Buvo kartą labai triukšmingas miestas, kurio gatvėmis be perstojo zvimbė mašinos, o jo gyventojai visuomet buvo užsiėmę. Tame mieste aidėjo milijonai žodžių, tačiau niekas nieko nežinojo apie svajones.
Vieną rytą pagrindinėje miesto aikštėje duris atvėrė TYLENIO KEPYKLĖLĖ, kviečianti pasislėpti nuo pilko dangaus ir nuotaikų audrų. Prie jos driekėsi eilės – pono Tylenio paruošti skanumynai turėjo galią palikti be žado kiekvieną jų paragavusį. Vos kelioms minutėms. Akimirkai.
Jis žinojo ypatingą ingredientą.
