Turinys
2025 m. apžvalga
Svarbiausi 2025 m.
įvykiai
Atnaujinta MO kolekcijos svetainė.
03 07
MO edukacijų vadovė
Jurgita Zigmantė
patirtimi dalinosi
Lietuvos švietimo lyderių forume „Švietimo kodas“.
04 28
Paskelbėme MO edukacinei veiklai skirtą kampaniją „Mąstymo pamokos gyvenimui“.
05 19
Pristatėme naują knygą „Kitas žvilgsnis. MO kolekcija iš skirtingų perspektyvų“.
02 01–05 31
Užbaigėme kartu su Britų taryba šešerius metus vykdytą projektą „Vizualinio mąstymo strategija mokyklose“.
01 28
Surengėme kasmetinį MO muziejaus mecenatų vakarą.
01 08
Hole atidarėme Ray Bartkaus instaliaciją „Begalybė“.
02 04
03 20–21
MO muziejų aplankė ir jame įkvėpimo sėmėsi Danijos „Trapholt“ muziejaus komanda.
Pristatėme MO valdysenos pokyčius – įsteigtas patariamąsias struktūras Valdybą ir Tarptautinę meno Tarybą.
04 17
Mažojoje salėje atidarėme parodą „GamePlay. Žaidžiant pasaulį“.
05 29
Meno kritikos apdovanojimų renginyje įteikėme MO jaunosios kritikos stipendiją.
05 21
Prakalbinome 25-ąją –Mikalojaus Konstantino Čiurlionio – skulptūrą.
05 09
Kartu su LRTU paskelbėme konkursą, kuriame kvietėme moksleives ir moksleivius atkurti paveikslą iš MO kolekcijos ir laimėti naktį muziejuje visai klasei.
06 03
Direktorė Milda Ivanauskienė tarptautiniame simpoziume Danijoje pasakojo apie MO veiklą švietimo srityje.
06 16–07 25
Rengėme vasaros stovyklas vaikams.
06 14–08 16
Kvietėme į vasaros tradicija tapusius MO lauke koncertus ir poezijos skaitymus.
07 06
Muziejaus steigėjams
Danguolei ir Viktorui
Butkams įteikti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiai.
08 28
Pirmą kartą pakvietėme rankdarbių mėgėjus į renginį „Knit Happens“ MO terasoje.
09 10
„Baltic Brand Forum 2025“ apdovanojimuose užėmėme antrąją vietą tarp aktualiausių prekių ženklų Lietuvoje.
09 01–10 30
Vilniečiams senjorams rengėme užsiėmimus „be neriMO“.
09 16–10 31
Kartu su mecenatu „TMV Foundation“ Marijampolėje atidarėme nemokamų edukacinių užsiėmimų projektą Marijampolės mokykloms.
10 21
Įvyko penktoji konferencija apie meną, verslą ir kūrybiškumą „It’s a Match“.
10 24–11 24
Kartu su didžiuoju MO mecenatu „Panorama“ atidarėme Jurgos Marcinauskaitės ir Laimio Valančiūno instaliaciją „Minčių geometrija“ prekybos centro lankytojams.
10 18
Šventėme jau septintąjį MO muziejaus gimtadienį!
10 11
Didžiojoje salėje atidarėme parodą „Amžinai laikina“.
11 04
11 07
Surengta jau ketvirta vaikų naktis MO muziejuje.
Pirmą kartą surengėme dirbtuves „MOkytojo paso“ bendruomenei.
11 27
Mažojoje salėje atidarėme parodą „Pievos ir akys. Rose Lowder ir Kazimiera Zimblytė“.
2025 metų apžvalga
2020-uosius paženklino pandemija. 2022-aisiais buvo pradėtas karas prie mūsų sienų. O 2025-ieji įeis į istoriją kaip metai, kada kultūros bendruomenė susitelkė iškilus pavojui demokratijai šalies viduje.
Kaip niekad aiškiai patiriame, kad kultūra yra valstybės pamatas. Kaip niekad aiškiai suprantame sąmoningos pilietinės visuomenės svarbą. Kaip niekad aiškiai matome: reikia, kad kuo daugiau žmonių jaustų vertę, prasmę, atsvarą ir bendrystę kultūroje.
Tai suprasdami ir taip mąstydami kuriame MO nuo pat pradžių, o 2025-aisiais nusprendėme sistemiškai įvertinti muziejaus kuriamą socialinį poveikį. Pasiekiame daug žmonių – tai yra būtinas poveikio dėmuo, tačiau mums rūpi dar gilesnis ir įdėmesnis žvilgsnis. Pradedame analizuoti, kiek mūsų kuriamos parodos ir jų temos prisideda prie visuomenės atsparumo stiprinimo – kaip ugdo kritinį ir kūrybinį mąstymą, plečia akiratį, kviečia smalsiai tyrinėti, skatina reflektuoti savo nuostatas, atsiverti įvairioms perspektyvoms, pamatyti save platesniame kontekste ar patirti ryšį su kitu. Visos šios poveikio kryptys skatina pilietinei visuomenei svarbius savirefleksijos ir tarpusavio ryšio kūrimo procesus.
2025 m. vyko paroda „Iš vidaus“, kurioje pabrėžėme meno svarbą emocinei sveikatai stiprinti. Vykstant parodai kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkais buvo atlikta daugiau nei 2000 apsilankiusiųjų apklausa, per kurią, pasak tyrėjų,
„nustatyta, kad daugelis lankytojų po parodos pasijuto ramesni, atsipalaidavę ar susimąstę <...> apsilankymas tapo savirefleksijos ir emocinio atsivėrimo patirtimi“.
Rudenį atidaryta paroda „Amžinai laikina“ pasiūlė filosofinį žvilgsnį, sutelktą į visais laikais svarbius klausimus – šie klausimai išlieka amžini, nepaisant vis skirtingų laikmečio padiktuotų atsakymų.
Pirmą kartą Lietuvoje pristatėme videožaidimų parodą „GamePlay. Žaidžiant pasaulį“, kurioje į šios rūšies žaidimus pažvelgėme kaip į reikšmingą vizualinės kultūros dalį. Rudenį atvėrėme abstrakcijai skirtą mažąją parodą „Pievos ir akys“, kalbančią per dviejų niekada nesusitikusių, bet panašius klausimus kėlusių menininkių – Kazimieros Zimblytės ir Rose Lowder – kūrybą.
Toliau intensyviai dirbome su švietimo sektoriumi ir pradėjome poveikio tyrimus, aiškindamiesi, kaip tęstinės kultūrinio ugdymo programos skatina kritinį ir kūrybinį mąstymą, ugdo tapatumo jausmą.
Dirbdami šiuos svarbius darbus išlaikome platų žvilgsnį, jungiame įvairias sritis ir kontekstus – „Baltic Brands Awards“ apdovanojimuose tai užtikrino mums vietą tarp aktualiausių prekių ženklų.
Kad ir toliau veiktume aktualiai bei ambicingai, MO pasiekus tam tikrą organizacinę brandą, darbą pradėjo tarptautinė Patariamoji meno taryba bei Patariamoji valdyba. Jų padedami plėtosime tarptautines partnerystes, kultūros ir verslo bendruomenių dialogą ir užtikrinsime aukščiausius MO veiklos standartus.
2026-aisiais planuojame dvi itin aktualias didžiąsias parodas: pavasarį – apie mūsų regiono Z kartos požiūrį į pasaulį, o rudenį – apie tai, kaip technologijos formuoja mūsų tikrovės patirtį ir santykį su ja. Mažojoje salėje pristatysime meninink* melanie bonajo instaliaciją, sulaukusią ryškaus tarptautinio pripažinimo, ir parodą, skirtą kūrėjams (-oms), nepaisantiems (-čioms) akademinių konvencijų.
Į 2026-uosius nešamės esminę praėjusių metų patirtį: svarbiausia – dėti visas pastangas, kad galėtume toliau dirbti ir kurti laisvoje valstybėje, kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, puoselėjama demokratinė kultūra ir vertybės.
Pasakoja MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė
Kultūra yra laisvos, demokratinės, empatiškos ir kūrybingos visuomenės pagrindas. Atvirumas, dialogas, kritinis mąstymas ir kūrybiškumas yra jos pamatinės vertybės. Vis stiprėjant autoritarizmo tendencijoms, imama visa tai kvestionuoti. MO, būdamas aktyvus kultūros lauko dalyvis ir suvokdamas demokratijos trapumą, įsipareigoja nuosekliai ginti šias vertybes.
Danguolė ir Viktoras Butkai
MO muziejus –geriausiai žinomas (Top of mind) meno muziejus Lietuvoje*
Šeši iš dešimties šalies gyventojų žino MO muziejų**
148 753 muziejaus lankytojai
15 972 vaikai dalyvavo edukacijose
20 764 apsilankę užsienio svečiai
26 000 perklausė e. gidą
32 056 Instagram sekėjai
20 890 naujienlaiškio prenumeratorių
*MO muziejų pirmiausia prisiminė 19 % suaugusių šalies gyventojų, o iš viso paminėjo 30 % apklaustųjų. Lietuvos gyventojų apklausa apie meno muziejų lankymą, Baltijos tyrimai, 2025 m. spalis **MO prekės ženklo žinomumo Lietuvoje apklausa, Baltijos tyrimai, 2025 m. lapkritis
Apie 8 iš 10 apsilankiusiųjų MO muziejuje norėtų čia sugrįžti**
23 026 suaugusieji dalyvavo kultūrinės edukacijos renginiuose
66 369 „Facebook“ sekėjai
800 MOdernistų
Apdovanojimai
Apdovanoti MO muziejaus steigėjai
Liepos 6-ąją MO muziejaus steigėjams Danguolei ir Viktorui Butkams įteikti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiai. Apdovanojimas skirtas už reikšmingą ir nuoseklų indėlį į Lietuvos moderniojo ir šiuolaikinio meno populiarinimą Lietuvoje bei užsienyje.
MO muziejus –aktualiausių prekių ženklų penketuke
MO muziejus jau antrus metus buvo nominuotas reklamos ir rinkodaros forumo „Baltic Brand Forum“ apdovanojimuose. Atliekant „Baltic Brand“ tyrimą daugiau nei 600 įvairių kategorijų prekių ženklų vertino per 3000 respondentų iš Baltijos šalių. Džiaugiamės, kad MO muziejus pateko į aktualiausių prekių ženklų Lietuvoje penketuką – užėmė antrąją vietą!
MO vizualinis identitetas pripažintas geriausiu dizaino darbu Europoje
Prekių ženklų kūrimo studija „Sons & Daughters ID“ laimėjo „ADC Europe“ aukso apdovanojimą už MO muziejaus vizualinį identitetą! Tai – vienintelis šiemet „ADC Europe“ komisijos Lietuvos kūrėjams skirtas aukso apdovanojimas. Taip pat skirtas sidabras ir už MO muziejui sukurtą judančios grafikos dizainą. „ADC Europe“ yra itin aukštus reikalavimus kūrybingumui ir vizualiniam išpildymui keliantys apdovanojimai. Jų vertinimo komisiją sudaro daugiau kaip 60 įvairių reklamos srities ekspertų iš pirmaujančių Europos agentūrų.
„Vizualiniame identitete susijungia Danielio Libeskindo sukurto MO muziejaus pastato formos ir lūžio idėja, kuri atspindi muziejaus vaidmenį visuomenėje. MO skatina žiūrėti kitaip, kelia klausimus, nebijo aštresnių temų ir kviečia mąstyti plačiau. Šį daugiasluoksnį identiteto sprendimą įvertino ir konkurso dizaino komisija – iš visų darbų būtent MO muziejaus identitetą ji išskyrė kaip kandidatą „Grand Prix“ titului“, – sakė „Sons & Daughters ID“ kūrybos vadovas Adomas Jazdauskas.
Valdysenos pokyčiai
Valdysenos pokyčiai MO muziejuje
2025-ieji MO muziejuje prasidėjo su svarbiais valdysenos pokyčiais – suburti patariamieji valdymo organai Valdyba ir Tarptautinė MO Meno taryba.
„Po šešerių muziejaus veiklos metų, pasiekę tam tikrą organizacijos brandą, supratome, kad norint išlaikyti aukštą parodų kokybę, megzti tvarias tarptautines partnerystes ir išlikti aktualiems ne tik kultūros, bet ir verslo pasaulyje reikia valdysenos pokyčių.
Todėl 2025 m. veiklą pradėjo dvi naujos patariamosios struktūros – Meno taryba ir Valdyba. Jos padės užtikrinti, kad muziejaus veikla išlaikytų aukščiausius standartus, ir skatins kurti aktyvesnį dialogą su meno bei verslo bendruomenėmis“, – sako MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė.
Meno taryba padės megzti tarptautinius
ryšius
Siekiant plėtoti tarptautines partnerystes ir vykdyti ambicingą MO muziejaus parodų programą, buvo suburta patariamoji Meno taryba, prie kurios prisijungė svarbių tarptautinių meno institucijų kuratoriai.
Meno tarybos nariais kartu su MO vadove Milda Ivanauskiene ir pagrindine kuratore Migle Survilaite tapo „Peggy Guggenheim Collection“ kuratorė, meno istorikė Gražina Subelytė, vieno svarbiausių medijų meno muziejų pasaulyje ZKM Karlsrūhėje (Vokietijoje) pagrindinis kuratorius Philippas Ziegleris bei Švedijos „Moderna Museet“ kuratorius Andreas Nilssonas.
Ši struktūra, glaudžiai bendradarbiaudama su muziejaus kuratorių komanda, suteiks platesnių galimybių megzti ryšius su užsienio meno institucijomis, jas atstovaujančiais ar nepriklausomai meno lauke veikiančiais kuratoriais, taip bus užtikrinamas tarptautinių parodų ir bendradarbiavimo tęstinumas.
Valdyboje –nepriklausomi verslo profesionalai
MO muziejaus Patariamoji valdyba – profesionalų komanda, padėsianti muziejui strateginiais klausimais, taip pat dirbant su verslo rėmėjų ir partnerių bendruomene. Ši struktūra prisidės užtikrinant organizacijos tvarumą ir atliepiant augantį paramos poreikį, kai planuojamos ambicingos tarptautinės parodos.
Valdybos nariais tapo keturi įvairių verslo sričių atstovai: „Akola Group“ vadovas ir valdybos pirmininkas Darius Zubas; „Omnisend“ įkūrėjas ir vadovas Rytis Laurinavičius; investuotojas, „Gemma“ ir „Lemon Gym“ valdybos pirmininkas Kornelijus Čelutka; „Bioremedium“ direktorė Roma Puišienė, taip pat du MO muziejaus steigėjų atstovai – Vytautas Butkus ir Rokas Iščiukas.
03 Parodos
„Amžinai laikina“
2025 10 11–2026 03 15 / Didžioji salė
Kuratorės: Giedrė Mickūnaitė, Dovilė Barcytė
Koordinatorė Kamilė Jagėlienė
Architektas Povilas Marozas
Grafikos dizaineris Liudas Parulskis
Technikas Dominykas Šavelis
Naratorius Mindaugas Nastaravičius
Vertėjai: Aušra Simanavičiūtė, Darius Sužiedėlis
Redaktorė Audra Kairienė
Rudenį atidarytos parodos centre – dialogas tarp meno istorijos ir šiandienos, tarp „tada“ ir „dabar“, tarp „taip“ ir „kitaip“. Ką apie meno kūrinius ir jų žiūrovus pasakoja dailės istorija, kai ją suvokiame ne vien kaip stilių ar epochų kaitą, o kaip žmonių pastangas suprasti save pasaulyje? Kiekvienas laikotarpis atsineša savo kontekstus ir savitą vizualinę kalbą, tačiau esama ir visiems laikams bendro vardiklio – tai amžinai aktualūs egzistenciniai klausimai, apie kuriuos sukasi kūrybos procesas.
Praeities, dabarties ir ateities pojūtis – parodos stuburas, aplink jį sudėliotas pasakojimas apie tai, kaip suvokiame savo vietą ir veikimą pasaulyje. Kaip apibrėžiame savo tapatybę. Kaip bandome suprasti tai, kas nepaaiškinama. Kaip mylime, ko bijome, kodėl dirbame, kokie mūsų lūkesčiai. Kartais tai – kultūrinės patirties padiktuoti atsakymai, kiekvienu laikotarpiu skirtingi ir šiandien ne visada lengvai atpažįstami. O kartais – visais laikais būdingos instinktyvios reakcijos.
Paroda ieškojo bendrumo per skirtumus tarp laikmečių, patirčių ir žvilgsnių. Laikas skiria, bet amžini klausimai jungia.
Didieji partneriai
Kviečiame paklausyti parodos atidarymo pokalbių:
Instituciniai partneriai
Informaciniai partneriai Parodos partneris
„GamePlay. Žaidžiant pasaulį“
2025 04 17–2025 11 16 / Mažoji salė
Kuratorės: Agnė Kuprytė, Laura Schmidt
Architektūrą ir dizainą sukūrė Joris Šykovas
Vertėja Erika Urbelevič
Redaktoriai: Audra Kairienė, Darius Sužiedėlis
Parodą įrengė Dominykas Šavelis
IT įrengė Mantas Aleknavičius
Organizatoriai
Didysis parodos partneris
Parodos partneriai
SERGEY GI AVETIKOV
ARAS PRANCKEVIČIUS
RENALDAS ZIOMA
Instituciniai partneriai
Paroda „GamePlay. Žaidžiant pasaulį“ – pirmoji Lietuvoje videožaidimų paroda meno muziejuje –bendradarbiavimo su Medijų meno centru (ZKM) Karlsrūhėje (Vokietija) rezultatas. Paroda MO – didelio dėmesio sulaukusios ZKM žaidimų parodos „zkm_ gameplay. the next level“ adaptacija.
Tradicines meno formas – grafiką, kiną, animaciją, muziką, skulptūrą ir literatūrą – jungiantys videožaidimai atveria menininkams naujų kūrybos galimybių ir teikia išskirtinių bendravimo su publika būdų. „GamePlay. Žaidžiant pasaulį“ kvietė žaidžiant ir reflektuojant susipažinti su įvairiomis šių žaidimų formomis.
Parodoje dėmesys skirtas trims pagrindinėms sritims: žaidimams, kurie plečia kūrybines ir estetines ribas; kuriuose atkreipiamas dėmesys į aktualias socialines ir politines problemas, ir tiems, kurie per asmeninius pasakojimus siekia ugdyti empatiją.
„Pievos
ir akys. Rose Lowder ir Kazimiera Zimblytė“
2025 11 27–2026 05 03 / Mažoji salė
Kuratorės: Inesa Brašiškė, Miglė Survilaitė
Architektė Gabrielė Černiavskaja
Koordinatorė Agnė Kuprytė
Prodiusuojantis architektas Dominykas Šavelis
Vertėja Alexandra Bondarev
Redaktoriai: Audra Kairienė, Darius Sužiedėlis
Nors gyveno panašiu metu, Kazimiera ZimblytėKazė (1933–1999) ir Rose Lowder (g. 1941) niekada nebuvo susitikusios. Menininkės kūrė skirtinguose kontekstuose: Kazė didžiąją gyvenimo dalį sovietinėje Lietuvoje, o Rose – Vakarų Europoje. Skiriasi ir jų disciplinos: Zimblytė geriausiai žinoma kaip tapytoja, o Lowder iki šiol aktyviai dirba eksperimentinio kino lauke. Vis dėlto menininkės turi bendrą bruožą – pasitelkusios abstrakčią raišką, abi klausia: kaip mes matome, kaip patiriame pasaulį?
Parodoje pristatomuose kūriniuose neaptiksime pasakojimo ar lengvai atpažįstamų daiktų vaizdavimo. Visgi abstrakcija čia nėra vien estetinis pasirinkimas, tai kritiška laikysena ir mąstymo būdas. Menininkės šitaip tyrė optinius reiškinius ir išbandė medijų ribas, kūrė savo gyvenamosios aplinkos atspindžius.
Ray Bartkaus instaliacija
„Begalybė“
2025 01 08 – 2025 02 10 / Holas
Niujorke gyvenančio ir kuriančio menininko Ray Bartkaus (g. 1961) instaliacija „Begalybė“ – prieš dešimtmetį prasidėjusių apmąstymų ir pradėtų eksperimentų tąsa. Kūrinio idėja autoriui kilo dirbant su įvairiais žymių niujorkiečių – žmonių, turinčių beveik beribes galimybes, milžiniškas ambicijas ir atsakomybes, turtą, grožį ir galią – užsakymais. Menininkui buvo įdomu surasti būdą nemoralizuojant pavaizduoti šių dienų ikonas, jų gyvenimo taisykles.
Netipišką kūrinio temą lydi ir netradicinė technika. Vinys smeigiamos į aliuminio tinklą, o jų galvutės lyg pikseliai kompiuterio ekrane kuria piešinius, daugybę kartų atkartojamus veidrodžiuose. Gimsta netikėtas kontrastas: blizgantiems fasadiniams portretams ir jų negatyvams priešingoje stiklo pusėje panaudojamos kasdienės, grubios statybinės detalės.
MO kolekcijos menininkai hole
Visus metus / Holas
2025-aisiais MO muziejaus hole kvietėme artimiau susipažinti su įvairiais MO kolekcijos menininkais ir menininkėmis.
Hole ir saugykloje – matomi pro stiklą – kabėjo Jono Jurciko, Adomo Danusevičiaus, Gabrielės Adomaitytės kūriniai, o pateiktuose QR koduose buvo galima plačiau paskaityti apie šių menininkų kūrybą ir sužinoti, kokie jų darbai saugomi MO muziejaus kolekcijoje.
Nauji žvilgsniai į MO kolekciją
2025-aisiais išleidome kelerius metus rengtą knygą „Kitas žvilgsnis. MO kolekcija iš skirtingų perspektyvų“, kurioje pristatomi įvairūs žvilgsniai į MO kolekciją.
Kolekcija nuolat pildoma naujais šiuolaikinio ir modernaus meno kūriniais, todėl kyla poreikis ne tik pristatyti ryškiausius darbus, parodyti kolekciją kaip visumą, bet ir iš naujo ją apmąstyti. Visos kolekcijos aprėpti neįmanoma, tačiau norisi išplėsti įprastų kanonų ir disciplinų ribas. Todėl atrodo prasminga joje ieškoti naujų, šiandien aktualių žvilgsnių, nelaikyti jos nusistovėjusių pasakojimų kartote; kalbėti apie ją ne iš tolimos, visa žinančiojo pozicijos, o iš subjektyvių –įkūnytų, įvietintų, įlaikintų – perspektyvų.
Siekdami atsisakyti tariamo objektyvumo, pakvietėme dešimt įvairių sričių – kultūros ir meno istorijos, filosofijos, kino, muzikos, teatro ir kt. – profesionalų pasigilinti į kolekciją, pasirinkti temas ir interpretuoti kūrinius per savo asmeninės bei profesinės patirties prizmę. Tekstuose artikuliuojami laiko, kūniškumo, žvilgsnio aspektai, mąstoma apie karo patirtis, ekologines problemas ir postinternetinę būseną. Šioje knygoje kūriniai veikia kaip laiko liudijimai, amžinų, filosofinių klausimų katalizatoriai ir šiandienos reiškinius, o gal net skaudulius artikuliuojantys objektai.
Autoriai:
Natalija Arlauskaitė
Inesa Brašiškė
Jogintė Bučinskaitė
Vaiva Daraškevičiūtė
Karolis Kaupinis
Giedrė Mickūnaitė
Rasa Murauskaitė-Juškienė
Helmutas Šabasevičius
Tomas Vaiseta
Aistė Paulina Virbickaitė
Sudarytojai:
Marius Armonas
Miglė Survilaitė
Kolekcijos naujienos
MO muziejaus kolekcija – viena didžiausių Lietuvoje privati meno kolekcija, apimanti laikotarpį nuo 1960-ųjų iki šių dienų. 2011 m. jai buvo suteiktas nacionalinės reikšmės statusas. Kolekciją sudaro daugiau nei 6 300 lietuvių modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių, ji nuolat gausėja. 2025-aisiais steigėjai Danguolė ir Viktoras
Butkai MO kolekciją papildė 35 naujais kūriniais, iš kurių 32 – naujų autorių, tad dabar turime 366 autorių kūrinių.
Agnė Juodvalkytė Gelmėn, 2023
Agnė Juodvalkytė Into the Depths, 2023
Agnės Juodvalkytės kūryba apima tapybą, tekstilę ir objektus, visa tai tampa atspirties tašku nagrinėjant istorijos, kultūros ir identiteto ryšius. Menininkei svarbus kūrybinis procesas – ji dirba su įvairiomis medžiagomis, natūraliais pigmentais, grafito dulkėmis, naudoja rūbus, močiutės austus audinius, įvairius augalus.
Rokas Dovydėnas
Iš serijos Plėviakojis vs Louhan, 2011–2023
Rokas Dovydėnas
From the series Plėviakojis vs Louhan, 2011–2023
Keraminės vazos iš serijos Plėviakojis vs Louhan išoriškai panašios į rytietišką, kinų, porcelianą, bet pagamintos iš vietinio molio. Dovydėnas su humoru ir išmone žvelgia į amžiną gėrio ir blogio, geismo ir drausmės kovą, perkeldamas ją į glazūruotus paviršius. Pokštas čia tampa menine strategija – būdu kalbėti apie rimtus dalykus lengvai ir išlaisvinančiai.
Morta Jonynaitė
Pink Street Boys, 2024
Šis Mortos Jonynaitės kūrinys gavo muzikos grupės, vieną vakarą grojusios bare, kuriame menininkė šoko, pavadinimą. Tada jos dėvėtas paltas prisigėrė prakaito, alaus ir vakarėlio tvaiko. Plačiapetis paltas su „ištatuiruotu“ ant nugaros boksininku yra išblukęs autorės prisiminimas, užfiksuotas audinio pavidalu. Jis kalba apie asmeninės ir kolektyvinės atminčių sankirtą.
Adomas Danusevičius
Don’t ask, don’t tell (iš ciklo Karminas), 2010
Adomas Danusevičius
Don’t ask, don’t tell (from the series Carmine), 2010
Adomas Danusevičius – vienas pirmųjų menininkų Lietuvoje, nuosekliai analizuojančių vyriškumo temą.
Jo kūryboje vyriškumas suprantamas kaip kultūrinis ir socialinis konstruktas, susijęs su stereotipais ir lytiškumo ribojimais. Menininkas kelia klausimus apie tradicinę „tikro vyro“ sampratą, kuri stereotipiškai siejama su jėga, racionalumu ir heteroseksualumu; atskleidžia pastangas šiuos lūkesčius imituoti, slepiant tikrąją tapatybę.
Kristijonas Gurčinas
Salionas ;D, 2023
Kristijonas Gurčinas
Living room ;D, 2023
Kristijonas Gurčinas kūryboje tyrinėja savo ir šiuolaikinės visuomenės santykį su mirties ir dvasiniais simboliais, kurie popkultūroje praranda sakralumą ir tampa vartojimo objektais. Rinkdamas ir naujai interpretuodamas vaizdus iš įvairių šaltinių, menininkas tapyboje kuria erdvę, kur susiduria šventumas ir kasdienybė. Gurčino kūriniai kalba apie šiuolaikinį dvasingumą – dažnai ironišką, netikintį, tačiau vis dar ieškantį simbolių, kurie galėtų užpildyti dvasinės tuštumos jausmą.
05
Muziejus visiems
Prieinamumas
Norime, kad visi atvykstantys į MO patirtų meną ir apsilankymą muziejuje kuo sklandžiau ir patogiau, todėl ir 2025-aisiais nuosekliai dirbome ta kryptimi.
Prieinamos muziejaus erdvės
MO muziejaus interneto svetainės polapyje „Prieinamumas“ lankytojai gali rasti svarbiausią informaciją apie muziejaus prieinamumą. Kad apsilankymo nelydėtų nerimas dėl naujos nepažįstamos erdvės, čia pateikiamas muziejaus pastato planas, socialinė istorija bei informacija apie prieinamumo priemones ir lengvatas. Muziejaus erdvės,
parodų salės ir renginių infrastruktūra yra pritaikytos žmonėms su negalia: įrengti liftai, specialūs tualetai, galima pasinaudoti neįgaliojo vežimėliu. Į muziejų priimame ir specialiai ištreniruotus šunis vedlius.
Šiemet dar pagerinome muziejaus prieinamumą: patobulinome laiptų ir kliūčių žymėjimą, atnaujinome rūbinės ženklinimą, pakeitėme pagrindines muziejaus duris – nuo šiol jos atidaromos mygtuko paspaudimu. Be to, įsigijome įvairių priemonių, kurias lankytojai gali naudoti užsiėmimuose (muziejaus 3D modelį, skulptūrų kopijas ir kt.)
Turinio prieinamumas
Siekdami būti dar prieinamesni, į lietuvių gestų kalbą išvertėme muziejaus aprašymą bei didžiųjų parodų „Iš vidaus“ ir „Amžinai laikina“ e. gidus. Šių parodų aprašymai buvo parengti ir lengvai suprantama kalba. Didžiųjų parodų atidarymo MOratono pranešimai, diskusijos ir pokalbiai su menininkais buvo verčiami į lietuvių gestų kalbą ir transliuojami gyvai.
2025-aisiais sėkmingai įgyvendinome planuotas turinio prieinamumo naujoves – surengėme dvi ekskursijas kurtiesiems ir neprigirdintiesiems lietuvių gestų kalba didžiosiose parodose bei taktilinį užsiėmimą neregiams, silpnaregiams ir regintiesiems skulptūrų sode.
Be to, tobulinome žinias prieinamumo srityje ir mezgėme ryšius su bendruomenėmis – surengėme dvejus mokymus komandai, sudarėme ekspertų ir konsultantų sąrašą, dalyvavome tinklaveikos renginiuose.
Džiaugiamės, kad muziejuje turime penkias edukatores, galinčias vesti edukacijas žmonėms su įvairiomis negaliomis.
Ateities planai
Tęsime bendradarbiavimą su neįgaliųjų bendruomenėmis ir šios srities specialistais, siekdami dar geriau atliepti lankytojų poreikius ir įgyvendinti tolesnius pokyčius. Ateityje daugiausia dėmesio skirsime turinio prieinamumui: tobulinsime edukacijų ir ekskursijų formatus bei integruosime įvairias interaktyvias patirtis lankytojo kelionėje. Siekdami užtikrinti kokybišką bendravimą su visais lankytojais, rengsime mokymus ir konsultacijas darbuotojams bei savanoriams ir suformuluosime gaires. Taip pat planuojame tęsti infrastruktūros ir IT srities pokyčius.
Daugiau nei muziejus
Kultūros bendruomenės protestas
Prisijungėme jau prie pirmojo kultūros bendruomenės protesto rugsėjo 25 d. išreikšti bendrą poziciją: „Nemuno aušra“ negali vadovauti Kultūros ministerijai.
Spalio 5 d. jungėmės prie Kultūros asamblėjos įspėjamojo streiko „Tai gali būti paskutinis kartas“ ir kvietėme dalyvauti visus neabejinguosius. MO lauke, ant muziejaus laiptų, MO bendruomenė su Vilniaus miesto šokio teatru ir mokykla „Low Air“ susibūrė bendram judesio protestui, kūnais pakartojo savo vertybinę poziciją.
Visą dieną MO muziejuje kvietėme apsilankyti nemokamai, taip pat buvo galima patogiu būdu pasirašyti kultūros bendruomenės peticiją, pasiimti lipdukų su „Kultūra pavojuje“ ženklu.. Visose muziejaus erdvėse skambėjo M. K. Čiurlionio „Jūra“.
Lapkričio 21–22 d. jungėmės prie Kultūros protesto mėnesio „Mes esame kultūra“: dalyvavome mitinge „Kokios valstybės mesnorime?“, prisidėjome prie protesto palaikymo kultūrinių renginių ciklo Vilniuje.
Kvietėme į ekskursiją po parodą „Amžinai laikina“ su kuratore prof. dr. Giedre Mickūnaite, kartu su iniciatyvos „Mezgame kultūrą“ bendruomene būrėme mezgančius, neriančius, siuvinėjančius ir kitais rankdarbiais užsiimančius – savo rankomis kūrėme kultūros palaikymo ženklus, taip išreikšdami savo pilietinę poziciją.
Prakalbinta M. K. Čiurlionio skulptūra
Interaktyvus projektas „Vilniaus kalbančios skulptūros“ nuo 2015-ųjų kviečia susipažinti su skulptūrose įamžintomis svarbiomis istorinėmis asmenybėmis ar fikciniais miesto personažais-simboliais. M. K. Čiurlionio biustas (skulptorius Žilvinas Landzbergas) tapo 25ąja projekto skulptūra ir buvo prijungta prie maršruto, kviečiančio tyrinėti Vilnių per išskirtinių asmenybių atminimą. Čiurlioniui savo žodžius paskolino rašytoja Jurga Vilė, o balsą – aktorius Saulius Balandis.
Sužinok, kokias kitas skulptūras gali išgirsti: mo.lt/vilniaus-kalbancios-skulpturos
Instaliacija „Panoramoje“
Kartu su didžiuoju MO mecenatu „Panorama“ atvėrėme naują meno patirtį už muziejaus ribų – prekybos centro erdvėse įsikūrė Jurgos Marcinauskaitės ir Laimio Valančiūno instaliacija „Minčių geometrija“.
„Minčių geometrija“ – tai atrijuje pakibusi milžiniška figūra, kubas iš lengvai ore plazdančių juostų, primenantis debesį. Taisyklinga, švari ir struktūruota forma čia tampa gyva, kintančia, kaip ir žmogaus mintys, kurios gali būti aiškios, tikslios ir kartu – trapios, efemeriškos.
Instaliacija kvietė sustoti ir patirti mintis kaip nematomą architektūrą, kuri kylant aukštyn kinta priklausomai nuo žvilgsnio kampo. Prekybos centre taip pat skambėjo instaliacijos patirtį papildanti muzika, kvietėme prisėsti kūrinio erdvėje, stabtelti, atsitraukti nuo kasdienės skubos, nurimti ir pabūti.
Atidarymo proga kvietėme į pokalbį apie emocinę sveikatą su psichoterapeutais Vilniaus geštalto instituto įkūrėja Brigita Kaleckaite ir prof. Eugenijumi Laurinaičiu.
MO TV
MO televizija – MO TV – gyvuoja jau ketvirtus metus: kultūros gerbėjai iš bet kurios Lietuvos vietos ir 2025-aisiais galėjo stebėti MO parodas, užkulisių istorijas, pokalbius su menininkais ir kultūros veikėjais per visas „Cgates“ platformas.
Meno istorijos kartu su LRT
Kartu su LRT kurtame projekte „Meno istorijos“ kvietėme žiūrovus pažinti šiuolaikinį meną iš arčiau. Reportažų cikle pristatėme keletą kūrinių iš parodos „Amžinai laikina“. Pirmoje dalyje savo įžvalgomis apie meno darbus ir jų sukeltomis emocijomis dalinosi žinomi Lietuvos žmonės, o antroje – kūrinių istorijas atskleidė parodos kuratorė Dovilė Barcytė. Tai – smalsus, atradimo džiaugsmo kupinas žvilgsnis į meną per asmeninį santykį.
Neformalusis švietimas
MO muziejaus edukacijos mokiniams ir mokytojams –tai kryptingas žingsnis į ateitį, kurioje švietimas išvien su kultūra reaguoja į besikeičiantį pasaulį. Norėdami pasirengti šiandienos ir rytojaus iššūkiams, turime pripažinti kultūros vaidmenį kaip esminį, o ne papildomą. Tai 2024 m. dar kartą patvirtino UNESCO kultūrinio ir meninio ugdymo gairės – dokumentas, liudijantis, jog daugiau nei 200 valstybių sutarė: kad visuomenė augtų stipri ir gyvybinga, kultūra turi būti neatskiriama švietimo dalis.
MO edukacijose mokomės ne apie meną, o per meną. Čia įgūdžius ne atkartojame, o atrandame reflektuodami, mąstydami ir diskutuodami. Šitaip kuriame pagrindą visuomenei, kuriai svarbu ne tik žinoti, bet ir suprasti – kritiškai, jautriai, atsakingai.
Viskas apie MO muziejaus edukacines veiklas vienoje vietoje: mo.lt/momoko
Edukaciniai užsiėmimai
MO muziejuje
Edukaciniai užsiėmimai – MO muziejaus kasdienybė. Nuo pirmoko iki abituriento – visus moksleivius kviečiame į MO edukacijas, skirtas svarbiausioms kompetencijoms tobulinti ir per meną ugdyti gebėjimą kritiškai ir kūrybiškai mąstyti, stiprinti socio-emocinius gebėjimus. Esame sukūrę edukacijų net ir patiems mažiausiems muziejaus draugams. Juk mažiesiems svarbu susipažinti su menu ir suprasti, kaip jis veikia.
MO muziejuje dirba daugiau nei 20 kvalifikuotų edukatorių, kurie nuolat gilina žinias ir įgūdžius įvairiuose mokymuose. Mūsų komandoje yra ir pedagogų, ir psichologų, ir menotyrininkų, ir netgi rašytojų, aktorių, muzikantų! Visi jie savo įvairia patirtimi ir specifinėmis žiniomis praturtina MO edukacijas. Kviečiame išbandyti!
MO edukacines veiklas remia:
Leidinys apie vizualinio
mąstymo strategiją
–
naujas įrankis pamokoms
Nuo pat muziejaus atidarymo kartu su edukatorių komanda kaupėme žinias apie vizualinio mąstymo strategiją ir jos naudą ugdymo procese. Nusprendėme, kad pagaliau laikas sudėti žinias į vieną leidinį! Ši metodinė medžiaga „Vizualinio mąstymo strategija ugdymo procese“ skirta mokytojų profesiniam tobulėjimui – ji siekia parodyti, kaip taikant vizualinio mąstymo strategiją efektyviai skatinti mokinių įsitraukimą, padėti jiems geriau suprasti ir apdoroti informaciją bei ugdyti svarbias šiuolaikines kompetencijas: kūrybiškumą, kritinį mąstymą, emocinį raštingumą ir daug kitų.
Metodinėje medžiagoje pateikiamos konkrečios užduotys ir klausimai, taip pat pavyzdžiai, kokiose pamokose ir kokiais būdais galima pritaikyti metodą ir juo naudojantis mokyti įtraukiai ir šiuolaikiškai.
MO ir „Erudito“ licėjus –formaliojo ir neformaliojo ugdymo sinergija
Ugdyti svarbiausias XXI a. kompetencijas – kūrybiškumą, kritinį mąstymą, gebėjimą bendradarbiauti ir komunikuoti – vienas esminių MO muziejaus tikslų. Jo siekiame drauge su didžiuoju MO partneriu „Erudito“ licėjumi.
Praėjusį rudenį pradėjome didžiulį 9-os klasės moksleivių tyrimą, kuris truks visus mokslo metus. Šis išplėstinis taikomosios antropologijos tyrimas leis pamatuoti ir įvertinti MO edukacijose taikomos vizualinio mąstymo strategijos poveikį mokymosi procese. Su MO edukatore Evelina Jokšte „Erudito“ licėjaus moksleiviai susitinka kartą per savaitę, metodiką taiko ir patys licėjaus mokytojai.
Mokytojus kvietėme į vizualinio mąstymo strategijos mokymus, taip pat mokėmės, kaip kultūrinio ugdymo metodus integruoti į ugdymo procesą.
Ši ilgametė partnerystė padeda ieškoti kūrybinių inovacijų švietime.
Tai tam tikra laboratorija, kurioje mes kuriame, ieškome naujų formų ir idėjų, kaip ugdymą padaryti įtraukų, originalų, kaip suteikti galimybes save išreikšti ugdymo procese.
Nerijus Pačėsa, „Erudito“ licėjaus direktorius
Didysis partneris
Atkurk paveikslą su klase – konkursas
moksleiviams su LRTU
Drauge su LRTU kanalu Lietuvos moksleivius pakvietėme pasitelkti kūrybiškumą, sujungti visos klasės jėgas ir įamžinti gyvąjį paveikslą, interpretuojant MO kolekcijos kūrinį. Konkurse dalyvavo net 56-ios 1–12 klasių moksleivių komandos iš visos Lietuvos. Kūrybiškiausią ir daugiausia simpatijų sulaukusį gyvąjį paveikslą sukūrusi Vilniaus humanistinės mokyklos 6A klasė buvo apdovanota unikaliu prizu – naktimi MO muziejuje. Nugalėtojų klasė iki smulkmenų atkūrė Audriaus Puipos kūrinį „Pusryčiai pas Petrą Repšį“ (1987).
Ragindami moksleivius kūrybiškai interpretuoti
MO kolekcijos darbus, kartu skatinome juos patirti, kaip menas įgalina mąstyti, bendradarbiauti, kurti. Bendradarbiaujant, leidžiantis į dialogą ir drauge reflektuojant gimsta rezultatas, kurio kūrimo procesas yra ne tik smagus, bet ir prasmingas. Tikime, kad mokiniai ugdė ir bendradarbiavimo, kritinio mąstymo kompetencijas, – visai klasei sujungus jėgas gyvajam paveikslui kurti, neabejotinai išryškėjo įvairios perspektyvos, netikėtos idėjos, nauji būdai pamatyti ir perskaityti meno kūrinį.
Edukaciniai užsiėmimai
Marijampolės
mokykloms su „TMV Foundation“
Naujus mokslo metus Marijampolės mokyklos pradėjo turėdamos išaugusias kultūrinio ugdymo galimybes. Kartu su ilgamečiu muziejaus mecenatu paramos ir labdaros fondu „TMV Foundation“ Marijampolėje pirmą kartą įgyvendinome mokiniams ir mokytojams skirtą projektą. Šis projektas įgalino miesto mokykloms padovanoti 20 nemokamų edukacinių užsiėmimų šiuolaikinėms kompetencijoms ugdyti.
MO muziejaus veikla Marijampolėje yra ilgametė tradicija. Partnerystė su „TMV Capital“ įmonių grupės įsteigtu paramos ir labdaros fondu „TMV Foundation“ ne kartą atvėrė galimybę marijampoliečiams pristatyti populiariausias MO parodas ir įvairias edukacines veiklas, tačiau tokio masto kultūrinio ugdymo projektą vykdėme pirmą kartą.
Konkurso partneris:
Didysis mecenatas Marijampolėje
Vizualinio mąstymo strategijos užsiėmimai
„Tūkstantmečio mokyklų“ programai
Vizualinio mąstymo strategijos užsiėmimai literatūros pamokose – tai MO muziejaus parengta kultūrinio ugdymo programa „Tūkstantmečio mokyklų“ programai. Jos tikslas – remiantis vizualinio mąstymo strategija ir ją taikant literatūros pamokose ugdyti kultūrinę, socialinę ir emocinę kompetencijas, lavinti kūrybiškumą, gebėjimą pažinti ir komunikuoti.
Programoje ypač daug dėmesio skiriame mokytojų pa(si)rengimui bei praktinėms žinioms, gebėjimui gautas žinias nuosekliai taikyti ugdymo procese, jungti įvairius dalykus ir sudominti mokinius.
Dėka susitikimų ir veiklų įvairovės pakeičiau savo požiūrį į gyvenimą.
Supratau, kad negerai skubėti, reikia įsižiūrėti į kiekvieną detalę. Supratau, kad menas - vienas iš geriausių būdų išreikšti save
Mokinė
Pavyko sužadinti mokinių smalsumą ir kūrybiškumą, prakalbinti ne tik pažangius mokinius, skatinti mokinius interpretuoti ir analizuoti medžiagą giliau, atrasti simbolinių prasmių ir kultūros ženklų sąsajas dailės ir literatūros kūriniuose, praturtinti mokymosi patirtį.
Mokytoja
Su „Tūkstantmečio mokyklų“ švietimo pažangos programa buvome
33 mokyklose
16 savivaldybių Dalyvavo 388 mokytojai 1586 mokiniai
MO ir Britų taryba
baigė projektą tautinių
bendrijų mokyklose
Mokytojų mintys apie projektą:
Svarbiausia sau kaip žmogui – kitaip matau daug dalykų, apie kuriuos anksčiau nesusimąstydavau.
VMS metodas sulėtina tempą, visai kitaip atsiskleidžia klasė, ima giliau mąstyti ir kalbėti.
Projekto partneris
Šešerius metus trukusi MO ir Britų tarybos Lietuvoje partnerystė bei projektas „Vizualinio mąstymo strategija mokyklose“ baigėsi reikšmingais pokyčiais. Taikant kultūrinės edukacijos metodus, klasėse atšiaurumą ir abejingumą keitė pasitikėjimas – įžvalgomis dalintis ir bendradarbiauti ryžosi tiek prastai lietuvių kalbą mokantys vaikai, tiek kompanijos iš galinių suolų. Pasak MO muziejaus edukatorių, tokios veiklos – viena esminių priemonių mažinant atskirtį, stiprinant vaikų kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir padedant pervargusiems, motyvacijos stokojantiems mokytojams.
2025-ųjų žiemą ir pavasarį Rudaminos Ferdinando Ruščico, Lavoriškių Stepono Batoro ir Pagirių gimnazijų mokytojai ir moksleiviai dalyvavo projekte kartu su MO edukatoriais, mokėsi muziejaus edukacinėse veiklose plačiai naudojamo vizualinio mąstymo strategijos metodo ir kūrė integruotas lietuvių literatūros pamokas.
O praėjusį rudenį su tautinėmis mažumomis dirbantys lietuvių kalbos ir literatūros, bei kiti humanitarinių mokslų mokytojai su edukatore, rašytoja Ilona Ežerinyte mokėsi, plėtė žinias, eksperimentavo, kaip naudojant vizualinio mąstymo strategiją gilinti lietuvių kalbos žinias, kaip organizuoti lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Mokytojai ne tik išbandė Ilonos pateiktus metodus praktiškai, bet ir patys muziejuje vedė pamokas moksleiviams.
Šešerius metus trukęs projektas baigėsi, jo rezultatai rodo milžinišką poreikį tęsti panašaus pobūdžio kultūrinio ugdymo intervencijas ir užtikrinti jų ilgalaikiškumą.
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programa
Vienas svarbiausių MO muziejaus uždavinių ir iššūkių nuo pat veiklos pradžios buvo kiek įmanoma plėsti geografines kultūrinės edukacijos ribas ir užtikrinti, kad naudingų praktinių žinių galėtų semtis bet kuriame Lietuvos kampelyje dirbantys švietimo bendruomenės nariai.
Ir praėjusiais metais kvietėme mokytojų bendruomenę į įvairias paskaitas, seminarus. Kalbėjome apie tai, kaip kūrybiškumas keičia ugdymo procesą ir tampa praktiškai pritaikomu įgūdžiu; apie tai, koks svarbus vizualumas spektakliuose ikimokyklinio amžiaus vaikams, ir apie tai, kaip paskatinti jauną žmogų kurti poeziją naudojant meno kūrinius. Aiškinomės, kaip ugdyti pilietiškumą ir kritinio mąstymą meno parodoje, kaip menas gali padėti įtraukiajam ugdymui, kaip kūrybiškumas keičia ugdymo procesą, kaip meno kūriniai gali padėti kryptingai ir įdomiai reflektuoti.
866 mokytojai dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo programoje.
Dirbtuvės su „MOkytojo paso“ bendruomene
Lapkritį MO muziejuje vietoje „MOkytojo paso“ konferencijos vyko mokytojų bendruomenės dirbtuvės, kurių tikslas – praktinės žinios. Kiekvienais metais kviesime lektorius dalintis ne tik teorinėmis, bet ir praktinėmis žiniomis, kaip kultūrines, menines veiklas integruoti į ugdymo turinį. Šios dirbtuvės taps vienu iš svarbiausių metų baigimo renginių.
2025-aisiais dirbtuvėse daugiau nei 100 pedagogų iš visos Lietuvos gilino žinias apie įtrauktį, vizualumo reikšmę, kūrybišką refleksiją ir poezijos kūrimo metodus. Įvairių sričių profesionalai dalinosi patirtimi, kaip menas gali tapti vaikų saviraiškos, empatijos ir bendrystės skatinimo priemone. Šios dirbtuvės reikšmingai padeda stiprinti pedagogų kūrybiškumą ir skatinti švietimo bei kultūros bendradarbiavimą.
Kultūrinė edukacija
Šeimoms ir vaikams
Šeimų sekmadieniai
Sekmadieniai MO muziejuje skirti šeimoms. O šį pavasarį džiaugėmės ir atnaujinta programa įvairesnei vaikų auditorijai. Ne tik susitikome su MO Šeimų sekmadienių veteranais aktoriais Eimantu Bareikiu ir Marija Korenkaite, bet ir žiūrėjome spektaklius mažyliams, tyrinėjome emocijas vizualinio mąstymo edukaciniuose užsiėmimuose didžiojoje MO parodoje „Iš vidaus“.
Rudenį pakvietėme vaikus ir jų tėvelius patyrinėti laiko ir pokyčių temas. Tam pasitelkėme meno kūrinius, spalvas bei popierių. Kartu su Šeimų sekmadienio dalyviais sekėme legendą apie neatmenamus laikus ir kūrėme savo pasakojimus apie šių laikų herojus. Be to, dalyvavome edukaciniuose užsiėmimuose parodoje „Amžinai laikina“.
Šeimų sekmadieniuose dalyvavo 1750 lankytojų.
MO ir Kazickų šeimos fondo edukaciniai užsiėmimai
MO muziejus ir Kazickų šeimos fondas drauge įgyvendina iniciatyvą, skirtą socialiai jautrioms jaunuolių grupėms, – kviečia dalyvauti nemokamose MO edukacijose arba apsilankyti muziejuje savarankiškai. Iniciatyvos tikslinė auditorija yra jaunuoliai, gyvenantys nutolusiuose Lietuvos regionuose, neturintys galimybės lankytis kultūros įstaigose, artimiau ir giliau susipažinti su moderniu menu. Tai vaikų ir jaunimo dienos centrų, globos namų auklėtiniai, nedidelių gyvenviečių, ypač esančių toliau nuo Vilniaus, jaunimas. Šis bendras edukacinis projektas jau pasiekė daugiau nei 6000 jaunuolių, aplankė apie 50 Lietuvos miestų ir kaimų.
Projektą remia
Ekskursijos mamoms ir tėčiams su mažyliais
Atvėrę didžiąją parodą „Amžinai laikina“, į MO renginių kalendorių sugrąžinome ekskursijas tėčiams ir mamoms su mažyliais. Ekskursija leidžia tėvams ir mamoms komfortabiliai patirti parodą kartu su savo mažyliais vežimėliuose, nešyklėse ar glėbiuose – kaip kam patogiau.
MO vaikų vasaros stovyklos ir naktis muziejuje
Tradiciškai mažuosius muziejaus draugus kvietėme vasaroti MO vaikų vasaros stovyklose. Šiais metais vyko dvi kūrybiškumo stovyklos „Einam“ ir dvi istorijų pasakojimo stovyklos. Stovyklos vadovai aktoriai Marija Korenkaitė ir Eimantas Bareikis su vaikais tyrinėjo ir išbandė įvairiausias meno ir kūrybos formas (nuo koliažų iki repo!), nėrė į magišką mandalų spalvų pasaulį, leidosi į fotomedžioklę, žaidė 1000 ir 1 žaidimą, surengė pikniką mieste ir nepakartojamą festivalį „Einam 2025“. Pasirodė ir naujų veidų: istorijų pasakojimo stovykloje kurti istorijas kvietė aktoriai Matas Pranskevičius, Aistė Šeštokaitė ir Benita Vasauskaitė. Kartu ieškojome, kaip papasakoti istoriją, pasitelkiant įvairias meno formas, žaidimą ir improvizaciją. Be to, padedami Vilniaus miesto savivaldybės, nemokamai priėmėme vaikus iš socialiai remtinų šeimų, kurios neturi galimybės susimokėti už stovyklas, sulaukėme daugiau nei 10 dalyvių.
Kaip ir kasmet, surengėme unikalų nuotykį vaikams –naktį MO muziejuje. Meno kūriniai ir parodos kitu kampu, kūrybinės užduotys, lobio paieškos, muzika, filmai ir net magijos šou – po muziejaus darbo valandų. Atsinešusiųjų miegmaišius ir pižamas laukė visai kitoks meno pažinimas.
Suaugusiems
Mindfulness užsiėmimai
Didžiojoje parodoje „Iš vidaus“ skatinome skirti laiko sau, patyrinėti savo emocijas, mintis ir išgyvenimus. Pristatėme ir tam tinkamą formatą – mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) užsiėmimus parodoje. Tai galimybė stabtelti, nuraminti protą ir susikoncentruoti į savo vidų. Užsiėmimuose su MO edukatore, mindfulness mokytoja Agne Sakevičiūte parodos erdves ir meno kūrinius pasitelkėme įvairiems mindfulness metodams taikyti.
Sulėtinome tempą, meditavome, susitelkėme į kūno pojūčius, pastebėjome savo mintis ir emocijas be skubos ar išankstinio vertinimo, o kasdienį overthinkingą keitėme slow looking technika – atidžiai ir netikėtais kampais stebėdami meno kūrinius mokėmės sąmoningo buvimo dabartyje.
Ekskursijos studentams
Nesvarbu, kokios srities akademines platumas pasirenkame tyrinėti, – meno patirtys visuomet praplečia akiratį ir pasiūlo netikėtų perspektyvų. Dėl to paskutiniais mėnesio pirmadieniais po paskaitų studentams rengėme ekskursijas su gidu savanoriu.
Ekskursijos senjorams
Pažintis su menu ne tik suteikia džiaugsmo, bet ir skatina smalsumą bei bendrystę. Todėl kiekvieno mėnesio pirmojo trečiadienio popietėmis senjorams organizavome ramias ir jaukias ekskursijas su gidais savanoriais.
Programa senjorų emocinei sveikatai
„be neriMO“
2025-ųjų rudenį 65-erių ir daugiau metų sulaukę vilniečiai vėl turėjo galimybę dalyvauti tęstiniame projekte „be neriMO“ emocinei sveikatai gerinti ir socialiniams ryšiams stiprinti.
100 vyresnio amžiaus vilniečių dalyvavo šešių susitikimų cikle, o susitikimams vadovavo psichologo ir psichoterapeuto išsilavinimą turintys MO muziejaus edukatoriai. Užsiėmimai vyko MO muziejuje ir kitų meno institucijų erdvėse – tai leido ne tik praplėsti miesto kultūrinę geografiją, bet ir patirti užsiėmimuose išbandomų metodų universalumą. Lapkritį visi projekto dalyviai susirinko baigiamajame susitikime. Gyvai susitikusios dalyvių grupės pasidalino patirtimi ir plačiame rate reflektavo savo įspūdžius.
„Džiugina, kad Vilniuje sparčiai daugėja vyresniems žmonėms skirtų renginių bei užsiėmimų, tačiau vis dar pastebime į nuoseklų ir ilgalaikį poveikį orientuotų veiklų stygių. Būtent tai yra „be neriMO“ fokuse – tiek užmegzti tarpusavio ryšiai, tiek praktiniai emocijų pažinimo ir valdymo būdai iš programos persikelia į kasdienybę“, –sako MO muziejaus edukacijų vadovė Jurgita Zigmantė.
Projekto dalyvės taip pat dalinosi patirtimi:
Užsiėmimuose sutinki daug įdomių žmonių, randi empatiją, išgyvenimus, randi daugiau kantrybės savo problemoms spręsti.
Aš netgi pasakyčiau, kad pasisėmiau tvirtybės. Netgi mano savivertė, sakyčiau, padidėjo, nes aš pamačiau, kad, kad tai ne mano nesupratimas, ne mano požiūris, ne mano klaida matyti taip arba kitaip, bet tai mano kaip žmogaus, kaip asmenybės originalumas.
Projektą finansavo Vilniaus miesto savivaldybė.
MO lauke poezija ir koncertai
Ketvirtas MO lauke koncertų sezonas pristatė dar daugiau vardų – naujų ir gerai žinomų. Atvėrėme muziejaus terasą jų muzikiniams ieškojimams bei atradimams. Kaip ir kasmet, žvalgėmės į naujus horizontus, o šįkart juose – alternatyviosios ir populiariosios muzikos susitikimas su garso menu. Grojo Paulius Kilbauskas, Livija Gemma, Kabloonak, Kamilė Dambrauskaitė, „Bucktooth Tiger“, „dadcap“, Seodophy, „Galèra“, Lapkričio dvidešimtosios orkestras. Koncertų programą kuravo Marius Libas.
O į šių metų MO lauke poezijos skaitymus atkeliavome ieškodami aštrių briaunų, įvairovės, poezijos, kuriančios savitą perspektyvą, – tokios, kuri perbraižo kasdienybės žemėlapius. Čia pamatėme tiek jau pamiltus, tiek mažiau žinomus autorius: skambėjo daug negirdėtų tekstų, atsivėrė įdomi šiuolaikinės lietuivų poezijos panorama. Poezijos skaitymų temas ir dalyvius rinko bei pokalbius su autoriais moderavo Zigmas Pakštaitis.
Kaip ir kasmet, šie renginiai buvo nemokami ir atviri visiems.
„Knit Happens“
Pirmą kartą į MO terasą pakvietėme ne tik poezijos ir muzikos gerbėjus, bet ir tuos, kurie mezga, neria ar nori išbandyti šią veiklą. Viskas, kuo reikėjo pasirūpinti, –savas mezginys ar kitas rankdarbis. Laukėme tiek patyrusių mezgėjų, tiek pirmą kartą laikančiųjų virbalus ar vąšelį. Mezgėme be jokių įsipareigojimų ar spaudimo, mėgaudamiesi lėtu laiku ir rankdarbiu. Į atvirą mezgimo vakarą susirinko beveik 300 rankdarbių mėgėjų –tikime, kad mezgėsi ne tik siūlai, bet ir naujos pažintys! Mezgimo ritmą palaikyti padėjo dj wilte, „Radio Vilnius“ ir „Palanga Street Radio“ bendradarbė.
MOratonas
Tradiciškai kiekvienos didžiosios parodos atidarymo proga rengiami kultūros festivaliai – MOratonai – tęsėsi ir 2025-aisiais: atidarydami parodą „Amžinai laikina“ aptarinėjome jos padiktuotas temas: laikinumą ir amžinybę, bendrystę ir skirtumus.
MO lauke muzikos ir poezijos klausėsi daugiau nei 2000 žiūrovų.
Tyrinėjome paslėptas parodos įdomybes kuratorių vedamose ekskursijose ir jų pranešime „Apie ką kalbasi kūriniai parodoje?“, filosofiškai ir kasdieniškai kalbėjome apie laiką bei laikinumą, o susitikimuose su parodos menininkėmis susipažinome su jomis ir jų kūryba. Diskusijoje aptarėme muzikoje bene amžiniausią iš amžinųjų – meilės – temą, pamatėme Pauliaus Markevičiaus rituališko ir sapniško spektaklio fragmentus, o finišavome su svarbiausia Lietuvos alternatyvos grupe – Abudu.
„Back2school“ su Ričardu Jankausku
Rudens pirmadienio vakarus vėl pakvietėme leisti MO muziejuje, Ričardo Jankausko paskaitose apie M. K. Čiurlionio biografiją ir kūrybą. Buvo kalbama apie Čiurlionio šeimą, menininko išsilavinimo kelią, įsitraukimą į Lietuvos tautinį atgimimą, lietuvių dailės parodų Vilniuje periodą. Jankauskas skyrė dėmesio ir Čiurlionio „moterų klausimui“ – ypač Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei ir jos neeilinei asmenybei; tragiškos mirties niuansams. Galiausiai buvo išnagrinėta Čiurlionio simbolinė tapyba ir jo kūrybinio palikimo įamžinimas bei atminimas.
Susitikimas prie meno
Pradėję 2023-iaisiais, 2025 m. ir vėl pakvietėme susitikti prie meno visus, norinčius praplėsti akiratį ir parodą patirti kitaip, nei įprasta. Įsijausti į susitikimo atmosferą padėjo startas MO bistro bei patyrusių MOderatorių klausimai – jie išjudino net pačius tyliausius. Parodoje „Iš vidaus“ leidomės į gyvą pokalbį, tyrinėjome meno kūrinius, aptarėme, kaip skirtingai kiekvienas juos matome, mėginome suprasti, kodėl taip yra. O svarbiausia – dalinomės vieni su kitais savo pastebėjimais.
MOmandiruotė
MOmandiruotė – būdas formuoti komandą per meną. Tai pažintinė kelionė, kurioje nėra lagaminų, skubos ir pasų kontrolės. Jai nereikia nei ruoštis, nei ką nors iš anksto aiškintis. MOmandiruotėje stebime meno kūrinius ir dalinamės tuo, ką juose matome; pasitelkdami vizualinio mąstymo strategijos metodą analizuojame meną ir šią patirtį siejame su komandinio darbo elementais. Kalbėdami, klausydami ir įsiklausydami pažindinamės su kolegomis.
Lankytojai dalinasi
There’s currently a special exhibition on the development and significance of video games in society that’s absolutely worth seeing. Plus, the unique architecture is an absolute must-see!
Axel
Negalėjau susilaikyti
nepadėkojęs už eilinę nuostabią parodą. Jūs atliekate labai svarbų darbą Lietuvos kultūrai ir visiems meną vertinantiems ir mylintiems žmonėms.
Kiekvieną kartą Jūsų parodose patiriu didelį estetinį malonumą. Linkiu Jums kuo geriausios sėkmės ateityje.
Kęstutis B.
Visada gera grįžti į naujas patirtis.
Lankytoja
Įspūdinga!
Pataikėme į
lietuvių menininkų parodą, tad įspūdį tikrai paliko. Tamsu, niūru, keista, depresuota, bet užtat – kitaip…
Monika
A very interesting thing about is that sometimes move you something can mean to everyone. works in both temporary video games of art is very recommend
Arek
interesting place. The about contemporary art sometimes it doesn’t at all, and sometimes something speaks volumes. It something different everyone. Here, too, I found both categories. The temporary exhibition featuring games as a medium very interesting – I recommend it!
Impressive and so healing soul place. Must visit when in Vilnius.
Jelena
It was such a good museum, I recommend it so much. Emotional and beautiful exhibitions. So many things to see and explore. I wish I would’ve spent the whole day here.
Toni
Visada yra ką pamatyti –gera sugrįžti.
Dangira
A small museum but very successful and architecturally beautiful both inside and out. Interesting and thoughtprovoking exhibitions of a high standard. We all enjoyed it, even those who are not fans of museums in general and art in particular.
Adi
Small but fantastic. Lithuania’s MOMA. Very interesting and meaningful interactive exhibition on the history of gaming currently (Oct 2025) very worth a visit while in Vilnius.
James
Mecenatai ir partneriai
Suteikti Bendruomenės
mecenato vardai
2025 m. lapkričio 14-ąją, tarptautinės Mecenatystės dienos išvakarėse, pagerbti nacionaliniai, savivaldybių ir bendruomenių mecenatai. Mecenatų vardai Lietuvoje suteikiami nuo 2018-ųjų metų, o 2024 m. į atmintinų dienų sąrašą MO muziejaus iniciatyva įtraukta Mecenatystės diena, pažymima lapkričio 15-ąją.
Džiaugiamės, kad šia proga įvertinti bei pagerbti ir MO muziejaus mecenatai! Bendruomenės mecenato vardai už praėjusiais metais skirtą paramą buvo suteikti ilgamečiams mūsų palaikytojams Žanai ir prof. Vladui Algirdui Bumeliui, Žilvinui Meceliui ir „Baltisches Haus“.
Mecenatų vardai taip pat įrašyti į Mecenatų knygą, kuri saugoma Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.
Mecenatai ir partneriai
Pasakoja Mindaugas Morkūnas, vystymo vadovas, Valdybos narys
2025-uosius metus pradėjome užmezgę dvi naujas partnerystes, kurios atvėrė naujų galimybių ir perspektyvų MO organizacijai..
Startuolis „Hostinger“ pasirinko remti MO norėdamas savo komandai suteikti naujų patirčių, padedančių stiprinti tarpusavio ryšius ir atrasti naujų perspektyvų, o tai neatsiejama nuo inovacijų kūrimo.
Didžiuoju MO partneriu tapo gero skonio laisvalaikio ir prekybos centras „Panorama“. Drauge nusprendėme neįprastas muziejui „Panoramos“ erdves praturtinti meninėmis ir kultūrinėmis patirtimis, o MO muziejus gavo puikią progą plėsti auditoriją ir artinti meną prie žmonių.
2025-aisiais sulaukėme ir daugiau paramos, o tai buvo ypač svarbu siekiant išlaikyti diversifikuotą MO biudžetą. Lietuvos kultūros protesto bei Slovakijos kultūros sektoriaus krizės kontekstai parodė, kaip svarbu kultūrai turėti kuo labiau subalansuotą biudžetą ir kuo mažiau priklausyti nuo viešojo finansavimo.
Esame dėkingi savo privačių mecenatų bendruomenei –jų parama įgalina mus vykdyti savo misiją nepriklausomai nuo politinių skersvėjų.
2025 m. Kultūros ministerijos rengiamuose apdovanojimuose trims MO mecenatams – Žilvinui
Meceliui, Žanai ir prof. Vladui Algirdui Bumeliams ir „Baltisches Haus“ – buvo suteikti Bendruomenės mecenato vardai. Ačiū jiems ir kitiems mecenatams, kurie yra verti tokio paties pagerbimo ir jo tikrai sulauks ateityje.
Džiugu, kad šiemet veiklą pradėjus MO Patariamajai meno tarybai ir Patariamajai valdybai mūsų komanda turėjo progą praktiškai ir iš labai arti susipažinti su Guggenheimo muziejaus mecenatų bendruomenės telkimo praktikomis. Įsitikinome, kad visus tuos septynerius metus einame geriausių tarptautinių praktikų keliu, o MO mecenatų patirtis artimoje ateityje plėsime ne tik Vilniuje, bet ir Venecijoje, Bilbao ir kitur.
MO palaikytojų bendruomenė
Didieji partneriai
Instituciniai partneriai
Informaciniai partneriai
Partneriai
* Net 50% MO muziejaus veiklos priklauso nuo paramos. Daugiau apie paramą MO mo.lt/palaikyk
Didieji mecenatai
Eugenijus Arvydas Janulaitis
MO rėmėjai Alvydai Janulaitienei atminti
Žilvinas ir Ekaterina Mecelis
Staticus Group
Mecenatai
Žana ir Vladas Algirdas Bumeliai
TMV Foundation
Kazickų šeimos fondas
Naresta
Ina ir Darius Zubai
Strioga Family Foundation
Globėjai
Irmantas Norkus ir Žaneta Norkienė
Eugenija Sutkienė
Justina ir Vladas Jurkevičiai
Janina Muraškienė
Roma Puišienė
Aušra ir Ričardas Čepai
Aras Pranckevičius
Rytis ir Renata
Ramanta Gargasaitė ir Rolandas Andrulis
Ieva ir Justas
Ambasadoriai
Asta ir Darius Vaičiuliai
Rasa Juodviršienė
Remigijui Juodviršiui atminti
Mariaus Jakulio Jason fondas
Andrius Šlimas
Marius Markevičius
Sergey ir Natallia Avetikov
Jurgita Krasauskienė
The Bajorunas/Sarnoff Foundation
Irenai Galvanauskienei atminti
LitCapital
Kęstutis Ivanauskas ir Jurgis Jasinskas
Vilniaus aukcionas
Manvesta UAB
Agnė Jonaitytė
Tomas Banišauskas / Bored Panda
Magdalena Sabalė
Ieva ir Jonas Sabaliauskai
Lietpak
Build Me
Vilija ir Gintautas Kvietkauskai
Reefo
Inga Langaitė
Andrius Šuminas
Julija ir Evaldas Rimšeliai
Milda ir Arūnas Gečiauskai
Nijolė ir Arūnas Zubai
Renida ir Redas Kristanavičiai
Krutulių šeima
Draugai
Rasa Klimavičiūtė
Justė ir Darius Pinkevičiai
Dovilė Burgienė
Viktorija ir Simonas Jurgioniai
Stede Ingram
MAGNUS kredito unija
Tautvydas Barštys ir Neringa Mataitytė
Daiva Rakauskaitė
Neringa ir Rolandas Vingiliai
Darius Daubaras
Greta ir Tomas Šidlauskai
Leta ir Gintautas Galvanauskai
Tomas Krakauskas
Tomas ir Dovilė Virbickai
Gabija ir Mantas Radvilos
Renatas Andrejevas
Simona ir Dalius Neliubšiai
Monika Skaržauskaitė
Brazzi
Aušra ir Arūnas Eitučiai
Evelina ir Donatas Dailidės
Giedrė Duoblė
Biudžetas
2025 m. buvo sėkmingi MO muziejui. Pavyko pasiekti ir viršyti keltus bendrus pajamų tikslus, o pajamos, įskaitant paramą, išaugo iki 3,4 mln. Eur. Nemažą įtaką rezultatams turėjo vykdytas „Tūkstantmečio mokyklų“ projektas (TŪM), apėmęs net 16 Lietuvos savivaldybių. Bendra projekto apyvarta per 2025 m. siekė 270 tūkst. Eur. Taip pat šiemet buvo pritraukta rekordinė privačios paramos suma, viršijusi 1 mln. Eur.
Išlaidų sumos pokyčius, be TŪM, dar nulėmė ir tai, kad surengėme tik vieną didžiąją parodą, o tai leido metus baigti sukaupiant rezervą kitų metų parodoms.
Atitinkamai 2026 m. numatomos dvi ambicingos tarptautinės parodos, kurioms reikės resursų. Finansiniu atžvilgiu sumažėja neformalaus švietimo veikla, nes baigėsi TŪM projektas, taip pat Britų tarybos people to people programa.
Kaip projektinė organizacija, tikimės, kad šiemet ir vėl pavyks pritraukti paramos, sėkmingai dalyvauti viešojo finansavimo konkursuose ir subalansuoti pajamų ir išlaidų srautus.
2025*
Bilietai
Kultūrinė edukacija
Neformalusis švietimas
Kita veikla
Privati parama
Tarptautinis finansavimas
Viešasis finansavimas
Parodos
Kultūrinė edukacija
Neformalusis švietimas
Administracija
Pastatas
Kita veikla
Komunikacija
* Gruodžio mėnesio duomenys yra preliminarūs
Biudžetas
2026
Bilietai
Kultūrinė edukacija
Neformalusis švietimas
Kita veikla
Privati parama
Tarptautinis finansavimas
Viešasis finansavimas
Parodos
Kultūrinė edukacija
Neformalusis švietimas
Administracija
Pastatas
Kita veikla
Komunikacija
Pajamos
2 923 000
Nuotraukų autorės ir autoriai:
Donatas Babenskas
Edvardas Blažys
Rasa Grigaitytė
Ugnė Henriko
Gabrielius Jauniškis
Dmitrijus Matvejevas
Mantas Puida
Vilmantas Raupelis
Domas Rimeika
Greta Skaraitienė
Tautvydas Stukas
Rytis Šeškaitis
Aistė Užaitė
Dominykas Ugnius
Adas Vasiliauskas
Vertėjas
Darius Sužiedėlis
Redaktorė
Audra Kairienė
Dizainerė
Neringa Martinėnaitė / Kabinet Agency