Džordžas pažvelgė Horacijui į akis.
– Nemanai, kad liksi gyvas, tiesa? – tyliai tarė jis. – Nesitiki, kad Šigeru laimės.
Horacijus papurtė galvą.
– Džordžai, niekada nestoju į mūšį manydamas, kad pralaimėsiu.
Kai esi drąsus, o garbė ir teisingumas tau – ypatingos sąvokos, nuotykių ieškoti nereikia. Jie susiranda tave patys, kad ir kur nukeliautum. Kaip geriausias žvalgo Vilio draugas Horacijus atsidūrė tolimoje Nihonijoje ir kodėl negrįžta? Tikriausiai todėl, kad taip teisinga. Lygiai taip teisinga ir tai, kad draugai nepaliks vieno Horacijaus bėdoje. Holto, Vilio, Alisos ir Evanlinos laukia išbandymų ir pavojų pilna kelionė. Galbūt kartu ir Nihonijos imperatoriui pavyks pagelbėti?
