2021 m. vasaris
LAIKRAŠTIS LIETUVOS
NACIONALINIO
OPEROS
IR
BALETO
1
Nr.
T E AT R O
MĖNRAŠTIS
MIELI KOLEGOS, pirmą kartą turim SAVO LAIKRAŠTĮ! Patys rašysim, patys leisim, patys skaitysim. Apie ką? Apie visa tai, kas svarbu MUMS! Tiesa, kol kas Laikraštis išeis tik kartą per mėnesį, tad aktualumas ir operatyvumas nebus stiprioji mūsų Laikraščio pusė, bet gali būti siekiamybė. Nevyksta spektakliai, daugelis dirbame namie, kolegų, drau gų nematėme jau seniai (per zoom‘ą nesiskaito), negalime susitikti repeticijoje, kabinete ar bufete... Atrodo, viskas lyg apmirę, baugina nežinia dėl ateities... Ko gero, karantino metu labiausiai trūksta bendravimo. Ir ne tik karantino metu! Todėl susitikime čia, laikraščio puslapiuose, bendraukime! Ir pamatysime, kad viskas nėra taip blogai, kartu įveiksime visus karantinus, ir viskas vėl grįš į mūsų įprastą kasdienybę, ir vėl viskas bus gerai. Labiausiai norėtųsi, kad šis teatro Laikraštis telktų visus, primintų, kad kiekvienas esame dalis nuostabaus, kūrybiško, draugiško, be galo įvairaus kolektyvo, esame kolegos. Visada lauksime Jūsų pasiūlymų, minčių, temų ar klausimų, laiškų ar komentarų. Bendraukime! Laikraščio redaktorė Eglė Ulienė
Kas
N AU J O
teatre, vadove?
T
uriu pripažinti – vylėmės, kad praeito pavasario viruso banga bus pirma ir paskutinė. Optimistinės prognozės neišsipildė, tad su nežinomybe ir netikrumu teko susigyventi. Nors spektakliai nerodomi, teatras toli gražu nesustojo: dirbame labai intensyviai, žengdami koja kojon su šių dienų tendencijomis. Suvaldėme infekcijos protrūkius teatre, užsitikrinome papildomą finansavimą, kuris leis lengviau išgyventi šiuos itin sudėtingus metus.
Per negandų laikotarpį einame aukštai iškėlę galvas. Karantino metu paruoštas „Traviatos” pastatymas. Pernai mūsų surengta „Auksinių scenos kryžių” įteikimo ceremonija Kultūros ministerijos buvo įvertinta kaip pati gražiausia per visą šios premijos egzistavimo istoriją. Teatras neužmiršta savo publikos – operos ir baleto mylėtojų. Kiekvieną savaitę transliuojami „Avanscenos” koncertai, rodomi
archyviniai spektaklių įrašai, leidžiamos „Tekstūros” tinklalaidės, kuriami vaizdo siužetai. Esame ypatingai aktyvūs socialiniuose tinkluose, į kuriuos persikėlė visas kultūrinis gyvenimas. Startavome šiuo metu labiausiai augančiame socialiniame tinkle „TikTok” ir sulaukėme neįtikėtinos sėkmės: per pirmą parą mūsų vaizdo įrašą peržiūrėjo milijonas vartotojų, sulaukėme sekėjų būrio visame pasaulyje ir atsidūrėme žiniasklaidos dėmesio centre. Teatras atnaujina savo patalpas: studija 412 po remonto tapo viena geriausių solistų repeticijoms pritaikytų patalpų šalyje. Sėkmingai baigiama įgyvendinti muzikos instrumentų atnaujinimo programa, kurios dėka galime pasigirti pačia naujausia ir moderniausia instrumentų baze Lietuvoje. Kaip ir kasmet, vyksta scenos modernizavimo darbai. Jau netrukus galėsime įvertinti naująją didžiosios scenos uždangą. Vakarais vilniečius vėl džiugina apšviestas teatro rūmų bokštas: norėjome, kad LNOBT būtų matomas ir šiuo niūriu laikotarpiu. Tebūnie tai vilties ženklas visiems miesto gyventojams. Teatras organizuoja įvairius nuotolinius mokymus: netrukus kiekvienas mūsų darbuotojas galės pasigirti juose dalyvavęs. Esame potencialus kolektyvas, jau įrodęs savo gebėjimus įveikti sudėtingiausius išbandymus. Ateityje matau teatrą kaip Šiaurės ir Baltijos šalių regionų operos ir baleto meno lyderį. Tad noriu padrąsinti visus nebijoti svajoti, būti ambicingiems. Gyvename tik vieną kartą, tad kuo labiau sugebėsime džiaugtis tuo, ką turime, kuo dažniau rinksimės mylėti, o ne nemėgti – tuo laimingesni būsime net ir niūrioje karantino realybėje. O aš esu laimingas, kad nuo šiol teatre turėsime ir savo laikraštį, skirtą ne žiūrovams, o mums patiems. Esame didelė organizacija, kurios veiklos apimtis tolygi nedidelės savivaldybės mastui. Tad turime ir savų džiaugsmų bei rūpesčių, kuriuos norisi aptarti savame, nuostabaus LNOBT kolektyvo darbuotojų rate. Jonas Sakaluskas LNOBT generalinis direktorius
LAIKRAŠTIS
2 TEMA
2021 m. vasaris Nr. 1
DAINIUS PESECKAS:
„Iš bibliotekos jau pasiėmiau pluoštą natų“ Baltica” atnešdavo naujų neįkainojamų patirčių ir emocijų. Per 15 metų su juo buvo apkeliautos kone visos žymiausios pasaulio koncertų salės, pradedant Niujorko „Carnegie Hall”, baigiant Tokijo „Suntory Hall”. Atlikta daugiau kaip tūkstantis koncertų, kuriuos visus labai branginu.
LNOBT simfoninio orkestro koncertmeisterio konkursą laimėjo 37-erių metų Dainius Peseckas. Smuikininkų šeimoje užaugęs muzikantas yra baigęs studijas LMTA bei Briuselio Karališkojoje konservatorijoje. Anksčiau grojo LNSO bei kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“. Prieš LNOBT konkursą D. Peseckas didelių lūkesčių nepuoselėjo, nes žinojo, kad teks varžytis su gerai pažįstamais aukščiausios klasės smuiko profesionalais.
O kokius asmeninius prisiminimus jums kelia LNOBT? Mano pirmosios pažintys su teatru buvo vos ketverių penkerių metukų. Kai tėtis grodavo LNOBT orkestre, į spektaklius pasiimdavo ir mane. Sėdėdavau ant kontraboso kėdės pačiame orkestro ložės kamputyje ir iš ten susidomėjęs žiūrėdavau vaikiškus spektaklius. Šiandien, kai turiu du savo vaikus, pačiam keista, kaip būdamas tokio amžiaus sugebėdavau nuo pradžios iki galo viską išklausyti netriukšmaudamas ir nebėgiodamas. Turbūt būdavau prigrasintas spektaklio metu neišleisti nė garso... Vėliau jau su klasės draugais pradėjom vaikščioti į spektaklius, repertuaro akiratis plėtėsi. Didžiausią įspūdį paliko Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ gastrolės su M. Rostropovičiumi ir LNSO, kuriame tuo metu teko groti. Pati M. Rostropovičiaus asmenybė paliko be galo didelį įspūdį, o faktas, kad jie su S. Prokofjevu buvo draugais, projektą pakylėjo į dar aukštesnį lygį. LNOBT orkestre pirmąkart teko trumpai padirbėti 2004 m., kai buvau dar visai jaunuolis. Tuomet čia buvo maestro Jono Aleksos era… Pamenu išskirtinę aurą, kurią aplink save buvo sukūręs neabejotinai vienas talentingiausių lietuvių dirigentų.
Kas paskatino dalyvauti LNOBT surengtame orkestro koncertmeisterių konkurse? Sutapo daug aplinkybių. Pirmoji iš jų – karantinas, suteikęs laisvo laiko, kurį galėjau skirti pasiruošimui. Kitas aspektas – konkursai į panašias pozicijas Lietuvoje vyksta labai retai. Taigi čia buvo mano šansas: arba dabar, arba niekada. Ar galėtumėte sakyti, kad varžytis konkursuose jums patinka? Kaip sakydavo mano ilgametė smuiko mokytoja Undinė Jagėlaitė, visi konkursai atneša brandos ir naudos muzikantui. Žinoma, laimėjimai – saldus apdovanojimas, bet pagrindinis privalumas yra asmeninis tobulėjimas, suteikiantis papildomo bagažo ateičiai. Mano kelyje būta įvairių konkursų – ir tarptautinių, ir respublikinių. Kartais pasisekdavo, kartais likdavau nusivylęs. Ne paslaptis, kad pasiruošimas konkursams reikalauja daug sunkaus darbo ir kainuoja daug bemiegių naktų, todėl džiaugsmo varžytis nejaučiu. Daug maloniau ruoštis koncertams ir įvairiems projektams, kuomet su kolegomis ne lenktyniaujama, o dirbama vardan bendro tikslo.
Jūsų žmona – irgi muzikantė. Ar savo atžalas jau spėjote supažindinti su teatro spektakliais? Taip, žmona Lina irgi grojo smuiku, bet vėliau gyvenimas ją atitolino nuo scenos. Dabar ji veda muzikinius užsiėmimus mažiems vaikams. Kartu su dukra Liepa, kuriai devyneri, ir septynerių metų sūnumi Linu lankėmės baleto spektakliuose „Pelenė“, „Snieguolė ir septyni nykštukai“, o „Spragtuką“ matėme net kelis kartus. Į operas kol kas neskubėjome, nes vaikams tai sunkiau suvokiamas žanras.
Tiesioginę konkurso finalo transliaciją tikriausiai stebėjo visa jūsų šeima? Taip, ir tai pridėjo papildomo „nervuko“, nes žinojau, kad ne tik šeima, bet ir daugelis kolegų susidomėję stebi tiesioginę transliaciją. Tai buvo išskirtinis iššūkis. Bet iškart po pasirodymo sulaukiau daug palaikymo žinučių, kurios maloniai nuteikė, tad įdėtas darbas nenuėjo veltui. Esate smuikininkų šeimos vaikas: abu tėvai groja LNSO, tėtis Algimantas Peseckas ilgus metus buvo šio orkestro koncertmeisteris. Smuiko norėjote pats ar nebuvo kur dingti? Muziką nuolat girdėdavau, nes tėvai repetuodavo namuose. Ir, žinoma, jie turėjo idėją, kad aš būsiu muzikantas. Ar manęs atsiklausė – nepamenu. Tik prisimenu, kad iš pradžių buvau nuvestas pas fleitos mokytoją, bet galiausiai tėvai parinko smuiką. Išlaikiau stojamuosius egzaminus į Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, ir taip prasidėjo mano muzikinis gyvenimas. Kokios asmenybės tapo reikšmingos jūsų karjerai ir muzikos suvokimui? Pirmasis mokytojas Algirdas Pocius supažindino mane su smuiku. U. Jagėlaitė suformavo esminius solinio atlikimo pagrindus. Kamerinę muziką dėstė LMTA profesoriai Rimantas Armonas ir Augustinas Vasiliauskas. Dar pradinėse klasėse Nacionalinės filharmonijos salėje klausiausi Mstislavo Rostropovičiaus, Jurijaus Bašmeto koncertų.
Vėliau atradau mokyklos fonoteką, į kurią pasiklausyti Davido Oistracho, Gidono Kremerio ir kitų legendinių muzikantų įrašų po pamokų užsukdavau vis dažniau. Kai trečiame kurse pradėjau groti kartu su „Kremerata Baltica“, didžiausią įtaką man darė pats G. Kremeris: jo fenomenalus atsidavimas muzikai, darbui ir repeticijoms. Pamenu, negalėjau patikėti savo laime, pirmą kartą spausdamas ranką Jam – legendiniam žmogui, kurio įrašų mokykloje klausiausi net nesvajodamas, kad kada nors teks bendradarbiauti. Kiekvienas koncertas su „Kremerata
Kokie pirmieji jūsų, kaip orkestro koncertmeisterio, žingsniai? Pirmiausia stengsiuosi artimiau susipažinti su naujaisiais kolegomis ir įsigilinti į kolektyvo subtilybes ir niuansus. Operos ir baleto teatro orkestro veiklos specifika kiek kitokia, nei simfoninio ar kamerinio orkestro, todėl reiks laiko ir pastangų apsiprasti. Iš orkestro biblioketos jau pasiėmiau visą pluoštą natų ir po truputėlį gilinuosi į repertuarą. Labai malonu, kad naujieji kolegos siūlosi pagelbėti ir jau dabar duoda vertingų patarimų. Netrukus pradėsime re-peticijas mažose grupėse ir ruošimės ateities pasirodymams. Renata Baltrušaitytė
2021 m. vasaris Nr. 1
LAIKRAŠTIS
TEMA 3
Orkestro koncertmeisteris.
Kas jis?
M
uzikantams gal pasirodys keista rašyti apie tai, kas yra koncertmeisteris, bet teatre dirba ne vien muzikantai, daugeliui tai lyg visai nežinoma žemė. Tad kas gi yra tas koncertmeisteris, ką jis veikia ir kodėl toks svarbus? „Muzikos enciklopedijoje“ rašoma, kad tai „orkestro vienarūšių styginių instrumentų grupės vadovas. Atlieka solo partijas, rūpinasi savo grupės instrumentų derinimo ir grojimo tikslumu, kai kada pavaduoja dirigentą.“ Papildyčiau, kad ne vien styginių grupės turi savus koncertmeisterius, bet ir kitos – pučiamųjų, mušamųjų. Pirmųjų smuikų koncertmeisteris kartais yra ir viso orkestro koncertmeisteris, kartais tai atskira pareigybė prie pirmojo smuikų pulto, jo rūpestis – viso orkestro darna. Orkestro koncertmeisteris – svarbiausias dirigento pagalbininkas, ne veltui dažnai po pasirodymo dirigentas ar solistas būtent jam spaudžia ranką dėkodami už puikų orkestro skambesį. Lietuvos operos orkestras, kaip ir bet kuris kitas simfoninis orkestras, visada turėjo savo koncertmeisterį, kiekviena jo grupė – taip pat. Kai 1920 m. rudenį ką tik susibūrusi operos trupė rengė savo pirmąją premjerą, Giuseppe’s Verdi Traviatą, orkestrą sudarė 23 žmonės. Bet ir tada istorija mums primena Mykolą Leškevičių, įrašytą kaip smuikininką solistą, t. y. orkestro koncertmeisterį. Tie sa, tuo metu jis dirbo notaru, bet nuoširdžiai rūpinosi ir operos orkestro reikalais, jo skambesiu.
Vyr. dirigentas RIČARDAS ŠUMILA:
Sausį LNOBT įvyko labai svarbus konkursas į teatro orkestro koncertmeisterio vietą. Jo finalas sausio 10 d. teatro Facebook paskyroje buvo transliuojamas tiesiogiai. Pasak kai kurių autoritetų,tokia perklausa buvo surengta pirmą kartą, kokybės ir profesionalumo jai galėtų pavydėti garsiausi pasaulio teatrai. Po šio konkurso ir atestacijos nuo vasario 1 d. LNOBT orkestro koncertmeisteriu paskirtas Dainius Peseckas, pirmųjų smuikų grupės koncertmeisteriu – Bernardas Petrauskas, jo pavaduotoju – Algirdas Šochas, antrųjų smuikų grupės koncertmeisteriu – Linas Valickas, jo pavaduotoju – Dainius Puodžiukas.
Tad viskas gyvenime sukasi ratu... Naujajam orkestro koncertmeisteriui Dainiui norėčiau palinkėti mylėti operą ir baletą, mylėti teatrą ir be galo domėtis savo darbu, sirgti ta gerąja teatro bacila. Prisimenu ir būsimąjį pirmųjų smuikų koncertmeisterio pavaduotoją Algirdą Šochą, kuris vos šešerių metukų su smuikininkų ansambliu jau griežė koncerte prie geležinės uždangos. Dabar jis pas mus sugrįžta... Neįtikėtina, ar ne?“ Pasikeitė ir antrųjų smuikų koncertmeisterė. Iki šiol ilgą laiką šį didžiulį ir atsakingą darbą dirbo DONATA DUNOVSKA:
Aleksandras Batovas
Norisi prisiminti ir mūsų orkestro legendą Aleksandrą Batovą, smuikininką, orkestro koncertmeisterį. Orkestro pirmuoju smuiku šis vienas talentingiausių atlikėjų buvo 1974–1989 m. Spektakliuose Gulbių ežeras, Miegančioji gražuolė, Silfidė, Kopelija jo smuiko solo garsas išsiskirdavo itin raiškiu tonu, paveikia energija. Žavėjo ir jo charizmatiška asmenybė, didžiulis meninis polėkis. A. Batovas buvo autoritetas visam orkestrui, reiklus mokytojas jaunimui, savo pavyzdžiu skatinęs pasitempti ir visą kolektyvą. Deja, likimas jam pagailėjo laiko kūrybai ir gyvenimui. Artistas išėjo vos 45-erių, palikdamas orkestre savotišką savo legendą. 1989–2021 m. LNOBT orkestro koncertmeistere buvo smuikininkė Angelė Litvaitytė, A. Batovo mokinė. Tai asmenybė, gebėjusi vienyti ir telkti mūsų orkestrą itin sunkiu laiku. Permainos, pokyčiai, Nepriklausomybės metų virsmas neaplenkė ir orkestro. Per tuos trisdešimt dvejus metus ne visada buvo lengva ir paprasta, daug kas buvo nauja, daug kas patiko ne visiems, daug ką reikėjo kurti iš naujo ar rasti kitur ir pritaikyti sau. Per tuos metus kito ir gražėjo orkestro skambesys, atsirado naujų galimybių kolektyvui dirbti ne tik su savais, bet ir su garsiais pasaulio dirigentais. Iš jų mūsų orkestras visada sulaukdavo pagyrų. ANGELĖ LITVAITYTĖ: „LNOBT orkestro koncertmeistere dirbau faktiškai nuo 1988 m., kai ankstesnysis koncertmeisteris, mano mokytojas Aleksandras Batovas, perėjo į Jaunimo simfoninį orkestrą. O prieš tai buvau koncertmeisterio pavaduotoja – šis postas man atiteko po to, kai iš jo groti į LNSO išėjo Dainiaus Pesecko tėtis Algimantas Peseckas.
„Antrųjų smuikų grupės koncertmeistere dirbau lygiai trisdešimt metų – nuo 1991 m. sausio 1 d. Ja buvau paskirta po vidinio konkurso teatro orkestre, kuriame grojau nuo 1982-ųjų. Į šias pareigas anaiptol nesiveržiau, nes supratau, kiek daug prisidės atsakomybės. Liną Valicką, naująjį grupės koncertmeisterį, pažįstu kaip puikų pirmųjų smuikų grupės muzikantą. Dabar jam teks „persikvalifikuoti“, nes antrųjų smuikų funkcija orkestre kitokia: mes nevedame melodijos, mes akompanuojame. O tam reikia girdėti ir altus, ir violončeles, ir visus pučiamuosius, reikia tikslaus tempo. Tai nelengva, nors kitiems kartais atrodo, kad „ten nėra ko groti“. Linkiu Linui gerai sutarti su mūsų grupe ir meilės teatrui, be kurios nuolatinis darbas vakarais ir savaitgaliais sunkiai įmanomas.“
„Orkestro
koncertmeisteris – svarbiausias dirigento pagalbininkas.“
„Orkestro koncertmeisterio pareigos reikalauja daug atsakomybės, meistriškumo, žmogiškų savybių: lyderystės, empatijos, prigimtinių vadovo bruožų. Angelė buvo puiki koncertmeisterė, turinti visas šias savybes ir dar daugiau. Pagalvojus apie koncertmeisterę Angelę Litvaitytę, pirmiausia kyla dėkingumo ir pagarbos jausmas už visus tuos šiam darbui atiduotus, sakyčiau, labai nelengvus metus. Juk per šį laikotarpį įvyko daug pokyčių, buvo daug nežinomybės, pirmieji nepriklausomos Lietuvos metai, kai reikėjo iš naujo kurti ir išlaikyti, kas orkestre geriausia, reikėjo vienyti ir burti, telkti ir vesti visus, atstovauti orkestrui. Angelė puikiai ir užtikrintai tai darė! Kai šnekam apie žmones teatre, dažnai sakom – teatro žmogus. Taip vadiname tokį, kuris negali be teatro, kuris negaili nei laiko, nei energijos, tiesiog dirba dėl rezultato, dėl to stebuklo, kuris įvyksta spektaklyje. Angelė – tikras teatro žmogus, ji visada atsidavusi teatrui ir muzikai, mylinti Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą kaip savo antruosius namus, o gal ir labiau. Tad galiausiai norisi ją tiesiog labai stipriai apkabinti ir tarti: „Miela Angele, ačiū už viską, ką davėte teatrui ir orkestrui ir ką dar duosite, ačiū už jūsų atsidavimą ir supratimą. Jūs visada būsite mūsų visų koncertmeisterė.“ Taip pat didžiulę padėką ir pagarbą reiškiu ilgametei antrųjų smuikų koncertmeisterei Donatai Dunovskai. Be šių dviejų koncertmeisterių mūsų orkestras nebūtų pasiekęs to skambesio ir profesionalumo, kuriais dabar didžiuojamės.“ Orkestro direktorius DOMAS MEMĖNAS: „Per kelerius pastaruosius metus LNOBT orkestre pavyko sutelkti vienus geriausių Lietuvos muzikantų. Dauguma jų baigę studijas užsienyje, turi daug grojimo įvairiuose Lietuvos ir užsienio orkestruose patirties. Šių metų sausį įvyko orkestro koncertmeisterio ir antrųjų smuikų grupės koncertmeisterio konkursas. Stipriausi šio konkurso dalyviai dirba LNOBT orkestre ir yra pirmųjų bei antrųjų smuikų grupių lyderiai. Be individualaus meistriškumo, koncertmeisteriui, kaip grupės lyderiui, ne mažiau svarbios ir asmeninės, organizacinės savybės, bendravimo įgūdžiai, pedagoginis talentas. Kiekvieno koncertmeisterio pareiga – ne tik nepriekaištingai atlikti savo instrumento pirmąsias ar solo partijas, bet ir užtikrinti grupės meninį lygį, kad ji būtų pasirengusi bendroms repeticijoms ar spektakliams. Koncertmeisteris organizuoja grupės darbą, grupės nariams perduoda dirigento pageidavimus ar pastabas dėl kūrinio atlikimo tvarkos, kartu su orkestro vadovybe sprendžia kilusias problemas, rūpinasi gera grupės atmosfera. Orkestras – didelis kolektyvas, tad koncertmeisteriai labai svarbūs tiek meninės kokybės, tiek darbo organizavimo prasme. Orkestro koncertmeisterio vaidmuo ypatingas, jo atsakomybė apima daug įvairių meninių ir organizacinių užduočių. Ištobulinta grojimo technika, profesinė patirtis, lyderystė, pagarba kolegoms, dirigentams ir, aišku, žiūrovams – tai savybės, būtinos orkestro koncertmeisteriui. Jo užduotis – būti tarpininku tarp dirigento ir orkestro, suprasti menines dirigento idėjas, jas aiškiai ir suprantamai perteikti muzikantams. O rankos paspaudimas orkestro koncertmeisteriui – tai pasveikinimo ir padėkos visam orkestrui gestas.“ Eglė Ulienė P. S. Tiesa, koncertmeisteris turi ir kitą reikšmę: „pianistas, akompanuojantis atlikėjams arba jų kolektyvams per koncertus, padedantis jiems (daugiausia vokalistams) rengti savo partijas.“ Bet apie tai – kitą kartą.
LAIKRAŠTIS
4 MES!
2021 m. vasaris Nr. 1
Regina Butkuvienė:
„Visas mano gyvenimas susijęs su teatru“
K
ai hobis sutampa su darbu, darbas tampa didžiausiu gyvenimo malonumu. Tai ir darbas, ir laisvalaikis, kasdienybė ir šventė, pozityvumo mokykla. Kartais būna sunku, atsakingai dirbame, kol dekoracijos išvysta rampos šviesą. Man labai patinka dirbti šiame kolektyve, tai brangiausia bendraminčių komanda. Mes – kaip tradicinė šeima: pykstamės, mylime vieni kitus, bučiuojamės, skiriamės, verkiame iš džiaugsmo ir skausmo, sergame vienas už kitą... Mano gyvenime viskas susiję su teatru, ir tai teikia šviesių minčių. Esu pakerėta teatro magijos ir vis dar svaigstu nuo jos. Prieš keturiasdešimt metų teatre mane pasitiko šviesaus atminimo dailininkė Danutė Vanagienė, Liučija Čarneckaitė-Jasiukevičienė, Irena Zabarauskaitė-Stasiūnienė. Jos skyrė daug dėmesio plečiant mano galimybių ribas. Dalinosi patirtimi, žiniomis, scenografijos stebuklais, kurie slypi paprastuose dalykuose. Tai nepaprastai šilti, rūpestingi žmonės. Dalyvavau apie dviejuose šimtuose spektaklių pastatymų. Dabar dekoracijos dažniau gabaritinės, bet kai pradėjau dirbti, tapybos buvo labai daug. Savarankiškai dekoracijas pradėjau tapyti antraisiais savo darbo metais nuo Žizel premjeros, o pats pirmas darbas – gėlių krūmas Miegančiojoje gražuolėje – reikėjo ištapyti visus žiedus ant drobele aptrauktos faneros.
Teatre taip jau yra: arba labai greit supranti, kad darbas jame – ne tau, arba pasilieki ilgam. Keturiasdešimt metų teatre dirba dailininkė dekoratorė Regina Butkuvienė. Sveikindami šios sukakties proga, ją pakalbinome apie gyvenimą ir hobį. Nors dailininkės dažnai mažakalbės, bet Regina labai gražiai viską apibendrino. Pasirodo, viskas yra viena. Ir teatras, ir tapyba – viskas tiesiog gyvenimas.
Laukiu grįžtant 2021, 21x27 aliejus, drobė
Priskinsiu tau puokštę 2020, 21x27 aliejus, drobė Mėtinė vasara 2019, 70x100 aliejus, drobė
Teatras, bendravimas su talentingais, kūrybingais žmonėmis skatino tobulėti. 2007 m. baigiau Pedagoginį universitetą, dailės specialybę. Tad esu dailininkė ir dailės mokytoja. 2019 m. baigiau dvimetę Savicko dailės mokyklą suaugusiesiems, gilinau tapybos ir grafikos žinias, o kartu tiesiog šauniai, prasmingai leidau laiką. Ar lieka laiko tapybai? Ji visą laiką kartu. Anksčiau tapydavau savaitgaliais, kelionėse. Per karantiną tam galiu skirti daug daugiau laiko, be jokios abejonės, – daugiausia! Negaliu be tapybos!
Nuolat degi noru eiti prie drobės, norisi eksperimentuoti, ne visada ir žinai, kas bus pabaigoje, ką padovanos mintis, spalvos, kokie deriniai bus... Gyvenimas labai įvairus, kiekviena diena dovanoja ką nors naujo. Taip ir mano darbai: nėra vienodumo, vaizdų pastovumo, tapau ir žmones, portretus, ir peizažus, taip pat ir urbanistinius. Kaip kokia diena, kokia nuotaika. Iš tiesų, tapyba – tai stebuklas, sielos balzamas, ieškojimų, atradimų sala. Džiaugiuosi, jei mano sukurti darbai patinka. Tai didžiulis atpildas ir prasmė, kodėl aš esu tapyboje. Už supratimą, už įvertinimą esu begaliniai dėkinga savo šeimai, savo ištikimiausiems gerbėjams, gyvenimui.
LNOBT pranešimas Opera Europa konferencijoje sulaukė didžiausio susidomėjimo Opera Europa – pagrindinė Europos operos teatrus vienijanti organizacija, kurios veikloje mūsų teatras dalyvauja nuo 2003 m. Ši narystė teatrui leidžia lygiavertiškai bendradarbiauti, suprasti kontekstą ir dalyvauti operos vyksme. Paskutinė Opera Europa konferencija, kurioje visi dar bendravo gyvai ir aptarinėjo spektaklių pastatymus, 2020 m. vasario pabaigoje pirmą kartą vyko mūsų teatre, bet, nepraėjus nė mėnesiui, jau imta kalbėti visai kitomis– karantino – temomis. Per šiuos metus susiklostė kelios tendencijos: vieni teatrai bandė pritaikyti savo repertuarą ir, pavyzdžiui, Richardo Wagnerio operas atliko su dvidešimties žmonių orkestru, kiti ieškojo naujų būdų, kūrinių ir erdvių, treti bandė apmąstyti gyvenamąjį metą pristatydami operą Covid fan tutte (Suomijos nacionalinė opera). Kiekvienas teatras ieškojo savo kelio. Š. m. vasario 4 d. įvyko nuotolinė Opera Europa konferencija
Nauji mažo formato kūriniai ir alternatyvūs projektai. Joje buvo pristatyti teatrų projektai, įgyvendinti karantino metu ar laikinai jį sušvelninus vasarą. Tai naujos operos mažoms atlikėjų sudėtims, įvairūs nuotoliniai ar alternatyvūs projektai, vykdomi ne pagrindinėje teatro scenoje. 21 naują kūrinį ar projektą pristatė operos teatrų Nouvel Opera Fribourg, Teatro Regio di Parma, Royal Opera House, Liceu Barcelona, kitų scenos meno organizacijų atstovai, taip pat kūrinių autoriai. Daugiausia pristatyta ką tik sukurtų arba neseniai pastatytų operų, alternatyvius projektus pristatė tik Parmos Teatro Regio (Italija) ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Pranešimą parengė vyresnioji renginių organizatorė Jurgita Šaltytė-Mironovienė. Teatro Regio pristatė operą jūriniame konteineryje, mes – keliaujančios operos Tarnaitė ponia projektą specialiai paruošto sunkvežimio priekaboje.
à
2021 m. vasaris. Nr. 1
LAIKRAŠTIS
PROFSĄJUNGOS DARBAI 5
Kas svarbaus
profesinės sąjungos veikloje?
2020 metai buvo neeiliniai visame pasaulyje, veiklos prasme labai sunkūs visam kultūros sektoriui. Tai metai, iš visų pareikalavę nestandartinių sprendimų. Šiuo įtemptu laikotarpiu LNOBT profesinė sąjunga ne tik nesustabdė veiklos, bet netgi ją suintensyvino. Norėčiau išskirti du esminius darbus, kurie, mūsų nuomone, aktualiausi darbuotojams. Nacionaliniu lygmeniu buvo pasirašyta Nacionalinė kolektyvinė sutartis. Pagrindiniai jos nutarimai įtvirtino viešojo sektoriaus darbuotojų bazinį koeficientą 2021 metais – 177 eurus. Toks sprendimas pirmiausia užkirto kelią galimybei pandemijos metu mažinti viešojo sektoriaus darbuotojams atlyginimą ir netgi leido jį šiek tiek padidinti. Taip pat buvo nustatytos papildomos garantijos profesinės sąjungos nariams: suteikiamos 2 papildomos mokamų kasmetinių atostogų dienos, o darbuotojui, kuris mokosi pagal formaliojo švietimo programas arba dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, suteikiamos iki 10 darbo dienų mokymosi atostogos, už jas mokant vidutinį darbo užmokestį, ir t. t. Besibaigiant 2020-iesiems, po ilgų, metus trukusių derybų ir tobulinimo, buvo patvirtintos teatro Vidaus darbo tvarkos taisyklės. Ypač džiugu, kad griuvo „geležinė uždanga“ – taisyklių punktas, draudžiantis daliai darbuotojų patekti į žiūrovų dalį. Ši nuostata ilgus metus kėlė įtampą, žemino ir priešino teatro darbuotojus. 2018 m. kovo mėn. generalinio direktoriaus pareigas pradedantis eiti Jonas Sakalauskas, prisistatydamas teatro darbuotojams, pažadėjo atverti „geležinę uždangą“ ir leisti teatro darbuotojams laisvai judėti teatre. Šie jo žodžiai sulaukė audringų darbuotojų ovacijų. Džiaugiamės, kad Vidaus darbo tvarkos taisyklėse šis sprendimas buvo įtvirtintas ir pagaliau įgavo juridinę galią.
Norėtųsi pasidžiaugti, kad karantino laikotarpiu pavyko pasiekti bendrų sutarimų su teatro vadovais, ypač su Personalo skyriaus komanda. Atsakingai galiu pareikšti, kad socialinis dialogas teatre vyksta ir dauguma svarbių sprendimų, tiesiogiai susijusių su darbuotojais, priimami bendru sutarimu. Dėkoju visiems teatro darbuotojams, kurie formaliai prisideda prie to, kad mūsų teatre veikia profesinė sąjunga. Šiuo metu esame bene gausiausia iš visų Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų profesinė sąjunga. Ypatingą ačiū noriu tarti visiems kolektyvų atstovams, kurie ne tik prisiima atsakomybę už tam tikrus sprendimus ir stengiasi pateisinti kolektyvų lūkesčius, bet ir pasidalija idėjomis, ką būtų galima padaryti geriau, kad darbuotojai jaustųsi saugūs ir save tinkamai realizuotų profesinėje srityje. Vienas iš tokių sprendimų buvo visais balsais patvirtintas profesinės sąjungos komiteto susirinkime: darbuotojui, kuris formaliai palaiko profesinės sąjungos veiklą, iš profesinės sąjungos fondo skirti vienkartinę pašalpą nuo COVID-19 ligos. Profesinės sąjungos vardu linkime visiems būti bendruomeniškiems ir pilietiškiems. Laimis Roslekas LNOBT profesinės sąjungos pirmininkas
Šiuo projektu laikėmės nuostatos ne adaptuoti kūrinius, bet ieškoti tokių, kurie tiktų alternatyviems pastatymams. „Pasirodėme originalūs, buvome vieninteliai, išlaikę tiesioginį ryšį su žiūrovais, nemenkindami paties teatro. Minimalios sąnaudos, nedaug laiko pasiruošimui ir montažui, galimybė rodyti spektaklį bet kur – rūmų kieme, gamtoje ar miestelio aikštėje – tai leido mums išeiti į atvirą erdvę, pasiekti žiūrovus bet kuriame Lietuvos kampelyje. Ir ne internetu, o gyvai“, – sakė Renginių organizavimo skyriaus vadovas Artūras Alenskas. Opera Europa konferencijoje LNOBT keliaujančios operos idėja ir Jurgitos pranešimas sulaukė daugiausia susidomėjimo, palaikymo ir susižavėjimo žinučių! Projekto pristatymo filmuką žr. <https://youtu.be/SLZdOQvXkME>.
6 PERSONALO LANGAS
LAIKRAŠTIS
2021 m. vasaris Nr. 1
Naujienos iš Kadrų skyriaus darbiavimo sesiją, kurios metu buvo ieškoma sąlyčio taškų, abi pusės išsakė savo lūkesčius. Renginio dalyviai atkreipė dėmesį, kad jau po pirmos sesijos vadovų ir profesinės sąjungos atstovų bendravimas tapo daug geranoriškesnis ir konstruktyvesnis.
J
ei jau Laikraštis, tai tebūnie ir Kadrų skyrius. Simboliška, kad šiuo metu, kai pasirodo pirmasis Laikraščio numeris, aš švenčiu penkerius darbo teatre metus. O pradėjusi dirbti ne kartą girdėjau Personalo skyrių vadinant Kadrais. Planuodami Laikraštį, galvojome, kas yra svarbiausia, ir nutarėme Žmogiškųjų išteklių ir bendrųjų reikalų departamento naujienas skirti COVID-19 aktualijoms. Bet gyvenimas karantinu nesiriboja, todėl labiau norisi žvelgti į ateitį, svajoti ir kalbėti apie pokyčius ir tobulėjimą. Taigi prieš penkerius metus, prieš ateinant čionai dirbti, teatras man atrodė tikra meno šventovė (nors, pripažįstu, šis jausmas ir dabar dar nėra dingęs), bet buvo ir dalykų, kurie pradėjus darbą pasirodė truputį keisti ir atgyvenę, „kadrų“ lygio, trūko bendrumo jausmo, įvardyto tikslo, kompetencijų ugdymo, mokymų bendromis temomis. Užgriuvus karantinui atsirado galimybių ir būdų veikti tose srityse, kurios dėl mūsų visų užimtumo buvo likusios be dėmesio. Mums – kaip ir visiems – gelbėjo susirinkimų platformos Zoom ir Teams. Pradėjome nuo mokymų vadovams. Antrojo karantino metu tęsiame pradėtą darbą, vyksta įvairūs nuotoliniai susitikimai ir sesijos. Pagrindinis tokių susitikimų tikslas – gerinti dalijimąsi informacija tarp padalinių, turėti grįžtamąjį ryšį, išlaikyti pagarbą, palaikymą ir pasitikėjimą. Š. m. sausio mėnesį pratęsėme per pirmąjį karantiną pradėtą darbdavio ir darbuotojų, t. y. profesinės sąjungos atstovų, bendra-
Kuo išsiskyrė ši sausio mėnesio sesija? Aktyviu dalyvavimu, įsitraukimu. Grupės atliko namų darbą – aptarė klausimą, kaip planingai keisti savo elgseną, ir atsiuntė atsakymus į jį. Visos grupės diskutavo, dirbo be jokio raginimo ir laiku pateikė siūlymus, padėsiančius nuosekliai, planingai bendradarbiauti ir gerinti darbo klimatą. Visi dalyviai pažymi, kad tiek sesijos metu, tiek atlikdami namų užduotis suvokė, jog visiems (tiek administracijai, tiek meno kolektyvams, tiek sceną aptarnaujančių padalinių darbuotojams) svarbiausia yra teatras, profesionalumas ir kokybė. Vasario pradžioje nedrąsiai ryžomės surengti pirmą komandos telkimo bandymą operos solistams, koncertmeisteriams ir jų veiklą administruojantiems darbuotojams. Sesiją pavadinome „Kartu geriau nei atskirai“. Ją, kaip ir daugumą teatro darbuotojų bendrųjų kompetencijų ugdymo renginių, moderavo teatro partnerio OVC Consulting atstovas, konsultantas Ignas Sutkevičius. Ignas pripažino, kad jam teko nelengva užduotis: „Sesijos metu jautėsi virsmas iš to, kad „nesuprantam, ko čia iš mūsų nori, ir jeigu administracijai reikia, tegul su mumis tvarkosi“ į tai, kad „jeigu norim būti tikru sėkmės kolektyvu, kuriame visiems gera dirbti, patys turime imtis iniciatyvos ir patys esame už tai atsakingi“. Tad ši sesija buvo geras iššūkis, o sykiu – viena įdomesnių pastaruoju metu: jautei, kad žmonių požiūris keičiasi.“ Aš taip pat džiaugiuosi šiuo virsmu ir noriu pasidalyti tolesniais planais – iki vasaros planuojami panašūs, padalinių specifikai pritaikyti komandų telkimo renginiai, emocinio intelekto darbe sesijos, streso valdymo mokymai ir psichologinio bei emocinio klimato tyrimas. O kai sulauksime naujųjų statytojų iš Italijos, tikimės, kad teatro Gamybinių dirbtuvių tarnybos darbuotojai į juos prabils itališkai, mat su italu Matteo mokosi italų kalbos pradžiamokslio. Inga Navickienė, Žmogiškųjų išteklių ir bendrųjų reikalų departamento vadovė
SVEIKINAME Sveikiname visus, vasarį švenčiančius gimtadienį!
Darbo jubiliejus vasarį švenčia 40 metų – vyr. dailininkė dekoratorė REGINA BUTKUVIENĖ ir skyriaus vadovas GINTAUTAS BAGUŠINSKAS
Vasario 13 d. generalinis direktorius JONAS SAKALAUSKAS
35 metus – budėtojas ARTŪRAS LIKAUSKAS
Vasario 16 d. profesinės sąjungos vadovas LAIMIS ROSLEKAS
30 metų – siuvėja JOLANTA MAKEVIČIENĖ ir choro artistas ROMUALDAS BALTUŠNIKAS 25 metus – choro artistės SIGUTĖ GRIGALIŪNAITĖ - JAKŠTIENĖ ir NIJOLĖ UŽDAVINIENĖ 20 metų – dekoracijų sustatytojas ZENONAS KLIUKAUSKAS 15 metų – Renginių organizavimo skyriaus vadovas ARTŪRAS ALENSKAS
Sveikiname ir dėkojame už ištikimybę teatrui!
2021 m. vasario mėnesį teatre darbą pradėjo teisininkė KRISTINA MILIAUSKAITĖ „Žinoma, atlyginimo dydis, darbo krūvis, institucijos reputacija ir panašūs aspektai yra labai svarbūs pasirenkant darbą, tačiau norėčiau paminėti vieną esminių motyvacijos, lėmusios norą dirbti Teatre, šaltinį – prasmę. Man dirbti LNOBT – solistams, atlikėjams, visiems darbuotojams, žiūrovams – atrodo labai prasminga. Norėčiau tapti komandos dalimi, prisidėti prie jos darbo savo patirtimi ir kompetencija, gilinti žinias, augti ir tobulėti. Sunku nepasidžiaugti pirmaisiais įspūdžiais – Teatre dirbantys žmonės šypsosi, su užsidegimu ir atsidavimu dirba savo darbą. Iš tiesų, pradžia yra svarbiausia darbo dalis! Smagu pradėti dirbti komandoje, kur kiekvienas pasirengęs padėti, patarti ar tiesiog palaikyti. Neabejoju, kad taip bus visada.“
2021 m. vasaris Nr. 1
LAIKRAŠTIS
PERSONALO LANGAS 7
Valdai, Tavo buvimas teatre jau tapo epocha. Kas nors kartą matė Tave scenoje – įspūdis liko visam laikui! Esi gyva legenda, ir ne vien scenoje, ne vien Lietuvos balete, bet ir gyvenime. Esi nuostabiai nuoširdus ir jautrus žmogus, didžiulė laimė, kad teatro laiką teko dalintis su Tavimi, ir didžiulis džiaugsmas bus sutikti Tave ir teatre, ir ant Asvejos tiltuko! Gyvuok, bičiuli, manau, daug kas teatre pasiilgs ir lauks susitikimų ir bendravimo su Tavimi. Eglė Ulienė
Valdas – tikras teatro žmogus. Jis ir kūrė teatrą, ir juo gyveno, ir perdavė kitiems. Visą tą jo indėlį turime tęsti, puoselėti, saugoti, ir, tikimės, Valdas mums padės. Martynas Rimeikis
Kas jis man? Artistas, padėjėjas, draugas? Viskas kartu: ir draugas, ir kritikas, ir kolega, ir tikrų tikriausias didelis baleto profesionalas. Žiūrint spektaklį, jo akis mato viską: nuo choreografinio teksto iki vaidybos, interpretacijos netikslumų. Tokie kaip jis saugo baleto tradicijas. Jo akis preciziškai prisimena, ko norėjo choreografas. Teatre jis buvo, yra ir bus nepakeičiamas. Rūta Butvilienė
Anądien Eglė paklausė – gal norėtum ką nors parašyti Valdui? Paklausiau, kodėl? Nors klausiau savęs, bet paklausiau garsiai. Ir abu kartu atsakėm tą patį – nes negalim atsisveikinti! Mielas Valdai, nors Tu ir apsisprendei ateityje Teatru gyventi stebėdamas jo būsimą klestėjimą iš šalies, nuoširdžiai tikiu, kad Tau tai nepavyks. Kad Tu vėl ir vėl užsuksi pas mus, kad artistams grįžus į sceną vėl ir vėl iš ložės griaudės Tavo „bravo!“ tiems, kurie lenkiasi publikai. Tas Tavo „bravo!“ yra neapsakomai reikšmingas ir svarbus. Kaip svarbus ir Tavo žodis nusileidus uždangai – tiesus, atviras, reiklus ir besąlygiškas. Tiek artistams, tiek mums, neapdovanotiems būti scenoje. Nors susipažinome dar neseniai – bene prieš trisdešimt metų, bet tai jau turbūt pakankamas laikas, kad galėčiau pasakyti, jog „perkandau“ Tave gana giliai. Kartais Tu kalbi be žodžių. Tavo žvilgsnis, mokantiems jį skaityti, dažnai pasako daug daugiau, nei Tu pasakai žodžiu. Tai magija, kurios išmokti vargu ar galima. Tavo Artisto žvilgsnis iš scenos, Tavo scenoje kuriamo personažo išraiškingumas ir įtaigumas – tai talento ir patirties sintezė, virstanti magija, pakerianti žiūrovą. Šiandien ši magija sėkmingai sklinda iš tų, kuriems savo – Artisto – patirtį Tu perdovanojai repeticijų salėse metu. Ir ne vienas jų lenkdamasis publikai šiandien lenkiasi ir Tau. Tačiau ne kiekvienam duota išskirtinė teisė nusilenkti scenoje... Tad bandau rašyti. Kodėl? Nes ir aš esu Tau dėkingas. Dėkingas už tai, kad esi vienas iš tų, kurie padėjo suprasti ir pajausti, kas yra Teatras, perprasti ir įsisąmoninti, jog gyvenimas dirbant Teatre nėra toks įdomus kaip darbas gyvenant Teatru. Linkiu, kad nenustotum ir toliau gyventum Teatru. Ir užsuktum. Vėl ir vėl… nes negalim atsisveikinti.” Artūras Alenskas
Kai aš atėjau į teatrą, Tu jau buvai žinomas kaip puikus baleto artistas, ir aš net nedrįsau galvoti apie kokią nors draugystę su Tavim. Bet likimas susiklostė taip, kad pažinau Tave ne tik scenoje, bet ir užkulisiuose. Spektakliai, gastrolės, bendri draugai, pomėgiai mus artino vis labiau ir labiau. Bendraudamas su Tavim aš sugebėjau pajusti teatrinį gyvenimą, suprasti, kas yra teatras, koks sudėtingas ir sunkus baleto artistų darbas, kaip gimsta spektakliai. Esu Tau labai dėkingas už tai ir ne tik už tai: juk Tu sugebėjai „užkabint“ ir išmokyt mane aistringai praleisti laiką prie ežero su meškere... Esu dėkingas likimui, kad visus šiuos metus mes galėjome praleisti kartu. Tikiuosi dar pagauti ne vieną lydeką drauge! Levas Kleinas
Nuo vasario 5 d. teatre nebedirba baleto solistas, baleto spektaklių kuratorius VOLDEMARAS CHLEBINSKAS
8 PASKUTINIS PUSLAPIS
LAIKRAŠTIS
Operos solistai
Laiškas LAIKRAŠČIUI
OPEROS SOLISTŲSTAŽUOTOJŲ PERKLAUSA 2021 m. kovo 19 d.
N
oriu pasidžiaugti ir pasveikinti su naujo leidinio kūrimu, atsiradimu. Geros idėjos visada sveikintinos!!!! Dar palinkėčiau ilgų gyvavimo metų, kad leidinys rastų savo skaitytojus, kad vienytų mūsų bendrą kolektyvą. „Tai yra netiesa, kai sako, menininkas turi kentėti ir laukti. Menininkas neturi laukti, jis negali laukti. Laikas niekada neateina. Jis visada praeina. Jeigu Tu sėdėsi ir lauksi – jis paprasčiausiai praeis”, – tai citata iš aktoriaus A. Sakalausko interviu. Noriu pritaikyti šias mintis prie savo laiško. Šis mano keliamas klausimas aktualus daugeliui mūsų. Todėl užtenka būti kukliems ir mandagiems. Pagaliau imkime ir susivienykime bendram tikslui. Teko skaityti viešojoje erdvėje apie siūlymus kelti rentos dydį ypač nusipelniusiems menininkams. Ir aš visais 100% už!!! Bet drįstu priminti, kad skirti rentas yra nuspręsta ir orkestro, baleto, choro artistams, išdirbusiems tam tikrą metų skaičių kolektyve. Ir tai neveltui sugalvota. Kiekvienas organizmas susidėvi labai individualiai. Širdys visuomet jaunos!!! Bet deja, fiziologija duoda apie save žinoti, nori Tu to ar ne. Esu iš tų žmonių, kurie džiaugiasi ir didžiuojasi su kiekvienais metais įgaunama patirtimi. Moku džiaugtis ir gražiu, talentingu jaunimu, kurie ateina į mūsų kolektyvą po įvairiausių studijų, po daugybės laimėjimų konkursuose, kupini energijos ir noro, besiliejančio per kraštus. Sveikinu visus smuikininkus, dalyvavusius neseniai įvykusiame konkurse. Jūs visi nuostabūs! Visiems bravo!!! Tiesiog fantastika! Puikūs muzikai papildo mūsų teatro orkestrą! Didžiausios sėkmės jiems!!! Žinoma, niekaip nenoriu pažeminti ir sumenkinti amžiaus ir patirties (kuri įgyjama tik su metais). Kiekvienas bręstame individualiai ir drąsiai. Galime sėdėti ir muzikuoti kartu su jaunimu prie vieno pulto! Teatras yra tokia įstaiga, tokia šeima, valstybė valstybėje – kur, nori nenori, visi esame labai glaudžiai susiję. Kiekvienas cechas, padalinys, atliekame savo darbą, kol, galų gale, visi sraigteliai susijungia į vieną visumą – spektaklį, kurį pateikiame viešam teismui – žiūrovams. Ir kiekvienas iš mūsų esame svarbus! Ir nebesvarbu, ar groji paskutiniame pulte n-tojo smuiko partiją, ar kordabalete šoki pačioj paskutinėje eilėje, ar esi scenos darbininkas, ar esi gydytojas ir budi spektaklio metu, ar esi budintis, rūbininkas, grimeris, saugos tarnybos darbuotojas, valytojas, garsistas, apšvietėjas, bibliotekininkas, ar esi iš administracijos, kuri atlieka didžiulį reklaminį darbą, kad sudomintų žiūrovą ateiti į mūsų teatrą, ar esate vadovai, kurie atsakingi, kad viskas būtų tinkamai sustyguota ir veiktų laiku. Mūsų daug ir kiekvienas atliekame savo darbą. Tiek tos įžangėlės apie mūsų bendrumą. Todėl, norėčiau paraginti visus susitelkti dėl bendro tikslo, rašyti raštą, surinkti parašus dėl rentos didinimo šiuo metu, bent jau iki minimalios algos dydžio. Į šią akciją, manau tikrai įsilietų ir kiti mūsų šalies teatrų kolektyvai, orkestrų, baletų, chorų artistai. Norėčiau ir teatro valdžios, padalinių vadovų palaikymo ir pritarimo šiam veiksmui savo parašais. Kadangi menininkai dažniausiai kenčia ir laukia, bendri bandymai, kad renta kiltų, manau, leistų šiek tiek jaustis ORIAU!!! Šiuo sunkiu, neįprastu laiku būkime visi sveiki! Pagarbiai, orkestro artistė iš orkestrinės ložės Lina Stanelienė (kalba netaisyta)
2021 m. vasaris Nr. 1
Dalyvauti kviečiami PROFESIONALŪS DAINININKAI IR DAINAVIMO SPECIALYBĖS MAGISTRANTAI IKI 35 M. AMŽIAUS
griausmingai debiutavo „TikTok“ tinkle
LNOBT sudrebino pasaulį triumfališkai žengdamas į meno institucijų iki šiol neatrastą socialinį tinklą „TikTok“: per parą daugiau kaip milijono peržiūrų sulaukusio įrašo populiarumas socialiniuose tinkluose tebeauga, jo sėkmė atkreipė ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesį.
I TURAS Registracija iki 2021 m. kovo 3 d. ir atranka iš atsiųstų video įrašų II TURAS Perklausa LNOBT Didžiojoje scenoje 2021 m. kovo 19 d. Registracijos nuorodą ir smulkesnę informaciją rasite adresu: www.opera.lt/apie-teatra/karjera www.opera.lt
SKELBIMAI DIRBU privačiai masažuotoju. Esu baigęs specialias studijas, turiu visą reikiamą įrangą, galiu atvykti ir į namus. Kreiptis: baleto šokėjas Ignas Armalis, tel. +370 614 99524, arba el.paštu ignas.armalis@gmail.com
PIRKČIAU skutimosi peilį (опасная бритва). Siūlyti tel. 8 640 18299 Rimui
ATLIEKU smulkius remonto darbus. Kreiptis tel. 8 640 18299 į Rimą.
IEŠKAU pasiskolinti visų J. K. Rowling knygų apie Harį Poterį dalių. Perskaitysim ir grąžinsim tvarkingas. Siūlyti el. paštu abrakadabr@gmail.com
Laikraštį leidžia LNOBT Rinkodaros tarnyba Eglė Ulienė, redaktorė Birutė Černiauskienė, maketuotoja Justina Ignatavičienė Renata Baltrušaitytė
I
dėja palaikyti škotų atlikėjo Nathano Evanso, atlikusio dainą „The Wellerman”, mestą iššūkį priklauso režisieriui Gediminui Šeduikiui. Šiam sumanymui pritarė operos solistai Liudas Mikalauskas, Tomas Pavilionis, Indrė Anankaitė, Monika Pleškytė, Eglė Stundžiaitė, Rafailas Karpis ir Regina Šilinskaitė. Už LNOBT sėkmę „TikTok” platybėse esame dėkingi ir operatoriui Ugniui Naudžiui, garso režisieriui Aivarui Stankevičiui, įrašo režisieriui Ričardui Rickevičiui, vadybininkui Tautvydui Juzėnui bei teatro „TikTok” profilį sukūrusiai Ievai Budriūnaitei. „Esame gilias profesionalaus meno tradicijas puoselėjanti nacionalinė įstaiga, tačiau tai netrukdo turėti šiuolaikišką požiūrį į valdymo principus ir komunikaciją. Priešingai, neįtikėtinai stiprūs vidiniai teatro resursai suteikia išskirtines galimybes tiek meno, tiek rinkodaros sprendimams. Svarbiausia – stipri, nebijanti eksperimentuoti komanda, o tokią tikrai turime“,– sako teatro Rinkodaros, edukacijos ir projektų tarnybos vadovė Justina Ignatavičienė, pernai palikusi reklamos agentūros „Not Perfect Vilnius” vadovės vietą ir prisijungusi prie teatro komandos.