Aukštupėnų rekreacinė teritorija
„Marčios ašaros“
SUMMARY
Aukštupėnai recreational area
This project analyzes the existing conditions and development potential of the Aukštupėnai recreational area located in the Kupiškis district near Kupiškis Lagoon. The site covers approximately 3.53 hectares and functions as an important recreational, tourist, and representative space for both the city of Kupiškis and the wider region due to its strategic location along the Lėvuo River reservoir.
The analysis shows that the territory is characterized by a valuable lacustrine–river landscape composed of water bodies, natural shorelines, forested areas, and human-made recreational infrastructure. A key spatial and visual landmark is Uošvės Liežuvis Island, which significantly enhances the identity and attractiveness of the area. Although the site is actively used and already equipped with basic recreational infrastructure such as beaches, parking areas, sports zones, and a boat hangar, its spatial structure remains fragmented, with unclear functional zoning and weak circulation connections.
From an urban perspective, the area serves as a peripheral recreational zone of Kupiškis, integrated into the city’s public space and green infrastructure system. Accessibility is mainly car-oriented, with pedestrian movement playing an important role, while cycling and water transport connections remain underdeveloped.
Based on the site analysis and reference case studies, a development concept titled “Marčios ašaros” (“Bride’s Tears”) has been proposed. The concept strengthens local identity by drawing inspiration from the cultural naming traditions of the Kupiškis Lagoon area. It introduces an organic, water-inspired spatial structure expressed through soft, flowing forms in pathways, landscape elements, and public spaces, enhancing the connection between people, landscape, and water.
The main goal of the project is to create a coherent, aesthetically unified, and functionally efficient recreational system that improves accessibility, strengthens the site’s identity, increases visitor comfort, and preserves the natural character of the landscape while enhancing its recreational value.
TURINYS
Trumpa teritorijos charakteristika
Analizė
Inspiracija
Koncepcija
Teritorijos sutvarkymas
Sklypo planas
Teritorijos sutvarkymo bei transporto ir pėsčiųjų srautų sprendimai
Konstrukcijos ir medžiagos
Planšetas
Rėmėjų produktai
Šaltiniai
TRUMPA TERITORIJOS
CHARAKTERISTIKA
Projektuojama teritorija yra Aukštupėnų kaime, Kupiškio rajone, maždaug 1 km į šiaurę nuo Kupiškio miesto, Lėvens upės kairiajame krante, adresu Marių g. 9. Tai apie 3,53 ha ploto rekreacinė zona, įsikūrusi vienoje patraukliausių vietų prie Kupiškio marių. Teritorija yra svarbus pagrindinis priėjimas prie marių, todėl turi reikšmingą rekreacinę, turistinę ir reprezentacinę funkciją. Kraštovaizdį formuoja vandens telkinys, miškingos pakrantės ir natūraliai įsiliejantys želdynai. Netoliese esančios salos, tokios kaip Uošvės Liežuvis, dar labiau didina teritorijos išskirtinumą ir turistinį patrauklumą. Esama infrastruktūra leidžia vykdyti įvairias veiklas – nuo ramių rekreacinių užsiėmimų iki aktyvių sporto renginių, kurie jau dabar pritraukia lankytojus iš viso regiono.
Teritorijoje išvystyti pagrindiniai rekreaciniai elementai: automobilių stovėjimo aikštelė, paplūdimys, valčių elingas, sporto aikštynai ir poilsio zonos. Želdynai daugiausia natūralūs, integruoti į aplinką ir sustiprinantys gamtinį teritorijos charakterį. Tačiau teritorijos struktūra šiuo metu yra fragmentiška, su nevisiškai aiškiai suformuotais judėjimo ir funkcinių zonų ryšiais.
Bendrai teritorija pasižymi dideliu rekreaciniu potencialu ir aktyviu naudojimu, tačiau ateityje siekiama ją plėtoti kaip vientisą, estetiškai ir funkciškai darnią rekreacinę sistemą, stiprinančią ryšį su vandens telkiniu ir didinančią lankytojų patogumą.
4
Patekimas į teritoriją
Žaidimų aikštelė
Esamas pantoninis tiltas
Valčių nuleidimo vieta
Futbolo aikštelė
Kelias link sporto aikštelių
ANALIZĖ
Aukštupėnų rekreacinė teritorija urbanistiniu požiūriu yra Kupiškio miesto pakraščio rekreacinė zona, formuojanti pereinamąją erdvę tarp urbanizuotos aplinkos ir Kupiškio marių gamtinio kraštovaizdžio. Teritorija yra svarbi miesto viešųjų erdvių sistemos dalis, orientuota į rekreaciją, turizmą ir laisvalaikį.
Urbanistinė struktūra ir užstatymas
Vyrauja laisvo planavimo, smulkus ir fragmentiškas užstatymas. Dominuoja pavieniai rekreacinės paskirties pastatai, aptarnavimo objektai ir viešosios infrastruktūros elementai. Užstatymo intensyvumas yra žemas, o pastatų aukštingumas dažniausiai neviršija 1–2 aukštų, siekiant išlaikyti kraštovaizdžio dominavimą.
Funkcinis zonavimas
Teritorijoje išskiriamos šios pagrindinės funkcijos:
• aktyvaus poilsio zonos (paplūdimiai, sporto aikštelės, vandens pramogos);
• pasyvaus poilsio zonos (želdynai, ramesnės pakrantės);
• paslaugų ir infrastruktūros zonos (automobilių stovėjimo aikštelės, aptarnavimo objektai);
• gamtinės–ekologinės zonos (pakrantės, Uošvės Liežuvio sala).
Funkcijos tarpusavyje persipina, teritorija pasižymi stipria atvirų erdvių sistema, glaudžiai susijusia su Kupiškio marių pakrantės linija. Uošvės Liežuvio sala veikia kaip svarbus rekreacinis ir kraštovaizdžio akcentas, stiprinantis teritorijos identitetą.
Teritorija funkciškai integruota į Kupiškio miesto rekreacinę sistemą ir sudaro dalį žaliosios infrastruktūros, susijusios su miesto ir regiono rekreaciniais ryšiais.
Pėsčiųjų judėjimo takai
Transporto judėjimo keliai
Projekto teritorijos riba
Sporto zonos
Maitinimo zonos
Gyvenamieji pastatai
Žiemossaulėgrįža
Vasarossaulėgrįža
Vasarossaulėgrįža Žiemossaulėgrįža0°
Saulės kelio diagrama
Gamtinė aplinka
Aukštupėnų rekreacinė teritorija yra šiaurės rytų Lietuvoje, Kupiškio rajone, prie Kupiškio marių (Lėvens tvenkinio). Tai ežerinio–upinio tipo kraštovaizdžio teritorija, kurioje dominuoja dirbtinai suformuotas vandens telkinys, pakrančių zonos ir antropogenizuotos rekreacinės erdvės.
Reljefas ir kraštovaizdis
Teritorijos reljefas yra lygus, būdingas Rytų Lietuvos lygumoms. Pakrantėse formuojasi nežymūs šlaitai ir terasinės krantų struktūros. Kupiškio marių pakrantė pasižymi įvairiu kranto tipu – nuo smėlėtų paplūdimių iki sutvarkytų ir apželdintų krantinių. Kraštovaizdžio struktūrą paįvairina Uošvės Liežuvio sala, didinanti teritorijos mozaikiškumą.
Vandens telkiniai
Pagrindinis gamtinis elementas – Kupiškio marios, susiformavusios patvenkus Lėvens upę. Tai didelis dirbtinis vandens telkinys, darantis reikšmingą poveikį mikroklimatui, kraštovaizdžiui ir rekreacinei aplinkai. Vandens lygio svyravimai formuoja pakrančių erozijos ir sąnašų akumuliacijos procesus.
Augalija
Natūrali augalija yra fragmentiška dėl intensyvaus rekreacinio naudojimo. Vyrauja pieviniai žolynai ir pakrančių augalija. Miškingesnėse vietose ir saloje aptinkami lapuočių medžiai bei dekoratyviniai želdiniai. Pakrantėse auga drėgnoms buveinėms būdingos rūšys – nendrės, viksvos, meldai, gluosniai ir karklai.
Uošvės Liežuvio saloje įrengtas dendrologinis parkas, didinantis teritorijos biologinę ir estetinę vertę.
Gyvūnija
Dėl intensyvaus lankymo stambių gyvūnų įvairovė ribota. Teritorijoje ir aplinkinėse zonose aptinkami vandens paukščiai (antys, kirai), smulkūs žinduoliai ir varliagyviai. Kupiškio marių ekosistema svarbi žuvų rūšims – lydekoms, ešeriams, kuojoms.
Klimatas
Klimatas yra vidutinių platumų, pereinamojo tipo iš jūrinio į žemyninį. Žiemos šaltos, vasaros vidutiniškai šiltos. Vandens telkinys švelnina temperatūrų svyravimus, didina oro drėgnumą ir vietomis lemia rūko susidarymą. Atviroje marių erdvėje dažni stipresni vėjai.
Gamtos ir žmogaus sąveika
Teritorija yra stipriai antropogenizuota ir pritaikyta rekreacijai. Įrengti paplūdimiai, takai, sporto aikštelės ir kita infrastruktūra. Natūralios ekosistemos yra fragmentuotos, tačiau išlaikytas bendras ežerinio kraštovaizdžio charakteris.
Aukštupėnų rekreacinė teritorija prie Kuršių marios pasižymi gana natūralia ir neintensyvia susisiekimo infrastruktūra.
Šiuo metu Kupiškis turi 10 pažintinių maršrutų. Žemėlapyje parodyti maršrutai, einantys šalia arba per Aukštupėnų rekreacinę teritoriją.
Automobiliu
Aukštupėnų rekreacinė teritorija prie Kuršių marios yra pasiekiama daugiausia automobiliu vietiniais rajoniniais keliais. Pagrindinis susisiekimas vyksta per Klaipėdos ir Šilutės kryptis, o artėjant prie pačios teritorijos keliai tampa siauresni, vietomis žvyrkeliai. Dėl to privažiavimas nėra vienodai patogus visose atkarpose, ypač blogesnėmis oro sąlygomis.
Viešasis transportas
Viešojo transporto galimybės šioje teritorijoje yra ribotos. Autobusų maršrutai dažniausiai aptarnauja tik didesnes gyvenvietes aplink Aukštupėnus, todėl iki pačios rekreacinės zonos tiesioginio privažiavimo paprastai nėra. Dėl šios priežasties lankytojai dažnai turi išlipti artimiausioje stotelėje ir likusią kelio dalį įveikti pėsčiomis arba dviračiu. Tai lemia, kad teritorija nėra orientuota į masinį turizmą ir labiau tinka savarankiškai atvykstantiems lankytojams.
Pėsčiųjų ir dviračių susisiekimas
Pėsčiųjų ir dviračių susisiekimas yra svarbi šios teritorijos dalis, ypač šiltuoju metų laiku. Į rekreacines vietas veda vietiniai miško ir lauko keliukai, kurie leidžia pasiekti gamtines erdves, tačiau jie nėra visur intensyviai sutvarkyti ar asfaltuoti. Nėra dviračių takų, tiesiog paprasti visų naudojami takeliai. Jų būklė yra labiau gamtinė nei urbanistinė. Tai suteikia teritorijai daugiau autentiškumo, tačiau kartu riboja patogumą didesniems lankytojų srautams.
Vandens transporto susisiekimas
Svarbi susisiekimo dalis yra ir vandens transportas. Kadangi teritorija ribojasi su Kuršių mariomis, ją galima pasiekti ir valtimi ar kitomis mažomis plaukiojimo priemonėmis. Vis dėlto tai nėra kasdienis susisiekimo būdas – jis naudojamas daugiausia rekreaciniais tikslais, pavyzdžiui, žvejybai, poilsiui ar turistinėms išvykoms. Dėl to vandens keliai papildo, bet nepakeičia sausumos infrastruktūros.
Visgi tai nėra iki galo išplėtota. Teritorijoje nėra prieplaukos skirtos būtent laivams, valtims, tik - tai riboja potencialą didesnei rekreacinei teritorijos eksploatacijai.
Aukštupėnų rekreacinės teritorijos susisiekimo sistema yra orientuota į individualų lankymą ir gamtinį poilsį, o ne į intensyvų urbanistinį judėjimą. Infrastruktūra yra fragmentiška, labiau prisitaikiusi prie gamtinės aplinkos nei prie didelių turistų srautų.
INSPIRACIJA
Lietuvoje ir Europoje vandens pakrančių viešųjų erdvių transformacija rodo aiškią tendenciją – nuo pasyvių, mažai naudojamų krantinių pereinama prie aktyvių, daugiafunkcių miesto erdvių. Šiose teritorijose vanduo tampa ne tik vizualiniu fonu, bet ir esminiu erdvinės struktūros bei naudojimo scenarijų elementu, formuojančiu miesto identitetą ir kasdienį gyvenimą.
Zarasų pakrantė
Pavyzdinis mažo miesto mastelio sprendimas yra Zarasų pakrantė. Čia sukurta vientisa promenados sistema su poilsio aikštelėmis, mediniais takais ir apžvalgos vietomis, o pagrindiniu akcentu tampa apžvalgos ratas virš vandens. Šis sprendinys ne tik organizuoja pėsčiųjų judėjimą, bet ir sukuria stiprų vizualinį ryšį su ežeru bei salomis. Vanduo integruojamas į erdvės patyrimą – jis tampa ne fonu, o aktyvia erdvės dalimi, formuojančia miesto įvaizdį.
Trakų krantinė
Kitas svarbus pavyzdys – Trakų krantinė, kuri išsiskiria intensyvia turistine ir laivybos infrastruktūra. Čia pakrantė veikia kaip tarpinė jungtis tarp miesto, vandens ir Trakų pilies salos. Įrengtos prieplaukos, lieptai ir aiškios pėsčiųjų judėjimo zonos užtikrina nuolatinį žmonių srautų judėjimą tarp sausumos ir vandens transporto. Ši erdvė yra dinamiška ir sezoniška – jos charakterį stipriai lemia turizmas, regatos bei pramoginė laivyba.
Islands Brygge(Danija)
Tarptautiniame kontekste Islands Brygge yra vienas ryškiausių šiuolaikinės krantinių regeneracijos pavyzdžių. Buvusi industrinė ar mažai naudojama krantinė čia transformuota į aktyvią maudymosi, poilsio ir socialinę erdvę. Įrengtos plūduriuojančios platformos, laiptai į vandenį ir atviros saulės deginimosi zonos leidžia tiesiogiai naudoti vandens paviršių kaip viešosios erdvės dalį. Šis modelis parodo, kaip vanduo gali būti integruojamas į miesto kasdienybę ne tik kaip estetinis elementas, bet kaip aktyvi, funkcionali „vandens aikštė“.
Kauno�Nemuno�sala
Didesnio mastelio urbanistinę transformaciją atspindi Kauno Nemuno sala ir Santakos parkas. Tai kompleksinė viešųjų erdvių sistema, kurioje vanduo integruojamas į sporto, renginių ir kasdienio poilsio struktūrą. Teritorijoje įrengti pėsčiųjų takai, tiltai, sporto aikštelės ir atviros erdvės leidžia ją naudoti itin įvairiai – nuo kasdienio rekreacinio naudojimo iki didelio masto renginių, tokių kaip koncertai ar sporto varžybos. Tokiu būdu ši zona veikia kaip universalus miesto „scenos“ elementas prie vandens.
KONCEPCIJA
Koncepcija remiasi vietos identiteto stiprinimu ir unikalia
Kupiškio marių salų pavadinimų tradicija, įkvėpta tokių išskirtinių vietovardžių kaip „Uošvės Liežuvis“ ir „Žento slėptuvė“. Šie pavadinimai tapę neatsiejama Kupiškio marių kultūrinio ir kraštovaizdinio identiteto dalimi, suteikiančia teritorijai žaismingumo, savitumo ir emocinio atpažįstamumo. Siekiant tęsti šią vietos charakterį formuojančią tradiciją, naujai tvarkomos teritorijos koncepcija papildoma simboliniu pavadinimu – „Marčios ašaros“. Ši metafora architektūriniuose ir urbanistiniuose sprendimuose interpretuojama per minkštas, tekančias, organiškas formas, primenančias vandens lašų ar ašarų siluetus. Tokia stilistika atsispindi takų trajektorijose, mažosios architektūros elementuose, želdynų išdėstyme, dangų raštuose bei viešųjų erdvių kompozicijoje. Formuo jama erdvinė struktūra kuria natūralios tėkmės pojūtį, subtiliai susiedama teritoriją su vandens tema, Lėvens upės dinamika ir marių kraštovaizdžiu.
„Marčios ašarų“ koncepcija taip pat siekia sukurti emocinį ryšį su vieta – lengvai atpažįstamą, įsimenančią ir pasako jimą kuriančią aplinką. Ši idėja ne tik pratęsia humoristinę ir folklorinę vietovardžių tradiciją, bet ir suteikia galimybę formuoti stiprų teritorijos vizualinį identitetą, kuris galėtų tapti nauju rekreacinės zonos simboliu bei turistiniu traukos akcentu. Kupiškio krašto vietovardžių kultūroje ryškiai atsispindi lietuviškas folkloras, švelni ironija ir kasdienio gyvenimo santykių interpretacijos, kur gamtos objektai dažnai įgauna simbolines, žmogiškas prasmes. Tokie pavadinimai kaip „Uošvės Liežuvis“ ar „Žento slėptuvė“ nėra vien geografiniai orientyrai – tai gyvi pasakojimai, kuriuose atsiskleidžia vietos bendruomenės išmonė, humoro jausmas ir santykis su aplinka.
Šią tradiciją „Marčios ašaros“ pratęsia suteikdamos jai emocinį ir poetinį sluoksnį. Marčios įvaizdis lietuviškame kultūriniame kontekste siejamas su jautrumu, naujo gyvenimo etapo išgyvenimu ir prisitaikymu šeimos struktūroje, o ašaros čia tampa ne tik liūdesio, bet ir vidinio virsmo, jautrumo bei žmogiško ryšio simboliu. Tokiu būdu pavadinimas įgauna daugiasluoksnę reikšmę, jungiančią folklorinį pasakojimą, emocinę metaforą ir gamtinę aplinką. Tai taip pat rezonuoja su lietuvių liaudies tradici joje būdingu gamtos personifikavimu, kai ežerai, upės ir salos tampa pasakojimų veikėjais, turinčiais savitą charakterį ir simbolinę prasmę.
Kupiškio mariose esanti Uošvės Liežuvio sala
Kupiškio mariose esanti Žento Slėptuvės sala
Koncepcijoje vanduo suvokiamas kaip pagrindinis teritorijos elementas – jungiantis, atspindintis ir formuo jantis erdves. Todėl projektuojami sprendiniai orientuoja mi į kuo glaudesnį žmogaus ir vandens santykį: numato mos poilsio vietos prie vandens, apžvalgos taškai, terasos, prieplaukos bei vizualinės ašys į marias ir salas. Visa teritorija kuriama kaip vientisa, estetiškai harmonin ga ir gamtinei aplinkai jautri viešoji erdvė, kurioje architektūra, kraštovaizdis, folklorinė tradicija ir vietos istorija susilieja į vieną nuoseklų pasakojimą.
Naujai kuriama „Marčios ašarų“ teritorija
TERITORIJOS SUTVARKYMAS
Teritorijos sutvarkymas lankytojams leidžia teritoriją pažinti net keliomis skirtingomis trajektorijomis:
Kelias ratuotiems ir aptarnaujančiam transportui
Takai, norintiems pasigrožėti
Aukštupėnų gamtos stebuklaissmėlėtu paplūdimiu, mėlynomis mariomis ir pušų šnaresiu
Alėja, jungianti pagrindinius traukos taškus - prieplauką ir pėsčiųjų tiltą
Norintiems čia užsibūti, šalia takų formuojamos poilsio ir funkcinės
salelės - Marčios ašaros
Kupiškio marių (Aukštupėnų) rekreacinės teritorijos vystymo koncepcija orientuota į darnų judėjimo srautų suvaldymą ir sklandžią integraciją į platesnį regiono pažintinių maršrutų tinklą. Vietos judėjimo schema suprojektuota taip, kad lankytojai aplinką galėtų pažinti skirtingomis trajektorijomis: aptarnaujančiam transportui skirtu keliu, rekreaciniais takais palei smėlėtą paplūdimį bei pagrindine alėja, jungianti svarbiausius traukos taškus –prieplauką ir pėsčiųjų tiltą. Kartu šie sprendiniai perauga į stambesnio mastelio struktūrą.
Įrengtas pėsčiųjų tiltas ir nauja alėja ne tik leis patogiau judėti saloje visais metų laikais, bet ir natūraliai papildys jau egzistuojančius Kupiškio rajono pažintinius bei dviračių maršrutus, atveriant naują taką, supažindinantį su vietos dendrologiniu parku bei marių pakrante.
1 - Dviračių maršrutas „Aplink Kupiškio marias“
2 - Dviračių maršrutas „Senųjų dvarų ir bažnyčių keliu“
3 - Dviračių maršrutas „Palėvenės ir Stirniškių istorinės vietos“
4 - Vandens maršrutas „Lėvens upe su baidare“
5 - Pėsčiųjų maršrutas „10000 žingsnių gamtos ir kultūros takais“
SKLYPO PLANAS
ZONOS
Paplūdimio zona
Paplūdimio zona šiame sprendinyje atlieka tarpinės grandies funkciją — ji fiziškai atskiria prieplaukos teritoriją nuo pontoninio tilto, taip išlaikant aiškų zonų struktūrinį suskaidymą.
Siekiant sustiprinti teritorijos erdvinę kompoziciją ir sujungti atskiras funkcines zonas į bendrą sistemą, formuojama papildoma lanko formos alėja. Ji tampa pagrindine pėsčiųjų judėjimo ir erdvinės struktūros ašimi, apjungiančia prieplauką, paplūdimio zoną bei pontoninį tiltą.
Projektiniu sprendiniu siekiama didinti teritorijos naudojimo kokybę, funkcionalumą ir patrauklumą. Prieplauka integruojama į bendrą rekreacinę sistemą kaip aktyvi infrastruktūros dalis, papildanti paplūdimio zonos poilsinę funkciją.
Paplūdimio zonoje numatoma įrengti persirengimo kabinas, užtikrinančias didesnį lankytojų patogumą ir geresnę paslaugų kokybę. Taip pat planuojama išplėsti gultų išdėstymo plotą, siekiant sumažinti erdvės apkrovimą ir pagerinti poilsio sąlygas.
Bendru sprendiniu formuojama vientisa, tačiau aiškiai struktūruota pakrantės rekreacinė sistema, kurioje prieplauka, paplūdimio zona, pontoninis tiltas ir juos jungianti alėja veikia kaip tarpusavyje suderinta visuma.
Sporto zona
Siekiant aiškesnio ir funkcionalesnio teritorijos zonavimo, centrinėje dalyje esanti tinklinio aikštelė perkeliama į pietrytinę sklypo pusę. Taip formuojama vientisa sporto zona, kurioje koncentruojamos aktyvaus laisvalaikio veiklos. Futbolo aikštelė paliekama esamoje vietoje dėl jos dydžio bei jau susiformavusio reljefo, kuris tinkamai pritaikytas šiai funkcijai. Sporto erdvėje taip pat numatomos poilsio vietos žiūrovams, dviračių stovai bei apšvietimas vakariniam naudojimui.
Erdvė jaunimui
Šalia sporto ir maitinimo zonų projektuojama jaunimo erdvė, kuri tampa natūralia susitikimų ir laisvalaikio vieta. Čia numatomos patogios sėdimos vietos, modernūs mažosios architektūros elementai bei atviros erdvės bendravimui. Funkciškai patogi vieta leidžia jaunimo zonai būti lengvai pasiekiamai ir integruotai į bendrą krantinės veiklų sistemą.
Vaikų žaidimų aikštelė ir treniruoklių zona
Esama vaikų žaidimų aikštelė atnaujinama, pertvarkant karstynių ir kitų įrenginių išdėstymą, kad erdvė būtų saugesnė ir patogesnė naudoti. Aikštelė nuo gatvės atskiriama sodinamų medžių juosta palei alėją, taip sukuriant saugesnę ir jaukesnę aplinką. Taip pat formuojamas patogus ir aiškus susisiekimas tarp vaikų žaidimų aikštelės ir paplūdimio, siekiant užtikrinti, kad vaikai būtų lengvai matomi ir prižiūrimi tėvų. Netoliese esanti maitinimo zona papildo teritorijos funkcionalumą ir suteikia daugiau patogumo šeimoms bei lankytojams. Šioje zonoje taip pat yra treniruoklių, siejant vaikų žaidimų aikštelę ir sporto zoną.
Gyvūnėlių parkas
Siekiant sukurti draugiškesnę ir visiems lankytojams patogią aplinką, keičiamas draudimas vestis gyvūnus į teritoriją, vietoje jo įrengiant specialiai augintiniams pritaikytą parkelį. Atskiroje erdvėje numatomos zonos gyvūnų vedžiojimui ir aktyviam laisvalaikiui, įrengiami suoliukai šeimininkams, šiukšliadėžės bei specialios priemonės augintinių priežiūrai.
Parkelis integruojamas taip, kad netrukdytų pagrindinėms poilsio ir paplūdimio erdvėms, tačiau būtų lengvai pasiekiamas ir patogus naudoti. Tokiu sprendimu siekiama skatinti atsakingą gyvūnų laikymą, gerinti teritorijos tvarką bei sudaryti galimybę lankytojams poilsiauti kartu su savo augintiniais.
Renginių zona
Renginiai organizuojami ne tik Uošvės Liežuvio saloje, bet ir pačioje Aukštupėnų teritorijoje, taip stiprinant visos krantinės gyvybingumą ir kultūrinį aktyvumą. Šalia prieplaukos projektuojama papildoma renginių platforma, pritaikyta įvairioms veikloms – koncertams, bendruomenės susibūrimams, mugėms bei sezoniniams renginiams.
Platformos vieta parinkta strategiškai patogioje teritorijos dalyje, užtikrinant gerą pasiekiamumą ir ryšį su kitomis viešosiomis erdvėmis. Greta numatomos poilsio vietos, apšvietimas bei atvira erdvė žiūrovams, leidžianti renginių metu natūraliai įsilieti į krantinės aplinką ir išlaikyti patrauklų ryšį su vandeniu.
KONSTRUKCIJOS IR MEDŽIAGOS
Projektuojamas pėsčiųjų pontoninis tiltas ir prieplauka formuojami kaip lengvos, organiškos geometrijos plūduriuojančios konstrukcijos, integruotos į gamtinį kraštovaizdį ir pritaikytos rekreaciniam naudojimui. Konstrukciją sudaro moduliniai gelžbetoniniai pontonai, sujungti į vientisą sistemą elastinėmis mechaninėmis jungtimis, užtikrinančiomis stabilumą bei galimybę konstrukcijai prisitaikyti prie bangavimo ir sezoninių vandens lygio svyravimų. Pagrindinė tilto trajektorija papildoma išplatėjimais – apžvalgos ir poilsio aikštelėmis, kurios formuojamos ant atskirų pontoninių platformų ir integruojamos į bendrą konstrukcinę schemą.
Viršutinė tilto dalis projektuojama iš lengvos plieninės arba aliuminio laikančiosios konstrukcijos, ant kurios montuojama medinė arba medžio kompozito (WPC) danga, atspari drėgmei, UV poveikiui ir intensyviam eksp loatavimui. Turėklai formuojami iš vertikalių medinių tašelių, suteikiančių konstrukcijai vizualinį lengvumą bei natūralų charakterį, o pagrindiniai laikantieji elementai ir tvirtinimo mazgai numatomi iš karštai cinkuoto arba nerūdijančio plieno. Visų jungčių ir dangos tvirtinimui naudojami korozijai atsparūs mechaniniai tvirtinimo elementai, pritaikyti eksploatacijai agresyvioje drėgnoje aplinkoje bei dinamiškai apkrautose konstrukcijose.
Dėl didelės pontonų masės ir standumo konstrukcija pasižymi mažu svyravimu, komfortišku naudojimu pėstiesiems bei ilgaamžiškumu, o natūrali medžiagų estetika leidžia statinį jautriai integruoti į ežero ar upės kraštovaizdį.
SF Marina „SF1000“ arba „SF1200“
Tai yra standartiniai, sunkieji monolitiniai gelžbetoniniai pontonai. Jie yra visiškai uždari, užpildyti polistireniniu putplasčiu (todėl yra neskęstantys) ir turi itin didelę masę.
Kodėl tinka: Šie modeliai pasižymi išskirtiniu stabilumu (mažu svyravimu), todėl pėstieji jaučiasi saugiai. Ant jų betoninio viršaus labai paprasta montuoti medinį ar WPC lentų karkasą.
Sujungimas: Jie jungiami elastinėmis jungtimis (guminiais blokais ir nerūdijančio plieno trosais), kas leidžia tiltui lankstytis per bangas.
SF Marina „PRO“ arba „Custom“
Jie gali būti gaminami su gamykliškai integruotais tvirtinimo taškais (įvorėmis) šonuose arba viršuje, kas leidžia lengvai sumontuoti jūsų aprašyme minimas aliuminio/plieno laikančiąsias konstrukcijas ir vertikalių medinių tašelių turėklus.
Marina „SF1000“
SF Marina „SF1200“
SF
ŽALIOJI INFRASTRUKTŪRA
Projektuojamais sprendiniais siekiama darniai įveiklinti esamą miško teritoriją, pritaikant ją visuomenės poreikiams bei aktyviam bei pasyviam poilsiui. Teritorijos plėtra numatoma išsaugant esamą natūralų medyną ir unikalų kraštovaizdį prie vandens telkinio. Kuriamas integruotas pėsčiųjų takų ir lieptų tinklas leidžia lankytojams saugiai ir patogiai pažinti aplinką, minimaliai įsiterpiant į natūralią ekosistemą. Šiuo sprendiniu miško erdvė transformuojama į funkcionalią rekreacinę zoną, skatinančią visuomenės sveikatinimą ir glaudesnį ryšį su gamta.
Projektuojamos poilsio pavėsinės pasižymi plastiškomis, organiškos formos linijomis, kurios atkartoja natūralius gamtos kontūrus. Šie statiniai projektuojami kaip lengvų konstrukcijų elementai, skirti lankytojų poilsiui, apsaugai nuo nepalankių oro sąlygų bei bendruomeninėms veikloms organizuoti. Pavėsinių architektūrinė išraiška ir parinktos natūralios medžiagos užtikrina subtilią statinių integraciją į miško aplinką, vizualiai nedominuojant kraštovaizdyje.
Įgyvendinant žaliosios infrastruktūros principus, projekte numatyti tvarūs, gamta paremti sprendimai. Esminis elementas – projektuojamų pavėsinių stogų apželdinimas ekstensyvia veja bei vietine augmenija. Žalieji stogai ne tik vizualiai sulieja statinius su supančiu miško masyvu, žiūrint iš paukščio skrydžio, bet ir atlieka svarbias ekologines funkcijas: efektyviai sulaiko bei filtruoja lietaus vandenį, mažina paviršinį nuotėkį, gerina vietos mikroklimatą bei sukuria papildomas mikrobuveines biologinei įvairovei palaikyti.
PLANŠETAS
PARTNERIŲ PRODUKTAI
Projektuojamoje teritorijoje numatoma integruoti įvairius mažosios architektūros elementus, kurie formuoja funkcionalią ir estetiškai vientisą viešąją erdvę. Mažosios architektūros sprendiniai parinkti atsižvelgiant į teritorijos rekreacinį pobūdį, intensyvų lankytojų naudojimą bei ilgaamžiškumo reikalavimus. Teritorijoje planuojami suolai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, informaciniai elementai bei kiti viešajai erdvei reikalingi įrenginiai iš Miestui.lt produkcijos asortimento. Šie elementai prisideda prie vientisos urbanistinės aplinkos formavimo ir užtikrina patogų teritorijos naudojimą kasdienėms rekreacinėms veikloms.
Teritorijos apšvietimui numatomi modernūs ir aplinkai pritaikyti FRANCESCONI šviestuvai. Apšvietimo sprendiniai projektuojami siekiant užtikrinti saugų ir komfortišką teritorijos naudojimą tamsiuoju paros metu bei išryškinti pagrindinius pėsčiųjų takus, viešąsias erdves ir pakrantės zonas. Šviestuvų dizainas ir techniniai parametrai derinami prie šiuolaikinės viešųjų erdvių architektūros, išlaikant minimalistinę ir estetiškai vientisą aplinkos išraišką.
PIN
Matmenys: 70x70 mm
Aukštis : 605 mm
Astra 10 250x250x 100 mm�
Pėsčiųjų takų ir viešųjų erdvių dangoms numatomos Betono mozaika betoninės trinkelės. Dangos parinktos dėl jų ilgaamžiškumo, atsparumo aplinkos poveikiui ir galimybės formuoti estetiškai vientisą teritorijos vizualinį charakterį. Trinkelių sprendiniai leidžia aiškiai struktūruoti pėsčiųjų judėjimo zonas, poilsio aikšteles ir funkcines erdves, kartu užtikrinant patogų bei saugų teritorijos naudojimą. EJOT�Revolt®�A4 EJOT�JC6-ST�A4�
Tiltų, prieplaukų ir kitų konstrukcinių elementų įrengimui numatoma naudoti EJOT tvirtinimo sprendimus. Parinkti varžtai ir jungimo elementai skirti naudoti lauko sąlygomis bei pasižymi atsparumu drėgmei, temperatūrų svyravimams ir intensyviam eksploatavimui. Tokie techniniai sprendiniai užtikrina konstrukcijų ilgaamžiškumą, saugumą ir patikimą eksploataciją vandens aplinkoje.
ŠALTINIAI
https://scontent.fvno5-1.fna.fbcdn.net/v/t39.30808-6/513854963_1144574087697920_3085401011084366310_n.jpg?_nc_cat=104&ccb=1-7&_nc_sid= 127cfc&_nc_ohc=GFIfS64CehUQ7kNvwEyaPkk&_nc_oc=AdquTs3gfMiXednBEETjDh2wqVNFXxHhYP1_Es3J9uDuPOSEnW aD8J0NC9_9-2rsk-E&_nc_zt=23&_nc_ht=scontent.fvno5-1.fna&_nc_gid=6CQ5E4BKXT_s9k5nBIhYKw&_nc_ss=7b2a8 &oh=00_Af6_Y6kdCCBNS825iFTxpdnohdx1fADKdX0yUEDcfWyKpQ&oe=6A18D92D�
https://img.afterway.app/xJ461UJbaS5H1HVMlK0p76JYbE6a7Jqy4p1w4K_uqDE/w:2000/h:2000/f:jpg/Z3M6Ly9hZnRlcndheS11cGxvYWRzLzRscXQ1dXBhOGQ4aWdjZHVsOW5kczVzejQ5
https://sfmarina.com/solutions/concrete-floating-docks/