2025
Generalinės direktorės žodis
Generalinės direktorės žodis
2025ieji Lietuvos nacionaliniam muziejui buvo ypatingi – aiškiai pajutome, kad muziejus visuomenei šiandien yra svarbus ir reikalingas. Per metus muziejaus padalinių ekspozicijas aplankė daugiau nei 330 tūkst. lankytojų, o Aukštutinės pilies teritorijoje apsilankė dar 360 tūkst. žmonių. 2025 metais įdiegta lankytojų skaičiavimo įranga leido gerokai tiksliau fiksuoti Aukštutinės pilies lankytojų srautus ir užtikrino tikslesnį bendro muziejaus pasiekiamumo vertinimą. Tais pačiais metais lankytojų pasitenkinimo rodiklis pasiekė 8,1 – tai rodo, kad dauguma lankytojų mūsų muziejų ne tik vertina, bet ir rekomenduoja kitiems. Vis dėlto svarbiausia ne skaičiai, o gyvas ryšys su tais, kurie renkasi muziejų.
Mūsų inicijuotas sociologinis tyrimas parodė, kad muziejai yra vienos didžiausią
Muziejus svarbus ne tik kaip kultūros paveldo saugotojas, bet ir kaip aktyvus istorijos pasakotojas, šiuolaikinės visuomenės refleksijos erdvė, tarpininkas tarp praeities patirčių ir šiandienos iššūkių.
dr. Rūta Kačkutė
pasitikėjimą turinčių institucijų šalyje – nusileidžiame tik ugniagesiams gelbėtojams. Tai didelis įvertinimas ir kartu atsakomybė, lydinti mūsų kasdienį darbą. Lietuvos nacionalinis muziejus nuo 2023 metų sėkmingai įgyvendina programą MARTA, jis augina lyderystę, suburia talentus ir nuosekliai stiprina visą šalies muziejininkystės sektorių. Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam, kuris atėjo į muziejų – pasivaikščioti, atrasti, nustebti ar sugrįžti. Jūsų buvimas čia suteikia prasmę tam, ką darome. Ypač noriu padėkoti muziejaus komandai. Šie metai nebuvo lengvi – juos ženklino pilietinės visuomenės išbandymai, tačiau kartu jie tapo susitelkimo ir bendrystės laiku, dar labiau sustiprinusiu tikėjimą tuo, ką kuriame ir saugome. Minėdami 170 metų Lietuvos nacionalinio muziejaus sukaktį, dar kartą įsitikinome,
kokia svarbi kultūra ir istorinė atmintis saugant laisvę bei demokratines vertybes. Jų puoselėjimas išlieka mūsų visų bendru įsipareigojimu. Didžiuojuosi muziejuje dirbančiais žmonėmis – jų profesionalumu, atsakomybe ir drąsa ieškoti naujų kelių. Būtent ši komanda leidžia muziejui augti, keistis ir išlikti aktualiam. 2025 metais muziejaus veikla buvo intensyvi ir įvairiapusė. Per metus pristatėme 48 parodas, iš kurių 27 vyko muziejuje, 8 – kituose Lietuvos miestuose, 3 – užsienyje, taip pat parengėme 10 virtualių parodų, leidžiančių muziejų pasiekti iš bet kurios pasaulio vietos. 2025 metais išaugo muziejinių vertybių skaitmeninimo tempai, eksponatų suskaitmeninta net 60 procentų daugiau nei 2024 aisiais. Edukacinėje veikloje dalyvavo apie 40 tūkstančių dalyvių, buvo sukurti 28 nauji edukaciniai užsiėmimai, o per metus surengta daugiau nei 480 renginių, skirtų įvairioms tikslinėms auditorijoms. Šie skaičiai atspindi muziejų kaip aktyvią, įdomią ir nuolat pulsuojančią kultūros erdvę. 2025 metais muziejaus parodos keliavo po Europą ir Tolimuosius Rytus. Valensijoje, Istorijos ir Šilko muziejuose, pristatėme „Etnografinio oparto“ ir kontušo juostų parodas, per tekstilę pasakojančias apie lietuviškąją tapatybę ir istorinę atmintį. Japonijoje, Tsurugos Žmogiškumo uosto muziejuje, atidarėme parodą „Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija“, – ji eksponuota vietoje, susijusioje su Chiune Sugiharos žydų gelbėjimo istorija.
Muziejaus kasdienybė dažnai lieka nematoma lankytojams, tačiau ir čia kuriamas ilgalaikis poveikis. Per metus restauravome 80 muziejinių vertybių ir konservavome daugiau nei 3 tūkstančius objektų, užtikrindami jų išsaugojimą ateities kartoms. Muziejaus fondai intensyviai naudojami – saugyklose per metus aptarnavome daugiau nei 900 tyrėjų. Mūsų darbuotojai aktyviai dalyvavo ir akademiniame gyvenime – parengė bei publikavo 12 mokslinių straipsnių ir 42 mokslo populiarinimo publikacijas, o konferencijose
ir viešose paskaitose perskaitė 44 pranešimus. Šie skaičiai liudija, kad muziejus veikia ne tik kaip atminties saugotojas, bet ir kaip tyrimų, žinių sklaidos ir profesinio dialogo institucija.
Tęsėme ir ilgalaikius projektus, reikalaujančius susitelkimo ir ilgalaikio matymo. Toliau vyko Gedimino kalno tvarkybos darbai, buvo tęsiama Naujojo arsenalo rekonstrukcija, pradėti Signatarų namų tvarkymo darbai –investicijos į vietas, saugančias valstybės atmintį ir svarbias ateities kartoms.
Norime, kad muziejuje kuo daugiau žmonių atrastų bendrystę ir prasmę. Didelį dėmesį skyrėme bendruomenėms, patiriančioms socialinę atskirtį: žmonėms su klausos ir regos negalia, vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, jų artimiesiems, senjorams. Kartu augo ir šių bendruomenių pasitikėjimas muziejumi – daugėjo rezervacijų, pakartotinių apsilankymų. Augantis ryšys leidžia drąsiai sakyti, kad muziejus tampa visiems atvira ir socialiai atsakinga vieta. 2025 metais Lietuvos nacionaliniam muziejui įteiktas prestižinis Europos paveldo apdovanojimas už paramos Ukrainai iniciatyvą. Šis įvertinimas svarbus ne dėl paties apdovanojimo, bet kaip galimybė Europos kontekste aiškiai kalbėti apie paramą Ukrainai ir bendrą atsakomybę saugant kultūros paveldą. Rinkdami paramą ukrainiečių muziejams – paveldo restauravimo įrangai ir medžiagoms – tapome visos Lietuvos žmonių solidarumo ir vienybės dalimi. Ši iniciatyva, įgyvendinta kartu su partneriais: LRT, „Stiprūs kartu“, Lietuvos muziejų asociacija ir Lietuvos nacionaline UNESCO komisija, parodė, kad istorinis ir kultūrinis paveldas nėra vien praeities liudijimas, bet atsakomybė čia ir dabar. Muziejus negali likti nuošalyje, kai naikinama atmintis, kultūra ir žmonės.
Esu įsitikinusi, kad Lietuvos nacionalinis muziejus ir dabar, ir ateityje išliks erdve, kur saugomos pamatinės vertybės, kuriamas atviras ir įkvepiantis muziejus visiems, o visuomenei padedama giliau pažinti save ir atrasti stiprybes.
2025 metų statistika
Statistika
Muziejų aplankė ekspozicijose 337 821
Padalinių, iš kurių 10 atviri lankytojams 12
Socialinių paskyrų sekėjų 72 800
Muziejų Aukštutinės teritorijoje 363 474
Pravesta edukacijų mokiniams 1842
Edukacijose mokinių 33 936
El. naujienlaiškio prenumeratorių 16 200
Aptarnauta mūsų fondų lankytojų 931
Įsigyta muziejinių vertybių 26 863
Paminėjimai Nr. 1 tarp TOP 3092
Suskaitmeninta muziejinių 12 223
Muziejų aplankė Aukštutinės pilies teritorijoje 474
Surengta parodų (27 muziejuje, 8 visoje Lietuvoje, 3 užsienyje, 10 virtualių) 48
Edukacijose dalyvavo mokinių
Renginiuose apsilankė 38 903
Edukacijose dalyvavo suaugusiųjų
žiniasklaidoje TOP muziejų šalyje
Ekskursijose dalyvavo 19 367
Muziejaus internetinę svetainę aplankė 401 700
Suskaitmeninta muziejinių vertybių 223
LIMIS paviešintų muziejinių vertybių peržiūros >66 000
Lankytojų rekomendavimo rodiklis (NPS) 81
Saugome muziejinių vertybių ~1,5 mln.
Mūsų strategija
170 metų gimtadienis
170 metų gimtadienis
Gimtadienio žaidimo dalyvių 3000
Pagrindinės programos veiklos
■ Gimtadienio programą sudarė penkios pagrindinės veiklų kryptys, apimančios fizines ir skaitmenines formas bei skirtos skirtingoms auditorijoms.
■ „ 170 LNM. Vieno eksponato paroda“ padaliniuose;
■ maršrutas–žaidimas lankytojams „Keliauk, atrask, laimėk!“;
■ gimtadienio renginys bendruomenei;
■ konferencija „Nacionalinio muziejaus vaidmuo ir tapatybės kaita“;
■ kuriamas kompiuterinis žaidimas „Vilniaus senienų muziejus: praeities šventovė“.
Lietuvos nacionalinis muziejus
National Museum of Lithuania
Išskirtiniai įvertinimai
Išskirtiniai įvertinimai
Europos įvertinimas
2025 metais Lietuvos nacionaliniam muziejui įteiktas prestižinis Europos paveldo apdovanojimas už paramos Ukrainai iniciatyvą. Ji buvo įgyvendinta kartu su partneriais: LRT, „Stiprūs kartu“, Lietuvos muziejų asociacija ir Lietuvos nacionaline UNESCO komisija. Šis įvertinimas byloja, kad istorinis ir kultūrinis paveldas nėra vien praeities liudijimas, bet ir atsakomybė čia ir dabar, ypač karo ir grėsmių kultūrai akivaizdoje.
Europos paveldo apdovanojimai (angl. European Heritage Awards / Europa Nostra Awards) yra prestižiškiausi apdovanojimai Europoje už pasiekimus kultūros paveldo išsaugojimo, tyrimų, švietimo ir inovacijų srityse, kuriuos organizuoja „Europa Nostra“ ir Europos Komisija, finansuoja Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“. Šie apdovanojimai, teikiami nuo 2002 metų, skatina geriausių paveldo projektų sklaidą, žinių mainus ir visuomenės įtraukimą, pabrėždami paveldo svarbą tapatybei ir vienybei.
Lankytojai mus rekomenduoja 2025 metais lankytojų rekomendavimo rodiklis (NPS) siekė 81. Tai itin aukštas rezultatas – muziejų ir platesniame kultūros sektoriuje labai geru laikomas 50–60, o 70 ir daugiau – išskirtiniu. Šis rodiklis atspindi labai didelį lankytojų pasitenkinimą ir geras muziejaus rekomendavimo galimybes.
Antra vieta šalyje pagal visuomenės pasitikėjimą
Visuomenės apklausos duomenimis, muziejai patenka į aukščiausio pasitikėjimo institucijų grupę Lietuvoje ir užima antrąją vietą, nusileisdami tik ugniagesiams gelbėtojams. Ugniagesiais pasitiki 92 proc. gyventojų, muziejais –72,8 proc., policija – 66,1 proc., kariuomene – 60,7 proc. Šis rezultatas ypač reikšmingas, nes muziejai nėra saugumo ar valstybės apsaugos institucijos –visuomenė juos vertina kaip patikimas, neutralias ir visuomenės interesams atstovaujančias kultūros įstaigas.
Pasitikėjimo muziejais tyrimą 2025 m. lapkričio 6–16 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus užsakymu atliko sociologinių tyrimų centras „Vilmorus“.
Inovacijų įvertinimas
Kultūros hakatone HACKcultureATHON dalyvavo dvi Lietuvos nacionalinio muziejaus komandos, o projektas „ArteFact“ pelnė pirmąją vietą. Beje mūsų muziejus laimi šį konkursą jau antrą kartą.
Būsimas fotografijos vedlys leis nuotraukas paversti istorijos atradimais ir skatins aktyvų kultūros pažinimą. Šis laimėjimas parodo, kad muziejus nuosekliai ieško šiuolaikiškų, skaitmeninių sprendimų ir drąsiai įsitraukia į inovacijų kūrimą.
Parodos
Parodos muziejuje
01 01
Vieno eksponato paroda LNM170
„Iškelta laisvės vėjui“ Gedimino pilies bokštas
„Žiedas, pasakojantis
Pilininko namo istoriją“
Pilininko namas
„Signatarų namų balkonas“
Signatarų namai
„Verpstė“
Istorijų namai
02 06
Artūro Morozovo fotografijų paroda
„Tada, kai pamačiau
Tave“
Istorijų namai
„Perkūno statulėlė“
Senasis arsenalas
„Monstrancija“
Kazio Varnelio namaimuziejus
„Fonografas“
Jono Basanavičiaus gimtinė
„Naujojo arsenalo ateities vizija“ Naujasis arsenalas
„Autentiški gynybinės sienos mūro fragmentai“ Vilniaus gynybinės sienos bastėja
„Kreivosios pilies papilys“
Buvusi areštinė
„Komiksas apie
Joną Šliūpą“
Jono Šliūpo muziejus
„1898 metų „Varpo“
šeštas numeris“
Vinco Kudirkos muziejus
03 05
Gražiausių lietuviškų ir čekiškų knygų paroda Kazio Varnelio namaimuziejus
03 26
Vaclovo Strauko ir Aleksandro Macijausko fotografijų paroda
„Atokvėpio formos“
Jono Šliūpo muziejus
„Istorija uodegą“
29
„Istorija vizgina uodegą“ namai
06 04
„Karalienė, karalystė ir jausmai“
Istorijų namai
05 21
Lukos Dominykos
Misiūnaitės paroda
„Minen (naikinti lėtais ir slaptais būdais)“
Buvusi areštinė
10 29 06 06 10 31
06 11
„Nešventieji radiniai“
Senasis arsenalas
Nepavykusių santykių (EX)POZICIJA
Signatarų namai
05 23
„Plyta prie plytos“
Vilniaus gynybinės sienos bastėja
Grupinė paroda
„Praleistas susitikimas“
Istorijų namai
08 27
„Apsisprendimo šifras: 19490216“
Vinco Kudirkos muziejus
„Lazaris Kaganas: šaržai ir karikatūros“
Jono Šliūpo muziejus
07 03
„Laimingi, nes vaikai“
Jono Šliūpo muziejus
11 26
„Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“
Istorijų namai
„Laukžemės Madona. Atskleidžiant 600 metų paslaptis“
Kazio Varnelio namaimuziejus 09 10
Tarptautinė paroda
Jungtinė paroda
Muziejaus paroda
Keliaujame pas lankytojus
Parodos Lietuvoje
04 01
„Sugrįžimas po šimtmečio: Petro Skargos akademinė apranga“
Vilniaus universiteto bibliotekos
P. Smuglevičiaus salė, Vilnius
03 04
„Iš avilio“
Dzūkijos nacionalinio parko
Merkinės lankytojų centras
03 21
„Po šimts pypkių!“
Rokiškio krašto muziejus
06 11
„Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“
Biržų krašto muziejus „Sėla“, Biržai
08 01
Mariaus Baranausko fotografijų paroda „Sugrįžimai“
Ignalinos krašto muziejus
08 03
„RAVE NATION. Nakties ritmais į laisvę 1992–2004“
Lukiškių kalėjimas 2.0, Vilnius
Parodos užsienyje
02 20
„Etnografinis opartas“
Istorijos muziejus, Valensija, Ispanija
03 15
„Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija“
Žmogiškumo uosto muziejus, Tsuruga, Japonija
12 03
„Didžiajam Vilniaus Seimui – 120 metų“
Lietuvos nacionalinė filharmonija, Vilnius
10 26
„Istorija vizgina uodegą“
Vilniaus „Akropolis“
06 25
„Austas valstybingumo simbolis“
Šilko muziejus, Valensija, Ispanija
Įrengtos ekspozicijos
03 26
Šliūpo laboratorija
Jono Šliūpo muziejus
12 30
Lauko ekspozicija
Vinco Kudirkos muziejus
Virtualios parodos
„Kur vilkas, kur šilkas, kur žvirblio galva“
„Pynių pinklės“
„Senojo Vilniaus vaizdai“
„Saldusis rinkinys: Stanislovo Voronovičiaus cukrainės inventorius“
„Seniausios šukos Lietuvoje: nuo žaliavos iki dirbinio“
„Geriamieji ragai iš Žeimelio“
„Jono Basanavičiaus gimtinė“
„Piešiantis architektas ir Lietuvos dvarai“
„Kontušo juosta –vizualus bajorų tapatybės kodas“
„Žiemos švenčių laikotarpis pašto ženkluose“
Tarptautinė paroda
Jungtinė paroda
Muziejaus paroda
Fondų naujienos
Fondų naujienos
Įsigyta muziejinių vertybių 26 863
2025 metais muziejaus rinkiniai pasipildė 26 863 muziejinėmis vertybėmis. LIMIS portale (Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje) paviešinta 14 452 muziejinės vertybės, o susidomėjimas skaitmenintais rinkiniais ženkliai išaugo – jos peržiūrėtos 66 597 kartus.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai skyrus finansavimą, muziejus įsigijo reikšmingų eksponatų, apimančių įvairius Lietuvos istorijos laikotarpius ir turinčių didelę kultūrinę vertę – nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatikos ir Pirmojo pasaulinio karo dokumentinio paveldo iki XX amžiaus fotografijos archyvų ir šiuolaikinio meno kūrinių. Šie įsigijimai praturtino muziejaus fondus ir svariai papildė visos šalies kultūros paveldą.
Pirmasis pasaulinis karas
Muziejus įsigijo devynis fotografijų albumus, kuriuose saugomos Pirmojo pasaulinio karo metų nuotraukos (1031 vnt.), darytos vokiečių kariuomenės okupuotoje Lietuvoje 1915–1918 metais. Jose užfiksuota kariuomenės kasdienybė, karinė infrastruktūra bei karo padariniai miestams ir miesteliams.
Ypač vertinga albumų dalis – Lietuvos vietovių dokumentacija: sugriuvę tiltai, geležinkelio stotys, architektūros paminklai. Kadangi fotografai dažnai patys sudarydavo albumus, kiekvienas jų yra unikalus Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje liudijimas. Tarp rinkinių išsiskiria leitenanto Otto
Voigto albumas Kriegs Erinnerungen bei vaizdai iš Alytaus, Kauno, Šiaulių, Tauragės, Rokiškio ir kitų vietovių (kai kurių iš jų šiandien jau nebėra).
Fotografijos paveldas
Fotodokumentikos rinkiniai papildyti
130 Vytauto Stanionio fotografijų, atspindinčių sovietinės Lietuvos kasdienybę ir visuomenės virsmą į posovietinę, bei 10 000 Antano Sutkaus negatyvų iš ciklo „Nomenklatūra“ (1958–1989), leidžiančių pažvelgti
į XX a. antrosios pusės Lietuvos politinį ir socialinį gyvenimą.
Numizmatikos rinkiniai
Numizmatikos rinkinys pasipildė septyniais
XVI a.–XVII a. pradžios
Vilniaus monetų kalyklos skaičiavimo
žetonais, kaldintais skirtingų istorinių asmenybių. Dalis jų itin reti ir žinomi vos keliuose Europos rinkiniuose, todėl šie objektai yra svarbūs Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės finansų ir administravimo istorijos tyrimams.
Karybos istorija
Faleristikos rinkinį papildė 1910 metų
Vilniaus karo mokyklos kadeto ženklas, pagamintas iš sidabro ir emalio. Ši mokykla parengė ne vieną būsimą nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kūrėją, o pats ženklas dėl savo retumo yra reikšmingas karybos istorijos objektas.
Šiuolaikinis menas
Etnografijos ir antropologijos rinkiniai papildyti dviem tekstilės menininkės
Linos Jonikės kūriniais „Autoportretas“
ir „Prašymas“. Juose fotografija derinama su siuvinėjimu, o autorė reflektuoja žmogaus ryšį su kultūra bei tapatybės paieškas šiandieniniame pasaulyje.
Lietuvos pinigų istorija
Muziejus įsigijo Gitanos MatonytėsVaskelienės 1994 metų Lietuvos Respublikos banknotų projektus – unikalų taikomosios dailės ir pinigų istorijos pavyzdį, atspindintį ankstyvojo nepriklausomybės laikotarpio nacionalinės valiutos kūrimo idėjas.
Muziejinių kompetencijų ugdymo programa
„Marta“
programa
„Marta“
Per 2023–2025 metus muziejinių kompetencijų ugdymo programa MARTA tapo reikšminga tęstine iniciatyva, stiprinančia Lietuvos muziejų sektorių.
Programos augimą ir poveikį rodo nuosekliai didėjantis dalyvių skaičius, aktyvus įsitraukimas ir stiprėjanti muziejininkų profesinė bendruomenė. Per trejus metus MARTA išaugo iš mokymų ciklo į gyvą profesinę platformą, skatinančią dalijimąsi patirtimi, nuolatinį mokymąsi ir profesinę reputaciją.
2025ieji tapo intensyviausiais programos metais. Jie išsiskyrė didžiausiu renginių skaičiumi, plačia veiklų įvairove ir naujais formatais – pradėta įgyvendinti
Pagrindiniai 2025 metų rezultatai
programa „Mažoji MARTA“ ir edukacinė rezidencija „Kūrybaratorija“. Taip pat sukurtas MARTA internetinis puslapis, leidžiantis dalyviams patogiai pasiekti informaciją apie veiklas, mokymus ir galimybes.
Programa nuosekliai vystosi ir plečia savo poveikį. Per trejus metus susiformavo lektorių platforma MARTA+, kuri nuo 2026 metų leis apmokytiems specialistams perduoti savo žinias kitiems Lietuvos muziejams. Tai užtikrina kompetencijų tvarumą, stiprina profesinę lyderystę ir leidžia programos poveikį skleisti nacionaliniu mastu.
■ Surengti 42 mokymai, seminarai ir diskusijos.
■ Lietuvos muziejų specialistai kartu mokėsi 365 valandas.
■ Programoje dalyvavo 1415 dalyvių (įskaitant „Kompetencijų bibliotekos“ e. mokymų peržiūras).
■ Įvyko 4 pažintiniai vizitai į užsienio muziejus (Prancūzijoje, Čekijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Italijoje).
■ Kompetencijos stiprintos ekspozicijų rengimo, muziejinės edukacijos, rinkinių viešinimo ir rinkinių vadybos srityse.
■ MARTA lektorių tinklą papildė 46 nauji muziejininkai.
■ „Kompetencijų bibliotekoje“ šiuo metu galima peržiūrėti 12 mokymų.
■ Jau antrus metus iš eilės vyko Edukatorių stovykla, kurioje dalyvavo 47 edukatoriai iš visos Lietuvos.
2025 metais pradėta įgyvendinti „Mažosios MARTOS“ programa – surengti keturi teminiai vizitai, skirti atviroms saugykloms, interaktyvumui, eksponatų apsaugai ir tvarumui. Programoje dalyvavo 59 muziejų specialistai.
Taip pat pradėta „Kūrybaratorijos“ rezidencija, kurioje įgyvendintos trys programos: „Pradedantiems edukatoriams“, „Įtraukumas ir įsimintinos patirtys: muziejaus prieinamumas žmonėms su specialiaisiais poreikiais“ ir „Įtraukumas ir įsimintinos patirtys socialinio recepto auditorijai, senjorams“. Rezidencijoje dalyvavo 35 edukatoriai.
Tarptautinis pripažinimas ir matomumas 2025 metais programa buvo pastebėta ir tarptautiniu mastu – Tarptautinė muziejų taryba (ICOM) programą MARTA atrinko į ilgąjį tvarumo apdovanojimų sąrašą „ICOM Award for Sustainable Development Practice in Museums“ tarp 130 projektų iš 60 šalių.
Programos sklaidai parengta 11 pranešimų spaudai, apie ją pasakota dviejose radijo laidose („Žinių radijas“ ir LRT radijas). Taip pat dalyvauta tarptautinėje konferencijoje „MuseumsNext“.
Restauravimo centro pasiekimai
Restauravimo centro pasiekimai
Per 2025 metus
konservuota
restauruota
atlikti
ištirta
muziejinės vertybės
260 objektų
2461 cheminis
325 IR spektroskopiniai
55 rentgenografiniai
tyrimai
■ Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentams skaityta paskaita „ Archeologinių medinių radinių konservavimas bei restauravimas“.
■ Restauravimo centre stažavosi 7 restauratoriai iš Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus ir Nacionalinės mokslų akademijos.
■ Profesines restauratorių praktikas Restauravimo centre atliko 5 Kauno kolegijos objektų konservavimo ir restauravimo studijų programos studentai bei Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai.
Pypkės dalys (l. nr. 6877)
XX a. I pusė
Medis, ebonitas, vario ir cinko lydinys, šelakas
Restauravo Viktorija Grigienė
Tyrimus atliko Renata Prielgauskienė, fotografavo Henrikas Sakalauskas
Moters kapas nr. 13
Radimvietė Žaliųjų Ežerų g. 53, Verkių dvaro sodybos teritorijoje, Verkių dvarvietės teritorijoje, Vilniaus mieste. 2024 m. XIII a. pabaiga
Kaklo apvara, papuošalo dalis, pasaginė segė, 2 juostinės apyrankės, 7 žiedai, žvangutis, 2 simboliniai raktai, verpstukas, peiliukas, adatinės dalis
Archeologinių tyrimų vadovas Robertas Žukovskis
Kapo rentgeno tyrimus atliko Rapolas Vedrickas, radinių tyrimus atliko Vikinta Černeckytė, fotografavo Henrikas Sakalauskas
Skulptūra „Laukžemės Madona“
Medis, drožyba, polichromija „Laukžemės Madonos“ depozito nr. D2939, savininkė Šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia (Laukžemės k., Darbėnų sen., Kretingos r.)
Restauravo Ieva Stanionienė, Vita Blažiūnienė, Mindaugas Būga, Lina Bindokaitė
Prieš Po
Prieš Po
Edukacijos
Edukacijos
28
naujos edukacijos (7 iš jų nuotolinės)
120 89
siūlomos edukacinės veiklos mokykloms
1842
pravestos edukacijos mokiniams
edukacinės veiklos, įtrauktos į Kultūros paso paslaugų rinkinį
20
nauji edukaciniai užsiėmimai, įtraukti į Kultūros paso paslaugų rinkinį
Muziejus kitaip
Muziejus kitaip
2025 metai buvo išskirtiniai Lietuvos nacionalinio muziejaus veikloje – surengta beveik 500 įvairaus formato renginių. Naujos teminės edukacinės veiklos, ekskursijos ir renginių programos tapo svarbiu traukos objektu ir prisidėjo prie nuoseklaus lankytojų skaičiaus augimo.
Toliau kryptingai bendradarbiauta su mokyklomis, taip pasiekiant platesnę auditoriją ir skatinant istorijos pažinimą per patirtines veiklas. Lankytojų augimą taip pat lėmė naujo formato renginiai: vasaros sezonu Istorijų namuose pradėti organizuoti šeimadieniai, sėkmingas parodas lydinčios ekskursijos, renginiai mokytojams, senjorams, bendruomenėms bei negalią turintiems lankytojams. Šios iniciatyvos leido muziejui plėsti auditoriją ir stiprinti atviro, įtraukaus kultūros centro vaidmenį.
Populiarinant muziejaus ekspozicijas, parodas ir rinkinius, lankytojams buvo pasiūlyta plati renginių programa,
apėmusi visus muziejaus padalinius. 2025ieji pažymėti ir pilietinės visuomenės išbandymu – Lietuvos nacionalinis muziejus dalyvavo visoje šalyje vykusioje kultūros bendruomenės inicijuotoje protesto akcijoje. Lankytojai buvo kviečiami į specialiai šiai progai skirtus renginius tema „Kaip lietuviai priešinosi?“. Ekskursijos ir susitikimai priminė istorinius bei šiuolaikinius pilietinio pasipriešinimo pavyzdžius.
Muziejus aktyviai dalyvavo Vilniaus knygų mugėje, kur pristatė programą, skirtą įvairioms auditorijoms – nuo vaikų iki suaugusiųjų, besidominčių istorija, fotografija ir kultūra. Lankytojai buvo kviečiami ne tik į leidinių pristatymus, bet ir į diskusijas „Istorija, istorijos ir žmonės. Ar reikia muziejaus XXI amžiuje?“ ir „Ar reikia Rusiją pervadinti Rosija? Istorinis, politinis ir kultūrinis kontekstas“, sulaukusias itin didelio dėmesio. Tarp svarbiausių 2025 metų Lietuvos nacionalinio muziejaus renginių
išskirtinos Muziejų nakties ir Kultūros nakties programos, Europos archeologijos dienos, Viduramžių diena, vykusi Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje, Istorijų namuose surengtas Japonų kultūros festivalis „Bon Odori“, Ąžuolyno gimtadienio šventė Jono Basanavičiaus gimtinėje, kūrybinės stovyklos vaikams, taip pat renginiai, skirti svarbioms valstybės datoms – Vasario 16ajai ir Kovo 11ajai, vykę Laisvės mėnesio metu Signatarų namuose. Be to, muziejaus padaliniuose buvo parengtos parodas lydinčių renginių programos, leidusios lankytojams giliau pažinti pristatomas temas.
Lietuvos nacionalinio muziejaus kartu su gyvosios istorijos rekonstruktoriais „Kunigaikščio svita“ Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje rengiama
Viduramžių diena tampa lankytojų laukiama rudens tradicija. Šiais metais jau ketvirtą kartą vykusiame renginyje apsilankė 2463 lankytojai. Tai aukštos
kokybės edukacinė pramoga, pasižyminti autentiška atmosfera ir žaisminga forma, pritraukianti šeimas bei viduramžių istorijos entuziastus.
Europos archeologijos dienos 2025 metais dar labiau įsitvirtino kaip reikšmingas kultūrinis įvykis visoje Lietuvoje. Lietuvos nacionalinis muziejus, kaip iniciatorius ir organizatorius, subūrė beveik 50 partnerių ir pasiūlė apie 100 nemokamų renginių visose šalies apskrityse – nuo edukacijų ir ekskursijų iki paskaitų bei gyvosios archeologijos patirčių. Šios veiklos suteikė progą visuomenei tiesiogiai prisiliesti prie archeologijos, pažinti savo šalies istoriją ir formuoti glaudesnį, sąmoningesnį santykį su archeologiniu paveldu.
Rugsėjo pradžioje vyko pirmasis Vilniaus miesto mitų festivalis „Šventaragis“,
kvietęs vilniečius ir miesto svečius
į vietą, kur, pasak istorinių pasakojimų, prasidėjo Vilniaus miesto istorija. Festivalis kvietė sugrįžti prie šios primirštos miesto pradžios ir ją patirti iš naujo per „tyliuosius koncertus“, klausomus su ausinėmis ant Gedimino pilies kalno.
Muziejaus renginių programoje išsiskyrė menininkės, aktorės Linos Ingos Stankaitytės performansas „Bulvė“, kuriame bulvių skutimas buvo paverstas septynių dienų trukmės ritualu, reflektuojančiu tapatybės, lygybės ir tyliai perduodamų įsitikinimų temas. Performansas vyko Vinco Kudirkos muziejuje, o jo tiesioginė transliacija buvo rodoma Signatarų namuose.
Muziejus aktyviai veikė tarptautiniu mastu ir stiprino ryšius su muziejų bendruomene. 2025 metais Lietuvos nacionalinis muziejus buvo Europos archeologijos dienų atstovas, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) narys, Baltijos jūros regiono pilių ir muziejų asociacijos, Tarptautinės istorijos muziejų asociacijos, Azijos kolekcijų tinklo narys, taip pat aktyviai įsitraukė į Baltijos šalių numizmatų asociacijos veiklą.
Vienu svarbiausių metų akcentų tapo 170asis Lietuvos nacionalinio muziejaus gimtadienis, kvietęs lankytojus susipažinti su visais ekspoziciniais padaliniais. Muziejui svarbu ne tik saugoti paveldą, bet ir nuolat kurti gyvą ryšį su bendruomenėmis. 2025ieji buvo augimo, pokyčių ir naujų idėjų metai – muziejus pasiekė naujas auditorijas, sustiprino ryšius su bendruomenėmis ir dar kartą patvirtino savo, kaip aktyvaus, atviro ir įtraukiančio kultūros centro, vaidmenį. Pasiekti rezultatai yra svarbus žingsnis įgyvendinant Lietuvos nacionalinio muziejaus misiją.
Leidybos naujienos
Leidybos naujienos
Reikšmingiausia 2025 metų muziejaus knyga – praėjusių metų muziejaus knyga – išskirtinio dizaino ir poligrafijos leidinys XIX a.Lietuvos dailės paraštėse: nepastebėta miesto kasdiena. Šis leidinys gali būti skaitomas kaip dvi atskiros knygos: kaip straipsnių rinkinys apie miestiečių kasdieną, paremtas stafažinių figūrėlių analize, ir kaip meno albumas, pristatantis XIX a. Lietuvos dailės kūrinius. Albumo pagrindą sudaro Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos meno pažinimo centro Tartle kolekcijose saugomi grafikos kūriniai. Daugiausia tai Vilniaus vaizdai: Jono Kazimiero Vilčinskio leisto Vilniaus albumo lakštai, Juozapo Ozemblovskio litografijoje spausdinti architektūriniai peizažai, kuriuose matome Vilniaus miesto pastatus, aikštes, gatves, bažnyčių interjerus, miestiečių pamėgtus priemiesčius. Greta įvairiomis technikomis atliktų grafikos darbų pristatomos Vilniuje kūrusių tapytojų Juozapo Balzukevičiaus, Marcelino Januševičiaus, Juozapo Peškos, Julijono Karčiausko, Boleslovo Mykolo Rusecko ir kitų autorių drobės bei akvarelės, praplečiančios anų laikų miesto gyvenimo tematiką. Žmonių, gyvūnų figūrėlės, kitos smulkmenos, pagyvinančios ir paįvairinančios kraštovaizdį, kuriančios tikroviškumo, gilumos įspūdį, atspindi miesto vaizduose slypinčią gyvenimo realybę. Šios stafažinės figūrėlės ir tapo atspirties tašku knygos autoriams istorikams ir menotyrininkams, pasakojantiems
Sud. Diana Streikuvienė
XIX a. Lietuvos dailės paraštėse: nepastebėta miesto kasdiena
apie įvairius miesto gyvenimo elementus: aprangą ir madą, vaikus ir elgetas, gatvės muzikantus ir prekybininkus, užeigas, laivus, sielius ir kita. Keturkalbis parodos katalogas Austas valstybingumo simbolis / Woven Symbol of Statehood / El tejido como símbolo del Estado / El teixit com a símbol de l’Estat lydėjo tarptautinę parodą Valensijos Šilko muzieju
je. Knygoje lietuvių, anglų, ispanų ir valensiečių kalbomis atskleidžiama, kaip kontušo juostos tapo svarbia bajoro kostiumo detale, o ėmus naikinti valstybingumo tradiciją, įgijo ir religinės prasmės. Šiandien tai muziejinės vertybės, kurių kultūrinės atminties gijos, įveikusios imperinius draudimus
Sud. dr. Giedrė Milerytė Japertienė, Agnė Andrulevičienė
Austas valstybingumo simbolis / Woven Symbol of Statehood / El tejido como símbolo del Estado / El teixit com a símbol de l’Estat
ir okupacijas, pasakoja mūsų valstybingumo ir priklausymo Vakarų pasaulio demokratinei tradicijai istoriją.
Kataloge Vidmanto Staniulio bibliotekos kolekcija pristatoma bibliofilo, leidėjo ir mecenato Vidmanto Staniulio tikslingai surinkta kolekcija, padovanota muziejui, kad būtų išsaugota kaip vienis (didžioji dalis visą gyvenimą rinktos bibliotekos
Sud. Asta Pučinskaitė
Vidmanto Staniulio bibliotekos kolekcija
liko jo knygyne antikvariate). Kolekciją sudaro 1440 išskirtinių, kultūrine bei materialine prasme vertingų ir retų leidinių, kurių chronologinės ribos apima 1475–1984 metus. Tai inkunabulai, paleotipai, kontrafakcijos, graždankos, kalendoriai ir autografuotos knygos.
Katalogas parengtas, remiantis paties bibliofilo sudarytu sąrašu, – taip parodomas kolekcijos kaupimo pagal amžius ir svarbius istorinius laikotarpius pavyzdys. Katalogą papildo chronologinė, unifikuotų pradmenų, geografinė leidybos duomenų ir autografuose minimų asmenvardžių rodyklės.
Sud. Eglė Griciuvienė
Kuršiai. Genties kultūra: gyvensenos, kovų, tikėjimų, tarpgentinių ryšių atspindžiai / The Curonians. Tribal Culture: Reflections of Lifestyle, Fights, Beliefs, and Intertribal Connections
Trečioji katalogo Kuršiai. Genties kultūra: gyvensenos, kovų, tikėjimų, tarpgentinių ryšių atspindžiai dalis užbaigė baltų gentims skirto parodų ciklo katalogų seriją. Šioje dalyje pristatomi eksponatai, reprezentuojantys kuršių ginkluotę, priešistorinius ūkio ir buities įrankius, padargus. Vienos iš turtingiausių ir karingiausių baltų genčių ryšiai su kitais kraštais atsiskleidžia per prekybinius
ryšius ir išlikusius įvežtinius daiktus. Kuršių dvasinio gyvenimo atspindžiai išryškėja tik jiems būdinguose amuletuose, daiktų miniatiūrose, iki istorinių laikų išlikusiose šventvietėse.
Muziejaus leidyba orientuota ne tik į muziejinių vertybių reprezentaciją ir viešinimą, bet ir į šiandienos istorijos aktualizavimą. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama pažintinių knygų vaikams kūrimui ir leidybai. 2025 metais pasirodė muziejaus archeologės Sigitos Mikšaitės knyga vaikams Istorija vizgina uodegą: trumpos istorijos apie ilgą žmogaus ir šuns draugystę Lietuvoje. Joje skaitytojas atras skirtingais istoriniais laikotarpiais gyvenusių šunelių pasakojimus apie jų gyvenimą, patirtus džiaugsmus ir vargus. Knygos turinio pagrindu išleista ir nedidelė užduočių knygelė mažiausiesiems. Knyga Istorija vizgina uodegą: trumpos istorijos apie ilgą žmogaus ir šuns draugystę Lietuvoje išleista ir elektroniniu įtraukiuoju EPUB formatu, įgarsinta profesionalių diktorių. Ji yra sertifikuota Lietuvos audiosensorinės bibliotekos ir yra skirta auditorijai, kuriai popierinis knygos formatas nėra prieinamas ir patogus.
Sigita Mikšaitė
Istorija vizgina uodegą: trumpos istorijos apie ilgą žmogaus ir šuns draugystę Lietuvoje
Simona ŠirvydaitėŠliupienė
Žmogus tarp pasaulių. Ainų tauta Japonijos šiaurėje ir etnografas Bronislovas Pilsudskis
Muziejaus vaikų leidinių seriją metų gale papildė ir pažintinė knygelė Žmogus tarp pasaulių. Ainų tauta Japonijos šiaurėje ir etnografas Bronislovas Pilsudskis. Ši knyga kartu su aštuonmete ainų mergaite Paykar kviečia leistis į kelionę po sniegingus Japonijos Hokaido miškus ir paslaptingą kamių pasaulį. Tai lydimasis 2026 metų parodos tuo pačiu pavadinimu leidinys. Pasitinkant šią parodą išleista ir Kazuhiko Sawada biografinė knyga Bronislovas Pilsudskis: žmogus, vadintas ainų karaliumi (iš japonų
Sigita Mikšaitė
Istorija vizgina uodegą: trumpos istorijos apie ilgą žmogaus ir šuns draugystę Lietuvoje (EPUB formatu)
Kazuhiko Sawada
Bronislovas Pilsudskis: žmogus, vadintas ainų karaliumi
kalbos vertė Aidenas Wojciechowiczius). Lietuvos skaitytojams pristatoma knyga skatina pažvelgti į platesnį Lietuvos ryšių su Japonija kontekstą, rasti jame vietą Bronislovo Pilsudskio palikimui ir pasiekimams.
Muziejaus fotoalbumų lentyna šiemet pasipildė Arūno Baltėno fotografijų knyga, kurios akiratyje – dirbanti mūsų dienų Lietuva. Tai portretų ir trumpų pasakojimų pirmuoju asmeniu
Arūnas Baltėnas Nuo pirmadienio iki sekmadienio
rinktinė, kurioje užfiksuota daugiau nei šimtas profesijų ir joms atstovaujantys žmonės – nuo mikrochirurgo ar džiazo muzikanto iki siuvėjos, duobkasio ar troleibuso vairuotojos. Nespalvotų nuotraukų dokumentiškumas čia įgauna išliekamąją vertę: šiandien atpažįstama darbo aplinka, įrankiai, technologijos, apranga ir net veido išraiškos ar laikysena metams bėgant keičiasi ir ateityje įgis naujų prasmių.
Sud. Justė Kostikovaitė, Egla Mikalajūnė Rave Nation. Nakties ritmas į laisvę. 1992–2004 / Rave Nation. Dancing to the Sounds of Freedom. 1992–2004
Lukiškių kalėjime veikusi paroda „Rave Nation. Nakties ritmais į laisvę. 1992–2004“ per muziką pasakojo naujausią mūsų istoriją. Reivas Lietuvoje pasirodė iškart po nepriklausomybės paskelbimo, jaunajai kartai tai buvo naujo tipo laisvė – ne konstitucinė, bet vibruojanti, ritminė, bendrai išjaučiama, kurianti savo erdves, savo potyrius, savo madą. Parodos leidinyje glaustai pristatoma Lietuvos reivo istorija nuo 1992 iki 2004 metų, taip pat parodą papildę šiuolaikinio meno kūriniai.
Susipažinti su Lietuvos nacionalinio muziejaus leidiniais galima virtualiame knygyne: spausti čia
Muziejus bendruomenėms
Muziejus bendruomenėms
Socialiniai projektai ir veiklų prieinamumas
121 edukacijos
1 348 dalyviai
Vaikai ir jaunimas
22
ekskursija Bastėjoje
Lankytojams su negalia
7
naujos edukacijos
120
rankų šešėlių teatras
24 keramikos užsiėmimai
144 dalyviai
5
kūrybinės dirbtuvės
Jono Šliūpo muziejuje
102 dalyviai
7
atnaujintos edukacijos
Jono Basanavičiaus gimtinėje
156 dalyviai
8
Alzheimerio programa „Tarp žolynų“
Skaitmeninė prieiga
1
sukurta vaizdo pasaka „Eglė
žalčių karalienė“
78 peržiūros
Ukrainiečių bendruomenei
8
nemokamos ekskursijos ukrainiečių
kalba po parodą „Kijevo Rusia. Pradžia“
Projektai
2
įgyvendinti valstybės finansuojami projektai
„Be slenksčių“, „SANtakos2“
Projektas „Socialinis receptas“, skirtas vienišiems senjorams
56
kūrybiniai užsiėmimai
607 dalyviai
4
ekskursijos ukrainiečių kalba po parodą „Istorija vizgina uodegą“
Kvalifikacijos kėlimas
6 val.
surengti lengvai suprantamos šnekamosios kalbos mokymai edukatoriams
Apie mus kalba
Apie mus kalba
Negaliu patikėti, kad TOKIUS MUZIEJUS!
Great displays and descriptions, very informative. Enjoyed our visit.
Britta + Kent. Chattanooga, TN, USA
Puikus muziejus. Dukters šeima, atvažiavus iš Švedijos, išreklamavo ir atėjau. Labai patiko!
Vilnietė Liucina
Labai patiko paroda apie šunis. Mano šuniui irgi patiko.
Nuostabi paroda. Tikrai jeigu kartotų parodą, aš tikrai eičiau. Jeigu be gaišenos kvapo, gal būtų geriau. Labai patiko. Rengėjai yra nuostabūs. Ačiū, kad surengėte tokią gerą parodą.
Aušra
Very I feel Lithuanian to be Sunny
Buvo nuostabu! Nepamirštamos, stiprios moterys – Kotryna Moterys tai gyvenimo Aš už stiprias moteris.
Two exhibitions. Susan,
Labai sužavėjo bendra Išmintingai išnaudota konkreti, įdomūs eksponatai. praleidome laiką.
Živilė iš Jonavos.
Asta
kad LNM gali turėti WOW PARODA!
Very beautiful and informative museum. feel lucky to experience and learn about Lithuanian culture. A special place – I hope be back. Thank you.
Sunny x.
Nepamirštamos, Kotryna ir Barbora! gyvenimo tęsinys! moteris.
Two very interesting and educational exhibitions. Thank you very much.
Susan, Australia
bendra muziejaus koncepcija. išnaudota erdvė, informacija eksponatai. Labai gerai
Čia puiki vieta pristatyti Lietuvą užsieniečiams. Trumpai ir iš esmės!
Ačiū
Neskubėti! Verta atidžiai žiūrėti. Nuostabu.
Jeff Clarke
Labai patiko penktokams. Edukatorius –Vincentas – nuostabus! Ačiū už labai įdomią ir įspūdingą patirtį.
Bukiškio pagrindinė mokykla
Labai dėkui. Ypač, kad visada būna pagalvota apie vaikus, mes, tėvai, ramiai galim klausytis, o jie turi savo veiklų. Sėkmės!
Didžiausi sveikinimai Jubiliatui, švenčiančiam 170metį. Dėkingi už meistriškai organizuotą ir pateiktą fotografijos Meistro A. Sutkaus parodą.
lankytojos Marija ir Danutė
2026 metų planai
2026 metų planai
01
Paroda apie (pa)tvarų gyvenimą priešistorėje „Panaudoti dar kartą“
Senasis arsenalas
02
Žmogus tarp pasaulių.
03
Gražiausių knygų paroda
Kazio Varnelio namaimuziejus
Knygų slibinas
Kazio Varnelio namaimuziejus
Sigito Parulskio fotografijų paroda
Istorijų namai
Ainų tauta Japonijos šiaurėje
ir etnografas Bronislovas
Pilsudskis
Istorijų namai
Vilniaus knygų mugė
Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO
Jonas Basanavičius –keliaujantis kovotojas
Jono Basanavičiaus gimtinė
ŠVEDIJA
Karalienė, karalystė ir jausmai
Upsala
06
Lauko paroda
T. Kosciuškos g.
Archeologijos
Nidoje (1)
Nida (Thomo Manno
Archeologijos
Nidoje (2)
Nidos meno kolonija
05
Marijos Švažienės Palanga
Jono Šliūpo muziejus
paroda palei upę
Archeologijos ekspozicija
Manno festivaliui)
Archeologijos ekspozicija
kolonija (su VDA)
08
Laisvės dažnis
Gedimino pilies bokštas
Viduramžių komiksai
Vilniaus gynybinės sienos
bastėja
Priklausomybės
Vinco Kudirkos muziejus
Aukštųjų technologijų
istorija Lietuvoje
Istorijų namai
JAPONIJA
Apie Lietuvą
Nagoja
Rūtos Spelskytės instaliacija
Signatarų namų rūsiuose
Signatarų namai
11
Jonas Basanavičius
Signatarų namai
BULGARIJA
Paroda apie Joną Basanavičių
Varna
Istorinis veltinis
Senasis arsenalas
10
Tas mėnuo skamba gražiau
(Beatričė Mockevičiūtė)
Kazio Varnelio namaimuziejus
Antano Gudaičio Palanga
Jono Šliūpo muziejus
LENKIJA
Žmogus tarp pasaulių.
Ainų tauta Japonijos šiaurėje
ir etnografas Bronislovas
Pilsudskis
Varšuva
Tarptautinė paroda
Jungtinė paroda
Muziejaus paroda
Dėkojame visiems darbuotojams, lankytojams, partneriams už prasmingus ir kūrybingus 2025uosius metus.
Laukiame jūsų, lankytojai, jau 2026aisiais metais!
