Aiškinamasis raštas

JAUNIMO CENTRAS ANYKŠČIUOSE

UŽDAVINIAI IR DARBO SUDĖTIS

SOCIALIAI TVARIOS ARCHITEKTŪROS

PRINCIPŲ IDENTIFIKAVIMAS IR JŲ PRITAIKYMAS

JAUNIMO CENTRŲ IR PANAŠIOS TIPOLOGIJOS

PROJEKTŲ ANALOGŲ STUDIJA, IŠRYŠKINANT SOCIALINIUS ASPEKTUS

SOCIALINĖS ARCHITEKTŪROS APIBRĖŽIMAS IR SVARBA

JAUNIMO CENTRŲ ARCHITEKTŪROS ISTORIJA IR BRUOŽAI

ATLIEKAMA PROJEKTO TERITORIJOS URBANISTINĖ ANALIZĖ

NEFORMALAUS UGDYMO VEDĖJŲ APKLAUSA

ANYKŠČIŲ DVARVIETĖS JAUNIMO CENTRO PROJEKTAS

2.5.2

4.3

1. ĮVADAS

1.1DARBO TEMA

Socialinė architektūra: Jaunimo centras Anykščiuose.

1.2PROBLEMATIKA

Tvarios architektūros samprata tradiciškai grindžiama trimis pagrindiniais ramsčiais – aplinkosauginiu, ekonominiu ir socialiniu. Vis dėlto šiuolaikinėje architektūros praktikoje pastebima tendencija didžiausią dėmesį skirti tik pirmiesiems dviem. Aktyviai ieškoma technologinių sprendimų, mažinančių statybų sektoriaus poveikį aplinkai ir didinančių ekonominį efektyvumą, tačiau socialinė architektūros dimensija neretai lieka antrame plane. Toks požiūris yra problemiškas, nes architektūra daro poveikį ne tik globaliu mastu ar sprendžiant klimato kaitos klausimus, bet ir tiesiogiai veikia žmonių kasdienį gyvenimą. Pastatai ir viešosios erdvės formuoja tai, kaip žmonės jaučiasi – ar jie jaučiasi priimti, ar geba užmegzti ryšius, ar turi galimybę būti bendruomenė s dalimi. Architektūra gali padėti stiprinti socialinę gerovę, tačiau lygiai taip pat gali ją ir silpninti. Net ir technologiškai pažangiausias ar ekonomiškai efektyviausias pastatas negali būti laikomas iš tiesų tvariu, jei žmonės vengia juo naudotis, nes jame nesijaučia laukiami ar jis neatliepia žmonių poreikių. Pastatas, kuris nepraturtina bendruomenės, jos neįgalina ir neprisideda prie socialinio gyvenimo, ilgainiui praranda savo vertę. Dėl šios priežasties itin svarbu kurti socialiai atsakingą architektūrą , kuri ne tik atlieptų techninius ar ekonominius reikalavimus, bet ir vienytų žmones, stiprintų bendruomenę bei kurtų sąlygas jai augti ir klestėti.

1.3DARBO AKTUALUMAS, NAUJUMAS

Pastaraisiais dešimtmečiais sparti urbanizacija ir gyventojų telkimasis didžiuosiuose miestuose lėmė tai, kad didžioji dalis investicijų, kultūrinių iniciatyvų ir socialinės infrastruktūros plėtros koncentruojasi urbanizuotuose centruose. Tuo pat metu regi onuose gyvenantis jaunimas neretai susiduria su ribotomis saviraiškos, bendruomeninio gyvenimo ir socialinio įsitraukimo galimybėmis. Tokia situacija

prisideda prie socialinės atskirties didėjimo, jaunimo migracijos į didmiesčius ir vietos bendruomenių silpnėjimo.

Šiuo darbu siekiama identifikuoti socialinės architektūros elementus, kurie jaunimo centrų architektūroje padeda stiprinti bendruomeninius ryšius, mažina socialinę atskirtį, užtikrina erdvių prieinamumą ir leidžia pastatui prisitaikyti prie konkretaus teri torinio konteksto bei vietos bendruomenės poreikių.

1.4TYRIMO OBJEKTAS

Šio tyrimo objektas – socialinė architektūra kaip socialinio tvarumo architektūra ; socialinio tvarumo principai ir jų taikymas jaunimo centrų architektūroje, projektuojant socialiai tvarų jaunimo centrą Anykščių mieste.

1.5

DARBO TIKSLAS

Surinkus ir susisteminus duomenis, išanalizuoti socialinę architektūrą per socialinio tvarumo prizmę ir nustatyti socialinio tvarumo principus architektūroje. Šiuos principus pritaikyti jaunimo centrų architektūrai ir, remiantis empiriniu šios pastato tipo logijos erdvinių poreikių tyrimu, suprojektuoti kokybišką, socialiai tvarų jaunimo centrą.

1.6

DARBO METODIKA

Teoriniai tyrimai – mokslinių šaltinių, straipsnių analizė

Analogų studija

Empirinis tyrimas – apklausa .

Eskizavimas ir pirmųjų koncepcijų paieška

1.7 DARBO STRUKT ŪRA IR UŽDAVINIAI

Išanalizuoti , kas yra socialiai tvari architektūra.

Išskirti pagrindinius socialinio tvarumo architektūroje elementus.

Atlikti analogų analizę pagal išskirtus socialinio tvarumo elementus. Atrasti , kaip šie elementai išpildomi jaunimo centrų ar panašių tipologijų architektūroje.

Atlikti empirinį tyrimą apie jaunimo centrų erdvinius poreikius.

Atlikti pasirinktos teritorijos ir sklypo urbanistinę analizę.

Įvertinus įgautas žinias iš analitinės ir empirinio tyrimo dalių, sugalvoti pirmuosius projekto konceptus .

2. ANALITINĖ TEORINĖ DALIS

2.1TVARUMO IR SOCIALINIO TVARUMO SAMPRATA ARCHITEKTŪROJE

Siekiant suprasti socialinės architektūros ir socialinio tvarumo esmę, pirmiausia būtina aptarti bendrąją tvarumo sampratą. Šių dienų supratimas apie tvarumą kilęs iš tvarios plėtros ( angl. sustainable developement ) suvokimo, kuris pirmiausia buvo įvardintas 1987 m. Jungtini ų Tautų Pasaulinės aplinkos ir plėtros komisijos, vadovaujamos G. H. Brundtland. Šioje ataskaitoje tvari plėtra buvo įvardinta kaip ,,plėtra, kuri tenkina dabartinių kartų poreikius, nesumažindama galimybių būsimoms kartoms tenkinti savuosius‘‘. Ši formulu otė tapo pagrindu visam tvarumo judėjimui, kildinant iš čia formavosi ir plėtojosi tolimesnis tvarumo supratimas.

Tvarumo idėjos ilgainiui buvo plėtojamos ir konkretinamos įvairiose srityse. 1994 m. rašytojas ir verslo konsultantas Johnas Elkingtonas išpopuliarino tvaraus verslo koncepciją, grindžiamą trijų pagrindinių elementų – aplinkosauginio, ekonominio ir sociali nio – sąveika. Vėliau ši koncepcija buvo pritaikyta platesniame kontekste ir peržengė verslo modelio ribas, formuodama tvarumo sampratą, paremtą vadinamaisiais trimis tvarumo ramsčiais ( angl. three pillars of sustainability ), kurie 2005 m. buvo oficialiai įtvirtinti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos lygmeniu.

Tvarumo idėjų raida lėmė jų pritaikymą ir architektūros srityje. Kadangi architektūra savo prigimtimi apima ne tik fizinių žmogaus gyvenimo poreikių tenkinimą, bet ir meninės bei estetinės vertės kūrimą, tvarumo samprata

architektūroje natūraliai įgyja pap ildomų sluoksnių. Vieną iš išsamesnių tvarumo architektūroje apibrėžimų pateikė S. Guy ‘us ir G. Farmer ‘is (2001), savo straipsnyje išskyrę šešias tvarumo architektūroje lygmenis :

1. Technologinį, kuris yra orientuotas į inovacijų ir inžinerinių sprendimų paiešką, skirtą sumažinti pastatų daromą žalą aplinkai. Tai apima energin į efektyvumą, atsinaujinančius energijos šaltinius, mažo anglies pėdsako (angl. low carbon footprint ) medžiagas ir kt.

2. Ekologinį, kur nagrinėjama pastato ir natūralios aplinkos santykis, akcentuojama esamų ekosistemų apsauga ir bioįvairovės skatinimas. Čia sprendžiamos tokios problemos kaip vietinių gyvūnų b uveinių naikinimas, natūralaus reljefo pažeidimas, drenažo sistemų keitimas ir kt.

3. Estetinį, kuriame esminiu principu tampa naujos architektūrinės raiškos paieškos su atsakingu požiūriu į aplinkosaugos problemas, naujų technologijų panaudojimu.

4. Kultūrinį, kuriame pabrėžiama vietos tapatybės ir tradicijų svarba. Šiame straipsnio skyriuje kalbama apie architekto pareigą atsižvelgti į esamą vietos urbanistinį audinį, mastelį, medžiagiškumą, vyraujančias formas ir istorines struktūras, kad naujos int ervencijos jas papildytų, o ne naikintų.

5. Medicininį, kur analizuojama viskas, kas susiję su žmogaus fizine ir psichine gerove, siekiant kurti higieniškas, netoksiškas, psichologiškai motyvuojančias ir saugias aplinkas, kurios ne tik nekenkia sveikatai, bet ją ir stiprina.

6. Socialinį, kuris orientuotas į socialinę lygybę, visuomeninę įtrauktį, viešųjų erdvių prieinamumą, socialinių ryšių stiprinimą.

Tokia tvarumo sąvokos raida privedė ir prie socialinio tvarumo architektūroje koncepcijos. Socialinis tvarumas architektūroje tai pastatų ir miesto erdvių projektavimas, kurio tikslas skatinti žmonių gerovę, įtrauktį ir bendruomenės sanglaudą (Ghisleni, 20 23). Šiuo požiūriu architektūra vertinama ne tik kaip galutin is rezultat as , bet ir kaip proces as , kuriame svarbu, kaip erdvės bus naudojamos, kaip jos veiks žmonių tarpusavio bendravimą ir socialinius ryš ius . Tai kartu ir architekto pareig a užtikrinti, kad kiekviena visuomenės grupė jaustųsi saugiai ir oriai, turėtų lygiavertes teises į fizinę aplinką (Enel, n.d.). Kai nė viena bendruomenės grupė nėra atskiriama, architektūra prisitaiko prie žmonių poreikių ir skatina socialinę sąveiką –tai prisideda prie gyvybingų, klestinčių bendruomenių kūrimosi. Tokiose bendruomenėse stiprėja ryšys su vieta ir kultūrinės tapatybės jausmas, o gyventojai labiau įsitraukia į vietos gyvenimą, ,,įleidžia šaknis “ (Staub, 2025). Taigi, architektūra gali daryti reikšmingą įtaką visuomenės gerovei, kurti ne tik gražias, bet ir lygybę, socialinę gerovę stiprinančias erdves.

2.2 SOCIALINIO TVARUMO VIETA ŠIUOLAIKINĖJE

ARCHITEKTŪROJE

Nors tvarumo triadą sudaro aplinkosauga, ekonomika ir socialinė gerovė –architektūros praktikoje socialinis tvarumo aspektas ilgą laiką buvo vertinamas mažiau. Tai galima sieti su augančiu visuomenės dėmesiu globalioms aplinkosaugos problemoms, tokioms ka ip klimato kaita, ozono sluoksnio nykimas ar biologinės įvairovės mažėjimas, kurios tapo prioritetinė s tvarumo diskurse. Nors šis dėmesys

yra būtinas ir pagrįstas, neproporcingas akcentavimas lemia netolygų tvarumo sampratos vystymąsi, socialiniam aspektui dažnai liekant antrame plane.

Pastaraisiais dešimtmečiais architektūros praktikoje įsitvirtino pastatų tvarumo sertifikavimo sistemos, tokios kaip BREEAM, LEED ir kitos, kurių pagrindu pastatai vertinami pagal nustatytus kriterijus ir laikomi tvariais gavus atitinkamą sertifikatą (žr. 2,3 pav.) .

1pav. L EED kriterijai . Šaltinis: Wattsense. 2 pav. BREEAM kriterijai . Šaltinis: Wattsense .

Analizuojant pastatų tvarumo sertifikavimo sistemų kriterijus, pastebima, kad jų vertinimas daugiausia orientuotas į aplinkosauginius ir ekonominius aspektus, o tokie klausimai kaip pritaikomumas įvairioms visuomenės grupėms ar socialinė sąveika lieka nuoš alyje. Nors šios priemonės yra reikalingos ir svarbios, jos prisideda prie supaprastinto požiūrio, kuriame tvari architektūra dažnai redukuojama į aplinkosauginius ir ekonominius aspektus.

Socialinio tvarumo aspektų neįvertinimą galima paaiškinti keliomis priežastimis. Pasak architektės Alexandros Staub (2025), v iena iš jų yra tai, kad priešingai nei energijos suvartojimą ar anglies dioksido emisijas, socialinius

veiksnius kaip bendruomenės sanglaudą ar orumą yra labai sunku kiekybiškai

įvertinti. Kita priežastis susijusi su ekonominiais interesais – aplinkosauginiai sprendimai dažnai tiesiogiai siejami su finansine nauda, nes tvarumo sertifikatai tampa rinkodaros priemone, didinančia pastato patrauklumą rinkoje. Tuo tarpu socialinis gerbūvis dažniausiai vertinamas tik tuomet, kai jis neprieštarauja ekonominiams tikslams. Kraštutiniais atvejais susidaro ir paradoksali situacija, kai vadinamieji žalieji pastatai neti esiogiai prisideda prie socialinės nelygybės, nes

tampa prieinami tik ekonomiškai stipresnėms visuomenės grupėms, o mažesnes pajamas gaunantys gyventojai lieka energ iškai neefektyviose ir finansiškai sunkiai išlaikomose gyvenamosiose aplinkose (Staub, 2025).

Atsižvelgiant į tai, tampa akivaizdu, kad tvarios architektūros samprata negali apsiriboti vien techniniais ar ekonominiais kriterijais. Siekiant visapusiškai tvarios architektūros, būtina analizuoti socialinio tvarumo principus ir projektavimo metodus, ga linčius pagerinti pastatų poveikį žmogui, bendruomenei ir jų tarpusavio santykiams.

2.3 SOCIALIAI TVARIOS ARCHITEKTŪROS PRINCIPAI

Socialinio tvarumo aspektus pastatuose objektyviai įvertinti yra sudėtinga, o griežtas socialinių principų standartizavimas tam tikrais atvejais gali veikti priešingai - ignoruoti vietos bendruomenės poreikius ir specifinį kontekstą, skatinti universalių, tačiau ne visuomet tinkamų sprendinių taikymą. Vis dėlto galima išskirti keletą pagrindinių principų, kurie yra plačiai taikytini ir leidžia kurti architektūrą, prieinamą įvairioms visuomenės grupėms, lanksčiai prisitaikančią prie kintančių poreikių ir ska tinančią socialinę sąveiką.

2.3.1 UNIVERSALUS IR PRIEINAMAS DIZAINAS

Šio socialinio aspekto svarba aiškiai įvardijama Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 metų, kurioje teigiama, jog tikslas yra užtikrinti, kad visi žmonės galėtų realizuoti savo potencialą oriai, lygybėje ir sveikoje aplinkoje (United Na tions, 2015). Ši nuostata tiesiogiai siejasi su architektūros sritimi, kuri daro reikšmingą poveikį kasdieniam žmonių gyvenimui ir jo kokybei. Architekto

atsakomybė – kurti erdves visiems, skatinti socialinę lygybę ir vertinti projektinių sprendi nių pasekmes, nes architektūroje nėra sprendimų, neturinčių įtakos žmonių gerovei ir jų tarpusavio santykiams (Hertzberger, 2005).

Šiandien universalus dizainas dažnai siejamas pirmiausia su žmonių su judėjimo negalia poreikiais, tačiau šiuolaikinėje architektūros praktikoje jis apima gerokai platesnį spektrą. Universalus dizainas ir prieinamumas reiškia erdvių pritaikomumą ir skirtin gų amžiaus grupių žmonėms (nuo vaikų iki senjorų),

asmenims, turintiems klausos ar regos sutrikimų, neurokognityvinių ypatumų. Universalaus dizaino sampratos pilną apimtį padeda atskleisti septyni universalaus dizaino principai (Center for Universal Desig n, 1997):

Lygiavertis naudojimas ( angl. equitable use ) – tai principas, pagal kurį dizainas yra naudingas ir patrauklus visiems naudotojams, neišskiriant asmenų su negalia. Šis principas apima ne tik vienodų galimybių užtikrinimą, bet ir specializuotų sprendimų vengimą, siekiant

3 pav. Laiptai su integruota rampa. Šaltinis: Davis, H.

kuo labiau integruoti visus naudotojus į bendrą pastato funkcionavimą. Tai reiškia, kad pagalbinės priemonės, tokios kaip liftai žmonėms su negalia, neturėtų būti įrengiamo s atokiau nuo pagrindinių erdvių, nes tokie sprendimai gali didinti so cialinę atskirtį. Geri lygiaverčio naudojimo pavyzdžiai būtų liftų įrengimas toje pačioje vietoje kaip ir laiptų arba integruotas laiptų ir rampų sprendimas (žr. 3 pav.)

Lankstumas naudojant ( angl. flexibility in use ), leidžiantis prisitaikyti prie skirtingų, individualių žmonių poreikių. Šis principas sudaro galimybes erdves naudoti įvairiais būdais, nepriklausomai nuo amžiaus, fizinių galimybių ar patirties. Lankstumo naudojant pavyzdžiai gali būti reguliuojamo aukš čio baldai.

4 pav. Išsiskiriantis grindinys navigacijai. Šaltinis: Ott, P.

Paprastas ir intuityvus naudojimas ( angl. simple and intuitive use ) – tai principas, pagal kurį erdvės ir jų elementai projektuojami taip, kad būtų lengvai suprantami nepriklausomai nuo naudotojo patirties, žinių, kalbos ar kitų gebėjimų. Šis principas taikomas tiek architektūrini ams sprendini ams , tiek erdvių įrengim ui, siekiant aiškios, greitai suvokiamos navigacijos. Tam dažnai pasitelkiami papildomi orientavimosi elementai, tokie kaip vizualiniai ar taktiliniai ženklai. Kaip pavyzdį galima paminėti grindinio medžiagiškumo ar faktūros keitimą, padedantį vaikams ir sen yvo amžiaus žmonėms lengviau suprasti judėjimo kryptį (žr. 4 pav.).

Suprantamas informacijos pateikimas ( angl. perceptible information ) – tai principas, užtikrinantis, kad informacija būtų aiškiai suvokiama visiems naudotojams, nepaisant jų jutiminių skirtumų. Šis principas taikomas pasitelkiant skirtingus informacijos perteikimo būdus, tokius kaip vizualiniai, taktiliniai ar erdviniai sprendiniai. Kaip pavyzdį galima paminėti spalvų priskyrimą skirtingiems pastato aukštams ir šių spalvinių elementų nuoseklų integravimą į interjero sprendinius (žr. 5 pav.) .

Tolerancija klaidoms ( angl. tolerance for error ) – tai principas, pagal kurį erdvės ir jų elementai projektuojami taip, kad galimos naudotojų klaidos nesukeltų pavojaus ar reikšmingų neigiamų pasekmių. Šis principas siejamas su saugumo didinimu ir rizikos mažinimu kasdienėje aplinkoje. Tolerancijos klaidoms pavyzdžiais gali būti neslidžios grindų dangos, apsauginės sienelės ir kiti panašūs sprendiniai.

5 pav. Aukštams priskirtos spalvos. Šaltinis: Flatscher , C.

Mažos fizinės pastangos reikiamybė ( angl. low physical effort ) – tai principas, pagal kurį erdvės ir jų elementai projektuojami taip, kad jais būtų galima naudotis efektyviai, patogiai ir be didelio fizinio krūvio. Šis principas svarbus siekiant sumažinti nuovargį ir užtikrinti patogų naudojimą skirtingų fizinių gal imybių žmonėms. Mažos fizinės pastangos pavyzdys gali būti automatinės durys.

Tinkamas dydis ir erdvė naudojimui ( angl. size and space for approach and use )

– tai principas, pagal kurį erdvės ir jų elementai projektuojami atsižvelgiant į

skirtingus kūno dydžius, laikyseną ir judumo galimybes. Praktiniai pavyzdžiai galėtų

būti pakankamo dydžio sanitarinių mazgų įrengimas, manevravimo zonų įvertinimas.

Tai pagrindiniai principai, kurių taikymas leidžia kurti architektūrą ir erdves, lengviau suprantamas, patiriamas ir prieinamas įvairioms visuomenės grupėms, nieko neišskiriant.

2.3.2 ERDVI Ų DAUGIAFUNKCIŠKUMAS

Socialinis tvarumas architektūroje neišvengiamai susijęs su platesniu tvarumo diskursu. Globalių problemų kontekste, propaguojant atsakingą ir tvarią statybą, vis dažniau keliami klausimai apie intervencijos į aplinką dydį, statybos būtinumą ir apimties pagrįstumą – kaip statyti mažiau, bet prasmingiau. Tampa svarbu, kad statomi objektai būtų kuriami taip, jog turėtų kuo didesnį panaudojimo potencialą.

Architektūra, kuri projektuojama konkrečiai ir vienai aiškiai apibrėžtai funkcijai , veik ia efektyviai, tačiau jos teikiamas naudingumas dažnai apsiriboja minimaliu funkciniu lygmeniu (Hertzberger, 2005). Norint peržengti šią ribą, būtina kurti

architektūrą, pasižyminčią didesniu pritaikomumo ir interpretacijos potencialu –tokią, kuri galėtų bū ti naudojama įvairiai, atsižvelgiant į kintančius žmogaus poreikius

ir situacijas Kaip teigia H. Hertzberger ’is, architektūra turėtų veikti kaip muzikinis instrument as – skambėti taip, kaip nori pats muzikantas.

Praktiniai daugiafunkciškumo

įgyvendinimo metodai gali būti įvairūs. Vienas iš jų – transformuojamos, stumdomos pertvaros , leidžiančios erdvei prisitaikyti prie kintančių naudojimo poreikių. Tokie sprendimai ypač paplitę kuriant renginiams

skirtas erdves , kuriose dažnai atsiranda poreikis keisti patalpos

6 pav. CASE - REAL galerija. Šaltinis: Shima, D.

mastelį – ją mažinti arba didinti, taip pat pritaikyti kitoms funkcijoms laikotarpiais, kai renginiai nevyksta. Tai leidžia išvengti situacijų, kai erdvės lieka tuščios ir nenaudojamos. Analogiški principai taikomi ir ekspozicinėse erdvėse : Tokijuje CASEREAL architektų sukurtoje muziejinėje erdvėje beveik visos sienos yra stumdomos,

o tai leidžia kiekvieną ekspoziciją formuoti skirtingai, atsižvelgiant į jos specifinius poreikius (Myers, 2021). Tokie sprendimai akivaizdžiai didina erdvių lankstumą ir suteikia naudotojams kūrybinę laisvę kurti vis naujas, kintančias erdvines patirtis (žr. 6 pav.) .

Kitas daugiafunkciškumo įgyvendinimo būdas – skirtingų funkcijų numatymas jau projektavimo etape . Tai ypač aktualu projektuojant visuomeninius pastatus, kuriuose erdvės gali būti naudojamos skirtingu paros metu, skirtingomis savaitėmis ar sezono laikotarpiais. Tokiu atveju architektūriniai sprendiniai formuojami ne vienai konkrečiai paskirčiai, bet k aip potencialių veiklų visuma. Pavyzdžiui, projektuojant patalpas su ribota natūralia insoliacija, kurios dažnai skirtos techninėms ar pagalbinėms funkcijoms, g alima sąmoningai numatyti ir gretutines veiklas, kurioms tokios sąlygos yra tinkamos – darbą su kompiuteriu, vaizdo ar garso apdorojimą, skaitmenines dirbtuves ar archyvines funkcijas. Tokiu būdu erdvės nėra redukuojamos iki vienintelės paskirties, bet įgy ja platesnį naudojimo spektrą. Analogiškai, erdvėse, kurių pirminė paskirtis reikalauja aukštos akustinės kokybės (pavyzdžiui, paskaitų ar repeticijų salėse), atsiranda galimybė jas naudoti ir kitoms veikloms – kameriniams koncertams, performansams ar įraš ams.

Toks projektavimo požiūris leidžia efektyviau išnaudoti pastato potencialą ir prisideda prie ilgalaikio ir pastovaus erdvių gyvybingumo.

2.3.3 BENDRUOMENI ŠKUMĄ IR SOCIALINIUS RYŠIUS SKATINANČIOS ERDVĖS

Bendruomeniškumo erdvės - sunkiau apčiuopiamas, tačiau ne mažiau svarbus aspektas, ypač projektuojant pastatus, skirtus socialiai pažeidžiamesnėms

visuomenės grupėms, arba erdves, kuriose atliekamos ne vien pramoginės, bet ir edukacinės, paramos ar kitos socialinės funkcijos

7 pav. Laiptai su minkštasuoliais. Šaltinis: Lambros photography

Bendruomeniškumo jausmas dažniausiai formuojasi ne izoliuotose, uždarose patalpose, bet erdvėse, kuriose juntamas gyvybingumas, vizualinis ir socialinis aktyvumas – kur žmogus gali matyti kitų veiklas, spontaniškai susitikti, trumpam sustoti ar pailsėti. Tokios situacijos skatina neformalią sąveiką ir prik lausymo vietai jausmą. Panašus požiūris apibrėžiamas „trečiosios vietos“ (angl. third places ) sąvoka, kuri nusako erdves tarp privačios aplinkos, tokios kaip namai, ir formalių viešųjų erdvių, pavyzdžiui, darbo vietos (Oldenburg, 1999). Visuomeninių pastatų kontekste tai gali būti tarpinės erdvės tarp pagrindinių patalpų (angl. in - between spaces ) – įėjimo zonos, fojė, koridoriai, laiptinės ar kitos bendrosios erdvės (Hertzberger, 2005). Būtent šiose erdvėse dažnai koncentruojasi kasdienis gyvenimas ir formuojasi bendruomenės patyrimas.

Praktiniai šio principo įgyvendinimo pavyzdžiai gali būti įvairių susibūrimui

skirtų erdvių integravimas į pastato struktūrą. Pavyzdžiui, projektuojant laiptines, jos gali būti formuojamos kiek platesnės nei reikalauja funkciniai normatyvai, o jų erdvėje integruojami sėdėjimui skirti elementai (žr. 7 pav.) . Tokiu būdu laiptinė tampa ne vien tranzito zona, bet ir vieta trumpam sustojimui, bendravimui ar aplinkos stebėjimui.

Vertinga numatyti ir erdves, kurios sudarytų galimybę jaukesniam, privatesniam, tačiau vis dar viešam buvimui . Tokios erdvės gali būti formuojamos kaip nišos koridorių sienose ar kitos pusiau atviros zonos, leidžiančios žmonėms bendrauti intymesnėje aplinkoje arba susikaupti darbui, išliekant vizualiniame ir socialiniame ryšyje su aplinka (žr. 8 pav.) . Tokie sprendiniai praturtina pastato kasdienį naudojimą ir stiprina neformalią socialinę sąveiką.

8 pav. Bendravimo ni šos . Šaltinis: Sanidad, J.

Pasak Hertzberger ’io (2005), tokios neformalios, tačiau vis tiek viešos vietos socialiniam kontaktui yra lygiai tokios pat svarbios kaip storos sienos privatumui. Tinkamai suprojektuotos tarpinės erdvės neleidžia atsirasti ,,negyviems “ kampams, kurie kartais gali tapti nesaugumo zonomis. Paverčiant šias vietas

,,gyvenamosiomis “, pastatas tampa vientisesnis ir funkcionalesnis, kelia žmonėms bendrumo su aplinka pojūtį.

2.4 JAUNIMO CENTRAI SOCIALINIO TVARUMO KONTEKSTE

Socialinis tvarumas yra esminės reikšmės visuomeniniuose pastatuose, tokiuose kaip senelių namai, jaunimo centrai ir kitos socialinės paskirties erdvės.

Siekiant geriau suprasti, per kokią prizmę

socialinis aspektas yra svarbus jaunimo centruose, verta pažvelgti į šių centrų atsiradimo istoriją ir jų socialinę reikšmę .

Jaunimo užimtumo centrai istoriškai pradėjo formuotis XIX a., industrinės

revoliucijos kontekste, kai spartūs ekonominiai ir technologiniai pokyčiai lėmė masinę gyventojų migraciją iš mažesnių miestelių ir

9 pav. Pirmasis Y .M.C.A. objektas.

Šaltinis: Hollister and Thiers (1898)

kaimo vietovių į augančius pramoninius miestus. Di dėjant jaunų žmonių koncentracijai urbanizuotose teritorijose, vis labiau ryškėjo socialinės problemos, susijusios su jaunimo integracija, krypties stoka ir ribotomis savirealizacijos galimybėmis. Būtent šiame kontekste pradėjo kurtis pirmosios institucij os, orientuotos į jaunimo užimtumą ir ugdymą, tokios kaip Y M C A (angl. Young Men’s Christian Association ), kurios, nepaisant religinių konotacijų, veikė kaip neformalaus švietimo, socializacijos ir užimtumo centrai (The YMCA, n.d.) (žr. 9 pav.) Tai atskleidžia pagrindines jaunimo centrų atsiradimo priežastis: siekį padėti problematiškam ar socialinę atskirtį patiriančiam jaunimui integruotis į visuomenę bei suvokimą, jog jaunimas yra visuomenės ateitis, nuo kurios priklauso ilgalaikė socialinė ge rovė.

Jaunimo centrų tipologijos išskirtinumas ir kertinė savybė yra balansavimas tarp laisvės ir kontrolės principų: ,,darbe su jaunimu būdingas prieštaravimas tarp išlaisvinimo ir kontrolės proceso‘‘ ( Pietsch & M üller, 2015 ).

Jaunimo užimtumo centras tampa erdve, kurioje socialiniai ryšiai ir tarpusavio sąveika įgauna ypatingą reikšmę – jaunimas turi jaustis laisvas, turėti saugią ir saviraiškos nevaržančią platformą , kur bendrauja su bendraminčiais . Tuo pat metu,

atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis centro naudotojų yra nepilnamečiai, būtinas tam tikras suaugusiųjų priežiūros ir kuravimo lygmuo. Ši įtampa tarp autonomijos ir atsakomybės formuoja specifinę erdvinę ir socialinę struktūrą, kurioje architektūra tampa ne tik fizine aplinka, bet ir aktyvia socialinių procesų tarpininke. Tokia erdvė

turi skatinti pasitikėjimą, saviraišką ir bendruomeniškumą, kartu subtiliai

palaikydama saugumo, ribų ir socialinės atsakomybės principus. Siekiant sukurti tokias erdves, kurios apjungtų kardinaliai skirtingus

laisvės ir kontrolės principus, istoriškai padarė jaunimo centrų projektavimą kaip terpę kurti eksperimentinę, inovatyvią, net avangardinę architektūrą: ,,Jaunimo centrų architektūra visada buvo dizaino eksperimentavimo sritis, susijusi su įvairiais avangardiniais judėjimais. Dizaino eksperimentų ir radikalių teiginių galimybė jaunimo centrų architektūroje kartais lemdavo architektūrines apraiškas, kurios vėliau tapdavo visuot inai priimta architektūros praktika.‘‘ ( Pietsch & Müller , 2015).

Toks prieštaringų principų derinimas atveria galimybes kurti architektūrą, peržengiančią vien funkcinių reikalavimų ribas ir leidžiančią eksperimentuoti su erdvine bei socialine raiška. Tai paaiškina ir šiuolaikinių jaunimo centrų teritorijų pasirinkimo į vairovę – nuo socialiai probleminių rajonų iki kultūros paveldo teritorijų.

Nors kiekvienas jaunimo centras iš esmės atlieka tą pačią pagrindinę misiją – telkti bendruomenę ir įgalinti jauni mą – jų vaidmuo gali būti gerokai platesnis. Tokie centrai gali veikti kaip socialinės atskirties ir rizikų mažinimo priemonė , kaip tarpininkas kuriant ryšį tarp skirtingų kartų ar istorinių sluoksnių , o kai kuriais atvejais – net kaip simbolinė ar politinė žinutė miesto ir visuomenės kontekste.

Kuriant jaunimą įgalinančius centrus ir juose užtikrinant socialinę lygybę, skatinant bendruomeniškumą, galima sukurti reikšmingą pridėtinę vertę ne tik pačiam jaunimui, bet ir vietinei bendruomenei, o ilgalaikėje perspektyvoje – ir visam regionui.

2.5 ANALOGŲ STUDIJA

Atliekant analogų studiją buvo pasirinkti objektai, esantys kiek įmanoma skirtinguose teritoriniuose kontekstuose , siekiant išnagrinėti jų socialinę reikšmę, taikomus socialinio tvarumo sprendimus bei šio s tipologijos ir panašių tipologijų pastatų architektūrinę raišką. Analogų studiją sudaro keturi užsienio pavyzdžiai ir vienas lietuviško konteksto objektas .

2.5.1

TNG JAUNIMO IR BENDRUOMENĖS CENTRAS

ARCHITEKTAI: RCKa

VIETA: Londonas, Jungtinė

Karalystė

METAI: 2013

A. SOCIALINIAI ASPEKTAI

A.1 OBJEKTO PASKIRTIS

Tai jaunimo ir bendruomenės centras.

A.2 SOCIALINĖ SVARBA

pav. Jaunimo centro fasadas. Šaltinis: Spriestersbach, J.

Šis projektas įgyvendintas Londono rajone, kuriame socialinė įtrauktis yra itin reikšminga. Uždarius buvusį jaunimo centrą, teritorijoje ėmė ryškėti antisocialaus elges ys, formavosi jaunimo gaujos ( angl. gangs ). Naujai įkurtas centras prisideda prie jaunimo įgalinimo, mažina socialinę įtampą rajone ir, remiantis turima informacija, jau paskatino vietos jaunimą tęsti mokslus ar sėkmingiau integruotis į darbo rinką (RCKA, n.d.). Šis atvejis pagrindžia architektūros potencialą daryti realią ir apčiuopiamą įtak ą socialinei gerovei (žr. 10 pav.)

B. URBANISTINIAI ASPEKTAI

B.1 OBJEKTO VIETA URBANISTINIAME KONTEKSTE

Objektas įsikūręs Sidenhemo ( angl. Sydenham ) rajone, strategiškai palankioje ir įvairių miesto kvartalų atžvilgiu gana lengvai pasiekiamoje teritorijoje. Reikšmingas pasirinkto sklypo aspektas yra tai, kad jis patenka į vadinamąją neutralią zoną, nepriskiriamą nė vienos jaunimo gaujos įtakos riboms (angl. gangneutral site ) (RCKA, n.d.).

Vertinant susisiekimą su Londono miesto centru, objektas nuo jo nutolęs maždaug 13,5 km. Automobiliu centras pasiekiamas per apie 43 minutes, viešuoju transportu – per 35 minutes, dviračiu – per 49 minutes, o pėsčiomis – per 2 valandas

ir 34 minutes. Atsižvelgiant į tai, kad tai vienas iš periferinių Londono rajonų, susisiekimo galimybės gali būti vertinamos kaip pakankamai palankios.

Teritorijai būdingas žemas užstatymo intensyvumas – vyrauja vieno –dviejų aukštų individualūs gyvenamieji namai bei trijų –keturių aukštų kotedžinio tipo pastatai ar daugiabučiai. Architektūrinėje raiškoje dominuoja tradicinis angliškas gyvenamųjų namų stili us. Aplinka pasižymi gausiomis želdynų erdvėmis; vakarinėje sklypo pusėje, kitapus gatvės, objektas ribojasi su Sidenhemo Wells parku.

B.2 OBJEKTO RYŠIO SU APLINKA POBŪDIS

Objektas savo tūriu dera su aplinkiniu užstatymu, tačiau architektūriniai sprendiniai - sąmoningai kontrastuoja su vyraujančia aplinkos stilistika. Plokščias stogas bei fasadams pasirinktos profiliuoto polikarbonato plokštės ir betonas skiriasi nuo tradicinei angliškai architektūrai būdingų mūrinių konstrukcijų ir šlaitinių stogų.

Toks kontra stas pasirinktas tikslingai, siekiant sukurti naują, vizualiai išraiškingą ir gyvybingą erdvę, orientuotą į jaunimo poreikius.

C. ARCHITEKTŪRINIAI MENINIAI ASPEKTAI

C.1 OBJEKTO FUNKCINIS SPRENDIMAS

C.1.1 GEN. PLANAS

Objekto sklypą iš trijų pusių supa gatvės, o pietinėje dalyje jis ribojasi su mūriniu kotedžinio tipo gyvenamuoju namu bei mūrine vienaaukšte bažnyčia. Pažymėtina, kad sklypas pietų kryptimi palaipsniui aukštėja, todėl projektuojant pastatą teko spręsti pirmojo aukšto įrengimo ir patekimų klausimą. Galutiniu sprendimu pagrindinis įėjimas suformuotas vakarinėje sklypo dalyje, numatant kylančią rampą iki reikiamos pastato altitudės.

Rytinėje sklypo dalyje, greta pastato, įrengta universali lauko sporto aikštelė, pritaikyta krepšinio, futbolo ir kitiems aktyviems užsiėmimams. Aikštelė nuo gatvės atskirta aukšta metaline tvora bei virš jos įrengtu apsauginiu tinklu, siekiant apriboti tiesioginį patekimą iš viešosios erdvės ir užtikrinti saugų naudojimą.

C.1.2 PASTATO PLANO STRUKT ŪRA

Pastatas formuojamas su siekiu sukurti gyvą, dinamišką architektūrinę aplinką, kurioje būtų numatyta įvairovė skirtingų, daugiafunkcių erdvių. Pastatas projektuotas kaip demokratiška ir lanksti struktūra, gebanti prisitaikyti prie nuolat kintančių

bendruomenės narių poreikių (RCKA, n.d.). Programoje numatytos įvairios funkcijos, tokios kaip sveikatos klinika, mokomoji virtuvė, laipiojimo siena ir kitos veiklos erdvės, o jas jungiančios vidaus komunikacinės zonos formuojamos ne vien kaip tranzitinės erdvės, bet ir kaip socialinės sąveikos vietos, skirtos laisvalaikiui, bendravimui tarp skirtingų pastato aukštų bei vizualiniam ryšiui su aplinka (žr. 11,12 pav.)

11pav. Požeminio auk što planas Šaltinis: RCKa. 12 pav. Pirmo aukšto planas . Šaltinis: RCKa.

C.2 OBJEKTO MENINIS SPRENDIMAS

C.2.1 KOMPOZICINIO SPRENDIMO YPATUMAI

Pastatas formuojamas kaip kontrastuojanti struktūra, kurioje išorė suvokiama kaip apsaugantis „tvirtas kiautas“, sudarytas iš betono ir profiliuoto polikarbonato plokščių, o vidus – „šilta šerdis“, pasižyminti medinių CLT plokščių panaudojimu, kur kuriamas socialinis ryšys, stiprėja bendruomenė (RCKA, n.d.). Pagrindiniai idėjiniai elementai slypi pastato vidinių erdvių formavime. Čia dominuoja vertikalių nišų kūrimas, užtikrinantis vizualinius ryšius tarp aukštų ir leidžiantis pastatą suvokti kaip v ientisą, gyvą struktūrą.

C.2.2 STILINIAI YPATUMAI

Pastato išorė formuoja gana pramoninį vaizdą, tuo tarpu interjere vyrauja namų jaukumą kurianti mediena. Daugelyje erdvių akcentuojamas skaidrumas ir natūralios šviesos patekimas: įrengiami stoglangiai, o peršviečiamas

13 pav. Vidin ės erdvės Šaltinis: Spriestersbach, J.

fasadas veikia kaip „kvėpuojantis“ elementas, leidžiantis šviesai skverbtis į pastato vidų. (žr. 13 pav.)

C.2.3 SEMANTI ŠKUMO, PSICHOLOGINIO VEIKIMO ASPEKTAI

Kuriami vizualiniai ryšiai kartu formuoja ir socialinius ryšius – jaunimas ima jaustis kaip bendruomenė, stiprėja emociniai saitai ( angl. connectedness ) (RCKA, n.d.). Jaunimui kuriamas saugumo, šilumos ir komforto pojūtis, nepaisant aplinkinio rajono konteksto.

C.3 OBJEKTO MATERIALINĖ STRUKTŪRA

C.3.1 MEDŽIAGINIS - KONSTRUKCINIS SPRENDIMAS

Formuojamas išorinis kiautas, pritaikytas atlaikyti intensyvų naudojimą tankiai apgyvendintame rajone (RCKA, n.d.). Pastato išorę sudaro betonas ir profiliuotas polikarbonatas. Vidinė struktūra – rėminė sistema iš klijuotos medienos (CLT) elementų (RCKA, n .d.). Pasirinkta konstrukcinė sistema leidžia formuoti dideles, atviras vidaus erdves.

C.3.2 IN ŽINERINIS - TECHNINIS APRŪPINIMAS

Techninis aprūpinimas organizuojamas vakarinėje sklypo dalyje, toje pačioje sklypo pusėje kaip ir pagrindinis įėjimas, tačiau funkciškai ir erdviškai atskirtoje zonoje, sklypo pakraštyje, ties riba su gretimu kotedžiniu užstatymu. Dėl tokio sprendimo techn inės zonos išlieka vizualiai mažai pastebimos. Ši lauko erdvė papildomai atitverta metaline tvora.

D. TVARUMĄ DIDINANTYS ASPEKTAI

D.1 TECHNOLOGINIO TVARUMO ASPEKTAI

Pastato technologinį tvarumą užtikrina pasirinktų medžiagų tvarumas, pavyzdžiui, naudojamos CLT plokštės. Taip pat taikomos pasyvios energinio efektyvumo priemonės – tarp pastato ir lauko aikštelės suformuotas vadinamasis „žiem os sodas“, kuris iš esmės yra palikta trijų aukštų erdvė. Ši erdvė funkcionuoja kaip dvigubas fasadas, veikiantis kaip terminis buferis ir ribojantis išorės šalčio patekimą į vidines patalpas

14 pav. Žiem os sod o erdvės . Šaltinis: Spriestersbach, J.

(RCKA, n.d.). Ilgaamžiškumą taip pat užtikrina lanksti pastato vidinė struktūra, leidžianti funkcines rokiruotes pastato eksploatacijos metu (žr. 14 pav.).

Pastatas 2023 m. buvo apdovanotas Architecture Today apdovanojimu kategorijoje „Laiko išbandymą atlaikantys pastatai“ ( angl. Buildings that Stand the Test of Time ), kuris patvirtina jau daugiau nei dešimtmetį sėkmingai vykstančią pastato eksploataciją.

D.2 SOCIALINIO TVARUMO ASPEKTAI

D.2.1 PRIEINAMUMAS IR UNIVERSALUS DIZAINAS

Pastate sudarytos sąlygos lengvam žmonių su negalia judėjimui – lauke iki įėjimo įrengta

rampa, o pastato viduje judėjimas užtikrinamas

įrengtu liftu. Vienas pastebimas aspektas

susijęs su lifto integracija į erdvinę struktūrą: nors patekimas į liftą pirmame aukšte vyksta per fojė, žemutiniame lygyje išlipama erdvėje,

besiribojančioje su tualetų patalpomis. Toks sprendinys kelia klausimų dėl lygiaverčio

vertikaliųjų ryšių formavimo, kai laiptai ir liftai

projektuojami kaip vientisa, orią judėjimo patirtį kurianti sistema, leidžianti asmenims su negalia ir be jos judėti kartu. Vis dėlto sklypo dydis ir planavimo apribojimai šį sprendinį gali iš dalies paaiškint

15 pav. Laiptini ų žymėjimas pirmame aukšte Šaltinis: Spriestersbach, J.

16 pav. Laiptini ų žymėjimas antrame aukšte Šaltinis: Spriestersbach, J.

Taip pat ypač nuosekliai įgyvendinamas universalaus dizaino principas, susijęs su intuityviu naudojimu ir aiškiu informacijos pateikimu. Kiekvienam aukštui priskirta atskira spalva, kuri nuosekliai kartojama skirtingose to aukšto erdvėse, taip

formuojant a tpažįstamas vizualines asociacijas ir palengvinant orientaciją pastate (žr. 15,16 pav.). Ši spalvinė sistema kryptingai taikoma ir prie laiptinių , kur didelio mastelio žymėjimai ir aiškios nuorodos reikšmingai prisideda prie lengvesnės orientacijos pastate.

D.2.2

ERDVI Ų DAUGIAFUNKCIŠKUMAS

Erdvių daugiafunkciškumą lemia tai, kad visa pastato vidinė struktūra suprojektuota kaip pakankamai lanksti, leidžianti be esminių intervencijų keisti erdvių paskirtį – įrengti ekspozicijas, transformuoti valgyklos erdvę į kelių aukštų renginių salę ir pan . Toks sprendinys sudaro galimybes skirtingoms veikloms vykti tose pačiose erdvėse ir mažina poreikį formuoti didelį skaičių atskirų, siaurai specializuotų patalpų, tokių kaip atskiros renginių sales.

17 pav. Foj ė Šaltinis: Spriestersbach, J.

D.2.3

BENDRUOMENI ŠKUMO ERDVĖS

Tai itin geras pavyzdys, kai nestandartinės zonos transformuojamos į bendruomeniškumą skatinančias erdves – vietoje lakoniškų, uždarų patalpų formuojama per tris aukštus besitęsianti atvira laipiojimo siena (žr. 17 pav.) , o tranzitinės erdvės, tokios kaip laiptinės ar holai, tampa vietomis prisėsti, bendrauti ir stebėti kitų veiklas iš skirtingų lygių, taip skatinant spontanišką socialinę sąveiką. Šis

sprendinys kryptingai įgyvendina vadinamosios „tarpinės erdvės“ koncepc iją, kurioje bendruomenę jungiančiu veiksniu tampa ne atskiri privatūs kambariai, bet atviros, tarpusavyje susietos jungiamosios zonos.

2.5.2 OODI CENTRINĖ BIBLIOTEKA

ARCHITEKTAI: ALA Architects

VIETA: Helsinkis, Suomija

METAI: 2018

A. SOCIALINIAI ASPEKTAI

A.1 OBJEKTO PASKIRTIS

18 pav. Oodi priekinis fasadas . Šaltinis: Uusheimo , T.

Tai centrinė miesto biblioteka, tačiau savo funkcine struktūra ji veikia kaip daugiafunkcis centras, integruojantis kino teatro erdves, naujųjų technologijų dirbtuves, siuvimo ir meistravimo patalpas,

garso įrašų, fotografijos bei vaizdo studijas, kompiuterinių žaidimų erdves ir kitas įvairioms veikloms skirtas zonas (žr. 18 pav.).

A.2 SOCIALINĖ SVARBA

Oodi biblioteka prisideda prie socialinės atskirties mažinimo, nes yra nemokama ir atvira visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, pajamų lygio, kilmės ar išsilavinimo. Tokiu būdu sudaromos sąlygos gyventojams naudotis švietimo, kultūrinėmis ir saviraiškos gal imybėmis.

B. URBANISTINIAI ASPEKTAI

B.1 OBJEKTO VIETA URBANISTINIAME KONTEKSTE

Objektas įsikūręs miesto centre, greta Suomijos parlamento. Aplink pastatą dominuoja kiti reikšmingi, masyvūs viešosios paskirties objektai, tarp jų – koncertų salė, centrinė geležinkelio stotis, administraciniai pastatai ir kt. Dėl artimos kaimynystės su centrine stotimi susisiekimas su visomis miesto dalimis yra itin patogus, ypač viešuoju transportu ir dviračiais. Ši teritorija formuoja intensyviai naudojamą miesto šerdį. Nepaisant tankaus užstatymo ir didelio urbanistinio aktyvumo, priešais biblioteką y ra suformuotos žaliosios erdvės, kurios suteikia viešajai erdvei jaukumo ir mažina urbanistinio konteksto intensyvumą.

B.2

OBJEKTO RYŠIO SU APLINKA POBŪDIS

Objektas yra apsuptas kitų masyvių pastatų, todėl projektuojamas analogiško mastelio. Viena pagrindinių projekto idėjų – sukurti pastatą, kuris greta parlamentinio pastato, simboliškai atstovaujančio valdžios institucijoms, reprezentuotų visuomenę, demokra tijos principus, aktyvų pilietiškumą ir saviraiškos laisvę (Bugés, 2019).

Urbanistiniu požiūriu reikšminga ir tai, kad dėl intensyvaus žmonių judėjimo pirmasis aukštas suprojektuotas lengvai pasiekiamas iš visų pastato pusių ir praeinamas per vidų. Pastata s orientuotas palei gatvę, taip nuosekliai tęsiant perimetrinio gatvės užstatymo struktūrą, būdingą aplinkiniams pastatams.

C. ARCHITEKTŪRINIAI MENINIAI ASPEKTAI

C.1 OBJEKTO FUNKCINIS SPRENDIMAS

C.1.1 GEN. PLANAS

Pastatas sklype orientuotas rytinėje dalyje ir išlaiko perimetrinio užstatymo struktūrą gatvės atžvilgiu. Vakarinėje sklypo dalyje, kur suformuotas pagrindinis pastato įėjimas, įrengta didelė betoninių trinkelių aikštė, o šiaurinėje dalyje –

žaliosios piev os su integruotomis krepšinio ir vaikų žaidimų aikštelėmis. Visame sklype numatyti mažosios architektūros elementai, tokie kaip suoliukai, šiukšliadėžės ir kt.

C.1.2 PASTATO PLANO STRUKT ŪRA

Pastatą sudaro trys antžeminiai aukštai ir vienas požeminis, skirtas techninėms patalpoms. Funkcinė struktūra formuojama taip, kad pirmasis aukštas veikia kaip didelė viešoji erdvė – fojė, renginių salė ir kino teatro salė, pasižyminti atvirumu ir erdviniu lengvumu. Antrajame aukšte sutelktos kūrybinės dirbtuvės, studijos, žaidimų erdvės ir kitos su technologijomis bei aktyvia veikla susijusios funkcijos. Tai intensyviausiai naudojamas pastato aukštas, apjungiantis įvairias programas ir kartu prisitaikantis prie skirtingų jų poreikių, formuojant tiek viešas, tiek labiau privačias zonas (žr. 19 pav.).

19pav. Oodi antro aukšto planas . Šaltinis: ALA Architects

Trečiasis aukštas skirtas bibliotekos erdvei, kuriai būdingas kylančio grindinio sprendinys, didelės stiklinės vitrinos ir banguojanti stogo forma. Iš šio aukšto atsiveria vaizdai į miesto panoramą, taip pat įrengtas erdvus balkonas, kuriame šiltuoju metų laiku gali vykti renginiai.

Pastate įrengtos kelios laiptinės, iš kurių viena – apvali, jungiamoji ir akcentinė. Ji veikia ne tik kaip vertikalus ryšys, bet ir kaip meninė instaliacija – ant jos paviršių

pateikiami užrašai, nurodantys bibliotekos atvirumą skirtingoms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, „vaikams“, „svečiams“, „migrantams“ ir kt. (Karvonen, 2018).

C.2 OBJEKTO MENINIS SPRENDIMAS

C.2.1 KOMPOZICINIO SPRENDIMO YPATUMAI

Architektūrinį mastelį formuoja aplinkiniai pastatai, tačiau pagrindinis konceptas ir architektūrinė idėja grindžiami bibliotekos, kaip simbolinio tilto, metafora. Pastatą „laiko“ dvi masyvios arkos: pirmasis aukštas veikia kaip aktyvi, lengvai pereinama v iešoji erdvė, vidurinė dalis suvokiama kaip masyvi „tilto“ konstrukcija, kurioje telkiamos pagrindinės veiklos ir funkcijos, o visumą vainikuoja vadinamoji „dangaus biblioteka“ – viršutinis aukštas, pasižymintis dideliu stiklo kiekiu, permatomumu ir banguo jančia stogo forma, asocijuojama su dangaus motyvu (Bugés, 2019). Pastatas taip pat siekia sušvelninti urbanistinį kontekstą naudojant medinį fasadą, kuris kuria jaukesnę aplinką intensyvioje miesto centro erdvėje.

C.2.2 STILINIAI

YPATUMAI

Tai šiuolaikinės moderniosios architektūros objektas, pasižymintis skulptūrišku tūriu, kurį formuoja ne tik banguojantis stogas, bet ir dinamiškai modeliuoti pastato fasadai. Architektūrinė raiška atskleidžia ryškų skandinavišką kontekstą, ypač per gausų m edienos panaudojimą, kuris būdingas vietinei architektūros tradicijai.

Nepaisant visuomeninės paskirties ir centrinės miesto vietos, pastatas pasižymi vizualiniu lengvumu, kurį sustiprina dideli stiklo plotai ir jų kuriamas skaidrumo įspūdis.

C.2.3 SEMANTI ŠKUMO, PSICHOLOGINIO VEIKIMO ASPEKTAI

Stiprioji objekto savybė – gebėjimas integruoti skirtingo pobūdžio erdves ir formuoti platų erdvinį spektrą – nuo didelių, atvirų bendruomeniškumą skatinančių zonų iki mažesnių, buitinio komforto ( angl. domesticated ) erdvių. Šios kontrastuojančios erdvės varijuoja nuo triukšmingų, energingų iki kontempliatyvios ramybės aplinkų, taip sudarant sąlygas skirtingiems naudojimo scenarijams ir vartotojų poreikiams (Mady & Hewidy, 2025).

C.3 OBJEKTO MATERIALINĖ STRUKTŪRA

C.3.1 MEDŽIAGINIS - KONSTRUKCINIS SPRENDIMAS

Tai ne tik kompozicinis, bet ir konstrukcinis sprendinys – vadinamojo „gyvo tilto“ principo taikymas. Pastato konstrukcinė sistema primena tiltą, nes tūris laikomas dviejų masyvių plieninių arkų, leidžiančių suformuoti apatinę įėjimo erdvę be atraminių kol onų (Bugés, 2019). Pagrindinės naudojamos medžiagos – medis (suomiška eglė), plienas ir stiklas.

C.3.2 IN ŽINERINIS - TECHNINIS APRŪPINIMAS

Techninis pastato aprūpinimas suprojektuotas racionaliai ir funkciškai.

Pagrindinis įėjimas orientuotas į vakarinę sklypo pusę, o rytinė pastato dalis, formuojanti perimetrinį užstatymą, ribojasi su gatve ir naudojama techniniam bei aptarnavimo patekimui. Toks sprendinys sudaro palankias sąlygas aptarnavimo srautų organizavimui.

D. TVARUMĄ DIDINANTYS ASPEKTAI

D.1 TECHNOLOGINIO TVARUMO ASPEKTAI

Objektas pagal Europos Sąjungos standartus klasifikuojamas kaip beveik nulinės energijos pastatas ( angl. nearly zero - energy building ), o tai reiškia, kad

didžioji dalis pastato energijos poreikio tenkinama iš atsinaujinančių energijos šaltinių (ALA, n.d.). Siekiant užtikrinti technologiškai tvarų pastato eksploatavimo procesą viso jo gyvavimo ciklo metu, pasitelktos papildomos inžineri nės priemonės, tarp jų – BIM metodologija, taikyta tiek projektavimo etape, tiek tikrinant pastato konstrukcijų suderinamumą , o vėliau ir nuolatinei pastato priežiūrai (Bugés, 2019).

Taip pat naudojamos vietinės statybinės medžiagos, kurios leidžia sumažinti transportavimo atstumus ir su tuo susijusį poveikį aplinkai statybos metu.

D.2 SOCIALINIO TVARUMO ASPEKTAI

D.2.1

PRIEINAMUMAS IR UNIVERSALUS DIZAINAS

Oodi biblioteka, kaip demokratiška ir visiems prieinama viešoji erdvė, pasižymi gausiomis universalaus dizaino apraiškomis. Pastate sudarytos sąlygos patogiam judėjimui tiek laiptais, tiek liftais, užtikrinant prieinamumą asmenims su judėjimo negalia, tėva ms su vaikų vežimėliais ir kitiems lankytojams. Universalaus dizaino reikalavimai čia netampa architektūrin ę raišk ą ribojančiu veiksniu – priešingai, projektuojant neatsisakoma ambicingų sprendinių, tokių kaip amfiteatrinės pakopos trečiajame aukšte, o ram pos integruojamos kaip pilnavertė erdvinės kompozicijos dalis (žr. 20 pav.)

Pastato grindyse įrengti taktiliniai takai, palengvinantys orientaciją regėjimo negalią turintiems asmenims, taip pat įrengti informaciniai stendai su Brailio raštu (Oodi Helsinki, n.d.). Atsižvelgiant į įvairaus amžiaus lankytojus, įskaitant vaikus, knygų lentynos projektuotos ne itin aukštos, sudarant galimybes visiems naudotojams savarankiškai pasiekti leidinius. Be to, įrengti stalai su reguliuojamo aukščio stalviršiais, leidžiantys

prisitaikyti prie skirtingų individualių poreikių.

D.2.2 ERDVIŲ

DAUGIAFUNKCIŠKUMAS

„Gyvojo tilto“ konstrukcinis sprendinys, leidžiantis suformuoti pirmąjį aukštą be atraminių kolonų, sukuria apie

21pav. ,,Maijansali ” renginių erdvė . Šaltinis: Oodi Helsinki

100 metrų ilgio atvirą erdvę, pasižyminčią dideliu transformavimo potencialu. Tokia konstrukcinė schema suteikia galimybę šią erdvę lanksčiai skaidyti, pertvarkyti ir pritaikyti skirtingiems naudojimo scenarijams. Be to, pastate įrengta 240 m² ploto

universali salė „Maijansali“, kuri gali būti transformuojama pagal poreikį – nuo konferencijų iki įvairių renginių (žr. 21 pav.). Šioje erdvėje įrengti ištraukiami amfiteatriniai laiptai, taip pat integruotos užkulisių patalpos, leidžiančios užtikrinti funkcinį universalumą (Oodi Helsinki, n.d.).

D.2.3

ERDVĖS

BENDRUOMENIŠKUMO

22 pav. Slaptas skaitymo kambarys . Šaltinis: Uusheimo , T.

Oodi bibliotekoje formuojamas platus bendruomeniškumo erdvių spektras, apimantis tiek formalias, tiek neformalias, triukšmingas ir tylias, viešas ir labiau privačias erdves. Toks erdvinės pasiūlos įvairumas sudaro sąlygas skirtingų poreikių ir amžiaus grupių la nkytojams rasti jiems tinkamas naudojimosi formas. Pastate įrengti tylūs darbo kambariai, taip pat darbo vietos viešesnėse, aktyvesnėse zonose – prie stalų ar minkštasuolių. Numatyti ir laiptiniai sprendiniai, leidžiantys neformalų, labiau privatų sėdėjimą .

Bendruomeniškumo erdvės papildomos ir nuotykio elementais – šalia trečiojo aukšto amfiteatro įrengtos vadinamosios „slaptos durys“ už knygų spintos, vedančios vaikus į visiškai minkštą, jaukią erdvę, skirtą poilsiui ir žaidimui (Oodi Helsinki, n.d.) (žr. 22 pav.) . Tokiu būdu kuriamos žmogiško mastelio „nišos“, kurios suteikia jaukumo ir privatumo pojūtį net ir itin didelio mastelio pastate.

23 pav. Neformalaus sedėjimo laiptai. Šaltinis: Uusheimo , T.

Projekte kryptingai siekiama formuoti kuo įvairesnes ir patrauklesnes erdves, maksimaliai išnaudojant vadinamųjų „ tarpinių erdvių “ potencialą. Tai atsispindi laiptinėse ir tarp konstrukcijų formuojamose erdvėse, kurios nėra griežtai priskirtos konkrečiai funkcijai, tačiau skatina neformalų buvimą, susitikimus ir spontanišką bendravimą (žr. 2 3 pav.) .

2.5.3

OSDORPO JAUNIMO CENTRAS

ARCHITEKTAI: Atelier Kempe Thill

VIETA: Amsterdamas, Nyderlandai

METAI: 2011

A. SOCIALINIAI ASPEKTAI

A.1 OBJEKTO PASKIRTIS

Tai jaunimo centras.

A.2 SOCIALINĖ SVARBA

Nors objektas nėra didelio mastelio, jis itin socialiai reikšmingas , nes yra realizuotas Osdorp o rajone, kuris yra žinomas kaip imigrantų bendruomenių gyvenamoji teritorija ir anksčiau susidūrė su padidėjusiu nusikalstamumu (Good Migrations, n.d.). Šis centras tapo nedidele, tačiau svarbia viešąja erdve jaunimo susibūrimui ir aktyvinimui, prisidedančia prie socialinės integracijos ir bendruo menės stiprinimo (žr. 24 pav.) .

B. URBANISTINIAI ASPEKTAI

B.1 OBJEKTO VIETA URBANISTINIAME KONTEKSTE

24 pav. Osdorp o jaunimo centras. Šaltinis: Schwarz, U.

Objektas įkurtas viename kraštutinių Amsterdamo miesto rajonų. Nors geografinis atstumas iki miesto centro nėra didelis ir siekia apie 8,3 km, faktinis susisiekimas yra ribotas dėl nepalankios transporto infrastruktūros. Dviračiu miesto centras pasiekiamas maždaug per 30 minučių, pėsčiomis – per 2 valandas, viešuoju transportu – per maždaug 40 minučių, o automobiliu – apie 30 minučių. Tai išryškina poreikį vietinėms, pačiame rajone įkurtoms jaunimui skirtoms erdvėms.

Aplink objektą vyrauja perimetrinis užstatymas, o pats pastatas realizuotas greta didelio ,,žaliojo koridoriaus ’’. Gretimų pastatų funkcijos apima švietimo, apgyvendinimo ir gyvenamąją paskirtį – netoliese yra mokykla, viešbutis ir daugiabučiai gyvenamieji namai.

B.2 OBJEKTO RYŠIO SU APLINKA POBŪDIS

Nors pastato minimalistinė ir santūri architektūrinė raiška skiriasi nuo aplinkinių daugiabučių ir kitų pastatų, objektas nesiekia vizualinio dominavimo. Tūrinė struktūra yra nuosaiki – pastatas nėra išryškintas masteliu, yra palyginti žemas ir artimas apl inkinių medžių aukščiui. Naudojamos medžiagos parinktos paprastos ir santūrios. Pastatas iš visų pusių apsuptas medžių, todėl jo architektūrinė raiška subtiliai įsilieja į aplinkinį kontekstą.

C. ARCHITEKTŪRINIAI MENINIAI ASPEKTAI

C.1 OBJEKTO FUNKCINIS SPRENDIMAS

C.1.1 GEN. PLANAS

Pastatas atitrauktas nuo pagrindinės gatvės ir orientuotas arčiau mažesnio intensyvumo gatvės, prie kurios numatytas automobilių parkavimas, aptarnaujantis gretimus daugiabučius. Aplink pastatą suformuoti betoninių trinkelių pėsčiųjų takai, išlaikant didel ę dalį teritorijos apželdintą medžiais ir želdiniais .

C.1.2 PASTATO PLANO STRUKT ŪRA

Kadangi pastato plotas siekia vos 150 m² (ArchDaily, 2012), jo funkcinė programa yra santykinai ribota. Pirmąjį aukštą sudaro pagrindinės utilitarinės patalpos: du sanitariniai mazgai, virtuvėlė, du sandėliavimo kambariai, registratūros zona ir fojė.

Iš pi rmojo aukšto numatytos dvi laiptinės, vedančios į antrąjį aukštą (žr. 25 pav.) .

Antrąjį aukštą sudaro du koridoriai ir viena didelė daugiafunkcė erdvė su dviem nišomis, skirtomis technologinei įrangai ir sulankstomiems baldams. Šis aukštas gali būti transformuojamas – didelė salė, naudojant išskleidžiamas pertvaras, gali būti padalijama į dvi mažesnes erdves (žr. 26 pav.)

25 pav. Pirmo auk što planas . Šaltinis: Atelier Kempe Thill .

26 pav. Antro aukšto planas. Šaltinis: Atelier Kempe Thill

C.2 OBJEKTO MENINIS SPRENDIMAS

C.2.1 KOMPOZICINIO SPRENDIMO YPATUMAI

Minimalistinis ir lakoniškas pastato tūris suskaidytas į dvi dalis, jungiančias dvi iš esmės priešingas architektūrines koncepcijas – skaidrumą ir hermetiškumą, t. y. atvirumą ir uždarumą. Pirmojo aukšto erdvė suformuota iš keturių stiklo plokštumų, todėl pasižymi visišku vizualiniu skaidrumu. Ši erdvė, dėl savo atvirumo, tarsi pratęsia gatvės erdvę ir funkcionuoja kaip „viešoji svetainė “ (Atelier Kempe Thill, n.d.).

Architektų sąmoningas siekis buvo užtikrinti, kad pro pastatą persimatytų medžių

lajos ir tai taptų architektūrinės kompozicijos dalimi.

Antrasis aukštas formuojamas kaip priešprieša – jis visiškai uždaras, be šoninių langų, natūrali šviesa patenka tik per stoglangius. Siekiant išvengti erdvinio spaudimo pojūčio, čia projektuotos didesnio aukščio lubos. Ši erdvė veikia kaip savotiška „ramybės dėžė“ įvairialypiame ir dinamiškame rajono kontekste.

Atsižvelgiant į nedidelį pastato mastelį, kiekvienas architektūrinis sprendinys apgalvotas itin detaliai ir įgyja reikšmingą vaidmenį bendroje pastato koncepcijoje.

C.2.2 STILINIAI YPATUMAI

Pastatui būdinga minimalistinė spalvinė gama, paremta pilkšvais, baltais ir kitais neutraliais tonais. Ryškesnė architektūrinė išraiška suteikiama vadinamajam „uždarajam“ tūriui – jo fasadas dengtas poliuretano purškiama danga, kuri atlieka termoizoliacinę funkciją ir kartu sukuria šiurkščią, išraiškingą paviršiaus tekstūrą (Kim, 2011). Interjero sprendiniai taip pat grindžiami paprastumo ir vizualinio švarumo principais: naudojamos didelės langų plokšt ums su minimalia skaidymo struktūra, tamsinti, smulkaus profilio konstrukciniai elementai ir kiti santūrūs architektūriniai akcentai.

C.2.3 SEMANTI ŠKUMO, PSICHOLOGINIO VEIKIMO ASPEKTAI

27 pav. Pirmo aukšto interjeras. Šaltinis: Schwarz, U.

Kompoziciniai sprendimai lemia skirtingą erdvinį ir psichologinį poveikį pastato viduje. Pirmasis aukštas, būdamas visiškai atviras ir vizualiai skaidrus, skatina dialogą, bendrystę ir socialinę sąveiką. Antrasis aukštas, priešingai, formuojamas kaip uždar esnė erdvė, orientuota į susikaupimą ir ramesnę veiklą. Nors ši erdvė yra ,,hermetiška‘‘, ji nesukuria slegiančios atmosferos dėl šviesios spalvinės gamos ir natūralios šviesos, patenkančios per stoglangius (Kim, 2011). Tokiu būdu pirmasis aukštas suvokiam as kaip vieša, bendruomeniška erdvė, o antrasis – kaip saugi ir labiau introspektyvi aplinka (žr. 27 pav.).

C.3 OBJEKTO MATERIALINĖ STRUKTŪRA

C.3.1 MEDŽIAGINIS - KONSTRUKCINIS SPRENDIMAS

Pastato konstrukcinę sistemą sudaro plieninis karkasas, kurio keturios pagrindinės kolonos leidžia fasadą dengti stiklo plokštėmis ir formuoti vizualinio lengvumo įspūdį. Dominuojančios naudojamos medžiagos – plienas, stiklas, betonas, silikatinės plytos i r poliuretano purškiama danga.

C.3.2 IN ŽINERINIS - TECHNINIS APRŪPINIMAS

Pastatą gana lengva aptarnauti, nes jis įsikūręs šalia automobilių stovėjimo vietų. Pagrindinė inžinerinio aptarnavimo patalpa įrengta viename iš sandėlių pirmajame aukšte.

D. TVARUMĄ DIDINANTYS ASPEKTAI

D.1 TECHNOLOGINIO TVARUMO ASPEKTAI

Dėl pastato nedidelio mastelio ir riboto biudžeto pasirinkti inžineriniai ir medžiagiškumo sprendiniai yra gana paprasti ir nėra itin tvarūs. Praėjus maždaug 15 metų nuo pastato įgyvendinimo, poliuretano purškiama danga ant fasado yra stipriai nusidėvėjusi ir reikalauja keitimo, o tai atskleidžia ribotą pastato gyvavimo ciklo tvarumą, kai vėl tenka pasitelkti naujus išteklius ir renovacijos procesus. Šiuo metu siūlomos alternatyvos, pavyzdžiui, antrojo aukšto apdaila mediena, kuri

28 pav. Laiptinė su keltuvu. Šaltinis: Schwarz, U.

galėtų užtikrinti tvaresnį sprendinį (Menegon Nossig, Mustafa, Mohammed & Wessels, 2021).

D.2 SOCIALINIO TVARUMO ASPEKTAI

D.2.1

PRIEINAMUMAS IR UNIVERSALUS DIZAINAS

Pastatas pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia – viena iš laiptinių praplatinta, joje įrengtas keltuvas (žr. 28 pav.) . Pastato paprasta erdvinė struktūra leidžia lengvai orientuotis pastato viduje.

D.2.2 ERDVIŲ DAUGIAFUNKCIŠKUMAS

Poreikis prisitaikyti prie riboto biudžeto ir nedidelio pastato ploto skatina ieškoti sprendinių, leidžiančių maksimaliai išnaudoti objekto potencialą. Siekiant sudaryti kuo daugiau skirtingų pastato naudojimo galimybių, pagrindinė antrojo aukšto salė suprojektuota su stumdoma pertvara, kuri prireikus leidžia erdvę padalyti į dvi mažesnes (žr. 29 pav.) . Toks sprendinys prisideda prie socialinio tvarumo, nes suteikia galimybę erdves lanksčiai pritaikyti bendruomenės poreikiams.

D.2.3 BENDRUOMENIŠKUMO ERDVĖS

29 pav. Multifunkcė sale. Šaltinis: Schwarz, U

Kadangi pastatas yra nedidelio mastelio, jame neformuojamos atskiros bendruomeniškumo erdvės, tokios kaip amfiteatriniai laiptai ar sėdėjimui skirtos „nišos“. Projektuojant prioritetas teikiamas kompaktiškoms, kuo universalesnėms erdvėms, galinčioms atlikt i kelias funkcijas, todėl tam skirti papildomi erdviniai elementai nėra numatyti.

2.5.4

BOGORO KŪRYBIŠKUMO CENTRAS

ARCHITEKTAI: Local Architecture Bureau

VIETA: Bogoras, Indonezija

METAI: 2021

A. SOCIALINIAI ASPEKTAI

A.1 OBJEKTO PASKIRTIS

Tai kūrybikškumo centras (žr. 30 pav.) .

A.2 SOCIALINĖ SVARBA

pav. K ūrybiškumo centras . Šaltinis: Dwitomo, D.

Šis objektas atlieka dvi esmines funkcijas. Pirma, jis veikia kaip socialinis katalizatorius (L - A- B, n.d.), įgalinantis jaunimą, skatinantis bendruomenės telkimąsi, kūrybą ir idėjų mainus. Antra, pastatas atlieka ir kultūrinę funkciją – pastatytas kultūros paveldo teritorijoje, jis prisideda prie bendruomenės ryšio su vietos istorija ir tapatybe stiprinimo (C3globe, n.d.).

B. URBANISTINIAI ASPEKTAI

B.1 OBJEKTO VIETA URBANISTINIAME KONTEKSTE

Objektas įgyvendintas Bogoro miesto centre, greta reikšmingų miesto institucijų, tarp jų – Indonezijos prezidento rūmų. Toks vietos pasirinkimas yra sąmoningas, siekiant užtikrinti gerą objekto pasiekiamumą - pastatas įsikūręs šalia aktyvios gatvės. Sklypo urbanistinė situacija yra išskirtinė ir dėl to, kad ši vieta žymi ribą tarp miesto ir gamtos: viena teritorijos pusė ribojasi su tankiu miesto užstatymu, o kita – su Bogoro botanikos sodu.

Taip pat svarbu paminėti, kad objektas realizuotas kultūros paveldo teritorijoje, kurioje stovi apie 200 metų senumo olandų kolonijinis pastatas, anksčiau naudotas administracinėms reikmėms. Dėl šios priežasties naujasis objektas privalo atliepti miesto, g amtin į ir kultūrin į kontekst us.

B.2 OBJEKTO RYŠIO SU APLINKA POBŪDIS

Objektas siekia santūraus santykio su aplinkiniu kontekstu – architektūrinė raiška sąmoningai formuojama kaip rami ir neprovokuojanti (C3globe, n.d.), tačiau kartu pastatas kuriamas ir taip, kad veiktų kaip atpažįstamas architektūrinis akcentas.

C. ARCHITEKTŪRINIAI MENINIAI ASPEKTAI

C.1 OBJEKTO FUNKCINIS SPRENDIMAS

C.1.1 GEN. PLANAS

Pastatas projektuojamas atliepiant teritorijoje jau susiformavusias dinamines linijas – jo tūris komponuojamas C forma, atsigręžiant į senus medžius ir istorinį pastatą, tarsi juos apglėbiant ir užpildant sklypo pakraščius, tačiau nesiekiant dominuoti apli nkoje (L - A- B, n.d.). Aplink pastatą suformuota aikštė, kuri nėra kuriama kaip vientisa kietos dangos erdvė, bet formuojama kaip jautriai į gamtinį kontekstą įsiliejanti zona. Aikštės grindinį sudaro betono plokščių ir natūralių žaliųjų plotų derinys, integ ruojantis ir esamus brandžius medžius. Ši lauko aikštė tampa beveik pastato dalimi, nes pastatas yra lengvai praeinamas skersai ir itin atviras, todėl sąmoningai išnyksta aiški riba tarp vidaus ir lauko erdvių.

C.1.2 PASTATO PLANO STRUKT ŪRA

31pav. Pastato planas Šaltinis: L - A- B. 32 pav. Pastato schema. Šaltinis: L - A- B.

Pastatą sudaro skirtingoms veikloms skirtos erdvės, sujungtos bendra konstrukcine sistema ir jas jungiančiu stogu. Šiltos Indonezijos klimatinės sąlygos leidžia pastatą projektuoti kaip visiškai neuždarytą, prapučiamą struktūrą.

Formuojamos vidinės erdvės, erdvės po stogu ir atviros lauko zonos, todėl riba tarp pastato vidaus ir išorės beveik išnyksta. Dėl

tokio atviro pobūdžio judėjimas pastate yra laisva s ir dinamiškas – galima rinktis judėti po pastoge arba atviromis lauko erdvėmis (žr. 31- 33 pav.).

33 pav. Medžiagiškumas Šaltinis: Dwitomo, D.

Pastatas turi vieną pagrindinį aukštą, tačiau kaikurie formuojami tūriai, kuriuose vykdomiems užsiėmimams nereikia didelio patalpų aukščio – skaidomi į pagrindinį ir antr esolinį aukštą, į kurį patenkama atskirais laiptais. Tose erdvėse įrengtos administracinės darbo erdvės.

C.2 OBJEKTO MENINIS SPRENDIMAS

C.2.1 KOMPOZICINIO SPRENDIMO YPATUMAI

Siekiant natūraliai įsilieti į gamtinį kontekstą ir parko zoną, objektas projektuojamas kaip keli atskiri tūriai, sujungti bendru stogu. Kad kompozicija nebūtų monotoniška, skirtingoms veikloms skirti tūriai išdėstyti dinamiškai, varijuojant jų dydžiais, i lgiais ir formomis – vienas iš tūrių suformuotas ritinio pavidalu.

C.2.2 STILINIAI YPATUMAI

Siekiant neišsiskirti iš aplinkinio konteksto ir derėti prie esamo šviesaus kultūros paveldo pastato, naujasis objektas projektuojamas šviesus, naudojant paprastas ir lengvai atpažįstamas medžiagas – plieną, betoną, medį ir stiklą. Sienos dengiamos balto t inko apdaila. Pastatas kuriamas kaip savotiška „tuščia drobė“, kuriai gyvybės, spalvų ir prasmės suteikia pati bendruomenė ir jos kūrybinė veikla (C3globe, n.d.). Architektūrinės inspiracijos semiamasi iš olandų kolonijinės architektūros, būdingos šiai kul tūros paveldo teritorijai (L - A- B, n.d.).

C.2.3 SEMANTI ŠKUMO, PSICHOLOGINIO VEIKIMO ASPEKTAI

Pačių architektų teigimu, projektuojant siekta sukurti „ramybės“ ir „tylos“ architektūrą, kuri mažintų stresą ir skatintų socialinę bendrystę (C3globe, n.d.).

Želdynų integravimas į architektūrinę kompoziciją bei pasirinktas „tuščios drobės“

konceptas form uoja aplinką, palankią atsipalaidavimui ir susikaupimui, sudarančią sąlygas menininkams koncentruotis į kūrybinę veiklą.

Naujos, aktyvios kūrybinės erdvės formavimas bendruomenei tampa dialogu tarp esamo kultūros paveldo objekto ir šiuolaikinės kūrybinės raiškos. Vietos istorinis kontekstas suteikia aplinkai tęstinumo ir tapatybės pagrindą, o kūrybinis centras atveria galimy bes naujoms veikloms, bendruomenės augimui ir kultūriniam vystymuisi.

C.3 OBJEKTO MATERIALINĖ STRUKTŪRA

C.3.1 MEDŽIAGINIS - KONSTRUKCINIS SPRENDIMAS

Pastato karkasą sudaro plieninė konstrukcija, o stogui naudojamas „LYSAGHT®

LOCKED SEAM®“ profilis, pasižymintis atsparumu ekstremalioms oro sąlygoms

(Bluescope, n.d.). Atsižvelgiant į Indonezijai būdingas intensyvias liūtis, ypatingas dėmesys skirtas ir akustinio komforto užtikrinimui.

C.3.2 IN ŽINERINIS - TECHNINIS APRŪPINIMAS

Inžinerinis ir techninis pastato aptarnavimas organizuojamas per pagrindinį įvažiavimą, orientuotą į aktyvią miesto gatvę. Kadangi sklypas turi vienintelį privažiavimą, o gretimos teritorijos yra tankiai užstatytos gyvenamaisiais pastatais, alternatyvių te chninio aptarnavimo sprendinių įrengti nėra galimybės.

TVARUMĄ DIDINANTYS ASPEKTAI

D.1 TECHNOLOGINIO TVARUMO ASPEKTAI

Pastato technologinė ir ekologinė tvarumo sistema labiau grindžiama ne aktyvių technologijų, tokių kaip saulės elektrinės, taikymu, bet pasyvaus energinio efektyvumo priemonėmis. Viena iš priemonių - natūrali ventiliacija , kuri leidžia sumažinti mechaninio vėdinimo poreikį ir taip prisideda prie bendro pastato tvarumo.

D.2 SOCIALINIO TVARUMO ASPEKTAI

D.2.1 PRIEINAMUMAS IR UNIVERSALUS DIZAINAS

Kadangi didžioji dalis

pastato suformuota

viename aukšte, judėjimas

asmenims su judėjimo

negalia čia yra pakankamai patogus, taip pat plane numatyti neįgaliesiems pritaikyti sanitariniai mazgai. Vis dėlto antruosiuose lygiuose, kurie įrengti keliuose atskiruose tūriuose, prieinamumas

34 pav. Aik štė renginio metu Šaltinis: Rekabogor.

asmenims su judėjimo negalia nėra užtikrintas. Be to, lauko erdvėse naudojamos ažūrinės betoninės plytelės nėra tinkamiausias sprendinys judėjimui neįgaliojo vežimėliu.

D.2.2 ERDVIŲ DAUGIAFUNKCIŠKUMAS

Kadangi pastatas suprojektuotas kaip atvira ir lanksti struktūra, jame formuojamos įvairios daugiafunkcės erdvės, kurios prireikus gali būti pritaikomos ekspozicijoms, galerijoms ar laikinoms kioskų ir stalų vietoms po stogu, kaip matyti iš vieno vykusio r enginio dokumentacijos. Taip pat aktyviai įveiklinamas vidinis kiemas ir jame augantys ilgaamžiai medžiai, kurie veikia kaip svarbus erdvę jaukinantis ir identitetą kuriantis elementas (žr. 34 pav.)

D.2.3 BENDRUOMENIŠKUMO ERDVĖS

Bendruomeniškumo erdve tampa beveik visas pastatas – išskyrus atskirus tūrius, skirtus konkrečioms veikloms, likusi pastato struktūra yra lengvai praeinama ir funkcionuoja kaip parko viešosios erdvės tąsa. Tokiu būdu sudaromos sąlygos lankytojams laisvai j udėti, bendrauti, keistis idėjomis ir pasirinkti jiems tinkamas buvimo vietas.

2.5.5 KŪRYBIŠKUMO CENTRAS ,,PRAGIEDRULIAI’’

ARCHITEKTAI: PUPA/Life over space

VIETA: Panevėžys, Lietuva

METAI: 2024

A. SOCIALINIAI ASPEKTAI

A.1 OBJEKTO PASKIRTIS

Tai jaunimo - kūrybiškumo centras su menininkų rezidencija (žr. 35 pav.).

A.2 SOCIALINĖ SVARBA

Šis kūrybiškumo centras veikia kaip vietos kūrybos ir kultūros židinys, įgalinantis jaunimą ir kitus kūrėjus, sudarantis sąlygas augti, kurti ir eksperimentuoti.

Objektas prisideda prie vietos bendruomenės socialinio ir kultūrinio mikroklimato stiprinimo, kartu palaikydamas miestelio gyvybingumą, ilgalaikės vertės kūrimą ir jo patrauklumo augimą platesniu – nacionaliniu ar net tarptautiniu – mastu. Tai erdvė, kurioje kūrėjai susitinka, mezga ryšius ir formuoja bendraminčių tinklus.

B. URBANISTINIAI ASPEKTAI

B.1 OBJEKTO VIETA URBANISTINIAME KONTEKSTE

Objektas yra miesto rytinėje pusėje, nuo miesto centro atitol ęs maždaug 1,2 km atstumu, tod ėl pėsčiomis yra pasiekiamas per 15 minu čių, automobiliu – 6 minutes.

Kūrybiškumo centras įsikūręs šalia vieno iš dviejų didžiausių Panėvežio

36 pav. Teritorijos fotografija i š drono. Šaltinis: Rakauskaitė , A.

miesto parkų – skaistakalnio parke (žr. 36 pav.) . Parkas ribojasi su šalia esama laisvo - planavimo pramonine zona ir soodybinio užstatymo gyvenamąja teritorija.

B.2 OBJEKTO RYŠIO SU APLINKA POBŪDIS

Objektas įgyvendintas teritorijoje, pasižyminčioje išskirtiniu gamtiniu kontekstu – netoliese teka Nevėžio upė, arčiau sklypo driekiasi Žagienio upelis, o teritorijoje gausu tankiai suaugusių ilgaamžių medžių. Kadangi projektas apima kultūros paveldo terit oriją, buvo atrestauruotas istorinis pastatas, o naujoji statyba sąmoningai pritaikyta prie esamo reljefo. Pastatas formuojamas taip, kad natūraliai įsilietų į aplinką ir nesiektų vizualinio dominavimo. Artėjant prie pagrindinio įėjimo naujosios statybos d alis beveik nepastebima ir atsiveria tik giliau įeinant į sklypo teritoriją.

C. ARCHITEKTŪRINIAI MENINIAI ASPEKTAI

C.1 OBJEKTO FUNKCINIS SPRENDIMAS

C.1.1 GEN. PLANAS

Sklype kiek įmanoma paliekamas natūralus gamtinis kontekstas, išsaugomi medžiai. Atlikus istorinę analizę – atkuriami buvę elementai tokie kaip sodas, rožynas, veikia bendruomenės daržas. Įrengiami takeliai susisiekimui su parku, medinės terasos prie naujo s statybos pastato su amfiteatriniais laiptais. Šalia terasų išlaikomos buvusio tvarto mūrinių sienų liekanos – kuriančios santyki tarp naujo ir seno (Statyba ir architektūra, 2024). Įrengiamas privažiavimas prie senojo pastato su nedidele automobilių stov ėjimo aikštelė, skirta daugiausia personalo poreikiams.

C.1.2 PASTATO PLANO STRUKT ŪRA

Projekto gyvos apžiūros metu, dalyvaujant objekto vadovei Gitai Laurinavičiūtei, nustatyta, kad atrestauruoto mūrinio antžeminio pastato plano struktūrą sudaro nedidelė rūbinė, fojė su administracijos zona, kūrybinės dirbtuvės / studija bei viena iš dviejų įrengtų nuomojamų menininkų rezidencijų. Pasak gidės, restauruojant pastatą buvo siekiama maksimaliai išlaikyti buvusios poeto Juozo ČerkesoBesparnio vilos vi dinę erdvinę struktūrą. Iš antžeminio aukšto požeminis lygis pasiekiamas tiek laiptais, tiek liftu, pritaikytu asmenims su judėjimo negalia.

Projekto požeminę dalį sudaro dinamiškas koridorius, kuris veikia ir kaip meno erdvė, pritaikyta renginiams (žr. 37 pav.) . Iš šio koridoriaus pasiekiamos kūrybinės dirbtuvės, antroji nuomojama menininkų rezidencija bei bendra susibūrimų erdvė. Visos patalpos, kurioms natūralus apšvietimas nėra būtinas, sąmoningai įrengiamos tose pastato dalyse, kurios remiasi į gruntą. Tuo t arpu reprezentacinės ir kūrybinės

erdvės projektuojamos su langais į terasų pusę, sudarant galimybę naudotis natūralia šviesa ir prirei kus veiklas perkelti į lauką, po išsikišančiu stogu, apsaugančiu nuo kritulių.

37 pav. Po žeminio/reljefe esančio plano brėžinys. Šaltinis: Pupa/Life over space

C.2 OBJEKTO MENINIS SPRENDIMAS

C.2.1 KOMPOZICINIO SPRENDIMO YPATUMAI

Kadangi teritorija priskiriama kultūros paveldui, siekiama formuoti subtilų ryšį tarp senojo ir naujojo pastato, kartu aiškiai išskiriant autentišką ir naujai statomą dalis. Šiam atskyrimui pasitelkiamos skirtingos medžiagos –istoriniame pastate išlaikomas mūras, o naujajame naudojamas betonas ir vitrininiai 38 pav. Seno –naujo konstrastas . Šaltinis: Panev ėžys NOW

stiklo sprendiniai. Jungiamuoju elementu tampa mediena, taikoma tiek interjero, tiek eksterjero sprendiniuose (žr. 38 pav.) .

Skirtis pabrėžiama ir tūrine bei formine raiška – autentiškam pastatui būdingos originalios, statiškos formos, o naujasis priestatas formuojamas lenktomis, dinamiškomis linijomis, kurios subtiliai įsilieja į gamtinį kontekstą.

C.2.2

STILINIAI YPATUMAI

Autentiškas pastatas – mūrinė sodyba, pasižyminti regioninės architektūros

bruožais, o naujoji intervencija atstovauja šiuolaikinei minimalistinei architektūrai. Naujo priestato medžiagos parinktos taip, kad natūraliai įsilietų į gamtinį kontekstą –naudoj ama daug medienos, taip pat pasirinkti tamsių tonų langų profiliai ir turėklai, kurie vizualiai susilieja su aplinka.

C.2.3

SEMANTI ŠKUMO, PSICHOLOGINIO VEIKIMO ASPEKTAI

Abi pastato dalys atlieka skirtingas, tačiau tarpusavyje

derančias funkcijas: pirmoji, išlaikiusi

užuominas apie buvusią sodybą, formuoja nostalgišką, beveik

muziejišką aurą, o naujoji priestato dalis kuria modernią ir su gamtine aplinka susietą atmosferą, nes pro langus atsiveria reljefo žemės vaizdas (žr. 39 pav.)

C.3 OBJEKTO MATERIALINĖ STRUKTŪRA

C.3.1 MEDŽIAGINIS - KONSTRUKCINIS SPRENDIMAS

Restauruotą pastatą sudaro tradicinė mūrinė konstrukcija, o naujajį –karkasinė, dalinai įkasta į žemę. Pagrindinės vyraujančios medžiagos – mūrinės plytos, betonas, medis, tamsus metalas.

C.3.2 IN ŽINERINIS - TECHNINIS APRŪPINIMAS

Kadangi teritorija priskiriama kultūros paveldo zonai ir pasižymi išskirtiniu gamtiniu kontekstu , pagrindinis techninis aprūpinimas numatomas prie pagrindinio

įėjimo, senojo pastato dalyje . Vis dėlto, esant poreikiui, galima naudotis ir įren gtais takeliai s, kuriais nusileidžiama iki naujos statybos erdvių.

TVARUMĄ

DIDINANTYS ASPEKTAI

D.1 TECHNOLOGINIO TVARUMO ASPEKTAI

Kadangi tai kultūros paveldo teritorija, technologiniai ir tvarumo aspektai šiame pastate vertinami per adaptacinio pakartotinio panaudojimo prizmę. Ekologine prasme siekiama kuo mažesnės intervencijos į natūralų gamtinį kontekstą.

D.2 SOCIALINIO TVARUMO ASPEKTAI

D.2.1 PRIEINAMUMAS IR UNIVERSALUS DIZAINAS

Kadangi teritorijoje yra kultūros paveldo istorinis pastatas, universalaus dizaino elementų integracija yra iš dalies apsunkinta. Šiame pastate sudaromos beveik visos sąlygos patogiam žmonių su negalia judėjimui, tačiau ne visais atvejais jos gali būti integruotos ir visiškai lygiavertės – patekimas į istorinį pastatą neįgaliesiems numatomas per kitą pastato šoną. Vis dėlto, nors neišvengta specializuotų sprendimų, žmonėms su negalia sudaryta galimybė laisvai judėti beveik visame pastate. Vienintelė nepasie kiama erdvė yra vienos iš menininkų rezidencijų antresolinis aukštas, kuriame lifto įrengti nebuvo galimybės siekiant išsaugoti istorinę pastato vidinę struktūrą.

Pastato judėjimo struktūra yra intuityvi ir nekomplikuota – pagrindinė cirkuliacija vyksta vienu ilgu koridoriumi, į kurį patenkama per pagrindinį įėjimą ir judama iki pastato galo, kur įrengta pagrindinė susibūrimų erdvė. Iš šio koridoriaus pasiekiamos vi sos papildomos patalpos.

D.2.2 ERDVIŲ DAUGIAFUNKCIŠKUMAS

Erdvių daugiafunkciškumas čia atsiskleidžia ne per stumdomas struktūras, bet per tokių erdvių formavimą, kurios gali būti lengvai pritaikomos skirtingoms paskirtims. Pavyzdžiui, šviesios dirbtuvės gali funkcionuoti ir kaip užtemdoma filmavimo ar montažo erdvė. Naujos

40 pav. Teatro užsiėmimas pagrindiniame koridoriuje. Šaltinis: Pragiedrėk

statybos priestato ilgas koridorius taip pat suvokiamas ne tik kaip ekspozicijų vieta, bet ir kaip erdvė paskaitoms, renginiams , šokio ir teatro edukacijoms ar kitiems bendruomeniniams veiklų scenarijams (žr. 40 pav.)

D.2.3 BENDRUOMENIŠKUMO ERDVĖS

Naujos statybos priestato gale numatoma bendruomeniškumo erdvė, kuri sąmoningai projektuojama kaip pagrindinis susibūrimų taškas. Vis dėlto bendruomeniškumo principas taikomas visame pastate – integruojamos sėdėjimo vietos, žaidimų stalai ir kita laisvalaikio infrastruktūra, sudar anti galimybę jaunimui leisti laiką skirtingose erdvėse pagal norą ar poreikį. Aiškiai apibrėžtos ir

funkciškai suformuotos tik dirbtuvių erdvės, o likusios patalpos veikia kaip atviros bendruomeninės erdvės (žr. 41 pav.) Pasak vadovės Gitos Laurinavičiūt ės, administracinė

funkcija taip pat nėra griežtai

lokalizuota – išskyrus administratorės

41pav. Bendruomenės erdvė . Šaltinis: Rakauskaitė, A.

stalą prie įėjimo, administracija neturi pastovios darbo vietos ir dirba tose pastato erdvėse, kurios pasirenkamos konkreči ą dieną .

2.6 ANALITIN ĖS TEORINĖS DALIES IŠVADOS

Apibendrinant galima teigti, kad šaltinių analizė ir analogų studija atskleidžia jaunimo centrų, kaip daugiasluoksnių architektūrinių ir socialinių objektų, reikšmę.

Veiksmingiausi šios tipologijos pastatai neapsiriboja vien jaunimo įgalinimo funkcija, bet taip pat prisideda prie platesnių urbanistinių, socialinių ir kultūrinių procesų –miesto mikroklimato gerinimo, socialinės įtampos mažinimo, politinių ar vertybinių žinučių perteikimo, naujos architektūrinės raiškos paieškų bei dialogo tarp seno ir naujo kūrimo per kultūros paveldo prizmę.

Socialinio tvarumo principai analizuot uose atvej uose yra vienaip ar kitaip visuomet taikomi, tačiau universalaus dizaino įgyvendinimas išlieka nevienodas ir ne visuomet visavertis . Tai dažniausiai lemia kultūros paveldo išsaugojimo prioritetai

Taip pat išryškėja, kad jaunimo centrų architektūroje itin svarbus ryšys su gamtiniu ir lauko kontekstu. Galimybė būti lauke, matyti gamtą ar turėti sklandų perėjimą tarp vidaus ir išorės erdvių yra reikšminga jaunimo emociniam gerbūviui, savarankiškumo ug dymui ir asmeniniam augimui. Dėl šios priežasties beveik visuose jaunimo centruose ar giminingos tipologijos pastatuose sąmoningai siekiama palaikyti ryšį su gamtiniu kontekstu – tiek per architektūrinius sprendinius, tiek per vietos parinkimą, sudarant są lygas gamtai tapti neatsiejama jaunimo kasdienės patirties ir bendruomeninės aplinkos dalimi.

Galima teigti, kad jaunimo centrų architektūra veikia kaip aktyvus socialinis įrankis, kuriame erdviniai sprendiniai tampa ne tik funkciniu, bet ir ugdomuoju veiksniu, formuojančiu atvirą, įtraukią ir saviraiškai palankią aplinką.

3. EKSPERIMENTIN Ė TIRIAMOJI DALIS

3.1INOVATYVIŲ SPRENDIMŲ VERTINIMAS

Inovacijas socialinėje architektūroje apibrėžti nėra paprasta, nes socialinė

dimensija architektūroje egzistavo visada – žmonės nuolat bendravo, naudojosi

erdvėmis ir jas interpretuodavo pagal savo poreikius. Todėl pats socialumo aspektas nėra naujas reišk inys. Vis dėlto istoriškai architektūra retai gimdavo iš socialinio lygmens kaip pamatinės projektavimo idėjos. Daugeliu atvejų socialiniai aspektai

būdavo antriniai – erdvės formuojamos pagal funkcinius, techninius ar estetinius kriterijus, o ne pagal tai , kaip jos bus patiriamos, naudojamos ir transformuojamos kasdienio gyvenimo metu.

Šiuolaikinėje architektūros praktikoje inovatyvumas vis dažniau slypi būtent

šiame požiūrio pasikeitime – kai architektūra pradedama formuoti nuo žmogaus

patirties, socialinės sąveikos ir bendruomeninių poreikių. Architektūra tampa ne apie uždaras patalpas ar koridorius, bet apie tai, kaip erdvės gali būti lanksčios, demokratiškos, prisitaikančios prie skirtingų naudotojų ir jų kintančių poreikių. Tokiu atveju socialinis aspektas nebėra papildomas sluoksnis, o tampa esmine idėja, iš kurios kyla architektūri niai sprendiniai.

Vienu iš svarbiausių šios krypties bruožų tampa vartotojo įtraukimas į projektavimo procesą. Projektuojant šokio salę, prasminga į dialogą įtraukti šokėjus, projektuojant muzikos erdves – muzikantus, nes būtent jie geriausiai supranta erdvės naudojimo niua nsus. Vartotojų įtraukimas į skirtingus projekto etapus – nuo planavimo iki eksplotacijos – leidžia kurti erdves, kurios realiai atliepia naudotojų lūkesčius ir poreikius (Babbar, n.d.).

Inovatyvus požiūris neapsiriboja vien projektavimo etapu. Vis dažniau kalbama ir apie vartotojų įtraukimą pastato eksploatacijos metu, kai architektūra sąmoningai paliekama atvira interpretacijai ir pokyčiams. Tai gali būti erdvės su transformuojamomis, st umdomomis sienomis, arba specialiai paliktos zonos menui, performansams, bendruomenės iniciatyvoms. Tokios erdvės ne tik leidžia pastatui kisti, bet ir skatina nuolatinį dialogą tarp architektūros ir jos naudotojų. Vienu iš ryškių tokio požiūrio pavyzdžių galima laikyti Londone esančią atnaujintą Tate Modern turbinų salę, kuri sąmoningai išlaikoma kaip atvira, nuolat besikeičianti

erdvė, pritaikoma įtraukiančiam menui, laikinosioms ekspozicijoms ir įvairioms kultūrinėms praktikoms. Šiuo atveju architektūra veikia ne kaip užbaigtas objektas, bet kaip platforma socialinei ir kultūrinei raiškai.

Apibendrinant galima teigti, kad inovacijos socialinėje architektūroje slypi ne naujų formų ar technologijų paieškoje, bet gebėjime įtraukti konkrečias naudotojų grupes, leisti erdvei gimti kartu su bendruomene ir kisti per laiką. Tokiu būdu architektūra į gyja tikrąją vertę – tampa atpažįstama, naudojama ir prasminga tiems, kam ji yra skirta.

3.2 EMPIRINIS TYRIMAS

3.2.1ĮVADAS

Siekiant suprojektuoti jaunimo centrą, kurio erdviniai sprendiniai atitiktų

bendruomenės lūkesčius, vienu reikšmingiausių projektavimo etapų tampa tiesioginis bendravimas su bendruomene, kasdien naudojančia neformalaus ugdymo

erdves. Vis dėlto pats jaunima s ne visuomet gali būti pakankamai nuoseklus ar išsamus informacijos šaltinis, todėl tyrime nuspręsta fokusuotis į kitą, su šiomis erdvėmis nuolat dirbančią grupę – jaunimo švietėjus ir įvairių neformalaus ugdymo

veiklų vedėjus.

Šie specialistai, remdamiesi praktine patirtimi, geba tiksliausiai įvardyti esamų erdvių privalumus, trūkumus bei jų tobulinimo kryptis. Dėl šios priežasties buvo pasirinktas apklausos metodas, kurio metu respondentams pateikti tiksliniai klausimai, susiję su jų veiklų erdviniais poreikiais, taip pat įvertinant socializacijos ir bendruomeniškumo aspektus.

3.2.2 BENDRINĖ INFORMACIJA

APKLAUSTIEJI

Tyrime dalyvavo 9 neformalaus ugdymo meninės srities užsiėmimų vedėjai, turintys ne mažesnę nei kelerių metų praktinę patirtį. Respondentų atranka buvo tikslinga – edukatorių kompetenciją ir legitimumą užtikrino tyrimo atlikėja, pasirinkdama asmenis, kurie realiai vykdo atitinkamas veiklas. Siekiant užtikrinti

tyrimo etikos principus, respondentų tapatybės buvo anonimizuotos, tikrieji vardai tyrime nenurodomi.

RESPONDENTŲ VEIKLOS SRITYS

Apklausos dalyviai atstovavo šioms neformalaus ugdymo veikloms: sportiniai ir šiuolaikiniai šokiai, kino dirbtuvės, vaizdo montažo dirbtuvės, teatro užsiėmimai, gitaros ir pianino pamokos, dizaino užsiėmimai bei tapyba.

TYRIMO ATLIKIMO FORMA

Apklausos buvo išsiųstos asmeniškai ir tik iš anksto atrinktiems respondentams, atsižvelgiant į jų profesinę patirtį ir veiklos pobūdį.

TYRIMO TIKSLAS

Tyrimo tikslas – identifikuoti meninės srities neformalaus ugdymo užsiėmimų erdvinius ir įrengimo poreikius, įvertinti galimus skirtingų veiklų sąryšius tarpusavyje bei atskleisti jaunimo dalyvavimo ir elgsenos tendencijas šiose erdvėse.

KLAUSIMŲ SKAIČIUS IR POBŪDIS

Užduota 10 atvirų klausimų.

3.2.3 REZULTATŲ APŽVALGA

1.KOKIO AMŽIAUS JAUNIMUI VEDATE UŽSIĖMIMUS ?

Dominuojantis atsakymas 6- 18 metų jaunimui, su išimtimi šokiams, kur

įvardinta 4- 18 metų jaunimas, dizaino dirbtuvėms 11 - 18 met ų jaunimas, vaizdo montavimo dirbtuvėms 13- 18 metų jaunimas.

2. KOKIO DYDŽIO GRUPĖMS VEDATE UŽSIĖMIMUS ?

Tam, kad šie atsakymai būtų dar geriau suprantami, bus remtąsi Lietuvos higienos normos HN 20:2018 „NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ dokumentu, kuris padės įvertinti reikalingą plotą erdvėms.

Muzikos užsiėmimai, tokie kaip pianino ir gitaros pamokos pasak apklaustųjų vedamos individualiai arba su 2 mokiniais. Pasak įstatymo, individualių užsiėmimų patalpos turi būti ne mažesnės nei 6 m 2 ploto.

Sportinių ir šiuolaikinių šokių vedėjai atsakė, jog užsiėmimus veda 12 - 30

asmenų grupėms. Pasak įstatymo, choreografijos užsiėmimams vienam mokiniui turi

būti skirta ne mažiau kaip 4 m 2 ploto. Vadinasi, reiškia vien mokiniams, priklausomai nuo to kokio dydžio užsiėmimai vyksta, skiriama nuo 48 iki 120 m 2 ploto.

Tapybos užsiėmimus apklaustoji veda 10- 15 mokinių. Pasak įstatymo, dailės

užsiėmimams vienam mokiniui turi būti skirta ne mažiau 2,4 m 2 ploto. Tai reiškia, kad užsiėmimui, vien mokiniams skiriama bent 24 - 36 m2 ploto.

Visų kitų užsiėmimų reikalavimą sudaro skirti vienam mokiniui – ne mažiau kaip 1,7 m2 ploto. Pasak apklaustųjų: kino dirbtuvės vyksta 5- 30 mokinių grupėms (t.y. 8,5 – 51 m2 ploto mokiniams), vaizdo montavimo užsiėmimai 5 - 10 mokinių grupėms (t.y. 8,5 – 17m2 ploto mokiniams), dizaino užsiėmimai 10- 15mokinių grupėms (t.y. 17 – 25,5 m2 ploto mokiniams), teatro užsiėmimai 8- 15 mokinių grupėms (t.y. 13,6 – 25,5 m2 ploto mokiniams). Svarbu paminėti, jog įrenginėjant patalpas svarbu įvertinti ir erdvę įranga i, užsiėmimo vedėjui, kitoms papildomoms erdvėms.

3. KOKIŲ

PAPILDOMŲ PATALPŲ REIKIA UŽSIĖMIMAMS VYKTI ( AR REIKALINGAS

SANDĖLIS , UŽKULISIAI , PERSIRENGIMO KAMBARIAI ...) ?

Erdvių ir papildomų patalpų poreikis priklauso nuo vykdomų veiklų pobūdžio.

Dalis užsiėmimų gali būti organizuojami vienoje universalioje patalpoje be specifinio įrengimo, naudojant mobilią įrangą. Prie tokių veiklų priskiriamos kino ir dizaino dirbtuvės, muzikos bei teatro užsiėmimai.

Kai kurioms veikloms reikalingas specialiai pritaikytas erdvės įrengimas.

Pavyzdžiui, šokių užsiėmimams būtinas tinkamas šokiui pritaikytas grindų paviršius, o vaizdo montavimo užsiėmimams – tinkamas akustinis patalpų sprendimas.

Atskiros pagalbinės patalpos reikalingos veikloms, susijusioms su priemonių laikymu ar dalyvių parengimu. Tapybos užsiėmimams aktualus sandėliavimo patalpų poreikis, šokių veikloms – persirengimo kambariai.

Taip pat aktualus ekspozicinių erdvių poreikis, ypač tapybos ir dizaino kursams.

Kai kurioms veikloms gali būti taikomi papildomi, nebūtini, tačiau funkcionalumą didinantys reikalavimai: kino dirbtuvėms – kino peržiūrų salė, teatro užsiėmimams –renginių e rdvė su užkulisiais.

4. KOKS APŠVIETIMAS SVARBUS UŽSIĖMIMO ERDVĖSE ( AR BŪTINAS

NATŪRALUS APŠVIETIMAS , REGULIUOJAMAS ...) ?

Šviesos poreikiai gali būti skirstomi į tris grupes: užsiėmimus, kuriems pabrėžiama natūralios šviesos svarba, užsiėmimus, kuriems apšvietimas nėra itin svarbus veiksnys, ir veiklas, kurioms reikalingi specifiniai apšvietimo sprendimai.

Natūralios šviesos svarbą labiausiai akcentavo šokių ir tapybos užsiėmimų vadovai. Muzikos, dizaino ir teatro užsiėmimams apšvietimas nėra laikomas esminiu veiksniu, jei užtikrinamas pakankamas apšvietimo lygis tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros metu. V is dėlto respondentų teigimu, natūralios šviesos buvimas šiose erdvėse yra didelis privalumas.

Specifinių apšvietimo sprendimų poreikis išryškėjo kino ir vaizdo montavimo užsiėmimuose. Kino veikloms būtinas reguliuojamas apšvietimas, leidžiantis patalpą pritaikyti tiek visiškai tamsiai, tiek apšviestai aplinkai. Vaizdo montavimo užsiėmimams palankes nės erdvės, kuriose natūralios šviesos nėra arba ji yra minimali.

5. AR JŪSŲ UŽSIĖMIMAMS BŪTŲ NAUDINGA , JEI GRETIMOSE PATALPOSE

VYKTŲ GIMININGOS VEIKLOS (PVZ ., TEATRO IR MUZIKOS , TEATRO IR ŠOKIO ), AR

APLINKINIS TRIUKŠMAS IR JUDĖJIMAS LABIAU TRUKDYTŲ ? KODĖL ?

Respondentų atsakymai iš esmės pasiskirstė į dvi pagrindines pozicijas: daliai apklaustųjų gretimų, giminingų veiklų vykdymas nėra naudingas, o kita dalis tokią

sąveiką vertina teigiamai, tačiau tik esant užtikrintai tinkamai garso izoliacijai.

Gretimų veiklų nenaudingumą akcentavo šokių, muzikos ir vaizdo montavimo dirbtuvių vadovai, nurodydami, kad aplinkinis judėjimas gali trukdyti užsiėmimų eigai ir dalyvių koncentracijai, o papildomos naudos tokia kaimynystė nesukuria.

Tuo tarpu tapybos, dizaino, teatro ir kino dirbtuvių vadovai giminingų veiklų kaimynystę vertino kaip potencialiai naudingą, jei užtikrinama tinkama garso izoliacija. Respondentai pabrėžė, jog aplinkoje vykstančios panašios veiklos gali prisidėti prie įkve piančios kūrybinės atmosferos formavimo. Kino dirbtuves vedantis respondentas taip pat išskyrė papildomą naudą – galimybę prireikus į veiklas įtraukti aplinkinius asmenis kaip aktorius.

6. JŪSŲ NUOMONE, AR J ŪSŲ UŽSIĖMIMŲ ERDVEI SVARBIAU BŪTI BENT IŠ

DALIES MATOMAI IŠ BENDRŲ ERDVIŲ (PVZ ., PER STIKLINES PERTVARAS ), AR VISIŠKAI UŽDARAI ? KODĖL ?

Visų respondentų nuomonė buvo vieninga – užsiėmimų erdv es prasmingiau

įrenginėti visiškai uždaras, o ne matomas iš bendrųjų erdvių. Respondentų teigimu, atvira ar stebima erdvė gali neigiamai paveikti dalyvių elgseną ir kūrybinį procesą.

Kino užsiėmimų vadovas pabrėžė, kad esant stebėjimui iš šalies dalyviai tampa

labiau linkę į performatyvų elgesį, kaikurie mokiniai rečiau reiškia savo nuomonę ir kūrybines idėjas. Šokių užsiėmimų vadovė taip pat akcentavo, jog uždaroje erdvėje jaunimas ja učiasi saugiau ir labiau atsipalaidavęs.

Atsižvelgiant į respondentų įžvalgas, galima daryti išvadą, kad kūrybinis procesas yra jautrus ir specifinis, todėl jam palankesnės uždaros erdvės, leidžiančios užtikrinti psichologinį komfortą ir kūrybinę laisvę.

7. K UR DALYVIAI BŪNA PER PERTRAUKĖLES – LIEKA ERDVĖJE AR IŠEINA

KITUR ?

Dažniausiai nurodyta, jog jaunimas pertraukėles leidžia įvairiai – lieka užsiėmimų erdvėje arba išeina į kitas patalpas, tokias kaip koridoriai, persirengimo kambariai ar lauko erdvės.

Tapybos užsiėmimų vadovė pažymėjo, kad jos naudojamoje erdvėje yra įrengtas atskiras kambarys, skirtas pertraukėlėms su galimybe atsigerti arbatos. Dizaino užsiėmimų vadovas taip pat pabrėžė, jog aplinkos pakeitimas per pertrauką, net ir trumpam, yra naudi ngas ir teigiamai veikia mokinius.

Tuo tarpu muzikos užsiėmimų (pianino ir gitaros) vedėjai nurodė, kad pertraukėlės jų veiklose nėra aktualios, kadangi užsiėmimų trukmė siekia apie 45 minutes, todėl pertraukos nedaromos.

8. AR , J ŪSŲ NUOMONE, BŪTŲ NAUDINGA BENDRA SOCIALINĖ ERDVĖ (PVZ ., POILSIO ZONA AR KAVINĖ ), SKIRTA SKIRTINGŲ BŪRELIŲ VAIKAMS SOCIALIZUOTIS ?

Visi respondentai sutiko, kad bendra socialinė erdvė būtų naudinga, kai kurie iš jų ypač pabrėžė socializacijos svarbą vaikams ir jaunimui.

Išsamiau šia tema pasisakė kino užsiėmimų vadovas, kuris atkreipė dėmesį į

poreikį diferencijuoti socialines erdves pagal amžiaus grupes. Jo teigimu, jaunesniems vaikams skirtos erdvės kartais tampa chaotiškos, o vyresniam, brandesniam jaunimui reikalinga ramesnė, labiau susikaupimui ir bendravimui

pritaikyta aplinka. Taip pat buvo iškelta mintis, kad tokiose erdvėse neretai dominuoja ne natūralus laisvalaikis, o išmaniųjų telefonų naudojimas, todėl siūloma svastyti tokių erdvių kūrimą, kuriose telefonų nau dojimas būtų ribojamas.

Dizaino užsiėmimų vadovas pažymėjo, jog bendra socialinė erdvė ar kavinės tipo zona būtų ypač naudinga vaikams laukiant užsiėmimų pradžios arba tėvams, laukiantiems vaikų po veiklų.

9. A R KADA VYKDOTE UŽSIĖMIMUS LAUKE ? JEI NE – AR BŪTŲ GALIMYBĖ IR

NORO JĮ VYKDYTI LAUKE ? JEI TAIP – KOKIA ERDVĖ JIEMS BŪTŲ TINKAMIAUSIA ( SU PASTOGE , ŠEŠĖLIU , ANT KIETOS DANGOS ...)?

Atsakymai į šį klausimą pasiskirstė į tris pagrindines grupes: užsiėmimus, kurie dažnai vykdomi lauke, veiklas, kurios galėtų būti vykdomos lauke, tačiau šiuo metu tam nėra sudarytų tinkamų sąlygų, ir užsiėmimus, kurie lauke nevykdomi.

Gana dažnai užsiėmimus lauke vykdo tapybos ir dizaino užsiėmimų vedėjai.

Dizaino užsiėmimų vadovas ypač išskyrė erdves šalia parkų ar gamtinėje aplinkoje

kaip itin palankias kūrybinei veiklai. Tapybos užsiėmimų vedėja taip pat pabrėžė pastogės poreikį, kur is leistų vykdyti veiklas nepriklausomai nuo oro sąlygų.

Galimybę ir norą užsiėmimus vykdyti lauke, tačiau tam neturinti palankių sąlygų, įvardijo šiuolaikinių šokių mokytoja, akcentavusi šešėlio svarbą karštomis dienomis.

Panašią poziciją išsakė ir kino užsiėmimų vadovas, nurodęs, kad nors jaunimas

dažnai filmu oja lauke, pačių užsiėmimų vykdymui reikėtų papildomos infrastruktūros – pastogės ir galimybės naudoti projektorių lauko erdvėje.

Tuo tarpu sportinių šokių, vaizdo montavimo, pianino ir gitaros užsiėmimų vadovai nurodė, kad jų veiklos lauke nėra vykdomos. Pagrindinės priežastys – veiklų specifika, techniniai apribojimai arba ribota užsiėmimų lauke vertė. Teatro užsiėmimų

vadovė taip pat pažymėjo, jog užsiėmimai dažniausiai vyksta salėje, kurioje vėliau vyks pasirodymas.

10. JEI GALĖTUMĖTE , KĄ PIRMIAUSIA KEISTUMĖTE DABARTINĖSE UŽSIĖMIMŲ

ERDVĖSE ?

Atsakant į klausimą, ką pirmiausia būtų siekiama keisti esamose užsiėmimų erdvėse, respondentai išskyrė skirtingus poreikius.

Šokių užsiėmimų vadovai pabrėžė poreikį erdvėms be kolonų, kurios netrukdytų judesiui, taip pat galimybę uždengti veidrodžius, siekiant skatinti mokinių orientaciją šokių aikštelėje nepasikliaujant vien vizualiniu atspindžiu.

Muzikos užsiėmimų vadovai išreiškė poreikį jaukesnei, mažiau formaliai aplinkai, tačiau kartu akcentavo kokybiškos įrangos ir geros akustikos svarbą, kuri leistų geriau girdėti instrumentą.

Tapybos užsiėmimų vadovė nurodė poreikį didesnėms erdvėms, tuo tarpu dizaino užsiėmimų vadovas papildomų poreikių neįvardijo.

Kino užsiėmimų vedėjas išreiškė poreikį erdvei, esančiai atokiau nuo kitų veiklų, kad filmavimo metu būtų galima laisviau kelti triukšmą. Taip pat buvo pabrėžtas geresnės ventiliacijos ir jaukesnės aplinkos poreikis.

Vaizdo montavimo užsiėmimų vadovas išskyrė nepakankamą akustinį komfortą ir poreikį geresniam apšvietimo valdymui, ypač galimybei sumažinti natūralios šviesos patekimą.

Teatro užsiėmimų vadovė pažymėjo, kad trūksta daugiau erdvės užkulisiuose.

3.2.4 EKSPERIMENTINĖS TEORINĖS DALIES IŠVADOS

Empirinis tyrimas leidžia daryti keletą svarbių išvadų, susijusių su realiais, fiziškai pamatuojamais architektūriniais aspektais, tokiais kaip preliminarūs skirtingų užsiėmimų erdvių dydžiai, jų funkcinė specifika, reikalinga insoliacija bei papildomų pat alpų poreikis. Šie duomenys sudaro pagrindą racionaliam ir pagrįstam jaunimo centro erdviniam planavimui. Vis dėlto tyrimas atskleidė ne tik kiekybinius ar techninius kriterijus – reikšminga dalis išvadų susijusi su socialiniais veiksniais ir jaunimo bendruomenių elgsenos bei poreikių ypatumais.

Pirmasis aspektas – gamtos ir lauko erdvių svarba jaunimo centro kontekste.

Tyrimo metu pasitvirtino analitinėje darbo dalyje iškeltas teiginys, jog ryšys su gamta yra reikšmingas veiksnys formuojant palankią aplinką jaunimui. Tai atsiskleidė tiek responde ntų noru dalį užsiėmimų vykdyti lauke, tiek konkrečiu gamtinės aplinkos

įvardijimu kaip itin kūrybai palankios erdvės. Ši įžvalga leidžia teigti, kad lauko erdvės

jaunimo centre turėtų būti suvokiamos ne kaip papildomos, bet kaip lygiavertė ugdymo ir socializacijos aplinkos dalis.

Antrasis aspektas susijęs su kūrybinio proceso jautrumu ir privatumo poreikiu.

Tyrimo rezultatai parodė, kad kūrybine veikla užsiimantis jaunimas n eturi noro būti matomas proceso metu S tebėjimas iš šalies gali neigiamai paveikti jaunimo elgseną, pasitikėjimą savimi ir kūrybinę drąsą. Privatumas leidžia dalyviams atsipalaiduoti, jaustis saugiau ir laisviau eksperimentuoti. Tai patvirtina poreikį aiškiai atskirti kūrybines erdves nuo viešųjų ir bendrųjų zonų.

Trečiasis išryškėjęs aspektas – socialinių erdvių reikšmė ir potencialus jų diferencijavimas pagal amžiaus grupes. Respondentai akcentavo bendrų socialinių zonų naudą, pabrėždami, kad skirtingo amžiaus vaikams reikalingos skirtingo pobūdžio erdvės – nuo aktyvesnių ir atviresnių iki ramesnių, labiau susikaupimui

skirtų vietų. Ta ip pat buvo pabrėžta giminingų veiklų erdvinio grupavimo nauda, kuri gali prisidėti prie bendruomeniškos, kūrybiškai įkvepiančios atmosferos formavimo.

Tokia erdvinė struktūra skatina ne tik socialinę sąveiką, bet ir motyvaciją, priklausymo bendruomenei jausmą bei neformalių kūrybinių ryšių atsiradimą.

Apibendrinant galima teigti, jog empirinis tyrimas apibrėžia pagrindines

projekto funkcinės programos gaires ir padeda nustatyti tiek bendruomeniškumo erdvių kiekį, tiek jų pobūdį.

4. EKSPERIMENTINĖ PROJEKTINĖ DALIS

4.1PROJEKTO TERITORIJOS PASIRINKIMO MOTYVAI

Atlikta analogų analizė atskleidžia, kad jaunimo ir kūrybos centrai dažniausiai formuoja mi kaip reikšmingi bendruomenės traukos taškai, kuriuose ne tik įgalinamas jaunimas, kuriamas menas, bet ir aktyviai stiprinami ryšiai, gali būti sprendžiamos socialinės problemos, kuriamas ryšys su istoriniu paveldu ir dar daug kitų galimų išraiškų. Tokios erdvės tampa neatsiejama vietos bendruomenės infrastruktūros dalimi, veikiančia kaip kultūrinio ir socialinio gyvenimo branduolys. Dėl šios priežasties projekto vieta i pasirinkta teritorija, kuri istoriškai veikė kaip kultūros ir

bendruomenės židinys, tačiau laikui bėgant prarado savo pirminę reikšmę ir sunyko (žr. 42,43 pav.).

Objektui pasirinktas Anykščių miestas, kuriame greta istorinės miesto struktūros ilgą laiką paraleliai egzistavo Anykščių dvaro kompleksas, pirmą kartą

rašytiniuose šaltiniuose paminėtas XV a. Laikui bėgant didžioji dalis dvaro užstatymo sunyko – iki šių d ienų išliko tik keli vienaaukščiai pastatai, kurių viename anksčiau veikė mokykla, o šalia susiformavo stačiatikių cerkvės ansamblis. Šiuo metu

nagrinėjamoje teritorijoje veikia stačiatikių cerkvė, pramogų ir laisvalaikio erdvė, menų inkubatorius, Anykšči ų regioninio parko lankytojų centras ir nedidelis medinis pastatas, kuriame įsikūręs esamas Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centras.

42 pav. Anykščių miesto teritorija . Šaltinis: sudaryta autorės.

43 pav. Pasirinktas sklypas . Šaltinis: sudaryta autor ės

Atsižvelgiant į esamų funkcijų gretimybę, siekiant efektyviau įgalinti jaunimą ir atkurti istorinę teritorijos – kaip kultūros ir bendruomenės branduolio – reikšmę, ši vieta pasirinkta jaunimo užimtumo ir kūrybiškumo centro projektui.

Sklypo pasirinkimą taip pat pagrindžia atliktos apklausos rezultatai, atskleidžiantys, jog kūrybinei veiklai ir neformaliems užsiėmimams ypač palanki yra gamtinė aplinka. Ji sudaro sąlygas visapusiškai vaikų ir jaunimo raidai, skatina kūrybiškumą, emocinę gerovę ir socialinę sąveiką, todėl nagrinėjamoje teritorijoje formuojama meninių veiklų koncentracija.

Papildomą projekto aktualumą sustiprina tiesioginis bendradarbiavimas su Anykščių rajono savivaldybe bei vyriausiąja miesto architekte, kuri išreiškė suinteresuotumą nuosekliai plėtoti nagrinėjamą teritoriją kaip kūrybinių ir kultūrinių veiklų koncentracij os zoną.

4.2 ISTORINĖ ANALIZĖ

Anykščių dvaras pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero 1440 m. lai ške, kur įvardinta, kad Anykščių dvaras atiduodamas Radvilai Astikaičiui. Manyta, kad dvaras buvo suformuotas neseniai (Miškinis, 2005). Tai kartu ir seniausi as Anykščių miesto paminėjim as , todėl dvaras tampa itin svarbia miesto istorine dalimi. 1516 m. Anykščiams suteikiamos miesto teisės. (Info Anyk ščiai, n.d.)

44 pav. XV a. pradžios miestelio schema. Šaltinis: Miškinis (2005)

45 pav. XVI a. antros pusės miestelio schema. Šaltinis: Miškinis (2005)

Nagrinėjant architekto istoriko Algimanto Miškinio retrospektyvines vietovės plano schemas, galima pamatyti, jog Anykščių dvaro teritorija nuo senų laikų formavosi kitoje pusėje Anykštos upelio, atokiau nuo pagrindinės gyvenvietės (žr.

44,45 pav.). Taip pat ir pasak autoriaus: ,,Atokiau išsidėstę dvaro sodybos pastatai

sudarė savarankišką kompleksą“ (Miškinis, 2005).

Vertinant Anykščių miesto istorinę raidą chronologiniu aspektu, matyti, kad miestas bent tris kartus patyrė didelio masto gaisrus (1566 –1567 m., 1831 m. sukilimo metu ir 1891 m. didžiojo gaisro metu). Šie įvykiai padarė reikšmingą žalą senajam

užstatymui i r lėmė tai, kad istorinė urbanistinė struktūra neišliko vientisa. Nors yra

užfiksuota Anykščių miesto būklė 1853 m. (žr. 46 pav.) , po didžiojo 1891 m. gaisro

urbanistinė situacija pakito, o dabartiniam dvarvietės užstatymui artimesnė struktūra

išryškėja tik 1891 m. Plane (žr. 4 7 pav.)

Kalbant apie dabartinę dvarvietės situaciją, ją sudaro keturi aktyviai

funkcionuojantys pastatai ir trys mediniai sandėli ai. Teritorijoje yra XIX a. pastatas, anuomet veikęs kaip mokykla, esama paskirtis pramoginė su integruotu nauju menų inkubatoriaus projektu (žr. 48,50 pav.) . Taip pat stovi 1873 m. pastatyta mūrinė cerkvė (Miškinis, 2005) (žr. 49 pav.) , Anykščių regioninio parko lankytojų centras ir esamas medinis jaunimo užimtumo centro pastatas (žr. 51 pav.) . Ši išlikusi medinė, mažaaukštė statyba su šlaitiniais stogais formuoja jautrų, gamtinį vietos kontekstą.

Remiantis Kultūros vertybių registro duomenimis, saugoma dvarvietės teritorija yra gerokai platesnė nei istoriniais Miškinio pateiktais žemėlapiais apibrėžta sklypo teritorija (žr. 52 pav.) . Platesnėje saugomoje teritorijoje kaip saugomoji vertingoji savybė įvardijamas žemės paviršiaus kultūrinis sluoksnis, kurio storis siekia apie 20 –130 cm. Tikslių duomenų apie šioje teritorijoje buvusius objektus ar struktūras neišliko, tačiau tikėtina, k ad tai buvo ir sunykusių dvaro pastatų ar kitų su dvarvietės funkci onavimu susijusių elementų teritorija.

52 pav. Saugomų teritorijų ribos Šaltinis: Kult ūros vertybių registras.

4.3 SUSISIEKIMO VERTINIMAS

4.3.1AUTOMOBILIŲ JUDĖJIMAS

Nagrinėjama teritorija ribojasi su pirmos reikšmės keliu Nr. 120 (J. Biliūno g.) bei vietinės reikšmės keliu (J. Jablonskio g.). Likusi automobilių susisiekimo infrastruktūra teritorijoje yra ribotai išvystyta, tai lemia vyraujantis gamtinis kontekstas. V akarinėje teritorijos dalyje įrengtas universalus takas/kelias, pritaikytas tiek automobilių eismui, tiek pėsčiųjų judėjimui (Obelų g.). Šis takas veda iki nedidelės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios žemesnėje Anykštos upelio pusėje. Rytinėje terit orijos dalyje yra asfaltuotas kelias (Dvaro g.), vedantis į privačių gyvenamųjų namų kvartalą. Patekimas į kultūros paveldo teritoriją automobiliu – iš Dvaro g. žvyro dangos keliu, o iš J. Biliūno g. – seno akmeninio grindinio keliu (žr. 5 3 pav.)

53 pav. Automobili ų judėjimo schema Šaltinis: sudaryta autor ės

4.3.2 PĖSČIŲJŲ IR DVIRAČIŲ JUDĖJIMAS

Pėsčiųjų takų tinklas nagrinėjamoje teritorijoje išvystytas gerai – sudaromas patogus susisiekimas iš Anykščių centro tiek J. Jablonskio gatvės šaligatviu, tiek J.

Biliūno gatvės šaligatviu. Vakarinėje teritorijos dalyje taip pat išvystytas universalus takas/kelias Obelų gatve, kuris vėliau tampa pėsčiųjų ir dviračių taku į miško tankymę vienoje ir kitoje Anykštos upelio pusėje. Rytinėje dalyje pėsčiųjų takas toliau tęsiamas palei autostrada, trumpas ruožas palei kultūros paveldo sklypą. Pačiame kultūros paveldo sklype susisiekimas senu akmeniniu keliu/taku.

Šiuo metu Anykščių rajono savivaldybė yra patvirtinusi pėsčiųjų –dviračių tako praplėtimą per kultūros paveldo sklypą, kas pagerina pasirinkto sklypo pasiekiamumą. Vis dėlto prašosi ir dar viena papildoma pėsčiųjų tako jungtis, einanti per sklypą, susiform avusi jau per ilgą laiką ir aktyviai naudojama žmonių.

54 pav. Dvira čių ir pėsčiųjų judėjimo schema . Šaltinis: sudaryta autor ės .

Dviračių susisiekimas nagrinėjamoje teritorijoje yra gerai išvystytas – čia susikerta trys dviračių takų maršrutai: Anykščių miesto apvažiavimo trasa, takas nuo „SPA Anykščiai“ link Medžių lajų tako bei maršrutas link Niūronių kaime esančio Arklio muziejau s. Parengtas naujo tako projektas pratęsia dviračių susisiekimą iki kultūros paveldo objektų teritorijos. Dėl šių aplinkybių pasirinktas sklypas yra lengvai pasiekiamas dviračiais ir paspirtukais.

4.4 GAMTINIŲ YPATUMŲ VERTINIMAS

4.4.1

VANDENS TELKINIAI

Nagrinėjama teritorija šiaurės vakarinėje dalyje ribojasi su Šventosios up e, iš kurios išteka Anykštos upelis, tekantis per centrinę teritorijos dalį. Anykštos upelio vaga driekiasi visai šalia pietinės sklypo ribos, taip formuodama vizualiai patrauklią gamtinę aplinką.

Teritorijai būdingos pelkėtos vietovės, o reikšminga jos dalis patenka į vidutinės potvynio rizikos zoną, kuriai būdinga 1 % užliejimo tikimybė (žr. 55 pav.) . Vis dėlto analizuojamas sklypas išsiskiria kaip vienas iš nedaugelio teritorijoje, kuriam ši rizika nėra aktuali. Tai lemia natūraliai aukštėjantis reljefas, sudarantis palankesnes sąlygas paviršinių vandenų nutekėjimui ir mažinantis potvynių grėsmę. Ši aplinkybė didina sklypo tinkamumą urbanistinei ar architektūrinei plėtrai .

55 pav. Potvyni ų tikimybės schema . Šaltinis: sudaryta autorės pagal arcgis.com.

4.4.2 RELJEFAS

Nagrinėjamai teritorijai būdingas daugiausia lygus reljefas, tačiau Anykščių dvarvietės teritorijoje fiksuojami ryškesni altitudiniai skirtumai. Pasirinktame sklype, kryptimi nuo Anykštos upelio pietryčių link, reljefo aukščių skirtumas siekia apie 6 metru s (žr. 56 pav.) . Toks reljefo pokytis reikšmingas ir tampa dar vienu svarbiu gamtinio konteksto elementu.

56 pav. Reljefo schema Šaltinis: sudaryta autor ės pagal topographic - map.com.

4.4.2 ŽELDINIAI

Nagrinėjama teritorija išsiskiria ryškiu gamtiniu charakteriu. Neurbanizuotose ir nepelkėtose jos dalyse vyrauja ilgamečiai lapuočių medynai. Pasirinktas sklypas šiuo metu yra daugiausia atvira pieva, iš dviejų pusių natūraliai ,,įrėminta’’ miško masyvais, o nuo kelio ir gretimų kultūros paveldo teritorijų vizualiai atskirta vienaeiliu medžių želdinių ruožu (žr. 57 pav.).

57 pav. Ortografinis žemėlapis Šaltinis: sudaryta autor ės.

5. PROJEKTO AI ŠKINAMASIS RAŠTAS

5.1 BENDRIEJI DUOMENYS

Statinio funkcija – edukacin ė, kultūrinė

Statinio konstrukcijos – mediena, betonas

Aukštų skaičius – 2 aukštai + auk šti šlaitiniai stogai

Klimato sąlygos – klimatas vidurio Europos

Sklypas – nesuformuotas

Reljefas – per projekto teritoriją eina 9 metr ų perkirtimas

Bendras pastato plotas – 3893 m 2

5.2 ARCHITEKT ŪRINĖ IDĖJA

Šio projekto architektūrinė idėja grindžiama trimis esminėmis plotmėmis –socialine, gamtine ir kultūrine.

Pirmasis lygmuo – socialinis. Projektu siekiama sukurti bendruomenę telkiančią erdvę, stiprinančią žmonių tarpusavio ryšius ir užtikrinančią prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms. Erdvių struktūra pritaikyta įvairiems bendruomenės poreikiams: gali vykti didelio masto ir kameriniai renginiai, kūrybinės dirbtuvės, ekspozicijos, lauko veiklos. Projektuojamame jaunimo centre numatytos viešos, pusiau viešos arba visai privačios erdvės, suteikiančios lankytojui galimybę pačiam pasirinkti savo įsitraukimo į ben druomenės veiklą lygį. Lankytojas gali aktyviai dalyvauti veiklose arba pasirinkti ramesnį, labiau stebėtojišką buvimą, vis dar jausdamas aplinkinį šurmulį ir būdamas bendruomenės dalimi. Toks architektūrinis sprendimas kuria komfortišką, jaunimo poreikiam s pritaikytą aplinką ir skatina įsitraukimą, bendruomeniškumo jausmą (žr. 64 pav.) .

64 pav. Socialinių ryšių schema Šaltinis: sudaryta autorės.

Antrasis lygmuo – gamtinis kontekstas. Projektuojant siekiama darniai integruoti pastatą į jautrią kraštovaizdžio aplinką – pievų, miško ir vingiuojančio upelio teritoriją. Dėl šios priežasties pastato tūriai skaidomi ir komponuojami tarsi „išbarstyti“ skl ype, taip mažinant vizualinį masyvumą ir išsaugant gamtinės aplinkos

vientisumą. Pagrindinis projekto tikslas – kuo mažiau keisti esamą situaciją:

neužstoti gamtinio peizažo, išlaikyti svarbiausias pėsčiųjų jungtis bei sukurti parką, kuriame pastato stogai kraštovaizdyje išnyra tarsi skulptūriniai elementai (žr. 65 pav.).

65 pav. Gamtinio konteksto išsaugojimo schema Šaltinis: sudaryta autor ės.

Trečiasis lygmuo – kultūrinis. Projektu siekiama atkurti ryšį su kadaise šioje vietoje buvusiu dvaru, sugrąžinant buvusią, istorinę jo reikšmę – bendruomenės ir kultūros židinio funkciją. Architektūrinėje struktūroje interpretuojamas tradicinis

dvarų plana vimo principas, kai pagrindinė erdvė tampa kompoziciniu centru, o pagrindinės veiklos organizuojamos ratu aplink ją. Tūrinei ir estetinei išraiškai įkvėpimo semiamasi iš šalia esančių kultūros paveldo vienaaukščių pastatų –šlaitinių stogų, medinių fasadų ir santūrios mastelio raiškos. Šie architektūriniai elementai perinterpretuojami šiuolaikinėje architektūroje, kuriant naują, tačiau vietos kontekstui jautrų pastatą (žr. 66 pav.) .

66 pav. Ryšio su kultūros paveldu schema Šaltinis: sudaryta autorės.

Šių trijų aspektų samplaika leidžia sukurti unikalų projektą, jautriai reaguojantį

į vietos kontekstą ir formuojantį būtent šiai vietai skirtą architektūrinę tapatybę.

5.3 KRA ŠTOVAIZDŽIO IDĖJA

67 pav. Vaizdo nuo upės vizualizacija

Šaltinis: sudaryta autor ės

Kraštovaizdžio sprendiniai formuojami siekiant sukurti reprezentatyvią ir vizualiai patrauklią viešąją erdvę, kurioje antžeminė teritorijos dalis interpretuojama kaip parkas, suskaidytas iškylančių pastato tūrių. Judant šia erdve atsiveria skirtingi vaizda i ir erdvinės patirtys: amfiteatras su vaizdu į upę, prie pagrindinio įėjimo esanti įgilinta erdvė (žr. 67 pav.) , pritaikyta lauko kino seansams bei renginiams, kavinės zona ar žvilgsniai į žemiau esančius vidinius kiemelius .

Projektuojama aplinka skatina įvairius naudojimo scenarijus – nuo ramaus poilsio ar piknikų iki ekspozicijų ir bendruomeninių renginių. Erdvių įvairovė bei nuolat kintančios perspektyvos kuria dinamišką, nenuobodžią aplinką, kurioje kiekvienas maršrutas at veria naujus vizualinius ryšius su architektūra ir gamtiniu kontekstu.

5.4 SKLYPO PLANO SPRENDINIAI

68 pav. Sklypo planas Šaltinis: sudaryta autorės.

Pagrindinis privažiavimas automobiliu į sklypą numatomas šiaurės rytų pusėje,

kur įvažiuojama iš Dvaro gatvės, vis dėlto, yra sudaryta galimybė sklypą pasiekti ir iš jau suformuoto kelio su bruko danga per kultūros paveldo teritorijos sklypus (žr. 68 pav.)

Prie pagrindinio įvažiavimo formuojama automobilių stovėjimo aikštelė.

Automobilių stovėjimo vietų poreikis nustatomas vadovaujantis STR 2.06.04:2014

„Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Projektuojamas pastatas

priskiriamas neforma liojo ugdymo mokyklų kategorijai, kuriai taikomas normatyvas – 1 stovėjimo vieta 40 mokinių (vaikų) ir 1 vieta 3 darbuotojams.

Mokinių skaičius nustatomas atsižvelgiant į esamų neformaliojo ugdymo patalpų pajėgumus bei teorinėje dalyje atlikto empirinio tyrimo rezultatus. Skaičiavimui naudojamos pilnos apimties nuolat vykstančių užsiėmimų grupės (neįtraukiant renginių ar papildomų veiklų): šokių – 20 mokinių, muzikos – 15 mokinių, dizaino – 10 mokinių, teatro – 15 mokinių, dailės – 12 mokinių, vaizdo montažo

dirbtuvių – 8 mokiniai, kino dirbtuvių – 20 mokinių. Bendras mokinių skaičius – 100.

Papildomai numatoma 15 darbuotojų.

Automobilių stovėjimo vietų poreikis apskaičiuojamas taip: 100 / 40 + 15 / 3 = 30 stovėjimo vietų.

Remiantis STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, esant 21- 50 parkavimo vietų aikštelėje, privaloma numatyti dvi neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietas, iš kurių viena turi būti A, o kita B tipo. Šiuo projektu taip ir numatyta.

Vykstant didesniems renginiams papildomas parkavimas galimas kitoje upės pusėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri lengvai pasiekiama per esamą pėsčiųjų tiltelį.

Techninis privažiavimas numatomas palei rytinę sklypo pusę, iki pat kavinės pastato dalies, kur įrengti liftai. Šalia ten įrengta manevravimo erdvė, kuri atitinka reikalavimus apsisukimui 3 ašių šiukšliavežiui ( iki 10 m ilgio ) pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (žr. 69 pav.) .

69 pav. Šiukšliavežės apsisukimo aikštelės schema Šaltinis: Statybos techniniai reglamentas 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“

Sklype numatomos trijų tipų dangos, parinktos atsižvelgiant į funkcinius ir estetinius teritorijos poreikius. Pėsčiųjų takams projektuojama laidi surištos skaldos danga, padedanti išlaikyti natūralų ir gamtišką aplinkos charakterį. Automobilių judėjimo zon ose numatoma trinkelių danga, užtikrinanti patvarumą ir funkcionalumą.

Fragmentiškai įrengiamuose amfiteatruose naudojama betono danga, kurios atspalvis derinamas prie pastato fasadų medžiagiškumo, taip kuriant vientisą architektūrinę išraišką.

Mažosios architektūros elementai, tokie kaip suoliukai, projektuojami derinant prie pastato medžiagiškumo – betono ir medžio derinio. Pietinėje sklypo dalyje

numatomi dviračių stovai, orientuoti į pagrindinę dviratininkų judėjimo kryptį per tiltelį. Ši jungtis yra svarbi miesto dviračių infrastruktūros dalis, jungianti teritoriją su miesto centru.

Sklype gausu naujai sodinamos augmenijos, kuri pritaikyta lietuviškam klimatui ir yra būdinga vietinei aplinkai.

5.5 FUNKCINIAI RY ŠIAI

Per visa pastatą formuojama pagrindinė centrinė ašis, kuri prasideda prie

įėjimo į pastatą ir ją palaikant, veda per pagrindinę pastato erdvę – laukinį ir vidinį pastato amfiteatrą ir išveda tiesiai į upės panoramą (žr. 70 pav.) .

70 pav. Pjūvis B - B Šaltinis: sudaryta autor ės.

Amfiteatras tampa pagrindine pastato erdve, kuri yra matoma iš beveik visų pastato taškų ir yra renginių erdvė, orientacinis centras. Pagrindinį amfiteatrą - 1 auk šte galima apeiti ratu, kur projektuojami platesni koridoriai, kurie ne tik užtikrina patogų judėjimą, bet ir tampa puikia ekspozicijų erdve, neformalaus bendravimo erdvėmis

71pav. 0 aukšto planas Šaltinis: sudaryta autorės

Pagrindinis pastato įėjimas projektuojamas 0 aukšte, kuriame numatytos administracijos, rūbinės ir kino dirbtuvių erdvės. Šis aukštas formuojamas tik tose sklypo vietose, kur reljefas natūraliai aukštesnis ir pastatas gali būti integruojamas

į šlaitą. Kito je sklypo dalyje, kur reljefas žemėja, šio aukšto erdvės neprojektuojamos.

Šiame lygyje taip pat numatytos kavinės aptarnavimo patalpos (žr. 71 pav.).

72 pav. - 1 aukšto planas Šaltinis: sudaryta autorės.

- 1 aukšto vidaus erdvės organizuojamos atsižvelgiant į veiklų pobūdį – jų keliamą triukšmo lygį, atskiro patekimo poreikį bei natūralios šviesos svarbą.

Funkciškai aktyvesnės ir triukšmingesnės erdvės koncentruojamos dešinėje plano pusėje. Čia projektuojama s vidinis kiemas su atskiru nusileidimu iš antžeminės dalies, sudarant galimybę nepriklausomai nuo viso jaunimo centro darbo patekti į

šokio bei konferencijų sales ir jose organizuoti užsiėmimus ar renginius.

Šioje dalyje taip pat numatoma muzikos kabineto erdvė su stoglangiu, užtikrinančiu natūralų apšvietimą, o įrašų studijos, atsižvelgiant į jų specifiką, projektuojamos be langų, kadangi natūrali šviesa jose nėra būtina ir gali būti nepageidaujama. Triukšmin gų veiklų zoną užbaigia didžioji teatro salė, orientuota į upelio pusę ir atverianti vaizdus į gamtą.

Ramesnio pobūdžio funkcijos išdėstomos kairėje plano pusėje. Šioje dalyje projektuojamos tapybos ir dizaino studijos, tarpusavyje jungiamos vidinio kiemo erdve. Toks sprendimas sudaro galimybę, esant poreikiui, veiklas perkelti į lauką.

Įgilintas kiemas užtikrina gausų natūralios šviesos kiekį, tačiau apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių, kurie, remiantis empirinio tyrimo apklausų rezultatais, ypač dailės užsiėmimų metu yra nepageidaujami.

Greta šių erdvių numatomos ir kitos specializuotos patalpos – vaizdo montavimo bei skaitmeninės fotografijos ryškinimo laboratorijos. Jos projektuojamos tamsesnėje pastato dalyje, atsižvelgiant į specifinius šių funkcijų apšvietimo poreikius (žr. 72 pav.) .

5.6 UNIVERSALUS DIZAINAS

Siekiant kurti socialiai įtraukią ir visiems visuomenės nariams prieinamą aplinką, projekte ypatingas dėmesys skiriamas universalaus dizaino principų taikymui. Projektuojama erdvė suvokiama kaip atvira ir lygiavertė bendruomenės susitikimo vieta, kurioje k iekvienas žmogus, nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinių galimybių, gali jaustis visaverčiu naudotoju. Vienas pagrindinių projekto tikslų –užtikrinti, kad nei pastato viduje, nei sklypo teritorijoje nebūtų fizinių ar socialinių barjerų, galinčių riboti žmo nių judėjimą ar dalyvavimą bendruomeninėje veikloje.

Dėl šios priežasties visos pagrindinės erdvės tiek pastate, tiek išorinėje teritorijoje projektuojamos pilnai pritaikytos žmonėms su negalia. Esminiu

universalaus dizaino elementu tampa centrinė pastato struktūra – rampos, laiptų ir amfiteateatro junginys, kuris ne tik formuoja pagrindinę viešąją erdvę, bet ir simboliškai įtvirtina lygiavertį visų naudotojų judėjimą pastate. Šio elemento rampos įrengiamos su kiek mažesniu nuožulnos procentu nei 5%, kad tai būtų traktuojamas kaip pakeltas takas ir turėklai n ebūtų privalomi. Turėklai numatomi tik šio elemento laiptų maršuose iš abiejų pusių (žr. 73, 74 pav.)

73 pav. Lauko amfiteatro brėžinys . Šaltinis: sudaryta autorės.

74 pav. Vidinio amfiteatro brėžinys . Šaltinis: sudaryta autorės.

Projektiniai sprendiniai rengiami vadovaujantis galiojančiais LST EN ISO standartais bei universalaus dizaino rekomendacijomis. Pastato viduje užtikrinami reikiami judėjimo plotai vežimėlių manevravimui laiptinėse, sanitariniuose mazguose, koridoriuose bei kitose viešosiose erdvėse. Taip pat numatomi patogūs nuolydžiai, aiški orientacinė struktūra, saugūs evakuacijos sprendiniai bei ergonomiškai suplanuotos funkcinės zonos.

Universalaus dizaino principai šiame projekte tampa ne tik techniniu reikalavimu, bet ir svarbia architektūrine bei socialine vertybe, kuriančia atvirą, pagarbią ir bendruomenišką aplinką visiems naudotojams.

5.7 STOGAI

Viena iš kertinių projekto išraišką formuojančių aspektų – šlaitiniai stogai.

Jų idėja gimsta transformuojant aplinkinių esančių šlaitinių stogų struktūrą (žr. 75 pav.) .

75 pav. Stogų išraiškos schema Šaltinis: sudaryta autorės.

Šių stogų konstrukciją sudaro medinis karkasas, sudaromas iš medžio sijų, gegnių ir santvarų. Ši konstrukcija remiasi į aplinkines sienas, kurios dažnu atveju yra betoninės atraminės sienos. Stogo konstrukcija iš lauko ir iš vidaus pusės dengiama smulkių m edinių lentelių apdaila siekiant švaresnės, minimalistiškos estetikos (žr. 76 pav.) .

76 pav. Stogo konstrukcijos schema. Šaltinis: sudaryta autorės.

Siekiant išvengti vizualinio triukšmo – lietus nuo stogų surenkamas į užslėptus, įgilintus lietvamzdžius (žr. 77 pav.) .

77 pav. Lietvamzd žio įrengim o analogas . Šaltinis: galeco.

Kadangi šie stogai tampa ne tik svarbiu elementu pačiame pastate, bet ir antžeminėje parko dalyje, siekiant juos labiau išnaudoti siūlomi skirtingi jų pritaikymo būdai. Ši stogo išraiška tampa palankia įrengiant surenkamas vaikų laipiojimo sienas, ekspozic ijas, sedėjimo tinklus ar net mobilias riedlenčių rampas (žr. 78 pav.).

78 pav. Sto gų panaudojimo būdai . Šaltinis: sudaryta autorės.

5.8 MED ŽIAGIŠKUMAS, FASADAI

79 pav. Pietinio fasado br ėžinys . Šaltinis: sudaryta autorės.

Medžiagų parinkimas grindžiamas siekiu architektūriškai derėti prie aplinkinio konteksto ir esamo užstatymo charakterio, kuriame vyrauja medinės architektūros statiniai. Atsižvelgiant į tai, pagrindine fasadų ir vidaus apdailos medžiaga pasirenkama rausvo tono mediena. Fasadai dengiami smulkių matmenų medinėmis

lentelėmis, padengtomis dažyve, leidžiančia išlaikyti natūralią medžiagos tekstūrą bei užtikrinti ilgaamžiškumą ir atsparumą aplinkos poveikiui.

Kita svarbi projekto medžiaga – betonas, kurio naudojimą lemia ir konstrukcinė pastato specifika. Kadangi didelė pastato dalis projektuojama požeminėje dalyje, būtina formuoti atramines konstrukcijas ir masyvias požemines sienas. Siekiant

architektūrinio v ientisumo, nuspręsta betoną naudoti ne tik kaip konstrukcinį, bet ir kaip estetinį elementą. Projekte numatomas architektūrinis betonas – švarios, preciziškos faktūros, vizualiai vientisas ir kokybiškai apdirbtas paviršius, kuriantis santūrų, ilgaamžį ir š iuolaikišką pastato charakterį.

Medienos ir betono dermė leidžia suderinti vietos architektūrinei tradicijai būdingą jaukumą su šiuolaikiška, tvirta ir funkcionalia architektūrine išraiška (žr. 79 pav.).

5.9 GAISRINĖ SAUGA

Gaisrinės saugos sprendiniai projektuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais norminiais dokumentais bei priešgaisrinės saugos reikalavimais. Projekte siekiama užtikrinti ne tik atitiktį teisės aktams, bet ir aukštą pastato naudotojų saugumo lygį ekstremalių situacijų metu.

Gaisrinė sauga užtikrinama formuojant patogų specialiojo transporto privažiavimą prie visų pastato dalių. Pagrindiniai platesni pėsčiųjų takai ir kietosios dangos projektuojamos iš sustiprintos konstrukcijos, pritaikytos gaisrinės technikos

80 pav. Su stiprint ų takų schema . Šaltinis: sudaryta autorės.

apkrovoms, taip sudarant galimybę operatyviai pasiekti visas pastato zonas (žr. 80 pav.). Ypatingas dėmesys skiriamas vidaus erdvių gaisrinei saugai, atsižvelgiant į tai, kad didžioji pastato dalis projektuojama požeminėje dalyje. Pastate numatoma aiški ir efektyvi evakuacijos sistema – avariniai išėjimai projektuojami visuose keturiuose pastat o kampuose, užtikrinant tiesioginį patekimą į lauką arba į apsaugotas laiptines.

Evakuaciniai keliai formuojami kuo trumpesni ir lengvai orientuojami, o pagrindinės

viešosios erdvės projektuojamos taip, kad ekstremalios situacijos metu nesusidarytų žmonių srautų susikirtimai (žr. 81pav.)

81pav. - 1 aukšto evakuacijos planas Šaltinis: sudaryta autorės.

6. PANAUDOTI PAR TNERIŲ PRODUKTAI

1. Mažoji architektūra – vienas svarbiausių elementų, kuriančių jaukią ir gyvą aplinką projektuojamame parke, todėl buvo itin svarbu parinkti sprendinius, harmoningai derančius prie bendros projekto estetikos ir medžiagiškumo. Dėl šios priežasties pasirink ti suoliuk ai iš miestui.lt , kurių dizaine subtiliai susijungia dvi pagrindinės projekte naudojamos medžiagos – betonas ir medis. Šie suoliukai išdėstyti visoje teritorijoje, matomi pagrindinėse vizualizacijose ir tampa svarbia vientisos, šiuolaikiškos bei kokybiškos parko aplinkos da limi.

2. Kadangi projekte numatomos įrašų studijos, muzikos užsiėmimų bei kitos erdvės, kuriose itin svarbus akustinis komfortas ir kokybiška garso aplinka, projekte pasirinktos Wayne r akustinės plokštės Jos ne tik padeda užtikrinti funkcionalius akustinius sprendimus, bet ir estetiškai papildo interjerą – pasirinktos baltos ir žalios spalvos subtiliai atkartoja projekte vyraujančią spalvinę stilistiką

3. Kadangi projektas vystomas itin gamtiškoje aplinkoje, jame siekiama kuo natūralesnės ir subtilesnės estetikos, darniai įsiliejančios į esamą kraštovaizdį , deran čios prie numatom ų skaldos pėsčiųjų takų . Dėl šios priežasties automobilių pr ivažiavimams pasirinktos Betono mozaik os trinkelės „Troja“ (160x160x80 mm), kurių balta spalva ir minimalistinė išraiška padeda išlaikyti vientisą, estetiškai lengvą ir aplinkai jautrų projekto charakterį.

4. Kadangi projektuojamas jaunimo centras įrengiamas po žeme, objekte itin svarbus patikimas gaisro aptikimas, efektyvus žmonių evakuacijos valdymas bei integruota pastato automatika. Dėl šios priežasties projekte

tikslinga numatyti adresuojamą Carrier Fire & Security 2X serijos gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą, leidžiančią integruoti optinius dūmų bei šilumos detektorius, rankinius pavojaus mygtukus, ventiliacijos ir priešgaisrinių durų valdymą.

5. J aunimo centras projektuojamas po žeme ir betonas naudojamas ne tik atraminėms sienoms, bet ir kaip fasadinė medžiaga, itin svarbu užtikrinti estetišką bei kokybišką jo paviršių. Dėl šios priežasties projekte naudo jama s SCHOMBURG produkt as „ASOCRET - BIS - 1/6“, skirtas matomo betono paviršiaus lyginimui ir estetiniam išpildymui. Taip pat naudojamas „ASOLIN - WS“ impregnantas padeda apsaugoti betoną nuo drėgmės ir išlaikyti natūralią, švarią jo išvaizdą ilgalaikėje perspektyvoje.

6. Jaunim o centras projektuojamas po žeme, projekte itin svarbu užtikrinti kokybišką oro cirkuliaciją ir komfortišką mikroklimatą. Dėl šios priežasties pasirinkti Panasonic „VRF ECOi“ bei rekuperaciniai sprendimai, pasižymintys tyliu veikimu ir aukštu energiniu efektyvumu.

LITERATŪROS ŠALTINIAI

1. Brundtland, G.H. (1987) Our Common Future: Report of the World Commission on Environment and Development. http://www.un- documents.net/ocf - ov.htm

2. Elkington, J. (1994). Towards the sustainable corporation: Win - win- win business strategies for sustainable development

https://www.scribd.com/document/403152768/Elkington - Towards - theSustainable - Corporation - Win- Win- Win- Business - Strategies - forSustainable - Development - 1992- pdf

3. United Nations. (2005). World Summit Outcome . United Nations General Assembly.

https://www.un.org/en/development/desa/population/migration/generalasse mbly/docs/globalcompact/A_RES_60_1.pdf

4. Guy, S., & Farmer, G. (2001). Reinterpreting Sustainable Architecture: The Place of Technology. Journal of Architectural Education.

5. Ghisleni, C. (2023, rūgpjučio 1).Social Sustainability: Participatory Design in Collective Space Creation. https://www.archdaily.com/1004448/socialsustainability - participatory - design - in- collective - space - creation

6. The 3 pillars of sustainability: environmental, social, and economic. (n.d.) Enel. https://www.enel.com/learning - hub/sustainable - development/threepillars - sustainability

7. Staub, A. ( 2025) Architecture and Social Sustainability: Understanding the New Paradigm. Routledge.

8. United Nations. (2015). Transforming our world: The 2030 Agenda for Sustainable Development . United Nations General Assembly. https://sdgs.un.org/2030agenda

9. Hertzberger, H. ( 2005 ) Lessons for students in architecture. 010 publishers.

10. Center for Universal Design. (1997). The principles of universal design . North Carolina State University, College of Design. https://design.ncsu.edu/wpcontent/uploads/2022/11/principles - of- universal - design.pdf

11. Myers, L. (2021, spalio 8d.). CASE - REAL installs movable walls inside a basement art gallery in Tokyo . https://www.designboom.com/architecture/case - real - installs - movablewalls - basement - art- gallery - tokyo- 10- 08- 2021/

12. Oldenburg, R. (1999) The Great Good Place. Marlowe & Company.

13. The YMCA. ( n.d. ) YMCA History: The Founding Years. https://www.ymca.org/who - we- are/our - history/founding - years

14. Pietsch, S., & Müller, A. (Eds.). (2015). Walls that teach : on the architecture of youth centres . JAP SAM Books.

15. TNG Youth & Community Centre. (n.d.). RCKA. https://rcka.co.uk/ourprojects/tng - youth- community - centre/

16. Bugés, M. (2019, sausio 15d.). Oodi Helsinki central library: public space in a significant site. https://urbannext.net/oodi - helsinki - central - library/

17. Karvonen, O. (2018). Dedication. https://ottokarvonen.com/2019/03/07/dedication

18. Mady, C & Hewidy, H. (2025) The public library building as nexus for social interactions: Cases from Helsinki. https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1877916624000456

19. Helsinki Central Library Oodi (n.d.).ALA. https://ala.fi/work/helsinki - centrallibrary/

20. Accessibility (n.d.) Oodi Helsinki. https://oodihelsinki.fi/en/accessibility/

21. Maijansali (n.d.) Oodi Helsinki. https://oodihelsinki.fi/en/facilities/maijansali/

22. Facilities (n.d.) Oodi Helsinki. https://oodihelsinki.fi/en/facilities/

23. Osdorp (n.d.) Good migrations. https://goodmigrations.com/cityguides/amsterdam/osdorp

24. Youth Center in Amsterdam / Atelier Kempe Thill (2012, balandžio 22d.). Archdaily. https://www.archdaily.com/228192/youth - center - in- amsterdamatelier - kempe - thill

25. 0041 Osdorp Youth Center, Amsterdam, NL. (n.d.) Atelier Kempe Thill. https://atelierkempethill.com/projects/0041 - osdorp - youth- center/

26. Kim, E. (2011, balandžio 9d.). atelier kempe thill: de hood. Designboom. https://www.designboom.com/architecture/atelier - kempe - thill - de- hood/

27. C. Menegon Nossig, A. Mustafa, W. Mohammed & T.J.B. Wessels. ( 2021) Youth Centre. Digital Exhibition. https://digitalexhibition.arch.tue.nl/project - 11youth- centre/

28. Bogor Creative Hub. (n.d.). L - A- B. https://www.l - a- b.id/projects/bogorcreative - hub

29. Bogor Creative Hub. (n.d.). C3globe. https://c3globe.com/bogor - creative - hubby- local - architecture - bureau/

30. Bogor Creative Center. (n.d.). Bluescope. https://www.nsbluescope.com/id/en/project/bogor - creative - center

31. Kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“ išrinktas geriausiu rekreacinės architektūros projektu (2024, rugs ėjo 23 d.). Statyba ir architektūra. https://sa.lt/kurybiskumo - centras - pragiedruliai - isrinktas - geriausiurekreacines - architekturos - projektu/

32. Babbar, M. (n.d.) Innovative Approaches to Social Architecture. https://www.re - thinkingthefuture.com/architectural - community/a13414innovative - approaches - to- social - architecture/

33. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. ( 2020). LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 20:2018 „NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“. (2020, gegužės 1d.).https://www.e - tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.F73BA10EE59F/asr

34. Anykščių miesto istorija (n.d.). Info Anykščiai. https://infoanyksciai.lt/lankytinos - vietos/anyksciu - miesto - istorija/

35. Miškinis, A. ( 2005). Ryt ų Lietuvos miestai ir miesteliai II knyga. SAVASTIS.

36. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. (2024). STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai (suvestinė redakcija nuo 2024- 11 - 01). https://www.e - tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.4DB4BDB4B44C/asr

37. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. (2023). STR 2.03.01:2019 Statinių prieinamumas (suvestinė redakcija nuo 2023 - 06- 09). https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/103022d0ffbe11e99681cd81dcdca52c/asr

38. Lietuvos standartizacijos departamentas. (2023). Pastatų statyba. Užstatytos aplinkos prieinamumas ir naudojamumas (LST EN ISO 21542:2022)

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1. pav. LEED kriterijai. Šaltinis: Wattsense.

https://www.wattsense.com/blog/building - management/what - is - the- breeamcertification/

2 pav. BREEAM kriterijai. Šaltinis: Wattsense.

https://www.wattsense.com/blog/regulations/leed - certification - an- internationalstandard/

3 pav. Laiptai su integruota rampa. Šaltinis: Davis, H.

https://blog.miragestudio7.com/ramp - stairs - for- the- able - and- disable - lessable/3979/

4 pav. I šsiskiriantis grindinys navigacijai. Šaltinis: Ott, P. https://www.archdaily.com/984837/learn - scape - innocad - architecture

5 pav. Aukštams priskirtos spalvos. Šaltinis: Flatscher , C. https://www.christianflatscher.com/haus_im_leben.html

6 pav. CASE - REAL galerija. Šaltinis: Shima, D.

https://www.designboom.com/architecture/case - real - installs - movable - wallsbasement - art- gallery - tokyo - 10- 08- 2021/

7 pav. Laiptai su minkštasuoliais. Šaltinis: Lambros photography. https://www.morlights.com/portfolio/view/writers - theatre

8 pav. Bendravimo ni šos Šaltinis: Sanidad, J.

https://officesnapshots.com/2019/08/09/paypal - offices - san - jose/

9 pav. Pirmasis Y.M.C.A. objektas. Šaltinis: Hollister and Thiers ( 1898) https://search.library.wisc.edu/digital/AYJBVU365FMX4K8P

10 pav. Jaunimo centro fasadas. Šaltinis: Spriestersbach, J. https://rcka.co.uk/ourprojects/tng - youth- community - centre/ 11pav. Požeminio auk što planas . Šaltinis: RCKa. https://rcka.co.uk/ourprojects/tng - youth- community - centre/

12 pav. Pirmo aukšto planas. Šaltinis: RCKa. https://rcka.co.uk/our - projects/tngyouth- community - centre/

13 pav. Vidin ės erdvės . Šaltinis: Spriestersbach, J. https://rcka.co.uk/ourprojects/tng - youth- community - centre/

14 pav. Žiem os sod o erdvės . Šaltinis: Spriestersbach, J. https://rcka.co.uk/ourprojects/tng - youth- community - centre/

15 pav. Laiptini ų žymėjimas pirmame aukšte Šaltinis: Spriestersbach, J.

https://rcka.co.uk/our - projects/tng - youth- community - centre/

16 pav. Laiptini ų žymėjimas antrame auk šte . Šaltinis: Spriestersbach, J.

https://rcka.co.uk/our - projects/tng - youth- community - centre/

17 pav. Foj ė Šaltinis: Spriestersbach, J. https://rcka.co.uk/our - projects/tng - youthcommunity - centre/

18 pav. Oodi priekinis fasadas . Šaltinis: Uusheimo, T.

https://www.archdaily.com/907675/oodi - helsinki - central - library - ala - architects

19pav. Oodi antro aukšto planas . Šaltinis: ALA Architects.

https://ala.fi/work/helsinki - central - library/

20 pav. Integruotos rampos . Šaltinis: Uusheimo, T.

https://www.archdaily.com/907675/oodi - helsinki - central - library - ala - architects

21pav. ,,Maijansali “ renginių erdvė. Šaltinis: Oodi Helsinki.

https://oodihelsinki.fi/en/facilities/maijansali/

22 pav. Slaptas skaitymo kambarys . Šaltinis: Uusheimo, T.

https://www.archdaily.com/907675/oodi - helsinki - central - library - ala - architects

23 pav. Neformalaus sedėjimo laiptai. Šaltinis: Uusheimo, T.

https://www.archdaily.com/907675/oodi - helsinki - central - library - ala - architects

24 pav. Osdorpo jaunimo centras. Šaltinis: Schwarz, U.

https://www.archdaily.com/228192/youth - center - in- amsterdam - atelier - kempe - thill

25 pav. Pirmo auk što planas Šaltinis: Atelier Kempe Thill.

https://atelierkempethill.com/projects/0041 - osdorp - youth- center/

26 pav. Antro aukšto planas. Šaltinis: Atelier Kempe Thill.

https://atelierkempethill.com/projects/0041 - osdorp - youth- center/

27 pav. Pirmo aukšto interjeras. Šaltinis: Schwarz, U.

https://www.archdaily.com/228192/youth - center - in- amsterdam - atelier - kempe - thill

28 pav. Laiptinė su keltuvu. Šaltinis: Schwarz, U.

https://www.archdaily.com/228192/youth - center - in- amsterdam - atelier - kempe - thill

29 pav. Multifunkcė sale. Šaltinis: Schwarz, U.

https://www.archdaily.com/228192/youth - center - in- amsterdam - atelier - kempe - thill

30 pav. K ūrybiškumo centras . Šaltinis: Dwitomo, D.

https://www.archdaily.com/963703/bogor - creative - hub- local - architecture - bureau 31pav. Pastato planas. Šaltinis: L - A- B. https://www.l - a- b.id/projects/bogorcreative - hub

32 pav. Pastato schema. Šaltinis: L - A- B. https://www.l - a- b.id/projects/bogorcreative - hub

33 pav. Medžiagiškumas Šaltinis: Dwitomo, D.

https://www.archdaily.com/963703/bogor - creative - hub- local - architecture - bureau

34 pav. Aik štė renginio metu Šaltinis: Rekabogor. https://rekabogor.id/alih - fungsibogor - creative - center - adalah - simbol - kemunduran - ekonomi - kreatif - jawa - barat/

35 pav. Pastat ų fotografija. Šaltinis: Rakauskaitė, A. https://pupa.eu/eng/projects/istorine - sodyba - menu - centras/

36 pav. Teritorijos fotografija i š drono. Šaltinis: Rakauskaitė, A. https://pupa.eu/eng/projects/istorine - sodyba - menu - centras/

37 pav. Po žeminio/reljefe esančio plano brėžinys. Šaltinis: Pupa/Life over space.

https://pu - pa.eu/eng/projects/istorine - sodyba - menu - centras/

38 pav. Seno –naujo konstrastas . Šaltinis: Panevėžys NOW.

https://www.panevezysnow.lt/irasas - 52/lankytini - miesto - objektai/paneveziokurybiskumo - centras - pragiedruliai/

39 pav. Galerijos fotografija . Šaltinis: Rakauskaitė, A. https://pupa.eu/eng/projects/istorine - sodyba - menu - centras/

40 pav. Teatro užsiėmimas pagrindiniame koridoriuje. Šaltinis: Pragiedrėk. https://pragiedrek.lt/lt/activities

41pav. Bendruomenės erdvė . Šaltinis: Rakauskaitė, A.

https://pragiedrek.lt/lt/activities

42 pav. Anykščių miesto teritorija . Šaltinis: sudaryta autorės.

43 pav. Pasirinktas sklypas . Šaltinis: sudaryta autorės.

44 pav. XV a. pradžios miestelio schema. Šaltinis: Miškinis, A (2005)

45 pav. XVI a. antros pusės miestelio schema. Šaltinis: Miškinis, A (2005)

46 pav. 1853 m. miesto planas. Šaltinis: Miškinis, A.

47 pav. 1891 m. miesto planas. Šaltinis: Miškinis, A.

48 pav. Buvęs mokyklos pastatas. Šaltinis: Google Maps.

49 pav. Cerkvės pastatas. Šaltinis: Google Maps.

50 pav. Naujo menu inkubatoriaus vizualizacija. Šaltinis: Archmap.

http://archmap.lt/en/objects/anyksciai - art- incubator - art- studio/ 51pav. Esamas jaunimo centras. Šaltinis: Google Maps.

52 pav. Saugomų teritorijų ribos. Šaltinis: Kultūros vertybių registras.

53 pav. Automobili ų judėjimo schema Šaltinis: sudaryta autorės.

54 pav. Dvira čių ir pėsčiųjų judėjimo schema . Šaltinis: sudaryta autorės.

55 pav. Potvyni ų tikimybės schema Šaltinis: autorės darbas pagal arcgis.com.

56 pav. Reljefo schema . Šaltinis: autorės darbas pagal topographic - map.com.

57 pav. Ortografinis žemėlapis . Šaltinis: sudaryta autorės.

58 pav. Koncepcijos schema Šaltinis: sudaryta autorės.

59 pav. Skylpo schema . Šaltinis: sudaryta autorės.

60 pav. Skylpo planas . Šaltinis: sudaryta autorės.

61pav. Koncepcijos schema Šaltinis: sudaryta autorės.

62 pav. Skylpo schema . Šaltinis: sudaryta autorės.

63 pav. Skylpo planas . Šaltinis: sudaryta autorės.

64 pav. Socialinių ryšių schema Šaltinis: sudaryta autorės.

65 pav. Gamtinio konteksto išsaugojimo schema . Šaltinis: sudaryta autorės.

66 pav. Ryšio su kultūros paveldu schema . Šaltinis: autorės darbas.

67 pav. Vaizdo nuo upės vizualizacija Šaltinis: sudaryta autorės.

68 pav. Skylpo planas . Šaltinis: sudaryta autorės.

69 pav. Šiukšliavežės apsisukimo aikštelės schema Šaltinis: Statybos techniniai reglamentas 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“.

https://www.e - tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.4DB4BDB4B44C/asr

70 pav. Pj ūvis B - B Šaltinis: sudaryta autorės.

71pav. 0 aukšto planas . Šaltinis: sudaryta autorės.

72 pav. - 1 aukšto planas . Šaltinis: sudaryta autorės.

73 pav. Lauko amfiteatro brėžinys Šaltinis: sudaryta autorės.

74 pav. Vidinio amfiteatro brėžinys . Šaltinis: sudaryta autorės.

75 pav. Stogų išraiškos schema . Šaltinis: sudaryta autorės.

76 pav. Stogo konstrukcijos schema Šaltinis: sudaryta autorės.

77 pav. Lietvamzdžio įrengimo analogas . Šaltinis: Galeco. https://galeco.pl/en/products/gutter - systems/galeco - hidden - guttersystem/technical - information

78 pav. Stogų panaudojimo būdai. Šaltinis: sudaryta autorės.

79 pav. Pietinio fasado brėžinys . Šaltinis: sudaryta autorės.

80 pav. Sustiprintų takų schema Šaltinis: sudaryta autorės.

81pav. - 1aukšto evakuacijos planas . Šaltinis: sudaryta autorės.