Tylėdami jiedu abu dar ilgai žiūrėjo į dangų.
– Angele, – galop prašneko jis, – o kodėl žvaigždės šviečia?
– Jos dega, Berni.
– O, – ištarė ir jo akyse sužiro žvaigždžių ugnis.
Angelei dar nėra dvylikos, bet ji negali sau leisti būti nei vaiku, nei paaugle. Ji turi išdykusį broliuką, kurį nuolat reikia prižiūrėti, nerūpestingą mamą ir tėtį, kuris sėdi kalėjime. Ir ji nežino, kad netrukus jos laukia nauji rūpesčiai ir išbandymai.
Tai pasakojimas apie stiprybę, rūpestį ir gebėjimą atrasti gražius dalykus net ir tomis aplinkybėmis, kai, regis, viskas slysta iš rankų. Apie tai, kad tokiomis akimirkomis mes patys sau galime tapti Šiaurine žvaigžde, kuri stovi vietoje ir visiems paklydusiems keliautojams kantriai rodo kelią. Juk mes visi sudaryti iš tų pačių dalelių, kaip ir žvaigždės.
