Ar esi kada pabudęs vidury nakties, ar matei promiegiais greta savo lovos stovinčią sulinkusią raganą su užsirietusiais nagais? Arba vampyrą, arba Fredį Kriugerį su durklais vietoj pirštų? Paskui užsidegęs lempą išvysti, kad toji ragana yra tiesiog kėdė su kabančiais ant jos drabužiais. Bet kas būtų nutikę, jei nebūtum užsidegęs lempos?..
Pažįstamas jausmas, ar ne? „Siaubų autobusas 3“ privers vakare dairytis per petį ir pasitikrinti, ar kambario kampe netūno kokia šmėkla, o už lango nesibraižo vampyras. Visgi autorius likimo valiai jaunųjų skaitytojų nepalieka ir pažeria patarimų, kaip išvengti siaubūnų. Jis siūlo pilti druskos ant zombio, kad tas grįžtų į savo kapą; neskaityti užkeikimų garsiai ir galbūt pavyks nepavirsti šmėkla… Šiurpu? Bet užtat smagu!
Tai trečioji olandų rašytojo Paulo van Loono serijos apie Siaubų autobusą knyga.
