Aiškinamasis raštas nuasmenintas

Priešpriešiais vėjams

Telšių aerodromo teritorijos atgaivinimas kuriant unikalų aviacijos ir rekreacijos centrą

Turinys

Įvadas

Summary in English

Apie projektą

Analizė

Kontekstas

Istorija ir tradicijos

Lokacija

Skrydžių ratai

Susisiekimas

Turizmas

Sportas

Žaliosios erdvės

Gamtinis karkasas

Žemėnauda

Aerodromo veiklos taršos vertinimas

Esama infrastruktūra ir veiklos iššūkiai

Funkcinės zonos ir srautai

Esami želdiniai

Apribojimai ir apsaugos zonos

Teritorijos naudojimas

Pokalbiai su suinteresuotomis šalimis

Visuomeninė apklausa

Analizės išvados

Analogai

Land Art Park Buitenschot

Aragon Grup Headquarters

North Wharf Promenade

Museum Park Louvre Lens

Koncepcija

Idėja

Teritorijos funkcinė-erdvinė koncepcija

Pagrindinis brėžinys

Projektas

Vėjo srautų operavymas

Detalizuojama teritorija

Medžiagų parinkimas ir dizainas

Želdinių parinkimas ir dizainas

Priežiūra

Partneriai Šaltiniai

Įvadas

Are you a beast of field and tree, Or just a stronger child than me?

O wind, a-blowing all day long, O wind, that sings so loud a song!

Summary in English

The Telšiai Aerodrome territory is regarded in the project as an urban fringe area with significant aviation, recreational and landscape potential. The analysis showed that the aerodrome has clear functional and public value; however, its territory lacks a more coherent structure of public spaces, a clear visitor movement system, educational functions and a stronger connection with urban life. For this reason, the project focuses on the revitalisation of the aerodrome, preserving its aviation function while creating a publicly accessible aviation education complex.

A broader analysis of the existing situation made it possible to identify the main principles for the development of the territory. The key aspects included aerodrome safety requirements, ornithological safety, the open character of the landscape, the existing land drainage system, possibilities for landform modelling and the control of visitor flows. The analysis helped to shape the overall project vision, “Against the Headwinds”, in which the identity of the aerodrome is associated with wind, movement, open fields and the experience of aviation.

In the second stage, the territorial design solutions developed in the project specify this vision in greater detail. The project proposes an aviation education complex that includes a museum, restaurant, aeroclub, educational spaces, hangars and an outdoor exhibition area. The public spaces are formed so that visitors can experience the aerodrome environment, observe aviation activities and participate in educational and recreational activities without disrupting aerodrome safety or the logic of its technical operation.

The main landscape design elements include the land art park of aerodynamic hills, the biological drainage system, open mown meadows, aircraft exhibition areas and the visitor promenade. These elements help shape a new character for the territory, manage surface rainwater, create soft boundaries between public spaces and aerodrome activity zones, and strengthen the connection between the aerodrome and the surrounding landscape.

The project aims for Telšiai Aerodrome to become not only a technical aviation infrastructure object, but also a recognisable public space where aviation activity, education, recreation and landscape architecture are integrated. The proposed solutions make it possible to preserve the open scale of the aerodrome, strengthen the identity of the place, improve the visitor experience and establish a long-term direction for the development of the territory.

Apie projektą

Projekto tema – Telšių aerodromo teritorijos atgaivinimas kuriant unikalų aviacijos ir rekreacijos centrą.

Tikslas: remiantis išreikštu poreikiu atsinaujinti ir permąstyti vietos potencialą, pasiūlyti viziją strategiškai ir kultūriškai vertingai Telšių aerodromo teritorijai. Aktualizuoti aviacijos srities patrauklumą ir prieinamumą, mažinti negatyvų aviacijos sukeliamą poveikį aplinkai, pasiūlyti naujus traukos taškus bei kraštovaizdžio architektūros priemonėmis formuoti rekreacijos erdves. Atkreipiant dėmesį į galimus skirtingus aerodromo lankytojų srautus, kurti patogias ir funkcionalias jungtis teritorijoje ir platesniame kontekste.

Sprendžiamos problemos :

Gamtiniai ir mikroklimatiniai iššūkiai

1. Atviro kraštovaizdžio išsaugojimas. Teritorijoje svarbu išlaikyti esamą aerodromo identitetą –atvirą kraštovaizdį, platų horizontą ir neužblokuotus vaizdus į aplinkinius laukus.

2.Vandens surinkimo problema. Teritorija yra lygi, be to, anksčiau ji buvo pelkėta, todėl kyla užmirkimo ir grunto deformacijos rizika. Dėl šios priežasties būtina spręsti paviršinio vandens surinkimo, nuvedimo ir infiltracijos klausimus.

3. Melioracijos griovių poveikis. Esami melioracijos grioviai neigiamai veikia gamtinę situaciją, teritorijos vientisumą ir ekologinę kokybę, todėl jų integravimas į naują kraštovaizdžio struktūrą tampa svarbia projektavimo užduotimi.

4. Vėjo gūsių rizika. Atviroje aerodromo teritorijoje vėjo gūsiai formuoja nekomfortišką mikroklimatą lankytojams, o šoninis vėjas apsunkina lėktuvų kilimą ir tūpimą.

5. Ornitologinis klausimas. Projektuojant teritoriją svarbu formuoti kraštovaizdį ir biologinę įvairovę taip, kad nebūtų pritraukiami dideli paukščių srautai, nes paukščiai kelia riziką aviacijai, o aviacijos veikla – paukščiams.

6. Galima dirvožemio tarša. Dėl aerodromo techninės veiklos, transporto judėjimo, degalų, tepalų ar kitų eksploatacinių medžiagų naudojimo teritorijoje gali kilti dirvožemio taršos rizika.

7. Aviacijos keliamas triukšmas. Lėktuvų kilimo, tūpimo ir techninio aptarnavimo metu susidarantis triukšmas gali neigiamai veikti lankytojų komfortą, aplinkines rekreacines zonas ir gyvūniją. Funkciniai ir socialiniai iššūkiai

6. Lankytojų ir aviatorių srautų atskyrimas. Teritorijoje būtina aiškiai organizuoti lankytojų ir aerodromo naudotojų judėjimą, kad skirtingi srautai netrukdytų vieni kitiems ir būtų užtikrintas saugus teritorijos naudojimas.

7. Veiklų trūkumas. Nors aviacija regione yra populiari, o renginiai pritraukia daug žiūrovų, nuolatinio teritorijos naudojimo galimybės yra ribotos. Šiuo metu teritorija laisvai naudojasi daugiausia aviatoriai, o žiemos sezonu aerodromas išvis nefunkcionuoja.

8. Nusistovėjęs visuomenės požiūris į aerodromus. Aerodromai dažnai suvokiami kaip uždaros, nuo visuomenės ir gamtos atskirtos, pilkos techninės teritorijos. Šis požiūris mažina aerodromo kaip viešos, edukacinės ir rekreacinės erdvės potencialą.

Infrastruktūriniai iššūkiai

9. Nusidėvėjusi aviacijos infrastruktūra. Esama aviacijos infrastruktūra yra pasenusi: dangų kokybė prasta, pastatai blogos būklės, trūksta apšvietimo ir šiuolaikiškų teritorijos naudojimo sąlygų.

10. Išoriniai triukšmo šaltiniai. Rajoninis kelias ir geležinkelis sukuria papildomą triukšmą, kuris blogina akustinį komfortą ir lankytojų buvimo teritorijoje kokybę.

pav. projekto teritorija

Projekto uždaviniai: išanalizuoti esamą Telšių aerodromo situaciją miesto ir kraštovaizdžio kontekste; įvertinti teritorijos funkcinį, rekreacinį ir kultūrinį potencialą; pasiūlyti naują teritorijos erdvinę ir funkcinę struktūrą; suformuoti aiškias pėsčiųjų, dviratininkų, lankytojų ir aerodromo naudotojų jungtis; numatyti naujas rekreacijos, edukacijos ir bendruomenės veiklų zonas; kraštovaizdžio priemonėmis mažinti triukšmo ir vėjo poveikį bei kurti palankesnį mikroklimatą.

Laukiamas projekto poveikis – atviresnė, aiškiau organizuota ir patrauklesnė aerodromo teritorija, kurioje techninė aviacijos funkcija išlieka svarbia vietos tapatybės dalimi, tačiau yra papildoma naujomis visuomeninėmis veiklomis. Projektas turi sustiprinti Telšių miesto ryšį su aviacijos kultūra, sukurti naujus rekreacinius ir edukacinius traukos taškus, pagerinti teritorijos pasiekiamumą bei padėti formuoti šiuolaikišką aerodromo, kaip miesto ir kraštovaizdžio dalies, įvaizdį.

Analizė

Vertinant esamą Telšių aerodromo situaciją, svarbu jį analizuoti ir platesniame miesto kontekste. Aerodromo artumas urbanizuotai Telšių teritorijai Lietuvos mažųjų miestų kontekste yra išskirtinė situacija, tampanti svarbiu veiksniu formuojant teritorijos vystymo viziją ir projektinę koncepciją. Kadangi projektas orientuotas ne tik į aviacijos bendruomenę, bet ir į vietinių gyventojų bei turistų pritraukimą, teritorija vertinama kaip miesto struktūros ir bendruomenės dalis, galinti stiprinti ryšius tarp aviacijos infrastruktūros, viešųjų erdvių, rekreacijos ir kultūrinio turizmo.

Kontekstas

Padėtis Lietuvoje, Telšių apskrityje ir Telšių rajono savivaldybėje

Padėtis Lietuvos civilinės aviacijos tinkle

Telšių aerodromas yra greta Telšių miesto, Lietuvos šiaurės vakaruose, Žemaičių aukštumoje, apie 63 km į vakarus nuo Šiaulių. Administraciniu požiūriu teritorija yra Telšių rajono savivaldybėje ir priklauso Nacionalinei žemės tarnybai.

Telšiai – Telšių apskrities ir Telšių rajono savivaldybės centras, dažnai neoficialiai vadinamas Žemaitijos sostine.

Telšių aerodromas yra Lietuvos civilinės aviacijos infrastruktūros tinklo dalis, papildanti aerodromų išsidėstymą šalies šiaurės vakarų regione. Nacionaliniame kontekste jis papildo viešųjų civilinių aerodromų sistemą, o jo padėtis tarp kitų aviacijos objektų leidžia teritoriją vertinti kaip regioninės reikšmės bendrosios aviacijos tašką, prieinamą tiek vietos bendruomenei, tiek svečiams.

Istorija ir tradicijos

Telšių aerodromo istorija neatsiejama nuo Lietuvos aviacijos raidos ir tarpukariu susiformavusios stiprios sklandymo kultūros. Lietuvoje aviacija buvo suvokiama ne tik kaip techninė ar karinė sritis, bet ir kaip modernios valstybės, sporto, inžinerijos bei visuomeninio aktyvumo dalis. Šiame kontekste Telšiai gana anksti tapo Žemaitijos aviacijos židinių.

Telšių aeroklubo istorija skaičiuojama nuo 1935 m., kai buvo įkurta Telšių sklandymo stotis. Jau tuomet aviacija mieste neapsiribojo vien skrydžiais – Telšių amatų mokykloje pagal Lietuvos aeroklubo brėžinius buvo statomi sklandytuvai “T-1”, o pirmieji pakilimai vyko nuo Žaliojo kalnelio prie Masčio ežero ant kurio įkurtas Žemaičių muziejus „Alka“. Aviacijos tradicija Telšiuose nuo pat pradžių jungė techninį mokymą, sportą, viešą renginį ir miesto bendruomenę. Pirmoji aviacijos šventė Telšiuose 1937 metais sutraukė tūkstančius žiūrovų iš viso regiono, todėl aviacija tapo svarbia miesto kultūrinio gyvenimo dalimi.

Po karo sklandymo tradicija buvo atgaivinta vietos iniciatyva. 1957 m. Telšių „Masčio“ trikotažo fabriko darbuotojai įkūrė sklandymo sekciją, kuri vėliau išaugo į organizuotą aviacijos sporto klubą. Aviacijos veikla Telšiuose buvo kuriama ne iš viršaus, o per vietos žmonių entuziazmą, techninį darbą ir nuoseklų mokymąsi. Čia buvo rengiami sklandytojai, pilotai, aviacijos technikai, kaupiama techninė bazė, formavosi stipri sportinė bendruomenė.

1967 m. klubas persikėlė į Degaičių aerodromą, kuriame veikia iki šiol. Nuo tada ši vieta tapo nuolatine Telšių aviacijos tradicijos erdve. Aerodrome buvo plečiama infrastruktūra, statomas angaras, mokomosios ir administracinės patalpos, vyko teoriniai užsiėmimai, skrydžiai, parašiutų šuoliai, aviacijos šventės, regioninės ir respublikinės aukšto pilotažo varžybos. Ilgainiui Telšių aeroklubas tapo vienu iš svarbių Lietuvos aviacijos sporto centrų, kuriame meistriškumas buvo ugdomas dešimtmečiais.

Šiandien aerodromas išlaiko ne tik techninę, bet ir kultūrinę bei švietimo reikšmę. 2025 m. Telšių aeroklubui sukako 90 metų, kas patvirtina šios vietos tradicijos tęstinumą ir svarbą miestui. Aerodrome ir toliau vyksta aviacijos šventės, sklandymo veikla, sportiniai renginiai, o aviacijos pažinimas perduodamas jaunajai kartai – veikia vaikams skirtos pilotavimo mokyklos ir edukacinės veiklos. Todėl Telšių aerodromas nėra tik skrydžių infrastruktūra. Tai vieta, kurioje ilgą laiką formavosi aviacijos sporto meistrystė, bendruomenė ir Žemaitijos aviacijos tapatybė.

pav. sklandytuvas. Telšiai, XX a. 4 deš., autorius nežinomas

pav. šventė Degaičių aerodrome, 1988 m. Prie „Lituanikos II“. Šilinskas M.

Lokacija Skrydžių ratai

Atstumas iki miesto centro

Aerodromas yra įkurtas rytinėje Telšių miesto prieigoje, apie 2,8 km atstumu nuo miesto centro, Degaičių kaimo pietiniame pakraštyje, greta miesto administracinės ribos. Teritorija yra už tankiai užstatytos miesto dalies, tačiau išlieka arti pagrindinės urbanistinės struktūros, todėl nėra suvokiama kaip atskiras nuo miesto objektas. Tokia padėtis formuoja tarpinę situaciją tarp miesto, priemiestinės gyvenvietės ir atviro agrarinio kraštovaizdžio.

Teritorijos lokacija yra svarbi dėl galimybės aerodromą integruoti į miesto rekreacinių, pažintinių ir bendruomeninių erdvių sistemą. Nedidelis atstumas iki miesto centro daro teritoriją prieinamą platesniam lankytojų ratui.

Orlaivių pilotavimo trajektorijos

Aerodromo naudojimą lemia nustatytos orlaivių kilimo ir tūpimo trajektorijos, kurios parenkamos pagal vyraujančią vėjo kryptį. Jos apima ne tik kilimo ir tūpimo tako ašį, bet ir platesnę aerodromo prieigų zoną, kurioje vyksta orlaivių kilimas, tūpimas, posūkiai ir manevravimas. Šiuose ruožuose susidaro didžiausias triukšmo poveikis ir aktualiausi aviacijos saugos apribojimai.

Skrydžių ratai geografiškai siejasi su Rainių ir Degaičių apylinkėmis, aplenkdami tankiai užstatytas miesto dalis bei Masčio ežero rekreacinę erdvę. Dėl tokios trajektorijų padėties intensyviausias aviacijos poveikis tenka priemiestiniams ir žemės ūkio plotams, o tankiau gyvenamoms miesto teritorijoms yra ribojamas.

Susisiekimas

Kelių ir geležinkelio infrastruktūra

Telšių aerodromo teritorija su miesto centru, Degaičių kaimu ir magistraliniu keliu Šiauliai–Palanga (A11) jungiasi rajoniniu keliu – Tryškių gatve. Ši jungtis formuoja pagrindinį atvykimo į aerodromą koridorių ir užtikrina teritorijos pasiekiamumą tiek iš Telšių miesto, tiek iš regioninių krypčių: Šiaulių, Palangos, Mažeikių, Plungės, Klaipėdos ir Tauragės.

Į šiaurę nuo teritorijos praeina geležinkelio linija, jungianti miestą aktyviu maršrutu Klaipėda-ŠiauliaiVilnius.Tai strategiškai integruoja miestą ir pačią aerodromo teritoriją į nacionalinį susisiekimo tinklą su šalies didmiesčiais.

Pėščiųjų-dviračių takai ir dviračių gatvės

Šiuo metu aerodromas jau yra įtrauktas į Telšių miesto ir gretimų vietovių pėščiųjų-dviračių takų sistema. Teritorija jungiasi su Telšių miesto centru ir Masčio ežero pakrantės urbanizuota dalimi bei Degaičių kaimu.

Pagal Telšių miesto bendrąjį planą pėščiųjų-dviračių takų tinklas bus plečiamas ir apjungs jau esamą struktūrą su miesto gyvenamaisiais rajonais, geležinkelio stotimi, pramoninu rajonu ir užbaigs esama žiedinį jungtį palei visą Masčio ežero pakrantę. Tai reiškia, kad aerodromas jau dabar yra pasiekiamas alternatyviais judumo būdais ir turi ryšį su istorine bei rekreacine miesto širdimi.

Turizmas

Telšiai pasižymi tankiu kultūros ir rekreacijos objektų tinklu. Šiuo metu mieste yra susiformavusi stipri struktūrinė ašis, jungianti svarbiausius regiono traukos centrus (Žemaičių kaimo muziejus, Žemaičių muziejus „Alka“, Šv. Antano Paduviečio katedra), o miesto centras išsiskiria senamiesčio kultūros paveldo objektų koncentracija bei sutvarkyta Masčio ežero pakrante – tai formuoja stiprų miesto pažintinio turizmo karkasą.

Nors aerodromo teritorija yra netoli traukos objektų karkaso, ji šiuo metu nėra aiškiai įtraukta į pagrindinius turizmo maršrutus. Jos ryšys su kultūrine-rekreacine sistema yra silpnas, aerodromas veikia labiau kaip atskiras specializuotos paskirties objektas, o ne kaip aktyvi lankymo struktūros dalis.

Apgyvendinimo infrastruktūra

Telšių apgyvendinimo infrastruktūra daugiausia koncentruojasi miesto centrinėje dalyje ir Masčio ežero prieigose, kur sutelkti pagrindiniai viešbučiai bei turizmo paslaugos. Tokia koncentracija yra palanki miesto kultūrinio turizmo sistemai, nes lankytojai turi tiesioginį ryšį su senamiesčiu, muziejais, ežero pakrante ir kitais svarbiais traukos objektais.

Rytinėje miesto dalyje, greta aerodromo, apgyvendinimo infrastruktūros nėra. Dėl to teritorija šiuo metu neturi tiesioginio ryšio su lankytojų apsistojimo paslaugomis ir priklauso nuo centrinėje miesto dalyje esančios turizmo aptarnavimo struktūros. Tai riboja aerodromo, kaip savarankiško rekreacinio, edukacinio ar renginių traukos taško, veikimo galimybes.

Sportas Žaliosios erdvės

Sporto infrastruktūra

Telšių sporto infrastruktūra daugiausia telkiasi miesto centrinėje dalyje, kur veikia stadionai, sporto centrai, klubai ir aktyvaus laisvalaikio paslaugos. Aerodromas šiame kontekste išsiskiria kaip specializuotas aviacijos sporto objektas. Čia vyksta sklandymo veikla, varžybos ir Lietuvos čempionatai, pritraukiantys aviacijos sporto dalyvius bei entuziastus iš visos šalies. Teritorija jau turi aiškią sportinę tapatybę ir veikia kaip nacionalinės reikšmės aviacijos sporto traukos taškas. Šiuo metu aerodromo sportinė funkcija yra monofunkcinė ir uždara, ji orientuota tik į profesionalų aviacijos sportą. Teritorijoje nėra viešos, kasdieniam naudojimui skirtos aktyvaus laisvalaikio infrastruktūros, kuria galėtų naudotis vietos bendruomenė, vietiniai gyventojai ar svečiai.

Žaliųjų viešųjų erdvių tinklas

Greta aerodromo, Degaičių kaime, yra įkurtas Degaičių parkas, išsiskiriantis turtinga biologine įvairove ir rekreacijos funkcija. Jo artumas projektuojamai teritorijai sudaro prielaidas aerodromą sieti ne tik su aviacine funkcija, bet ir su žaliosiomis viešosiomis erdvėmis. Aerodromo atviras kraštovaizdis ir gretima Degaičių parko teritorija galėtų formuoti vientisą rekreacinį mazgą rytinėje Telšių miesto prieigoje.

Tačiau mieste stebimas ryškus viešųjų žaliųjų erdvių deficitas ir fragmentavimas. Esamos rekreacinės erdvės (Masčio ežero pakrantė, skverai) miesto ribose tenkina tik centrinės dalies poreikius, o gyvenamieji mikrorajonai neturi kasdieniam naudojimui skirtų kokybiškų lokalių rekreacinių zonų, dominuoja kietųjų dangų erdvės.

Gamtinis karkasas Žemėnauda

Aerodromo padėtis gamtiniame karkase

Aerodromo teritorija nėra susieta su pagrindiniais gamtinio karkaso elementais ir svarbiausiomis ekologinėmis jungtimis. Tokia padėtis suteikia daugiau laisvės planuojant aerodromo komplekso architektūrines ir kraštovaizdžio intervencijas, nes teritorija nėra apribota pagrindinių gamtinio karkaso jungčių apsaugos režimais.

Kita vertus, ši situacija išryškina ekologinį teritorijos silpnumą. Teritorija šiuo metu veikia kaip atvira, nuo natūralesnių gamtinių struktūrų atsieta erdvė, o jo aplinkoje dominuoja intensyviai prižiūrimi žolynai ir agrarinis kraštovaizdis. Dėl silpnų ryšių su natūralesniais želdynais ir ekologinėmis jungtimis teritorijoje trūksta biologinės įvairovės ir buveinių struktūros tęstinumo.

Aerodromas yra apsuptas atviro agrarinio kraštovaizdžio ir neturi tiesioginio ryšio su stambiais miškų masyvais. Ši padėtis formuoja aiškų erdvinį teritorijos charakterį: aplinkoje vyrauja atviri laukai, žolynai ir mažai užstatyta struktūra. Tokia žemėnaudos situacija yra palanki aviacinei veiklai, nes išlaikomas aerodromui reikalingas vizualinis atvirumas, kartu atsiranda galimybė teritoriją plėtoti kaip atviro kraštovaizdžio rekreacinę erdvę.

Tačiau dideli, atviri ir želdiniais menkai struktūruoti plotai sudaro sąlygas stipresniam vėjo poveikiui. Dėl to formuojasi nekomfortiškas mikroklimatas, o aviaciniu požiūriu didėja šoninio vėjo poveikis orlaivių kilimo ir tūpimo metu. Teritorijoje taip pat trūksta pavėsio, erdvinės įvairovės ir viešam lankymui pritaikytos rekreacinės struktūros.

Aerodromo veiklos taršos vertinimas

Telšių aerodromas yra nedidelio masto bendrosios aviacijos objektas, todėl jo poveikis gretimai aplinkai nėra prilyginamas intensyviai transporto ar pramonės infrastruktūrai. Tarša čia daugiausia pasireiškia lokaliai ir periodiškai – skrydžių, techninio aptarnavimo ir renginių metu. Pagrindiniai neigiami poveikiai siejami su orlaivių keliamu triukšmu, trumpalaikėmis oro taršos emisijomis, galimu degalų ar techninių skysčių patekimu į gruntą bei padidėjusiu transporto srautu renginių metu.

Didžiausias poveikis aplinkai susidaro kilimo, tūpimo ir manevravimo zonose, kur triukšmas yra intensyviausias. Vis dėlto dėl atviros agrarinės aplinkos ir skrydžių trajektorijų padėties šis poveikis labiau tenka aerodromo prieigoms ir aplinkinėms atviroms teritorijoms, o ne tankiai užstatytai miesto struktūrai. Esama situacija reikalauja aiškaus funkcijų zonavimo: jautresnės rekreacijos, edukacijos ir ramaus poilsio erdvės neturėtų būti formuojamos intensyviausio triukšmo bei aviacinių procesų poveikio zonose.

Kraštovaizdžio priemonėmis orlaivių sukeliamos oro taršos visiškai pašalinti neįmanoma, nes pagrindiniai taršos šaltiniai yra variklių darbas kilimo, tūpimo, manevravimo ir techninio aptarnavimo metu. Vis dėlto teritorijos planavimas gali sumažinti tiesioginį taršos poveikį lankytojų zonoms. Tam naudojamas funkcinis zonų atskyrimas, reljefo formos, kontroliuojami žolynai, žemaūgės želdinių grupės, paviršinio vandens surinkimas ir laidžių dangų sistema.

Esama infrastruktūra ir veiklos iššūkiai

Telšių aerodromas yra vienintelis veikiantis aerodromas centrinėje Žemaitijoje ir vienas seniausių aerodromų Lietuvoje. Teritorija iki šiol išlaiko pagrindinę aviacinę funkciją, tačiau infrastruktūra yra fragmentiška: dalis objektų naudojami tik ribotai, dalis yra prastos arba avarinės būklės.

Aerodromas priklauso 1A kategorijai ir yra sertifikuotas. Jame gali leistis orlaiviai iki 5 tonų, tačiau esamų kilimo ir tūpimo takų ilgis riboja platesnes aerodromo naudojimo galimybes. Teritorijoje yra vienas uždarytas asfalto–betono kilimo ir tūpimo takas (KTT) 600 × 20 m ir du gruntiniai kilimo ir tūpimo takai: vakarinis – 620 × 60 m, rytinis – 470 × 100 m. Šiuo metu aktyvi aerodromo veikla daugiausia remiasi rytinio gruntinio KTT naudojimu, ypač sklandymo veiklai. Vakarinė kryptis pradedantiesiems aviatoriams gali būti sudėtingesnė dėl artumo miestui, todėl praktikoje ji naudojama ribočiau. Dviejų skirtingų krypčių KTT buvimas yra svarbus aerodromo privalumas, nes leidžia lanksčiau reaguoti į vyraujančio vėjo kryptį ir, esant poreikiui, keisti kilimo bei tūpimo kryptį. Asfalto–betono KTT galėtų sudaryti sąlygas vykdyti skrydžius ir žiemos metu, kai gruntiniai takai tampa sunkiau naudojami, tačiau šiuo metu jo danga yra prastos būklės ir gali kelti pavojų orlaiviams.

Pagrindinis aeroklubo pastatas su angaru yra trijų aukštų, turi palėpę, tačiau šiuo metu yra prastos būklės. Pastate išlikusi svarbi funkcinė struktūra: angaras, orlaivių aptarnavimo dirbtuvė, svetainė, dispečerinė, sanitarinės patalpos, buvusios klasės, kabinetai ir kitos šiuo metu nenaudojamos patalpos. Šiuo metu naudojamas tik pirmasis aukštas, o pats pastatas teisiškai priklauso savivaldybei. Esamo angaro pastate aeroklubo veiklai nepakanka, todėl teritorijoje papildomai naudojamas lauko tentinis angaras 14 × 17 m. Vis dėlto esamam orlaivių, sklandytuvų ir inventoriaus kiekiui reikalinga dar bent viena papildoma saugojimo erdvė, nes technika turi būti laikoma tinkamomis sąlygomis. Teritorijoje taip pat yra apleistų ir nebenaudojamų statinių: buvusi sargo būdelė, avarinės būklės lauko sandėlis ir buvęs automobilių degalinės pastatas, kuris aeroklubui nepriklauso. Esami pastatai rodo stiprų teritorijos potencialą, tačiau reikalauja rekonstrukcijos, funkcijų perorganizavimo ir aiškesnio ryšio su viešosiomis erdvėmis.

Aeroklubui priklauso 3 lėktuvai, 10 sklandytuvų ir mechaninis sklandytuvų išvilktuvas. Taip pat teritorijoje yra degalų tiekimo mazgas. Tokia infrastruktūra leidžia išlaikyti realią aerodromo veiklą, tačiau aptarnavimo zonos nėra iki galo pritaikytos lankytojų priėmimui, edukacijai ir reprezentacinei funkcijai.

Teritorijoje yra laisvalaikio pieva, kuri, trūkstant vietos angaruose, naudojama ir kaip laikina orlaivių stovėjimo zona. Šalia jos įrengtos dvi aeroklubo pavėsinės, taip pat yra priešgaisrinis tvenkinys. Kietosios dangos teritorijoje yra minimalios: asfalto danga prie angaro vartų yra prastos būklės ir gali būti pavojinga orlaiviams, taip pat yra dvi plytelių dangos jungtys – viena veda link pavėsinės, kita link angaro.

Šiuo metu aeroklubo bendruomenę sudaro apie 30 aktyvių narių – lakūnų, buvusių lakūnų ir aviacijos mėgėjų. Aerodrome organizuojamos varžybos, į kurias atvyksta dalyviai iš visos Lietuvos, taip pat vyksta oro renginiai, šventės ir apdovanojimai. Esamos teritorijos erdvės leidžia organizuoti tokius renginius, tačiau nėra aiškiai suformuotos žiūrovams skirtos zonos. Aerodrome taip pat veikia trys aviacijos mokyklos, kuriose vaikai nuo 9 metų mokomi pilotuoti sklandytuvus ir ultralengvuosius orlaivius, kas rodo, kad aerodromas veikia ne tik kaip techninė infrastruktūra, bet ir kaip aktyvi edukacinė, sportinė bei bendruomeninė erdvė.

pav. Telšių aerodromo esamos situacijos schema

Viena pagrindinių aerodromo vystymo problemų šiuo metu yra žemės nuosavybės ir valdymo klausimas. Aerodromo žemė priklauso valstybei ir yra valdoma Nacionalinės žemės tarnybos, todėl aeroklubas neturi pakankamai galimybių savarankiškai plėtoti komercinės ar ūkinės veiklos. Norint sudaryti sąlygas ilgalaikiam teritorijos vystymui, svarbu teisiškai įteisinti sklypo valdymą ir aiškiai apibrėžti aerodromo veiklos galimybes.

Papildomą grėsmę aerodromo veiklai kelia šiaurės rytų kryptimi besivystantis vėjo jėgainių parkas. Jei ši plėtra būtų tęsiama rytinio KTT kryptimi, vėjo jėgainės galėtų tapti fizine kliūtimi ir saugumo rizika, visiškai stabdančia aerodromo veiklą.

Aerodromas buvo įrengtas buvusioje pelkėtoje vietovėje, teritorija buvo sausinta ir melioruota. Dėl šios priežasties teritorijos būklei svarbi paviršinio vandens kontrolė ir melioracijos sistemos veikimas. Užmirkęs gruntas gali bloginti gruntinių kilimo ir tūpimo takų, atvirų stovėjimo zonų ir kitų naudojamų plotų eksploatacines savybes.

Esama infrastruktūra leidžia aerodromui veikti, tačiau jos būklė ir erdvinė organizacija neatitinka platesnio aviacijos, rekreacijos, edukacijos ir viešosios erdvės potencialo. Didžiausia teritorijos vertė yra išlikusi aviacinė funkcija, aktyvi aeroklubo bendruomenė, sklandymo tradicija ir atviri aerodromo plotai. Pagrindinės problemos – prasta pastatų ir dangų būklė, nepakankamas angarų kiekis, apleisti statiniai, neišspręstas žemės valdymo klausimas, nepakankamai aiškios lankytojų zonos ir išorinės grėsmės, galinčios riboti aerodromo veiklą.

pav. įvažiavimas į aerodromo teritoriją iš Tryškių gatvės

pav. esamas aeroklubo inventorius yra griežtai saugomas

pav. esamas aeroklubo pastatas su angaru

pav. seni suslenkami angaro vartai ir tiesioginiuose saulės spinduliuose kabanti iškaba

pav. įvažiavimas iš aerodromo pusės, kairėje – nenaudojamas avarinės būklės lauko sandėlis

pav. aeroklubo stovėjimo aikštelė už pastato

pav. pagrindinis įėjimas į aeroklubo pastatą – už jo laiptinė į pastato patalpas, angaras ir svetainė

pav. įvažiavimas į stovėjimo aikštelę

pav. įvažiavimas į šiuo metu neveikiantį asfalto-betono KTT

pav. vaizdas į miestą nuo asfaltobetono KTT

pav. vaizdas į apsnigtą vakarinį gruntinį KTT ir laukus

pav. vaizdas nuo asfalto-betono KTT į vėjo jėgainių parką

pav. sena iškaba prie angaro įėjimo – buvęs Telšių aeroklubo pavadinimas: Aviacinis-technikinis sporto klubas (ATSK)

pav. angaro erdvė naudojama ir smulkiam orlaivių remontui

pav. seni suslenkami angaro vartai iš vidaus – reikalingas remontas

pav. šiuo metu angaro antras aukštas nenaudojamas ir yra avarinės būklės

pav. angaras iš vidaus: lektuvai ir parašiutai

pav. lengvasis lenkų mokomasis ir sportinis lėktuvas

pav. dauguma pastato patalpų šiuo metu nebenaudojamos

pav. pradėti, bet nebaigti remonto darbai

pav. buvusi administracijos patalpa, šiuo metu naudojama kaip sandėlis nenaudojamiems daiktams

pav. sovietmečio mokomasis maketas aviatoriams – anksčiau gyvenviečių vietose įsižiebdavo lemputės

pav. aeroklubo dirbtuvės –remontuojamas sklandytuvo korpusas

pav. remontuojamo sklandytuvo pilotavimo prietaisų skydelis

pav. dirbtuvėse naudojama remonto įranga

pav. buvusi jaunųjų aviatorių mokymo klasė pav. seni aviacijos mokomieji plakatai

pav. vaizdas pro trečio aukšto langą

pav. garažas su atsarginėmis orlaivių detalėmis

pav. atnaujintas dušas

pav. vaizdas į trijų aukštų aeroklubo pastatą iš kitos pusės, stovėjimo aikštelėje

pav. priešgaisrinis prūdas ekstremaliems atvejams pav. batutas aerodromo

pav. centre esantis statinys anksčiau buvo naudojamas kaip sargų būdelė, dešinėje – degalų tiekimo mazgas, fone – vėjo jėgainių parkas

pav. antrasis aeroklubo angaras – tentinis

lengvasis dvivietis ultralengvasis lėktuvas WT9 Dynamic

pav. avarinė parašiutinė gelbėjimo sistema – parašiutą iššaunantis raketinis mechanizmas

pav. aeroklubo svetainė – čia pilotai ilsisi ir švenčia pergales

pav. svetainėje galima išgirsti gyvą muziką

aeroklubas gali didžiuotis gausybe pelnytų apdovanojimų

pav. svetainę puošia ne tik apdovanojimai, bet ir aviacijos modeliai

pav. legendiniai Darius ir Girėnas –taip pat kilę iš Žemaitijos

pav. aeroklubo organizuojami renginiai sulaukia dėmesio tiek iš aviacijos bendruomenės, tiek iš miesto ir regiono gyventojų

Funkcinės zonos ir srautai

Esama aerodromo teritorija jau turi aiškią funkcinę struktūrą. Išskiriamos skirtingo naudojimo zonos: aviatorių ir aerodromo darbuotojų erdvės, saugiai lankytojams prieinama laisvalaikio zona, techninės infrastruktūros objektai ir orlaivių judėjimo trajektorijos.

Pagrindinis transporto patekimas į teritoriją organizuojamas iš Tryškių gatvės. Įvažiavimas veda link stovėjimo aikštelės prie esamo pastato, kuri veikia kaip pagrindinis atvykimo ir pasiskirstymo taškas. Iš šios vietos naudotojai nukreipiami į skirtingas zonas: darbuotojai ir aviatoriai juda link angarų, techninių bei administracinių patalpų, o lankytojai nukreipiami į saugiai naudojamą laisvalaikio pievą.

Orlaivių judėjimas teritorijoje organizuojamas atskirai nuo pagrindinių pėsčiųjų ir automobilių srautų. Orlaivių srautas jungia angarų zoną su kilimo ir tūpimo takais bei techninio aptarnavimo erdvėmis. Tokia srautų atskirtis užtikrina aviacijos saugą ir sumažina galimus konfliktus su lankytojais, aerodromo darbuotojais ir transportu.

Prie angarų telkiasi aviatorių ir darbuotojų erdvės, susijusios su orlaivių laikymu, techniniu aptarnavimu ir pasiruošimu skrydžiams. Lankytojų judėjimas nukreipiamas į atskirą saugią zoną, netrukdant aktyviai aviacijos veiklai. Automobilių judėjimas taip pat koncentruojamas į stovėjimo aikštelę už pastato, todėl giliau į aerodromo lauką transportas nepatenka.

Tokia esama struktūra yra funkcionali aviacijos saugos požiūriu, tačiau ji riboja visuomeninį teritorijos naudojimą. Šiuo metu svečiams prieinama tik nesuformuota periferinė aerodromo dalis, o pagrindinis atviras aerodromo laukas ir aviacijos infrastruktūros mastelis lankytojams lieka mažai patiriami. Dėl to teritorija veikia labiau kaip specializuota techninė infrastruktūra, kurios viešasis potencialas nėra pakankamai išnaudotas. Svarbu išlaikyti aiškų aviacijos, darbuotojų, lankytojų, automobilių ir orlaivių srautų atskyrimą, tačiau kartu sukurti daugiau kontroliuojamų ryšių su aerodromo kraštovaizdžiu. Reikalingi aiškūs slenksčiai tarp viešų ir riboto naudojimo zonų, saugūs apžvalgos taškai, patogūs pėsčiųjų maršrutai ir funkcijos, leidžiančios lankytojams pažinti aviacijos aplinką netrukdant tiesioginei aerodromo veiklai.

esamas teritorijos funkcijų ir srautų išdėstimas makro masteliu

pav. esamas teritorijos funkcijų ir srautų išdėstimas mikro masteliu

Esami želdiniai

Projektuojamoje teritorijoje inventorizuoti 98 medžiai. Didžiąją jų dalį sudaro karpotasis beržas (Betula pendula) – 60 vnt., taip pat auga paprastoji eglė (Picea abies) – 35 vnt. ir trapusis gluosnis (Salix fragilis) – 3 vnt. Pagrindinės medžių grupės telkiasi prie esamo aerodromo pastato ir palei rajoninį kelią.

Esami želdiniai yra žmogaus suformuoti ir buvo įveisti sovietmečiu, siekiant reguliuoti perteklinės drėgmės veikiamos teritorijos drėgmės režimą bei mažinti užmirkimo riziką. Aplink priešgaisrinį tvenkinį auga paprastoji nendrė (Phragmites australis), formuojanti tankią augalijos juostą.

Svarbus teritorijos elementas yra Tryškių gatvėje susiformavusi karpotųjų beržų alėja. Ji formuoja žaliąjį koridorių, vedantį iš miesto link aerodromo teritorijos, ir sustiprina atvykimo krypties vizualinį charakterį.

pav. Tryškių g. karpotųjų beržų alėja

Vertinant želdinių būklę, dauguma jų yra geros būklės. Medžiai auga pakankamais atstumais vieni nuo kitų, jų žievė nepažeista, lajos turi pakankamai šviesos. Tik du beržai vertinami kaip vidutinės būklės, nes ant jų pastebimi neprofesionalaus genėjimo požymiai. Atsižvelgiant į buvusį teritorijos drėgnumą, esami želdiniai taip pat rodo ankstesnį teritorijos sausinimo ir drėgmės režimo reguliavimo poreikį.

Mikroklimatiniu požiūriu esami želdiniai kuria pavėsį, mažina atviros teritorijos kaitrą ir savo lajomis bei lapija skaido vėjo srautus, mažindami staigių gūsių poveikį. Vizualiai jie jungia teritoriją su prieigose esančia beržų alėja ir formuoja nuoseklų perėjimą nuo tankiau urbanizuotos miesto struktūros link atviro aerodromo lauko.

Projektuojant teritoriją numatoma išsaugoti esamus medžius kaip jau susiformavusią želdinių struktūrą, kuri padeda palaikyti teritorijos tęstinumą ir esamą kraštovaizdžio charakterį, o jų išsaugojimas derinamas su nuolatine priežiūra. Tuo pačiu siūloma reguliuoti priešgaisrinio tvenkinio pakrantėje augančių paprastųjų nendrių sąžalynus, nes tanki pakrantės augalija aerodromo aplinkoje didina paukščių telkimosi riziką. Nauji želdinių sprendiniai turi būti formuojami atsargiai, išlaikant atviro aerodromo kraštovaizdžio pobūdį ir užtikrinant aviacijos saugos reikalavimus.

pav. karpotųjų beržų ir paprastųjų eglių želdynas

pav. karpotųjų beržų ir paprastųjų eglių želdynas prūdo pusėje

pav. paprastosios nendrės prie prūdo pav. paprastųjų eglių želdynas prie įvažiavimo į teritoriją

Apribojimai ir apsaugos zonos

Telšių aerodromo teritorijos vystymą riboja aviaciniai saugos reikalavimai, susiję su kilimo ir tūpimo takų naudojimu. Aplink KTT nustatomi kliūčių ribojimo paviršiai, kurie apibrėžia zonas, kuriose ribojamas statinių, įrenginių, želdinių, reljefo formavimo elementų ir kitų kliūčių aukštis. Šie apribojimai skirti saugiam orlaivių kilimui, tūpimui ir manevravimui užtikrinti.

Svarbiausi apribojimų elementai yra prieigos paviršiai, susidarantys KTT galuose orlaivių kilimo ir tūpimo kryptimis. Jie veikia kaip nuožulnios plokštumos, kuriose leidžiamas objektų aukštis didėja tolstant nuo KTT. Prieigos paviršiaus nuolydis gali būti išreiškiamas santykiu 1:25, kai per 25 m horizontalų atstumą leidžiamas aukštis padidėja 1 m.

Greta KTT taip pat svarbūs pereinamieji paviršiai. Jie riboja objektų aukštį šoninėse tako zonose ir kyla statesniu santykiu 1:5, kas yra 20%. Tai reiškia, kad griežčiausi reikalavimai taikomi arčiausiai kilimo ir tūpimo takų, kur bet kokie aukštesni objektai, reljefo formos ar želdiniai gali tapti kliūtimi orlaivių judėjimui.

Šie apribojimai pirmiausia reguliuoja objektų aukštį, atstumą nuo KTT ir sprendinių pobūdį. Todėl už tiesioginių kilimo ir tūpimo takų apsaugos zonų galima planuoti viešąsias erdves, kurios netrukdytų aerodromo veiklai ir neformuotų kliūčių skrydžių trajektorijose. Projektuojant teritoriją svarbu derinti aerodromo saugos reikalavimus su kraštovaizdžio formavimo sprendiniais, kurie gali būti formuojami, jeigu jų aukštis, padėtis ir mastelis nepažeidžia kliūčių ribojimo paviršių ir netrukdo orlaivių kilimui, tūpimui bei manevravimui.

pav. aerodromo aukščio apribojimų schema

Teritorijos naudojimas

Projektuojant viešąsias erdves svarbu įvertinti ir esamus naudotojų srautus, jų veiklos pobūdį bei sezoniškumą. Telšių aerodromo atveju dabartinis teritorijos naudojimas yra glaudžiai susijęs su aviacine veikla, skraidymų sezonu ir pavieniais renginiais, todėl teritorijos aktyvumas metų eigoje pasiskirsto netolygiai.

Šiuo metu pagrindiniai aerodromo naudotojai yra aeroklubo nariai, aviacijos bendruomenė, lakūnai, skraidymo akademijų dalyviai, varžybų dalyviai ir renginių metu atvykstantys žiūrovai. Tam tikrais laikotarpiais teritoriją taip pat pasiekia vietos gyventojai, moksleiviai, turistai ir miesto svečiai. Jų buvimas teritorijoje dažniausiai susijęs su konkrečiais įvykiais – šventėmis, sporto renginiais, edukacinėmis veiklomis ar vasaros sezono lankymu.

Telšių aerodromo veikla yra ryškiai sezoninė. Aktyvusis laikotarpis trunka šiltuoju metų laiku, nuo balandžio iki lapkričio mėnesio, kai vyksta skrydžiai, aviacijos renginiai, varžybos ir mokymai. Didžiausias lankytojų srautas fiksuojamas vasarą, kai aviacijos veiklos sutampa su turizmo sezonu, moksleivių atostogomis ir lauko renginių laikotarpiu. Žiemos laikotarpiu gi teritorijos naudojimas tampa minimalus. Dėl oro sąlygų, nevykstančios skraidymų veiklos ir papildomų funkcijų trūkumo susidaro neveiklusis sezonas, kai teritorija beveik nedalyvauja miesto gyvenime. Ši situacija rodo esamą funkcijų disbalansą: vasarą teritorija gali pritraukti įvairias naudotojų grupes, tačiau šaltuoju metų laiku jos potencialas lieka neišnaudotas.

Aerodromo teritorija turi stiprų įvykinį ir sezoninį charakterį, tačiau jai trūksta nuolatinės, kasdienės naudojimo programos. Teritorija galėtų būti aktyvesnė ne tik skraidymų metu, bet ir kaip rekreacijos, edukacijos, aviacijos pažinimo, renginių bei bendruomeninių veiklų erdvė. Svarbu numatyti funkcijas, kurios papildytų esamą aviacijos veiklą, pritrauktų skirtingas naudotojų grupes ir leistų teritorijai veikti ištisus metus.

pav. esamo projektuojsamos teritorijos naudojimo ir naudotojų schema

Pokalbiai su suinteresuotomis šalimis

Siekiant išsamiau įvertinti esamą Telšių aerodromo situaciją, jo veikimo principus, problemas ir galimas vystymo kryptis, buvo atlikti 4 interviu su suinteresuotų šalių atstovais. Kadangi projektas tiesiogiai susijęs su aerodromo veikla, miesto vystymu ir viešojo naudojimo galimybėmis, pašnekovai buvo pasirinkti iš dviejų pagrindinių sričių – Telšių rajono savivaldybės ir Telšių aeroklubo aplinkos.

Artūras Pilvinis – profesionalus lakūnas ir sklandytojas, instruktorius, nuo 2018 m. einantis Telšių aeroklubo viršininko pareigas.

Interviu metu išryškėjo, kad Telšių aerodromas yra aktyviai naudojamas ir svarbus aviacijos bendruomenei objektas, turintis stiprią aeroklubo istoriją, veikiančią mokymo bazę bei sportinės aviacijos infrastruktūrą. Didelis dėmesys skiriamas sklandymo populiarinimui, jaunimo pritraukimui ir esamų aviacijos mokymo programų plėtrai.

Pokalbis taip pat atskleidė pagrindinius aerodromo infrastruktūros iššūkius. Šiuo metu teritorijoje aktualus kilimo ir tūpimo takų, angarų bei orlaivių stovėjimo aikštelių atnaujinimas. Taip pat trūksta kokybiškų administracinių, techninių ir lankytojams skirtų patalpų. Esama pastatų būklė, ribotos plėtros galimybės, finansavimo trūkumas ir veiklos sezoniškumas mažina aerodromo potencialą platesniam naudojimui.

Projektiniuose sprendiniuose būtina išlaikyti aerodromo techninį funkcionalumą, kartu numatant sąlygas edukacijai, jaunimo įtraukimui, lankytojų priėmimui ir saugiam visuomenės supažindinimui su aviacijos veikla.

Algirdas Žebrauskas – ilgametis Telšių rajono savivaldybės architektas, visuomenės, kultūros veikėjas, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.

Išryškėjo, kad aerodromui šiuo metu trūksta aiškios vystymo vizijos ir nuoseklios strategijos. Nors teritorija turi stiprų kultūrinį ir rekreacinį potencialą, jos galimybės nėra pakankamai įtrauktos į platesnę Telšių miesto ir rajono traukos vietų sistemą.

Akcentuota, kad Telšių rajone jau yra susiformavęs svarbių kultūrinių, gamtinių ir turistinių objektų tinklas, kurį aerodromas galėtų papildyti kaip savitas aviacijos, edukacijos ir laisvalaikio objektas. Aviacijos renginiai jau dabar pritraukia daug žiūrovų ir dalyvių, turi regioninę reikšmę ir rodo, kad teritorija gali veikti kaip aktyvus miesto bei rajono traukos taškas.

Taip pat pabrėžta būtinybė stiprinti aerodromo ryšį su miestu. Teritorija turėtų būti aiškiau įtraukta į bendrą Telšių viešųjų erdvių, turizmo maršrutų ir kultūrinių veiklų struktūrą. Tokiu atveju aerodromas galėtų tapti vieta, kurioje aviacijos funkcija derinama su pažintinėmis, rekreacinėmis ir bendruomeninėmis veiklomis, išlaikant savitą atviro kraštovaizdžio charakterį.

Šio interviu įžvalgos svarbios projektui, nes jos leidžia aerodromą vertinti platesniame miesto ir regiono kontekste. Projektiniuose sprendiniuose svarbu formuoti aiškią teritorijos vystymo kryptį, stiprinti jos identitetą ir numatyti funkcijas, kurios padėtų aerodromui tapti pilnaverčiu Telšių traukos objektų tinklo elementu.

Simonas Bagdonas – Telšių rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas.

Savivaldybė Telšių aerodromą mato kaip daugiafunkcį aviacijos ir turizmo centrą. Teritorijoje numatoma plėtoti aviacijos sportą, mokymus, rekreaciją, organizuoti renginius ir varžybas. Didelis dėmesys skiriamas jaunimo įtraukimui ir edukacijai, siekiant stiprinti būsimąją aviacijos bendruomenę.

Taip pat akcentuojamas aviaturizmo potencialas. Jam plėtoti reikalinga apgyvendinimo, maitinimo, techninio aptarnavimo ir lankytojų priėmimo infrastruktūra. Tokiu būdu aerodromas galėtų veikti ne tik kaip specializuota aviacijos teritorija, bet ir kaip vieša, lankytojams atvira miesto bei regiono traukos vieta.

Iššūkis išlieka planuojama vėjo jėgainių plėtra aerodromo prieigose. Ji gali neigiamai paveikti skrydžių saugumą ir kelti grėsmę aeroklubo veiklos tęstinumui, todėl būtina ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų saugias aerodromo veikimo sąlygas ir suderintų skirtingus teritorijos vystymo interesus. Svarbu numatyti ne tik aviacijos infrastruktūros atnaujinimą, bet ir lankytojams skirtas funkcijas, kurios padėtų aerodromui tapti aktyvesne miesto ir regiono dalimi.

Stasys Kasparavičius – profesionalus lakūnas, kraštotyrininkas, Žemaitijos istorijos ir archeologijos tyrinėtojas, ilgametis Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorius.

Aeroklubas yra susiformavusi profesionalų ir entuziastų bendruomenė, kurioje patirtis, tradicijos ir meilė aviacijai perduodamos jaunesnėms kartoms. Telšių aerodromo raida glaudžiai susijusi su vietos žmonių iniciatyva, savanorišku darbu ir ilgalaikiu aviacijos puoselėjimu. Žmonės patys prisidėjo prie statybos, inventoriaus priežiūros, skrydžių organizavimo, varžybų ir kitų aviacinių veiklų. Dėl šios priežasties teritorija turi ne tik techninę, bet ir stiprią emocinę bei kultūrinę vertę. Aerodromas suvokiamas kaip vieta, kurioje sukaupta daug asmeninių istorijų, bendruomeninės patirties ir Žemaitijos aviacijos atminties.

Akcentuojama ir platesnė Telšių ir Žemaitijos reikšmė Lietuvos aviacijos istorijoje. Su šiuo kraštu siejami lakūnai, sklandytojai ir aviacijos veikėjai sudaro svarbią regiono kultūrinės tapatybės dalį.

Aerodromo vystymas turėtų apimti aviacijos istorijos įprasminimą, vietos bendruomenės atminties pristatymą, edukacines programas ir erdves, kuriose būtų galima parodyti Telšių aerodromo raidą, aviacijos tradicijas bei Žemaitijos indėlį į Lietuvos aviacijos kultūrą.

Visuomeninė apklausa

Siekiant įvertinti visuomenės požiūrį į esamą Telšių aerodromo situaciją ir galimą teritorijos vystymą, buvo atlikta internetinė gyventojų apklausa. Apklausa platinta miesto ir regiono bendruomenių grupėse socialiniuose tinkluose. Metodas buvo pasirinktas dėl galimybės greitai pasiekti skirtingas socialines grupes, surinkti platesnį respondentų skaičių ir sudaryti patogias sąlygas atsakyti į klausimus. Klausimai buvo sudaryti taip, kad respondentai galėtų rinktis iš pateiktų atsakymo variantų ir papildomai įrašyti savo pasiūlymus. Tai leido tiksliau įvertinti ne tik bendrą aerodromo žinomumą ir lankomumą, bet ir gyventojų lūkesčius, susijusius su naujomis veiklomis, viešuoju naudojimu bei teritorijos patrauklumu.

Apklausoje dalyvavo 94 respondentai, iš kurių 43,6 proc. apklaustųjų gyvena už Telšių miesto ribų, todėl atsakymai atspindi ne tik miesto gyventojų, bet ir platesnio regiono naudotojų požiūrį. Didžiausią respondentų dalį sudarė 41–60 metų amžiaus asmenys.

Apklausos rezultatai rodo, kad Telšių aerodromas yra visuomenėje gerai žinomas ir teigiamai vertinamas objektas. Didelė dalis respondentų jau yra lankęsi aerodrome ir rekomenduotų jame apsilankyti kitiems. Taip pat matyti, kad aerodromo veikla nėra aktuali vien aviacijos bendruomenei – teritorija domina ir su aviacija tiesiogiai nesusijusius žmones. 71,9 proc. respondentų yra dalyvavę aerodrome vykusiose aviacijos šventėse ar varžybose, todėl galima teigti, kad aviacijos renginiai yra svarbiausia dabartinė aerodromo viešojo patrauklumo forma.

Pagrindinė apklausoje išryškėjusi problema – ribota funkcijų įvairovė ir veiklų trūkumas kasdieniam teritorijos naudojimui. Nors dalis respondentų nurodė, kad jiems niekas netrukdo lankytis aerodrome, atsakymuose kartojasi poreikis turėti daugiau veiklų, kurios pritrauktų lankytojus ir ne renginių metu. Tai rodo, kad aerodromas šiuo metu veikia daugiausia kaip epizodiškai aktyvi teritorija, kurios potencialas priklauso nuo pavienių renginių ir skraidymų sezono.

Dauguma apklaustųjų išreiškė poreikį plėsti rekreacines, sportines, pažintines ir kultūrines veiklas – respondentai aerodromą mato kaip galimą aktyvaus laisvalaikio, edukacijos, aviacijos pažinimo, renginių, lėktuvų stebėjimo, pasivaikščiojimų ir turizmo objektą. 75,5 proc. respondentų nurodė, kad aerodrome lankytųsi dažniau, jei teritorijoje atsirastų daugiau veiklų.

Apklausos rezultatai leidžia daryti išvadą, kad Telšių aerodromas turi stiprų visuomeninį potencialą, tačiau šiuo metu jis nėra pakankamai išnaudojamas kasdienėje veikloje. Teritorijai trūksta aiškesnės viešojo naudojimo programos, kuri papildytų esamą aviacijos funkciją ir sudarytų sąlygas platesniam lankytojų ratui naudotis aerodromo aplinka. Projektiniuose sprendiniuose svarbu numatyti funkcijų įvairovę, naujas erdves bei traukos taškus, kurie sustiprintų aerodromo ryšį su miestu, regionu ir turizmo infrastruktūra.

Analizės išvados

Išskiriami 3 probleminiai sluoksniai:

Gamtiniai iššūkiai

Vėjo jegainės, milioracijos grioviai, buvusi pelkėta teritorija

Aviacijos infrastruktūros iššūkiai

Sena ir nepakankama infrastruktūra

Visuomeniniai iššūkiai

Veiklų nepakankamumas, sezoniškumas ir disbalansas

pav. SSGG išvados po pokalbiu su aeroklubo pirmininku

Analogai

Analogai buvo atrinkti kaip skirtingų Telšių aerodromo komplekso projektinių uždavinių sprendimo modeliai. Kadangi projektuojama teritorija turi apjungti aviacijos infrastruktūrą, rekreaciją, edukaciją, kraštovaizdžio formavimą ir techninę funkciją, analogų analizė grindžiama keturiomis pagrindinėmis kryptimis:

1. Kraštovaizdžio priemonėmis mažinamas taršos ir intensyvios transporto infrastruktūros poveikis. Aktualūs projektai, kuriuose gamtinės ar reljefo formavimo priemonės naudojamos kaip apsauginė, mikroklimatinė ir rekreacinė struktūra.

2. Techninio ar pramoninio objekto integracija į atvirą kraštovaizdį. Šie analogai svarbūs dėl gebėjimo derinti funkcinį aiškumą, aptarnavimo logiką, vizualinį skaidrumą ir pagarbų santykį su supamu kontekstu.

3. Transporto mazgo ir viešojo gyvenimo ryšys. Analaguose infrastruktūros objektas turi būti ne tik judėjimo ar techninio aptarnavimo vieta, bet ir visuomenei prieinama erdve, jungiančia edukaciją, renginius, rekreaciją ir kasdienį naudojimą.

4. Medžiagiškumas, konceptuali vizualinė raiška. Svarbu, kad analogai padeda formuoti projekto kraštovaizdinę ir architektūrinę kalbą, kaip tai gali perteikti ir stiprinti vietos identitetą.

Land Art Park Buitenschot

Lokacija: Nyderlandai, Amsterdamas Metai: 2013

Autoriai: H+N+S Landscape Architects

Land Art Park Buitenschot yra įrengtas plokščiame polderio kraštovaizdyje greta Amsterdamo Schipholio oro uosto. Projektas sukurtas kaip atsakas į nuolatinį aviacijos keliamą triukšmą, kuri sprendžiama kraštovaizdžio architektūros priemonėmis. Teritorijoje sistemiškai suformuoti apie 3 m aukščio žemės pylimai, išdėstyti statmenai garso bangų krypčiai. Toks reljefo modeliavimas padejo suskaidyti ir suslopinti triukšmo sklidimą perpus, sumažinant garso taršą.

Analogas svarbus Telšių aerodromo komplekso projektui, nes įrodo, kaip transportinio mazgo kaimynystėje esanti teritorija gali tapti ne tik apsaugine ar technine zona, bet ir visaverte vieša rekreacine erdve. Buitenschot parke akustinis reljefas taip pat veikia kaip land art objektas, mikroklimato formavimo priemonė ir erdvinė struktūra, pritaikyta aktyviam poilsiui, pasivaikščiojimams bei bendruomenės renginiams. Lakoniška pylimų sistema išsaugo kraštovaizdžio atvirumą, kuria išraiškingą vaizdą iš paukščio skrydžio ir sustiprina ryšį tarp aviacijos, žemės formų ir žmogaus judėjimo erdvėje.

Telšių aerodromo komplekso projekte šis analogas taikomas kaip principinis pavyzdys, kaip techninius aerodromo aplinkos iššūkius galima spręsti kraštovaizdžio architektūros priemonėmis. Reljefo modeliavimas projekte naudojamas kaip erdvinė kompozicijos priemonė, būdas mažinti triukšmo bei vėjo poveikį, formuoti patogesnį mikroklimatą ir kurti rekreacijai pritaikytas erdves, išlaikant aerodromui būtiną atviro kraštovaizdžio charakterį. Buitenschot pavyzdys taip pat pagrindžia land art kryptį, kurioje žemės formos tampa ir funkciniu, ir simboliniu ryšiu su aviacijos tema.

Panaudoti analogo bruožai projekte:

1. Triukšmo skaidymas

2.Vėjo gūsių sklaida, mikroklimato gerinimas

3.Vietinės ekosistemos palaikymas

4.Atviro kraštovaizdžio tipo išsaugojimas

5.Land art, lakoniškas dizainas ir išraiškingas vaizdas iš paukščio skrydžio

6.Daugiafunkciškumas, erdvių pritaikymas rekreacijai ir bendruomenės renginiams

7. Vizualinės ašys, apžvalgos taškai

Aragon Grup Headquarters

Lokacija: Rumunija, Ștefăneștii de Jos Metai: 2023

Autoriai: Ene+Ene Arhitectura

Aragon Group Headquarters yra rangovo įmonių grupės, besispecializuojančios terrazzo dangos klojimo srityje, būstinės pastatas, įrengtas atvirame agrariniame kraštovaizdyje, rapsų ir kviečių laukų apsuptyje. Pastatas jungia skirtingas funkcijas: ekspozicijų erdvę, biurus, laboratoriją, gamybos, sandėliavimo, darbuotojų ir techninio aptarnavimo zonas. Objektas veikia daugiafunkcis kompleksas, kuriame reprezentacija, gamyba ir kasdienė įmonės veikla sutelkiamos viename tūryje.

Pirmasis pastato aukštas suformuotas kaip skaidri, vizualiai atvira zona, nes vidaus erdvės turi tiesioginį ryšį su aplinkiniais laukais. Per vitrinas, darbo bei ekspozicijų erdves kraštovaizdis tampa nuolatiniu pastato interjero fonu, o pats objektas nėra suvokiamas kaip uždara pramoninė struktūra, kas leidžia pastato funkcijas viduje susieti su išorine aplinka, išlaikant atviro agrarinio kraštovaizdžio pojūtį.

Taip pat svarbi yra ir aiški fasadų grafika, kuri naudojama kaip orientacijos priemonė. Dėl šalia esančios magistralės pastatas suvokiamas judant didesniu greičiu, todėl didelio mastelio užrašai ir fasado kompozicija padeda objektą atpažinti iš tolo ir sustiprina jo navigacinį vaidmenį teritorijoje.

Telšių aerodromo komplekso projektui analogas aktualus dėl gebėjimo integruoti technine ir visuomenine funkcijas į atviro agrarinio kraštovaizdžio kontekstą. Aerodromo pastatai turi veikti kaip aptarnavimo-administracinė infrastruktūra ir aiškiai atpažįstama komplekso dalis, jungianti skirtingas visuomenines funkcijas. Analogo principai padeda formuoti architektūrą, kuri išlaiko ryšį su laukais, nepraranda techninio aiškumo ir kartu tampa subtiliu orientyru atvykstantiems lakūnams bei lankytojams.

Panaudoti analogo bruožai projekte:

1. Vizualinis skaidrumas, glaudus ryšys tarp vidaus erdvės ir lauko kraštovaizdžio

2. Fasado dermė su agrariniu kraštovaizdžiu ir kontekstualumas

3. Daugiafunkciškumas, skirtingų veiklos scenarijų sujungimas viename tūryje

4. Navigacinė iškabų grafinė kalba, matomi iš didelio atstumo pavadinimai

North Wharf Promenade

Lokacija: Naujoji Zelandija, Oklandas Metai: 2011

Autoriai: Taylor Cullity Lethlean, Wraight Athfield Landscape + Architecture

North Wharf Promenade yra viešosios erdvės ir krantinės rekonstrukcijos projektas, įgyvendintas buvusioje industrinėje ir uosto teritorijoje Oklande. Projektas formuojamas kaip daugiafunkcis miesto ir vandens pakrantės kompleksas, kuriame išsaugoma aktyvi jūrinė bei žvejybos veikla, tačiau kartu teritorija pritaikoma visuomeniniam naudojimui. Čia integruojamos skirtingos funkcijos: promenados, restoranai, turgūs, renginių erdvės, rekreacinės zonos, jaunimo erdvės ir industrinės veiklos fragmentai.

Teritorijoje neatsisakoma esamos industrinės tapatybės – žvejybos laivai, uosto infrastruktūra, senos medžiagos ir buvę pramoniniai elementai tampa viešosios erdvės dalimi. Lankytojas patiria gyvą ir nuolat kintantį uosto kraštovaizdį su savo istorija, kuriame kasdienė veikla tampa viešosios patirties dalimi.

Telšių aerodromo komplekso projektui analogas aktualus dėl gebėjimo suderinti technines, istorines ir visuomenines teritorijos funkcijas. Kaip analoge išsaugoma aktyvi uosto tapatybė ir ji pritaikoma lankytojų patirčiai, taip ir aerodromo teritorijoje svarbu sukurti sąlygas techninei aviacijos funkcijai ir viešajam gyvenimui egzistuoti greta, vienas kitą papildant. Aerodromo teritorija turi būti atvira lankytojams, formuojant rekreacines, edukacines bei kultūrines funkcijas, kuriose lankytojai saugiai susipažįsta su aviacijos aplinka, jos masteliu, tradicijomis ir veikimo principais.

Panaudoti analogo bruožai projekte:

1. Autentiškos teritorijos tapatybės išsaugojimas, techninės infrastruktūros integravimas į lankytojų patirtį

2. Daugiafunkciškumas, sklandus transporto, rekreacijos, kultūros ir pramogų funkcijų apjungimas vienoje teritorijoje

3. Saugus lankytojų įtraukimas į specifinės infrastruktūros aplinką

4. Teritorijos gyvybingumas, aktyvus erdvių naudojimas ne tik dieną, bet ir vakaro valandomis

Museum Park Louvre Lens Lokacija: Prancūzija, Lansas Metai: 2016

Autoriai: Mosbach Paysagistes, Kazuyo Sejima + Ryue Nishizawa / SANAA (architektūra)

Museum Park Louvre Lens yra muziejaus ir kraštovaizdžio kompleksas, įgyvendintas buvusioje anglies kasybos teritorijoje Lanse. Projektas formuojamas kaip muziejaus aplinka, taip ir savarankiška viešoji erdvė, kurioje kraštovaizdis tampa ekspozicijos tęsiniu, formuojamos pasivaikščiojimo, poilsio, edukacijos, renginių ir rekreacijos erdvės. Parke atskleidžiami skirtingi teritorijos istoriniai sluoksniai: industrinė praeitis, geologinis pagrindas, augalijos kaita ir nauja kultūrinė funkcija.

Parko takai, reljefo formos ir erdvinė struktūra siejami su buvusia kasybos infrastruktūra bei geležinkelio pylimų trasomis, išsaugojant buvusios industrinės teritorijos atmintį. Teritorijos istorija iliustruojama metaforiškai, subtiliai įrašoma į kraštovaizdžio struktūrą, naudojant formas ir linijas.

Architektūrinė muziejaus išraiška yra lakoniška ir jautriai įsiliejanti į aplinką. Atspindinčios fasadų medžiagos leidžia pastatui vizualiai susilieti su parku, dangumi ir kintančia šviesa. Sukuriamas tęstinumas tarp architektūros ir kraštovaizdžio, kuriame muziejaus pastatas nėra dominuojantis objektas kompozicijoje, o veikia kaip subtili kraštovaizdžio dalis.

Telšių aerodromo komplekso projektui analogas aktualus dėl gebėjimo kraštovaizdžio priemonėmis sujungti kultūrinę funkciją, atvirą teritorijos mastelį ir specifinę vietos atmosferą. Analogo principai padeda formuoti aplinką, kurioje reljefo formos, žolinės ir kietosios dangos bei fasadų medžiagos tampa ne tik funkciniais, bet ir simboliniais elementais. Amorfinių, organiškų formų naudojimas leidžia kurti vizualiai vientisą kraštovaizdį, formuoti mikroklimatą, suteikti rekreacinėms erdvėms jaukumo ir kartu sustiprinti teritorijos meninę išraišką.

Panaudoti analogo bruožai projekte:

1. Betono panaudojimas, kuriant organines, plastiškas formas

2. Betono integracija į žaliasas dangas bei sąveika su dirbtinėmis kalvomis

3. Geoplastikos panaudojimas formuojant rekreacines, edukacines ir pasivaikščiojimo erdves

4. Kraštovaizdžio kaip muziejaus ekspozicijos tęsinys principas

5. Muziejaus pastato fasado lakoniškumas ir sąveika su gretimu kraštovaizdžiu, ypač su dangumi, naudojant atspindinčias medžiagas

Koncepcija

“A pilot’s business is with the wind, and with the stars, with night, with sand, with the sea. He strives to outwit the forces of nature. He stares with expectancy for the coming of the dawn the way a gardener awaits the coming of spring. He looks forward to port as a promised land, and truth for him is what lives in the stars.”

1. Esami teritorijos iššūkiai

Telšių aerodromo teritorijoje išryškėja aviacijos, gamtinės ir visuomeninės srities problemos, ribojančios pilnavertį teritorijos veikimą.

2. Iššūkiai kaip projektavimo pagrindas

Esama situacija tampa projekto atspirties tašku. Iššūkiai suvokiami kaip projektavimo medžiaga, leidžianti išgryninti teritorijos potencialą ir nustatyti pagrindines transformacijos kryptis.

3. Transformacija į sprendinius

Identifikuotos problemos perinterpretuojamos į kraštovaizdžio, architektūros ir funkcinius sprendinius, formuojančius naują teritorijos veikimo logiką.

4. Trijų sluoksnių sintezė

Formuojama vientisa teritorijos koncepcija, paremta trijų tarpusavyje susijusių sluoksnių sąveika – aviacijos, gamtos ir visuomenės. Aerodromas tampa ašimi, jungiančia šiuos sluoksnius į vieną veikiančią sistemą.

Teritorijos funkcinė-erdvinė koncepcija

Aviacijos sluoksnis

sluoksnis

1. Esamo aeroklubo pastato atnaujinimas ir naujo angaro plėtra, stiprinant aviacijos infrastruktūros kokybę bei aerodromo reprezentatyvumą.

2. Esamų KTT atnaujinimas ir naujo riedėjimo tako įrengimas, gerinant orlaivių judėjimo logiką, saugumą ir ryšį tarp angarų, perono bei KTT.

3. Naujų orlaivių stovėjimo aikštelių, aptarnavimo erdvių ir aeroklubo kiemelio formavimas, gerinant aerodromo aptarnavimo kokybę.

4. Geoplastikos naudojimas KTT prieigose, siekiant apsaugoti KTT nuo šoninių vėjų.

1. Melioracijos griovių konversija į biologinio drenažo sistemą ir jos plėtros galimybę už teritorijos ribų, stiprinant biologinę įvairovę, filtruojant aviacijos veiklos dirvožemio taršą.

2. Sausbalės sodo formavimas, atkuriant natūralius hidrologinius procesus ir kuriant drėgmei atsparią želdinių struktūrą.

3. Mezofitinių-kseromezofitinių pievų įrengimas, stiprinant biologinę įvairovę ir išlaikant atviro aerodromo kraštovaizdžio charakterį.

4. Kalvų sistemos su atvirosiomis pievomis ir ašinėmis promenadomis kūrimas, formuojant erdvinę struktūrą, rekreacinį karkas, ir didinant atsparumą triukšmui bei vėjo gūsiams.

5. Esamo žaliojo koridoriaus pratęsimas, integruojant teritoriją į platesnį gamtinį kontekstą.

Projekte geoplastika suvokiama kaip pagrindinė kraštovaizdžio formavimo priemonė, apimanti dirbtinių kalvų sistemos sukurymą ir esamų melioracijos griovių transformaciją į biologinio drenažo tinklą. Šie sprendiniai atlieka kelias funkcijas: formuoja erdvinę teritorijos struktūrą, gerina mikroklimatą, mažina triukšmo ir reguliuoja vėjo poveikį, padeda tvarkyti paviršinį vandenį ir kartu stiprina projekto aerodinaminę meninę išraišką.

Dirbtinės kalvos projektuojamos kaip rekreacinės, mikroklimatinės, aerodinaminės bei akustinės struktūros. Jos formuoja uždaresnes buvimo erdves atviro aerodromo kraštovaizdyje, kuria apžvalgos vietas, natūralias sėdėjimo zonas ir edukacinių bei rekreacinių veiklų erdves. Kalvų sistema padeda sukurti vėjo sąlygų gradientą nuo atvirų, aktyviai vėjo veikiamų erdvių iki labiau apsaugotų zonų, pritaikytų ramesniam buvimui. Vėjas projekte yra projektavimo medžiaga, lemiančia erdvių pobūdį bei naudojimo scenarijus.

Taip pat kalvos naudojamos ir kaip triukšmo mažinimo priemonė. Reljefo formos gali kurti akustinio šešėlio zonas, mažindamos tiesioginį triukšmo sklidimą nuo rajoninio kelio, geležinkelio, aktyvių aviacijos zonų ar kitų triukšmo šaltinių. Šis principas ypač aktualus rekreacinėms, edukacinėms ir ilgesnio buvimo erdvėms, kuriose svarbus ne tik vizualinis, bet ir akustinis komfortas. Kalvų aukščiai ir vietos parenkami atsižvelgiant į aerodromo saugos reikalavimus, kad reljefo formos netrukdytų kilimo ir tūpimo takų naudojimui bei nepažeistų kliūčių ribojimo paviršių.

pav. erdvinių koridorių formavimas

pav. akustinio šešėlio principas

pav. perspektyvą į KTT tarp kalvų

Kita geoplastikos dalis – esamų melioracijos griovių konversija į biologinio drenažo sistemą. Ekologinė teritorijos funkcija integruojama į paviršinio vandens surinkimo struktūrą, griovius pritaikant lietaus vandens sulaikymui, filtravimui ir lėtesniam infiltravimui. Toks tinklas padeda sulėtinti paviršinio vandens nuotėkį, mažina staigaus užmirkimo riziką ir prisideda prie drėgmės režimo stabilizavimo teritorijoje.

pav. lietaus vandens surinkimo principas

Biologinio drenažo elementuose numatomi drėgmę toleruojantys higrofitiniai augalai, parenkami atsižvelgiant į aerodromo ornitologinę saugą. Vengiama augalų, kurie brandina stambias sėklas, formuoja tankias paukščiams patrauklias buveines ar sukuria papildomą mitybinę bazę. Augalų šaknų sistema kartu su drenažiniu substratu veikia kaip natūralus biologinis filtras, galintis sulaikyti ir stabilizuoti dalį teršalų, nuplaunamų nuo kietųjų dangų: sunkiųjų metalų, padangų mikrodalelių, reagentų likučių ir naftos produktų pėdsakų.

Projektuojama sistema formuojama kaip kontroliuojamo drėgnumo sausbalės tipo struktūra, vengiant ilgalaikių atviro vandens plotų susidarymo. Tai leidžia išlaikyti vandens tvarkymo ir biologinės įvairovės funkciją, kartu mažinant teritorijos patrauklumą paukščiams, vengiant ornitologinę riziką. Biologinis drenažasyra technine, ekologine ir kraštovaizdine infrastruktūra, pritaikyta aerodromo aplinkos saugos reikalavimams.

Projektuojamos kalvos ir biologinio drenažo grioviai formuojami kaip vientisa kraštovaizdžio sistema. Grioviai surenka ir filtruoja paviršinį vandenį iš kietųjų dangų bei aerodromo prieigų, o šalia jų formuojamos kalvos kuria erdvinę ribą tarp aviacijos zonų ir lankytojų erdvių. Tokiu būdu reljefas vienu metu veikia kaip vandens tvarkymo, mikroklimato gerinimo, saugaus atskyrimo ir rekreacijos priemonė. Kalvos gali būti naudojamos kaip stebėjimo vietos, o biologinio drenažo juostos padeda palaikyti kontroliuojamą drėgmės režimą ir mažinti galimą paviršinę taršą.

pav. biologinio drenažo su kalvomis stuktūra

pav. biologinio drenažo su kalvomis naudojimo scenarijai

Kalvų formavimui numatoma naudoti vietinį gruntą, iškastą įrengiant biologinio drenažo griovius ir sausbalės tipo sistemas. Toks sprendimas leidžia subalansuoti žemės mases teritorijoje, sumažinti išvežamo grunto kiekį ir transportavimo poreikį. Iškastas gruntas gali būti panaudojamas reljefo modeliavimui, kalvoms, šlaitams ir apsauginėms kraštovaizdžio formoms kurti, jeigu jo kokybė atitinka naudojimo reikalavimus. Derlingas viršutinis sluoksnis turėtų būti saugomas atskirai ir vėliau naudojamas žolynų bei pievų dangai atkurti.

pav. vietinio grunto panaudojimas kalvoms formuoti

Visuomeninis sluoksnis

Visuomeninis sluoksnis. Žiemos

1. Naujo visuomeninio aviacijos pažinimo pastato kūrimas ir jo pritaikymas visuomeninėms funkcijoms.

2. Naujų komplekso daugiafunkcių erdvių ir daugiafunkcinės pievos formavimas, sudarant sąlygas rekreacijai, edukacijai ir bendruomeninei veiklai.

3. Kalvų sistemos su promenadomis ir uždaromis erdvėmis formavimas rekreacijai, daugiafunkcinės pievos masiniams renginiams formavimas

4. Apvadinio pėsčiųjų tako formavimas, jungiant naujo komplekso teritoriją su kalvų sistema.

5. Orlaivių stebėjimo taškų ir aikštelių įrengimas planespotting veiklai, stiprinant ryšį tarp žmogaus ir aviacijos.

6. Potencialios geležinkelio stotelės įrengimo galimybė, stiprinant teritorijos pasiekiamumą.

1. Projektuojamų viešųjų erdvių pritaikymas pasyvioms žiemos sezono veikloms: kalėdinei mugei, ledo skulptūroms.

2. Apvadinio pėsčiųjų tako, kalvų sistemos bei dalies KTT erdvių naudojimas žiemos aktyviosioms rekreacijos veikloms: slidinėjimui,kaitavimui ant sniego, čiužinėjimui ir žiemos dviračių trasoms.

3. Asfalto-betono KTT aviacinės funkcijos išlaikymas apžvalginiams ir aviaturizmo skrydžiams žiemos metu, sudarant galimybę aerodromo veiklai išlikti aktyviai ištisus metus.

Projektuojant naują aerodromo kompleksą siekiama išplėsti teritorijos naudojimo galimybes ir sukurti kuo platesnį funkcijų spektrą, pritaikytą skirtingoms socialinėms grupėms. Naujos veiklos formuojamos atsižvelgiant į esamą aerodromo tapatybę, aviacijos bendruomenės poreikius, miesto ir regiono visuomenės lūkesčius ir teritorijos potencialą tapti regioniniu traukos objektu.

Funkcijos grupuojamos pagal pagrindinius naudojimo tipus: aviaciją, edukaciją, stebėjimą, laisvalaikį, patirtines ir ekstremalesnius aviacijos veiklas. Toks skirstymas leidžia teritorijoje suderinti kasdienį naudojimą, sezoninius renginius, mokymus, turizmą ir specializuotas aviacines veiklas. Aerodromas gali veikti kaip mokymosi, stebėjimo, aktyvaus poilsio, renginių ir aviacijos pažinimo erdvė, pritraukianti tiek aeroklubo narius, tiek šeimas, moksleivius, turistus, sporto dalyvius ir miesto svečius.

Iš numatomų funkcijų gali būti kuriami skirtingi lankytojų buvimo teritorijoje scenarijai. Vieni lankytojai teritoriją gali patirti per edukaciją – muziejų, dirbtuves, vaikų užsiėmimus, filmų peržiūras ar lauko parodas. Kitiems aerodromas gali tapti aktyvaus laisvalaikio vieta, kurioje derinami pasivaikščiojimai kalvų promenadomis, piknikai, sportas, aitvarų pieva, renginiai ir festivaliai. Pavyzdžiui, šeimos, jaunimas, vyresnio amžiaus lankytojai, turistai ar aviatoriai teritorijoje gali kurti skirtingus maršrutus, tačiau visi jie susiejami bendra aviacijos tema ir atviro aerodromo kraštovaizdžiu.

Aviacijos mėgėjams svarbūs orlaivių stebėjimo taškai, apžvalgos aikštelės ir skrydžių stebėjimo scenarijai. Pastaruoju metu Lietuvoje didėjant susidomėjimui orlaivių stebėjimu, arba planespottingu, svarbu sudaryti tam pritaikytas sąlygas: numatyti saugias stebėjimo vietas, aiškias apžvalgos kryptis, patogų priėjimą ir erdves, iš kurių būtų galima stebėti orlaivių judėjimą netrukdant aerodromo veiklai.

Tokiu būdu naujų funkcijų sistema padeda mažinti dabartinį teritorijos sezoniškumą ir vienos funkcijos dominavimą. Aerodromas tampa lankstesne, įvairioms veikloms pritaikyta teritorija, kurioje aviacijos infrastruktūra, viešosios erdvės, edukacija, rekreacija ir renginiai veikia kaip viena tarpusavyje susijusi naudojimo programa.

pav. naujų funkcijų formavimas skirtingiems poreikiams

pav. apsilankymo scenarijų kūrimas skirtingoms socialinėms grupėms

Pagrindinis brėžinys

Detalizacija

Vėjo srautų operavimas

Detalizuojamoje teritorijoje vėjo srautai naudojami kaip priemonė formuoti skirtingus erdvinius charakterius: aktyvias vėjo erdves, ramias buvimo zonas, difuzinius perėjimus, stebėjimo vietas ir atviras rekreacines pievas. Pastatai, kalvos ir želdiniai veikia kaip aerodinaminiai formantai, leidžiantys mažinti nekomfortišką vėjo poveikį, kryptingai valdyti oro srautus ir kurti skirtingas lankytojo patirtis. Projekte siekiama sukurti vėjo sąlygų gradaciją – nuo aktyviai vėjo veikiamų plotų iki apsaugotų buvimo erdvių. Erdvės įgyja skirtingus charakterius priklausomai nuo vėjo krypties ir stiprumo.

Vėjo srautų valdymas grindžiamas laminarinio ir turbulentinio tekėjimo skirtumu. Laminarinis, arba sluoksninis, tekėjimas yra tolygesnis oro judėjimas, kai srautas juda aiškesne kryptimi ir mažiau maišosi. Jis aktualus atviroms erdvėms, kuriose vėjas tampa rekreacine sąlyga, pavyzdžiui, aitvarų pievai ar atviroms promenadoms. Turbulentinis tekėjimas susidaro oro srautui susidūrus su kliūtimis, kai keičiasi jo greitis ir kryptis, formuojasi sūkuriai ir nevienodos mikroklimatinės zonos.

Analizuojamos dvi detalizuojamai teritorijai aktualios vėjo kryptys – šiaurės vakarų ir pietvakarių vėjai. Šios kryptys labiausiai veikia projektuojamą aviacijos pažinimo centro kompleksą, aeroklubo teritoriją ir aerodinaminių kalvų sistemą. Kitų krypčių poveikis aktyvioms rekreacinėms erdvėms mažinamas KTT prieigose formuojama kalvų sistema, kuri veikia kaip reljefinis barjeras ir padeda skaidyti šoninius vėjo gūsius. Šiaurės vakarų ir pietvakarių vėjo scenarijai rodo, kaip tie patys aerodinaminiai formantai veikia skirtingomis oro srautų kryptimis. Abiem atvejais pagrindinė erdvių logika išlieka ta pati: medžių alėja ir želdinių grupės skaido vėjo srautus, pastatų tūriai formuoja kontroliuojamus greičio pokyčius, o aerodinaminių kalvų sistema ir beržų giraitė kuria užuovėjas, difuzines zonas ir mažesnės turbulencijos plotus. Skirtingos vėjo kryptys nekeičia funkcijų išdėstymo, tačiau padeda pagrįsti erdvių charakterį – aktyvesnes vėjo zonas, ramesnes buvimo erdves, stebėjimo kalvas, aitvarų pievą ir komfortiškesnius perėjimus tarp jų.

Vėjo valdymas tampa projektiniu erdvių charakterio formavimo įrankiu. Vienose teritorijos dalyse vėjas stiprinamas kaip aktyvios rekreacijos elementas, kitose jis skaidomas ir švelninamas, kuriant komfortiškesnes buvimo zonas. Šis principas leidžia sujungti architektūrą, land art reljefą, želdinius ir aerodromo patirtį į vieną erdvinę sistemą.

pav. vėjų rožė projektuojamoje teritorijoje

pav. aerodinamikos principai

Detalizuojama teritorija

Lankytojų patekimas į aviacijos pažinimo centro teritoriją

Lankytojai į teritoriją patenka per pagrindinį įvažiavimą iš Tryškių gatvės. Atvykę automobiliais, jie nukreipiami į stovėjimo aikštelę, iš kurios pėsčiomis juda aviacijos pažinimo centro įėjimo kryptimi. Stovėjimo aikštelėje numatomos įprastos automobilių vietos, elektromobilių įkrovimo vietos, žmonėms su negalia pritaikytos vietos, A kategorijos transporto priemonių stovėjimo zona bei dviračių stovai. Tas pats įvažiavimas naudojamas ir aptarnaujančiam transportui, kuriam prie aviacijos pažinimo centro numatoma atskira techninio aptarnavimo erdvė. Atskirai nuo pagrindinės stovėjimo aikštelės projektuojama turistinių-mokyklinių autobusų stovėjiomo aikštelė. Pagrindinis lankytojų kelias nuo stovėjimo aikštelės veda per muziejaus lauko parodą. Šioje erdvėje eksponuojami orlaiviai tampa pirmuoju tiesioginiu lankytojo susidūrimu su aviacijos tema. Eksponatai išdėstomi taip, kad juos būtų galima apžiūrėti iš arti, apeiti ir suvokti jų mastelį žmogaus kūno atžvilgiu. Arčiausiai pagrindinio įėjimo numatomas interaktyvus eksponatas, į kurį lankytojai, ypač vaikai, galėtų saugiai įlipti ir patirti lakūno vietos įspūdį.

Lauko parodos erdvės danga formuojama kaip aerodinaminis raštas. Betoniniame paviršiuje įterpiamos pradedant nuo 40 cm pločio atviros žolinės juostos ir žemi reljefo pakilimai, kurių kompozicija paremta oro srautų judėjimo logika. Šios linijos vizualiai primena vėjo tekėjimą aplink orlaivius ir ekspozicinius objektus, o kai kur įgauna tūrį – virsta 1-1,5 m aukščio formuojamomis kalvelėmis. Jos veikia kaip erdviniai orientyrai, nukreipia judėjimą ir suteikia lauko parodai land art charakterį.

Judėdami toliau lankytojai pasiekia sustojimo tašką, iš kurio atsiveria vaizdas į aerodromo lauką. Ši vieta veikia kaip trumpa pauzė prieš patenkant į pastatą: lankytojas gali sustoti, pažvelgti į KTT kryptį, stebėti aerodromo erdvę ir pajusti atviro kraštovaizdžio mastelį. Iš šios vietos lankytojai gali patekti į pagrindinį aviacijos pažinimo centro įėjimą, kuris veda tiesiai į svetainės zoną, arba judėti link susirinkimų vietos, skirtos grupėms prieš ekskursijas, edukacijas ar renginius.

Svarbus šios zonos principas – saugus viešųjų ir aviacinių srautų atskyrimas. Nors lankytojų judėjimas priartėja prie angaro ir aeroklubo veiklos zonos, tarp jų formuojamas nedidelis reljefinis įgilinimas su natūralistiniais lauko augalais. Šis elementas veikia kaip minkšta erdvinė riba: jis neleidžia lankytojams patekti į aktyvią aviacijos zoną, tačiau išlaiko galimybę stebėti aerodromo veiklą iš arti. Taip viešoji muziejaus erdvė susiejama su gyva aviacijos funkcija, išsaugant saugų atstumą ir aiškią teritorijos naudojimo logiką.

pav. projektuojamo aviacijos pažinimo centro lauko parodos dizaino paieška

Projektuojamoje teritorijoje atskirai formuojama pirmojo lankytojo įspūdžio seka. Atvykęs į aviacijos pažinimo centro kompleksą, žmogus pirmiausia patenka į muziejaus lauko parodą, todėl aviacijos tema pradedama patirti dar prieš įeinant į pastatą. Orlaivių ekspozicija, interaktyvus eksponatas, stikliniai fasadai ir kryptingai formuojamas judėjimo koridorius leidžia lankytojui palaipsniui įsitraukti į teritorijos pasakojimą.

Aviacijos pažinimo centro ir gretimo angaro tūriai formuoja erdvinį koridorių, kuris judėjimo kryptimi palaipsniui siaurėja. Šis koridorius veikia kaip žvilgsnio režisūros priemonė, erdvinė seka, kuri remiasi Gordono Culleno aprašytu Serial Vision principu, kai erdvė suvokiama nuosekliais kadrais, nes lankytojo dėmesys koncentruojamas į tolumoje esantį horizontą, atvirą aerodromo lauką, kuris prieš kulminacinio taško dar nėra visiškai matomas. Kulminacinis taškas koridoriaus pabaigoje tampa pagrindine pirmojo įspūdžio scena, kuriame žiūrovas susitinka su atvira kraštovaizdžio panorama ir aerodromo aviacinę veiklą. Po šio momento lankytojas gali tęsia maršrutą į aviacijos pažinimo centrą, susirinkimų vietą ar kitas komplekso erdves, jau patyręs pagrindinį vizualinį ryšį su teritoriją.

Pastatų architektūroje eksperimentuojama su perspektyva. Nuo 8,6 m iki 4,3 m žemėjantys stogai ir plane siaurėjančios sienos sukuria optinę iliuziją, nes erdvė atrodo gilesnė, o žvilgsnis kryptingai vedamas link horizonto. Siaurėjimas formuojamas palaipsniui, todėl erdvė veikia kaip kontroliuojamas perėjimas nuo miesto mastelio prie atviros aerodromo plokštumos. Pirmojoje maršruto dalyje lankytojas patiria lengvą erdvinį suspaudimą, kurį formuoja pastatų tūriai, žemesnis stogo kraštas ir siaurėjanti judėjimo ašis, pabaigoje kurios erdvė staigiai atsiveria, įėjimo zona tampa aiškesnė ir jaukesnė dėl žmogiškaus mastelio.

Pastatų tūriai taip pat kuriami kaip aptakios, aerodinaminės formos, inspiruotos Streamline Moderne estetikos ir oro srautų judėjimo logikos. Suapvalinti kampai padeda švelninti vėjo poveikį ir vizualiai susieja architektūrą su aviacijos tema. Vėjas, pereidamas per medžių alėją, į erdvę patenka išskaidytas ir švelnesnis, lydintis lankytoją link kulminacinio taško. Taip siaurėjanti erdvė tarp pastatų leidžia kontroliuoti Venturi efektą. Vėjo srautas nukreipiamas per aptakius tūrius, želdinius ir atviras išsisklaidymo zonas, sukuriamas kontroliuojamas, komfortiškas vėjo pagreitėjimą, sustiprinantį judėjimo kryptį.

Taip pat tiksli koridoriaus orientacija paverčia jį šviesos ašimi, nes ryte saulė krinta išilgai pagrindinės judėjimo krypties ir suformuoja šviesos juostą, vedančią link aerodromo lauko, simboliškai sustiprinant ryšį tarp lankytojo ir aerodromo.

Pastaba: architekturiniai sprendiniai turetu buti detalizuojami atskiru projektu, projektas tik siūlo projektuojamų pastatų tūrį, funkcijas ir ryšį su kraštovaizdžiu.

pav. kulminacinio taško formavimo pirmas eskizas

pav. pirmojo įspūdžio logika

kraštovaizdžio panoramos įrėminimas projektuojamais tūriais

pav. pastato tūrio pirminės paieškos

pav. projektuojamų pastatų erdvinis modelis pav. projektuojamų pastatų aerodinamika, tarp pastatų – kontroliuojamas Venturi efektas

Aviacijos pažinimo centro teritorijos lauko erdvės

Aviacijos pažinimo centro aplinkoje formuojama skirtingo charakterio lauko erdvių sistema. Numatomos tiek ramesnės buvimo ir stebėjimo vietos, tiek aktyvesnės rekreacinės zonos, susijusios su vėju, edukacija ir atviro aerodromo kraštovaizdžio patyrimu.

Prie aviacijos pažinimo centro formuojama rytinio pabudimo terasa su skulptūriniais betoniniais suolais, orientuotais lygiagrečiai KTT krypčiai. Vieta skirta ramiam buvimui, kraštovaizdžio stebėjimui ir aerodromo panoramos patyrimui. Šalia pastato į lauką išsiplečia kavinės funkcija, lauko kavinės zona, susieta su atvira saulėlydžio susitikimų pieva. Pieva veikia kaip lanksti erdvė neformaliems susitikimams, poilsiui, mažiems renginiams ir vakariniam aerodromo kraštovaizdžio stebėjimui.

Greta pastato įėjimo į edukacines klases formuojama lauko edukacijų klasė. Ją sudaro apvali betoninė aikštelė ir 0,5 m aukščio reljefinis amfiteatras, pritaikytas vaikų būreliams, paskaitoms ir lauko užsiėmimams. Tokia forma leidžia sukurti aiškiai atpažįstamą, tačiau kraštovaizdyje neagresyviai įsiliejančią edukacinę erdvę. Už jos paliekama atviresnė aitvarų žaidimų pieva. Šioje vietoje sąmoningai išlaikomas vėjo koridorius tam, kad pieva būtų pritaikyta aktyvesnėms veikloms su aitvarais, vėjo žaidimams. Su šia erdve siejamas ir kinetinių skulptūrų skveras, kuriame vėjas tampa judesio ir vizualinės patirties dalimi.

Centrinėje dalyje projektuojamas sausbalės sodas, jungiantis KTT prieigų biologinio drenažo sistemą su likusios teritorijos paviršinio vandens tvarkymo struktūra palei gatvę bei atskiriantis atviras lauko erves ir beržų giraitę. Sausbalės sode formuojamas 0,5 m reljefinis įgilinimas, kuriame numatomi higrofitiniai augalai be atviro vandens paviršiuje. Ši zona veikia kaip biologinio drenažo ir kraštovaizdžio patirties elementas. Per sausbalės sodą galima judėti pakeltu taku arba pereiti žemais betoniniais stulpeliais, kurie leidžia saugiai priartėti prie drėgnesnės augalijos zonos.

Toliau už sausbalės sodo formuojama lėto stebėjimo peršviečiama himolajinių beržų giraitė. Tai yra ramesnė, labiau kontempliatyvi teritorijos dalis, interpretuojanti greta esančių karpotųjų beržų alėjos charakterį šiuolaikiška, skaidria ir aerodromo atvirumui pritaikyta forma. Vingiuojanti betoninė tako linija projektuojama taip, tarsi vėjo srautas būtų prasiskverbęs per retą beržų masyvą. Tako išplatėjimuose atsiranda skulptūriniai betoniniai suolai su medinėmis sėdėjimo dalimis, simbolizuojančiomis oro srauto suformuotos pauzės, skirtos sustoti, stebėti ir ilsėtis.

Po medžiais formuojamas žemas, sausam pavėsiui pritaikytas žolinis paklotas, kuris palaiko natūralistinį teritorijos charakterį, tačiau nesukuria papildomos mitybinės bazės paukščiams. Žiemą šioje erdvėje ryškėja balti beržų kamienai, šviesus betonas, sausa žolė ir grafiška šakų struktūra, o vasarą – pavėsis, lapų judėjimas ir švelni vėjo turbulencija.

Taip pat per pievą nuo aviacijos pažinimo centro link himolajinių beržų giraitės numatomi šienaujami žoliniai takai. Jie leidžia lankytojams laisviau kirsti atvirą pievą, jungia pagrindines lauko erdves ir kartu išlaiko minkštą, natūralistinį aerodromo kraštovaizdžio pobūdį.

pav. pirmas giraitės eskizas, buvo atsisakyta nuo prūdo ir plikasėklių medžių pav. KTT įrėminimas beržų giraite

Privačios aeroklubo teritorijos erdvės

Projektuojant aviacijos bendrtuomeneui skirtas erdves numatoma atnaujinti esamą aeroklubo pastatą ir pakeisti tentinį angarą nauju, didesniu, kiaurai pravažiuojamu angaru. Sprendimas leidžia patogiau organizuoti orlaivių laikymą, techninį aptarnavimą ir judėjimą tarp KTT, perono, degalų tiekimo mazgo bei angarų. Orlaivių judėjimo logika formuojama taip, kad nuo KTT riedėjimo taku orlaivis pirmiausia patektų į aptarnavimo zoną, iš kurios galėtų būti nukreipiamas į vieną iš angarų arba peroną.

Peronui išlaikoma atvira erdvė, skirta laikinam orlaivių stovėjimui ir pasiruošimui skrydžiams. Arčiau KTT paliekamas didesnis atviras plotas, pritaikomas varžyboms, čempionatams ir kitoms masinėms aviacijos veikloms. Aeroklubo kiemelyje formuojama kasdienio bendruomenės naudojimo zona. Projektuojama lauko instruktažų ir susirinkimų vieta su informaciniu stendu. Prie perono projektuojama medinė terasa, skirta lakūnų poilsiui, bendravimui ir fly-in kempingo naudotojams. Esama aeroklubo pavėsinėnišsaugoma, o jos aplinka papildoma poilsio aikštele ir grilio zona.

Už pastato, buvusios stovėjimo aikštelės vietoje, numatoma lauko treniruoklių zona, skirta sportinei veiklai, susijusiai su fiziniu pasirengimu. Automobilių stovėjimo aikštelė perkeliama arčiau aeroklubo įvažiavimo, kad transporto judėjimas būtų aiškesnis ir mažiau trukdytų vidinei aeroklubo kiemo naudotojų bei orlaivių judėjimo logikai.

Aerodinaminių land art kalvų parkas

Už privačios aeroklubo teritorijos projektuojamas aerodinaminių land art kalvų parkas. Šiai funkcijai pasirinkta vieta yra triukšmingiausia teritorijos dalimi, kurią veikia ir Tryškių gatvės transporto srautai, ir greta esantis geležinkelis. Kalvų parkas formuojamas ne tik kaip rekreacinė erdvė, bet ir kaip kraštovaizdinė priemonė, padedanti silpninti triukšmo poveikį, skaidyti vėjo srautus ir kurti komfortiškesnį mikroklimatą viešosioms teritorijos dalims.

Į parką lankytojai patenka apvadiniu pėsčiųjų taku, kuris nuo aviacijos pažinimo centro veda aplink visą land art kalvų sistemą. Takas leidžia nuosekliai apžvelgti parką, tačiau tarp projektuojamų iki 3,5 m aukščio kalvų galima laisvai judėti, rinktis individualius kelius ir kurti savus buvimo scenarijus. Parkas pritaikytas tiek ramiam pasivaikščiojimui, tiek aktyvesniam laisvalaikiui: pasivaikščiojimams su šunimi, piknikams, neformaliam poilsiui ar judriems žaidimams formojamose kalvų erdvėse.

Parko ašimi tampa centriniai kalvų koridoriai, kuriuose viršūnėse projektuojamos eolo arfos, kurios į parką įveda papildomą jutiminį sluoksnį, nes vėjas tampa girdimu reiškiniu. Taip kalvų parkas įgauna kontempliatyvų pobūdį, kai lankytojas juda tarp reljefo formų, stebi, klausosi, patiria vėjo poveikį per garsą, atvirą horizontą ir kintančią aerodromo aplinką.

Aerodinaminių kalvų sistema projektuojama kaip vientisas land art objektas, sudarytas iš skirtingo dydžio ir aukščio reljefo formų. Kalvos formuojamos kaip bendra erdvinė struktūra, kurioje reljefas, vėjas, garsas ir žmogaus judėjimas sujungiami į vieną kraštovaizdžio patirtį.

Kalvų forma parenkama remiantis aerodinaminiais principais. Pailgos, aptakios reljefo formos leidžia vėjo srautui jas aptekėti tolygiau, panašiai aviacijoje oro srautas apteka aerodinaminį lektuvo sparno profilį. Tokia forma sumažina staigų oro pasipriešinimą, nukreipia vėją aukštyn ir į šonus, o už kalvų sukuria ramesnes vėjo šešėlio zonas. Erdvės tampa tinkamos lėtesniam buvimui, stebėjimui, pasivaikščiojimams ar poilsiui tarp kalvų.

Kalvos išdėstomos taip, kad siauresnėse vietose tarp jų vėjo srautas lokaliai pagreitėtų. Pagreitėję oro koridoriai veikia kaip kvietimas judėti per parką, o už kalvų susidarančios užuovėjos ir švelnios turbulencijos zonos kuria erdvių kaitą. Lankytojas eidamas per parką patiria aktyvesnį srautą tarp kalvų, ramesnį orą jų šešėlyje ir atviresnes vietas, kuriose vėjas vėl tampa juntamas stipriau.

Vėjo srautas, kildamas kalvų šlaitais, naudojamas eolo arfoms. Jos projektuojamos ant kalvų viršūnių, kur vėjas yra labiau išreikštas ir gali sukurti garsinę patirtį. Taip formuojamas kontrastas tarp tylesnių erdvių kalvų papėdėse ir skambančių viršūnių. Vėjas tampa girdimu, erdvę papildančiu elementu

pav. kalvų forma pagreitina vėjo srautą

pav. pagreitinto vėjo srauto panaudojimas eolo arfoms pav. siaurose vietose vėjas pagreitėja, o už kalvų susidaro vėjo šešėliai

pav. eolo arfos veikimo principas

Svarbi yra ir kalvų sistemos vizualinė raiška iš oro. Kadangi teritorija priklauso aerodromui, kraštovaizdis suvokiamas ne tik iš žmogaus akių lygio, bet ir iš viršaus, skrendant ar leidžiantis orlaiviu. Dėl šios priežasties kalvos formuojamos kaip aiški meninė kompozicija, kurios piešinys matomas paukščio skrydžio perspektyvoje. Tokiu būdu land art parkas veikia ir kaip rekreacine erdve lankytojams ir aviacijos temą išreiškiančiu kraštovaizdžio ženklu.

pav. formuojama land art kompozicija

Medžiagų parinkimas ir dizainas

Projektuojant teritorijos dangas ypatingas dėmesys skirtas estetinių, ekologinių bei aviacijos saugumo reikalavimų suderinamumui, todėl pagrindine dangos medžiaga pasirinktas monolitinis betonas. Pasirinkimas grindžiamas medžiagos plastiškumu ir galimybe formuoti laisvos geometrijos organines formas. Monolitinio betono technologija leidžia, pritaikant lanksčius klojinius, sukurti vientisas, tolygias ir į reljefą natūraliai įsiliejančias linijas, išvengiant sudėtingų bei didelių resursų reikalaujančių pjaustymo darbų.

Atsižvelgiant į aerodromo specifiką, ypatingą reikšmę turi dangos vientisumas, stabilumas ir ilgaamžiškumas. Betonas pasižymi aukšta keliamąja galia, atsparumu mechaniniam poveikiui bei minimaliu paviršiaus irimu veikiant transporto apkrovoms ar stipriems vėjams. Tai tiesiogiai prisideda prie aviacinio saugumo užtikrinimo, nes eksploatacijos metu sumažinama pavojingų pašalinių dalelių ir nuolaužų (aviacijoje vadinamos FOD – angl. Foreign Object Debris) susidarymo rizika, galinti pažeisti orlaivių variklius ar korpusus. Lygi, atspari ir nesideformuojanti danga pritaikyta saugiam orlaivių manevravimui bei aptarnaujančio transporto eismui.

Mikroklimato požiūriu betonas yra tvari alternatyva įprastoms tamsioms asfalto dangoms. Šviesus betono paviršius pasižymi aukštu albedo rodikliu, nes efektyviai atspindi saulės spinduliuotę ir vasaros metu mažiau įkaista, taip mažindamas lokalaus karščio salos efekto susidarymo riziką. Be to, po sukietėjimo betonas tampa chemiškai stabilia medžiaga, nesukuria papildomo mikroplastiko ar naftos produktų taršos šaltinio bei pasižymi mažu lakiųjų organinių junginių išsiskyrimu eksploatacijos metu.

Ypatingas dėmesys projekte skirtas dangos eksploatacijai žiemos sezono metu. Betonas pasižymi mažu vandens įgeriamumu, todėl sumažinama destruktyvių užšalimo ir atšilimo ciklų sukeliamų deformacijų bei trūkinėjimo rizika. Siekiant užtikrinti pėsčiųjų ir transporto saugumą žiemą bei pereinamuoju laikotarpiu, betoninis paviršius apdorojamas Broom Finish technologija – dar drėgname paviršiuje formuojami smulkūs mikrogrioveliai pagerina sukibimą su avalyne bei transporto padangomis.

Paviršinio vandens surinkimas sprendžiamas formuojant apie 2 % dangos nuolydį, nukreipiantį kritulių vandenį į projektuojamą biologinio drenažo sistemą, neleidžiant susidaryti baloms.

Danga pasižymi dideliu atsparumu cheminiam ledo tirpinimui naudojamoms druskoms bei reagentams, todėl teritorija gali būti efektyviai prižiūrima žiemos metu išlaikant dangos ilgaamžiškumą ir mažinant paviršiaus erozijos riziką.

Aviacijos pažinimo centro teritorijos dangos

šukuoto betono danga lankytojų judėjimui (8 380 m²)

lygi neslidi betoninė danga orlaivių rėdiejimo takui (2 755 m²)

sustiprinta betoninė danga transportui (684 m²)

ažūrinė betoninė danga stovėjimo aikštelei (474 m²)

Privačios aeroklubo teritorijos dangos

asfalto-betono danga KTT (12 000 m²)

plaunamo betono danga aviatoriams (1 320 m²)

ažūrinė betoninė danga stovėjimo aikštelei (118 m²)

Želdinių parinkimas ir dizainas

Projekto želdynų koncepcija formuojama atsižvelgiant į griežtus aerodromo teritorijoms keliamus ornitologinio saugumo reikalavimus bei šiuolaikinius ekologinio tvarumo principus. Siekiant sumažinti paukščių mitybos grandinės patrauklumą baziniame lygmenyje, projekte taikoma specializuotų endofitiniais grybais papildytų varpinių žolių sėjimo strategija. Šių žolių simbiozėje dalyvaujantys grybai išskiria alkaloidus, mažinančius augalų patrauklumą daliai fitofaginių vabzdžių bei žolėdžių paukščių. Tokiu būdu reikšmingai mažinama potenciali pašarinė bazė paukščiams ir vabzdžių aktyvumas aerodromo teritorijoje. Papildomai numatytas kontroliuojamo aukščio žolynų palaikymas bei reguliarus pjovimo režimas mažina atviras erdves mėgstančių paukščių teritorijos patrauklumą, ribodamas jų matomumą bei galimybes anksti pastebėti potencialius plėšrūnus.

Projekte atsisakoma ir tradicinių žydinčių pievų koncepcijos, taip pat taikant griežtą mitybos šaltinių ribojimo principą. Vietoj gausiai žydinčių augalų bioįvairovė ir vizualinis identitetas formuojami pasitelkiant varpinių bei viksvinių augalų faktūrų, tūrių ir žalumos atspalvių įvairovę, kuri harmoningai papildo projektuojamą kalvų reljefą. Siekiant išvengti paukščių būriavimosi, iš želdinių asortimento eliminuojami augalai, vedantys uogas ar vaisius, taip pat rūšys, brandinančios stambias sėklas. Siekiant sumažinti ore medžiojančių paukščių aktyvumą, projekte nenumatomi ryškūs medingieji augalai, galintys pritraukti didesnį vabzdžių kiekį.

Atsižvelgiant į tai, kad medžiai gali tapti potencialiomis paukščių perėjimo ir nakvynės vietomis, sumedėjusių augalų parinkimas grindžiamas specifinės lajos architektūros principu. Vengiama medžių su tankiomis, rutuliškomis ar plačiai išsišakojančiomis lajomis, galinčiomis sudaryti palankias sąlygas paukščių prieglobsčiui. Pirmenybė teikiama medžiams, pasižymintiems lengva, peršviečiama laja arba siaurai piramidinėmis bei koloninėmis formomis, kurių šakos orientuotos aukštyn smailiu kampu. Tokia lajos struktūra apsunkina stambių paukščių tupėjimą bei lizdų formavimą.

Ekologinė teritorijos funkcija integruojama į paviršinio vandens surinkimo sistemą, melioracijos griovius transformuojant į biologinio drenažo ir fitoremediacijos elementus. Juose numatomi drėgmę toleruojantys higrofitiniai augalai, nebrandinantys stambių sėklų ir nesukuriantys papildomos mitybinės bazės paukščiams. Augalų šaknų sistema kartu su drenažiniu substratu funkcionuoja kaip natūralus biologinis filtras, absorbuojantis, kaupiantis ir stabilizuojantis sunkiuosius metalus, padangų mikrodaleles, reagentų likučius bei naftos produktų pėdsakus, nuplaunamus nuo kietųjų dangų.

Kraštovaizdžio architektūros požiūriu aerodromo aplinka reikalauja specifinių erdvinių sprendinių, kuriančių pusiausvyrą tarp aviacinės infrastruktūros ir gamtinio konteksto. Vienas svarbiausių prioritetų – išlaikyti atvirus vizualinius koridorius bei neužstotą matomumą KTT kryptimis. Todėl medžių sodinimo vietos ir rūšys parenkamos taip, kad jų lajos formuotųsi aukščiau žmogaus akių lygio arba išliktų pakankamai peršviečiamos, neužgoždamos vizualinių ryšių su aerodromo infrastruktūra.

Ypatingas dėmesys skiriamas vietos identiteto išsaugojimui. Projekte numatomi Himalajiniai beržai interpretuoja greta esančios Tryškių g. beržų alėjos charakterį šiuolaikiška ir vizualiai lengvesne forma, išlaikant kontekstualų ryšį su aplinkiniu kraštovaizdžiu bei kuriant vientisą teritorijos estetinę struktūrą.

Mezofitai-kseromezofitai ir endofitinės veislės

Projektuojami ha-ha tipo biologinio drenažo grioviai ir aerodinaminiai kalvų reljefai formuojami atsižvelgiant į ilgalaikės priežiūros galimybes. Šlaitai projektuojami plačiais, tolygiais ir be staigių lūžių profiliais, kad juos būtų galima saugiai šienauti mechanizuotai arba pusiau mechanizuotai. 20 % nuolydis, atitinkantis maždaug 1:5 šlaito santykį, laikomas tinkamu reguliariai žolynų priežiūrai, jei šlaitas yra pakankamo pločio, turi sklandžius perėjimus ir nesibaigia staigiu pavojingu kraštu. Haha griovių dugnas projektuojamas kaip sausbalės tipo filtracinė zona be nuolatinio atviro vandens, o jų šlaitai – kaip kontroliuojama mezofitinė–kseromezofitinė žolinė danga. Aerodinaminių kalvų priežiūra numatoma užvažiuojant ant jų specializuota žolynų priežiūros technika; todėl kalvų forma kuriama ne kaip stati dekoratyvinė skulptūra, bet kaip aptaki, šienaujama reljefo banga, suderinanti land art išraišką, aerodinaminę projekto idėją ir praktinius eksploatacijos reikalavimus.

pav. žolinių dangų zonavimo schema

Žolinių dangų tipų ir priežiūros režimų lentelė Zona / dangos tipas Pagrindinė funkcija

Gruntinių KTT velėninė danga Funkcinė aerodromo danga, saugus orlaivių judėjimas

Kontroliuojama mezofitinė–kseromezofitinė žolinė danga

Aerodromo saugos zona, šlaitai prie KTT, atviros techninės teritorijos

Rekomenduojama s aukštis

Priežiūros režimas

5–10 cm

Šienaujama pievinė veja

Rekreacinė veja prie muziejaus, restorano, takų ir poilsio vietų

Natūralistinis šienaujamas mezofitinis–kseromezofitinis žolynas

Sausam pavėsiui pritaikytas žolinis paklotas

Land art parkas, aerodinaminiai kalvų reljefai, natūralistinis atviras kraštovaizdis

Himalajinių beržų giraitė, lėto stebėjimo alėja, pusiau pavėsio zonos

Sausbalės tipo higrofitinis žolynas be atviro vandens

15–25 cm

Sausbalės tipo higrofitinis fitoremediacijos žolynas be atviro vandens

Biologinio drenažo zonos, sausbalės sodas, drėgmę toleruojančių augalų sistema

Melioracijos griovių konversija į biologinę filtravimo sistemą, paviršinio vandens valymas

8–15 cm

Reguliarus pjovimas viso sezono metu. Danga turi išlikti lygi, tanki, be kupstų, be aukštos žolės ir be nupjautos masės sankaupų.

Pjaunama prieš varpinių augalų žydėjimą ir sėklų brandinimą. Tikslas – išlaikyti vidutinio aukščio, nepatrauklią paukščiams, bet stabilizuojančią žolinę dangą.

Pjaunama dažniau nei natūralistiniai žolynai, bet ne taip intensyviai kaip dekoratyvinė veja. Danga turi būti patogi vaikščiojimui, sėdėjimui ir poilsiui.

20–30 cm Pjaunama rečiau, 1–3 kartus per sezoną, priklausomai nuo augimo intensyvumo. Svarbu neleisti susiformuoti stambiai sėklų masei ir tankiam, graužikams palankiam žolynui.

10–25 cm Tvarkomas kaip žemas miško paklotas, o ne kaip veja. Atliekamas retas pjovimas arba selektyvus valymas, pašalinant sausą masę ir savaiminius krūmus.

25–40 cm Pjaunama ar retinama 1–2 kartus per sezoną. Neleidžiama formuotis aukštiems, tankiems, pelkiniams sąžalynams. Būtina vengti atviro vandens užsistovėjimo.

25–40 cm, vietomis iki 50 cm

Pjaunama sezono pabaigoje arba po aktyvios vegetacijos. Nupjauta biomasė išvežama, kad sukauptos medžiagos ir maistinės liekanos negrįžtų į sistemą. Periodiškai valomos sąnašos ir tikrinamas drenažas.

Pastaba: žolynų aukštis ir pjovimo dažnumas koreguojami pagal faktinį augimo intensyvumą, kritulių kiekį ir aerodromo ornitologinės rizikos vertinimą. Pagrindinis priežiūros principas – neleisti formuotis stambioms sėkloms, ilgalaikiam atviram vandeniui, tankiems graužikų slėptuvėms tinkamiems sąžalynams bei paukščiams patraukliai mitybinei bazei.

Partneriai

GEO Partneris

Telšių aerodromo teritorijoje projektuojami reljefo formavimo, lietaus vandens surinkimo, biologinio drenažo ir aerodinaminių kalvų sprendiniai reikalauja tikslių topografinių bei aukščių duomenų. GEO Partneris paslaugos galėtų būti taikomos rengiant topografinį pagrindą, tikslinant esamus teritorijos aukščius, nužymint projektuojamus takus, pastatus, dangas ir reljefo formas. Ypač svarbus tikslus ha-ha groviams ir formuojamų kalvų aukščių suvaldymas, nes teritorija yra susijusi su aerodromo kliūčių ribojimo reikalavimais.

Betono mozaika

Projekte numatoma lankytojų automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje naudojama ažūrinė betono trinkelių danga, su kuria siekiama mažinti lietaus vandens nuotėkį ir vizualiai sušvelninti kietųjų dangų plotus.

PP Baltic Kadangi projekte numatomos monolitinio betono dangos, orlaivių ekspozicijos aikštelės, pėsčiųjų promenados ir techninio transporto privažiavimai, PP Baltic siūloma polipropileno fibra galėtų būti naudojama betono armavimui. Pluoštu armuotas betonas padėtų mažinti dangų trūkinėjimą, didintų jų atsparumą apkrovoms, temperatūrų kaitai ir drėgmės poveikiui. Tai aktualu aerodromo teritorijoje, kur kietosios dangos turi būti ilgaamžės, lengvai prižiūrimos ir saugios intensyvesnio naudojimo zonose.

SCHOMBURG

Teritorijoje daug dėmesio skiriama lietaus vandens surinkimui, bioretencijai ir konstrukcijų apsaugai nuo drėgmės. SCHOMBURG hidroizoliacinės ir betono apsaugos medžiagos galėtų būti naudojamos biologiniai drenažo sistemai, terasų ir pastatų pamatų mazguose. Šie sprendiniai būtų aktualūs vietose, kur betonas kontaktuoja su gruntu, lietaus vandeniu ar periodiškai drėkstančiomis konstrukcijomis. Produkcija taip pat galėtų būti taikoma rekonstruojamų pastatų betoninių paviršių remontui ir apsaugai.

EJOT

Projektuojamuose ir renovuojame pastate numatomos ventiliuojamų fasadų, stogo, metalinių apdailos elementų ir šiltinimo sistemų jungtys. EJOT tvirtinimo detalės galėtų būti naudojamos aviacijos pažinimo centro fasado apdailai, angaro konstrukcijų mazgams, stogo sistemoms, saulės elektrinės tvirtinimui ir rekonstruojamų pastatų fasadų sprendiniuose. Atviroje aerodromo teritorijoje tvirtinimo sprendiniai yra ypač svarbūs dėl vėjo apkrovų ir ilgaamžiškumo poreikio.

Icopal

Aviacijos pažinimo centro, angaro ir renovuojamo aeroklubo pastato stogams galėtų būti naudojamos Icopal plokščiųjų stogų hidroizoliacinės dangos. Šie sprendiniai aktualūs dėl didesnių stogo plokštumų, techninių stogo zonų ir lietaus vandens surinkimo mazgų. Patikima stogo hidroizoliacija padėtų apsaugoti pastatus nuo drėgmės poveikio, o lietaus vanduo galėtų būti kryptingai nukreipiamas į projektuojamą bioretencinę sistemą.

Barema Rytai

Aviacijos pažinimo centro pastate projektuojami dideli stiklo plotai, atveriantys vaizdus į aerodromo teritoriją, orlaivių ekspoziciją ir KTT kryptį. Barema Rytai saulės kontrolės ir apsauginių žaliuzių sprendiniai galėtų būti naudojami restorano, edukacinių patalpų, administracijos ir aeroklubo zonose. Jie padėtų mažinti patalpų perkaitimą, reguliuoti natūralios šviesos patekimą ir užtikrinti pastatų saugumą ne darbo metu.

Saulės grąža

Telšių aerodromo kompleksas projektuojamas kaip šiuolaikiškas aviacijos pažinimo ir rekreacijos centras, todėl energetiniai sprendiniai tampa svarbia projekto dalimi. Saulės grąža saulės elektrinės galėtų būti integruojamos ant angaro, rekonstruojamų pastatų ir muziejaus–restorano stogų, jų išdėstymą derinant su aerodromo saugos reikalavimais. Pagaminta elektros energija galėtų būti naudojama pastatų reikmėms, lauko apšvietimui, ekspozicijos įrangai ir elektromobilių įkrovimo prieigoms lankytojų stovėjimo aikštelėje.

Panasonic

Dėl sezoninio aerodromo naudojimo, didelių stiklo plotų ir skirtingų funkcinių zonų pastatuose reikalinga lanksti šildymo ir vėsinimo sistema. Panasonic šilumos siurblių ir oro kondicionavimo sprendiniai galėtų būti taikomi muziejaus, restorano, edukacinių klasių, administracijos, aeroklubo ir pilotų poilsio patalpoms. Tokia sistema leistų atskirai reguliuoti skirtingų patalpų mikroklimatą ir sumažinti pastatų eksploatacines energijos sąnaudas.

IMI

Pastatų šildymo, vėsinimo ir karšto vandens sistemoms reikalingas tikslus hidraulinis balansavimas. IMI balansavimo, reguliavimo ir slėgio palaikymo sprendiniai galėtų būti naudojami kartu su šilumos siurbliais aviacijos pažinimo centro ir aeroklubo inžinerinėse sistemose. Tai padėtų užtikrinti stabilesnį mikroklimatą skirtingose patalpų grupėse ir efektyviau eksploatuoti kompleksą skirtingais metų laikais.

CEWOOD

Aviacijos muziejaus, restorano, edukacinių erdvių ir daugiafunkcių patalpų zonose svarbus akustinis komfortas. CEWOOD akustinės plokštės galėtų būti naudojamos vidaus sienų ir lubų apdailai ekspozicijų salėse, edukacinėse klasėse, restorano zonoje ir renginių patalpose. Medžio vilnos ir cemento faktūra derėtų prie techninio aerodromo charakterio, o akustinės savybės padėtų mažinti aidą didesnėse patalpose, kuriose vyksta ekskursijos, pristatymai ir edukaciniai užsiėmimai.

BaltLED

Aerodromo teritorijos apšvietimas turi būti projektuojamas atsargiai, kad netrukdytų aviacinei veiklai ir nekurtų perteklinės šviesos taršos. BaltLED LED sprendiniai galėtų būti naudojami lankytojų takų, muziejaus prieigų, automobilių stovėjimo aikštelės, orlaivių ekspozicijos ir aerodinaminių kalvų parko orientaciniam apšvietimui. Šviestuvai turėtų būti žemo intensyvumo, kryptiniai ir ekranizuoti, kad šviesa būtų nukreipta į pėsčiųjų zonas, o ne į KTT ar pilotų matymo lauką.

Miestui.lt

Viešosiose aerodromo erdvėse reikalinga patvari ir lengvai prižiūrima lauko įranga. Miestui.lt produkcija galėtų būti naudojama lankytojų promenadoje, prie aviacijos pažinimo centro pastato, apžvalgos vietose, automobilių stovėjimo aikštelėje ir dviračių prieigose. Projekte numatomi dviračių stovai, atliekų rūšiavimo dėžės. Autoriniai betono ir reljefo elementai išlieka pagrindiniais teritorijos akcentais, o standartizuota įranga papildo kasdienį komplekso naudojimą.

Smithson, R. (1996). Robert Smithson: The Collected Writings. Edited by Jack Flam. University of California Press.

Beardsley, J. (1984). Earthworks and Beyond: Contemporary Art in the Landscape. Abbeville Press. Kasparavičius, S. (2021). Žemaitē īr. Spaudos lankas. McHarg, I. L. (1969). Design with nature. Garden City, N.Y. Loidl H. ir Bernard, S. (2003). Opening Spaces: Design as Landscape Architecture (2-oji laida). Walter de Gruyter GmbH

Dümpelmann, S. (2014). Flights of Imagination: Aviation, Landscape, Design. University of Virginia Press.

Dümpelmann, S. (2016). Airport Landscape: Urban Ecologies in the Aerial Age. Harvard Graduate School of Design.

Neufert, E. ir Neufert, P. (1970). Architects’ Data (4-oji laida). Wiley-Blackwell. Cullen, G. (1961). Townscape. The Architectural Press. Saint-Exupéry, A. de (1939). Wind, Sand and Stars. Reynal & Hitchcock. Stevenson, R. L. (n.d.). The Wind. Poetry Lovers’ Page. https://www.poetryloverspage.com/poets/stevenson/wind.html Divisare. (2014, June 10). Auckland Waterfront.

https://divisare.com/projects/261870-taylor-cullity-lethlean-auckland-waterfront Divisare. (2023, October 27). Aragon Grup Headquarters. https://divisare.com/projects/489148-ene-ene-arhitectura-iulius-cristea-aragon-grupheadquarters

Ene+Ene Arhitectura. (n.d.). Aragon Grup Headquarters. https://ene-arhitectura.ro/projects/aragon-grup/ Hansman, H. (2015, May 27). This crazy land art deflects noise from Amsterdam’s airport. Smithsonian Magazine.

https://www.smithsonianmag.com/innovation/crazy-land-art-deflects-noise-fromamsterdams-airport-180955398/ H+N+S Landschapsarchitecten. (n.d.). Land art park Buitenschot.

https://hnsland.nl/en/projects/land-art-park-buitenschot/ Holmes, D. (2017, September 7). Buitenschot Park | Haarlemmermeer, The Netherlands | H+N+S Landscape Architects. World Landscape Architecture.

https://worldlandscapearchitect.com/buitenschot-park-haarlemmermeer-the-netherlandshns-landscape-architects/ Landezine. (2012, September 5). North Wharf Promenade by Taylor Cullity Lethlean and Wraight + Associates.

https://landezine.com/north-wharf-promenade-by-taylor-cullity-lethlean-tcl/ Landezine. (2016, July 20). Buitenschot Park.

https://landezine.com/buitenschot-park-by-hns-landscape-architects/ Taylor Cullity Lethlean. (n.d.). Auckland Waterfront.

https://tcl.net.au/projects/auckland-waterfront Wraight + Associates. (n.d.). Jellicoe Street, North Wharf & Silo Park. https://www.waal.co.nz/projects/p/jellicoe-street-north-wharf-silo-park Landezine. (2016, September 13). Museum Park Louvre Lens by Mosbach Paysagistes.

https://landezine.com/museum-park-louvre-lens-by-mosbach-paysagistes/ Louvre-Lens. (n.d.). The landscape park.

https://www.louvrelens.fr/en/the-spaces-the-landscape-park/ UrbanNext. (2016, October 10). The Louvre Lens Museum Park. https://urbannext.net/louvre-lens-museum-park/

Lithuanian Airports. (2019, December 11). Vilnius Airport opens first official planespotting site in Lithuania.

https://ltou.lt/en/vilnius-airport-opens-first-official-planespotting-site-in-lithuania/ Lithuanian Planespotters. (n.d.). Lithuanian Planespotters.

https://www.ltspotters.lt/ Lėktuvų stebėjimas. (n.d.). Lietuvai.lt.

https://lietuvai.lt/wiki/L%C4%97ktuv%C5%B3_steb%C4%97jimas

Peters, R. J., Smith, B. J., ir Hollins, M. (2011). Acoustics and noise control (3-oji laida). Routledge. Aldelfi, H. H. (n.d.). The three acoustical tools: ARCH 426 lecture 4. Tishk International University. https://engineering.tiu.edu.iq/architecture/wp-content/uploads/2019/04/lecture-4.pdf