Christian Jolibois, Christian Heinrich
Vištidė kosmose
Christian Jolibois
Vištidė kosmose Iliustravo Christian Heinrich Iš prancūzų kalbos vertė Erika Sabaliauskaitė
Vilnius 2015
UDK 821.133.1-93 Jo-131
Versta iš: Christian Jolibois, Christian Heinrich UN POULAILLER DANS LES ÉTOILES Pocket Jeunesse, Luçon, 2013
Jolibois, Christian Vištidė kosmose / Jolibois, Christian; iš prancūzų kalbos vertė Erika Sabaliauskaitė; iliustravo Christian Heinrich. – Vilnius: Nieko rimto, 2015. – 48 p.: iliustr.
Ši Christiano Jolibois ir iliustruotojo Christiano Heinricho knygelė – antroji pasakojimų apie vištidę ir jos gyventojus dalis. Karmelitas yra vienas tų smalsių viščiukų, kuriems net lapė nebaisi – taip jie trokšta stebėti naktinį dangų ir krintančias žvaigždes. Iš dangaus tikrai kai kas nukris. Nustebtų net pats Galilėjus!
Cet ouvrage, publié dans le cadre du Programme d’Aide à la Publication „Oscar Milosz“, bénéficie du soutien de l’Institut français. Knygos leidimą remia Prancūzų institutas (O. Milašiaus programa knygų leidybai remti)
© Pirmas leidimas, Editions Pocket Jeunesse, département d’Univers Poche, Paryžius, Prancūzija, 2002 © Naujausias leidimas, Editions Pocket Jeunesse, département d’Univers Poche, Paryžius, Prancūzija, 2005 Pirmą kartą prancūzų kalba išleista pavadinimu Un poulailler dans les étoiles. © Vertimas į lietuvių kalbą, Erika Sabaliauskaitė, 2014 © Leidykla „Nieko rimto“, 2015 Redaktorė Giedrė Kmitienė Korektorė Orinta Stacevičienė Maketavo „Nieko rimto“ dizaino grupė Tiražas 2000 egz. Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt Spausdino UAB BALTO print Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius ISBN 978-609-441-282-0
Skiriu džiugiesiems Burgundijos vaikams Valerijai ir Lioneliui. (Ch. Jolibois)
Aleksandrui, mažulyčiui viščiukui gražioje mėlynoje planetoje. Tėtis. (Ch. Heinrich)
Karmelitas su draugais dūksta kieme mėgaudamasis vakaro saulės spinduliais. Netrukus teks tūpti ant laktos.
– Baigiam žaidimus, vaikai! Greitai! Paskubam! Atsliūkina lapė! – šaukia viščiukus Karmelito mama. – Jau matau jos žybsinčias akis.
Vištytės ir viščiukai paknopstom skuodžia į vištidę.
– Trisdešimt septyni... trisdešimt aštuoni... trisdešimt devyni... – skaičiuoja Karmela. – Greičiau! Greičiau! Jau matau tamsoje boluojančius lapės dantis. Trisdešimt devyni... Betgi trūksta vieno viščiuko! Mano viščiuko! Kur tu, mano viščiuk? Greičiau grįžk, kol lapė tau nekrimstelėjo!
– O aš nebijau! – atkerta Karmelitas. Jis negali atitraukti akių nuo švytinčio nakties dangaus.
– Kad tave kur plunksna! – sušunka viščiukas. – Žvaigždė krinta!
Vos išsiritęs iš kiaušinio, Karmelitas ėmė svajoti apie žvaigždes! Ir štai – viena stebuklinga spindinti žvaigždė leidžiasi už miškelio... – Lekiu, gražuole! – sušunka ir nuskuodžia į tą pusę.
Jo svajonė čia pat, ramiai guli ant smėlio. Viščiukui širdelė spurda iš laimės. „Vargšė žvaigždutė! Atrodo tokia išsekusi po kelionės“, – dūsauja viščiukas. Švelniai pakelia žvaigždutę ir nustebęs sušunka: – Keista! Ji tokia minkšta, o kvapas kaip žuvies...
– Radau žvaigždę! Šiandien gražiausia mano gyvenimo diena...
Ir Karmelitas skuba pranešti nepaprastą žinią senajam savo bičiuliui kormoranui Pedrui.
– Cha cha cha! Sakai, žvaigždė nukrito iš dangaus! – pratrūksta kvatoti Pedras. – Vargšeli Karmelitai, čia tik jūros žvaigždė... Beje, ne itin šviežia!
Su saule keltis, su vištom miegot...
Na jau ne!
Kas tada galvos norus krintant žvaigždėms? Viščiukas Karmelitas jaučia, kad ten, naktiniame danguje, kažkas yra. Bet jis nė neįsivaizdavo, kad iš kosmoso nusileis kuo tikriausia vištidė, beveik tokia kaip jo gimtieji namai.
nuotykiai vi i t i š t idė je : K
Akcijos ir ypatingi pasiūlymai