Versta iš
Lisa-Marie Dickreiter, Andreas Götz
KARLCHEN HILFT ALLEN, OB SIE
WOLLEN ODER NICHT
Arena Verlag GmbH , Würzburg, 2022
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt
© Tekstas, Lisa-Marie Dickreiter, Andreas Götz, 2022
© Viršelis ir iliustracijos, Barbara Scholz, 2022
© Arena Verlag GmbH , Würzburg, Deutschland, 2022. www.arena-verlag.de
Pirmą kartą 2022 metais vokiečių kalba pavadinimu Karlchen hilft allen, ob sie wollen oder nicht Vokietijoje išleido Arena Verlag GmbH .
Lietuvių kalba išleista susitarus su Arena Verlag GmbH , Viurcburgas, Vokietija. Visos teisės saugomos.
© Vertimas į lietuvių kalbą, Asta Vaitkevičiūtė-Skliutė, 2025
© Leidykla „Nieko rimto“, 2026
ISBN 978-609-441-970-6
Lisa-Marie Dickreiter • Andreas Götz
Iliustravo Barbara Scholz
Iš vokiečių kalbos vertė Asta Vaitkevičiūtė-Skliutė
Vilnius 2026
Turinys
Misija „Smirdblakės“
Jauki iškyla
ant šieno kupetos
Stiklo pūtimo dirbtuvės? Ačiū, ne!
Vairuoti traktorių – jėga!
Beprotiškai originalu
Pokštas arba saldainis
Gražiausia diena gyvenime
Ašaros ir riksmai, 1 dalis
Ašaros ir riksmai, 2 dalis
Skalbyklos piratai
Pabaiga
Žodynėlis
simitas – turkiškas riestainis su sezamo sėklomis menemenas – turkiška kiaušinienė su pomidorais muhamara – paprikų ir graikinių riešutų užtepėlė
Papasakosiu tau apie Karliūzę. Karliūzė nėra berniukas, kaip tikriausiai pamanei. Karliūzė yra mergaitė, o jos tikrasis vardas – Karla. Bet visi ją vadina Karliūze. Tų visų ne tiek jau ir daug, nes nedideliame slėnyje, kuriame gyvena Karliūzė, yra tik keli ūkiai. O tuose ūkiuose gyvena beveik vien seni žmonės. Karliūzė ir jos mažasis broliukas Jonukas yra vieninteliai vaikai visame slėnyje. Jie gyvena kartu su mama, tėčiu ir seneliu.
Galiu lažintis, sutiksi su manimi, kad tai skamba nelabai įspūdingai? Gal jau ruošiesi užversti knygą ir toliau nebeskaityti, nes kas gi įdomaus gali vykti slėnyje, kuriame gyvena tik du vaikai? Vis dėlto patarsiu apsišarvuoti kantrybe ir nemesti kelio dėl takelio – skaityti toliau. Nes tu dar nepažįsti Karliūzės.
Iš mamos ji paveldėjo juodas kaip varnos plunksnos garbanas. O iš tėčio – dideles apvalias akis. Ji labai mėgsta kišti nosį ne į savo reikalus, visai kaip senelis. Bent jau taip sako mama. Bet Karliūzė tik nori padėti! Ji yra pats paslaugiausias žmogus pasaulyje, kokį tik galėtum įsivaizduoti.
Na, pavyzdžiui, kad ir įvykis su naujaisiais Jonuko batais.
Jonukas visą žiemą prašė ir maldavo, kol pavasarį mama pagaliau juos nupirko. Batai buvo raudoni. Su geltonais žaibais. Atrodė, kad jie ims ir pradės bėgti patys!
– Saugok juos kaip savo akį, –vakarieniaudamas patarė senelis. – Ilgapirščiai tik ir taikosi nukniaukti raudonus batus su geltonais žaibais!
Išsigandęs Jonukas vos neužspringo sumuštinio kąsniu. Nepadėjo ir tai, kad mama išbarė senelį ir uždraudė jam pasakoti tokias kvailystes. Visą likusį vakarą Jonas neišleido savo naujųjų batų iš akių. Net norėjo su jais gultis į lovą! Mama, žinoma, to neleido.
– Miegok su manim, – pasiūlė Karliūzė. – Aš saugosiu tavo batus!
– O jeigu ir tu užmigsi? – paklausė Jonukas.
Karliūzė minutėlę susimąstė. Bet netrukus jai šovė geniali mintis. Nubėgusi į Jono kambarį, paėmė iš jo įrankių dėžės plaktuką ir vinių. Tada prikalė batus prie grindų tiesiai priešais savo lovą.
– Na va, – patenkinta pasakė, – ilgapirščiai bus nemaloniai nustebinti!
Kitą rytą naujieji Jonuko batai tebestovėjo toje pačioje vietoje, kur iš vakaro juos buvo prikalusi Karliūzė.
Bet nemaloniai nustebinta buvo mama. Žinoma, tik akimirką.
– KARLA EZGIULE ELIZABETA! – sušuko ji taip garsiai, kad girdėjo visas slėnis (nes slėnis buvo nedidukas).
Ojojoj. Karliūzė pakraipė galvą. Jeigu mama
šaukia ją visais trim vardais, gero nelauk.
– Aš tik norėjau...
– Iškrėsti šunybę! – pyko mama.
– Ne, – teisinosi Karliūzė, – aš...
– Daugiau nieko nenoriu girdėti! –piktai šaukė mama. – Marš į skalbyklą!
Su mama visada tas pats: kai supyksta, nieko nenori girdėti.
Karliūzė apsisuko ir nusliūkino, kur buvo liepta.
Į skalbyklą! Be pusryčių! Tai atrodė taip neteisinga, kad Karliūzės ausyse ėmė spengti.
– Aš tik norėjau padėti! – sušuko ji, užtrenkdama skalbyklos duris.
Mamos skalbykla buvo bjauriausia vieta visame ūkyje. Greičiausiai sunku suprasti, kas tokio bjauraus gali būti skalbykloje?
Turbūt manai, kad ten tiesiog stovi pora skalbinių krepšių, kaip ir kiekvienuose namuose. Turiu tave nuvilti. Tu dar nepažįsti
Karliūzės mamos.
Garantuoju, kad tokio skalbinių kalno, koks stūkso jos
skalbykloje, savo gyvenime nė vienas vaikas nėra regėjęs. Jis toks aukštas kaip tu, o gal ir aukštesnis. Ir ten vien tik kojinės! Įsivaizduok: šimtai kojinių! Kur ten, tūkstančiai!
Jeigu pamanei, kad Karliūzės mama dievina kojines, apsirikai ir vėl. Kojinių ji tiesiog nekenčia. Nes po skalbimo iš skalbyklės jos visada iškrenta atskirai, o tada laukia sunkus darbas kiekvienai kojinei surasti porą. Karliūzės mama negali pakęsti šių varginančių kojinių porų paieškų, todėl mieliau nuolat perka naujas.
Bet taip jau dažniausiai būna su mamomis. Ko jos pačios nemėgsta daryti, tą liepia daryti savo vaikams! Pavyzdžiui, nuvalyti purvinus batus. Arba išravėti piktžoles iš plyšių tarp plytelių. Arba surūšiuoti lego kaladėles pagal formą ir spalvą. Turbūt nereikia aiškinti, visa tai ir tu puikiai žinai. Šiaip ar taip, Karliūzės mamos gan dažnai
skiriama kojinių rūšiavimo bausmė yra pakankamai praktiška.
Taigi tą rytą, kaip jau ne kartą yra buvę anksčiau, Karliūzė sėdėjo skalbykloje ant senos sofos ir garsiai dūsavo. Tada ištraukė vieną kojinę iš milžiniškos kojinių krūvos. Kojinė buvo... juoda? Tamsiai mėlyna? Tamsiai pilka?
Karliūzė dar kartą garsiai sudejavo. Štai kokia didžiausia mamos problema – ji perka tik tamsias kojines. Nes tamsios ilgiau išlieka švarios. Bet išrūšiuok, kad gudrus, tūkstančius panašių, kaip žirniai ankštyje, kojinių!
Manau, dabar supratai, kodėl mamos skalbykla buvo baisiausia ūkio vieta. Kad ir kaip būtų gaila ir neteisinga, Karliūzė
Tai linksmas ir šviesus dviejų vokiečių rašytojų Lisa-Marie Dickreiter ir Andreas Götz pasakojimas apie išdykusią mergaitę Karlą, visų meiliai vadinamą Karliūze, nuolat pakliūvančią į netikėtus ir juokingus nuotykius. Karla yra labai geros širdies ir trokšta visiems padėti, tačiau jos pastangos dažnai nueina veltui. Aplinkiniai galvoja, kad išdykėlė nuolat visiems tyčia krečia pokštus, nors taip iš tiesų nėra.
Spalvotomis ir nuotaikingomis Barbara ‚os Scholz iliustracijomis puoštą knygą sudaro daug trumpų skyrių su vienas už kitą smagesniais nutikimais, kuriuos vyresniems vaikams bus lengva įveikti patiems, o jaunesnieji mielai klausysis, kaip suaugusieji garsiai skaito Karliūzės nuotykius.
Redaktorė Edita Birulienė
Korektorė Eglė Devižytė
Maketavo Andra Paplauskaitė
Tiražas 1500 egz.
Išleido leidykla „Nieko rimto“
Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt
Spausdino UAB BALTO print
Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius