Kartą gyveno mergaitė, kuri neturėjo atminties.
Kartą gyveno drakonas, kuris niekaip negalėjo užaugti.
Kartą gyveno senelė, kuri nesakė tiesos.
Kartą gyveno senesnė už pasaulį pelkių pabaisa, kuri mylėjo pasaulį, mylėjo žmones, bet ne visada žinojo, ką sakyti.
Kartą gyveno mergaitė, kuri neprisiminė, kad pamiršo.
Pasaulyje yra vietų, nepanašių į visas kitas.
Egzistuoja miestas, aptrauktas liūdesio debesimis. Šalia jo plyti miškas, kuriame gyvena ragana, kasmet nuo baisios žūties išgelbstinti po vaiką. Miške yra pelkė, nuo kurios prasidėjo pasaulis. Virš miesto, miško ir pelkės naktimis stebuklinga šviesa švyti žvaigždės. Ir mėnulis, pilnut pilnutėlis magijos. Dar čia gyvena mergaitė, kuri tos stebuklingos šviesos atsigėrė. Ir Tobulai Mažytis Drakonas, ir popieriniai paukščiai, gebantys ir žeisti, ir saugoti.
