Ekslibrisų katalogas „Kilk ir kelk“

KILK IR KELK

Ekslibrisų katalogas, skirtas lietuvių visuomenės ir kultūros veikėjo, literatūros kritiko, publicisto Povilo Višinskio 150-ajai gimimo sukakčiai paminėti

Tekstus parengė

prof. dr. Bronius Maskuliūnas

doc. dr. Juozas Pabrėža

prof. Vaidotas Janulis

ISBN 978-609-8237-26-9

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt

Viršelyje – Rūtos Mozūraitės ekslibrisas.

© Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka © Žemaičių kultūros draugija „Saulaukis“

PRATARMĖ

2025-ieji metai ypatingi Šiaulių kraštui ir mūsų bibliotekai – minime 150-ąsias

Povilo Višinskio, vieno ryškiausių tautinio atgimimo šviesulių, gimimo metines. Šis vardas neatsiejamas nuo lietuviško žodžio ir spaudos laisvės kovų, nuo modernios Lietuvos pamato kūrimo. Višinskis buvo ne tik rašytojas, publicistas, kritikas, bet ir aktyvus visuomenės veikėjas, savo darbais ir idėjomis įkvėpęs bendraminčius, subūręs ryškiausias to meto asmenybes.

Minėdama šią sukaktį, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka kartu su Žemaičių kultūros draugija „Saulaukis“ inicijavo parodą „Kilk ir kelk“ ir pakvietė dailininkus sukurti ekslibrisą – knygos ženklą, įprasminantį Povilo Višinskio asmenybę, veiklą ir palikimą. Parodos pagrindu parengtas katalogas tapo ne tik ekslibrisų rinkiniu, bet ir gyvu tiltu į tautinio sąjūdžio epochą, primenančiu, kad Višinskio idėjos tebėra aktualios ir šiandien.

Svarbu, kad ši iniciatyva gimė Šiauliuose – mieste, kuris buvo itin reikšminga Povilo Višinskio gyvenimo ir veiklos vieta. Čia jis mokėsi, rašė, organizavo kultūrinius sambūrius, žadino tautinį atbudimą. Tad prasminga, kad būtent čia menas, atmintis ir istorinis liudijimas susilieja į vieną bendrą kūrinį.

Šis katalogas – daugiau nei ekslibrisų rinkinys. Tai – bendruomeniško kultūrinio atminimo dokumentas, puoselėjantis vertybes, kurias Višinskis puoselėjo visą savo neilgą, tačiau ypač prasmingą gyvenimą, liudijantis, kad Povilo Višinskio idėjos tebėra gyvos ir įkvepiančios. Jo šūkis „Kilk ir kelk!“ šiandien skamba kaip meninis manifestas, raginantis rūpintis kalba, kultūra ir tautine savastimi.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorius prof. dr. Bronius Maskuliūnas

VĖŠINSKIS PUOVĖLS ĖR ŠIAULĒ

Vėšinskiou Puovėlou gīvenėms lēda ėšgīventė tik nepėlnus 31 metus. Vuo kėk daug par tuoki trumpa omžio padėrba. Bova lietovėška rašta spauduos draudėma laikās gaivintuos, skleidies, ne vėina laikraštė, kningas ikviepies, redaktuorios, atvedės i literatūra Žemaitė, Šatrėjuos Ragana, Lazdīnu Pelieda, Juovara ėr dā ne vėina ėš ivairiū pakompiu ėškrapštės ėr i literatūra, lietovībė palīdiejės.

Ėšskėrtėnā reikšmings īr P. Vėšinskė muokslėnis darbs „Antropologinė žemaičių charakteristika“, kor pagrīstā iruodė, ka žemaitē palei sava kalba, papruotius, tradicėjės īr atskėra tauta.

Rīški piedsaka P. Vėšinskis palėka Šiauliū žemie. Net posė sava gīvenėma Puovėls atėdevė Šiaulems. Čia muokies ėr bėngė bernioku (dabā J. Januonė) gimnazėjė, čia gīvena, dėrba, kvėitė koltūrėnius sambūrius, Šiauliū apīlinkies būrė garsiuosės gegožėnės, katruos dā bova vadėnamas Dėdiuosiuoms Gegožėniems ėr i katras liuob sosėrinktė daug švėisiū žmuoniū ėš vėsuos Lietovuos. Puovėls bova tū gegožėniu dūšė, par vėina gegožėnė sosėpažėna ėr so būsėmo žmuono Mėkockātė Jozepa.

Šiauliū „Aušruos“ muziejou īr sauguomė 9 P. Vėšinskė laiškā. Trīs laiškā, rašītė tievelems, patvėrtėn, ka Puovėls bova poikē ėšlaikės sava gimtuosės žemaitiu kalbuos Ušnienu šnekta. Kelės Puovėla laiškū žemaitībės: dūna, pūlė bučiuti, dina, svists, mižis, dungus, žunsis, kun, spunsta paspensti, švenstos, kap, rek, Mieliausija Tievelia! mon, blezdinga, prijiesk, lubu pryglaust.

Ož P. Vėšinskė palėktas rīškės žīmės Saulės žemie šiaulėškē atsėdiekuojė tuo riktinga žemaitė iomžėnėmo. Šiaulē tor P. Vėšinskė gatvė, nu 1989 metu Šiauliū apskrėtėis vėišuoji bėbliuoteka īr vadėnama Puovėla Vėšinskė vardo. Tuo patiuo bėbliuotekuo doc. Striuogaitės Dalės pastonguom nu 1990 m. ligi 2008 m. ivīka 10 kuonferėncėju „P. Višinskio skaitymai“. 1991 m. bėrželė 29 dėina bova atidėngts paminklos P. Vėšinskiou, katruo autuorios īr Žėrgolis Stasīs.

Paminklos, kāp ėr pats Vėšinskis, so gero tautėnė atgėmėma viejo ėr pastatīts ož vėsuomenės sorinktas liešas.

Šiauliū Žemaitiu koltūras draugėjė „Saulaukis“, pažīmiedama Žemaitės 180 m. ėr P. Vėšinskė 150 m. sokaktis, 2025 metās vīkda koltūrėni pruojekta „Žemaitės ir P. Višinskio dialogai: Šiaulių kultūrinio identiteto atspindžiai“.

Vėšinskis Puovėls pelnītā īr vadėnams tautėnė atgėmėma šauklio. Vuo P. Vėšinskė garsėsis šūkis „Kilk ir kelk“ atspind vėsa prasminga anuo gīvenėma esmė ėr īr nuognē svarbos vertībėnis sėikis mums vėsėms šėndėin.

Šiauliū Žemaitiu koltūras draugėjės „Saulaukis“ pėrmėninks dr. Pabrieža Jūzaps

SU EKSLIBRISU KILKI IR KELKI

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrimų ir sklaidos skyriaus Knygos grafikos centras Povilo Višinskio darbams įprasminti organizavo Lietuvos dailininkų ekslibrisų parodą. Suprasdami šios asmenybės darbų, idėjų, kultūrinio palikimo svarbą ir reikšmę, atsiliepė gausus menininkų būrys – 46 dailininkai parodai pateikė 119 ekslibrisų, atsikartojančių spalvinių variantų. Ekslibrisai atlikti įvairiomis grafikos technikomis, imponuojančiomis kompozicijomis, simbolika. Kai kurie darbai primena varpo garsus, užšifruotus siuntinius, palinkėjimus, asmenišką ryšį tarp ekslibriso autoriaus ir rašytojo. Vystant P. Višinskio ir jo darbų temą šie kūriniai – tarsi polemika su autoriumi per laiko atstumą, prisilietimas prie jo asmenybės. Ekslibrisų simbolių kalbą praturtina koloritas, spalviniai sprendimai, atsikartojanti kompozicija, o nuotaika jau kita. Ekslibrisai – tarsi vizualinė poezija, šnabždanti prisiminimų simboliais, kaligrafijos elegancija. Visa tai tampa bendravimo forma, tiltu tarp praeities ir dabarties. Vaizduojami objektai, simboliai tampa ženklais, o ženklai prabyla kalba, išreikšta ne žodžiais, o linijomis, faktūromis, dėmėmis. Autoriai žaidžia su semantiniu surastų simbolių užtaisu, kiekvienas ekslibrisas jautriai išreiškia savo slapias reikšmes. Šie Povilui Višinskiui skirti ekslibrisai – tarsi vizualinis esė apie komunikacijos reikšmę istorijos laike. Šių darbų kolekcija – tai archyvas, kurį reikia studijuoti, analizuoti, šifruoti simbolius, juos jausti ir liesti.

Mindaugo Petrulio ekslibrisuose Povilo Višinskio mintys sklando elegantiškos kaligrafijos erdvėse, sukeldamos emocijų bangas, kurios nuskuba prie Rasos

Janulevičiūtės subtilių, išgyventų, jautrių šriftinių ekslibrisų kompozicijų. Čia tarpusavyje mielai bendrauja raidės, nepriklausomai nuo statuso abėcėlėje ar dydžio kompozicijos lauke. Jas pasitinka nuotaikingas lino raižinio technika sukurto Daliutės Ivanauskaitės ekslibriso debesėlis, pakibęs virš viską matančios žydros ežero akies. Jis žavi savo minimalizmu ir lakoniškumu. Vladimiro Beresniovo ekslibrisų kolekcija sukurta su aliuzija į tautinių audinių motyvų raštus. Kompozicijos saikingos, spalviniu sprendimu nuteikia rimčiai ir susikaupimui. Eglės Ambraziūnaitės ekslibrisų kolekcija suskamba įvairiomis varpų spalvinėmis tonacijomis sukurdama visą gamą nuotaikingų garsų. Darbai atlikti moliotipijos technika, kuri suteikia tapybinio kolorito bei plastiškumo, praplečia kompozicijų spalvines garsų tonacijas. Šioje kolekcijoje žavi grafikos patriarchų – Alfonso Čepausko ir šiauliečio Rimanto Tomo Buivydo – sukurti ekslibrisai. Abu autoriai savo sumanymus įgyvendino kompiuterinės grafikos technika. R. T. Buivydo ekslibrisai, rodos, netelpa kompozicijos erdvėje, linijos dinamiškos, greitai kintančios, veiksmo suteikia ir ekslibrisų drąsus spalvinis sprendimas. A. Čepausko knygos ženklai ramūs, centrinės kompozicijos saikingų spalvų, harmoningai dera puikiai parinktas šriftas.

Džiugu matyti ir jaunosios kartos grafikų, ekslibrisų kūrėjų, jau nebe pirmą kartą dalyvaujančių įvairiose ekslibrisų parodose ir projektuose, darbus. Vaivos Kovieraitės-Trumpės nuotaikingas Povilas Višinskis į mus žvelgia apkabinęs ženklą iš knygų lyg artimiausią draugą. Ugnė Rudinskaitė žaidžia su amžinybės ratu, o dvi valtelės plaukia prisiminimų krantan. Ramūno Petrusevičiaus personažas užsideda nuotaikų kaukę ir slėpdamas abėcėlės raides įpina jį rūbo klostėse. Netikėtai paslėptas tekstas prasmingai praturtina rūbą. Renata Murauskaitė filosofuoja, tačiau ne kiekvienas išdrįstų diskutuoti su kėde, ją užkalbinti. Kita vertus, kėdė archajiška, nugludinta, daug mačiusi, sukaupusi vertingos patirties. Tokią minimalistinę plastiką ir simboliką naudojantys menininkai iš šalies žiūrint uždari, bet vis dėlto Povilo Višinskio išsakyta filosofinė mintis sklando erdvėje. Jie tai stebi, mato, vertina ir kartu polemizuoja. Būrelis menininkų pateikė įvairiomis technikomis sukurtų ekslibrisų. Lino raižinio kaltų aštrumą išbandė Lolita Braza, Kazys Bimba, Povilas Šiaučiūnas, Iveta Časonytė, Rūta Mozūraitė ir daugelis kitų dailininkų. Aleksandras Novakas, Aldona Traškinienė, Gintarė Norkienė kūrinius atliko mišria technika, kuri jiems praplėtė plastines galimybes minčiai įgyvendinti.

Taigi galima drąsiai pasakyti, kad varpo dūžių garsai, skambėję per Lietuvą ir kvietę dalyvauti šioje prasmingoje iniciatyvoje minint Povilo Višinskio metus, pateisino jo šūkį „Kilk ir kelk!“.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos parodų kuratorius prof. Vaidotas Janulis

EKSLIBRISAI KILK IR KELK

BORISOVAITĖ Beata

BUTĖNAITĖ Gabrielė Linoraižinys

Linoraižinys

ČEPAUSKAS Alfonsas Skaitmeninė grafika

Kristina Linoraižinys

GRIKŠTAITĖ Ramunė Plastiko raižinys

Linoraižinys

JANKAUSKAS Antanas Piešinys

KOTELNIKOVA Anastasija Linoraižinys

Linoraižinys

Autorinė technika

PIEČAITYTĖ

RATNIKAS Ugnius Piešinys

Linoraižinys

RUDINSKAITĖ Ugnė

Skaitmeninė grafika

ŠIAULYTIS Kęstutis

Linoraižinys

ŠLIVINSKIENĖ

Rima Linoraižinys

UZDRAITĖ Loreta Linoraižinys

DALYVIAI

Eglė AMBRAZIŪNAITĖ g. 1961

Vladimiras BERESNIOVAS g. 1948

Kazys BIMBA g. 1951

Beata BORISOVAITĖ g. 1998

Lolita BRAZA g. 1964

Rimantas Tomas BUIVYDAS g. 1939

Gabrielė BUTĖNAITĖ g. 2003

Asta BUTĖNIENĖ g. 1976

Iveta ČASONYTĖ g. 1998

Alfonsas ČEPAUSKAS g. 1929

Kristina DANIŪNAITĖ g. 1975

Kristina DARULIENĖ g. 1977

Ramunė GRIKŠTAITĖ g. 1981

Daliutė IVANAUSKAITĖ g. 1958

Antanas JANKAUSKAS g. 1955

Juozas JANKAUSKAS g. 1955

Rasa JANULEVIČIŪTĖ g. 1975

Vaidotas JANULIS g. 1957

Karolina JAUTAKĖ g. 1987

Alvydas JONAITIS g. 1954

Vilija JURKUVIENĖ g. 1961

Virginija KALINAUSKAITĖ g. 1957

Antanas KANTAUSKAS g. 1957

Vilija KASPERAVIČIŪTĖ g. 1975

Anastasija KOTELNIKOVA g. 1998

Vaiva KOVIERAITĖ-TRUMPĖ g. 1985

Vladas KUDABA g. 1949

Birutė KUICIENĖ g. 1958

Henrikas MAZŪRAS g. 1954

Rūta MOZŪRAITĖ g. 1978

Renata MURAUSKAITĖ g. 1990

Gintarė NORKIENĖ g. 1976

Aleksandr NOVAK g. 1963

Mindaugas PETRULIS g. 1958

Ramūnas PETRUSEVIČIUS g. 1987

Karina PIEČAITYTĖ g. 1996

Ugnius RATNIKAS g. 1970

Ugnė RUDINSKAITĖ g. 1995

Egils SKUJA g. 1944

Rima STEPONĖNIENĖ g. 1966

Povilas ŠIAUČIŪNAS g. 1948

Kęstutis ŠIAULYTIS g. 1953

Jolita ŠLIVINSKIENĖ g. 1971

Aldona TRAŠKINIENĖ g. 1963

Loreta UZDRAITĖ g. 1977

Elžbieta ZALOGAITĖ g. 1994

„Kilk ir kelk“: ekslibrisų katalogas / tekstus parengė Bronius Maskuliūnas, Juozas Pabrėža, Vaidotas Janulis; sudarė Asta Kaktytė. – Šiauliai: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Žemaičių kultūros draugija „Saulaukis“, 2025. – 56 p.: iliustr.

Išleido

Katalogą sudarė

Asta Kaktytė

Redagavo

Robertas Gedrimas

Kūrinius skaitmenino

Lolita Kivickienė, Asta Kaktytė

Maketavo ir apipavidalino

Vaiva Kovieraitė-Trumpė

Spausdino

UAB „Šiaulių spaustuvė“

Tiražas 100 egz.