ISBN 978-609-441-980-5
Versta iš
Felix Salten
BAMBI: EINE LEBENSGESCHICHTE
AUS DEM WALDE
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt
Tekstas, Felix Salten, 1923
© Iliustracijos, Remigijus Januškevičius, 2026
Pirmą kartą 1923 metais vokiečių kalba pavadinimu
Bambi: Eine Lebensgeschichte aus dem Walde išleido
Ullstein Verlag, Berlynas.
© Vertimas į lietuvių kalbą, Indrė Dalia Klimkaitė, 2025
© Leidykla „Nieko rimto“, 2026
Bembis gimė pačioje giliausioje miško tankmėje, vienoje iš tų slaptų miško kamaraičių, kurios, regis, veriasi į visas puses, bet visgi iš visų pusių gerai paslėptos.
Ir čia buvo ankštoka, vos užteko vietos Bembiui ir jo mamai.
Štai dabar stovi jis čia ant linkstančių laibų kojelių, dairosi dar drumstomis nieko nematančiomis akelėmis priešais save, galvelė nusvirusi, virpa, visas apkvaitęs.
– Koks dailus kūdikėlis! – sukleketavo šarka.
Atskrido ji čion išgirdusi gimdymo sąrėmius kenčiančios motinos aimanas. Dabar gi tupėjo ant šakos netoliese.
– Koks dailus kūdikėlis! – vėl čirškia ji. Negavusi atsakymo trata toliau: – Kaip keista, kad išsyk geba stotis ir eiti! Kaip įdomu! Dar niekad gyvenime nesu to mačiusi. Na, tiesą sakant, aš dar jauna, tik pusmetis iš lizdo išskridusi, kaip jūs veikiausiai žinot. Bet man tai regisi nuostabu. Toks mažylis... vos prieš sekundę gimęs ir jau stojasi ant kojų. Atrodo prakilnu. Ir apskritai, manau, kad jūs, stirnos, labai taurios. Ir jis išsyk gebės vaikščioti?..
– Žinoma, – tyliai atsakė motina. – Bet, prašau atleisti, neturiu kada šnekučiuotis. Dabar esu labai užsiėmusi... ir, be to, dar jaučiuosi kiek išsekusi.
– Netrukdysiu jūsų, – nutarė šarka. – Ir pati skubu. Bet tokių gražučių kūdikėlių ne kasdien pamatysi. Tik pažiūrėkit, kiek pas mus, šarkas, viskas užtrunka ir kiek išvargti tenka. Vos išsiritę iš kiaušinio mažyliai nekruta, guli bejėgiai lizde, ir jais reikia rūpintis, sakau jums, reikia tokios priežiūros, kad nė nenutuokiat. Koks vargas juos maitinti, kiek baimės juos sergint. Prašau, tik pagalvokit apie tai, kaip sunku vienu metu ir vaikams maisto ieškoti, ir kartu juos saugoti, kad nieko nenutiktų. Gi negalėsi padėti, jei nebūsi šalia. Ar sutinkat su manim? Ir kiek prailgsta laukti, kol jie ims judėti, kiek užtrunka, kol apsiplunksnuoja ir pradeda atrodyt padoriai.
– Atleiskite, – atsakė Bembio mama, – aš jūsų nesiklausiau.
Šarka nuskrido.
– Kvaiša, – pagalvojo pati sau, – tokia prakilni, o kvaiša!
Bet stirniuko motina nekreipė į paukštį dėmesio. Ji toliau uoliai prausė naujagimį. Laižė jį liežuviu, ir tai buvo viskas sykiu – kūnelio priežiūra, šildantis masažas ir glamonė.
Mažylis truputėlį svirduliavo. Glostomas ir švelniai niuksimas iš visų pusių sukniubo ir tyliai susirangė. Rusvas jo švarkelis, dar kiek pasišiaušęs, buvo nutaškytas smulkiomis baltomis dėmelėmis, o apsiblausęs snukutis dar buvo tarsi miegūstas.
Aplink augo lazdynai, sedulos, dygiosios slyvos ir jauni šeivamedžiai. Aukšti klevai,
bukai ir ąžuolai virš laukymėlės gaubė žalią stogą, o iš kietos tamsiai rudos žemės kalėsi paparčių vėduoklės, pelėžirniai ir šalavijai. Pačia pažeme glaudėsi jau nužydėjusių našlaičių ir pradedančių žydėti žemuogių lapeliai. Pro tankią lapiją skverbėsi auksinės ankstyvo ryto saulės gijos. Visas miškas aidėjo nuo įvairiausių balsų, buvo persmelktas džiugiu jų jauduliu. Be paliovos suokė volungė, neužsičiaupdami ulbėjo balandžiai, švilpavo strazdai, tratėjo kikiliai, čirpavo zylės. Į šiuos balsus įsiterpdavo barningas kėkšto riksmas, šarkų kvatojimas, metalinis spigus fazanų kakarykavimas. Kartais visus tuos balsus perskrosdavo šaižus trumpas genio riktelėjimas. O virš medžių viršūnių aidėjo persmelkiantis veriantis vanago klykavimas, girdėjosi ir nuolatinis kimus varnų choras.
Mažylis nesuprato nė vienos iš šių giesmių ir riksmų, nė žodžio iš tų pokalbių. Jis jų net nesiklausė. Nesuuodė ir jokių kvapų, kuriais dvelkė miškas. Jis tegirdėjo tylų šleksėjimą sau ant nugarytės, kai buvo prausiamas, šildomas ir bučiuojamas, ir jam kvepėjo tik artimas mamos kūnas. Stirniukas įsikniaubė į maloniai kvepiantį jos artumą, ieškinėjo alkanas, baksnojo snukeliu, kol aptiko gyvybės versmę.
Žindant mama nepaliovė glamonėti mažylio.
– Bembi, – kuždėjo ji.
Bet vis pakeldavo galvą, kraipė ausis, uodė orą.
O tada vėl palinkdavo bučiuoti mažylio, nurimusi ir laiminga.
– Bembi, – kartojo ji, – mano mažyli Bembi.
Dabar, vasaros pradžioje, medžiai stūksojo tylūs po žydru dangumi, ištiesę rankas gaudė plūstančią saulės galią. Ant krūmų krūmelių tankmėje skleidėsi žiedai – baltos, raudonos ir geltonos žvaigždės. Kitur gi jau mezgėsi vaisiai, daugybė jų, apkibusių liaunas šakeles, švelnučiai, bet tvirti ir atkaklūs, tarsi maži sugniaužti kumštukai. Iš žemės kalėsi spalvingos daugybės įvairiausių gėlių žvaigždės, žemė pomiškio prieblandoje tryško romiu, bet nuoširdžiu spalvų džiugesiu. Visur kvepėjo neseniai prasiskleidusiais lapais ir žiedais, drėgna žeme ir žalia mediena. Ir auštant, ir temstant miškas klegėjo tūkstančiais balsų, nuo ryto iki vakaro dūzgė bitės, zvimbė vapsvos, kvapnioje tyloje lakiojo kamanės.
Štai tokios buvo Bembio kūdikystės dienos.
Stirniukas ėjo paskui mamą siauru takučiu pro krūmynus. Kaip malonu čia žingsniuoti!
Tiršta lapija švelniai braukė per šonus, einant švelniai linko į šalis. Takelis, rodos, dešimtkart
Vos gimusiam stirniukui Bembiui viskas įdomu ir gražu. Jis netveria smalsumu apžiūrėti
mišką bei pievą. Dar labiau rūpi kuo greičiau susidraugauti su visais žvėreliais, paukščiais bei vabalėliais. Sekdami stirnų pėdsakais, stebime, kaip mažasis Bembis užauga, kartu su juo susipažįstame su gyvenimu girioje ir laukiniams gyvūnams kylančiais pavojais.
„Bembis. Vieno gyvenimo istorija iš miško“ – žymiausias vengrų kilmės austrų rašytojo
Felikso Zalteno (Felix Salten, 1869–1945) kūrinys. Pagal šią istoriją sukurtas Volto Disnėjaus (Walt Disney) animacinis filmukas dar labiau išpopuliarino garsųjį stirniuką, kurį pamilo viso pasaulio vaikai. Ne mažesnio dėmesio susilaukė ir knygos tęsinys „Bembio vaikai“. Rašytojo kūryboje itin svarbi meilė gamtai, pabrėžiama, kokį pavojų gyvūnams kelia žmonių veiksmai.
Istorija apie stirniuką Bembį – puikus būdas vaikams daugiau sužinoti apie miško žvėrelius ir paukščius, paskatinti rūpintis gyvūnais bei augalais, atjausti silpnesniuosius ir lavinti empatiją.
Tai naujas, nesutrumpintas klasikos kūrinio visai šeimai vertimas, kurį talentingai iliustravo lietuvių dailininkas Remigijus Januškevičius. Aliejiniais dažais ant drobės tapytuose paveiksluose atgyja knygos personažai ir nuostabiai Felikso Zalteno aprašytas gyvenimas girioje.
Redaktorius Vainius Bakas
Korektorė Eglė Devižytė
Maketavo Andra Paplauskaitė
Tiražas 2000 egz.
Išleido leidykla „Nieko rimto“
Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt
Spausdino UAB BALTO print
Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius
– Tik pažiūrėk, mama, – sušuko Bembis. – Viena gėlė nuskrido. – Tai ne gėlė, – paaiškino mama, – tai drugelis.
Bembis pakerėtas lydėjo akimis drugelį, kuris be galo švelniai atsiplėšė nuo stiebelio ir sukdamas spirales nupleveno toliau.
Sveiki atvykę į girią!
Čia išgirsite įdomiausias istorijas iš žvėrelių, paukščių ir net medžių lapų gyvenimo. Drauge su mažuoju Bembiu grožėsitės gamta, žaisite, šėlsite ir susirasite naujų draugų. Kartu patirsite taikią stirnų gyvenimo kasdienybę, nuotykius ir pavojus. Su Bembiu atskleisite miško paslaptis ir mokysitės ne tik sutarti su pačiais įvairiausiais padarėliais, bet ir to, kaip svarbu kartais pabūti vieniems su savo mintimis. Stebėsite, kaip mažas guvus stirniukas pamažu užauga į išmintingą girios princą, apie kurį iki šiol pasakojamos legendos.
Jūsų laukia nuostabus talentingai iliustruotas pasakojimas, kurį perskaitę geriau pažinsite ir dar labiau pamilsite gamtą – mūsų visų namus.