Lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų teisių padėtie apžvalga

Pateikta Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai Visuotinės periodinės peržiūros kontekste

LIETUVA

Lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų teisių padėtis

ĮVADAS

Šią informaciją pateikia ILGA-Europe1 ir Lietuvos gėjų lyga (LGL)2 Visuotinės periodinės peržiūros rėmuose, norėdamos atkreipti Žmogaus teisių tarybos dėmesį į žmogaus teisių problemas, kurios liečia lesbietes, gėjus, biseksualius ir transseksualius asmenis Lietuvoje.

APŽVALGA

1. HOMOFOBIŠKOS ĮSTATYMŲ INICIATYVOS, KELIANČIOS GRĖSMĘ SAVIRAIŠKOS

LAISVEI

1.1. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas

Esminės, bet į akis nekrintančios homofobinės tendencijos Lietuvos parlamente išryškėjo 2007 metų rugsėjo mėnesį. Buvo pateikta įstatymo pataisa, numatanti, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas turi apsaugoti nepilnamečius nuo „homoseksualumo propagavimo”. Pradžioje šią pataisą, nepaisant kritikos iš Europos institucijų ir pilietinės visuomenės, palaikė dauguma parlamento narių.3

Originali įstatymo pataisos versija numatė draudimą skelbti „informaciją, kuria propaguojami homoseksualūs, biseksualūs ir poligaminiai santykiai” tokiose asmenims iki 18 metų amžiaus prieinamose vietose kaip mokyklos, viešosios vietos, taip pat žiniasklaidoje. Dėl tarptautinės kritikos ir Lietuvos Respublikos prezidentės išreikštų nuogąstavimų minėtas įstatymas dar iki jam įsigaliojant buvo vėl pataisytas 2009 metų gruodžio 28 dieną.

1 ILGA-Europe – Tarptautinės lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių asmenų asociacijos Europos regiono padalinys, Jungtinių Tautų Ekonominėje ir socialinėje taryboje turi patariamąjį statusą, o Europos Taryboje – ir dalyvio statusą. ILGA-Europe yra Europos regiono nevyriausybinė organizacija, turinti daugiau nei 240 nacionalinių ir vietinių lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų teises ginančių organizacijų-narių 47 Europos šalyse.

2 Asociacija Lietuvos gėjų lyga (LGL) buvo įkurta 1995 metais Vilniuje ir yra vienintelė nevyriausybinė organizacija Lietuvoje, dirbanti konkrečiai LGBT asmenų teisių srityje.

3 Amnesty International, vieši pareiškimai - http://www.amnesty.org/en/region/lithuania?page=3 1

Galutinė pataisyto įstatymo versija įsigaliojo 2010 metų kovo 1 dieną4Prie neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos buvo priskirta viešoji informacija, „skatinanti lytinius santykius” (4 straipsnio 2 dalies 15 punktas) ir „niekinanti šeimos vertybes, skatinanti kitokią, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintą, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą” (4 straipsnio 2 dalies 16 punktas). Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, santuoka yra sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu, tačiau joje nepateikiamas tikslus šeimos apibrėžimas. Šeimos apibrėžimo nėra ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, o civilinio kodekso trečiojoje knygoje, kurioje nustatomi teisiniai šeimos santykiai, minimos tik sutuoktinių, vaikų ir tėvų teisės ir pareigos.

Atsižvelgiant į 2009 metų rugsėjo 17 dienos Europos Parlamento rezoliucij5 dėl Lietuvos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo bei 2011 metų sausio 19 dienos rezoliuciją6 dėl trukdymo pasinaudoti saviraiškos laisve bei dėl diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu Lietuvoje, siekiant pagerinti LGBT bendruomenės Lietuvoje padėtį privalu imtis konkrečių ir nuoseklių veiksmų.

REKOMENDACIJOS

Raginame Lietuvos Vyriausybę:

 Pašalinti iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo diskriminacines nuostatas.

 Užtikrinti, kad viešoji informacija siektų įvairios seksualinės orientacijos ir lytinio tapatumo asmenų atžvilgiu supratimo ir pagarbos didinimo.

 Imtis visų reikiamų įstatymų leidybos priemonių ir laikytis politikos, kuri leistų pripažinti šeimos formų įvairovę.

1.2. Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, papildant kodeksą nauju straipsniu „Homoseksualių santykių propagavimas ar propagavimo finansavimas viešose vietose”

2009 metų birželį Seimo narys Petras Gražulis įregistravo Administracinių teisės pažeidimų ir Baudžiamojo kodeksų pataisas, kuriomis buvo siekiama kriminalizuoti homoseksualių santykių skatinimą viešosiose vietose. Jis pasiūlė papildyti LR Baudžiamąjį kodeksą7 nauju 310(1) straipsniu,

4 Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas - Nr. XI-333, 2009-07-14, Žin., 2009, Nr. 86-3637 (2009-07-21) - http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l? p_id=362891 [25-02- 2011], Pataisos: Nr. XI-594, 2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6959 (2009-1228)-

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=361998

5 http://www.atviri.lt/index.php/news/european_parliament_resolution_of_17_september_2009_on_t he_lithuanian_l aw_on_the_protection_of_minors_against_the_detrimental_effects_of_public_information/2526 [2502-2011]

6 http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P7-TA-20110019+0+DOC+XML+V0//EN

7 Pataisos registruotos numeriu XIP-668(2), papildyta straipsniu „Homoseksualių santykių propagavimas viešose vietose”. 2

skelbiančiu, kad „asmuo, agituojantis už homoseksualius santykius viešose vietose, atlieka nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu”. Administracinių teisės pažeidimų kodeksą8 buvo siūlomą papildyti nauju 214(30) straipsniu, skelbiančiu, kad „homoseksualių santykių propagavimas ar propagavimo finansavimas viešose vietose užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų”

Tačiau 2010 metų spalio 19 dieną Seimo narys Petras Gražulis minėtas įstatymų pataisas atsiėmė ir po dviejų dienų pateikė naują Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo projektą.9 Kodeksą buvo siūloma papildyti 214(30) straipsniu „Homoseksualių santykių viešas propagavimas”, kuriuo skelbiama, kad „viešas homoseksualių santykių propagavimas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.” Teisė surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą buvo suteikta vidaus reikalų ir policijos pareigūnams.10 Po to, apygardos teismai turi nagrinėti administracinių teisės pažeidimų, numatytų kodekso 214(30) straipsnyje, bylas.

Pasak įstatymo projekto iniciatorių, įstatymo pataisų tikslas – „įtvirtinti, jog už teisingos ir darnios visuomenės vertybių viešą niekinimą, viešą raginimą jas niekinti būtų įtvirtinta administracinė atsakomybė.”11 Seimo narys Petras Gražulis tikina, kad šia įstatymo pataisa įgyvendinamas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas.

Per pirmąjį įstatymo priėmimo svarstymą 2010 metų lapkričio 12 dieną Lietuvos parlamentas jai pritarė: 31 įstatymų leidėjas balsavo už, 7 balsavo prieš įstatymo projektą.12 Projektas būtų buvęs priimtas, jei ne Teisingumo ministerija ir Prezidentūra, kurios pasmerkė šį įstatymo projektą. 2011 metų sausio 12 dieną Vyriausybė paskelbė pranešimą, kuriame išreiškė nepritarimą įstatymo projektui, motyvuodama tuo, kad įstatymo projekto nuostatos prieštarauja tiek tarptautinei, tiek ES teisei. Šis pranešimas sausio 21 dieną buvo paskelbtas Valstybės žiniose. Tačiau šis klausimas vis dar yra Seimo darbotvarkėje, tad įstatymo projektas gali būti priimtas pavasario sesijos metu.

REKOMENDACIJOS

Raginame Lietuvos Vyriausybę:

 Atmesti diskriminacines įstatymų iniciatyvas ir užtikrinti saviraiškos laisvę visiems piliečiams, įskaitant ir LGBT asmenis.

 Skatinti konstruktyvias viešąsias ir politines diskusijas LGBT asmenų teisių klausimais.

8 Pataisos registruotos numeriu XIP-667(2), papildyta straipsniu „Homoseksualių santykių propagavimas ar propagavimo finansavimas viešose vietose”.

9 Įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIP - 2595 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l? p_id=383747&p_query=Homoseksuali%F8%20santyki%F8& p_tr2=1

10 Remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259, 259(1), 260 ir 260(1) straipsniais bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projekto 1 ir 2 straipsniais, administracinių pažeidimų bylose, kuriuos nagrinėja Kodekso 221 ir 224 straipsniuose minimos institucijos, administracinių teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti vidaus reikalų ir policijos pareigūnai.

11 Aiškinamasis raštas (Įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIP – 2595)

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=383749

12 http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.bals?p_bals_id=-9810 3

 Paskatinti Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolierių imtis iniciatyvos kovojant prieš diskriminaciją ir inicijuojant politines diskusijas LGBT teisių klausimais.

1.3. Visuomenės informavimo įstatymo pataisa

2010 metų spalio 18 dieną įsigaliojo nauja Visuomenės informavimo įstatymo redakcija.13 Dabar įstatyme skelbiama, kad reklamoje, komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose neturi būti seksualinės orientacijos apraiškų arba skatinimo.14 Šios pataisos, remiantis šio įstatymo 2 straipsnyje pateiktomis sąvokomis, taikomos visų formų televizijos ir kitų visuomenės informavimo priemonių reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams.

Šis įstatymas dar radikalesnis nei Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisos, nes įstatymas taikomas ne tik informacijai, prieinamai nepilnamečiams, bet apskritai visai informacijai. Šis įstatymas akivaizdžiai skirtas apriboti informaciją ir homoseksualių santykių „skatinimą”. Egzistuoja didelė tikimybė, kad įstatymas ateityje bus panaudotas prieš informaciją, susijusią su LGBT asmenimis. 2010 lapkričio 8 dieną šią problemą viešai iškėlė Lietuvos gėjų lyga (LGL) straipsnyje, publikuotame naujienų portale Delfi.lt.15 Straipsnyje buvo paminėta ir Vyriausybės pozicija.16 Kompetentingos ministerijos atstovas paaiškino, jog įstatymo nebuvo ketinta taisyti taip, kaip jis buvo pataisyta, o tas įstatymo straipsnis apskritai neturėjo būti keičiamas. Jis pažymėjo, kad tai yra kalbininkų taisymuose įvelta klaida. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys taip pat patvirtino, kad tai techninė kalbininkų padaryta klaida. Jis taip pat aiškino, kad klaida bus ištaisyta laiku.

Tačiau, nepaisant atitinkamų valstybės pareigūnų pastangų sumenkinti naujųjų pataisų pasekmes, jokių korekcijų iki šiol nebuvo padaryta. Tik viena parlamentarė M. A. Pavilionienė asmenine iniciatyva 2011 metų vasario 11 dieną užregistravo įstatymo 39 straipsnio pataisą, kuria pašalinamos diskriminacinės nuostatos.17

. REKOMENDACIJOS

13http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=382799 [25-02-2011]. Pilnas priimto įstatymo pavadinimas - Visuomenės informavimo įstatymo 2, 5, 19, 22, 25, 26, 28, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 47, 48, 49, 50, 52, 54 straipsnių ir priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 341, 342, 401 straipsniais ir nauju trečiuoju skirsniu įstatymas

14 Pataisytas Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnis skelbia, kad reklamoje, komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose draudžiama skelbti informaciją, kurioje žeminamas žmogaus orumas, diskriminuojama dėl rasės, lyties ar etninės kilmės, tautybės, pilietybės, religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus, taip pat neturi būti seksualinės orientacijos apraiškų arba skatinimo, įžeidžiami religiniai jausmai ar politiniai įsitikinimai, skatinamas sveikatai ar saugai pavojingas elgesys, taip pat aplinkos apsaugai ypač žalingas elgesys.

15 Naujienų portalas Delfi.lt http://verslas.delfi.lt/Media/gejai-pasipiktino-reklamos-cenzura-seimasteisinasi-technineklaida.d?id=38310085

16 Kultūros ministerija, kuri pateikė įstatymo pataisos projektą.

17 http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=392410 4

Raginame Lietuvos Vyriausybę:

 Iš Visuomenės informavimo įstatymo pašalinti diskriminacines nuostatas.

 Užtikrinti, kad viešoji informacija tarnautų lygybės, tolerancijos ir pagarbos visų žmonių, įskaitant LGBT asmenis, teisėms skatinimui.



2. BANDYMAI APRIBOTI SAVIRAIŠKOS LAISVĘ

2.1. Pažymėtini incidentai 2007 m.

Pirmasis pažymėtinas incidentas įvyko 2007 metų gegužę, kai LGL didelę dalį savo finansavimo skyrė reklamų, skatinančių toleranciją lesbiečių ir gėjų darbuotojų atžvilgiu, užsakymui ant Kauno ir Vilniaus troleibusų. Vilniaus meras į tai sureagavo išleisdamas pranešimą spaudai, kuriame sakoma, kad „Savivaldybės administracija nepritaria viešam homoseksualių idėjų demonstravimui Vilniaus mieste”. Kauno miesto autobusų vairuotojai tiesmukai atsisakė vairuoti autobusus su reklamomis. Tą patį mėnesį Vilniuje buvo atsisakyta leisti sustoti Europos Sąjungos finansuojamam antidiskriminaciniam vilkikui, kuris keliavo po Europą ES Lygių galimybių visiems metų kontekste. Miesto administracija teigė, kad toks sprendimas priimtas dėl galimos saugumo grėsmės, kurią sukeltų galimas visuomenės nepritarimas.

Kitas incidentas įvyko Vilniuje 2007 metų spalį. Miesto administracija nedavė leidimo kitam viešam renginiui, kurį organizavo LGL ILGA-Europa kasmetinės konferencijos metu. Planuota, kad konferencijos delegatai Rotušės aikštėje išskleis vaivorykštės spalvų vėliavą. Leidimas susirinkimui nebuvo išduotas. Oficiali atsisakymo suderinti susirinkimą priežastis buvo potenciali saugumo grėsmė, kurią kėlė aikštėje vykstantys remonto darbai. Dėl tokio Vilniaus miesto administracijos sprendimo, LGL kreipėsi į teismą. Teismas palaikė draudimą. LGL apskundė teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui, kur ir vėl pralaimėjo. Tačiau renginys bet kuriuo atveju negalėjo įvykti, nes buvo jau per vėlu.

2.2. Baltic Pride Vilnius 2010 metų byla

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas ir vėl buvo panaudotas mėginant uždrausti pirmąsias Lietuvoje organizuotas LGBT eitynes, kurios galiausiai įvyko kaip ir planuota 2010 metų gegužės 8 dieną. 2010 metų kovo mėnesį 53 (iš 141) Seimo nariai pasirašė peticiją, kuria raginama atšaukti leidimą eitynėms, nes jos pažeistų naująjį įstatymą.

Tačiau rimčiausia grėsmė organizuotoms eitynėms kilo likus savaitei iki renginio. 2010 metų gegužės 3 dieną Lietuvos laikinasis Generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas ir Kauno miesto tarybos narys Stanislovas Buškevičius kreipėsi į teismą, prašydami uždrausti gegužės 8 dieną planuojamas Baltic Pride eitynes „Už lygybę”, kurioms leidimas jau buvo suteiktas. Generalinis prokuroras tokį savo prašymą grindė tuo, kad „organizuojant susirinkimą gali būti pakenkta eitynėse 5

dalyvaujančių žmonių sveikatai”. Tačiau prokuroras nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, Generalinio prokuroro pateikti duomenys apie grėsmę dalyvių sveikatai prieštaravo viešiems Vilniaus mero Vilius Navicko18 , policijos generalinio komisaro pavaduotojo Sauliaus Skvernelio19 ir Vilniaus policijos viršininko Kęstučio Lančinsko20 pareiškimams. Savo pareiškimuose meras ir minėti pareigūnai tvirtino, kad policija renginio metu pasiruošusi užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą.

Gegužės 4 dieną Vilniaus apylinkės administracinis teismas ištyręs pareiškėjo pateiktą pareiškimą, nusprendė patenkinti pareiškėjo prašymą ir sustabdė vykdomojo Vilniaus miesto administracijos įsakymo Nr. 40-352, 2010-04-23 „Dėl leidimo organizuoti eitynes „Už lygybę”” 1-4 straipsnių galiojimą iki tos dienos kada įsiteisės teismo sprendimas. Tą pačią dieną Baltic Pride organizatoriai Vilniaus apylinkės administracinio teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris gegužės 7 dieną neskundžiama nutartimi panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad Europos Sąjungos teisė įpareigoja valstybes nares ginti saviraiškos ir susirinkimų laisves, bei „turi pareigą užtikrinti taikių susirinkimų teisę net toms žmonių grupėms, kurių nuomonės nėra populiarios ar yra atstovaujamos mažumų.”

REKOMENDACIJOS

Raginame Lietuvos Vyriausybę:

 Užtikrinti saviraiškos laisvę ir teisė į susirinkimus visiems asmenims, įskaitant LGBT asmenis,

 Imtis visų reikiamų įstatymų leidybos priemonių, kad būtų išvengta ir būtų suteikta apsauga nuo be kokio smurto ir įžeidinėjimų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės pagrindu.

 Užtikrinti, kad tokio pobūdžio smurtiniai nusikaltimai būtų kruopščiai ištirti, o atsakingieji už tokių nusikaltimų atlikimą būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, teisiami ir deramai nubausti.

 Skatinti viešas diskusijas ir imtis kampanijų, skirtų atkreipti dėmesį į LGBT žmonių teises, diskriminaciją ir neapykantos nusikaltimus.

3. VYRIAUSYBINIO LYGMENS ATSAKO ĮGYVENDINANT LGBT ASMENŲ TEISES TRŪKUMAS

2010 metų kovo 31 dienos Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija CM/Rec (2010)5 valstybėms narėms dėl priemonių kovai su diskriminacija seksualinės orientacijos ar lytinio tapatumo pagrindais siūlo peržiūrėti esamas įstatymines ir kitas priemones bei suderinti jas su rekomendacijoje pateiktomis

18 http://www.alfa.lt/straipsnis/10355592/?Geju.eitynes.pakibo.ant.plauko=2010-05-05

19 http://www.diena.lt/naujienos/miestas/policija-dar-karta-patikino-esanti-pasirengusi-gejueitynems-276690

20 http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniaus-policijos-vadovas-policija-yra-pasirengusiuztikrinti-viesajatvarka-per-eitynes.d?id=31838165l 6

sąlygomis, skirtomis užtikrinti lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų teises bei skatinti pakantumą jų atžvilgiu.21 2011 metų sausio 20 dieną asociacija Lietuvos gėjų lyga (LGL) viešai paragino Lietuvos Respublikos prezidentę22 ir ministrą pirmininką23 suformuoti tarpžinybinę darbo grupę Europos Tarybos rekomendacijos reikalavimų įgyvendinimo veiksmų planui parengti.

2011 metų vasario 14 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė pranešimą (Nr. (21.4.7-82)

SD – 1001), kuriame teigia, kad „Lietuvos teisės aktuose nėra diskriminacinių normų ir jie yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais”, todėl poreikio suformuoti darbo grupę Lietuvos teisei analizuoti nėra. 2011 metų vasario 22 dieną Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija atsakė panašiai, teigdama, kad rekomendacija CM/Rec (2010)5 yra rekomendacinio pobūdžio, be to nėra aiškūs darbo grupės tikslai (No. (1D-270)-2D-1154).

Pažymėtina, kad 2009 metų pavasarį Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė Nacionalinę antidiskriminacinę 2009-2011 metų programą, skirtą ugdyti visuomenės toleranciją ir tarpusavio supratimą lyties, amžiaus, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, tikėjimo, pažiūrų ir negalios pagrindu ir užtikrinti teisės aktų, nustatančių nediskriminavimo principą, nuostatų įgyvendinimą.24 Remiantis šia programa, turi būti sudarytos palankesnės nevyriausybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, veiklo s sąlygos, atlikti diskriminacijos srities tyrimai, apžvalgos, studijos bei organizuojamos antidiskriminacinės visuomenės informavimo ir švietimo kampanijos. Tačiau programos įgyvendinimui nuo pat pradžių buvo kilusi grėsmė.

REKOMENDACIJOS

Raginame Lietuvos Vyriausybę:

 Imtis visų reikiamų įstatyminių, administracinių ir kitų priemonių, siekiant panaikinti ir uždrausti diskriminaciją seksualinės orientacijos ir lytinio tapatumo pagrindu.

 Suformuoti tarpžinybinę darbo grupę Europos Tarybos rekomendacijos CM/Rec (2010)5 reikalavimų įgyvendinimo veiksmų planui parengti.

21 https://wcd.coe.int/wcd/ViewDoc.jsp?id=1606669

22 http://www.atviri.lt/uploads/files/dir113/dir5/15_0.php

23 http://www.atviri.lt/uploads/files/dir113/dir5/16_0.php

24 http://www.lrvk.lt/bylos/Teises_aktai/2009/04/12493.doc 7