Versta iš Kira Gembri
RUBY FAIRYGALE 5: DER VERBOTENE ZAUBER
Loewe Verlag GmbH, Bindlach, 2022
Knygos vertimą remia Goethe,s institutas, kurį finansuoja
Vokietijos užsienio reikalų ministerija
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt
Title of the original German Edition: Ruby Fairygale – Der verbotene Zauber (Vol. 5)
© 2022 Loewe Verlag GmbH, Bindlach
Tekstas / Text, Kira Gembri
Iliustracijos / Illustrations, Verena Körting
Pirmą kartą vokiečių kalba pavadinimu Ruby Fairygale. Der verbotene Zauber (Vol. 5) 2022 metais išleido Loewe Verlag GmbH, Vokietija.
Lietuvių kalba išleista susitarus su Loewe Verlag GmbH, Bindlach, Vokietija.
Savininkas pabrėžtinai pasilieka teisę naudoti autorių teisių saugomą šio kūrinio turinį teksto ir duomenų gavybos tikslais. Bet koks neleistinas naudojimas yra draudžiamas. Visos teisės saugomos.
The proprietor expressly reserves the right to exploit the copyrighted content of this work for the purposes of text and data mining. Any unauthorized use is hereby excluded. All rights reserved.
© Vertimas į lietuvių kalbą, Indrė Dalia Klimkaitė, 2025
© Leidykla „Nieko rimto“, 2026
ISBN 978-609-441-981-2
1 skyrius Tyla eteryje
– Panele Laumėkaite!
Aš nusigandusi krūptelėjau. Atsisukusi sutikau pasipiktinusį
senolio Fergiuso žvilgsnį. Kaip visad, žuvėdra Manomano tupėjo jam ant peties, o šalimais stovėjo gūlis. Kuo skubiau įtraukiau galvą ir pasistengiau nutaisyti susikrimtusį veidą. Su šia trijule menki juokai, tą jau žinojau. Manomano dažnokai elgiasi begėdiškai, gūlis visuomet prastai nusiteikęs, o Fergiusas – o taip, apie jį pasakytum ir viena, ir kita.
– Ko gero, man vaidenasi! – mekeno senukas, įsisprendęs į šonus gyslotomis rankomis. – Negi tu užlindai į priekį? Ir dar pirmadienio rytą, kai ką tik atvyko pašto laivas?! – Jis pasipiktinęs kraipė galvą, tarsi būčiau jį asmeniškai įžeidusi. Laiškų ir siuntinių atvežimas kiekvieną savaitę būdavo nepaprastas įvykis, nors ir šiaip jau gyvenimas Pačo saloje pastaruoju metu pasidarė
nebenuobodus. Juk jau kuris laikas saloje kasdien sutiksi ne vien
vištas, triušius ir avis, o ir fėjas, undines ir kitas pasakiškas būtybes. Tad ir viešbutuke daug veiksmo. Bet man vis tiek pavyko prasibrukti į priekį.
Prie registratūros stalo stovėjo Brenda Grehem, visa švytėte švytėjo. Kai būdavo ne tik viešbutuko šeimininkė ir virėja, o dar ir pašto tarnautoja, visuomet pasižymėdavo išskirtinai gera nuotaika.
– Ramiau, ramiau, mano mielieji, – kalbėjo ji. – Leiskite greitai
išrūšiuoti laiškus, ir tada kiekvienam jo siuntas įteiksiu!
– Ir mums, ir mums? – mekeno keletas gnomų. Jie šokinėjo ant registratūros stalo ir kuždėjosi tarpusavyje. Tikriausiai ieškojo žodžio, besirimuojančio su žodžiu „mums“. Gnomams patinka eiliuoti, bet jie ne itin geri poetai.
– Ir gnomučiai, ir gnomučiai nori popieriaus laiškučių! – pasiūlė dvieilį vienas.
– Laiškai visuomet būna popieriniai, – tarstelėjo Flynas, irgi prasibrovęs prie stalo. – O jūs bent skaityti mokat?
Gnomai parodė mano įbroliui mažus liežuviukus.
– Aišku, kad mokam skaityti. Tai dabar marš šluotos ryti! –riktelėjo vienas, kiti patenkinti džiūgavo.
– Deja, turėsiu jus nuvilti, – tarė Brenda, pasisukdama į senolį Fergiusą. – Kaip ir tave. O gal kartais šįkart atsinešei pasą?
Ir viešbutuko vestibiulyje išsyk įsivyravo tyla. Visi Pačo saloje žinojo, kad Fergiusas kadų kadais pametė savo pasą. Gal net fėjų
pasaulyje apie tai kalbama. Ir vis tiek Brenda kiekvieną pirmadienį jo paprašydavo parodyti dokumentą, ir tada jiedu karštai susiginčydavo. Bet šįkart, regis, Fergiusas bartis nenusiteikęs.
– Panele Grehem, – tarė jis, tarsi Brenda nebūtų įkopusi į penktą dešimtį, o kokia trylikinė, kaip kad aš. – Nevarginkite manęs tokiomis paikystėmis! Laukiu itin svarbaus siuntinio, kad tave devyni perkūnai!
– Suplėšyt į gabalus, vidurius išdraskyti! Ir kaulus į visas šalis išbarstyti! – pridūrė ir misteris Gūlis. Jis irgi dažniausiai kalbėdavo eilėmis, kad ir pasibjaurėtinomis. Laimė, jis – kitaip nei jo sėbrai – iš tikrųjų nenorėdavo liesti žmonių. Mieliau jau kuisdavosi šiukšlių konteineriuose ir puotaudavo jų turiniu.
Brenda dūsaudama paėmė kartoninę dėžę ir stumtelėjo ją per stalą.
– Na gerai, nebūsiu labai griežta. Ar galiu paklausti, ką tokio gyvybiškai svarbaus užsisakei?
Trylikametė Rubinė gyvena nedidelėje Airijos saloje. Mergaitė rūpinasi sergančiais gyvūnais – tiek paprastais, tiek magiškais. Rubinei ir jos globėjai veterinarei Nanai prižiūrėti paslaptingas būtybes padeda į salą ne per seniausiai atvykęs Nojus – iš pirmo žvilgsnio uždaras ir paniuręs paauglys, kuris, kaip paaiškėja, iš tiesų yra labai draugiškas ir rūpestingas. Deja, tėčiui išsiuntus Nojų į tolimą internatinę mokyklą, draugystei iškyla naujų iššūkių. Ką jau kalbėti apie tai, kad salos gyventojams sužinojus apie stebuklingas būtybes ir paaiškėjus, kad ir pati Rubinė gali pasiversti gyvūnu, paslapčių, pavojų ir nuotykių atsiranda dar daugiau. Užtikrinti, kad žmonės ir fėjų pasaulio gyventojai draugiškai sutartų, tampa vis sunkiau. Rubinei prireiks fėjos Felicitos pagalbos ir jos ypatingų, tačiau labai pavojingų burtų. Tai penktoji austrų rašytojos Kiros Gembri knyga apie Rubinę ir paslaptingąsias salos būtybes. Pilna nuotykių, humoro, burtų ir paslapčių serija skiriama vaikams nuo devynerių metų, tačiau sudomins ir vyresnius skaitytojus. Knygą puošia vokiečių dailininkės Verenos Körting iliustracijos.
Redaktorius Vainius Bakas
Korektorė Eglė Devižytė
Maketavo Andra Paplauskaitė Tiražas 1500 egz.
Išleido leidykla „Nieko rimto“
Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt
Spausdino UAB BALTO print
Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius
