
Redaktorė
S mona Grušaitė-Šuk enė
Dizainerė
Ž v lė Adomaitytė
Viršelio fotografas
Rokas Darulis
Viršelio fotosesijos stil stas
Kęstas Rimdžius
Šioje knygo e pateikta nformaci a sk rta tik edukaciniams r informac niams tiks ams Ji nėra sk rta gydyt , išgydyti ar užkirst ke ą kok a nors iga Je tur te k ausimų dė sve katos būklės, v sada kreipk tės į savo gydytoją ar k tą kval f kuotą sve katos pr ež ūros paslaugų e kėją
Knygos autoriai neatsako už jok ne g amą poveik ar pasekmes ats radus as dė pateiktos informaci os naudoj mo Visada įs klausyki e savo kūną ir bendraukite su savo gydyto u kad pr imtumėte ger aus us sprendimus dėl savo sve katos
L a u r a Č e p u k a i t ė L i u t a u r a s Č e p r a c k a s
Bibl ograf nė nformac ja pateik ama L etuvos n egral os b b iotekų informacinės sistemos LIB S) porta e b b ioteka. t. Šį leidinį draudžiama a gam n i bet kokia forma ir būdu v ešai skelbt , ta p pat padaryt v ešai pr e namą komp uterių t nkla s, internete, p at n i leidinio or g nalą ar kopi as
Draudžiama šį leidinį esant b b iotekose, mokymo staigose, muziejuose arba archyvuose, atgam nt moks n ų tyr mų ar asmen n ų studi ų t ks ais vieša ske bt ar padaryt v ešai pr e namą komp uterių t nk a s tam sk rtuose term naluose tų sta gų pata pose
ISBN 978-609-96608-0-6
© Laura Čepukaitė, 2026
© Liutauras Čeprackas, 2026
© Evaldas Kupč nskas, maisto ma sto nuotraukos 2026
© Rokas Daru is, virše io nuotrauka, nuotraukos 8, 20, 90 p. 2026
© Živi ė Adoma tytė, v ršel o ir maketo dizainas 2026
© MB „Gastronomi os vers as” , 2026
Dėkojame artimiesiems
ir draugams už paramą bei tikėjimą mumis
Už paramą šiai knygai
jaučiame nuoširdų dėkingumą
trims geriausioms mėsinėms
Lietuvoje:


Už paramą šiai knygai
dėkojame kelion ų agentūrai

11 21 35 49 53 59 65 71 79 91
TURINYS RECEPTAI
Kas yra karnivoras?
Laura Čepukaitė asmeninė patirtis
R ebalai
Angliavandeniai
Ląstel ena
Krakmo as Augalų toks nai
Sveikos ir tvarios mitybos rekomendac jos
Druska v taminai ir mineralai
Liutauras Čeprackas asmeninė patirtis
Kiaušiniai
100 Garintas omletas su krevetėm s ir kalendrom s
102 daryti k aušiniai su sard nėmis
104 Įdaryti kiauš niai su šonine ir rūkyta papr ka
106 Kiauš niai su gr etine ir aštriu sviestu
108 Suflė om etas su sūr u 112 114 116
138 Kraujo pudingas Mėsa
Jaut enos šnicelis Kepta aut ena su Sičuano pip rais ir šonkaulių ikučiais Jautienos karpačas su tunų padažu
Jaut enos tartaras
120 O andiškas padažas (hollandaise r jautienos išp ova
122 Netikras jaut enos ir k aulienos zu k s
124 Mėsainis
126 Įdarytos v štų šlaunelės su krevetėmis
128 Keptas viščiukas su sviestu ir c trinomis
130 Troškinta kiaulės sprandinė
132 Kiaulės nugarinė su kaulu
134 Užkeptas karbonadas – kaip užeigoje
136 Avies kulninės tadžinas su konfituotomis citrinomis

Šioje knygoje aprašėme savo asmeninę patirt pradėjus maitintis mėsavalg škai
Draugams ir paž stamiems pasakę kad tapome karnivorais, iš karto su aukėme klausimo: o kas ta ? Nenustebome nes apie š mitybos būdą nformacijos ietuv ų kalba iki šiol beveik nėra, o esama – dažniausia neišsami ir šabloniška Įprastai apibendr nama, kad mėsava gių mityba labai griežta, ribota ir jai ik š ol trūksta mokslin o pagrindimo Bet ar tikrai?
Ska tydami, gilindamiesi į mokslin us tyrimus ir patys praktikuodami mėsava gių m tybos būdą labai daug sužinojome Š oje knygo e tuo ir pasida ysime
Pirmoje knygos dalyje aš Laura, išsam ai papasakosiu ap e mėsavalgių mitybos princ pus: čia ras te atsakymus svarb ausius klausimus apie cho estero į, angliavanden us, ląstel eną (skaidulas), v taminus mineralus. Visus teiginius pagrindž u moks in ais tyrimais (nuorodas juos pateikiu knygos pabaigoje).
Antroje knygos dalyje aš, Liutauras, pateiksiu savo požiūrį į mėsavalg ų meniu
Iš praktikos žinome, jog daugelis grįžta pr e įprastos mitybos tik todėl, kad po poros
savaičių nebež no, ką va gyti, – maistas nebeteikia dž augsmo, valgoma vis tą pat Todėl š oje dalyje ras te mano sukurtų receptų su aprašymais kad mėsavalgio rac onas
būtų nenuobodus r kuo spa vingesnis.
Nesame dietologai ar kitų sričių medicinos specialistai tačiau norime pasidalyti
asmenine patirtimi apie mėsavalgių m tybos ypatumus, mums įvykusius savijautos
kūno energi os pokyč us r kitas išgyventas akimirkas
Norėtume, kad ši knyga jums taptų praktiniu vadovu, suteikiančiu ž nių, nuo ko
pradėti, kokių produktų įtraukti į savo mitybą, kad būtų paprasta maitint s, reguliuot
svorį r gerai jaustis Kviečiame leistis kartu į mūsų patirč ų kelionę.
Su dėkingumu
Liutauras Čeprackas ir Laura Čepukaitė
of the American Med cal Association“ . Numetęs svorio ir patyręs energ jos antplūdį, jis pradėjo ą taikyti savo pacientams R Atk nsas skatino vartoti tiek riebalų ir baltymų, k ek norisi ribojant ang avandenius iki m nimumo Jis buvo įs tikinęs, kad tok a m tyba mažina insu no lyg , skatina rieba ų degin mą r slop na alkį Tai – ketogeninė dieta: angliavandenių trūkumas skatina kepenis gaminti ketonų, kur e tampa energijos ša tiniu smegenims ir raumenims Kritika teigė, kad ketozė pavo inga, ta-
čiau lgala k ai tyrimai parodė, kad dauguma sveikų žmonių ji nekenksminga (Volek ir Phinney, 2015
ĮDOMU
Prabėgus dešimtmečiams nuo hipotezės paskelbimo A. Kyesas priešta-
rauja pats sau. Kaip kitaip reikėtų vertinti 93 metų amžiaus A. Keyso ci-
tatą iš jo interviu, publikuoto 1997 m. žurnale „Eating Well“: „Nėra jokio
ryšio tarp cholesterolio maiste ir cholesterolio kraujyje. Jokio. Ir mes tai
žinojome visą laiką. Cholesterolis maiste visiškai nesvarbus, nebent esate…triušis?“ (Harcombe, 2019, balandžio 4).
Gyvuliniai
riebalai ar augaliniai aliejai
Žmonės tūkstantmečius vartojo įva rius gyvūninės kilmės maisto produktus visame pasauly e (mėsą organus, gyvulinius riebalus)
Senovės medž otojai-r nkėjai valgė gyvūnų organus ir riebalus, o liesos mėsos vengė dėl sotumo ir energ jos trūkumo
L etuvoje iki XX a antros pusės ma stui gaminti daugiausia buvo naudojam gyvulinia riebalai. Evoliuciškai žmogaus b ochemija pritaikyta efektyv a apdorot gyvul nius riebalus. Gyvuliniai r eba a – ypač iš natūral ų šalt nių (pavyzdžiui, žole mintančių gy-
vūnų) – yra svarbus energijos r mikroelementų ša t nis, ypač pas rinkus angliavandenius ribojančią mitybą (ketogeninę, pa eodietą, karnivorų d etą) (Barendse, 2014)
Iki 1865 m. beveik n ekas pasauly e nenaudo o rafinuoto augalinio aliejaus ka p ma sto, tačiau is buvo naudojamas medienai apdirbti, med cinos srityje, mui ui gaminti, kurui, žvakėms, kosmetikai ar empoms
Esmin s pokytis įvyko 1960–1990 m , ir jis susijęs su A Keyso gyvulinių riebalų „mitybos – širdies“ h poteze ir cholesteroliu Naujas mitybos rekomendacijas
vartoti „mažiau gyvul nių r ebalų“ greitai įgyvendino maisto pramonė, ypač
augalinių aliejų ir margarino gamintojai (Lee et a 2022), tad augalin ų aliejų (sojų, saulėgrąžų, rapsų, palmių) varto mas pad dėjo 118 proc , o gyvulinių rieba ų –
sumažėjo 58 proc
Gyvulinių riebalų ir augalinių aliejų suvartojimas (vieno žmogaus per metus)
0 1909 1939 1959 1979 Me ai Auga n ai a eja (kg Gyvu in a ieba a kg) 1999 2010 2020
Šalt nis U S Department of Agriculture Econom c Research Service, n d
T aip sveikatos organizacijoms rekomendavus augalinius aliejus vartoti kaip palank us sve katai, nevalgomas produktas tapo valgomas ir visuotina vartojamas (Last Hope, 2021, vasar o 7).
„Augal niai alie a “ yra š ek t ek k a dinantis pavadinimas, nes dauguma augalinių alie ų išgaunami iš sėklų ir grūdų pramonin u būdu Rafinuotas al ejus šgaunamas
naudojant aukštą temperatūrą, aukštą atmosferos slėgį, cheminėmis medžiagomis išvalant kvapus ir priemaišas
hiperaktyvumu egzema ir artr tu, ga i būt siejamos su cukrumi Taig , tuo laikotarp u tiek
cukrus, t ek sot ej riebalai buvo siejam su širdies ligų rizika (Gent lcore ir Smith, 2018).
Cukraus vartoj mas pasaulyje per tris š mtmečius išaugo nuo 2 iki 65 kg (kai kurio-
se – net ik 70–80 kg, pavyzdžiui, JAV, Meksikoje) vienam žmogui per metus, t y iki
32–40 kartų
Cukraus suvartojimo augimas pasaulyje 1700–2020 m.
V du nis
suva toj mas (žmogui per metus) kg
Šalt n s Food and Agriculture Organ zation of he Uni ed States n. d
XX a. vidury e cukrus tapo kasd enio rac ono pagrindu – nuo sa dumynų duonos iki ogurtų ar pusgam nių. Cukrus tapo ne t k skonio, bet ir marketingo įrankiu: pramonė pas naudojo žmonių potraukiu prie saldumo, gam ntojai pr dėjo cukraus net į produktus, kuriuose vartoto as nes tikėtų jo esant, pavyzdžiui, duoną, padažus konservus Tai padėjo formuot sa daus skonio normą, prie kurios priprato r suaugusieji, ir vaikai (Bray et a 2004)
J. Yudkino nuomone, cukrus yra mirtinas, nes reguliar a vartojamas net r po maža gali nulemti rimtus sve katos sutrikimus. Cu kraus sukeliamos ligos:
• Dantų ėduonis: burnos bakteri oms skaidant cukrų sus daro rūgštis, t rpdanti apsaugin emalio sluoksnį, o dėl jo paže dimų ats randa dantų
ėduon es
• Nutukimas: cukrus, ypač skystas (sultys limonadas), nesuteikia sotumo, bet suvartojama daug kalor jų Saldžių gėrimų mėgėja dažniau turi antsvorio.
•
Širdies ligos: J. Yudkinas p rmas pastebėjo, kad daug cukraus vartojantys
žmonės dažniau serga širdies l gomis, nes fruktozė didina trigl ceridų kiek
ir skatina uždegiminius procesus.
•
II tipo cukrinis diabetas: dažnas sa dumynų ir sa džių gėr mų vartoj mas
d dina atsparumą insulinui Tai gali virsti diabetu
Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga: ja gal susirgt net va ka , kurie
geria daug saldžių gėrimų.
Podagra, vėžiniai susirgimai, virškinimo sutrikimai: J. Yudkinas minėjo, kad cukrus gal turėti įtakos ir šių igų ats rad mui, nors tais laikais tyrimų dar
buvo mažiau
Ps ichologinė priklausomybė ir socialiniai įpročiai: cukrus sukelia priklau-
somybę, nes suaktyvina malonumo centrus smegenyse, t. y. paveikia tas
pačias smegenų sr t s, kaip ir kai kurie narkotikai. Net r nedidelis cukraus
kiek s gali skatinti norą valgyti dar daugiau. Ta ypač pavo inga vaikystėje, nes susiformuoja įprotis saldumynais pager nti nuota ką.
Ho rmonų disbalansas: cukrus mažina ept no (sotumo hormono) autru-
mą, todėl žmogus persivalgo lgainiui atsiranda atsparumas insu inui o ta yra vienas svarbiausių II t po diabeto veiksnių (Yudkin 1972)
• • • • D abartiniai tyr mai tik patvirtino, kad cukrus suke ia uždegimą v same kūne Šiuo metu v same pasaulyje 3 iš 5 žmonių miršta nuo lėtinių
uždegiminių ligų, tok ų kaip nsultas, kvėpav mo takų ligos, širdies
sutrikimai, vairūs vėž nia susirgimai r cukrin s diabetas Dar mili onai
žmonių kenčia nuo uždegiminių l gų, įskaitant A zheimerio l gą, artritą, osteoporozę, Park nsono l gą ir pan.
Nustatyta, kad pr dėtinis cukrus ir apskritai daug ang iavandenių turintis maistas sukelia oks dacin stresą, todėl prasideda lėtinis s stem nis uždeg mas, nes cukraus
molekulės, jungdamosi prie ląstelių ir baltymų juos pažeidžia (Carrera-Bastos et al
2011; Kearns et al , 2016)
Cu kraus pramonė finansavo cukraus ža ą neigiančius tyrimus, o J Yudkinas buvo kritikuojamas ir vadinamas marg nalu, nes pr eštaravo A Keyso hipotezei (Lustig 2012). Pastara siais dešimtmeč a s, nepa sant sveikatos organizac jų pastangų ir rekomendacijų, s tuacija dar pab ogėjo (WHO, 2015):
• Daugel s žmonių kasdien suvartoja ~100–150 g pridėt n o cukraus vietoj rekomenduo amų <25–50 g, o tai – ta p pat per didelis kiekis
• Sa dūs gėr mai tapo prastu kasd enio vartojimo produktu net vaikams
• Vis daugėja nutukus ų vaikų ir I tipo diabetu sergančių paaugl ų.










