Žmonės sutarė: visame kaime nebuvo kito tokio puikaus šuns kaip Lesė, o gal ir visoje Anglijoje. Geriausiai iš visų tai žinojo Džo Karaklafas, kurio pasitikti po pamokų Lesė kasdien atbėgdavo lygiai ketvirtą. Kaimo gyventojai sakydavo, kad pagal Karaklafo Lesę net laikrodžius galima nusistatyti. Deja, užėjus sunkiems laikams šiai laimei iškyla grėsmė.
Tai jautrus ir šiltas pasakojimas apie šuns ir berniuko draugystę, stipresnę už visus likimo išbandymus, ir pačią ištikimiausią draugę Lesę, dėl savo mylimo šeimininko nepabūgusią nei alinančios kelionės, nei iš pirmo žvilgsnio neįveikiamų kliūčių.
Lesės istorija užaugino jau ne vieną kartą vaikų, žinančių, koks stiprus gali būti žmogaus ir šuns ryšys, kaip svarbu tinkamai rūpintis gyvūnais ir kaip gera apkabinti mylimą augintinį.
