– Žinai, kas čia aplink mus, Vine? – tyliai prakalbo Takis.
– Gyvenimas. Viskas juda, auga, keičiasi, nė viena minutė nebūna panaši į kitą. Šis vanduo, kai matai jį kas rytą, atrodo visad toks pat, bet jis toks nėra.
Krintanti rasa, čiulbantis vieversys, vėjas medžių šakose – viskas gamtoje įkūnija nuolatinį gyvenimo rato virsmą. Ir nors dešimtmetei Vinei Foster tai nerūpėjo, visa įgauna kitokią prasmę, kai ji susipažįsta su amžinųjų Takių šeimyna, kurios neveikia šis natūralus kitimas. Sužinojusi apie amžinojo gyvenimo šaltinį Vinė susiduria su dilema – ar rinktis mirtingųjų gyvenimą, o gal paragauti amžinybės vandens?..
