Skip to main content

K.-Šimonio-parko-pertvarkymo-projektiniai-pasiūlymai_Aiškinamasis-raštas

Page 1


KUPIŠKIO RAJONO, KAZIO ŠIMONIO PARKO PERTVARKYMO PROJEKTINIAI

PASIŪLYMAI

Aiškinamasis raštas

Užsakovas: Kupiškio rajono savivaldybės administracija

Rengėjai: Svetlana Trainė, Evelina Verbickaitė, Tajus Kalamažnikas, Aistė Meškelė, Kamilė Simonaitytė, Eduardas Lozinovas ir Oskaras Miškeliūnas

Darbo vadovai: Tomas Čižokas, Rita Šuminskienė ir Ramunė Žurauskienė

2026 m.

ĮVADAS

Menininko Kazio Šimonio vardu pavadintas parkas Kupiškyje – ryškios tapatybės viešoji erdvė, kurioje susipina gamtiniai elementai, aktyvaus sporto infrastruktūra ir meniniai akcentai. Šiuo metu ypač išsiskiria pietinė parko dalis – Račiupio parkas su tvenkiniu, apšviestu tiltu ir skulptūrafontanu „Baltų pasaulio medis“, tapusiu vienu iš miesto simbolių.

Parką kertanti K. Šimonio gatvė vizualiai ir funkciškai išskaido teritoriją, o intensyvios sporto zonos ne visuomet dera su ramesnėmis poilsio ir kultūrinėmis erdvėmis prie Račiupio tvenkinio. Todėl kyla klausimas, kaip sustiprinti parko identitetą ir sujungti skirtingas jo dalis, nepažeidžiant jau pamėgtų bei aktyviai naudojamų vietų.

Pagrindinė projekto idėja – sujungti parką į vientisą, aiškiai „skaitomą“ miesto kraštovaizdį, kuriame sportas, gamta, menas ir kasdienis poilsis harmoningai papildytų vieni kitus. Projektu numatomos aktyvaus sporto zonos, pasivaikščiojimų ir ramaus poilsio erdvės, reprezentacinės vietos prie skulptūros-fontano, bendruomenės susibūrimų zonos bei takų ir želdinių sistema, jungianti skirtingas parko dalis į nuoseklią visumą.

Siekiama, kad K. Šimonio parkas taptų dar stipresne, gyva ir atvira bendruomenės erdve –vieta, kurioje kiekvienas galėtų rasti sau tinkamą būdą leisti laiką, patirti gamtos ir meno dermę bei pajusti ryšį su savo miestu.

Taip pat numatoma gerinti takų infrastruktūrą, želdinių struktūrą, mažąją architektūrą ir viešųjų erdvių estetinę kokybę, užtikrinant patogų judėjimą tarp skirtingų parko dalių. Siekiama sustiprinti ryšį tarp sporto, gamtos ir meninių erdvių, sukuriant vientisą ir aiškiai suvokiamą miesto kraštovaizdį, kuris skatintų bendruomeniškumą, aktyvų laisvalaikį bei kokybišką poilsį įvairaus amžiaus lankytojams.

Projekto tikslas – kompleksiškai sutvarkyti K. Šimonio parką, pritaikant jį šiuolaikiniams visuomenės poreikiams, gerinant kraštovaizdžio kokybę, stiprinant teritorijos identitetą bei kuriant patrauklią, funkcionalią ir visiems prieinamą viešąją erdvę. Projektu siekiama darniai integruoti aktyvaus laisvalaikio, ramaus poilsio, kultūros ir bendruomeninių veiklų zonas, išsaugant vertingiausius gamtinius bei urbanistinius parko elementus.

2. OBJEKTO VIETAIR URBANISTINIS KONTEKSTAS

2.1. Miesto aprašymas

Parkas yraKupiškiomieste,šiaurėsrytų Lietuvoje, Panevėžioapskrityje.Miestasgarsėjasavo gamtine aplinka, žaliomis erdvėmis bei netoliese esančiais vandens telkiniais, kurie suteikia vietovei patrauklumo ir yra lengvai prieinamas tiek gyventojams, tiek lankytojams. Svarbią rekreacinę reikšmę turi Kupiškio marios – vienas didžiausių dirbtinių vandens telkinių Lietuvoje, naudojamas poilsiui, vandens sportui ir turizmui. Miesto charakterį formuoja nedidelis užstatymo mastelis, kompaktiška struktūra, bendruomeniškumas ir glaudus ryšys su gamta.

Kupiškis nedidelis, tačiau svarbus šiaurės rytų Lietuvos miestas, kuriame gyvena apie 6000 gyventojų. Miesto struktūrą sudaro gyvenamieji rajonai, centrinė miesto dalis su administracinėmis ir prekybos įstaigomis bei visuomeninės paskirties objektai, tokie kaip mokyklos, kultūros centras ir sveikatos priežiūros įstaigos. Kupiškio urbanistinė struktūra yra kompaktiška, dauguma svarbiausių vietų lengvai pasiekiamos pėsčiomis. Miestą taip pat supa gamtinės teritorijos ir žaliosios erdvės, kurios suteikia jaukią ir ramią gyvenamąją aplinką.

2.2. Projekto teritorijos vieta mieste

Projektuojama teritorija yra Kazio Šimonio parkas, adresu K. Šimonio g., Kupiškis, 40121 Kupiškio r. sav. Nagrinėjama ir projektuojama tik šiaurinė jo dalis, kurios plotas yra apie 8,3 ha. Teritorija yra patogioje miesto dalyje, lengvai pasiekiama tiek pėsčiomis, tiek transportu.

Rytinėje dalyje parkas ribojasi su gyvenamuoju kvartalu, todėl ši teritorija yra svarbi vietos gyventojų poilsio erdvė. Šiaurinėje pusėje įsikūrusi ligoninė bei poliklinika, o pietinėje – Kupiškio autobusų stotis, skirta tarpmiestiniam susisiekimui.

Parko teritorijoje yra Kupiškio baseinas, Ribkos stadionas bei išlikusi Smetonos laikų šaudyklos sienos dalis, turinti istorinę vertę. Vakarinėje dalyje teritorija ribojasi su Holokausto aukų atminimo vieta.

Teritorijoje yra du vandens telkiniai, beržų alėjos ir pušų grupės, formuojančios natūralų kraštovaizdį. Šiuo metu pagrindiniai gyventojų judėjimo ryšiai susiformavę savaime ištryptais takais, todėl projekte numatoma įrengti aiškią pėsčiųjų, dviračių ir bėgimo takų sistemą, gerinančią parko funkcionalumą ir susisiekimą.

2.3. Klimatas

Parkasestividutiniųplatumųklimatozonoje.Čiajuntamivisiketurimetųlaikai,šaltosžiemos ir šiltos vasaros. Žiemos metu šioje teritorijoje dažnai būna žemiau 0 °C, sninga reguliariai ir sniegas gali išsilaikyti kelias savaites.

Vasaros šiltos, dažniausiai apie 18–23 °C, karščio bangų metu gali pakilti virš 30 °C. Vasaros nėra sausos, joms būdingos liūtys ir perkūnija.

Kritulių kiekis šioje zonoje yra apie 560-700 mm per metus. Krituliai metų laikotarpyje pasiskirsto maždaug tolygiai.

Vidutinės temperatūros svyruoja nuo -4 °C iki +18 °C. Ribinės temperatūros gali siekti ir30 °C ar +33 °C.

2.4. Reljefas ir dirvožemis

Kazio Šimonio parko reljefas lygus, altitudės kinta iki 1,5 m (96,0–97,5 m). Dirvožemiai esantys parke yra įvairūs (išplautžemiai, rudžemiai), jie neutralaus ir šarminio rūgštingumo, vidutinio derlingumo. Parko šiaurinėje dalyje yra du maži dirbtiniai tvenkiniai, apaugę vandens augalija. Paviršiniam vandeniui nuvesti įrengtas atviras griovys šalia tako. Parke vyrauja pušys, eglės ir beržai suaugę grupėmis. Aplink tvenkinį yra keli skurdūs gėlynai, o didžiąją dalį plotų užima paprasta veja. Želdinių rūšinė sudėtis yra negausi, joje trūksta ryškesnių akcentų.

3. ESAMOS SITUACIJOSANALIZĖ

3.1. Esamas teritorijos naudojimas

Esančio parko teritorija šiuo metu yra mažai naudojama ir nepilnai pritaikyta aktyviam gyventojų poilsiui ar rekreacijai. Dėl ribotos infrastruktūros ir veiklų trūkumo parkas nėra tapęs pagrindine bendruomenės susibūrimo vieta, nors turi potencialo būti patrauklia viešąja erdve ateityje.

Parke šiuo metu aktyvios viešosios veiklos dar nevyksta, todėl teritorija kol kas nėra intensyviai naudojama gyventojų laisvalaikiui ar renginiams. Tačiau parke jau yra pastatytas baseino komplektas, kuris suteikia sąlygas teritorijos aktyvesniam naudojimui ir rekreacinės aplinkos plėtrai. Šiuo metu parke yra kelios probleminės vietos, o taip pat šios teritorijos įveiklinimas yra dar neįvykęs. Kai kurios parko teritorijos yra vizualiai apleistos, infrastruktūra išvystyta nepakankamai, gali būti juntamas saugumo trūkumas. Dalis erdvių yra mažai prižiūrimos ir nepritaikytos aktyviam lankymui, trūksta poilsio zonų, apšvietimo, takų bei kitų viešajai erdvei reikalingų elementų. Dėl menko teritorijos naudojimo ir nepakankamo apšvietimo parkas kai kuriems gyventojams gali kelti nesaugumo jausmą, ypač vakaro metu.

3.2. Esami želdiniai

Esamą Kazio Šimonio parko teritorijos želdinių struktūrą sudaro veja, medžių alėja bei pavienės medžių grupės. Didžioji teritorijos dalis yra padengta reguliariai prižiūrima veja, kuri formuoja atvirą, vizualiai aiškią ir rekreacijai tinkamą erdvę.

Parke vyrauja kelios beržų alėjos, suteikiančios teritorijai išskirtinį estetinį charakterį bei formuojančiosnatūralius pėsčiųjųtakųakcentus.Taippatteritorijojeaugajauniąžuolai,kurieateityje papildys parko želdinių struktūrą ir sustiprins jos ekologinę vertę. Kai kuriose vietose išlikę seni gluosniai bei pavienės pušų grupės, kurios praturtina želdinių įvairovę, suteikia kraštovaizdžiui brandumo ir formuoja vizualiai išraiškingesnes erdves.

Teritorijoje esantys želdiniai atlieka svarbią ekologinę ir rekreacinę funkciją – gerina mikroklimatą, mažina oro taršą, suteikia pavėsį bei prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Vertingiausi teritorijos želdiniai yra brandžių beržų alėja, seni gluosniai ir pušų grupės, kurios rekomenduojamos išsaugoti bei integruoti į naujai formuojamą parko struktūrą. Projektuojant parką siekiama maksimaliai išlaikyti esamus vertingus želdinius, papildant juos naujais želdiniais ir kuriant darnų, estetišką bei tvarų kraštovaizdį.

3.3. Esama infrastruktūra

Viršutinės parko dalies veja šiuo metu yra stipriai išmindyta, gyventojai patys išvaikščioję takus, kurie driekiasi per visą viršutinę parko dalį. Šie takai ne tik vizualiai darko aplinką, bet ir apsunkina patogų judėjimą po teritoriją. Aiškiai suformuotų ir nutiestų takų čia beveik nėra. Vienintelis įrengtas takas driekiasi šalia K. Šimonio gatvės.

Apšvietimo infrastruktūra viršutinėje parko dalyje taip pat yra keistina. Apšviestos tik gatvės, esančios šalia parko – P. Mažylio g. ir K. Šimonio g., bei šalia jų esantys pėsčiųjų takai. Vidinėje parko teritorijoje apšvietimo trūksta, todėl tamsiuoju paros metu erdvė tampa mažiau saugi ir mažiau patraukli lankytojams.

Teritorijoje yra baseinas, du šuliniai bei skydinė, naudojama baseino infrastruktūrai aptarnauti. Taip pat išlikusi buvusios šaudyklos siena, ant kurios įrengta statula, o išorinėje sienos pusėje nutapytas meninis piešinys. Nors šis objektas turi vizualinę ir kultūrinę vertę aplinkai, jis nėra įtrauktas į saugomų paveldo objektų sąrašą.

Viršutinėje parko dalyje taip pat yra Ribkos aikštė. Ji užima didelę teritorijos dalį, tačiau šalia aikštės trūksta poilsio infrastruktūros – nėra įrengtų sėdimų vietų ar erdvių žaidėjų ir lankytojų poilsiui.

Parke esantys suoliukai ir šiukšliadėžės yra nusidėvėję, morališkai pasenę bei stilistiškai nevienodi. Dėl to bendra parko mažosios architektūros būklė atrodo netvarkinga ir nesukuria vientisos, estetiškos aplinkos įspūdžio.

3.4. Probleminės vietos

Takų dangos:

Parke nėra įrengtų kietosios dangos takų. Esami gyventojų išminti gruntiniai takai lietingu oru patvinsta, tampa purvini, slidūs ir sunkiai praeinami. Tai riboja saugų judėjimą ir mažina parko funkcionalumą.

Apšvietimas:

Teritorijoje nėra įrengto apšvietimo. Dėl to vakaro ir nakties metu parkas yra prastai apšviestas, nepatogus naudoti ir kelia nesaugumo jausmą lankytojams.

Nepritaikymas riboto judumo asmenims:

Dėl nelygių gruntinių takų ir neįrengtų privažiavimų parkas nepritaikytas žmonėms su negalia, tėvams su vežimėliais ir vyresnio amžiaus lankytojams. Trūksta universalaus dizaino sprendinių, užtikrinančių patogų ir saugų judėjimą.

Poilsio ir aktyvaus laisvalaikio zonų stoka:

Parke beveik nėra įrengtų aktyvaus ar pasyvaus poilsio vietų. Trūksta suoliukų, vaikų žaidimų aikštelių, sporto įrenginių ir vietų trumpam poilsiui ar piknikams. Tai riboja parko naudojimą įvairioms veikloms.

Parko intensyvumas:

Dėl infrastruktūros trūkumų parkas dažniausiai naudojamas tik kaip tranzitinė teritorija. Lankytojai jame neužsibūna, todėl erdvė neatlieka visaverčio rekreacinio ir bendruomeninio parko funkcijų.

4. PROJEKTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Pagrindinis Kazio Šimonio parko teritorijos sutvarkymo projekto tikslas – sukurti funkcionalią, šiuolaikišką ir įvairių amžiaus grupių bei poreikių lankytojams pritaikytą rekreacinę erdvę. Projektu siekiama pagerinti teritorijos estetinę kokybę, išplėsti aktyvaus ir pasyvaus laisvalaikio galimybes bei sukurti patrauklią viešąją erdvę miesto gyventojams ir svečiams. Kazio Šimonio parką į dvi dalis skiria K. Šimonio gatvė, todėl šiame projekte nagrinėjama ir tvarkoma tik viršutinė parko dalis, kadangi apatinei teritorijos daliai jau yra parengtas atskiras projektas. Vienas svarbiausių projekto uždavinių – užtikrinti patogų ir aiškų judėjimą parko teritorijoje, suformuojant vientisą takų tinklą ir pagerinant susisiekimą tarp pagrindinių funkcinių zonų. Taip pat numatoma plėtoti aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrą, įrengiant krepšinio aikšteles, teniso kortus bei rekonstruojant esamą Ribkos stadioną. Greta aktyvaus sporto erdvių projektuojamos ir ramesniam poilsiui skirtos zonos su stalo teniso stalais, šachmatų vietomis bei kitais rekreaciniais elementais. Projektu siekiama stiprinti ne tik sportinę, bet ir kultūrinę bei bendruomeninę parko funkciją. Prie istorinės šaudyklos sienos planuojamas amfiteatras, pritaikytas lauko kino seansams, kultūriniams renginiams ir bendruomenės susibūrimams. Vaikų laisvalaikiui numatomos modernios žaidimų aikštelės, papildytos lauko muzikos instrumentais, skatinančiais kūrybiškumą ir aktyvų laiko leidimą gamtoje.

Visoje teritorijoje planuojama įrengti suoliukus, poilsio vietas, knygų namelius bei kitus mažosios architektūros elementus, kurie prisidės prie jaukios ir patrauklios aplinkos kūrimo. Taip pat numatoma įrengti vandens užpildymo stoteles, skirtas geriamojo vandens prieinamumui užtikrinti, bei dviračių remonto stoteles, kurios skatins tvarų judumą ir sudarys patogesnes sąlygas dviratininkams naudotis parku.

Siekiant išlaikyti vientisą viso parko identitetą ir sustiprinti jo kultūrinę vertę, abi parko dalis numatoma vizualiai sujungti įrengiant informacinius stendus šalia pagrindinių takų. Juose bus eksponuojamos dailininko Kazio Šimonio kūrinių reprodukcijos, bei pateikta informacija apie jo kūrybą, taip sukuriant pažintinį maršrutą, jungiantį abi parko teritorijas į vieningą rekreacinę ir kultūrinę erdvę.

Visi projektiniai sprendiniai orientuoti į saugios, prieinamos ir gyvybingos viešosios erdvės formavimą, užtikrinant, kad parkas taptų svarbia rekreacijos, bendravimo ir aktyvaus laisvalaikio vieta įvairioms visuomenės grupėms.

5. PROJEKTINIAI SPRENDINIAI (KONCEPCIJA)

Kazio Šimonio parko pagrindinė idėja yra paversti parką patrauklesne ir aktyvesne viešąja erdve, skirta žmonių susibūrimams, poilsiui ir įvairioms veikloms. Siekiama, kad parkas taptų gyva bendruomenės vieta, kurioje gyventojai galėtų ne tik ramiai leisti laiką gamtoje, bet ir aktyviai užsiimti sportu, dalyvauti renginiuose kartu su šeima bei draugais.

5.1. Funkcinis zonavimas

Ramiojo poilsio zonos

Ramioji zona yra skirta ramiam ir atpalaiduojančiam gyventojų poilsiui. Šioje teritorijoje yra tvenkinys, kuriame planuojama įrengti tiltą, suteiksiantį galimybę patogiau pasiekti ir mėgautis vandens aplinka. Taip pat šioje zonoje numatyta įrengti šachmatų ir stalo teniso stalus, kurie sudarys sąlygas aktyvesniam, bet vis tiek ramiam laisvalaikio praleidimui.

Aktyvaus laisvalaikio zonos

Aktyvaus laisvalaikio zonos yra skirtos sportui ir energingam laisvalaikio praleidimui. Jose planuojama įrengti krepšinio aikšteles, padelio kortus bei mini golfo trasas. Tokios erdvės skatins fizinį aktyvumą, bendruomeniškumą ir suteiks galimybę įvairaus amžiaus gyventojams užsiimti

skirtingomis sporto veiklomis.

Vaikų žaidimų zonos

Vaikų žaidimų zonos yra svarbi viešosios erdvės dalis, skirta vaikų laisvalaikiui ir aktyviam užimtumui. Jose numatoma įrengti įvairius žaidimų įrenginius, kurie skatintų fizinį aktyvumą, bendravimą ir saugų žaidimą. Tokios erdvės prisideda prie šeimų patogumo ir didina parko patrauklumą visoms amžiaus grupėms.

Renginių erdvės

Renginiųerdvėseplanuojama zona,kuriojebūtų patogu organizuoti įvairiusbendruomeninius ir kultūrinius renginius. Viena iš idėjų, ant esamos sienos rodyti filmus, taip sukuriant lauko kino patirtį. Tokia erdvė suteiktų galimybę gyventojams susiburti, praleisti laiką kartu ir mėgautis kultūrinėmis veiklomis po atviru dangumi.

Gamtinės zonos

Gamtinės zonos yra svarbi parko struktūros dalis, skirta natūraliai aplinkai išsaugoti ir gyventojų poilsiui gamtoje. Šioje vietoje vyrauja žaliosios erdvės, medžiai, pievos ir vandens telkiniai,kuriekuriaramiąirharmoningąaplinką.Taippatplanuojamaįrengti gėlynus,kuriepapildys parko estetinį vaizdą ir suteiks aplinkai daugiau spalvų bei jaukumo.

5.2. Judėjimo sistema

Šiuo metu Kazio Šimonio parko teritorijoje vyrauja savaime susiformavę, žmonių ištrypti takai, atspindintys pagrindines lankytojų judėjimo kryptis. Esama infrastruktūra nėra pakankamai aiški ir funkcionali, todėl projekte numatoma įrengti naują, patogią bei universalią judėjimo sistemą.

Projektuojamoje teritorijoje planuojama įrengti trinkelių dangos pėsčiųjų takus, kurie užtikrins patogų susisiekimątarppagrindiniųparkoobjektųirfunkciniųzonų.Takųdangoms siūloma naudoti projekto rėmėjų Betono Mozaika gaminamas betonines trinkeles, pasižyminčias ilgaamžiškumu, estetine kokybe bei pritaikomumu viešosioms erdvėms. Taip pat numatomi dviračių takai bei bėgimo takelis, skirti aktyviam laisvalaikiui ir sportui.

Takų sistema bus formuojama atsižvelgiant į esamus gyventojų judėjimo maršrutus, siekiant išlaikyti natūraliai susiformavusius ryšius tarp gyvenamųjų teritorijų, gydymo įstaigų ir sporto objektų.

Projektuojant teritoriją bus taikomi universalaus dizaino principai – numatomi patogūs nuolydžiai, aiškios jungtys bei saugus judėjimas įvairių poreikių lankytojams, įskaitant žmones su judėjimo negalia, tėvus su vaikų vežimėliais bei vyresnio amžiaus gyventojus.

5.3. Želdynų sprendiniai

Parko apželdinimo sprendiniai formuojami siekiant sustiprinti teritorijos ekologinę vertę, pagerinti mikroklimatą, padidinti biologinę įvairovę ir sukurti estetiškai patrauklią bei funkcionalią aplinką visais metų laikais. Esminis principas – išlaikyti esamą brandžių medžių struktūrą, ją papildant naujais želdiniais, kurie suteiktų parko erdvėms sezoniškumo, spalvinės įvairovės ir aiškesnę funkcinę struktūrą. Didžioji dalis esamų brandžių medžių yra išsaugomi ir integruojami į naujai formuojamą kraštovaizdį, taip užtikrinant parko brandą, pavėsį ir ekologinį stabilumą. Svarbiausiose parko vietose – prie pagrindinių įėjimų, sporto aikštelių, amfiteatro, vaikų žaidimų aikštelių ir poilsio zonų – projektuojami daugiamečių augalų gėlynai, formuojami natūralistiniu principu, derinant skirtingo aukščio, tekstūrų ir žydėjimo laikotarpių augalus.

Aukštesniems želdinių sluoksniams siūlomi kininiai miskantai, soros bei kiti dekoratyviniai varpiniai augalai, kurie suteikia lengvumo, judesio ir struktūros visais metų laikais, ypač rudens ir žiemos periodu, kai jų siluetai tampa svarbia kraštovaizdžio dalimi.

Dekoratyviniams natūraliems akcentams siūlomi nedideli medžiai su svyrančia laja, tokie kaip svyruokliniai beržai, dekoratyvinės svyruoklinės vyšnios ar mažesni svyruokliniai gluosniai, kurie gali būti naudojami prie takų, įėjimų ar poilsio erdvių, sukuriant lengvumo ir vertikalios

dinamikosįspūdį.Žemesniemsdaugiamečiams gėlynųsluoksniamssiūlomi augalaisubaltaisžiedais, tokie kaip astrancijos, kraujažolės, veronikos ar katžolės, kurie kuria šviesias, ramias ir estetiškai švarias kompozicijas. Taip pat naudojami rausvai žydintys daugiamečiai augalai, pavyzdžiui ežiuolės, monardos, šilokai ar dekoratyviniai gailiai, kurie suteikia spalvinį akcentą, pritraukia apdulkintojus ir praturtina sezoninę gėlynų kaitą.

Pavėsingose vietose numatomi dekoratyviniai lapiniai augalai be ryškių žiedų, tokie kaip melsvės, bergenijos, rodžersijos ar paparčiai, kurie formuoja tankesnę struktūrą, suteikia tekstūrinį foną ir išlaiko dekoratyvumą viso sezono metu. Vertikaliam apželdinimui siūlomi vijokliniai augalai, tokie kaip gebenės, laukinės vynuogės, sausmedžiai ar apyniai, kurie apželdina amfiteatro konstrukcijas, tualetų ir kitų techninių pastatų fasadus, sušvelnina architektūrinius elementus ir padeda juos integruoti į gamtinę aplinką. Papildomai siūloma įvesti nedidelius dekoratyvinius medžius akcentinėse vietose, tokius kaip šermukšniai, gudobelės, dekoratyvinės obelys ar žemaūgiai klevai, kurie suteikia sezoninį žydėjimą, vaisių struktūrą ir rudeninę spalvinę įvairovę. Tokia želdinių sistema leidžia sukurti daugiasluoksnę, natūralistiškai formuojamą ir vizualiai dinamišką parko struktūrą, užtikrinančią tiek estetinę, tiek ekologinę vertę visais metų laikais.

1 pav. Rekomenduojami medžiai

2 pav. Rekomenduojami žoliniai augalai

5.4. Mažosios architektūros elementai

Kavinės erdvėje numatomas rėmėjo „Viking Dome“ berėmis polikarbonato kupolas „Luxury Aura Dome™ PRO CLEAR“ (10 m skersmens). Konstrukcija sudaryta iš šešiakampių polikarbonato plokščių ir 8 mm storio grūdinto stiklo durų. Kupolas atsparus smūgiams, krušai, vėjui ir sniego apkrovoms, turi integruotus saulės modulių langus ir yra pritaikytas poilsio ir maitinimo zonai. Taip pat projektuojami trys mažesni „Viking Dome“ kupolai „Luxury Aura QUAD™“ (5 m skersmens), pritaikyti sporto inventoriaus nuomos paslaugai ir ledainės zonai. Kupolai turi hermetiškas jungtis, stiklines duris ir atidaromus langus.

3 pav. Rekomenduojamas kupolas kavinei. https://vikingdome.com/products/o10m-luxuryaura-dome%E2%84%A2-pro-with-glass-door-second-hand?_pos=1&_sid=e3987ff98&_ss=r

4 pav. Kupolas nuomai ir ledainei. (https://vikingdome.com/products/o5-5m-h3-15m-o18ft-h9ftluxury-aura-quad%E2%84%A2-with-woodcabin?srsltid=AfmBOoqZ4VE83_GDOaV_xoEZXkx13ddJICT5PFh0Z_v_PPfm6NJ_onbW)

Vandens telkinio zonoje numatomas betoninis stalo teniso stalas 502C, pagamintas iš C30/37 klasės betono ir turintis aliuminio profilio kraštus. Konstrukcija atspari vandalizmui ir pritaikyta intensyviam naudojimui. Taip pat siūloma įrengti betoninius šachmatų stalus 514 – abu šie elementai priklauso rėmėjo „Miestui.lt“ produkcijai. Pakrantėje projektuojamas medinis pėsčiųjų tiltas iš impregnuotos medienos, natūraliai įsiliejantis į aplinkos kontekstą.

5 pav. Betoninis stalo tenisas. (https://miestui.lt/1517-betoninis-stalo-teniso-stalas-502.html)

6 pav. Betoninis šachmatų stalas. (https://miestui.lt/271-514.html)

Sporto infrastruktūra: Projektuojama multifunkcinė krepšinio ir futbolo aikštelė ARENA 242211-003 (2495 × 1070 × 385 cm) iš „Miestui.lt“, komplektuojama su HDPE lenta ir karštai cinkuotuplieniniulanku.Numatomaįrengtistandartinių 20×10mmatmenųpadelioaikštelęsustiklo sienelėmis ir metaline konstrukcija. Tradiciniam žaidimui „Ribka“ siūloma atnaujinti 90 × 50 m aikštelę, įrengiant specialią sintetinio paviršiaus žalią dangą ir apsaugines sieneles. Planuojama mini golfo aikštelė su natūralia danga, skirta aktyviai veiklai ir šeimų laisvalaikiui. Fiziniam aktyvumui didinti numatomi rėmėjo „Miestui.lt“ SM serijos lauko treniruokliai iš cinkuoto plieno.

7 pav. Multifunkcinė krepšinio ir futbolo aikštelė.(https://miestui.lt/5719-large_default/futbolo-irkrepsinio-kompleksas-arena-242211-003.jpg)

8 pav. Lauko treniruokliai. (https://miestui.lt/img/cms/KF%202.jpg)

Poilsio ir bendruomenės zonose projektuojamos medinės pavėsinės – lenktos formos konstrukcijos, sudarančios pusiau uždarą pavėsį ir skirtos apsaugai nuo saulės bei kritulių. Jos pritaikytos sėdėjimui ir trumpalaikiam poilsiui. Įrengiami Hyde Park HPL10150 suoliukai iš perdirbto plastiko, atsparūs drėgmei ir UV spinduliams. Bendruomeniškumui skatinti numatomi mediniai knygų nameliai (1,2 × 0,6 m), skirti knygų mainams. Esant poreikiui, ateityje amfiteatre rekomenduojama įrengti rėmėjo „Viking Dome“ OCTA Estrada kupolą (30 m skersmens), tinkamą kino vakarams ir koncertams. Ši konstrukcija apsaugo nuo lietaus ir saulės spindulių. Konstrukcija komplektuojama su „Panasonic“ garso ir vaizdo įranga bei PVC tentine danga, atsparia vėjui ir sniego apkrovoms.

9 pav. Suoliukai iš perdirbto plastiko. (https://miestui.lt/285-hyde-park.html)

10 pav. Rekomenduojamas kupolas amfiteatrui. https://vikingdome.com/pages/octa-estradatwo-large-event-domes-30m?srsltid=AfmBOoqFlcNQZCYL0SlXqgEiPOwHD16NFzgC_4T9BU7aUJLwLhzs0R7

„Miestui.lt“ mažosios architektūros elementai: parko teritorijoje įrengiamos URB208 nerūdijančio plieno šiukšliadėžės su vidiniu kibiru, pelenine ir rakinama konstrukcija bei dviračių stovai, gaminami iš cinkuoto arba nerūdijančio plieno ir montuojami įbetonuojant arba ankeriuojant. Teritorijoje taip pat numatomi bio tualetai TOI FRESH, skirti lankytojų sanitarinėms reikmėms užtikrinti. Siekiant, kad lauko tualetai vizualiai neišsiskirtų aplinkoje, rekomenduojama juos apdailinti medinėmis konstrukcijomis, apželdintomis vijokliniais augalais. Tualetai pagaminti iš aukštos kokybės, UV spinduliams atsparaus polietileno. Konstrukcijos matmenys: 1,20 × 1,20 × 2,32 m. Tualetai nereikalauja prijungimo prie elektros, vandentiekio ar kanalizacijos sistemų, turi uždarą 250 litrų talpyklą, yra tinkami sezoniniam naudojimui parke.

11 pav. Nerūdijančio plieno šiukšliadėžė. (https://miestui.lt/1569-siuksliadeze-urb208.html)

12 pav. Dviračių stovas. (https://miestui.lt/692-783-vn008.html#/141-ilgis_cm-75/205medziagiskumas-plienas/224-aukstis_cm-85/252-plotis_cm-5)

13 pav. Bio tualetai: https://www.toitoi.lt/uploads/biotualetas-toi-fresh-biotualeto-nuomaismatavimai-toitoi.jpg

Vaikų zonoje: garso lavinimui įrengiami lauko muzikiniai instrumentai. Žaidimų zonose projektuojamosdviaikštelės: Robinia serijosnatūralimedinėaikštelėir Maxx serijosmoderniaikštelė su HPL, cinkuoto ir nerūdijančio plieno elementais. Visi šie elementai priklauso rėmėjo „Miestui.lt“ produkcijai.

14 pav. Žaidimų kompleksas Maxx serijos. (https://miestui.lt/img/cms/bok%C5%A1tas2.jpg)

15 pav. Žaidimų kompleksas Robinia serijos.(https://miestui.lt/5237-large_default/zaidimukompleksas-rb1217.jpg)

Saugumui užtikrinti numatoma „Artechnika“ vaizdo stebėjimo sistema (CCTV), montuojama tik būtinosiose vietose, nefiksuojant privačių teritorijų. Įrašai saugomi iki 7 parų. Takų ir aikštelių apšvietimui naudojami „BaltLED“ ir „Miestui.lt“ šviestuvai su žemyn nukreipta šviesa, mažinančia šviesos taršą gyventojams gyvenantiems aplinkinėse teritorijose.

16 pav. Aliuminis LED šviestuvas. (https://miestui.lt/1605-aliumininis-led-sviestuvas-t004.html)

6. TVARUMAS IRAPLINKOSAUGA

Lietaus sodas: lietaus sodas – tai specialiai suformuota želdinių vieta, skirta surinkti ir sugerti lietaus vandenį nuo stogų, takų ir kitų kietų paviršių. Dažniausiai jis įrengiamas nedidelėje įduboje, užpildytoje vandeniui laidžiu dirvožemiu ir apsodintoje drėgmei atspariais augalais.

Šalia K. Šimonio gatvės esantis griovys yra skirtas lietaus vandeniui surinkti, todėl ši vieta yra tinkama lietaus sodo įrengimui. Įrengus lietaus sodą, padidėtų vandens įgeriamumas į gruntą, nes lietaus vanduo būtų sulaikomas ir natūraliai infiltruotųsi į dirvožemį. Tai sumažintų nubėgamo vandens kiekį,patenkantį į lietausnuotekųsistemą,irtaipsumažintųužtvindymotikimybęintensyvių kritulių metu. Be to, į gruntą susigeriantis vanduo papildytų požeminio vandens išteklius. Lietaus sodastaippatprisidėtųpriebiologinėsįvairovėsdidinimo,nesjameaugantysvietiniaiaugalaisukurtų palankią aplinką vabzdžiams, paukščiams ir kitiems smulkiems gyvūnams. Tokiu būdu lietaus sodas būtų ne tik efektyvi lietaus vandens tvarkymo priemonė, bet ir vertingas aplinkosauginis sprendimas, kuris karštomis vasaros dienomis būtų viena iš priemonių padėti sumažinti aplinkos temperatūrą.

17 pav. Lietaus sodo pavyzdys

Natūralios ir vandeniui pralaidžios dangos: dalyje parko siūloma naudoti vandeniui pralaidžias dangas, tokias kaip skalda, žvyras ar specialios pralaidžios trinkelės. Tokios dangos leidžia lietaus vandeniui natūraliai susigerti į gruntą, papildo požeminio vandens atsargas ir sumažina

paviršinio vandens nutekėjimą į miesto lietaus nuotekų sistemą. Tai padeda mažinti užtvindymo rizikąstipriųliūčiųmetu,gerinadirvožemiodrėgmėsbalansąirsudaropalankesnessąlygasaugalams.

Vietinių augalų rūšių naudojimas: parke planuojama sodinti vietines medžių, krūmų ir daugiamečių augalų rūšis, kurios yraprisitaikiusios prie Lietuvos klimatoir dirvožemiosąlygų.Tokie augalaireikalaujamažiaulaistymo,tręšimoirapsaugosnuoligųbei kenkėjų,todėlsumažėjavandens, cheminių medžiagų ir priežiūros išteklių poreikis. Be to, vietiniai augalai geriau dera su aplinkine ekosistema ir palaiko natūralius ekologinius procesus.

Biologinės įvairovės didinimas: padidinus augalų rūšių įvairovę, bus sustiprinta visa parko ekosistema. Žydintys augalai pritrauks bites, drugelius ir kitus apdulkintojus, kurie yra svarbūs biologinės įvairovės palaikymui. Kartu su vabzdžiais parke gausės ir paukščių, kurie jais minta. Krūmai ir medžiai suteiks prieglobstį smulkiems žinduoliams bei paukščiams perėjimo laikotarpiu. Taip parkas taps svarbia miesto gamtinės infrastruktūros dalimi ir prisidės prie ekosistemų atsparumo didinimo.

Saulės energijos naudojimas: parko apšvietimui siūloma naudoti šviestuvus su integruotomis saulės baterijomis. Tokie šviestuvai gamina elektros energiją iš atsinaujinančio šaltinio, todėl sumažėja bendras elektros energijos poreikis ir su tuo susijusios anglies dioksido emisijos. Be to, saulės energija maitinami šviestuvai leidžia sumažinti požeminių elektros tinklų įrengimo apimtis ir eksploatacijos kaštus.

Ilgaamžės ir perdirbamos medžiagos: mažosios architektūros elementams – suolams, šiukšliadėžėms, informaciniams stendams – rekomenduojama naudoti ilgaamžes, lengvai prižiūrimas ir perdirbamas medžiagas, tokias kaip metalas, FSC sertifikuota mediena ar perdirbtas plastikas. Tai mažina atliekų kiekį ir užtikrina ilgesnį infrastruktūros tarnavimo laiką.

Mikroklimato gerinimas: medžių ir krūmų gausa padės mažinti miesto karščio salos efektą, suteiks pavėsį ir gerins oro kokybę. Augalai sugeria anglies dioksidą, filtruoja dulkes ir kitus teršalus, todėl parkas taps ne tik estetiška, bet ir sveikesne viešąja erdve.

7. SOCIALINĖ IR EKONOMINĖ NAUDA

Bendruomenės poreikiai: Kazio Šimonio parke trūksta įvairių laisvalaikio erdvių. Šiuo metu nėra įrengtų aktyvaus sporto zonų, vaikų žaidimų aikštelių ir patogių poilsio vietų. Parke nėra bendruomenės susibūrimams skirtų erdvių, o infrastruktūra nepritaikyta žmonėms su negalia, tėvams su vežimėliais ir vyresnio amžiaus lankytojams. Trūksta būtinų patogumų – vandens stotelių, įkrovimo taškų, apšvietimo.

Kultūrinės veiklos srityje nėra informacijos apie Kazį Šimonį, knygų mainų erdvės ar muzikinių elementų.

Turizmo potencialas:

Numatoma kupolinė kavinė, ledainė ir sporto inventoriaus nuomos punktas gali padidinti parko lankomumą. Informaciniai stendai apie Kazį Šimonį ir meniniai elementai suteiks kultūrinį turinį, galintį pritraukti lankytojus, besidominčius vietos istorija. Sporto infrastruktūra ir amfiteatras gali tapti papildomais traukos objektais lankytojams iš Kupiškio ir aplinkinių teritorijų.

Ekonominė nauda:

Kavinė, ledainė ir sporto inventoriaus nuomos punktas sudarys sąlygas veikti smulkiajam verslui parke. Šios funkcijos gali generuoti pajamas paslaugų teikėjams ir netiesiogiai prisidėti prie savivaldybės biudžeto per mokesčius bei didesnius lankytojų srautus, taip pat taip gali būti didinamas gyventojų užimtumas. Amfiteatras sudarys galimybę organizuoti kultūrinius ir bendruomeninius renginius, kurie gali skatinti vietos ekonominį aktyvumą. Kultūrinis turinys (informaciniai stendai, meniniai elementai, knygų mainų erdvė) stiprins vietos identitetą ir gali prisidėti prie lankytojų srautų augimo.

Sveikatingumo nauda:

Projektuojamos sporto aikštelės, riedlenčių parkas ir lauko treniruokliai sudarys sąlygas fiziniam aktyvumui. Pėsčiųjų ir dviračių takai užtikrins saugų judėjimą parke. Vaikų žaidimų aikštelės skatins fizinį aktyvumą nuo ankstyvo amžiaus. Sėdimos vietos su šešėliu ir želdiniai sudarys sąlygas trumpam poilsiui gamtinėje aplinkoje.

Gyvenimo kokybės gerinimas:

Parko pertvarkymas sukurs saugią ir prieinamą viešąją erdvę. Nauji takai, apšvietimas ir universalaus dizaino sprendiniai leis parku naudotis skirtingų poreikių lankytojams. Įvairios poilsio, sporto ir kultūros zonos skatins socialinį bendravimą. Sutvarkyta gamtinė aplinka prisidės prie emocinės gerovės.

IŠVADOS

Atlikus Kupiškio Kazio Šimonio parko teritorijos analizę nustatyta, kad parkas užima strategiškai svarbią vietą tarp miesto centro ir Kraštiečių gyvenamojo rajono. Aplink jį yra daug visuomeninės paskirties objektų – vaikų darželis, autobusų stotelė, baseinas, parduotuvė ir kavinė, todėl per parką vyksta intensyvus gyventojų judėjimas. Tačiau esama infrastruktūra neatitinka šiuolaikinių viešųjų erdvių standartų: trūksta kietos dangos takų, apšvietimo, suoliukų, poilsio ir sporto zonų. Esami gruntiniai takai nepritaikyti žmonėms su negalia, tėvams su vežimėliais ir vyresnio amžiaus lankytojams, todėl parkas šiuo metu naudojamas tik kaip praėjimo erdvė, o ne kaip patraukli viešoji poilsio vieta.

Siekiant išspręsti šias problemas, parko teritorija suskirstyta į penkias funkcines zonas, kuriose numatoma įrengti aktyvaus ir pasyvaus poilsio infrastruktūrą: multifunkcinę sporto aikštelę, mini golfo aikštelę, kupolus kavinei, ledainės ir inventoriaus nuomos funkcijoms, ribkos ir padelio aikšteles, lauko treniruoklius, medines pavėsines, knygų namelius, ramybės alėją su Kazio Šimonio paveikslų ekspozicija, amfiteatrą ir vaikų žaidimų erdves. Šie sprendiniai leis parką paversti pilnaverte viešąja erdve, kurioje lankytojai galės ne tik praeiti, bet ir prasmingai leisti laiką. Sutvarkytas parkas taps patrauklia ir įtraukiąja viešąja erdve, pritaikyta visoms gyventojų grupėms – nuo mažų vaikų iki senjorų, nuo aktyvaus sporto mėgėjų iki ramių pasivaikščiojimų ieškančių lankytojų. Įrengtos sporto aikštelės, dviračių ir pėsčiųjų takai, lauko treniruokliai skatins fizinį aktyvumą, mažins sergamumą ir gerins psichologinę savijautą. Ramybės zonos, pavėsinės, knygų nameliai ir Kazio Šimonio paveikslų alėja suteiks galimybę kokybiškam pasyviam poilsiui ir kultūriniam pažinimui.

Amfiteatras sudarys sąlygas organizuoti bendruomenės renginius, koncertus ir kino vakarus, taip stiprinant vietos tapatybę. Kavinė, ledainė ir inventoriaus nuomos punktai pritrauks lankytojus ir verslus, generuos papildomas pajamas savivaldybei. Turistų traukos objektais taps unikalūs kupolai, Ribkos aikštelė ir Kazio Šimonio paveikslų ekspozicija.

Parko atnaujinimas taip pat prisidės prie miesto ekonominės plėtros – padidėjęs lankytojų srautas skatins vietos verslą, maitinimo ir paslaugų sektorių. Atnaujinta infrastruktūra pagerins gyvenimo kokybę, sukurs saugią, gražią ir funkcionalią aplinką kasdieniam naudojimui.

PRIEDAS

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
K.-Šimonio-parko-pertvarkymo-projektiniai-pasiūlymai_Aiškinamasis-raštas by STRUCTUM - Issuu