymas

Nagrinėjama teritorija yra centrinėje Utena miesto dalyje, adresu Maironio g. 6A. Sklypas yra strategiškai geroje vietoje. Teritorija pasižymi geru matomumu, patogiu susisiekimu bei mišria aplinkinių teritorijų funkcine struktūra. Sklypas yra prie Maironio gatvės ir netoli J. Basanavičiaus gatvės sankryžos. Tai viena aktyvesnių miesto dalių, jungianti centrinę miesto teritoriją su kitais Utenos rajonais. Vieta gerai matoma tiek pėstiesiems, tiek automobilių eismui.

Aplinką formuoja intensyvesnio užstatymo miesto centro charakteris, kuriame persipina administracinės, komercinės, gyvenamosios bei viešosios paskirties objektai. Svarbus teritorijos elementas yra per sklypą arba šalia jo tekantis upelis. Šis gamtinis elementas teritorijai suteikia išskirtinumo bei daugiau galimybių ties žaliosioms erdvėmis.

Teritorijos susisiekimas yra gerai išvystytas. Maironio gatvė yra viena svarbesnių miesto gatvių, užtikrinanti gerą automobilių ir pėsčiųjų pasiekiamumą. Netoliese esantys komerciniai objektai, viešosios įstaigos bei miesto centras generuoja intensyvesnius judėjimo srautus, todėl teritorija tampa patraukli daugiafunkciam vystymui. Tačiau kartu pastebima ir parkavimo vietų stoka bei gana didelis kietųjų dangų kiekis. Dėl to teritorijoje aktualu ieškoti sprendimų, kurie subalansuotų automobilių infrastruktūrą, pėsčiųjų judėjimą ir viešųjų erdvių kokybę.

1.2. Tikslai, problematika ir uždaviniai

Projekto tikslas – Maironio g. 6A sklype sukurti daugiafunkcę mobilumo erdvę, kurioje būtų sutalpinta apie 100 automobilių parkavimo vietų. Siekiama ne tik spręsti miesto centro parkavimo problemas, bet ir formuoti visuomenei patrauklią bei funkcionalią urbanistinę erdvę. Projekte taip pat numatomos socialinės ir gastronominės funkcijos, kurios skatintų teritorijos gyvybingumą ir žmonių susibūrimą.

Pagrindinė projekto problema – ribotas sklypo plotas, kuris apsunkina didelio parkavimo vietų skaičiaus ir papildomų viešųjų funkcijų integravimą vienoje teritorijoje. Taip pat svarbu išsaugoti kuo daugiau žaliosios erdvės ir vengti perteklinio kietųjų dangų plėtimo žemės lygyje. Projektavimą papildomai komplikuoja šalia esantis upelis bei su juo susijusios apsaugos ir rizikos zonos, reikalaujančios atsakingų urbanistinių ir aplinkosauginių sprendimų.

Projekto uždavinys – suprojektuoti funkcionalų daugiafunkcę automobilių stovėjimo aikštelę, kuri efektyviai išnaudotų ribotą teritorijos plotą. Taip pat siekiama kokybiškai integruoti lauko viešąsias erdves, pritaikytas poilsiui, žmonių susibūrimui ir judėjimui. Projekte numatoma sukurti gastronominę erdvę bei apgalvoti socialines zonas, kurios stiprintų teritorijos patrauklumą ir ryšį su miesto bendruomene.

1.3. Darbo metodika

Projektavimo metu keliami uždaviniai, orientuoti į funkcionalios, šiuolaikiškos ir daugiafunkcės urbanistinėserdvės sukūrimą.Atliekamateritorijos analizė miesto kontekste, vertinami aplinkiniai pastatai, susisiekimo ryšiai, gamtiniai elementai bei žmonių judėjimo srautai. Taip pat analizuojama esama teritorijos būklė, problematika ir galimybės, siekiant sukurti komfortišką ir patrauklią aplinką.

Analizuojami analogai ir panašūs projektai, vertinami jų sprendiniai, privalumai bei trūkumai. Remiantis atlikta analize kuriama daugiafunkcės automobilių stovėjimo aikštelės koncepcija, integruojant parkavimo, socialines ir gastronomines funkcijas. Rengiami brėžiniai, parenkamos medžiagos bei technologiniai sprendimai, kuriamos vizualizacijos, o visa projektinė medžiaga aprašoma aiškinamajame rašte.

2. ANALIZĖ

2.1. Teritorija bendrame kontekste

Utenos miestas yra įsikūręs šiaurės rytų Lietuvoje ir yra vienas svarbiausių regioninių centrų Aukštaitijos regione. Miestas pasižymi patogia geografine padėtimi bei gerais susisiekimo ryšiais su aplinkiniais miestais ir miesteliais, tokiais kaip Molėtai, Anykščiai, Zarasai bei Visaginas. Utena taip pat yra svarbus tranzitinis taškas, jungiantis regioninius kelius ir užtikrinantis judėjimą tarp mažesnių aplinkinių gyvenviečių bei didesnių Lietuvos miestų.

Centrinė Utenos miesto dalis, kurioje yra nagrinėjama teritorija, pasižymi intensyvesniu užstatymu, įvairiomis funkcijomis ir aktyviu miesto gyvenimu. Miestas pastaraisiais metais siekia modernizuoti viešąsias erdves, gerinti infrastruktūrą bei kurti patrauklesnę ir šiuolaikiškesnę aplinką gyventojams bei lankytojams. Todėl projektuojama teritorija gali tapti svarbia miesto urbanistinės struktūros dalimi, prisidedančia prie Utenos centro atnaujinimo ir miesto įvaizdžio stiprinimo.

Šiuo metu didžiąją sklypo dalį sudaro veja bei atvira žalia teritorija, o rytinėje sklypo dalyje yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Sklypas ribojasi su Maironio gatve, todėl teritorija yra lengvai pasiekiama tiek automobiliu, tiek pėsčiomis. Greta esančios gatvės formuoja aktyvesnį transporto judėjimą ir užtikrina gerą matomumą miesto kontekste. pav. 1 Teritorija bendrame kontekste

2.2. Esama situacija

Svarbus teritorijos elementas – pietinėje sklypo dalyje tekantis Vyžuonos upelis. Palei upelį vyrauja želdiniai ir medžių juosta, kuri teritorijai suteikia gamtinio charakterio bei vizualinio patrauklumo. Upelio aplinkakuriarekreacinį potencialą,tačiau kartuteritorijojeatsirandatamtikri apribojimai dėl apsaugos zonų ir galimų rizikų projektuojant naują užstatymą

Aplink sklypą vyrauja mišrus užstatymas – netoliese yra gyvenamosios, visuomeninės ir religinės paskirties pastatai. Šiaurinėje dalyje stovi Utenos Viešpaties Pakilimo į dangų cerkvė bei kiti mažesnio mastelio pastatai. Vakarinėje pusėje teritorija jungiasi su Utenos miesto sodo erdvėmis ir pėsčiųjų takais, kurie aktyviai naudojami gyventojų poilsiui bei judėjimui. Esamoje situacijoje teritorija atrodo neišnaudota ir turi potencialo tapti aktyvesne miesto viešąja erdve, integruojančia mobilumo, poilsio ir socialines funkcijas.

pav. 2 Situacijos planas

2.3. Transporto ir pėsčiųjų srautai

Nagrinėjama teritorija gera susisiekimo infrastruktūra bei intensyviais judėjimo srautais. Sklypas yra šalia pagrindinių miesto gatvių, todėl teritorija lengvai pasiekiama tiek automobilių transportu, tiek pėsčiomis ar dviračiais. Pietinėje sklypo pusėje esanti Aušros gatvė yra viena svarbesnių Utenos miesto gatvių, jungianti centrinę miesto dalį su kitais miesto rajonais bei išvažiavimais iš miesto. Dėl šios priežasties gatvėje vyrauja gana intensyvūs automobilių srautai, ypač rytinio ir vakarinio piko metu.

Maironio gatvė, besiribojanti su rytine sklypo dalimi, yra mažesnio intensyvumo, tačiau svarbi vietinio susisiekimo jungtis. Ja aktyviai naudojasi aplinkinių įstaigų lankytojai, gyventojai bei aptarnaujantis transportas. Esama automobilių stovėjimo aikštelė rodo, kad teritorijoje jau dabar yra parkavimo poreikis, kurį generuoja aplinkiniai visuomeniniai ir komerciniai objektai. Dėl centrinės vietos ir aplink esančių funkcijų teritorijoje juntamas nuolatinis automobilių judėjimas bei trumpalaikio parkavimo poreikis.

Viešojo transporto atžvilgiu teritorija taip pat turi palankią padėtį. Netoliese yra viešojo transporto stotelės, kuriomis kursuoja miesto bei priemiestiniai autobusai. Viešojo transporto maršrutai jungia centrinę miesto dalį su gyvenamaisiais rajonais bei aplinkinėmis gyvenvietėmis, todėl teritorijayralengvaipasiekiamaskirtingųgrupiųmiestogyventojams.Dėlnetoliesančiųpaslaugų, administracinių ir komercinių objektų viešojo transporto srautai šioje miesto dalyje yra gana aktyvūs.

Teritorijoje taip pat svarbūs pėsčiųjų ir dviračių judėjimo ryšiai. Palei Aušros gatvę bei netoliese esančias viešąsias erdves yra įrengti pėsčiųjų takai, jungiantys teritoriją su miesto centru, miesto sodu ir kitomis rekreacinėmis zonomis. Šalia Vyžuonos upelio esantys želdynai ir takai formuoja patrauklią aplinką pėsčiųjų judėjimui bei poilsiui. Dviračių infrastruktūra šioje miesto dalyje nėra itin intensyviai išvystyta, tačiau esami takai ir mažesnio intensyvumo gatvės sudaro galimybes saugesniam judėjimui dviračiais. Projektuojant teritorijąsvarbu stiprinti darnaus judumoprincipus – gerinti pėsčiųjų ir dviračių ryšius, mažinti automobilių dominavimą bei kurti patogią ir saugią viešąją erdvę įvairiems miesto naudotojams.

pav. 3 Dviračių takai

2.4. Kraštovaizdis

Nagrinėjama teritorija pasižymi miesto ir gamtinės aplinkos deriniu. Sklypas yra gana atviroje teritorijoje, kurioje šiuo metu vyrauja žalieji plotai, veja bei pavieniai medžiai. Didelė neužstatyta teritorijos dalis sukuria vizualiai atvirą erdvę ir leidžia aiškiai matyti aplinkinį užstatymą bei gamtinius elementus. Sklypo reljefas nėra ryškiai išreikštas, todėl teritorija atrodo vientisa ir lengvai pritaikoma įvairiems urbanistiniams sprendimams.

Svarbiausias kraštovaizdžio elementas yra pietinėje sklypo dalyje tekantis Vyžuonos upelis. Upelio pakrantėse vyrauja natūralūs želdiniai, tankesnė augmenija bei gausiai augantys beržai, kurie formuoja žalesnį ir natūralesnį teritorijos charakterį. Šis gamtinis elementas suteikia

teritorijai vizualinio patrauklumo, kuria rekreacinį potencialą bei minkština urbanizuotos aplinkos įvaizdį. Upelio zona taip pat sudaro svarbų ekologinį ryšį miesto struktūroje ir prisideda prie geresnės aplinkos kokybės.

Pietinėje teritorijos dalyje taip pat susiformavęs nedidelis kalnelis, ant kurio auga brandžios eglės. Ši aukštesnė reljefo vieta sukuria natūralesnį kraštovaizdžio charakterį bei suteikia teritorijai daugiau erdvinės įvairovės. Eglės formuoja ryškesnį vizualinį akcentą sklype, kuria pavėsį bei sustiprina ryšį su gamtine aplinka.

Artimoje aplinkoje kraštovaizdį formuoja ne tik gamtiniai elementai, bet ir miesto viešosios erdvės. Vakarinėje teritorijos pusėje esantis miesto sodas su pėsčiųjų takais, medžiais ir atviromis žaliosiomis erdvėmis sukuria rekreacinį charakterį bei aktyviai naudojamą viešąją aplinką. Teritorijoje juntamas perėjimas tarp aktyvesnės urbanizuotos miesto dalies ir ramesnės gamtinės aplinkos. Dėl šios priežasties sklypas turi potencialą tapti jungiamąja erdve tarp miesto infrastruktūros ir gamtinio kraštovaizdžio, išlaikant želdynų svarbą bei stiprinant viešųjų erdvių kokybę.

pav. 4 Vaizdas į upę

2.5. Gamtinė aplinka

pav. 5 Vaizdas į parką

Nagrinėjamos teritorijos gamtinę aplinką formuoja miesto želdynai, atviros vejos bei palei Vyžuonos upelį auganti natūralesnė augmenija. Sklypo aplinkoje vyrauja vidutinio aukščio ir brandūs lapuočiai medžiai, kurie teritorijai suteikia žalesnį bei jaukesnį charakterį. Didesnė medžių koncentracija matoma pietinėje dalyje, arčiau upelio, kur susiformavusi tankesnė želdinių juosta.

Teritorijoje ir aplinkinėse viešosiose erdvėse dažniausiai auga Lietuvai būdingi medžiai –mažalapės liepos, klevai, beržai bei pavieniai ąžuolai. Paleiupelio zonątaip pat gali būti aptinkami gluosniai, juodalksniai ir kiti drėgnesnėms vietoms būdingi augalai. Miesto sodo teritorijoje vyrauja dekoratyviniai želdiniai, brandūs lapuočiai medžiai bei prižiūrimos vejos, formuojančios rekreacinį kraštovaizdį.

Projektuojamos teritorijos želdinių idėja paremta natūralesnio, lengvo ir žmogui artimo kraštovaizdžio kūrimu. Siekiama, kad tiek stogo erdvės, tiek aplinkinė teritorija neatrodytų pernelyg urbanizuota ar griežta, todėl pasirinktas dekoratyvinių žolynų ir natūralistinio apželdinimo principas. Tokie želdiniai suteikia erdvei minkštumo, judėjimo bei sezoniškumo pojūtį, o kartu padeda statinio architektūrą geriau integruoti į aplinkinį gamtinį kontekstą.

Stogo apželdinimui pasirinkti keliųrūšių krūmai. Miskantaisuteikiaerdvei lengvumoirnatūralaus judėjimopojūtį,osmulkiejišalavijaiįnešadaugiauspalvosbeismulkesnės augalųstruktūros.Toks augalų derinys leidžia sukurti modernesnę, tačiau kartu ir jaukią viešąją erdvę ant stogo. Želdiniai ne tik pagerina estetinę aplinkos kokybę, bet ir padeda sumažinti urbanizuotos aplinkos pojūtį miesto centre.

Pastato fasadų apželdinimui pasirenkamas žalias triskiautis vynvytis. Šis vijoklinis augalas naudojamassiekiantsušvelnintiautomobiliųstovėjimoaikštelėsarchitektūrinįmastelįbeiįpastato fasadusįtrauktidaugiaugyvosžalumos.Vynvytisformuojatankų,tačiaunepernelygsunkųaugalų sluoksnį, kuris padeda pastatui geriau įsilieti į aplinkinį kraštovaizdį. Augalas pasirinktas dėl savo gebėjimo greitai apaugti fasadus, išlaikyti dekoratyvią išvaizdą bei kurti natūralesnį ir žmogui artimesnį pastato charakterį.

2.6. Urbanistinė aplinka

Teritoriją supa aktyvi ir įvairi urbanistinė aplinka. Teritorijai būdingas mišrus užstatymas – aplink sklypą išsidėstę visuomeninės, komercinės, religinės bei gyvenamosios paskirties pastatai. Urbanistinė struktūra susiformavusi per skirtingus miesto vystymosi laikotarpius, todėl aplinkoje matomas nevienodas pastatų mastelis, architektūrinė išraiška bei užstatymo pobūdis.

Rytinėje sklypo pusėje esančią Maironio gatvę formuoja mažesnio mastelio užstatymas ir vietinio susisiekimo infrastruktūra, o pietinėje dalyje esanti Aušros gatvė pasižymi intensyvesniu transporto judėjimu ir svarbia miesto jungties funkcija. Šalia teritorijos esantys viešieji objektai bei paslaugų vietos generuoja nuolatinius žmonių srautus ir kuria aktyvesnį miesto gyvenimą. Netoliese esanti cerkvė teritorijai suteikia kultūrinį ir vizualinį identitetą, o miesto sodo erdvės padeda formuoti atviresnį ir žalesnį urbanistinį charakterį.

pav. 10 Aplinkos apstatymas

2.7. Apibendrinimas

Apibendrinant galima teigti, kad nagrinėjama teritorija Maironio g. 6A pasižymi palankia urbanistine padėtimi, geru susisiekimu bei stipriu ryšiu su aplinkine miesto infrastruktūra ir gamtine aplinka. Sklypą supa mišrios paskirties užstatymas, aktyvūs transporto ir pėsčiųjų srautai, o šalia esantis Vyžuonos upelis bei želdiniai suteikia teritorijai rekreacinio ir vizualinio patrauklumo. Esama situacija rodo, kad teritorija šiuo metu nėra pilnai išnaudojama ir turi potencialo tapti svarbia daugiafunkce miesto erdve.

Projektuojant teritoriją svarbu atsižvelgti į ribotą sklypo plotą, esamus gamtinius elementus bei poreikį išlaikyti kuo daugiau žaliųjų erdvių. Tinkamai suplanavus funkcijas ir judėjimo ryšius, teritorija gali tapti patraukliu mobilumo, socialinių ir viešųjų veiklų centru. Daugiafunkcės projektas gali ne tik spręsti parkavimo problemas miesto centre, bet ir prisidėti prie kokybiškesnės bei gyvybingesnės urbanistinės aplinkos kūrimo Utenos mieste.

3. ANALOGŲ STUDIJA

3.1. Daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė, Santariškių g. 4 (P9)

Projektuojant teritoriją buvo nuspręsta pasirinkti dviejų aukštų automobilių stovėjimo aikštelės sprendimą, nes toks variantas sklype yra optimaliausias siekiant sutalpinti reikiamą automobilių stovėjimo vietų skaičių. Atsižvelgiant į ribotą teritorijos plotą bei norą išsaugoti kuo daugiau žaliųjų erdvių, buvo svarbu neplėsti parkavimo aikštelių žemės lygyje. Dėl šios priežasties pasirinktas daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės principas leidžia efektyviau išnaudoti sklypą ir kartu išlaikyti daugiau viešųjų bei rekreacinių erdvių.

Projektavimo metu buvo analizuojami įvairūs analogai ir panašūs daugiafunkcių automobilių stovėjimo aikštelių projektai. Vienas iš pagrindinių pavyzdžių – daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Santariškių g. 4 (P9), kurioje pritaikytas kelių aukštų bei pusiau atviro fasado principas. Remiantis šiuo pavyzdžiu buvo siekiama sukurti ne tik funkcionalų automobilių stovėjimo statinį, bet ir vizualiai lengvesnę, natūraliai vėdinamą bei prie aplinkos labiau prisitaikančią architektūrinę struktūrą.

Pusiau atviro fasado idėja pasirinkta siekiant pagerinti natūralų apšvietimą, oro cirkuliaciją bei sumažinti masyvaus užstatymo įspūdį. Toks sprendimas leidžia kurti atviresnę ir žmogui patrauklesnę aplinką, kuri geriau integruojasi į esamą urbanistinį ir gamtinį kontekstą. Projekte taip pat numatoma statinio viršutinę dalį pritaikyti viešosioms, socialinėms bei gastronominėms funkcijoms.

3.2. VU botanikos sodas pav. 11 Daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė, Santariškių g. 4 (P9)

Kuriant projekto architektūrinę idėją buvo svarbu išvengti masyvaus ir vizualiai monotoniško statinio įvaizdžio. Kadangi teritorija yra miesto centre, siekta, kad statinys neatrodytų kaip tipinė, pilka, betoninė, daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė, o taptų estetiškai patrauklia miesto aplinkos dalimi. Dėl šios priežasties projekte numatomi žalieji fasadai bei integruoti želdiniai, kurie padėtų sušvelninti statinio mastelį ir pagerintų jo vizualinį santykį su aplinka.

Vienu iš svarbiausių analogų tapo VU Botanikos sodo architektūriniai sprendimai, kuriuose gamtiniai elementai integruojami į architektūrą ir kuriamas stiprus ryšys tarp pastato bei žaliosios aplinkos. Remiantis šiuo principu projekte pasirinkta naudoti želdintus fasadus, vijoklinius augalus bei natūralesnes medžiagas, kurios suteiktų statiniui lengvumo ir gyvumo. Tokie sprendimai ne tik pagerina estetinę kokybę, bet ir prisideda prie geresnio mikroklimato, mažina vizualinę taršą bei kuria žmogui patrauklesnę viešąją erdvę.

Žalieji fasadai taip pat padeda pastatui geriau integruoti į šalia esančią gamtinę aplinką bei Vyžuonos upelio teritoriją. Siekiama, kad pastatas taptų ne tik infrastruktūros objektu, bet ir šiuolaikiška daugiafunkce miesto erdve, kuri derėtų su urbanistiniu ir gamtiniu Utenos kontekstu.

pav. 12 VU botanikos sodas

4. KONCEPCIJA

4.1. Funkcinė idėja

Projektuojamos automobilių stovėjimo aikštelės nuliniame aukšte numatomos 54 automobilių stovėjimo vietos, 2 iš jų pritaikytos neįgaliesiems, o 9 skirtos elektromobilių įkrovimo stotelėms. Pirmame aukšte projektuojama 41 automobilių stovėjimo vieta, 2 iš jų pritaikytos neįgaliesiems, o 10 – elektromobilių įkrovimo vietos. Iš viso pastate numatomos 95 automobilių parkavimo vietos. Siekiant užtikrinti patogų ir sklandų judėjimą, projektuojamos atskiros nusileidimo ir pakilimo rampos į nulinį bei pirmą aukštus, kurių nuolydis siekia 18 %.

Antrame aukšte numatoma įrengti dviračių ir paspirtukų nuomos bei palikimo punktą, taip skatinant darnų judumą ir alternatyvias transporto priemones miesto centre. Pastate taip pat projektuojamos dvejos laiptinės ir liftas, vedantis iki stogo lygio, užtikrinant patogų bei universalų patekimą į visas erdves.

Stogo erdvė nėra paliekama neišnaudota – siekiama maksimaliai panaudoti teritorijos potencialą ir sukurti gyvybingą viešąją erdvę. Ant stogo numatoma daug želdynų bei įvairių poilsio ir aktyvumo zonų, skirtų miesto gyventojams ir lankytojams. Taip pat projektuojamas restoranas, kuris formuojamas kaip atskiras tūris ant pastato stogo. Restorano erdvė galėtų aptarnauti apie 24 lankytojus ir taptų papildomu traukos tašku miesto centre.

Vakarinėje sklypo dalyje paliekama daugiau atviros ir mažiau urbanizuotos erdvės. Kadangi ši teritorijos dalis ribojasi su netoliese esančiu parku bei upės zona, nuspręsta čia projektuoti vaikų žaidimų aikštelę su poilsio suoliukais. Suoliukai orientuojami į upės pusę, siekiant sustiprinti ryšį su gamtine aplinka bei sukurti ramią ir patrauklią viešąją erdvę.

pav. 13 Vaikų žaidimo aikštelės vizualizacija

4.2. Erdvinė idėja

Projektuojamo pastato erdvinė idėja formuojama atsižvelgiant į esamą sklypo formą bei jo urbanistinį kontekstą. Sklypas nėra taisyklingos stačiakampės ar kvadratinės formos, todėl teritorijoje atsiranda nemažai sudėtingesnių, siauresnių ir iš pirmo žvilgsnio nepatogių erdvių zonų. Vietoje to, kad šios teritorijos dalys būtų paliktos neišnaudotos, projektuojant siekiama maksimaliai prisitaikyti prie esamos sklypo geometrijos ir efektyviai panaudoti kuo didesnę jo dalį.

Pastato tūris formuojamas palei pietinę ir vakarinę sklypo ribas, taip prisitaikant prie sklypo kontūrų ir natūraliai įsiliejant į teritorijos struktūrą. Nors pradžioje tokia forma gali atrodyti sudėtinga ir mažiau patogi projektavimui, pasirinktas sprendimas leidžia racionaliai išnaudoti sudėtingesnes sklypo vietas bei išvengti didelių nepanaudotų plotų. Tokiu principu pastatas tampa ne tik funkcionalus, bet ir organiškai susijęs su esama teritorija.

Taip pat projektuojant buvo svarbu išlaikyti kuo daugiau atvirų ir žalių erdvių vakarinėje sklypo dalyje, arčiausiai parko ir upelio. Dėl šios priežasties pagrindinis pastato tūris koncentruojamas arčiau gatvių ir intensyvesnio urbanistinio užstatymo zonų. Toks sprendimas leidžia sumažinti vizualinį poveikį gamtinei aplinkai bei sukurti atviresnę, žalesnę ir žmogui patrauklesnę viešąją erdvę prie parko.

4.3. Architektūrinė idėja

Projektuojamostatinįarchitektūrinėidėjaparemta siekiusukurtimiestocentreesantįdaugiafunkcę automobilių stovėjimo aikštelę, kuris vizualiai neprimintų tipinio masyvaus ir betoninio automobilių stovėjimo statinio. Pagrindinis tikslas – sukurti architektūrą, kuri būtų artimesnė žmogui, estetiškai patraukli bei jautriai integruota į aplinkinį miesto ir gamtinį kontekstą. Dėl šios priežasties pasirinktas pusiau atviros automobilių stovėjimo aikštelės principas, leidžiantis sumažinti gremėzdiškumo įspūdį bei suteikiantis pastatui lengvesnę architektūrinę išraišką.

Pusiau atvira struktūra taip pat atlieka ir praktinę funkciją – užtikrina natūralų pastato vėdinimą bei leidžia sumažinti papildomų mechaninių sistemų poreikį. Toks sprendimas padeda išlaikyti geresnę oro cirkuliaciją pastato viduje, o dalinai uždaros konstrukcijos apsaugo automobilių stovėjimo erdves nuo kritulių ir sniego kaupimosi žiemos metu. Siekiama, kad statinys būtų ne tik funkcionalus, bet ir komfortiškas naudotojams visais metų laikais.

Didelis dėmesys projekte skiriamas fasadų sprendimams ir ryšiui su gamtine aplinka. Pastato fasadusnumatomaapželdintivijokliniaisaugalaisirkitaisželdiniais,siekiantįarchitektūrąįtraukti daugiau žalumos bei sukurti šiltesnį ir natūralesnį pastato charakterį. Žalieji fasadai padeda sumažinti vizualinį statinio mastelį, geriau integruoja jį į aplinką bei kuria žmogui patrauklesnę miesto erdvę. Papildomai fasadų apdailai pasirenkamos medinės lentelės, kurios suteikia pastatui natūralumo, vizualinio lengvumo ir jaukumo.

Pastato tūris formuojamas kampuotomis formomis, nes toks sprendimas yra racionaliausias ir efektyviausias automobilių parkavimo funkcijai. Aiškios geometrinės linijos leidžia optimaliai išdėstyti parkavimo vietas bei judėjimo trajektorijas pastato viduje. Tačiau siekiant sušvelninti griežtą statinio architektūrą, ant stogo projektuojamos banguotų formų žaliosios erdvės ir poilsio zonos. Minkštesnės linijos bei organiškesnės formos kuria malonesnę atmosferą žmonėms, suteikia erdvei daugiau gyvumo ir padeda subalansuoti griežtesnę pastato geometriją.

4.4. Transportas ir pėstieji

Transporto sprendiniai projektuojamoje teritorijoje orientuoti į patogų ir aiškų judėjimą tiek automobiliams, tiek kitoms mobilumo priemonėms. Pagrindiniai įvažiavimai į automobilių stovėjimo aikštelės numatomi iš greta esančių gatvių, užtikrinant patogų patekimą į sklypą bei sklandų transporto srautų judėjimą. Taip pat projekte numatomos vietos dviračių ir paspirtukų laikymui bei nuomai, siekiant skatinti darnų judumą miesto centre.

Didelis dėmesys projekte skiriamas pėsčiųjų judėjimui ir natūraliai susiformavusiems žmonių srautams. Apsilankius teritorijoje buvo pastebėta, kad žmonės dažnai kerta sklypą šiaurinėje jo dalyje, siekdami greičiau patekti tarp gatvės ir parko zonos. Iki šiol šioje vietoje nebuvo įrengto tako, todėl žmonėms tekdavo arba daryti didesnį lanką pietinėje sklypo pusėje esančiais takais, arba judėti per žolę bei senas parkavimo vietas.

Atsižvelgiant į esamus žmonių judėjimo įpročius, šiaurinėje sklypo dalyje projektuojamas naujas pėsčiųjų takas, kuris formuojamas ant nedidelio kalnelio. Takas tampa svarbia jungtimi tarp rytinėje pusėje esančios gatvės ir vakarinėje dalyje esančio parko bei vaikų žaidimų aikštelės. Patekimas į taką numatomas laipteliais iš abiejų pusių, taip sukuriant patogesnį ir natūralesnį pėsčiųjų judėjimą per teritoriją. Iš šio takelio taip pat numatomas tiesioginis patekimas į pirmąjį automobilių stovėjimo aikštelės aukštą, taip dar labiau pagerinant žmonių judėjimo ryšius ir pastato pasiekiamumą iš viešųjų erdvių pusės.

5. DETALIZUOJAMA TERITORIJA

5.1 Sklypo planas

pav. 16 Sklypo planas

Detalizuojamos teritorijos sklypo planas formuojamas atsižvelgiant į esamą reljefą, gamtinę aplinką bei žmonių judėjimo srautus. Pagrindinis pastato tūris projektuojamas rytinėje ir pietinėje sklypo dalyse, arčiau pagrindinių gatvių bei intensyvesnio miesto judėjimo zonų. Toks sprendimas leidžia racionaliai išnaudoti sklypo formą, aiškiai organizuoti transporto judėjimą bei išlaikyti daugiau atvirų žaliųjų erdvių vakarinėje teritorijos pusėje, arčiau parko ir Vyžuonos upelio.

Sklype išsaugomi ir integruojami esami gamtiniai elementai – želdiniai, reljefo formos bei upelio pakrantės zona. Vakarinėje dalyje projektuojamos viešosios ir rekreacinės erdvės, vaikų žaidimų aikštelė, poilsio vietos bei pėsčiųjų takai. Teritorijoje siekiama išlaikyti kuo daugiau natūralios žaliosios dangos ir sumažinti kietųjų dangų kiekį. Takų struktūra formuojama pagal natūraliai

susiformavusius žmonių judėjimo maršrutus, taip sukuriant patogų ryšį tarp gatvės, parkingo, parko ir upės zonos.

Sklypo plane taip pat atsispindi siekis sukurti daugiafunkcę ir žmogui patrauklią aplinką. Visa teritorija projektuojama taip, kad transporto infrastruktūra derėtų su viešosiomis erdvėmis ir gamtiniu kraštovaizdžiu, sukuriant vientisą ir šiuolaikišką urbanistinę aplinką.

5.1. Nulinio aukšto planas

pav. 17 Nulinio aukšto planas

Nulinis aukštas, kurio bendras plotas siekia apie 2143,078 m², suprojektuotas kaip funkcionaliai organizuota cokolinė pastato dalis, skirta daugiausia automobilių parkavimui, techninėms bei pagalbinėms funkcijoms ir patogiam susisiekimui su kitais pastato aukštais. Plano struktūra yra netaisyklingos formos, pritaikyta prie sklypo ribų bei esamos urbanistinės situacijos, todėl pastato kontūras natūraliai seka sklypo geometriją ir užtikrina racionalų visos teritorijos išnaudojimą.

Patekimas į aukštą organizuojamas iš rytinės sklypo pusės per įvažiuojamąją rampą, kurios nuolydis siekia apie 18 procentų. Šis sprendinys leidžia patogiai patekti automobiliams į požeminį lygį, o viduje transporto judėjimas organizuotas aiškia viena kryptimi, užtikrinant sklandų manevravimąirsaugų automobiliųsrautųpaskirstymą.Pravažiavimojuostossuplanuotostaip,kad būtų patogu patekti į visas stovėjimo vietas ir išvengti konfliktinių taškų.

Didžiąją aukšto dalį užima automobilių stovėjimo vietos. Šalia pagrindinių vertikalių komunikacijų numatytos specialios vietos žmonėms su negalia,taip užtikrinant patogų irtiesioginį patekimą į liftus bei laiptines. Šiaurinėje aukšto dalyje numatyta elektromobilių įkrovimo zona. Tokia schema atitinka universalaus projektavimo principus ir užtikrina patogų naudojimąsi visiems pastato lankytojams.

Plane taip pat numatyti pagrindiniai vertikaliojo susisiekimo mazgai – liftų šachtos ir laiptinės, kurios išdėstytos strategiškai patogiose vietose. Jos leidžia efektyviai paskirstyti žmonių srautus tarp apatinio ir viršutinių aukštų bei užtikrina saugią evakuaciją ekstremalių situacijų metu.

Bendrasnulinioaukštoarchitektūrinissprendimaspasižymiaiškiafunkcinelogika,efektyviuplotų paskirstymu ir patogia transporto bei pėsčiųjų cirkuliacija. 2700 m² plotas išnaudotas racionaliai, sukuriant patogią, saugią ir techniškai gerai organizuotą infrastruktūrą, kuri pilnai aptarnauja visą pastato kompleksą.

5.2. Pirmo aukšto planas

pav. 18 Pirmo aukšto planas

Pirmasis aukštas, kurio bendras plotas siekia 2143,078 m², suprojektuotas kaip daugiafunkcė pastato erdvė, kurioje išlaikoma bendra architektūrinė ir funkcinė komplekso logika, ir yra išlaikomas ganėtinai analogiška nuliniam aukštui.

Šiaurės rytinėje dalyje suprojektuotas dviračių ir elektrinių paspirtukų nuomos bei laikino palikimo punktas, kuris papildo bendrą mobilumo sistemą ir skatina alternatyvių transporto priemonių naudojimą. Ši zona integruota strategiškai patogioje vietoje, užtikrinant greitą prieigą tiek atvykstantiems, tiek išvykstantiems naudotojams, bei sudarant sąlygas sklandžiai pereiti nuo individualaus transporto prie miesto mikromobilumo infrastruktūros.

5.3. Stogo planas

pav. 19 Stogo planas

Stogo planas, kurio bendras plotas išlieka toks pats kaip ir žemiau esančio aukšto – 2143,078 m², suprojektuotas kaip daugiafunkcė rekreacinė ir tvari pastato erdvė, skirta darbuotojų bei lankytojų poilsiui, socialinei veiklai ir kokybiškam laisvalaikiui atviroje aplinkoje. Šio lygio architektūrinis sprendimas orientuotas į funkcionalųžaliosios infrastruktūrosintegravimąbei komfortiškų viešųjų zonų kūrimą ant pastato stogo.

Didelę stogo dalį užima žaliosios zonos, kurios organiškai išdėstytos visame plane ir vizualiai sušvelnina griežtą pastato geometriją. Apželdinti plotai ne tik kuria estetiškai patrauklią aplinką, bet ir prisideda prie mikroklimato gerinimo, lietaus vandens absorbcijos bei bendro pastato tvarumo. Želdynų kompozicija formuoja natūralias poilsio salas ir padeda suskaidyti didelį atvirą plotą į jaukesnes funkcines erdves.

Pietinėje stogo dalyje suprojektuota aktyvaus poilsio zona, pritaikyta neformaliam laisvalaikiui ir atsipalaidavimui. Ši erdvė sukuria patrauklią vietą darbuotojų ar lankytojų pertraukoms, bendravimui bei lauko veikloms. Kiek aukščiau integruoti teniso staliukai, kurie papildo rekreacinę funkciją ir skatina aktyvų laisvalaikio praleidimą bei socialinę sąveiką.

Šiaurinėje stogo dalyje numatyta kavinės zona su lauko suoliukais ir sėdimomis vietomis, kuri tampa pagrindiniu socialiniu traukos tašku visoje stogo erdvėje. Atvira terasa sudaro galimybę lankytojams ilsėtis lauke, mėgautis aplinka ir naudotis maitinimo paslaugomis komfortiškoje bei estetiškoje aplinkoje.

Ant kavinės tūrio stogo integruotos saulės energijos panelės, kurios atspindi pastato energetinio efektyvumoirtvariosarchitektūrosprincipus.Šissprendinysleidžiadalįpastatoenergijosporeikio generuoti iš atsinaujinančių šaltinių, mažina eksploatacines sąnaudas ir stiprina ekologinį objekto identitetą.

Visas stogo planas suformuotas kaip harmoningai subalansuota poilsio, socialinės veiklos ir žaliosios architektūros erdvė, kurioje funkcionalumas dera su estetika, o modernūs tvarumo sprendimai papildo pastato architektūrinę koncepciją ir kuria aukštos kokybės urbanistinę aplinką.

5.4. Kavinės aukšto planas

Šis nedidelis restoranas projektuojamas išskirtinėje vietoje – ant automobilių stovėjimo aikštelės stogo, todėl lankytojams atsiveria neįprasta miesto perspektyva. Pagrindinė pastato idėja orientuota į ryšį su gamta ir vaizdu: didieji langai nukreipti į parko ir upės pusę. Šviesa natūraliai pav. 20 Kavinės aukšto planas

užlieja interjerą, o lankytojai gali mėgautis ramia panorama bei vandens artumu. Tokia orientacija sukuria jaukią atmosferą tiek rytiniams pusryčiams, tiek dienos susitikimams ar vakariniam poilsiui.

Pastato planinė struktūra aiški ir funkcionali. Pagrindinę restorano dalį sudaro erdvi valgomoji zona(1)– 91,94m².Taiatviralankytojųerdvė,kuriojenumatytistalaibeisėdimosvietossuvaizdu į aplinką. Dėl didelio ploto ši zona tampa pagrindiniu restorano akcentu ir socialiniu centru.

Šalia valgomojo suprojektuota pagalbinė darbuotojų ir sandėliavimo patalpa (2), kurios plotas –3,99 m². Ji skirta kasdieniams restorano poreikiams: produktų laikymui, darbuotojų daiktams ar smulkiai inventoriaus saugyklai.

Sanitarinėzona(3) –7,40 m² plotoWC patalpa –suplanuotakompaktiškai irpatogiai lankytojams. Jos vieta leidžia lengvai pasiekti iš pagrindinės salės, tačiau kartu išlaikomas privatumas ir funkcionalumas.

Virtuvė(4), užimanti 17,5m², projektuojamaefektyviam darbui.Ji tiesiogiai susijusisu pagrindine saleirbarozona,todėlužtikrinamaspatogus maistopateikimoprocesas. Virtuvėsdydis pritaikytas nedideliam restoranui, leidžiant racionaliai organizuoti darbo vietas.

Baro zona (5) – 13,81 m² – tampa papildomu traukos tašku. Ji formuoja gyvesnę restorano atmosferą, suteikia galimybę lankytojams bendrauti neformalioje aplinkoje ir kuria ryšį tarp virtuvės bei pagrindinės salės.

Bendrai restorano architektūra orientuota į šviesą, vaizdą ir kompaktišką funkcionalumą. Ant stogo įrengtas restoranas tampa ne tik maitinimo vieta, bet ir urbanistine apžvalgos erdve, kur miesto infrastruktūra susilieja su gamtiniu kraštovaizdžiu.

5.5. Pjūvis

5.6. Fasadai pav. 21 Pjūvis

pav. 22 Fasadas 1 - 6

pav. 23 Fasadas J - A

pav. 24 Fasadas A - J

pav. 25 Fasadas 6 - 1

Pastato fasadų sprendiniai kuriami siekiant išlaikyti lengvumo, atvirumo ir ryšio su aplinka pojūtį. Svarbu buvo ne visiškai paslėpti automobilių stovėjimo aikštelės struktūrą, o subtiliai ją integruoti į bendrą architektūrinę kompoziciją. Dėl to statinys išlieka pusiau atviras – fasadai neuždaromi masyviomis sienomis, todėl pastatas atrodo lengvesnis, geriau ventiliuojamas ir vizualiai neapsunkina aplinkos.

Pagrindiniu fasado elementu tampa vertikalios medinės lentutės, kurios suteikia pastatui natūralumo ir šilumos. Medienos ritmas sukuria jaukią, žmogui artimą estetiką bei kontrastuoja su betonine automobilių stovėjimo aikštelės struktūra. Šis sprendimas leidžia techniniam statiniui įgauti modernesnį ir estetiškesnį charakterį. Be to, medinės lamelės dalinai filtruoja vaizdus bei šviesą, todėl fasadas tampa dinamiškas ir kintantis priklausomai nuo paros laiko bei stebėjimo kampo.

Svarbią fasadų dalį sudaro ir apželdinimas. Integruoti vijokliniai augalai suteikia pastatui gyvybės, minkština griežtas architektūrines linijas bei kuria jaukesnę atmosferą. Želdiniai padeda vizualiai sujungti architektūrą su šalia esančiu parku ir upės aplinka, todėl pastatas natūraliau įsilieja į kraštovaizdį. Be estetinio vaidmens, augalai taip pat prisideda prie mikroklimato gerinimo –suteikia pavėsį, mažina vizualinį statinio masyvumą ir kuria malonesnę patirtį lankytojams.

Bendras fasadų sprendimas paremtas skaidrumo, natūralumo ir urbanistinio lengvumo idėja. Pastatas ne dominuoja aplinkoje, o tampa subtilia jungtimi tarp miesto infrastruktūros ir gamtinio konteksto.

6. TVARUMAS

6.1. Medžiagos

Pastato architektūroje medžiagos parinktos siekiant suderinti funkcionalų automobilių stovėjimo aikštelės statinio charakterį su jaukia ir estetiška viešąja erdve. Pagrindinė konstrukcija numatoma iš gelžbetonio – kolonų, sijų ir perdangų sistemos. Gelžbetonis pasirinktas dėl savo tvirtumo, ilgaamžiškumo ir atsparumo didelėms apkrovoms, todėl jis ypač tinkamas daugiaaukščių automobilių stovėjimo aikštelių statybai. Taip pat ši medžiaga užtikrina priešgaisrinį saugumą bei leidžia formuoti didesnius atvirus tarpatramius, reikalingus patogiam automobilių judėjimui.

Automobilių stovėjimo aikštelių perdangoms gali būti naudojamos TT tipo arba tuštuminės gelžbetoninės plokštės, kurios leidžia efektyviai išnaudoti konstrukcinę sistemą bei užtikrina racionalųstatinio įrengimą.Tokiesprendimai suteikiagalimybęišlaikytipusiauatvirą automobilių stovėjimo aikštelės struktūrą, todėl pastatas atrodo lengvesnis ir geriau integruojasi į aplinką.

Fasaduose dominuoja vertikalios medinės lentutės arba lamelės, kurios tampa pagrindiniu architektūrinės išraiškos elementu. Mediena pasirinkta siekiant suteikti statiniui natūralumo, šilumos ir vizualinio jaukumo. Vertikalus lamelių ritmas padeda sušvelninti masyvią betoninę struktūrą, o kartu išlaiko fasadų skaidrumą bei natūralią ventiliaciją. Dalinai permatomi fasadai leidžia automobilių stovėjimo aikštelei išlikti atvirai, tačiau tuo pačiu kuria estetišką ir tvarkingą bendrą vaizdą. Atsižvelgiant į ilgaamžiškumą ir priežiūrą, fasadams gali būti naudojama termo mediena, medžio-plastiko kompozito (WPC) lentutės arba aliuminio lamelės su medžio imitacija.

Svarbi fasadų dalis – integruotas apželdinimas. Vijokliniai augalai naudojami kaip natūrali architektūrinė priemonė, suteikianti pastatui gyvybės ir minkštinanti griežtas konstrukcijų linijas. Želdiniai padeda vizualiai sumažinti automobilių stovėjimo aikštelės mastelį, sukuria jaukesnę atmosferą bei stiprina ryšį su šalia esančiu parku ir upės aplinka. Be estetinio vaidmens, augalai taippatprisidedapriemikroklimatogerinimo–suteikiapavėsį,mažinaįkaitimąirkuriamalonesnę aplinką lankytojams.

Bendra medžiagų paletė paremta kontrastu tarp tvirtos, ilgaamžės gelžbetonio konstrukcijos ir šiltų, natūralių fasado elementų. Toks derinys leidžia techninį automobilių stovėjimo aikštelės statinį paversti šiuolaikiška, estetiška ir su aplinka darniai susiliejančia architektūrine erdve.

6.2. Projekto įgyvendinimo etapai

Pirmasis projekto įgyvendinimo etapas – parengiamieji ir projektavimo darbai. Šiame etape atliekama esamos teritorijos analizė, vertinama urbanistinė situacija, transporto srautai, pėsčiųjų judėjimas bei ryšiai su aplinkinėmis miesto erdvėmis. Nagrinėjamas teritorijos potencialas Utenos mieste bei galimybės sukurti daugiafunkcę viešąją mobilumo erdvę, kurioje pagrindiniu akcentu tampa daugiaaukštis parkavimo pastatas su integruota restorano funkcija. Bendradarbiaujant su savivaldybe bei miesto specialistais formuojama pagrindinė projekto vizija – sukurti šiuolaikišką, funkcionalią ir miestui patrauklią erdvę, kuri apjungtų mobilumo infrastruktūrą, viešąsias zonas ir gastronominę funkciją.

Antrasis etapas – projektavimas. Šiame etape vystoma architektūrinė ir urbanistinė projekto idėja. Projektuojamas daugiaaukštis parkavimo pastatas, numatomos automobilių stovėjimo vietos, patogūs įvažiavimai bei pėsčiųjų ir dviračių jungtys. Ant pastato viršutinės dalies projektuojamas restoranas su vaizdu į aplinką, orientuotas į viešąją miesto erdvę bei gamtinį kontekstą. Taip pat numatomos poilsio zonos, terasos ir apželdintos erdvės. Didelis dėmesys skiriamas pastato fasadų sprendimams – siekiama išlaikyti pusiau atvirą parkavimo struktūrą, kuri būtų vizualiai lengva ir gerai integruota į miesto aplinką. Projektuojami medinių lamelių fasadai bei vijokliniais augalais apželdintos zonos, suteikiančios pastatui jaukumo ir natūralumo.

Trečiasis etapas – statyba. Pirmiausia atliekami teritorijos paruošimo darbai: tvarkomas sklypas, įrengiami arbapertvarkomi inžineriniai tinklai,formuojamasreljefas. Toliauvykdomapagrindinių konstrukcijų statyba – įrengiamos gelžbetoninės kolonos, sijos bei perdangos, formuojamas daugiaaukštis parkavimo pastatas. Po pagrindinių konstrukcijų įrengimo vykdomi restorano statybos ir vidaus įrengimo darbai: įrengiama pagrindinė salė, virtuvė, baro zona bei pagalbinės patalpos. Kartu tvarkoma aplinka – įrengiami pėsčiųjų takai, dviračių stovai, poilsio zonos ir mažosios architektūros elementai. Statybų metu montuojami fasadų elementai, medinės lamelės, apšvietimo sistemos ir fasadų apželdinimo konstrukcijos.

Ketvirtasis etapas – aplinkos sutvarkymas ir apželdinimas. Įrengiamos žaliosios zonos, sodinami medžiai, dekoratyviniai augalai bei vijokliniai želdiniai fasaduose. Formuojamos viešosios poilsio erdvės lankytojams, įrengiami suoliukai, apšvietimas ir kiti mažosios architektūros elementai. Apželdinimas tampa svarbia projekto dalimi, padedančia sujungti urbanistinę infrastruktūrą su gamtine aplinka bei suteikiančia pastatui jaukesnį charakterį.

Galutiniame etape daugiafunkcė viešoji mobilumo erdvė tampa ne tik parkavimo pastatu, bet ir aktyvia miesto viešąja erdve su restoranu, skatinančia žmonių susibūrimą, poilsį ir kokybišką miesto infrastruktūros naudojimą.

6.3. Projekto finansavimo modelis

Daugiafunkcės viešosios mobilumo erdvės su restorano funkcija projektas galėtų būti įgyvendinamas taikant mišrų finansavimo modelį, apjungiantį savivaldybės, Europos Sąjungos fondų bei privačių investuotojų lėšas. Kadangi projektas orientuotas į viešosios infrastruktūros gerinimą, tvarų mobilumą ir miesto viešųjų erdvių kokybės didinimą, jis galėtų pretenduoti į įvairias urbanistinės plėtros ir darnaus judumo finansavimo programas.

Didžioji projekto dalis, susijusi su daugiaaukščio parkavimo pastato, pėsčiųjų bei dviračių infrastruktūros įrengimu, galėtų būti finansuojama savivaldybės ir Europos Sąjungos fondų lėšomis. Tokie projektai prisideda prie miesto infrastruktūros modernizavimo, transporto srautų valdymo bei viešųjų erdvių gerinimo. Taip pat finansavimas galėtų būti skiriamas žaliųjų sprendimų diegimui – fasadų apželdinimui, energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bei tvarios architektūros sprendiniams.

Restorano funkcija galėtų būti vystoma pasitelkiant privataus sektoriaus investicijas arba viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės modelį. Tokiu būdu būtų sukuriama ne tik funkcionali parkavimo infrastruktūra, bet ir ekonomiškai aktyvi viešoji erdvė, generuojanti papildomą miesto traukos centrą.

Projektui taip pat galėtų būti taikomi tvarumo ir energetinio efektyvumo principai. Naudojant ilgaamžes medžiagas, apželdintus fasadus bei natūralios ventiliacijos sprendimus, būtų siekiama mažinti pastato poveikį aplinkai ir kurti šiuolaikišką, aplinkai draugišką miesto infrastruktūrą.

Įgyvendinus projektą, daugiafunkcė viešoji mobilumo erdvė taptų svarbia Utenos miesto urbanistine jungtimi, apjungiančia mobilumo, poilsio ir gastronomines funkcijas bei prisidedančia prie kokybiškesnės miesto viešųjų erdvių sistemos kūrimo.

6.4. Rėmėjų produktai

JA Solar Deep Blue 3.0 590 W Monofacial Wood wool acoustic panels

ECO 8

Prizma 7

7. PLANŠETAS

Apibendrinant projektą, buvo sukuriamas brėžinių ir vizualizacijų planšetas. Jis, kaip ir aiškinamasis raštas yra pateikiamas komisijai.

Planšete sudedamosios dalys:

Sklypo planas su aukšto planu M 1:1000;

Nulinio aukšto planas su erdvės išdėstymo sprendiniais M 1:500;

Pirmo aukšto planas su erdvės išdėstymo sprendiniais M 1:500;

Antro aukšto (stogo terasos) planas su erdvių išdėstymo sprendiniais M 1:500;

Kavinės aukšto planas su baldų išdėstymo sprendiniais M 1:500

Pastato fasadai M 1:500;

3D erdviniai pastato vaizdai-vizualizacijos

26 Planšetas

8. ŠALTINIAI

https://www.openstreetmap.org/#map=17/55.498822/25.599239&layers=C

https://lt.wikipedia.org/wiki/Utena

https://www.maps.lt/map/?c=2849659.8%2C7459243.5&r=0&s=4513.9887055&b=topo#google_vignett e

https://www.google.com/maps/@55.4987961,25.5990765,483m/data=!3m1!1e3?entry=ttu&g_ep=Egoy MDI2MDUxMy4wIKXMDSoASAFQAw%3D%3D

https://www.robertdyas.co.uk/thompson-morgan-salvia-greggii-blue-note-1-litre-potted-plant-x1?srsltid=AfmBOoq2hS9IVllAReC1RlE3r1Tyquh4Sz4aOJ7QesF9LXcaxBczxyUJ

https://aplinka24.lt/miskantai-dekoratyviniai-augalai-jusu-sodui/

https://www.margas.lt/vinvytis-penkialapis-murorum-parthenocissus-quinquefolia-sodinukas

https://citify.eu/lt/daugiaaukstis-parkingas-santariskiu-g-4-p9/

https://www.prieezero.lt/lt/pramoga/vu-botanikos-sodas-kairenuose-3581/

https://www.cewood.com/produktai

https://shop.saulesgraza.lt/parduotuve/saules-elektrines/fotovoltiniai-saules-moduliai/ja-solar-deep-blue3-0-590-w-monofacial/

https://www.betonomozaika.lt/produktai/eco-8/

https://www.betonomozaika.lt/produktai/prizma-7/

https://www.bmigroup.com/lt/p/graviflex-5-2-3412943021/?pathname=%2Flt%2Ficopalproduktai%2Fzalieji-stogai%2Fhidroizoliacines-dangos%2F

https://www.bmigroup.com/lt/p/polbit-baza-3386819872/?pathname=%2Flt%2Ficopalproduktai%2Fploksti-stogai%2Fbitumines-dangos%2Fapatinis-sluoksnis%2F

https://www.schomburg.com/lt/lt/produktai/asol-fe

https://www.vinci-play.com/en/offer/solo/solo-0831

https://www.vinci-play.com/en/offer/hoop/hoop-0706-1

https://www.vinci-play.com/en/offer/swing/swing-wd1422-1

https://www.vinci-play.com/en/offer/spring/spring-0603

https://www.vinci-play.com/en/offer/spring/spring-0607-1