Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt
Nemokamas leidinys.
Tiražas – 300 egz.
SPAUSDINO / PUBLISHING HOUSE:
„Petro ofsetas“
Leidinys parengtas ir išleistas įgyvendinant projektą „Nieko apie mus be mūsų: LGBT jaunimo įgalinimas kovoje prieš patyčias“. Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.
Už šio leidinio turinį visapusiškai atsako leidinio autorius. Leidinyje pateikiama informacija nebūtinai sutampa su oficialia Aktyvių piliečių fondo pozicija.
Informavimas apie priekabiavimą ir užpuolimą mokykloje
Mokykloje teikiamų išteklių ir paramos prieinamumas
2.6.1. Mokyklos taisyklės, susijusios su moksleivių seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties raiškos priėmimu
2.6.2. Mokymo turinys ir mokymo programų ištekliai
2.6.3. Mokykloje teikiama parama ir jos prieinamumas
2.7. LGBT moksleivių išsilavinimo siekiai
2.8. Subjektyvūs moksleivių pojūčiai ir psichologinė būklė
2.9. LGBT moksleivių padėties Lietuvos mokyklose pokytis:
Įvadas
Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL įgyvendina projektą „Nieko apie mus be mūsų: LGBT jaunimo įgalinimas kovoje prieš patyčias“. Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Projekto tikslas – įgalinti LGBT jaunuolius aktyviai ginti savo teisę į prieigą prie švietimo be diskriminacijos, stiprinti jų atsparumą patyčioms teikiant patobulintas emocinės paramos paslaugas, aktyviai
įtraukti juos į savo teisių advokaciją. Projektu taip pat
siekiama į paramos LGBT moksleiviams tinklą įtraukti visą mokyklos bendruomenę ir užtikrinti, kad LGBT jaunuolių
balsas būtų išgirstas. Siekiant numatytų tikslų 2022 m. spalio – 2023 m. sausio mėn. vykdyta internetinė apklausa, kurios metu buvo siekiama atnaujinti duomenis apie LGBT jaunimo padėtį Lietuvos mokyklose, kadangi paskutinė LGBT jaunuolių apklausa buvo vykdyta 2017 metais. Tikimasi, kad surinkti duomenys ir atlikta analizė padės informuoti už švietimo sistemą atsakingus specialistus ir plačiąją visuomenę apie visiems mokiniams bei mokyklų darbuotojams priklausančią teisę į pagarbų elgesį mokykloje. Apklausą sudaro klausimai apie moksleivius, mokyklą ir jų patirtį mokykloje; t.y. ar joje jaučiasi saugūs, ką mokykloje teko patirti 2021-2022 metais ir pan. Tyrimo ataskaitą galima rasti ir LGL internetinėje svetainėje adresu www.lgl.lt.
1. Tyrimo metodologija
1.1. Empirinio tyrimo metodas ir tyrimo laukas
Apklausoje dalyvauti buvo prašoma ne jaunesnių kaip 14-os metų ir ne vyresnių kaip 19-os metų respondentų. Tikimasi, kad respondentai(-ės) 2021-2022 metais lankė vidurinę ar profesinę mokyklą Lietuvoje ir priskiria bei identifikuoja save kaip lesbietę, gėjų, biseksualų, translytį, turi kitą lytinę tapatybę, kuri nėra cislytė.
Duomenų rinkimas vyko nuo 2022 m. spalio iki 2023 m. sausio mėn. Viso (kartu su nepilnai užpildytomis anketomis) apklausoje dalyvavo 2002 respondentai,
tačiau LGBT moksleivių padėties analizė buvo atliekama remiantis 641 pilnai užpildytomis anketomis.
Analizuojant anketinės apklausos rezultatus buvo atlikta aprašomųjų statistinių charakteristikų apžvalga siekiant susisteminti informaciją ir ją išreikšti grafinio vaizdavimo metodais.
1.2. Tyrimo anketos sudarymas ir platinimas
Apklausa buvo prieinama internetu LGL svetainėje, taip pat buvo platinama socialiniuose tinklapiuose „Facebook“ ir „Instagram“ pasitelkiant reklamą, kuri buvo rodoma tikslinei grupei.
Tyrimo anketą sudarė 84 klausimai, todėl anketos pildymas užtruko vidutiniškai 20-30 min. Rengiant anketą, klausimai buvo suskirstyti pagal informacijos blokus ir įtraukti klausimai apie neigiamus homofobinius, į lytinę tapatybę ar lyties raišką nukreiptus komentarus mokykloje. Taip pat buvo teiraujamasi apie saugumą ir priekabiavimą dėl skirtingų aspektų bei mokyklos įsitraukimą reaguojant į patyčių apraiškas. Apklausos dalyviai(-ės) galėjo įvardyti savo dabartinę būseną ir planus po mokyklos baigimo. Jie taip pat buvo paklausti apie savo išsilavinimą, požiūrį į mokyklą, įsitraukimą į skirtingas veiklas bei pagalbinių mokyklos resursų prieinamumą.
Rengiant anketą, tyrimo dalyviams(-ėms) buvo nurodyta, kad jų dalyvavimas apklausoje yra savanoriškas, todėl jie (jos) turi teisę praleisti bet kuriuos klausimus, kurie nėra aktualūs arba į kuriuos nenori atsakinėti. Taip pat buvo siekiama, kad tyrimo dalyviai(-ės) jaustųsi patogiai atsakydami į klausimus, todėl galėjo praleisti ar neatsakyti į klausimus, dėl kurių jaučiasi nepatogiai, nemaloniai ar nesaugiai. Galutinę tyrimo imtį sudarė iš viso 1588 respondentai nuo 14 iki 19 metų. Į dalį klausimų pasirinko atsakyti ne visi respondentai(-ės), todėl kai kuriuose klausimuose tyrimo dalyvių imtis yra 700-900 asmenų. Pilnai į visus klausimus atsakė 641 moksleivis.
Apklausoje dalyvavo 14-19 m. respondentai(-ės), iš kurių: didžiausią dalį sudarė 14-15 m. amžiaus – 40,6 proc., tuo tarpu amžiaus grupėje 16-17 m. – 36,1 proc., 18-19 m. – 23,3 proc. moksleiviai(-ės) (žr. 1 paveikslą). Bendras respondentų(čių) amžiaus vidurkis – 16,5 m. Pagal moksleivių amžių, atitinkamai didžioji dauguma, t.y. 58,1 proc. mokosi 8-10 klasėse (8 – 20,1 proc.; 9 – 19 proc.; 10 – 19 proc.) (žr. 1 lentelę, 1.1.).
Respondentų(-čių) amžius, procentai
Tyrimo dalyviai(-ės) mokosi skirtingo tipo mokyklose, tačiau didžioji dauguma (89 proc.) iš jų yra pasirinkę valstybines mokyklas, 4 proc. – privačias, 7 proc. –katalikiško pobūdžio mokyklas (žr. 2 lentelę, 2.1.).
2lentelė. Tyrimo dalyvių mokyklos charakteristikos
1 pav. Tyrime dalyvavusių respondentų(-čių) amžius
Respondentai(-ės) nurodė, kad 38,7 proc. save priskiria moteriškai lyčiai, 10,7 proc. – vyriškai, tuo tarpu 16,8 proc. nurodė, kad jiems (joms) priimtini kiti pasirinkimai, 26,9 proc. – nepasirinko tinkamo atsakymo varianto (žr. 1. lentelę, 1.4.).
Dalis respondentų(-čių) (34,6 proc.) save priskyrė biseksualiai (19,1 proc.) seksualinei orientacijai ir queer (15,5 proc.) tapatybei. 10,8 proc. moksleivių save apibrėžia lesbietėmis, 6,4 proc. – gėjais, tuo tarpu 8,3 proc. vis dar ieško savęs, 20,7 proc. – nepriskyrė savęs nei vienai iš seksualinių orientacijų (žr. 1. Lentelės, 1.5.).
1lentelė. Tyrimo dalyvių sociodemografinės charakteristikos
Moksleiviai(-ės), dalyvavę apklausoje, buvo iš visų 10 Lietuvos apskričių. 2.4. lentelėje pateikiamos dalyvių gyvenamosios vietos, o 2.1-2.3. lentelėse – mokyklų, kurias jie (jos) lanko, charakteristikos. Didžiąją dalį apklausos dalyvių sudaro miesto (76,3 proc.) gimnazijų (77,6 proc.) moksleiviai(-ės).
2. LGBT moksleivių patirčių mokykloje 2021-2022 metais analizė, empirinio tyrimo rezultatai
Šią apklausą sudaro klausimai apie LGBT bendruomenei save priskiriančių moksleivių patirtį mokykloje, t. y. ar joje jaučiasi saugūs(-ios), kokius potyrius mokykloje jiems (joms) teko patirti 2021-2022 metais. Klausimai buvo suskirstyti pagal konkrečias tematikas, atitinkamai formuojamos ir analizės dalys.
2.1. Mokyklos klimatas ir LGBT moksleivių patyrimai
2.1.1. Homofobiški ir seksistiniai komentarai mokykloje
Homofobiški ar seksistiniai komentarai mokykloje gali sukurti neigiamą, o dažnai ir priešišką aplinką. Kadangi tyrimo tikslas – įvertinti LGBT moksleivių padėtį Lietuvos mokyklose, respondentų(-čių) buvo klausiama, kaip dažnai jie (jos) girdi mokykloje neigiamus homofobiškus komentarus („gaidys“, „pydaras“ ir pan.). Siekiant išanalizuoti šį aspektą buvo klausiama ne tik apie girdimus komentarus, tačiau ir kas dažniausiai tokius komentarus vartoja bei kaip į juos reaguoja patys(-čios) LGBT moksleiviai(-vės) bei juos (jas) supantys aplinkiniai.
Empirinių duomenų analizė rodo, kad „labai dažnai“ arba „dažnai“ tokius komentarus girdi daugiau kaip pusė, t.y. 64 proc. dalyvavusių apklausoje.
Mokykloje girdimų homofobiškų komentarų (pvz., „gaidys“,„pydaras“ ir pan.) dažnumas, procentai
2 pav. Mokykloje girdimų homofobiškų komentarų (pavyzdžiui,, „gaidys“, „pydaras“ ir pan.) dažnumas, procentai
Aukščiau nurodytus ar kitus panašaus pobūdžio komentarus „dažnai“ arba „labai dažnai“ vartoja moksleiviai (atitinkamai 44,1 proc. ir 41,6 proc.). Svarbu pastebėti ir tai, kad apklausoje mokiniams(-ėms) taip pat buvo užduotas klausimas apie tai, kaip dažnai tokius priešiškai į LGBT moksleivius(-es) nukreiptus apibūdinimus vartoja mokyklos darbuotojai(-os). Neigiamus komentarus, nukreiptus į moksleivius, „labai dažnai“ ar „dažnai“ vartoja 11,4 proc. mokyklos darbuotojų, tuo tarpu didžioji dalis (t.y. 88,6 proc.) vartoja itin retai arba iš viso
nevartoja tokių komentarų. Bet kuriuo atveju, nors mokykloje vyrauja mažas procentas darbuotojų, vartojančių homofobiškus komentarus, moksleivių reakcija į juos gali būti itin neigiama, juo labiau, kad tarp pačių moksleivių tokios kalbos yra ganėtinai paplitusios ir dažnos.
Paklausus, ar girdint homofobiškus komentarus šalia būna mokytojas(-a) ar kitas(-a) mokyklos darbuotojas(-a), moksleiviai(-ės) nurodė, kad jie (jos) dalyvauja tik kai kuriais kartais ar niekada (81,2 proc.). Svarbu pastebėti, kad neigiamame kontekste vartojamas žodis „gėjus“, pavyzdžiui, „homikų klasė“ trikdo 49,5 proc. juos girdinčiųjų, ir tik 18,6 proc. respondentų(-čių) tokie komentarai visiškai netrikdo (žr. 3 pav.). Tikėtina, kad minėtų komentarų girdėjimas gali turėti neigiamą poveikį moksleivių psichologinei savijautai ir tiesioginės įtakos jų saugumui tiek mokykloje, tiek už jos ribų.
Neigiamame kontekste vartojamų žodžių „gėjus“, pvz. „homikų klasė“ poveikis moksleiviams(-ėms), procentai
3 pav. Neigiamame kontekste vartojamų žodžių „gėjus“, pavyzdžiui, „homikų klasė“ poveikis moksleiviams(-ėms), procentai
Tų, kurie buvo girdėję homofobiškus ar panašius neigiamus komentarus buvo pasiteirauta, kaip dažnai tokių situacijų metu šalia būna mokytojas(-a) ar kitas(-a) mokyklos darbuotojas(-a). Nors daugiau nei pusė (53,4 proc.) mokinių pažymėjo, kad kai kuriais atvejais, kai yra išsakomi homofobiški komentarai, mokytojai(-os) būna šalia, kiek daugiau nei pusė moksleivių t.y. 57,5 proc. pastebėjo, kad mokytojai niekada nesikiša ir nebando padėti ar kokiu nors būdu sureaguoti į išsakytus komentarus. Tik 2,5 proc. „visada“ ir 8,4 proc. „didžiąją dalį kartų“ mokytojų įsikišo į vykstančius procesus ir pabandė daryti pokyčius. Kiek didesnė dalis (11,6 proc.) pačių moksleivių sureaguoja bei įsikiša į vykstančias situacijas (žr. 4 pav.)
Mokyklos bendruomenės ir mokinių įsitraukimas girdint homofobiškus komentarus, procentai
4 pav. Mokyklos bendruomenės ir mokinių įsitraukimas girdint homofobiškus komentarus, procentai Atsižvelgiant į švietimo sistemos procesus, kurie skirti moksleivių ugdymui ir edukacijai, galima būtų tikėtis, kad mokytojai prisiims atsakomybę už mokykloje vartojamą homofobišką kalbą ir dažniau įsitrauks bei sustabdys tokias kalbas. Tačiau kaip rodo tyrimo rezultatai, šiek tiek dažniau tai padaro patys(-čios) moksleiviai(-ės). Didesnis mokytojų įsitraukimas galėtų būti svarbus rodiklis siekiant stabdyti įžeidžiančią kalbą ir ugdyti apink save esančius mokinius(-es), tačiau tikėtina, kad patiems(-čioms) mokytojams(-oms) trūksta informacijos apie tai, kas yra žeminanti kalba ir, kad tokius atvejus reikia spręsti pačioje mokykloje.
2.1.2. Neigiamos pastabos apie lyties raišką
Socialinės normos ir stereotipai visuomenėje primetamos tiek jauniems, tiek subrendusiems asmenims. Ypatingai akivaizdūs yra stereotipai, kurie susiję su lyties raiška, t.y. kas turi būti ar yra „vyriška“ ar „moteriška“. Išsakomi komentarai apie neatitikimą primetamoms lyčių normoms, dažnu atveju susiję su kritika ir priekabiavimu. Dažnu atveju neigiami komentarai gali peraugti ir į smurtinius veiksmus. Siekiant įvertinti, kokios norminės nuostatos yra dažnos mokykloje, respondentų(-čių) buvo klausiama, kaip dažnai jie (jos) girdi komentarus apie tai, kad nesielgia pakankamai „vyriškai“ ar „ moteriškai“.
Mokykloje girdimų homofobiškų ar lyčių normas primetančių komentarų dažnumas, procentai
5 pav. Mokykloje girdimų homofobiškų ar lyčių normas primetančių komentarų dažnumas, procentai
Neigiami komentarai moksleivių atžvilgiu tiek apie lytinę raišką, tiek apie lytinę orientaciją atspindimi 5 paveiksle. Moksleivių tarpe dažnesni (33,4 proc.) yra homofobiški ir seksistiniai komentarai apie tai, kad moksleivių elgesys nėra pakankamai „vyriškas“ (21,3 proc.).
Svarbu pastebėti, kad neigiamus komentarus vartoja 65,1 proc. mokinių ir net 56,4 proc. tokius komentarus „labai dažnai“, „dažnai“ ar „kartais“ vartoja mokytojai(-os) ir kiti(-os) mokyklos darbuotojai(-os). Be to, 13,6 proc. LGBT mokinių nurodė, kad tokio pobūdžio pastabas iš mokytojų ir kitų mokyklos darbuotojų tenka išgirsti labai dažnai (žr. 3 lentelę).
3lentelė. Neigiamų komentarų mokykloje vartojimo tarp mokinių ir mokyklos mokytojų ar kitų darbuotojų, dažnumas
Kaip ir homofobiškų komentarų atveju, 65,9 proc. mokyklos bendruomenės narių ir mokytojų yra linkę nesikišti ir nieko nedaryti kai girdi išsakomus neigiamus komentarus. Tuo tarpu daugiau nei pusė, t.y. 54,7 proc. mokinių
„visada“, „dažnai“ ar „kartais“ sureagavo ir bandė sustabdyti neigiamus komentarus, nukreiptus į LGBT mokinius(-es). Svarbu pastebėti, kad vis tik, kiek daugiau nei trečdalis mokytojų (34,1 proc.) pabandė įsitraukti į situaciją ir ją koreguoti (žr. 6 pav.).
Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. didžioji dirbančių mokytojų dalis buvo vyresnio amžiaus: daugiausia yra 50–59 metų mokytojų (10,6 tūkst.), 60–64 metų – 4,8 tūkst., 65 metų ir vyresnių – 1,2 tūkst., o pedagogų iki 25 metų – tik 253. Vidutinis mokytojo amžius – 50,5 metų (https://osp.stat.gov.lt). Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad vyresnės (50 m. ir vyresni) kartos atstovai(-ės) labiau pritaria visuomenėje vyraujančioms normoms ir stereotipams apie lytinę raišką ar koks elgesys yra priskiriamas labiau „moteriškam“ ar „vyriškam“. Tačiau būtina atlikti papildomus tyrimus, kad būtų galima įvertinti, ar mokytojų įsitraukimas ir reakcija į stereotipinius komentarus priklauso nuo jų amžiaus ir norminių įsitikinimų.
Mokyklos bendruomenės ir mokinių įsitraukimas girdint lyties raišką vertinančius komentarus, procentai
6 pav. Mokyklos bendruomenės ir mokinių įsitraukimas girdint lyties raišką vertinančius komentarus, procentai
2.1.3. Kitų neigiamų komentarų vartojimas mokyklos bendruomenėje
Be lyties raišką ar orientaciją pabrėžiančių neigiamų komentarų, mokyklos bendruomenėje dažnai yra girdimi ir kitokio pobūdžio neigiami komentarai, kurie yra nukreipti į skirtingą kūno sudėjimą (pavyzdžiui, „storas(-a)“), gebėjimus (pavyzdžiui, „durnius(-a)“, „idiotas(-ė)“ ir pan.). Taip pat girdimi ir seksistiniai komentarai (pavyzdžiui, „kalė“, „prostitutė“ ir pan.). Visi šie ir kiti panašūs neigiami komentarai taip pat gali turėti neigiamos įtakos mokyklos klimato kūrimui ir mokinių psichologinei būklei. Apklausos metu moksleiviai(-ės) išskyrė, kad daugiausiai komentarų išgirsta apie menkus gebėjimus (77,1 proc.)1. Tuo tarpu seksistiniai komentarai2 girdimi 65,8 proc. moksleivių, apie kūno svorį –53,9 proc.
Neigiamų seksistinių komentarų bei komentarų apie kūno sudėjimą ir gebėjimus girdėjimo dažnumas, procentai
2.2.1. Mokyklos aplinka ir saugumas
Siekiant išsiaiškinti, kiek (ne)saugiai vaikai jaučiasi mokyklos aplinkoje, tyrimo dalyvių buvo klausiama dėl kokių priežasčių jie (jos) savo mokykloje jautėsi nesaugiai pastarąjį mėnesį. Atsakymo variantuose respondentai(-ės) galėjo pasirinkti (daugiau nei vieną) sau tinkantį(-čius) variantus, kodėl moksleiviai(ės) patyrė įtampą: dėl asmeninių savybių, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties raiškos (t. y. kiek tradiciškai „vyriški“ ar „moteriški“ jie (jos) atrodė arba elgėsi), sudėjimo ar svorio, akademinių gebėjimų, negalios, šeimos pajamų, pilietybės, socialinio statuso, ar kt. priežasčių. 8 paveiksle matome, kad saugūs(-ios) mokykloje jautėsi vos 15,6 proc. apklaustųjų, tuo tarpu dažniausiai, t.y. daugiau nei pusė (59,4 proc.) moksleivių mokykloje jautėsi nesaugūs(-ios) dėl savo seksualinės orientacijos ir lyties raiškos (43,0 proc.). Taip pat stebima, kad 43,9 proc. moksleivių per pastaruosius metus jautėsi nesaugūs dėl savo kūno apimčių ar svorio, o kiek daugiau nei trečdalis (36,4 proc.) – dėl savo akademinių sugebėjimų mokykloje.
Mokinių, kurie mokykloje jaučiasi nesaugūs dėl faktinių ar įsivaizduojamų asmeninių savybių, procentai
7 pav. Neigiamų seksistinių komentarų bei komentarų apie kūno sudėjimą ir gebėjimus girdėjimo dažnumas, procentai
2.2. Klimatas mokykloje
Mokykloje moksleiviams(-ėms) turėtų būti saugu, kadangi tai yra vieta, skirta ugdymo, asmenybės formavimo ir edukacijos procesams. Tačiau stebima, kad dažnu atveju mokykla tampa vieta, kurioje iškyla įvairių konfliktų ar neigiamų patyrimų, kuomet jaunimas jaučiasi nesaugus dėl įvairių priežasčių.
1 Sudedami vertinimai pasirinkusių variantus „labai dažnai“ ir „dažnai“.
2 Sudedami vertinimai pasirinkusių variantus „labai dažnai“ ir „dažnai“.
8 pav. Mokinių, kurie mokykloje jaučiasi nesaugūs dėl faktinių ar įsivaizduojamų asmeninių savybių, procentai
Neturėdami įgūdžių pasipriešinti ar kovoti su kitų moksleivių neigiamais komentarais kartais jaunuoliai(-ės) nusprendžia neiti į mokyklą. Tokių, kurie(ios) rinkosi neiti ar nelankyti mokyklos dėl nesaugumo jausmo joje ar pakeliui į ar iš jos yra 6,4 proc. Didžioji dalis apklaustųjų moksleivių, t.y. 68,7 proc. visgi nesirenka praleisti pamokų dėl nesaugumo jausmo. Bet kuriuo atveju, net ir nedidelis nesaugumo ar nepatogumo jausmas mokykloje gali neigiamai paveikti mokinių gebėjimą sėkmingai mokytis, ypač jei dėl to jie praleidžia pamokas. Paklausus apie pravaikštas, tie, kurie renkasi nelankyti mokyklos (8,1 proc.) nurodė, kad per pastarąjį mėnesį bent vieną dieną nėjo į mokyklą, o 10,3 proc. – praleido keturias ir daugiau dienų (žr. 9 pav.).
Pasirinkimo nelankyti mokyklos dėl nesaugumo joje ar pakeliui iš jos dažnumas, procentai
9 pav. Pasirinkimo nelankyti mokyklos dėl nesaugumo joje ar pakeliui iš jos dažnumas, procentai
Priešiškas klimatas mokykloje gali turėti įtakos mokinių gebėjimams visapusiškai įsitraukti ir dalyvauti mokyklos bendruomenėje. Jei mokiniai(-ės) jaučiasi saugiai, jiems (joms) bet kurioje mokyklos erdvėje gali būti patogu. Kai moksleiviai(-ės) mokykloje jaučiasi nesaugūs, jie visgi gali nuspręsti neiti į mokyklą. Tuo tarpu tie, kurie jaučia priešišką mokyklos klimatą, tačiau nusprendžia eiti į mokyklą, gali vengti tam tikrų erdvių. Mokyklose yra vietų, kurios kelia papildomą jaudulį ar baimę dėl besirenkančių neigiamus komentarus išsakančių moksleivių, todėl šias vietas moksleiviai stengiasi aplenkti. Tyrimo metu buvo klausiama „Ar vengiate kurių nors iš žemiau išvardintų vietų mokykloje, nes jose jaučiatės nepatogiai ar nesaugiai? (Pažymėkite visus Jums tinkančius atsakymus)“.
Vietos, kurių mokiniai vengia mokykloje, nes jaučiasi nepatogiai ar nesaugiai
10 pav. Vietos, kurių mokiniai vengia mokykloje, nes jaučiasi nepatogiai ar nesaugiai, procentai
10 paveiksle matoma, kad trečdalis mokinių (37,5 proc.) dažniausiai vengė persirengimo kambarių, tualeto (34,6 proc.) bei mokyklos sporto salės ar stadiono (25,7 proc.). Beveik penktadalis moksleivių vengia valgyklos (19,7 proc.). Tuo tarpu net ir tokios vietos, kur dažnai prasilenkia moksleiviai(-ės) ir mokytojai(-os), t.y. koridoriai ar laiptinės, kas dešimto(-os) moksleivio(-ės) (14,0 proc.) yra vengtinos dėl nesaugumo ar nepatogumo jausmo. Tačiau pastebėtina, kad visgi kiek daugiau nei trečdalis moksleivių, t.y. 34,6 proc. mokykloje jaučiasi saugiai ir komfortiškai.
Mokyklos funkcijų ir veiklos vengimo dažnumas, procentai
11 pav. Mokyklos funkcijų ir veiklos vengimo dažnumas, procentai
Kaip jau buvo minima, nesaugumas ar baimė gali neigiamai paveikti mokinių psichologinę būseną, o tuo pačiu savivertę ar gebėjimą įsitraukti į konkrečias socialines veiklas. Tai taip pat gali papildomai apriboti ir sumažinti moksleivių komunikaciją antriniame socialiniame tinkle. Paklausus kaip dažnai mokiniai vengia mokyklos renginių ar užklasinių veiklų, tyrimo dalyviai(-ės) nurodė, kad trečdalis, t.y. 32,9 proc. moksleivių vengia mokyklos renginių, tokių kaip šokiai, susirinkimai bei 24,8 proc – užklasinių užsiėmimų ar veiklų. Tyrimo rezultatai rodo, kad net ir tradiciniai ar laisvalaikio užsiėmimai LGBT bendruomenei mokykloje gali būti nesaugūs dėl išsakomų neigiamų komentarų ar kritikos.
2.3. Žodinis ir fizinis priekabiavimas
mokykloje
Neigiami komentarai gali turėti neigiamos įtakos mokinių išgyvenimams ir patyrimams mokykloje, tačiau taip pat neigiamos pasekmės gali kilti dėl priekabiavimo ar fizinio užpuolimo. Siekiant identifikuoti tokius atvejus, moksleivių buvo klausiama, kaip dažnai per pastaruosius mokslo metus mokykloje jie patyrė žodinį priekabiavimą (pavyzdžiui, pravardžiavimą, garsinimus ir pan.), fizinį priekabiavimą (pavyzdžiui, pastūmimą ir pan.) ar net fizinį smurtą (pavyzdžiui, sudavimą, įspyrimą, sužeidimą ir pan.), seksualinį priekabiavimą (pavyzdžiui, nepriimtiną kūno lietimą ir pan.) dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties raiškos.
2.3.1. Žodinis priekabiavimas
Apklausoje dalyvavusių moksleivių buvo klausiama, kaip dažnai per pastaruosius
metus prie jų buvo priekabiaujama žodžiu (pavyzdžiui, buvo pravardžiuojami ar grasinama) dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties raiškos. 18,9 proc. mokinių mokykloje dažniausiai 3 patyrė žodinį priekabiavimą dėl savo lyties raiškos. Kas dešimtas(-a) mokinys(-ė) (15,5%) patyrė priekabiavimą dėl seksualinės orientacijos (žr. 12 pav.).
Žodinio priekabiavimo mokykloje dažnumas, procentai
12 pav. Žodinio priekabiavimo mokykloje dažnumas, procentai
2.3.2. Fizinis priekabiavimas
Taip pat moksleivių buvo klausiama, kaip dažnai mokykloje per pastaruosius mokslo metus jie patyrė fizinį priekabiavimą (pavyzdžiui, buvo pastumti ar pan.) dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar lyties raiškos. Iš pateiktų duomenų matoma, kad fizinį smurtą patyrė mažiau respondentų nei žodinį priekabiavimą (žr. 13 pav.). Nepaisant to 22,4 proc. mokinių patyrė fizinį priekabiavimą: prie 7,2 proc. moksleivių buvo fiziškai priekabiaujama dėl lytinės tapatybės; prie 5,3 proc. moksleivių – dėl seksualinės orientacijos; prie 5,2 proc. moksleivių – dėl lyties raiškos.
3 Sudedami vertinimai pasirinkusių variantus „labai dažnai“ ir „dažnai“.
Fizinio priekabiavimo mokykloje dažnumas, procentai
2.4.
Kitų rūšių
priekabiavimas ir neigiamų įvykių patirtys
Mokykloje mokiniai patiria ir kitokio pobūdžio neigiamus komentarus, apkalbas, juos (jas) persekioja ar ignoruoja. Apklausos metu, respondentų(-čių) buvo klausiama, kaip dažnai jie (jos) per pastaruosius metus jautė, kad kiti mokiniai mokykloje tyčia jų vengė ar neleido įsitraukti į skirtingas veiklas, skleidė apkalbas arba melagingą informaciją, tyčia gadino asmeninius daiktus ar net pavogė juos. Svarbu pastebėti, kad visos šios nurodytos patirtys yra susiję su seksualine orientacija, lytine tapatybe ar lyties raiška.
Apkalbos. Gandų skleidimas ar kitos informacijos, neatitinkančios realybės platinimas, dažnai gali pakenkti bendraamžių santykiams, o tuo pačiu neigiamai paveikti psichologinę būklę tų vaikų, prieš kuriuos nukreipti neigiami žodžiai. Dėl šios priežasties vaikų buvo klausiama, ar apie juos buvo skleidžiamos apkalbos ar melas. Kaip pavaizduota 15 paveiksle, 64,3 proc. mokinių patiria piktas apkalbas ar kovoja su melaginga informacija apie juos, o 20,3 proc. nurodė, kad tai patiria „labai dažnai“ arba „dažnai“.
4 Apibendrinant duomenis pasirinkimo variantai „labai dažnai“ ir „dažnai“ buvo apjungti ir pateikiami vienoje skalėje.
Kitų rūšių priekabiavimas ir neigiamų įvykių patirtys, procentai
15 pav. Kitų rūšių priekabiavimas ir neigiamų įvykių patirtys, procentai
Ignoravimas. Tyčinis vengimas yra dažniausia pasyvios priespaudos forma. Net 73,9 proc. moksleivių per pastaruosius mokslo metus jautė, kad kiti(-os) mokiniai(-ės) tyčia jų vengia ar neleidžia įsitraukti į bendras veiklas. Beveik trečdalis moksleivių, t.y. 27,6 proc. tai jaučia „dažnai“ ar net „labai dažnai“.
Nuosavybės gadinimas, vagystė. Tyčinis daiktų gadinimas ar asmeninių daiktų vagystė yra taip pat dažnas elgesys mokykloje, kuris kuria neigiamą klimatą tarp bendraamžių. 27 proc. moksleivių teigia, kad tai patyrė, o 4,4 proc. tai patiria „labai dažnai“ ar „dažnai“.
Priekabiavimas ir ignoravimas internetu. Vis labiau plečiantis komunikacinėms galimybėms, užgauliojimas ar pasityčiojimas plinta elektroninėmis priemonėmis. Ši priespaudos forma tyrime buvo pavadinta kaip elektroninis priekabiavimas arba patyčios elektroninėje erdvėje, internete, t.y. elektroninių priemonių, tokių kaip mobilusis telefonas ar interneto ryšys, naudojimas siekiant pažeminti, pagrasinti ar pakenkti kitiems. Pastaraisiais metais, visuomenėje tokio pobūdžio priekabiavimui buvo skiriamas nemažas dėmesys, kadangi stebima vis didesnės visuomenės (tame tarpe ir mokinių) dalies išaugusi prieiga prie interneto, mobiliųjų telefonų ir kitų elektroninių komunikacijos formų. Apklausos dalyviai nurodė, kad trečdaliui (33,4 proc.) mokinių tenka patirti patyčias elektroninėje erdvėje (pavyzdžiui, SMS, el. paštu, „Instagram“, „Twitter“, „Tumblr“ ar „Facebook“), tuo tarpu 4,6 proc. mokinių tai patiria dažnai ar netgi labai dažnai (2,4%) (žr. 15 pav.).
2.5. Informavimas apie priekabiavimą ir užpuolimą mokykloje
Kaip matome iš duomenų, priekabiavimas, užgauliojimas ar neigiami komentarai yra neretas reiškinys mokykloje. Įvykus tokiam incidentui, ne visi mokiniai apie tai praneša iš karto. Nepranešimo priežasčių gali būti ne viena –nuo baimės, kad nesupras, iki baimės, kad informavimas dar labiau pablogins situaciją. Taip pat, moksleiviai(-ės) gali baimintis, kad patys(-čios) bus apkaltinti(os) ar jų patyrimai nebus vertinami rimtai. Atliekant apklausą, mokinių buvo paklausta, kaip dažnai apie mokykloje patirtą priekabiavimą ar smurtą jie (jos) praneša mokytojams(-oms), direktoriui(-ei) ar kitiems(-oms) mokyklos darbuotojams(-oms). Tyrimo duomenys rodo, kad 20 proc. moksleivių kada nors pranešė apie priekabiavimo ar užpuolimo incidentus darbuotojams(-oms), tačiau kiek daugiau nei trečdalis moksleivių, t.y. 32,8 proc. apie tai nutyli (žr. 16 pav.).
Mokyklos bendruomenės informavimas apie priekabiavimo ar smurto atvejus mokykloje, procentai
16 pav. Mokyklos bendruomenės informavimas apie priekabiavimo ar smurto atvejus mokykloje, procentai
Mažiau nei vienas procentas (0,7 proc.) moksleivių nurodė, kad mokyklos reakcija sprendžiant panašias problemas, kai pastarąjį kartą apie jas buvo pranešta, buvo efektyvi. Paklausus, ką mokyklos darbuotojai(-os) darė, kai sužinojo apie smurtinius atvejus mokykloje, moksleivių nuomonės buvo gan įvairios (žr. 4 lentelę).
4lentelė. Mokyklos darbuotojų veiksmai moksleiviams pranešus apie patirtą priekabiavimą ar smurtą
Įvertinus tai, kad moksleivių šeimos nariai yra atsakingi už vaiko būseną ir elgesį, o taip pat turi teisę atstovauti vaiko interesams mokykloje, moksleivių buvo paklausta, kaip dažnai apie patirtą priekabiavimą ar smurtą jie (jos) pasakojo šeimos nariams. Įvertinus duomenis stebima, kad tik 10 proc. jaunų žmonių kada nors informavo savo šeimos narius apie netinkamą elgesį jų atžvilgiu. Paklausus, kaip dažnai šeimos nariai kalbėjosi su mokyklos darbuotojais(-omis), mokytojais(-omis), direktorium(-e) apie mokykloje patiriamą priekabiavimą ar smurtą, 5,67 proc. moksleivių nurodė, kad šeimos nariai informavo mokyklą apie situaciją ir (ar) aptarė tai su mokyklos darbuotojais(-omis) (žr. 17 pav.).
Šeimos narių informavimo apie problemas mokykloje ir mokyklos bendruomenės informavimo dažnumas, procentai
17 pav. Šeimos narių informavimo apie problemas mokykloje ir mokyklos bendruomenėje dažnumas, procentai
2.6. Mokykloje teikiamų išteklių ir paramos prieinamumas
2.6.1. Mokyklos taisyklės, susijusios su moksleivių seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties raiškos priėmimu
Vertinant priekabiavimo atvejus mokyklose, itin svarbu įvertinti ir mokyklos bendruomenės taisykles, vertybinę politiką. Paklausus moksleivių apie tai, ar jie (jos) žino, kokias apibrėžtas taisykles dėl patyčių, priekabiavimo ir smurto turi mokykla, daugiau nei pusė (64,7 proc.) moksleivių nurodė, kad tokios taisyklės mokykloje yra. Tačiau pasiteiravus, ar taisyklėse minima seksualinė orientacija, lytinė tapatybė ar lyties raiška, atitinkamai 52,9 proc. ir 53,7 proc. teigia, kad taisyklėse tai nėra minima (žr. 18 pav.). 6,2 proc. mokinių nurodė, kad taisyklėse šie aspektai yra minimi.
Mokyklos taisyklių, kuriose apibrėžtas smurtas ir patyčios mokykloje dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties raiškos, procentai
18 pav. Mokyklos taisyklių, kuriose apibrėžtas smurtas ir patyčios mokykloje dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties raiškos, procentai
2.6.2. Mokymo turinys ir mokymo programų ištekliai
LGBT kultūros pažinimas turėtų būti kiekvienos mokymo programos dalis, o mokymo turinys turėtų apimti informaciją, susijusią su lytiškumo ugdymu. Žinios ir informacija apie LGBT bendruomenę, istorinį pagrindą, ar teigiamus visuomenės pavyzdžius gali sustiprinti moksleivių bendruomenę ir pakelti bendrą mokinių išsilavinimo lygį. Moksleivių apklausos metu buvo klausiama, ar pastaraisiais mokslo metais jiems (joms) dėstomuose dalykuose buvo pateikiama informacija apie lesbietes, gėjus, biseksualius ar translyčius asmenis. 81,3 proc. moksleivių nurodė, kad tokia informacija nebuvo pateikiama jokiu formatu.
Moksleivių paprašius nurodyti pamokas, per kurias pateikiama pozityvi informacija apie LGBT asmenis, jie (jos) nurodė, kad dažniausiai (16,8 proc.) teigiamai buvo kalbama dorinio ugdymo pamokose. Tuo tarpu mažiausiai apie tai užsimenama kultūrinio ugdymo pamokų metu, t.y. muzikos ir dailės pamokose (6,8 proc.) (žr. 19 pav.). Svarbu pastebėti ir tai, kad 42,6 proc. moksleivių pastebėjo, kad paskutiniais metais pamokose buvo girdima daugiau neigiamų dalykų apie LGBT asmenis, jų istoriją ir pan. renginius ar temas.
Pamokos, kurių metu buvo pateikiama pozityvi informacija apie LGBT asmenis, procentai
19 pav. Pamokos, kurių metu buvo pateikiama pozityvi informacija apie LGBT asmenis, procentai 2.6.3. Mokykloje teikiama parama ir jos prieinamumas
Be to, kad pamokų metu būtų pateikiama informacija ir būtų kalbama apie LGBT bendruomenės istoriją, iššūkius ir pan., dar vienas iš reikšmingų resursų, galintis sumažinti LGBT moksleivių atskirtį yra mokyklos bendruomenė ir personalas. Būtent jie (jos) turėtų dalyvauti ir prisidėti kuriant LGBT svarbius aspektus, įtraukias mokyklos taisykles ar mokymo programas. Mokyklos bendruomenės kalbėjimas apie patyčias, priekabiavimą ar smurto politiką leistų sukurti pozityvesnę aplinką LGBT mokiniams. Palaikantis mokyklos bendruomenės narių įsitraukimas gali turėti teigiamą poveikį mokinių ugdymo(si) galimybėms ir padidinti jų motyvaciją tiek mokytis, tiek dalyvauti kitose mokyklos veiklose.
Tyrimo metu moksleivių buvo klausiama, kiek mokykloje yra mokytojų ir kitų mokyklos darbuotojų, kurie palaiko LGBT bendruomenės mokinius. Iš pateikto 20 paveikslo matome, kad 66,4 proc. mokinių teigia, kad palaikančių mokytojų mokykloje yra 2 ir daugiau. Tuo tarpu 15,8 proc. mokinių tokių mokytojų nepastebi.
Mokytojų ir mokyklos darbuotojų, palaikančių LGBT mokinius, procentai
20 pav. Mokytojų ir mokyklos darbuotojų, mokykloje palaikančių LGBT mokinius, procentai
Atsižvelgiant į anksčiau pateiktą informaciją tikėtina, kad LGBT mokiniai gali jaustis nesaugūs mokykloje dėl per mažo personalo palaikymo. Svarbu įvertinti ir tai, koks palaikančio personalo skaičius galėtų mokykloje teigiamai paveikti LGBT moksleivių dalyvavimą, padidintų jų saugumą ir pagerintų bendrą mokyklos klimatą.
Siekiant identifikuoti į ką konkrečiai LGBT moksleiviai kreipiasi pagalbos, apklausos metu moksleivių buvo paklausta, kaip dažnai jie (jos) bendrauja LGBT temomis su konkrečiais mokyklos bendruomenės atstovais(-ėmis). Moksleiviai(ės) nurodė, kad beveik niekada nekalba LGBT temomis su direktoriumi(-e) ir mokyklos budėtoju(-a), tačiau yra labiau linkę apie tai pakalbėti su mokytoju(-a) (16,9 proc.) ir mokyklos psichologu(-e) ar socialiniu darbuotoju(-a) (9,4 proc.) (žr. 5 lentelę).
5lentelė. Moksleivių kalbėjimo su mokyklos bendruomenės nariais(-ėmis)
LGBT temomis dažnumas, procentai
2.7. LGBT moksleivių
išsilavinimo siekiai
Lietuvos švietimo sistema ir kiti teisės aktai numato, kad visi(-os) mokiniai(-ės) turi teisę į saugų ir užtikrintą išsilavinimą. Taigi, kiekvienas(-a) moksleivis(-ė) nusipelno erdvės, kurioje turėtų galimybę laisvai ir saugiai siekti išsilavinimo. Tačiau mokykla kartais gali tapti vieta, kurios mokiniais vengia, nes čia jaučiasi užgauliojami ir nesaugūs. Tikėtina, kad tai gali turėti įtakos ir mokinių akademiniams pasiekimams ir sumažinti ateities siekius, pabloginti psichologinę mokinių būseną. Moksleiviai(-ės), kurie(-ios) nesijaučia pakankamai saugiai mokykloje gali nuspręsti baigti mokslus anksčiau, nei numatyta įstatymais. Apklausos metu, moksleivių buvo prašoma nurodyti savo mokymosi pasiekimų vidurkį. Analizuojant tyrimo duomenis įvertinta, kad daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių, t.y. 60,2 proc. moksleivių turi 8 balų ir didesnį vidurkį, tuo tarpu neigiamus įvertinimus turi tik 1,5 proc. moksleivių (žr. 21 pav.).
Moksleivių pažymių vidurkis pastaraisiais mokslo metais, procentai
21 pav. Moksleivių pažymių vidurkis pastaraisiais mokslo metais, procentai
Tikėtina, kad geras mokymosi vidurkis susijęs su ateities planais toliau tęsti mokslus, kadangi 92,9 proc. moksleivių nurodė, kad nori užbaigti mokslus mokykloje ir stoti į kitas ugdymo institucijas. Kaip parodyta 22 paveiksle, 45,1 proc. planuoja Lietuvoje įgyti bakalauro laipsnį arba aukštesnį. Tuo tarpu 26,3 proc. planuoja išvykti mokytis į užsienį. Daugiau nei dešimtadalis (14,1 proc.) moksleivių dar nėra apsisprendę dėl savo ateities planų.
Kokį išsilavinimą moksleiviai planuoja įgyti ateityje, procentai
22 pav. Kokį išsilavinimą moksleiviai planuoja įgyti ateityje, procentai
Kaip (ne)jaukiai moksleiviai jaustųsi pamoku metu kalbėdami LGBT temomis, procentai
Savijauta mokykloje pastaraisiais mokslo metais, procentai
23 pav. Kaip (ne)jaukiai moksleiviai jaustųsi pamokų metu keldami klausimus LGBT temomis, procentai
2.8. Subjektyvūs moksleivių pojūčiai ir psichologinė būklė
Įvertinus tai, kad dalis mokyklos bendruomenės nėra pasirengusi kalbėti kalbėti LGBT tema, o keliami klausimai yra nepatogūs tiek patiems(-čioms) moksleiviams(-ėms), tiek mokyklos bendruomenės nariams(-ėms), tyrimo metu moksleivių buvo teiraujamasi, kaip jie (jos) jaustųsi pamokų metu keldami klausimus LGBT tema. 23 paveiksle nurodyta, kad daugiau nei pusė, t.y. 67,9 proc. moksleivių jaustųsi nejaukiai kalbėdami ir diskutuodami apie tai ir tik 9,8 proc. gali jaustis itin jaukiai.
Moksleivių paprašius pažymėti, kokia apimtimi jie sutinka su keletu teiginių apie jų savijautą mokykloje, pastebėta, kad dalis teiginių buvo susiję su teigiamais pojūčiais mokykloje, tuo tarpu kita dalis – su neigiama patirtimi. Dalis moksleivių jaučiasi 5 mokyklos bendruomenės dalimi (42,1 proc.), lengvai susiranda draugų(ių) (36,6 proc.), yra patenkinti savo mokykla (35,5 proc.) bei jaučiasi mėgstami(os) kitų mokinių (35,8 proc.). Tuo tarpu neigiamus jausmus dažniausiai patiria mokiniai, kurie jaučiasi vieniši (-os) (42,7 proc.) ar ne savo vietoje (40,4 proc.). Nors iš analizės nėra įmanoma nuspręsti, ar tuos pačius (tiek neigiamus, tiek teigiamus) jausmus jaučia tie (tos) patys(-čios) moksleiviai(-ės), akivaizdu, kad mokinių savijauta yra ambivalentiška ir kintanti (žr. 24 pav.).
24 pav. Savijauta mokykloje pastaraisiais mokslo metais, procentai
67,1 proc. moksleivių pastarosiomis, tyrimo atlikimo savaitėmis mokykloje retai jautė, kad yra tokie pat šaunūs(-ios), kaip ir kiti moksleiviai(-ės), tačiau 68,3 proc. taip pat retai jautė, kad žmonės yra nedraugiški. Pusė moksleivių (50,8 proc.) nurodė, kad beveik nuolat jaučia, kad viskas, ką jie (jos) daro reikalauja papildomų pastangų. Trečdalis, t.y. 38,2 proc. jautė, kad buvo sunku sutelkti dėmesį į tai, ką daro. Tačiau svarbu pastebėti ir tai, kad trečdalis (36,3 proc.) moksleivių beveik nuolat (5-7 dienas) mokykloje jautėsi laimingi(-os), o beveik trečdalis (26,8 proc.) gebėjo viltingai žvelgti į ateitį ir mėgautis gyvenimu (26,8 proc.).
5 Atsakymo variantai „visiškai sutinku“ ir „sutinku“.
Mokinių savijauta ir elgesys mokykloje, procentai
Tikėtina, kad neigiamai savijautai mokykloje įtakos turi tai, kaip moksleiviai(-ės) patys(-čios) save vertina. Šiuo tikslu apklausos metu buvo užduotas klausimas: Žemiau pateiktas sąrašas teiginių, apibūdinančių, ką galite manyti apie save.
Perskaitykite teiginius ir nurodykite, kokia apimtimi sutinkate ar nesutinkate su kiekvienu iš jų. Šie teiginiai yra apie jūsų bendrą savijautą tarp bendraamžių. Jūsų atsakymai nebus vertinami kaip teisingi ar neteisingi. Pateikiami teiginiai atspindėjo tiek neigiamus, tiek teigiamus požiūrio į save aspektus. Analizuojant duomenis buvo įvertinta, kad su teigiamais savęs vertinimo teiginiais („sutinku“ arba „visiškai sutinku“) sutiko mažesnė dalis moksleivių. Vertinant teigiamus savęs vertinimo kriterijus 58,2 proc. moksleivių nurodė, kad jaučia turintys pakankamai gerų savybių, 53,2 proc. nurodė galintys daryti daugelį dalykų taip pat gerai, kaip kiti žmonės. Tuo tarpu žvelgiant į neigiamus aspektus, net 78,9 proc. moksleivių nurodė, kad norėtų turėti daugiau savigarbos. 76,5 proc. kartais galvoja, kad yra niekam tikęs(-usi) (žr. 26 ir 27 pav.). Pateikti duomenys rodo, kad mokinių jausmai nepastovūs ir jaučiami intensyvūs tiek teigiami, tiek neigiami jausmai. Tačiau iš tyrimo duomenų nėra galimybės nustatyti ir įvertinti, kiek šių jausmų pasireiškimas yra susijęs su paauglystės laikotarpiu ir kiek su savęs priskyrimu ir identifikavimusi su LGBT bendruomene ir iš to kylančiais jausmais.
Prie reikšmingų veiksnių, galinčių turėti įtakos moksleivių savęs vertinimui ir saugumo pojūčiui mokykloje, yra LGBT bendruomenės matomumas. 3,7 proc. moksleivių nurodė, kad kitų LGBT atstovų mokykloje nėra, tačiau daugiau nei pusė visų apklaustųjų, t.y. 67,2 proc. nurodė, kad yra daugiau nei 6 moksleiviai (žr. 28 pav.). Nors apklausoje nebuvo teiraujamasi, ar dalyviai bendrauja tarpusavyje ir palaiko vienas(-a) kitą, tačiau tikėtina, kad savitarpio pagalbos grupės ar tarpusavio palaikymas galėtų prisidėti prie pozityvios aplinkos kūrimo mokykloje ir sukurtų pozityvesnį LGBT moksleivių savęs vertinimą.
LGBT moksleivių skaičius mokykloje, procentai
28 pav. LGBT moksleivių skaičius mokykloje, procentai
2.9. LGBT moksleivių padėties Lietuvos mokyklose pokytis: 2017 m. ir 2022 m. atliktų apklausų duomenų palyginimas
2017 m. LGL atliko išsamią LGBT moksleivių apklausą Lietuvoje, kurioje dalyvavo 644 14 – 18 metų amžiaus LGBT moksleiviai. Tyrimo metu buvo analizuojamos moksleivių patirtys, susijusios su patyčiomis ar homofobiška kalba mokykloje.
Lyginant 2017 ir 2022 metais atliktų apklausų rezultatus (žr. 29 pav.) galima pastebėti, kad 2022 m. mokinių nesaugumo pojūtis dėl seksualinės orientacijos mokykloje išaugo 11,4 procentiniais punktais. Taigi, sumažėjo ir bendras saugumo pojūtis mokykloje (nuo 17,7 proc. 2017 m. iki 15,6 proc. 2022 m.). Visi kiti duomenų aspektai taip pat rodo, kad nesaugumas mokykloje auga (išskyrus dėl šeimos turtinės ir ekonominės padėties). Skirtingais metais atlikti tyrimai rodo, kad moksleiviai mokyklose jaučiasi nesaugiai, kadangi dažnai girdi neigiamus komentarus, patiria patyčias ar net fizinius veiksmus dėl savo seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės ar lytinės raiškos. Apibendrinant galima teigti, kad LGBT moksleivių padėtis Lietuvos mokyklose per pastaruosius penkerius metus nepagerėjo ir skirtingo amžiaus moksleiviai dorojasi su panašiomis situacijomis patys, be mokyklos bendruomenės įsikišimo.
Mokinių, kurie mokykloje jaučiasi nesaugūs dėl faktinių ar įsivaizduojamų asmeninių savybių, procentai. 2017 ir 2022 m. atliktų apklausų palyginimas
Mokytojų ir mokyklos darbuotojų, mokykloje palaikančių LGBT mokinius procentai. 2017 ir 2022 m. atliktų apklausų palyginimas
29 pav. Mokinių, kurie mokykloje jaučiasi nesaugūs dėl faktinių ar įsivaizduojamų asmeninių savybių, procentai. 2017 ir 2022 m. atliktų apklausų palyginimas.
Svarbu pastebėti ir tai, kad 2017 ir 2022 metais atliktos apklausos rodo, kad dalis mokytojų ne tik ignoruoja patyčių atvejus, bet kai kuriais atvejais ir patys prie jų prisideda. Tačiau per kelerius metus sumažėjo mokytojų ar kitų mokyklos darbuotojų, kurie(-ios) nepalaiko LGBT moksleivių, skaičius. Taigi, nors ganėtinai lėtai, tačiau palaikančių mokytojų skaičius auga. 30 paveiksle matoma, kad daugėja mokyklų, kuriose yra nuo 2 iki 10 LGBT bendruomenės narius palaikančių darbuotojų ar pedagogų(-ių).
30 pav. Mokytojų ir mokyklos darbuotojų, mokykloje palaikančių LGBT mokinius procentai. 2017 ir 2022 m. atliktų apklausų palyginimas.
Pokyčiai mokyklose, o ir visoje švietimo sistemoje yra labai reikalingi, kadangi žvelgiant į 2017 ir 2022 m. atliktų tyrimų rezultatus pastebima, kad LGBT moksleivių bendruomenė plečiasi ir ženkliai didėja procentas mokyklų, kuriose yra 10 ir daugiau mokinių, kurie identifikuoja save kaip lesbietę, gėjų, biseksualų, translytį, turi kitą lytinę tapatybę, kuri nėra cislytė (žr. 31 pav.).
LGBT moksleivių skaičius mokykloje, procentai. 2017 ir 2022 m. apklausų palyginimas.
31 pav. LGBT moksleivių skaičius mokykloje, procentai. 2017 ir 2022 m. atliktų apklausų palyginimas.
3. Tyrimo apribojimai
Atliekant tyrimą buvo analizuojama reprezentatyvi LGBT moksleivių imtis, tačiau svarbu paminėti, kad apklausoje dalyvavo tik tie, kurie identifikuoja save su lesbietėmis, gėjais, biseksualiais, translyčiais ar bet kuria kita ne heteroseksualia seksualine orientacija ar cislyte lytine tapatybe. Iš pateiktos duomenų analizės nėra įmanoma nuspręsti, ar anketos nepildė tie, kurie gali turėti ar turi potraukį tos pačios lyties atstovams ar bet kuriai kitai lyties raiškai, tačiau savęs neidentifikuoja ir dar negali priskirti savęs konkrečiai lyčiai ar identifikuoti savo lytinės raiškos ar orientacijos. Į šią kategoriją gali būti įtraukiami ir tie, kuriems gimimo metu buvo nustatyta kita lytis, nei jie save identifikuoja ir priskiria (translyčiai ir pan.). Prie vieno iš tyrimo ribotumų galima būtų priskirti ir tai, kad nėra įmanoma įvertinti, kokia procentinė dalis LGBT bendruomenės moksleivių atsakė į anketos klausimus, kadangi nėra oficialios statistikos, kokia dalis tokių moksleivių mokosi mokyklose.
Visi tyrime dalyvavę moksleiviai apklausą užpildė internetu, taigi tikėtina, kad visi turi prieigą prie socialinių medijų ar interneto. Tačiau nėra aišku, ar turėjo galimybę į anketos klausimus atsakyti ir tie, kurie neturi nuolatinės prieigos prie interneto ar kompiuterio. Kadangi iš tyrimo analizės galima vertinti, kad anketą pildė didžiųjų miestų ir miestelių mokyklų vaikai, mažesnius ekonominius resursus turintys moksleiviai galėjo neturėti galimybės atsakyti į anketos klausimus.
Analizuojant duomenis pastebėta, kad anketą pradėjo pildyti daugiau nei 2000 jaunuolių, tačiau į dalį klausimų jie (jos) neatsakė. Todėl išlieka klausimas, kodėl kai kurie anketos klausimai liko neatsakyti – įtakos galėjo turėti nenoras atsakyti į nepatogius klausimus arba nenoras prisiminti nepatogias situacijas ir pan.
Nors šioje duomenų analizės dalyje išsakyti kai kurie apribojimai tyrimo imčiai, tačiau apibendrinti rezultatai reprezentuoja vidurinių mokyklų LGBT moksleivių imtį ir jų patirtis mokyklose.
Išvados
Patyčios Lietuvos mokyklose yra rimtas ir aktualus socialinis ir moralinis reiškinys. Homofobinė diskriminacija ir neapykanta, nukreipta prieš žmones dėl jų seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties raiškos ar tapatumo, susijusi tiek su žodine neapykanta, tiek su smurtinėmis jos apraiškomis. Todėl patyčios dažnai gali būti ne tik neigiamas patyrimas, bet ir žalingas individo fizinei ir psichinei sveikatai reiškinys. Smurtautojai gali turėti ilgalaikę įtaką savo aukoms, todėl gali reikšmingai sumažėti moksleivių savivertė, kilti psichologinių traumų ar netgi kilti minčių apie savižudybę. Ypatingai svarbu, kad Lietuvos mokyklos ir jose dirbantys pedagogai(-ės) imtųsi realių veiksmų, galinčių užkirsti kelią homofobinėms patyčioms.
Atliktos analizės rezultatai rodo, kad dalis LGBT moksleivių Lietuvos mokyklose jaučiasi nesaugiai, kadangi dažnai girdi neigiamus komentarus, patyčias ar priekabiavimą dėl savo seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar lyties raiškos. Dažnu atveju priešiškai nusiteikę yra kiti(-os) moksleiviai(-ės), tačiau ne išimtis yra ir pedagogai(-ės) ar kiti mokyklos darbuotojai(-os). Tyrimas rodo, kad moksleiviai tokių situacijų atvejais dažniausiai patys(-čios) bando spręsti iškilusias problemas, o mokyklos bendruomenė lieka nuošalyje, nes mokytojai(os) nereaguoja į homofobines patyčias ar net patys prie jų prisideda.
LGBT bendruomenės moksleiviai(-ės) pastebi, kad mokykloje nėra palaikymo, o bet koks problemos išsakymas gali turėti neigiamų pasekmių patiems(-čioms) moksleiviams(-ėms). Visgi moksleiviai(-ės) prieglobstį ir pagalbą gali rasti savo šeimos rate ar iš pagalbą teikiančių specialistų (pavyzdžiui, psichologų(-ių) ar socialinių darbuotojų, pedagogų(-ių) ir pan.). Savipagalbos grupių sukūrimas mokyklose galimai taip pat teigiamai paveiktų moksleivių psichologinę būseną ir prisidėtų prie įtampos mokykloje mažinimo.
Vienas iš efektyvių būdų kovai su homofobinėmis patyčiomis yra edukacija. Kadangi patys moksleiviai pastebi, kad viena iš priemonių spręsti kylančias problemas yra kalbėjimas ir žinios apie LGBT bendruomenę, privalomos informacijos įtraukimas į formalią švietimo programą galimai prisidėtų prie moksleivių ugdymo ir informacijos sklaidos. Mokyklos bendruomenės turėtų siekti moksleiviams suteikti pagrindines žinias apie LGBT žmonių teises ir lygybę. Ši edukacija turėtų būti įtraukianti ir pritaikyta moksleivių amžiui.
Taip pat reikšminga ir svarbu nuolat atnaujinti švietimo institucijų tvarkos taisykles, kuriose privalo būti apibrėžtos ne tik moksleivių elgesio normos ir reikalavimai, tačiau įvardintos ir priemonės kovai su bet kokios formos diskriminacija ar patyčiomis.
Galiausiai, mokyklos administracija turėtų parodyti ir išreikšti savo paramą LGBT bendruomenei ir imtis konkrečių veiksmų siekiant sustabdyti netinkamą elgesį
mokykloje. O tam reikalingas visos visuomenės sąmoningumo ir supratingumo didinimas. Į šį procesą galėtų būti įtrauktos ir LGBT bendruomenės pilietinės visuomenės organizacijos, dirbančios švietimo srityje, kurios galėtų suteikti reikiamą informaciją ir prisidėti prie būtinos informacijos sklaidos.
