Lesbietės ir gėjai Baltijos šalyse

Áþanga

Diskriminacija dël lytinës orientacijos bent iki ðiol sulaukë maþai dëmesio Europos Sàjungos plëtros procese. Ði dëmesio stoka ið dalies gali bûti pateisinta iðsamios informacijos apie diskriminavimà dël lytinës orientacijos trûkumu. Lietuvos, Latvijos ir Estijos lesbieèiø ir gëjø organizacijos parengë ðià ataskaità kaip pirmà þingsná siekiant panaikinti ðá informacijos deficità. Ataskaita apþvelgia lesbieèiø ir gëjø maþumos padëtá trijose Baltijos ðalyse kandidatëse á ES.

Numatomas ir kitas projektas, kuris parengs iðsamias ataskaitas apie tris Baltijos ðalis. Jose bus ávertinti diskriminacijos dël lytinës orientacijos mastai ir prieþastys. Tyrimai bus atliekami apklausø bûdu uþraðant lesbieèiø, gëjø ir biseksualø patirtá.

Dabartiniame ES teisyne yra du svarbûs teisiniai dokumentai, kalbantys apie diskriminacijà dël lytinës orientacijos:

- Pagrindø direktyva dël vienodø sàlygø taikymo darbe draudþia tokià diskriminacijà visuose darbo santykiuose;

- Pagrindiniø teisiø chartija draudþia “bet kokià diskriminacijà” lytinës orientacijos pagrindu.

Pagarba þmogaus teisëms apima, inter alia, ir pagarbà toms teisëms, kurias garantuoja Europos þmogaus teisiø konvencija. Europos Þmogaus Teisiø Teismas jau septyniose bylose pripaþino, kad ávairios diskriminavimo rûðys lytinës orientacijos pagrindu paþeidþia Konvencijà.

Tad akivaizdu, kad tiek acquis communautaire, tiek ir þmogaus teisiø kriterijai plëtros kontekste, reikalauja, kad Baltijos ðalys kandidatës: átvirtintø pagarbà lesbieèiø, gëjø ir biseksualø þmogaus teisëms; suteiktø ðiai maþumai reikalingà apsaugà nuo diskriminavimo.

Estija

1. Teisinë situacija

Baudþiamoji teisë

Nuo XVIII amþiaus pradþios iki 1991 metø (iðskyrus 1918 – 1940 m.)

Estija buvo Rusijos dalis, todël èia galiojo Rusijos ástatymai. 1845 metø Baudþiamojo kodekso 1293 straips nyje buvo „pederastijà“ draudþianti nuostata. 1866 metais ðis straipsnis buvo pakeistas 995 straipsniu, taèiau jo turinys nepakito. Pederastija buvo baudþiama pilietiniø teisiø atëmimu, iðtrëmimu á Sibirà ir fizinëmis bausmëmis; uþ pederastijà su nepilnameèiais buvo numatyta iki 12 metø prievartinio darbo bausmë. Pederastija buvo apibrëþiama kaip „sodomija“ (analiniai lytiniai santykiai tarp vyrø). 1 Praktikoje viskas buvo þymiai sudëtingiau; pavyzdþiui, kai kurie þymûs aukðtuomenës ir kultûros elito nariai buvo homoseksualai ir tai daug kam buvo þinoma. Lesbietës ástatymuose niekad nebuvo minimos.

XX amþiaus pradþioje, ypaè po 1905 metø revoliucijos, buvo panaikinta erotiniø leidiniø cenzûra. Porevoliuciniu laikotarpiu buvo iðspausdinta gana daug informacijos apie Sankt-Peterburgo gëjø saunas, kavines ir t. t. 2 1903 m. kovo mën. 22 d. Imperatoriðkoji taryba priëmë naujà Baudþiamàjá kodeksà, kurio 516 straipsnyje uþ analiná lytiná aktà tarp vyrø buvo numatyta ne maþesnë nei trejø metø ákalinimo bausmë. Vis tik nei ðis, nei daugelis kitø kodekso skyriø Rusijoje niekada nebuvo taikomi. 3 Taèiau Estijoje ðie straipsniai buvo taikomi 1918 metais, vokieèiø okupacijos metu. 4

Po Antrojo pasaulinio karo Estija tapo nepriklausoma valstybe. Pirmaisiais respublikos metais ástatymai dël homoseksualiø santykiø buvo atðaukti. Ástatymai buvo redaguojami, o homoseksualumas laikomas kriminaliniu nusikaltimu tik tada, jei tai buvo susijæ su prievarta, arba partneris buvo nepilnametis. Be abejo, ðios ástatymø pataisos buvo padarytos ne dël to, kad valdþioje buvo homoseksualams palankûs þmonës. Tai greièiau buvo daroma siekiant parodyti, kad Estija yra demokratiðka valstybë. 5

Po 1917 metais imperinëje Rusijoje ávykusios komunistinës revoliucijos ji

tapo Tarybø Socialistiniø Respublikø Sàjunga. Pirmaisiais Tarybø Sàjungos metais homoseksualumas nebuvo draudþiamas. Ketvirtajame deðimtmetyje totalitarinës tendencijos vis stiprëjo, ir 1934 m. kovo mën. 7 d. buvo priimtas ástatymas, kuriame jau buvo numatytos bausmës uþ lytinius santykius tarp pilnameèiø vyrø (þr. 9 iðnaðà). Tai buvo sàjunginis ástatymas, kurá visos Tarybø Sàjungos respublikos turëjo perkelti á savo teisës sistemas. Buvo numatyta þymiai grieþtesnë bausmë, nei ta, kuri buvo nurodyta 1933 m. gruodþio mën. 17 d. ástatymo projekte: vietoj maksimalios penkeriø metø ákalinimo bausmës pagal naujàjá 121-àjá straipsná uþ toká lytiná aktà asmuo turëjo bûti nuteisiamas kalëti ne maþiau kaip trejus metus. 6

Po Rusijos invazijos á Estijà 1940 metais Baudþiamasis kodeksas buvo nedelsiant paskelbtas negaliojanèiu, o vietoj jo buvo pradëtas taikyti TSRS

Baudþiamasis kodeksas. Vël buvo numatyta bausmë uþ homoseksualius santykius (analinis lytinis aktas, þr. 9 iðnaðà) tarp vyrø. 1960 metais vël buvo sugràþinta 1933 metø gruodþio mënesá parengto ástatymo projekte numatyta bausmë uþ homoseksualius santykius 7 - ákalinimas iki penkeriø metø. 8 Taèiau skirtingose respublikose priimami ástatymai nebuvo vienodi. Ðvelniausiai TSRS

Baudþiamojo kodekso 121 straipsnis buvo taikomas bûtent Estijoje.

Estijos Tarybø Socialistinës Respublikos Baudþiamojo kodekso 118 straipsnis:

1) Sodomija9 baudþiama laisvës atëmimu iki 2 metø;

2) Sodomija pavartojant smurtà ar grasinimus, arba pasinaudojant aukos bejëgiðkumu, arba sàmoninga sodomija su jaunesniu nei aðtuoniolikos metø asmeniu baudþiama laisvës atëmimu nuo dvejø iki ðeðeriø metø arba, pasirinktinai, tremtimi iki trejø metø.

Lytiniai nusikaltimai sudarë palyginti nedidelæ visø uþregistruotø nusikaltimø dalá (2-3%). Tarp lytiniø nusikaltimø sodomija sudarë 4-5% atvejø. 10

Po 1989 metø dël homoseksualumo nebuvo nuteistas nei vienas asmuo, nors nepriklausomybæ Estija atgavo tik 1991 m. rugpjûèio mënesá ir savanoriðkas vyro lytinis santykiavimas su vyru buvo iðbrauktas ið kriminaliniø nusikaltimø sàraðo tik 1992 m. birþelio mën. 1 d. Estijos Baudþiamasis kodeksas ið tikrøjø tebëra tik papildyta sovietinio baudþiamojo kodekso versija ir jame tebevartojama pejoratyvinë frazeologija.

Estijos Baudþiamojo kodekso 118 straipsnyje yra numatytos tokios bausmës:

1

lentelë: Nuteistieji uþ sodomijà 1960 – 1989 metais

1) sodomija pavartojant prievartà arba grasinimus, arba sodomija pasinaudojant aukos bejëgiðkumu baudþiama laisvës atëmimu nuo dvejø iki penkeriø metø

2) uþ sàmoningà sodomijà su jaunesniu nei ðeðiolikos metø asmeniu –ákalinimas nuo dvejø iki deðimties metø.

Ðiuo metu 118 straipsnis yra vienintelis iðlikæs gëjams nepalankus baudþiamosios teisës straipsnis: lytiniam santykiavimui tarp gëjø numatytas lytinës brandos amþius yra aukðtesnis (16 metø) nei vaginaliniam lytiniam aktui tarp heteroseksualø galiojantis lytinës brandos amþius (14 metø). 12 Taèiau 118 straipsnio 1 dalyje uþ iðþaginimà numatyta bausmë yra tokia pat kaip ir heteroseksualams. 13 115 straipsnio 1 dalis: Lytinis santykiavimas su subrendusiu moteriðkos lyties asmeniu pavartojant prievartà arba grasinimus, arba pasinaudojant aukos bejëgiðkumu, baudþiamas laisvës atëmimu nuo dvejø iki penkeriø metø.

Tiesà sakant, dabar jau uþtektø vieno bendro, tiek homoseksualams, tiek heteroseksualams skirto straipsnio apie bausmes uþ iðþaginimà.

Diskriminacijos panaikinimo ástatymai

Penkiasdeðimt totalitarinio reþimo metø negalëjo nepalikti pëdsako estø sàmonëje. Dauguma þmoniø nepakankamai gerai þino savo teises, todël ávykus kokiems nors þmogaus teisiø paþeidimams, jie daþnai lieka nepastebëti. Per

visà Estijos teisës istorijà buvo priimta labai nedaug diskriminacijà naikinanèiø nuostatø.

Konstitucijos 12 straipsnis skelbia: Prieð ástatymà visi yra lygûs.

Niekas negali bûti diskriminuojamas dël pilietybës, rasës, odos spalvos, lyties, kalbos, kilmës, religijos, politinës ar kitokios nuomonës, turtinës ar socialinës padëties, ar dël kokiø nors kitø prieþasèiø.

Nacionalinës, rasinës, religinës ar politinës neapykantos, smurto arba diskriminacijos kurstymas turi bûti draudþiamas ir baudþiamas ástatymu. Neapykantos, smurto arba diskriminacijos tarp skirtingø socialiniø grupiø kurstymas taip pat turi bûti draudþiamas ir baudþiamas ástatymu.

Lytinë orientacija ðiame sàraðe nëra minima. 13 straipsnyje yra teigiama, kad “kiekvienas asmuo turi teisæ á tai, jog já gintø valstybë ir ástatymas”.

Nei viename ástatyme nëra kalbama apie darbuotojo atleidimà ið darbo dël jo ar jos homoseksualios orientacijos. Net jei darbuotojas netenka darbo dël jo lytinës orientacijos, já atleisdami darbdaviai nurodo kità prieþastá, todël yra labai sunku árodyti diskriminacijos faktà.

Kadangi 2000 metais Europos Sàjungos Ministrø taryba pritarë lygiø galimybiø darbe direktyvai dabar yra tikimasi, jog Estijoje irgi bus priimti nacionaliniai diskriminacijà dël religijos ar ásitikinimø, negalios, amþiaus ar lytinës orientacijos visose su darbu ir uþimtumu susijusiose srityse draudþiantys ástatymai.

Ðeimos teisë

Partnerystës ástatymas

Tos paèios lyties partnerystës teisiðkai nëra pripaþástamos. Naujojo, 1995 m. sausio mën. 1 d. ásigaliojusio ðeimos ástatymo 1 straipsnio 1 dalyje yra sakoma, kad „santuoka yra sudaroma tarp vyro ir moters“. Estijos Tarybø Socialistinës Respublikos Santuokos ir ðeimos kodekse ðios nuostatos nebuvo.

Dar nëra nei vienos savivaldybës, kuri tos paèios lyties poroms suteiktø galimybæ simboliðkai áregistruoti savo partnerystæ.

1993 metais viename laikraðtyje buvo iðspausdintas interviu su tuometine vidaus reikalø ministre Lagle Parek, kuriame ji teigë, kad norëtø legalizuoti gëjø partnerystes.

Europos Tarybos Parlamentinei asamblëjai 2000 m. rugsëjo mën. 26 d.

Lesbietës ir gëjai Baltijos ðalyse

priëmus rekomendacijà Nr. 1474 dël lesbieèiø ir gëjø teisiø apsaugos, Estijos delegatas asamblëjoje Anti Liiv po sugráþimo á Talinà paskelbë, kad Estija privalo legalizuoti santuokas tarp dviejø vyrø ar moterø. 14

Ávaikinimo ástatymas

Du tos paèios lyties asmenys negali kartu, kaip pora, ásivaikinti vaikø. Lesbietë arba gëjus gali ásivaikinti vaikà kaip viengungis asmuo, taèiau praktiðkai tai bûtø ámanoma tik tuo atveju, jei jis arba ji nuslëptø savo homoseksualià orientacijà.

Dviejose skyrybø bylose partneriai reikalavo iðskirtiniø globos/tëvystës teisiø á jø bendrus vaikus ir rëmësi tuo, jog jø þmonos buvo lesbietës. Pirmojoje byloje, kuri buvo nagrinëjama 1993 metais Taline, vyras reikalavo perduoti abu vaikus jo globon dël to, jog jo buvusi þmona yra lesbietë ir gyvena su savo drauge. Advokatas atsakë, jog ástatymuose nëra kalbama apie lesbietes ir todël ðia aplinkybe negali bûti grindþiamas atsisakymas vaikus perduoti motinos globon. Vaikai liko pas savo motinà, kuri dabar juos augina kartu su savo drauge. 15

Panaði skyrybø byla 1994 metais buvo nagrinëjama viename apygardos teisme. Vyras reikalavo atiduoti tris vaikus jo globon ir taip pat rëmësi tuo, jog jo buvusi þmona tariamai draugauja su kita lesbiete. Buvusios þmonos partnerë nenorëjo apkalbø, o taip pat nuogàstavo, jog aukðtesnysis teismas gali priimti neigiamà sprendimà, todël ji tai paneigë ir besiskiriantys sutuoktiniai nutarë sûnø patikëti tëvui, o abi dukras palikti pas motinà.

Dirbtinis apvaisinimas

Dirbtinis apvaisinimas gali bûti atliekamas ir vieniðoms moterims, taèiau akivaizdu, kad lesbietës savo lytinæ orientacijà stengiasi nuslëpti. Dirbtinis apvaisinimas lesbietëms nëra draudþiamas.

Emigracijos ir prieglobsèio teisë

Nëra þinoma në vieno atvejo, jog kokia nors lesbietë ar gëjus, remdamasis tuo, jog dël homoseksualumo yra persekiojamas savo ðalyje, bûtø praðæs prieglobsèio Estijoje.

2. Socialinë padëtis

Savo garsiojoje knygoje „Vyrø ir moterø homoseksualumas“ 16 Magnus Hirschfeldas pateikia tokià pastabà: „vienas aristokratas ið Baltijos provincijø man raðo, jog „tarp Livonijos ir Kurþemës aristokratø yra daug tikrø

homoseksualø (jo nuomone – ne maþiau kaip 10 procentø), beveik visi jie subrendæ vyrai. Atrodytø, kad Estijoje homoseksualø yra maþiau, taèiau taip yra turbût dël to, jog kitos provincijos su Estija nepalaiko glaudþiø ryðiø ir maþai þino apie ten gyvenanèius homoseksualus“. Vis tik nëra jokiø duomenø ar kitokiø árodymø, kad tuo laikotarpiu bûtø veikæ homoseksualams skirtos saunos ar klubai. Be abejo, buvo gatviø, kaviniø ir kitokiø homoseksualø susitikimo vietø, taèiau viskas tuo ir apsiribojo. Prieþastis buvo labai paprasta: Estijoje buvo palyginti nedaug gyventojø (vienas milijonas); Taline buvo tik 150 000 gyventojø. Dauguma þmoniø buvo kilæ ið kaimø ir visuomenëje vyravo neigiamas poþiûris á meilæ tarp vyrø.

Negalima teigti, kad per visus 50 sovietinio reþimo metø represijos niekada nebuvo susilpnëjusios. Daugelis gëjø septintàjá deðimtmetá, lygindami já su ankstesniais ir po jo sekusiais, vadina „auksiniu“. Vëliau Tarybø Sàjungoje vël gráþo stalinizmo laikø dvasia ir politiniø disidentø bei homoseksualø persekiojimas sustiprëjo. 17 Jerry Hough, sovietø problemas tyrinëjantis ekspertas, aðtuntojo deðimtmeèio viduryje pastebëjo, kad straipsniai homoseksualumo temomis sovietinëje þiniasklaidoje buvo didesnis tabu nei sovietø socialinës, politinës arba ekonominës sistemos kritika. 18

Devintojo deðimtmeèio pabaigoje su „glasnost“ politika prasidëjo iki tol neregëtas Tarybø Sàjungos liberalizavimas. Seksualumà, áskaitant ir homoseksualumà, supusi tyla buvo nutraukta, ði tema buvo pradëta gvildenti laikraðèiø ir þurnalø straipsniuose bei radijo laidose.

Nuo tada þiniasklaida seksualiniø maþumø atþvilgiu daþniausiai yra tolerantiðka ir neutrali, kartais netgi draugiðka ir palanki. 1989 metais nepriklausomuose laikraðèiuose pasirodë pirmieji klasifikuoti gëjø ir lesbieèiø skelbimai.

1990 metø geguþës mënesá Taline vyko mokslinë konferencija „Seksualinës maþumos ir visuomenë: besikeièiantis poþiûris á homoseksualumà XX amþiaus Europoje“. Ði pirmoji tokio pobûdþio konferencija Tarybø Sàjungoje sukëlë perversmà visuomenës poþiûryje á homoseksualumà, o taip pat gëjø ir lesbieèiø savimonës formavimesi. Apie konferencijà buvo daug ir palankiai raðoma spaudoje.

Vieðoji nuomonë

Estijoje nëra nei vienos politinës partijos, kuri bûtø atvirai prieðiðka gëjams ir lesbietëms ar jø teisëms, taèiau yra keli politiniai veikëjai, kuriø paþiûros yra gana homofobiðkos arba ðovinistinës. Kai kurios deðiniosios politinës partijos

ir gëjai Baltijos ðalyse

pasiþymi labai liberaliomis paþiûromis, bet yra ir tokiø politikø, kurie, nors deklaruoja esà kairiøjø paþiûrø, ið tiesø yra gana konservatyvûs.

Visuomenës nuomonë pasikeitë; vis labiau didëja tolerancija alternatyviems gyvenimo bûdams. Neapykantos pasireiðkimai þiniasklaidoje yra labai reti. Smurtas gëjø ir lesbieèiø atþvilgiu yra labai retas reiðkinys, nors buvo gëjø sumuðimo atvejø, apie kuriuos policijai nebuvo praneðta. Nëra informacijos apie tai, jog gëjai ar lesbietës bûtø patyræ prievartà policijoje. Policija teikë profesionalià pagalbà rengiant kai kuriuos gëjø ir lesbieèiø renginius.

1989 metais buvo pirmà kartà pabandyta nustatyti visuomenëje vyraujantá poþiûrá á seksualines maþumas. Tyrimas atliktas pagal 180 anketø, kurios buvo iðdalintos dviejø didþiausiø Talino mokslo ástaigø (Talino Pedagoginio universiteto ir Talino Technikos universiteto) studentams. Vidutinis atsakiusiøjø amþius buvo 22 metai. 46% pareiðkë, kad homoseksualumas yra liga, 35% su ðiuo teiginiu nesutiko. Maþdaug pusë studentø manë, kad homoseksualumas yra nenatûrali seksualumo forma, treèdalis atsakiusiøjø manë prieðingai. 10% studentø manë, kad homoseksualios pakraipos vyrus yra bûtina izoliuoti nuo visuomenës, o 74% tokiai idëjai nepritarë. Lesbieèiø izoliavimui atitinkamai pritarë 7% ir nepritarë 83% apklaustøjø. Maþdaug 22% manë, kad homoseksualus bûtina gydyti; du treèdaliai tokiai nuomonei nepritarë. 60% atsakiusiøjø moteriðkos lyties atstoviø sutiko, kad gëjai ir lesbietës turi bûti laikomi normaliais þmonëmis ir jiems neturi bûti skiriama daugiau dëmesio nei heteroseksualios orientacijos asmenims. Maþdaug pusë atsakiusiøjø vyrø ðiai nuomonei pritarë, kai buvo klausiama apie gëjus; á toká pat klausimà dël lesbieèiø teigiamai atsakë 62%.

Nustebino tai, jog didelë studentø dalis (50%) pritarë tos paèios lyties santuokoms; prieð pasisakë tik 28%. Studentës buvo ðiek tiek atlaidesnës nei studentai, tas pats pasakytina ir apie tiksliøjø mokslø studentus lyginant su humanitariniø specialybiø studentais. Lesbietës daþniausiai buvo toleruojamos labiau. 19

Ðvietimas

Mokymo ástaigose homoseksualumui nëra skiriama pakankamai dëmesio ir jis nëra pateikiamas kaip alternatyva heteroseksualiam gyvenimo bûdui. Taip yra visø pirma dël to, jog seksualinis auklëjimas nëra átrauktas á mokymo programas. Dauguma mokytojø yra vidutinio arba vyresnio amþiaus þmonës, kurie iðsilavinimà ágijo sovietinëse mokyklose ir universitetuose. Nepaisant to, apie jaunus gëjus ir lesbietes, bent jau sostinëje ir Tartu, antrajame pagal

dydá mieste, yra þymiai daugiau þinoma, nei apie vyresnës kartos gëjus ir lesbietes jø jaunystës metais.

Estijos universitetuose gëjø ir lesbieèiø studijos vis dar tebëra antraeilis dalykas. Yra tyrinëjami ávairûs homoseksualumo aspektai. Keletas studentø domisi homoseksualumo ir seksualiniø maþumø problemomis. Stinga tokiam darbui pasiruoðusiø profesoriø ir literatûros. Savanoriai ið lesbieèiø ir gëjø organizacijø konsultavo lytinio ðvietimo mokytojus ir lankësi mokyklose, kur teikë informacijà apie homoseksualumà.

Kariuomenë

Tarnyba kariuomenëje yra privaloma visiems vyriðkos lyties pilieèiams. Ðiuo metu ruoðiamasi nenorintiems tarnauti kariuomenëje pasiûlyti alternatyvià civilinæ tarnybà. Armijoje nebuvo uþregistruota jokiø priekabiavimo prie gëjø atvejø, taèiau tai gali bûti dël to, jog gëjai ir lesbietës slepia savo lytinæ orientacijà.

Transseksualai

Operacijà pasidaræ transseksualai savo asmens dokumentuose, pavyzdþiui, pasuose ar asmens liudijimuose, gali pasikeisti savo vardà ir oficialià lytá. Jie gali vesti ir ásivaikinti vaikus. Á þmones po lyties pakeitimo operacijos daþniausiai yra þiûrima tolerantiðkai.

Sveikatos draudimas nepadengia lyties keitimo operacijos iðlaidø. Subsidijos yra teikiamos tik gydymui iki ir po operacijos. Todël nemaþai transseksualø ieðko galimybiø svetur. 1994 metais buvo ákurta transseksualø organizacija „Gendy“, kuri teikia pagalbà ir konsultacijas ðios lytinës orientacijos asmenims. Ilgà laikà ji buvo vienintelë tokio tipo organizacija visoje Rytø Europoje.

Gëjø ir lesbieèiø organizacijos

Tuo pat metu Estijos lesbietës ir gëjai taip pat pradëjo burtis á savo organizacijas. 1990 metø spalio mënesá buvo ákurta Estijos lesbieèiø sàjunga (Eesti Lesbiliit ). Tai buvo pirmoji seksualiniø maþumø grupë Baltijos ðalyse. 1994 metais ðios savitarpio paramos organizacijos neoficialiø nariø skaièius iðaugo beveik iki 200. Estijos gëjø lyga (Eesti Gayliit) buvo ákurta 1992 metø vasario mënesá. Pasirinkdamos jø veiklà tiesiogiai nusakanèius pavadinimus, ðios organizacijos parodë, jog Estijos lesbietës ir gëjai nesigëdi savo prigimties

ir gëjai Baltijos ðalyse ir nebijo to pripaþinti. Tai daug prisidëjo prie visuomenës informuotumo bei tolerancijos seksualiniø maþumø atþvilgiu stiprinimo.

Gëjø ir lesbieèiø judëjimas Estijoje nesusidûrë su jokiais valdþios ástaigø trukdymais. Taèiau abi aukðèiau paminëtos organizacijos, o taip pat odiniais drabuþiais besirengianèiø gëjø grupë 20 , transseksualø organizacija „Gendy“ ir Tartu gëjø organizacija „Apollo“ 21 turëjo tenkintis tik jø paèiø surinktomis lëðomis. Finansinæ pagalbà jos pradëjo gauti tik 1995 metais, kai buvo ágyvendintas ES PHARE Demokratijos programos finansuojamas ILGA antidiskriminacinis projektas. Estijos Lesbieèiø sàjunga ir Estijos gëjø lyga ðiame projekte dalyvavo kaip partneriai.

Taline ir Tartu gëjø bei lesbieèiø bendruomenë auga, o jos gyvenimas ávairëja. Nuo 1998 metø Taline veikia pastovûs gëjø naktiniai klubai ir gëjø baras. Kartas nuo karto atsidaro nauji gëjø barai, taèiau dël finansiniø sunkumø jie vëliau iðnyksta. Taip pat yra organizuojami gëjams ir lesbietëms skirti renginiai, pavyzdþiui, vasaros stovyklos.

Homoseksualus atstovauja dvi nacionalinës organizacijos - Estijos gëjø lyga ir Estijos lesbieèiø bei biseksualiø moterø asociacija (Eesti Lesbide ja Binaiste Ühing ).22 Lesbieèiø ir gëjø organizacijø nariai daþnai yra kvieèiami dalyvauti televizijos ir radijo laidose, kurios padeda skleisti informacijà ðia tema.

Estijos lesbieèiø judëjimas nuo pat pradþiø nestokojo þiniasklaidos dëmesio. Nëra jokio nuolatinio bendradarbiavimo su kitomis nevyriausybinëmis organizacijomis, nes jø nëra daug. Skirtingai nei daugelis lesbieèiø organizacijø kitose ðalyse, Estijos lesbietës nepalaiko ryðiø su moterø judëjimu, visø pirma dël to, jog Estijoje jis yra labai silpnas.

Gëjø ir lesbieèiø spauda yra nepakankamai iðvystyta, yra tik keli kartkarèiais pasirodantys nekomerciniai leidiniai. Lesbieèiø informacinis biuletenis buvo ilgiausiai gyvavæs ir gana reguliariai leistas leidinys: nuo 1994 iki 1999 metø buvo iðleista beveik 50 jo numeriø. Leidiniø trûkumà kompensuoja gëjø ir lesbieèiø interneto svetainës. 1998 – 1999 metais vietinë radijo stotis „Nõmme Raadio“ transliavo savaitinæ pokalbiø laidà skirtà seksualiniø maþumø klausimams.

Lilian

Kotter

Estijos lesbieèiø ir biseksualiø moterø asociacija

1 Teet Veispak (1991): “Homosexuality in Estonia in the 20th century: ideological and juridical aspects’’, Parikas Udo & Veispak Teet: Sexual minorities and society: the changing attitudes toward homosexuality in the 20 th century Europe, Papers on the history of sexuality, No. 1, Tallinn: Institute of History, p. 105; and Helmut Graupner (1997) Sexualität, Jug endschutz und Menschenrechte, Frankfurt/Main et al.: Peter Lang, Vol. 2, p. 448.

2 Veispak.

3 Siegfried Tornow (1991): “Homosexuality and politics in Soviet Russia’’ in: Parikas & Veispak, 82.

4 Helmut Graupner (1997).

5 Veispak (1991), p. 108.

6 Tornow, p. 87.

7 Tornow, p. 90.

8 Masha Gessen (1994): The rights of lesbians and gay men in the Russian Federation, An International Gay and Lesbian Human Rights Commission report, s. 1, p. 9.

9 Rusiðkas þodis „muþeloþestvo“ reiðkia „g amtos dësniø neatitinkantá lytinio potraukio patenkinimà tarp dviejø vyrø analinio kontakto bûdu“. Þr. A. Ya. Sukhareva and V. E. Krutskikh (eds) (2000): Bolshoi Yuridicheskii Slovar [Great Legal Dictionary], 2 nd ed., Moscow: InfraM. Redaktoriaus pastaba: taip ðis terminas buvo aiðkinamas Rusijos Tarybinës Respublikos ir daugumos kitø tarybiniø respublikø, taip pat ir Estijos, teisëje. Baltarusijos ir Lietuvos Tarybø Socialistiniø Respublikø teisëje þodis „muþeloþestvo“ taip pat reiðkë ir oralinius lytinius santykius tarp vyrø (taip pat þr. skyriø apie Lietuvà).

10 Veispak, 111 psl. Ðaltinis: Estijos Respublikos Teisingumo ministerijos archyvas. Statistiniai duomenys apie bausmes ir nusikaltimø rûðis 1960-1989 metais.

11 Ðiuose statistiniuose duomenyse sodomijos pavartojant prievartà ir sodomijos be prievartos atvejai nëra atskirti. Be to, mes negalëjome suþinoti bendro nuteistøjø skaièiaus, pvz., jei nusikaltimui buvo pritaikytas dar ir kitas kodekso straipsnis, sakykim straipsnis dël iðdavystës, pagal kurá yra numatyta aukðtesnë bausmë, tada yra áregistruojamas tik ðis sunkesnis nusikaltimas; ten pat 112 psl.

12 Minimalus amþius, kai lytinis santykiavimas nesukelia juridiniø pasekmiø partneriui, yra nustatytas tik vaginaliniam lytiniam aktui ir analiniam lytiniam aktui tarp homoseksualø.

13 115 straipsnio 1 dalis: Lytinis santykiavimas su subrendusiu moteriðkos lyties asmeniu pavartojant prievartà arba grasinimus, arba pasinaudojant aukos bejëgiðkumu, baudþiamas laisvës atëmimu nuo dvejø iki penkeriø metø.

14 Anti Liiv: Eesti seadustab lähima kümne aasta jooksul homoabielud. ETA 02. 10. 2000.

15 Lilian Kotter (1995): “Estonia”, Rachel Rosenbloom (ed.): Unspoken Rules. Sexual Orientation and Women’s Human Rights, San Francisco: International Gay and Lesbian Human Rights Commission, p. 56. Taip pat þr.: Lilian Kotter (1997): “Estonia” in Kate Griffin & Lisa A. Mulholland (eds.): Lesbian Motherhood in Europe, London: Cassell, pp. 99-103.

16 Magnus Hirschfeld (2000) The Homosexuality of Men and Women. Part II: Homosexuality as Sociological Occurrence, Tr. Prometheus Books at p. 612.

17 Ten pat, 113 psl.

18 Raelynn J. Hillhouse (1990) ”Communist politics and sexual dissidents’ aspects” in Parikas and Veispak, at p. 74.

19 Ivika Nõgel (1991) “How homosexuality is regarded among students in current Estonia”, Parikas and Veispak, 117-121 psl.

20 Eesti Nahkmeeste Selts; ákurta 1993 m.

21 Ákurta 1997 m.

22 Nuo 1998 m. ði organizacija pakeitë Estijos lesbieèiø sàjungà.

Latvija

1. Teisinë situacija

Baudþiamoji teisë

1999 metø Latvijos baudþiamojo kodekso nuostatos dël lytinës brandos amþiaus yra neaiðkios. Teoriðkai galimi du ðiø nuostatø aiðkinimai. Pagal pirmàjá, 161 straipsnis kalba tiek apie heteroseksualius, tiek apie homoseksualius lytinius santykius, todël lytinës brandos amþius yra vienodas - 16 metø. 161 straipsnyje, kuris vadinasi „Lytiniai santykiai su jaunesniu nei 16 metø asmeniu“, yra numatyta, jog „lytinis santykiavimas su jaunesniu nei 16 metø asmeniu, kai toks asmuo nuo lytiná aktà atliekanèio asmens yra materialiai ar kokiu kitu bûdu priklausomas, arba kai toká aktà atlieka 18 metø sulaukæs asmuo“, yra baudþiamas laisvës atëmimu iki ketveriø metø.

Galimas ir kitoks ðio straipsnio aiðkinimas. Jei remsimës moksline literatûra, 161 straipsnyje naudojamas terminas „lytinis santykiavimas“ reiðkia tik vaginaliná lytiná aktà tarp vyro ir moters. 1 Amþiø, kai savanoriðkas lytinis santykiavimas visais kitais bûdais nesukelia juridiniø pasekmiø partneriui, galima nustatyti pagal 160 straipsná, kuris vadinasi „Lytinis pasitenkinimas per prievartà“. 160.1 straipsnyje yra numatyta, jog „pederastija, lesbianizmas arba kitos nenatûralios lytinio pasitenkinimo formos, jei ðie veiksmai buvo atlikti pavartojant prievartà, grasinimus arba pasinaudojant asmens bejëgiðkumu“, yra baudþiama laisvës atëmimu iki ðeðeriø metø. Aukðèiausiasis teismas 2 iðaiðkino, jog tai, kad asmuo yra nepilnametis (pagal ástatymà nepilnameèiais yra laikomi jaunesni nei 14 metø asmenys), taip pat yra bejëgiðkumo bûklë. 3 Todël 14 metø yra minimalus amþius, nuo kada savanoriðkas lytinis santykiavimas tarp lesbieèiø ar gëjø arba vyro nevaginalinis santykiavimas su moterimi partneriui nesukelia juridiniø pasekmiø. Bet kuriuo atveju, lesbieèiø ir gëjø lytinës brandos amþiaus riba yra ne aukðtesnë nei heteroseksualø. Kitame Baudþiamojo kodekso straipsnyje (162 straipsnis –

„Tvirkinamieji veiksmai“) asmenys nëra skirstomi á homoseksualus ir heteroseksualus. Todël jame yra numatyta bausmë uþ tvirkinamuosiuos veiksmus pilnametystës nesulaukusio (nuo 14 iki 18 metø) asmens atþvilgiu prieð jo valià, arba kai juos atlieka vyresnis nei 18 metø asmuo (162.1), arba uþ tvirkinamuosius veiksmus jaunesnio nei 14 metø asmens (162.2) atþvilgiu. Tvirkinamieji veiksmai yra suprantami kaip bet koks lytinis santykiavimas, iðskyrus 160 ir 161 straipsniuose nurodytas lytinio akto formas. 4

Diskriminacijà naikinantys ástatymai

Konstitucijos nuostatos

Teoriðkai Konstitucijos 91 straipsnis gina lesbietes ir gëjus. Jame sakoma, kad “visi Latvijos þmonës yra lygûs teismuose ir prieð ástatymà. Þmogaus teisës turi bûti ginamos be jokios diskriminacijos”. Parlamento Teisës skyrius patvirtino, jog 91 straipsnis be kita ko garantuoja ir apsaugà dël lytinës orientacijos.

Taèiau pasinaudoti Konstitucijos teikiama apsauga praktiðkai yra beveik neámanoma. Visø pirma, ástatymas „Dël Konstitucinio teismo“ 5 privatiems asmenims ir nevyriausybinëms organizacijoms nesuteikia teisës kreiptis su praðymais. Antra, paprasti teismai neturi teisës spræsti, ar koks nors konkretus ástatymas ar kitas teisinis dokumentas neprieðtarauja Konstitucijai. Ði teisë buvo suteikta tik Konstituciniam teismui.

Pirmoji byla dël diskriminacijos buvo iðkelta 1997 metais, kai Gatis Bugoveckis buvo atleistas ið Bauskës miesto policijos skyriaus po to, kai atskleidë savo homoseksualià orientacijà. Tada jis áteikë skundà Latvijos nacionalinei þmogaus teisiø tarnybai.6 1998 m. balandþio mënesá ði tarnyba paskelbë, kad Gaèio atleidimà ji laiko diskriminacija dël jo lytinës orientacijos, kuri paþeidþia Latvijos ástatymus ir tarptautines þmogaus teisiø normas. Nors ði nuomonë nebuvo teisiðkai privaloma, tai buvo pirmas atvejis, kai valstybës institucija pripaþino, jog diskriminacija dël lytinës orientacijos yra þmogaus teisiø paþeidimas.

Baudþiamoji teisë

Diskriminacijà draudþianèios papildomos nuostatos yra taip pat numatytos baudþiamojoje teisëje: bet kokia diskriminacija dël rasës ar etninës kilmës yra kriminalinis nusikaltimas. 7 Taip pat yra baustinas nevienodas traktavimas dël asmens religiniø ásitikinimø.8 Taèiau Parlamento Þmogaus teisiø ir visuomenës

Lesbietës ir gëjai Baltijos ðalyse

reikalø komisija atmetë visus tris pasiûlymus á ðá ástatymà átraukti diskriminacijà dël lytinës orientacijos draudþianèias nuostatas. 9

Darbo teisë

Darbo ástatymø kodeksas garantuoja lygybæ uþimtumo srityje ávairioms maþumoms ir þmoniø grupëms, taèiau nekalba apie lytinæ orientacijà. Todël darbdaviai gali nevarþomi atsisakyti priimti á darbà homoseksualus, arba atleisti darbuotojus dël to, jog jie yra homoseksualios orientacijos. Baudþiamajame ástatyme darbdaviui yra numatyta bausmë uþ darbo nuostatø nesilaikymà ar paþeidimà. 10 Taèiau diskriminacijà patyræ lesbietës ir gëjai negali ðia nuostata remtis, nes paèiame Darbo ástatyme diskriminacija lytinës orientacijos pagrindu nëra uþdrausta ir todël tokia diskriminacija nëra neteisëta.

Neseniai Teisingumo ministerija parengë ir Parlamentui perdavë svarstyti naujojo Darbo ástatymo projektà, á kurá yra átraukta nuostata apie diskriminacijos, áskaitant ir diskriminacijà dël lytinës orientacijos, panaikinimà.11 Tikimasi, jog 2001 metais ðis ástatymas bus priimtas ir ásigalios.

Ðeimos teisë

Giminystë

Atkurtas 1937 metø Civilinis kodeksas 1991 metais buvo papildytas 35.2 straipsniu, kuriuo yra draudþiama santuoka tarp tos paèios lyties asmenø. Latvijos teisës sistema nepripaþásta kartu gyvenanèiø nesusituokusiø partneriø, nesvarbu ar jie bûtø vienos lyties, ar skirtingø lyèiø. Civiliniuose bei daugelyje kitø ástatymø yra atsiþvelgiama tik á santuokinius ryðius, todël nevedæ partneriai, (taip pat ir lesbieèiø bei gëjø poros) pagal ástatymus negali tapti ðeima, negali bûti laikomi giminaièiais ir todël, skirtingai nei vedusios poros, patiria daug nepatogumø ir diskriminacijos.

Nuosavybës reþimas

Civiliniame kodekse yra numatyta, jog vedusiø partneriø nuosavybë gali bûti tvarkoma dviem bûdais: pagal ástatymus, arba pagal vedybø kontraktà. Jei besiskiriantys partneriai nesugeba taikiai pasidalinti turto, jie gali kreiptis á teismà. Lesbieèiø ir gëjø poros savo bendro ar atskiro turto tvarkyti neturi galimybës ir ginèø negali spræsti teisme.

Pareiga rûpintis

Santuokoje gyvenantys partneriai privalo vienas kità remti ir rûpintis ðeimos gerove. Po santuokos nutraukimo pakankamai pajamø negaunantis buvæs

partneris gali praðyti, kad kitas partneris jam padëtø. Tos paèios lyties partneriai tokios teisës praðyti pagalbos neturi.

Ávaikinimas

Ávaikinti gali kiekvienas ne jaunesnis kaip 25 metø ir uþ bûsimà ásûná arba ádukrà bent 18 metø vyresnis asmuo. Teoriðkai, lesbietës ir gëjai, kaip individualûs asmenys, irgi gali ðia galimybe pasinaudoti. Ástatymuose yra numatyta, kad ávaikinimas leidþiamas tik tuo atveju, jei tai yra daroma “vaiko naudai”. Ávaikinimas galimas tik su sàlyga, jei Naðlaièiø reikalø teismas atlieka tyrimà ir priima sprendimà. Labai abejotina, ar ðis teismas suteiks ávaikinimo teisæ, jei þinos, jog asmuo yra homoseksualus. Be to, pagal Civiliná kodeksà, „nevedæ asmenys kartu negali ásivaikinti to paties vaiko“.

Vaikø auklëjimas ðeimoje

Jei lesbietë ar gëjus turi vaikø ið savo ankstesniø heteroseksualiø ryðiø, ji ar jis gali patirti diskriminacijà kilus ginèams dël jø globos ar lankymo. Jei skyrybø metu tëvai negali susitarti dël vaiko globos, ginèà teismas privalo iðspræsti „atsiþvelgdamas á vaiko interesus“. Bet kuris ið tëvø taip pat turi teisæ lankyti kito tëvo globai patikëtà vaikà, iðskyrus atvejus, kai „vaikui lankymas gali bûti þalingas“. Ginèai dël lankymo teisiø yra sprendþiami teismuose vadovaujantis panaðiomis gairëmis, áskaitant ir reikalavimà „atsiþvelgti á vaiko interesus“.

Paveldëjimas

Civiliniame kodekse yra numatytos trys paveldëjimo formos: pagal ástatymà, testamentu ir pagal paveldëjimo sutartá. Jei prieð mirdamas asmuo nesuraðo testamento arba nesudaro paveldëjimo sutarties, visas turtas turi bûti pagal ástatymà padalintas jo sutuoktiniui, giminaièiams ir ávaikiams. Taigi, jei vedæs asmuo mirðta nepalikæs testamento arba sutarties, jo/jos vedæs partneris jo turtà paveldës bet kokiu atveju, taèiau lesbietës ar gëjaus partneris esant panaðioms aplinkybëms to padaryti negalës, nes pagal ástatymà gyvenimas kartu nesusituokus nëra laikomas pagrindu paveldëjimui.12

Kitos dvi paveldëjimo formos suteikia daugiau garantijø, kad asmens turtas bus padalintas pagal jo arba jos norus, taèiau „privalomo paveldëtojo“ sàvoka apriboja testamento ir sutarties laisvæ. 13 „Privalomas paveldëtojas“ apima sutuoktinius, ápëdinius ir, kai jø nëra, tëvus ir senelius. Ðie „privalomieji paveldëtojai“ turi teisæ gauti „privalomàjà dalá“, kuri sudaro pusæ ástatyme numatyto turto. Jei asmuo palieka testamentà arba sutartá, kurioje „privalomieji paveldëtojai“ nëra paminëti, jie turi teisæ kreiptis á teismà dël savo „privalomosios dalies“. Taigi, jei lesbietë arba gëjus testamentu ar sutartimi

Lesbietës ir gëjai Baltijos ðalyse

savo turtà palieka jo (jos) part neriui, toká dokumentà „privalomieji paveldëtojai“ gali apskøsti, taèiau tos paèios lyties partneris „privalomuoju paveldëtoju“ nëra laikomas ir neturi teisës apskøsti testamento arba sutarties, jei jis joje nëra paminëtas.

Aprûpinimas bûstu

Kalbant apie teises á gyvenamàjá plotà, reikëtø pabrëþti, kad tik nuomininko ðeimos nariai gali turëti tokias pat teises kaip ir nuomininkas. 14 Mirus nuomininkui pagal ástatymà praðyti perimti nuomos sutartá gali tik nuomininko ðeimos nariai.

Latvijoje kiekvienas asmuo privalo bûti prisiregistravæs savivaldybëje pagal faktiðkà gyvenamàjà vietà. Ði tvarka turi ne vien simbolinæ reikðmæ: tam tikros teisës ir laisvës gali bûti suteikiamos tik prisiregistravus. Registravimosi procedûra yra gana sudëtinga. Kai asmuo nori savo adresu áregistruoti kità asmená, vedusiems partneriams tai atlikti yra þymiai paprasèiau nei lesbieèiø ir gëjø partneriams, nes jiems nereiki a gauti leidimo ið savivaldybës. 15

Pensijos ir socialinis draudimas

Teisæ gauti pensijà netekus maitintojo turi tik jo ðeimos nariai. 16 Ðio tipo pensija yra mokama tiems jo ðeimos nariams, kuriuos jis iðlaikë. Taigi, darbo neturinti lesbietë ar gëjus, kurio vienintelis pragyvenimo ðaltinis buvo jo partnerio atlyginimas, po partnerio mirties tokios pensijos negalës gauti. Ástatymas taip pat numato, kad jei pensijà gaunantis asmuo mirðta nesulaukæs kito mokëjimo, neiðmokëtà sumà atsiimti gali tik to asmens sutuoktinis ir giminaièiai.

Savo gyvybæ apsidraudusio asmens mirties atveju teisæ gauti iðmokas irgi turi tik sutuoktiniai ir ðeimos nariai, bet ne lesbieèiø ar gëjø partneriai. 17

Sveikatos apsaugos ástatymai

Sveikatos apsaugos ástatymuose yra numatyta, á kieno nuomonæ yra bûtina atsiþvelgti, kai asmuo prieð jo valià yra paguldomas á psichiatrinæ ligoninæ, arba kai jis negali pats spræsti dël medicininio gydymo. Á ðá sàraðà yra átraukti tik tokio asmens ðeimos nariai ir giminaièiai. Taigi, lesbietës ir gëjai neturi jokiø teisiø pareikðti nuomonæ dël savo partneriø gydymo.

Ðiuo metu dar nëra jokiø medicinos ástaigose atliekamà dirbtiná apvaisinimà reglamentuojanèiø ástatymø, ir tokios paslaugos yra teikiamos tik keliose klinikose. Ðios klinikos patvirtino, kad pagal dabar taikomà praktikà, nëra

bûtina, kad pacientë bûtø iðtekëjusi; taip pat nëra klausiama ir apie jos lytinæ orientacijà.

Ðiuo metu rengiamame ástatymo „Dël reprodukcinës sveikatos“ projekte potencialûs tëvai yra apibûdinami kaip „heteroseksualios“ orientacijos asmenø pora, kuri nori auginti dirbtinio apvaisinimo bûdu pradëtà kûdiká. Taèiau pagal ðá ástatymo projektà dirbtinis apvaisinimas gali bûti atliekamas tik remiantis heteroseksualios poros arba moters praðymu. Taigi, neaiðku, ar pagal ðá naujàjá ástatymà dirbtinis apvaisinimas bus prieinamas tik heteroseksualioms poroms, ar taip pat ir vieniðoms moterims bei lesbietëms.

Gëjai yra viena ið labiausiai ÞIV/AIDS epidemijos paþeistø visuomenës grupiø. Iki 1997 metø dauguma áregistruotø ÞIV neðiotojø buvo gëjai. Ðiuo metu gëjai sudaro 18% visø virusu apsikrëtusiø asmenø (81 ið 452). 18 Tyrimai atliekami nemokamai ir konfidencialiai. ÞIV virusu apsikrëtusiems þmonëms ið valstybës biudþeto taip pat yra padengiamos kombinuotosios terapijos iðlaidos. Nors infekuotøjø tarp gëjø daugëjo, nebuvo konkreèiai ðiai þmoniø grupei skirtø ðvietimo ir informavimo programø ar kampanijø. Oficialioje 1999-2003 metø ÞIV/AIDS prevencijos programoje ið valstybës biudþeto nëra numatyta skirti lëðø gëjø ðvietimui, ir tokia veikla yra finansuojama vien tik ið dotacijø bei kitø ðaltiniø.

Imigracijos ir prieglobsèio teisë

Nuolatiná leidimà gyventi gali gauti tik tie uþsienieèiai, kurie susituokæ su latviais. 19 Taigi, pilietybës neturintys Latvijos lesbieèiø ir gëjø partneriai ðioje ðalyje negali pasilikti motyvuodami vien tik ryðiu su Latvijos pilieèiu ar gyventoju. Taip pat ir Latvijos lesbieèiø ir gëjø partneriai, kurie nëra Latvijos pilieèiai, taèiau gyvena Latvijoje, Latvijos pilietybæ gali gauti tik laikantis galiojanèios tvarkos, nors esant tokiom paèioms aplinkybëms Latvijos pilieèiø sutuoktiniams yra taikoma pagreitinta ir supaprastinta procedûra.20

Prieglobsèio praðanèiøjø ir pabëgëliø klausimus reglamentuojanèiuose Latvijos ástatymuose persekiojimas dël lytinës orientacijos nëra konkreèiai ávardijamas kaip viena ið prieþasèiø prieglobsèiui suteikti.21 Nepaisant to, Vidaus reikalø ministerijos Pabëgëliø centro pareigûnai pareiðkë, kad centras kruopðèiai laikysis JT Vyriausiojo komisaro pabëgëliø klausimais pateikto Latvijos ástatymuose vartojamo termino „socialinë grupë“ iðaiðkinimo, kur kalbama apie lesbietes ir gëjus. Iki ðiol dar nebuvo atvejø, kad persekiojamos lesbietës ar gëjai praðytø prieglobsèio Latvijoje.

Uþsienio reikalø ministerijos Konsulinis departamentas neturi duomenø

Lesbietës ir gëjai Baltijos ðalyse apie tai, jog kas nors kitose ðalyse bûtø praðæs prieglobsèio ar bûtø gavæs pabëgëlio statusà dël Latvijoje patirto ar gresianèio persekiojimo dël lytinës orientacijos. Homoseksualø informacijos centre þinomas vienas atvejis, kai gëjus iðvyko ið Latvijos á kità ðalá ir ten praðë jam suteikti prieglobstá.22

Komunistinio ir naciø reþimo aukos

Tiek komunistinio, tiek naciø reþimo aukoms yra suteiktos tam tikros privilegijos bei teisë gauti kompensacijà. Tam asmuo turi atitikti nemaþai reikalavimø. 23 Teoriðkai, lesbietës ir gëjai, kurie sovietinës okupacijos metais buvo ákalinti ar per prievartà paguldyti á psichiatrines ligonines, turi teisæ naudotis ðiomis privilegijomis ir gau ti kompensacijà. Taèiau ástatymas reikalauja, kad prieþastis, dël kurios toks asmuo patyrë represijas, neturi prieðtarauti pirmojo Latvijos nepriklausomybës laikotarpio ástatymams. Vyro lytinis santykiavimas su vyru tuomet buvo laikoma kriminaliniu nusikaltimu.24

Iki ðiol dar nëra buvæ atvejø, kad lesbietës ar gëjai bûtø bandæ gauti represijas patyrusio asmens statusà ir nëra aiðku, ar Totalitariniø reþimø nusikaltimø tyrimo komisija tokius pareiðkimus priimtø.

Kitos diskriminacijos sritys

Ðmeiþimas

Turint omenyje neseniai svarstytà ðmeiþto bylà (Baudþiamojo kodekso 128 straipsnis „Ðmeiþimas“), kà nors pavadinti homoseksualu yra kriminalinis nusikaltimas. 1996 metais, po to kai Latvijos kovos su alkoholizmu draugijos pirmininkas Atis Silaroze 17 parlamentarø pavadino homoseksualais, kai kurie ið jø prieð já iðkëlë baudþiamàjà bylà. 1997 m. rugsëjo mën. Rygos miesto Latgalës apygardos teismas Atis Silaroze pripaþino kaltu ir, pritaikius 128 straipsná, nubaudë já pinigine bauda. Ádomu yra tai, kad teismas nereikalavo pateikti kokiø nors árodymø dël parlamentarø tariamai homoseksualinës orientacijos. 1998 m. vasarà Atis Silaroze pateikë apeliaciná skundà, taèiau apeliacinis teismas paliko galioti þemesniojo teismo sprendimà.

Kalëjimas

Teisë á ilgesnius (iki 36 valandø) privaèius pasimatymus su ákalintu asmeniu yra suteikta tik artimiems giminaièiams. 25 Kitiems asmenims, áskaitant ir nevedusius partnerius, tokie pasimatymai suteikiami tik tuo atveju, jei ákalintasis asmuo neturi jokiø giminiø ir tik su sàlyga, jog kalëjimo administracija tai leidþia.

Su nuteistaisiais negalima susiraðinëti laiðkais, iðskyrus susiraðinëjimà su jø giminaièiais.

Nusikaltëlio slëpimas, atsisakymas praneðti apie nusikaltimà ir liudyti teisme

Pagal Baudþiamojo ástatymo nuostatas tik nusikaltimà ávykdþiusio asmens „suþadëtinis arba suþadëtinë, tëvai, vaikai, broliai ir seserys, seneliai ir anûkai“ yra atleidþiami nuo baudþiamosios atsakomybës uþ tokio asmens slëpimà ir/ arba uþ nusikaltimo nepraneðimà valdþios institucijoms. 26 Tø paèiø kategorijø asmenys yra atleidþiami nuo baudþiamosios atsakomybës uþ atsisakymà liudyti teisme prieð kriminalinio nusikaltimo padarymu kaltinamà asmená.27

Valstybës tarnautojai

Valstybës tarnautojai, kuriø sutuoktinis nedirba ir negauna bedarbio paðalpos arba kokiø nors kitø pastoviø pajamø, turi teisæ gauti 10% priedà prie jø mënesinio atlyginimo. 28 Jei valstybës tarnautojas mirðta atlikdamas savo pareigas, valstybë padengia jo laidotuviø iðlaidas ir jo ðeima gauna dvejø metø atlyginimø dydþio paðalpà.

Mokesèiø lengvatos

Tais atvejais, kai vienas sutuoktinis neturi darbo, dirbantis sutuoktinis turi teisæ praðyti sumaþinti pajamø mokestá.29

2. Socialinë padëtis

Vieðoji nuomonë

Per pastaràjá deðimtmetá bendras poþiûris á homoseksualus labai pasikeitë. 1990 metais tik 25% pilnameèiø latviø pasisakë uþ homoseksualumo dekriminalizavimà, 40% ðiuo klausimu neturëjo nuomonës, o 35% manë, kad homoseksualumas turi bûti laikomas kriminaliniu nusikaltimu.30

1994 m. laikraðèio surengta apklausa parodë, kad 25% pritaria tos paèios lyties santuokoms, 45% joms nepritaria, o likusieji buvo arba neapsisprendæ arba „greièiausiai bûtø „uþ“.31 Kitos dvi to paties laikraðèio surengtos apklausos parodë, kad didþioji dauguma þmoniø nepritaria kitø formø diskriminacijai, pavyzdþiui, atleidimui ið darbo. 32

1998 m. apklausa atskleidë, kad homoseksualai yra viena ið didþiausiø þmoniø grupiø, kuriai visuomenë nejauèia pasitikëjimo (70% respondentø).33

1999 metø apklausa parodë, kad didþioji visuomenës dalis palankiai

Lesbietës ir gëjai Baltijos ðalyse atsiliepia apie homoseksualus ir jø partnerystes. 34 Buvo nustatyta, kad 63% mano, jog homoseksualios orientacijos asmenys yra pilnaverèiai visuomenës nariai (31% nesutiko ir 6% negalëjo atsakyti), o 53% pritarë dviejø tos paèios lyties asmenø partnerystës teisinio pripaþinimo idëjai (35% tokiai idëjai nepritarë, 11% ðiuo klausimu neturëjo nuomonës).

Nors gali atrodyti, jog situacija pagërëjo, plaèiosios visuomenës poþiûrio á homoseksualumà formavimuisi daugiausiai átakos turi paplitæ stereotipai bei mitai, o taip pat informacijos bei asmeninës patirties stoka.

Latvijos universiteto psichologai nustatë, kad daugumos þmoniø sàmonëje yra dar gajûs seni stereotipai ir mitai apie homoseksualus. Manoma, kad homoseksualumas yra asmeninio pasirinkimo reikalas, nuodëmë, lytinis iðkrypimas, pavojingas heteroseksualams, kyla dël neteisingo auklëjimo, drausmës stokos ir homoseksualiø ryðiø reklamavimo, kad „homoseksualai nori iðsiskirti ið visuomenës“.35

Visuomenë paprastai neskiria homoseksualumo nuo pedofilijos, todël daþnai manoma, kad homoseksualai kelia pavojø vaikams. Jie yra kaltinami vaikø tvirkinimu.

Nors Latvija ratifikavo Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinës ligø klasifikacijos 10-à versijà, pagal kurià homoseksualumas nëra laikomas liga, daug gydytojø praktikø vis dar galvoja kitaip ir netgi siûlo gydymui nuo homoseksualumo taikyti dietà arba vaistus.

Homoseksualumas daþnai laikomas grësme tautos iðlikimui, todël kartais manoma, kad jis yra nesuderinamas su Latvijos tautine savimone. Vienu metu lesbieèiø ir gëjø organizacijø kûrimasis buvo apibûdinamas kaip „ið anksto suplanuotas latviø tautos genocidas“ ir „grubus þmogaus teisiø paþeidimas“. Vyriausybei buvo siûloma „latviø tautos ateities ir Latvijos valstybës stabilumo labui“ priimti lesbieèiø ir gëjø veiklà ribojanèius ástatymus. 36

Viename populiariame sveikatos þurnale lesbietës ir gëjai buvo pavadinti „vaikðèiojanèiais lavonais“ ir „ant tautos medþio kamieno auganèiø ir jo syvais besimaitinanèiu grybu“, kadangi „ið jø meilës negali atsirasti kûdikis“.37 Turint omenyje tai, jog àþuolas yra vienas ið Latvijos herbø, ðis apibûdinimas turi ypaè svarbià simbolinæ prasmæ.

Latvijos nacionalinë demokratinë partija intensyvëjanèià lesbieèiø ir gëjø veiklà laiko grësme „dvasiniam ir materialiniam Latvijos tautos augimui“.38 Á savo naujausià manifestà ði partija átraukë atvirai homofobiðkus pareiðkimus ir reikalauja priimti ástatymus, kurie ribotø ir uþdraustø tam tikrà lesbieèiø ir gëjø organizacijø veiklà. Po to, kai partija pripaþino, jog „buvo pradëta vykdyti

plataus masto kovos su homoseksualais kampanija“ 39 , lesbieèiø ir gëjø naktiniame klube „Purvs“ sprogo bomba. Partijos informaciniame biuletenyje ðis klubas buvo pavadintas “degeneratø landyne”.

Vienas aukðtas Teisingumo ministerijos pareigûnas, komentuodamas tos paèios lyties partnerysèiø legalizavimo galimybæ, pasakë, kad tokius ástatymus gali sau leisti tik tokia ðalis kaip Ðvedija, o Latvija „tam yra per maþa“ ir „latviams tai yra nepriimtina“.40

Dabartinis Ministras Pirmininkas Andris Ðkëlë pareiðkë, kad tautà kurti gali tik „teisingos orientacijos“ þmonës, o „kitokios orientacijos“ þmonëms neturi bûti leidþiama uþimti svarbius valstybinius postus. Keletà kartø Ðkëlë homoseksualumà buvo pavadinæs liga. 41

Latvijos socialdemokratø darbo partijos pirmininkas Juris Bojars yra pareiðkæs, kad „homoseksualumas svetimas latvio mentalitetui“.42

Kaip atsakas á Parlamentui pateiktà ástatymo dël partnerysèiø projektà, 1999 metais buvo ákurta nauja organizacija „Latvijos visuomenë be homoseksualø“. Ði organizacija atvirai reiðkia savo prieðiðkumà homoseksualams, skleidþia klaidingà informacijà ir kategoriðkai prieðinasi bet kokiam lesbieèiø ar gëjø pripaþinimui ar jø sàlygø pagerinimui. Ðios organizacijos pirmininkas Andris Baumanis pareiðkë, kad „homoseksualai yra mirties neðëjai ir kenkia mûsø demografinei situacijai“. 43

Þiniasklaida

Po nepriklausomybës paskelbimo þiniasklaida vis daugiau dëmesio skiria homoseksualumo temai. Apskritai þiniasklaida laikosi gana neutralaus poþiûrio. Paprastai yra pateikiamos prieðingos nuomonës. Taèiau vis dar daþnai yra vartojami áþeidþiantys þodþiai, kurie sustiprina stereotipus ir mitus apie lesbietes ir gëjus. Turint omenyje tai, jog ði tema visuomenëje yra dar gana nauja, homoseksualumas yra daþnai naudojamas vaikantis sensacijø ir norint padidinti ávairiø ðou ir laikraðèiø populiarumà. Pozityvi ir/arba objektyvi informacija apie homoseksualumà daþnai yra laikoma homoseksualumo populiarinimu.

Baþnyèia ir religija

Latvijoje veikia daug religiniø bendruomeniø, taèiau nei viena ið jø nëra dominuojanti.44 Pagal Latvijos ástatymus baþnyèia yra atskirta nuo valstybës. 45 Ypaè aktyviai lesbieèiø ir gëjø teisëms prieðinasi evangelikø liuteronø baþnyèia. 1994 m. rugsëjo mënesá ðios baþnyèios konsistorija (valdymo ástaiga) paskelbë

Lesbietës ir gëjai Baltijos ðalyse

rezoliucijà, kurioje teigiama, kad „sàmoningai“ praktikuojantiems homoseksualams parapijos pamaldø metu arba baþnyèios hierarchijoje negali bûti leidþiama atlikti jokiø pareigø, ir jie turi bûti atskirti nuo eucharistinës Komunijos. 46

Panaðià rezoliucijà yra priëmusi ir Latvijos baptistø baþnyèia. Latvijos nacionalinës þmogaus teisiø tarnybos direktorius Olafs Bruvers, áðventintas taèiau nepraktikuojantis baptistø pastorius, po to, kai jo vadovaujama tarnyba Parlamentui perdavë svarstyti Partnerysèiø ástatymo projektà, buvo papraðytas atsistatydinti ið pastoriaus pareigø. Ðios baþnyèios atstovai direktoriø informavo, kad lesbieèiø ir gëjø teisiø gynimas yra nesuderinamas su baþnyèios doktrina.

Nors kitos krikðèioniðkos religinës bendruomenës taip toli nenuëjo ir nepriëmë jokiø dokumentø apie homoseksualumà, jos visos homoseksualumà laiko sunkia nuodëme ir já smerkia. 1999 m. spalio mën. penkiø pagrindiniø Latvijos religiniø bendruomeniø (evangelikø liuteronø, Romos katalikø, rusø staèiatikiø, baptistø ir sentikiø) atstovai pasiraðë bendrà laiðkà protestuodami prieð Partnerysèiø ástatymo svarstymus Parlamente. Religiniai vadovai homoseksualumà lygino su kleptomanija, vampyrizmu, alkoholizmu, narkomanija ir teigë, kad „nesvarbu, ar ðios ligos yra ágimtos ar ágytos, su jomis bûtina kovoti ir nepriimti joms palankiø ástatymø“.

Prieð gëjus ir lesbietes nukreipta prievarta

Yra praneðimø apie lesbieèiø ir gëjø uþpuolimus, nors tokie atvejai nëra daþni. Daþniausiai tai ávyksta gëjø susitikimo vietose, kur neapykantà gëjams jauèiantys uþpuolikai jiems daþnai kelia pavojø. Apie tokius fizinio smurto atvejus nëra praneðama policijai, kadangi nukentëjusysis asmuo bijo atskleisti savo lytinæ orientacijà. Antra vertus, policija nëra pasitikima, nes buvo atvejø, kai homoseksualai patyrë policininkø priekabiavimà.

Ryðkiausias su policija susijæs smurto atvejis ávyko 1995 metais Siguldoje, kai specialaus padalinio nariai Latvijos tradicinës Joniniø ðventës metu rimtai sumuðë du þmones.

Yra buvæ atvejø, kai policija nutraukë lesbieèiø ir gëjø diskotekas ir grasino jø lankytojams. 47 1998 m. balandþio mën. chuliganø gauja sumuðë ið darbo atleistà policininkà Gatá Bugovecká. Nors Gatis ir jo uþpuolikai buvo nuveþti á policijos nuovadà, policininkai buvo gana palankiai nusiteikæ chuliganø atþvilgiu, o su Gaèiu elgësi gana ðiurkðèiai. Policija atsisakë priimti Gaèio pareiðkimà, kuriame jis praðë iðkelti baudþiamàjà bylà prieð jo uþpuolikus.

Ðvietimas

Lytinës orientacijos klausimas yra átrauktas á pagrindinës ir vidurinës mokyklos programas. Ðvietimo ir mokslo ministerija pareiðkë, kad jos tikslas yra „kiekvienam mokiniui padëti suvokti savo priklausomybæ vienai ar kitai lyèiai, suprasti savo ir kitø asmenø poreikius, tradicinës ir netradicinës lytinës orientacijos prieþastis ir skatinti suvokimà, kad visi turi teisæ nevarþyti savo lytinës orientacijos.“ Ministerijos patvirtintoje ir mokykloms siûlomoje sveikatos ir lytinio ðvietimo literatûroje ðie klausimai yra pateikiami neutraliai arba pozityviai. Rimtesnës problemos kyla mokyklose, kur sveikos gyvensenos ir lytinio ðvietimo mokytojai apie ðá ministerijos pareiðkimà dël homoseksualumo nieko neþino, nenori jam pritarti, abejoja, arba su juo nesutinka.

Latvijos ðeimos planavimo ir lytinës sveikatos asociacija bei Latvijos ðeimos centras atlieka labai svarbø darbà jaunimui ir sveikatos mokytojams perteikdamas þinias apie lytinæ sveikatà ir padeda kovoti su stereotipais ir mitais apie homoseksualumà.

Neþiûrint á tai, jog pastaruoju metu psichologijos, teisës ir socialiniø mokslø studentai pradëjo daugiau domëtis homoseksualumo tematika, jie daþnai susiduria su katedrø vedëjø prieðiðkumu, be to, jie negali gauti reikalingos literatûros ir kvalifikuotø konsultantø.

Karinë tarnyba

Latvijos valstybiniø sukarintø struktûrø (kariuomenës, policijos, saugumo tarnybø ir t. t.) veiklà reguliuojanèiuose ástatymuose nëra nuostatø, kurios èia draustø tarnauti ar dirbti homoseksualios orientacijos asmenims. Armijos vadovybë yra pareiðkusi, kad verbuojant naujus karius, lytinë orientacija nëra laikoma svarbiu kriterijumi ir ji negali bûti atsisakymo priimti á karinæ tarnybà arba paðalinimo ið kariuomenës prieþastimi.

Taèiau kaip buvo paminëta aukðèiau, Gaèio Bugoveckio homoseksualumas buvo vienintelë prieþastis, dël kurios jis buvo atleistas ið tarnybos policijoje. Be to, susirûpinimà kelia ávairiø parlamentarø ir kariðkiø pasisakymai uþ policijoje ir kariuomenëje tarnaujanèiø homoseksualø diskriminavimà. Taip pat yra árodymø, jog verbavimo metu kandidatams bûdavo uþduodami klausimai apie jø lytinius potraukius.

Yra svarbu paþymëti, kad Latvijoje visi 18 metø sulaukæ jaunuoliai privalo atlikti karinæ tarnybà ir nëra numatyta jokia alternatyvi tarnyba (pavyzdþiui,

Lesbietës ir gëjai Baltijos ðalyse tiems, kas áprastoje kariuomenëje nenori tarnauti dël doroviniø ásitikinimø).

Daug gëjø nenori tarnauti kariuomenëje dël to, jog aplinka ten yra gana homofobiðka ir nesaugi, taèiau jie yra priversti tai daryti.

Ryðiai su tarptautinëmis organizacijomis

Tarptautinës institucijos dar niekada nëra iðkëlusios lesbieèiø ir gëjø teisiø Latvijoje klausimo. Taèiau 1992 metais, kai Baudþiamasis kodeksas buvo derinamas prie Europos Tarybos reikalavimø, prieð gëjus nukreiptos nuostatos buvo panaikintos. Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje Latvija buvo giriama dël to, jog priëmë lytinës brandos amþiø keièianèias nuostatas. 48 1997 ir 1999 metø Europos Komisijos praneðimuose apie Latvijos paþangà siekiant narystës Europos Sàjungoje, nëra jokiø nuorodø á lesbieèiø ir gëjø teises. 1999 m. spalio mënesá Homoseksualø informacijos centras ES Plëtros komisarui pateikë smulkià ataskaità apie lesbieèiø ir gëjø teises. Savo atsakyme komisaras nurodë, kad ataskaita bus iðstudijuota ir á jà bus atsiþvelgiama vertinant situacijà Latvijoje. Panaði ataskaita 1999 metais buvo pateikta Jungtiniø Tautø Þmogaus teisiø komitetui, kai Latvija ðiam komitetui rengësi pateikti savo praneðimà apie þmogaus teises.

Teigiami pokyèiai ir naujausios tendencijos

Lesbieèiø ir gëjø organizacijos jau egzistuoja daugiau nei deðimtmetá.

Latvijos seksualinës lygybës asociacija buvo ákurta 1990 metais, o 1997 metais buvo reorganizuota á Homoseksualø informacijos centrà. Pastaruoju metu plaèioji visuomenë vis daugiau suþino apie lesbietes ir gëjus, bei apie jø teises.

Lesbietës ir gëjai yra vis labiau matomi.

Savanoriðkas vyro lytinis santykiavimas su vyru buvo iðbrauktas ið kriminaliniø nusikaltimø sàraðo, Parlamentui buvo pateikti keli antidiskriminaciniø ástatymø projektai ir yra didelë tikimybë, kad naujuoju Darbo ástatymu bus uþdrausta diskriminacija darbe. Pirmasis bandymas áteisinti lesbieèiø ir gëjø partnerystes buvo Partnerysèiø ástatymo projekto pateikimas Parlamentui.

Lesbieèiø ir gëjø organizacijai pavyko uþmegzti dialogà su kitomis nevyriausybinëmis organizacijomis. Labai sëkmingai yra bendradarbiaujama su Latvijos ðeimos planavimo ir lytinës sveikatos asociacija ir Latvijos ðeimos centru, kurio veikla yra labiausiai susijusi su sveikos gyvensenos ir lytiniu ðvietimu. Lesbieèiø ir gëjø teisës tapo bendros nevyriausybiniø organizacijø programos dalimi, puikus pavyzdys yra keliø ðimtø nevyriausybiniø organizacijø

pasiraðytas kreipimasis á Latvijos valdþios ástaigas. Jame yra pabrëþiama, jog Latvija turi tapti valstybe, kurioje bûtø uþtikrinamos ir remiamos kiekvieno asmens teisës, taip pat ir su lytine orientacija susijusios teisës.49

Bene sëkmingiausiai bendradarbiavimas vyksta su pagrindine valstybës þmogaus teisiø institucija – Latvijos þmogaus teisiø tarnyba. Tarnyba pasiûlë priimti diskriminacijà dël lytinës orientacijos draudþianèius ástatymus bei pateikë savo nuomonæ pirmojoje antidiskriminacijos byloje. Tai árodo jos pasiryþimà dirbti lesbieèiø ir gëjø teisiø labui. Ðio bendradarbiavimo kulminacija galima laikyti didelës apimties lesbieèiø ir gëjø teisiø tyrimà, kurio dëka Parlamentui buvo pateiktas pasiûlymas dël Registruotos partnerystës ástatymo.

Sëkmingas bendradarbiavimas vyksta ir su parlamentinës frakcijos „Uþ þmogaus teises integruotoje Latvijoje“ nariais, kurie parëmë pasiûlymà dël partnerystës ir pasiûlë lytinæ orientacijà átraukti á Baudþiamojo ástatymo skyriø apie diskriminacijos panaikinimà.

Per pastaràjá deðimtmetá Latvijos sostinëje Rygoje lesbieèiø ir gëjø gyvenimas vis intensyvesnis. Ðiuo metu èia veikia keli vien tik lesbietëms ir gëjams skirti (arba juos toleruojantys) naktiniai klubai bei barai. Latvijos lesbietës ir gëjai taip pat turi savo interneto tinklalapá.

Juris Ludvigs Lavrikovs Homoseksualø informacijos centras

Rekomendacijos

(a) Diskriminacijos panaikinimas ir lygiø teisiø suteikimas nepriklausomai nuo asmens lytinës orientacijos. Ðito galima bûtø pasiekti papildant dabartinius Baudþiamojo ástatymo ir Darbo ástatymo antidiskriminacinius straipsnius, arba átraukiant naujus straipsnius, draudþianèius diskriminacijà dël lytinës orientacijos.

(b) Lygybë prieð ástatymà lytiniø nusikaltimø srityje. Heteroseksualo iðþaginimas yra iðskirtas ið visø kitø lytinës prievartos formø ir uþ já yra numatyta grieþtesnë bausmë. Nusikaltëliø ir aukø lygybës prieð ástatymà galima pasiekti perfrazuojant arba iðpleèiant straipsná dël iðþaginimø taip, kad jis bûtø neðaliðkas lyèiø atþvilgiu ir apimtø visokio pobûdþio iðþaginimus.

(c) Lesbieèiø ir gëjø partnerysèiø teisinis pripaþinimas. To bûtø galima pasiekti panaikinant tos paèios lyties santuokø uþdraudimà arba priimant ástatymà dël registruotø tos paèios lyties asmenø partnerysèiø.

(d) Naciø ir sovietø reþimø aukos. Papildyti atitinkamus ástatymus taip, kad jie apimtø represijas patyrusius lesbietes ir gëjus.

(e) Tolerancijos skatinimas. Kovos su homofobija priemonës turi bûti átrauktos á neseniai priimtà valstybinæ tolerancijos skatinimo programà, pavadintà Integracijos programa.

1 M. Blûma, G. Buðujevs: „Latvijas PSR kriminâlkodeksa komentâri“, Riga, „Liesma“, 1965, p. 265; J. Dzenîtis, A. Niedre: „Latvijas PRS kriminâlkodeksa komentâri“, Riga, „Avots“, 1982, p. 411; V. Liholaja: „Noziedzîgi nodarîjumi pret personu“, Latvijas Universitâtes Kriminâltiesisko zinâtòu katedra, Riga, 1998, p. 93; V. Liholaja: „Kriminâllikuma komentâri. 4. grâmata. Seviðíâ daïa“, Riga, 1999, „Firma AFS“, p. 110.

2 1992 m. spalio mën. 19 d. Sprendimas Nr. 6: „Dël teismø praktikos taikant ástatymus, kurie numato baudþiamàjà atsakomybæ uþ lytinius nusikaltimus“

3 Baudþiamojo ástatymo 11 straipsnis.

4 V. Liholaja: „Noziedzîgi nodarîjumi pret personu“, Latvijas Universitâtes Kriminâltiesisko zinâtòu katedra, Riga, 1998, p. 94.

5 1996 m. birþelio mën. 5 d. ástatymas.

6 Agentûra buvo ákurta „kaip nepriklausoma valstybinë institucija, kurios tikslas yra rûpintis, kad Latvijos Respublikoje, sutinkamai su Konstitucija ir Latvijai privalomomis tarptautinëmis þmogaus teisiø sutartimis, bûtø gerbiamos asmens teisës ir laisvës.“ Agentûra turi teisæ tirti skundus, taèiau jos galios jai leidþia tik formuluoti „rekomendacijø pobûdþio nuomones“, 1995 m. gruodþio mën. 5 d. ástatymas „Dël Nacionalinës þmogaus teisiø agentûros“.

7 Baudþiamojo ástatymo 78 straipsnis.

8 Baudþiamojo ástatymo 150 straipsnis.

9 1995 metais toká pasiûlymà pateikë Latvijos asociacija uþ lytinæ lygybæ, 1996 metais – Latvijos nacionalinë þmogaus teisiø agentûra ir 2000 m. – Parlamento frakcijos „Uþ þmogaus teises integruotoje Latvijoje“ nariai-parlamentarai.

10 Baudþiamojo ástatymo 280 straipsnis.

11 7 straipsnis „Lygiø teisiø principas“. Jame yra skelbiama: “(1) Visi asmenys turi vienodas teises á darbà, neðaliðkà, saugià ir sveikatai nekenksmingà darbo aplinkà ir á teisingà atlygá uþ darbà (2) Ðio straipsnio 1 paragrafe iðdëstytos teisës turi bûti garantuojamos be jokios diskriminacijos dël lyties, rasës, odos spalvos, kalbos, amþiaus, religiniø, politiniø ar kitokiø ásitikinimø, etninës ar socialinës kilmës, lytinës orientacijos o taip pat dël materialinës ar kitokios padëties.”

12 R. Krauze, Z. Gencs „Latvijas Republikas Civillikuma komentâri“, „Mans Îpaðums“, Riga, 1997, p. 22.

13 Zigmunds Gencs „Mantojuma kârtoðana“, „Mans Îpaðums“, Riga, p. 62.

14 1993 m. balandþio 1 d. ástatymas „Dël gyvenamojo ploto nuomos“, 9 straipsnis.

15 1993 m. balandþio 13 d. Ministrø kabineto sprendimas Nr. 186.

16 1995 m. lapkrièio 23 d. „Valstybinës pensijos ástatymas“.

17 1995 m. lapkrièio 2 d. ástatymas „Dël privalomo socialinio draudimo nuo traumø darbe ir profesiniø susirgimø“, 23 straipsnis.

18 1999 m. lapkrièio mën. 1 d. duomenys. HIV/AIDS. Informativs biletens No. 5, 1999. gada novembris, AIDS profilakses centrs, p. 6.

19 1992 m. birþelio 9 d. ástatymas „Dël á Latvijos Respublikà ávaþiuojanèiø ir joje gyvenanèiø uþsienio valstybiø pilieèiø bei pilietybës neturinèiø asmenø“, 25 straipsnis.

20 1992 m. liepos 22 d. „Pilietybës ástatymas“, 13 straipsnio 7 dalis.

21 1997 m. liepos 4 d. ástatymas „Dël prieglobsèio ieðkanèiø ir pabëgëliø Latvijos Respublikoje“.

22 Request by the Immigration and Refugee Board in Canada, April 2000.

23 1995 m. balandþio 12 d. ástatymas „Dël komunistinio ir naciø reþimo metu politines represijas patyrusio asmens statuso apibrëþimo“.

24 Baudþiamojo ástatymo 516 straipsnis (1918-1933); Baudþiamojo ástatymo 496 straipsnis (19331940).

25 Teismo nuosprendþiø ágyvendinimo kodekso 45 straipsnis.

26 Baudþiamojo ástatymo 22 straipsnis.

27 Baudþiamojo ástatymo 303 straipsnis.

28 1994 m. geguþës 3 d. ástatymas „Dël valstybës tarnybos“, 36 straipsnis.

29 1993 m. geguþës 11 d. ástatymas „Dël gyventojø pajamø mokesèio“, 13 straipsnis.

30 Visuomenës nuomonës apklausa buvo surengta 1990 m. rugsëjo mënesá rinkos ir socialiniø tyrimø centro „Baltic Data House“. Duomenys gauti 1999 m. spalio mën. ið centro direktorës Brigita Zepa.

31 „ Vakara Ziòas “, 1994 m. rugpjûèio mën.

32 „ Vakara Ziòas “, 1997 m. spalio 30 d.

33 Latvijas iedzîvotâju aptauja „Cilvçktiesîbas“, 1988, janvâris; Projekts „Ceïâ uz pilsonisku sabiedrîbu“, Latvijas iedzîvotâju aptauja, 1997. gada novembris – 1998. gada janvâris; Tirgus un sociâlo pçtîjumu centrs „Baltijas Datu nams“.

34 Nuo 1999 m. rugsëjo mën. 27 d. iki spalio mën. 6 d. rinkos ir socialiniø tyrimø centras „Baltic Data House“ atliko keliø etapø kompiuterizuotà telefoninæ apklausà, kurioje dalyvavo visus Latvijos regionus atstovaujantys 461 respondentai.

35 Jolanta Cihanovièa, Anika Miltuze, Anda Gaitniece-Putanç: „Adolescents’ Myths and Stereotypes about Homosexuality“. Praneðimas buvo perskaitytas Tarptautinës psichologø mokyklos Ðveicarijoje 1999 metais surengtame seminare.

36 Devyniø ðeimos organizacijø ir politiniø partijø pareiðkimas („Reikalaujame moralës!“), Neatkarîga cîòa, 1993 m. vasario mën. 27 d.

37 Adriâns Âbeltiòð: „Dzivie mironi jeb seksualas minoritates“ in Veseliba , Nr. 10, 1993 m. spalio mën.

38 10%, Nr. 1, 1998 m. geguþës mën.

39 SM-Sedonja , 1997 m. spalio mën. 21 d.

40 Vakara Ziòas , 1995 m. rugpjûèio mën. 25 d.

41 Rîgas Laiks , Nr. 3, 1996. Latvijos valstybinis radijas, 2000 m. vasario mën. 24 d.

42 Diena , 2000 m. vasario mën. 24 d.

43 „Human Rights in Latvia in 1999“, Latvijos þmogaus teisiø ir etniniø studijø centras, 22 psl.

44 Pagrindinës krikðèioniðkos religinës konfesijos yra evangelikai liuteronai ir Romos katalikai, kurios vienija maþdaug po 500 000 tikinèiøjø, rusø staèiatikiai (maþdaug 100 000 tikinèiøjø), sentikiai (apytiksliai 70 000) ir baptistai (7000). Ðià informacijà 1996 m. sausio mën. 16 d. pateikë Latvijos Respublikos Teisingumo ministerija.

45 99 Konstitucijos straipsnis. 1995 m. rugsëjo mën. 7 d. ástatymo „Dël religiniø organizacijø“ 5 straipsnis.

46 Solis, 1994 m. rugsëjo mën. 23 d.

47 1993 m. spalio mën. taip atsitiko diskotekoje Sadovòikova iela, 1994 kovo mën. diskotekoje „Loks“ ir 1995 m. rugpjûèio mën. – „Meilës vakarëlyje“, kuriame buvo ðvenèiama neoficiali pirmos lesbieèiø partnerystës registracija.

48 Recital H, Urgency Resolution „On Equal Rights for Gays and Lesbians in the EC“, 17 September 1998; B4-2824 & 0852/.

49 „ NVO ziòas “, Nr. 6, 1998 m. lapkritis/gruodis.

Lietuva

1. Teisinë padëtis

Baudþiamoji teisë

Nepriklausoma Lietuva paveldëjo sovietinius ástatymus prieð homoseksualumà ir juos gaubianèius tabu. Nepaisant konstituciniø lygybës ir privatumo garantijø, savanoriðki homoseksualûs santykiai vis dar buvo baudþiami net trejus metus po nepriklausomybës paskelbimo. Iki pat 1993 metø vidurio galiojo Baudþiamojo kodekso 122 straipsnio 1 dalis, suformuluota pagal sovietinës teisës normà. Uþ vyrø lytinius santykius su vyrais buvo baudþiama laisvës atëmimu iki trejø metø. 1

Lietuva paskutinë ið trijø Baltijos valstybiø panaikino grieþtà baudþiamàjà atsakomybæ uþ savanoriðkus homoseksualius pilnameèiø vyrø santykius. Sodomijos straipsnio dalies atðaukimas 1993 metø birþelio 11 dienà buvo priimtas Seime be jokios vieðos diskusijos ar konsultacijø su gëjais. Ástatymø leidëjai tyliai pasidavë tarptautiniø homoseksualø organizacijø spaudimui ir Europos Tarybos narystës reikalavimams dël þmogaus teisiø apsaugos.

Taèiau 122 straipsnis iðliko. Buvo iðbraukta tik pirmoji jo dalis. Straipsnis „Vyro lytinis santykiavimas su vyru“ galioja iki ðiol ir dël turinio neatitinkanèio pavadinimo visuomenëje kelia abejoniø apie savanoriðkø vyrø lytiniø santykiø teisëtumà. Galiojanti antroji straipsnio dalis numato bausmes iki 8 metø kalëjimo tik uþ vyrø lytinius santykius su vyrais naudojant smurtà ar grasinimus, arba atliktus nepilnameèio atþvilgiu.

Ðis straipsnis áteisina diskriminuojantá brandos amþiø gëjø santykiams. Jis yra 18 metø. Tad jei pilnametis vaikinas santykiavo su septyniolikos metø vaikinu jø abiejø noru, jis gali bûti baudþiamas ákalinimu iki 8 metø. O pilnameèiui vaikinui, kuris santykiavo su septyniolikmete mergina negresia joks baudþiamasis persekiojimas.

Ádomu tai, kad lesbieèiø lytiniai santykiai niekada nebuvo minimi Baudþiamajame kodekse.

Gëjus atvirai diskriminuojanèià brandos amþiaus ribà Lietuvos teisëje savo

Lesbietës ir gëjai Baltijos ðalyse rezoliucijose kritikavo Europos Parlamentas. 2 Diskriminacijà pripaþino ir teisingumo viceministras Gintaras Ðvedas. Laiðke Seimo Europos reikalø komitetui jis paþymi, kad „tokià nuostatà kritikuoja ir Lietuvos teisininkai, teigdami, kad savanoriðkas lytinës aistros tenkinimas tarp lytiðkai subrendusiø vyrø negali bûti pripaþástamas nusikaltimu, nes tokiu atveju nepaþeidþiamas nei vyro seksualinis apsisprendimas, nei nelieèiamumas”.3 2000 metø rugsëjo 26 dienà Seimas patvirtino naujà Baudþiamàjá kodeksà, kuriame nebëra ðios diskriminuojanèios nuostatos. Taèiau naujas kodeksas ásigalios tik 2003 metais arba net vëliau.

Antidiskriminaciniai ástatymai

Naujas Baudþiamasis kodeksas 4 draudþia diskriminuoti ir kurstyti diskriminuoti þmoniø grupæ ar jai priklausanèius asmenis dël „seksualinës orientacijos“. Siekdama átraukti gëjø ir lesbieèiø teisiø apsaugà á Baudþiamàjá kodeksà Lietuvos gëjø lyga pradëjo lobistinæ kampanijà dar 1996 metais, kai buvo paskelbtas pirmasis naujo ástatymo projektas, kuriame nebuvo lytinës (seksualinës) orientacijos sàvokos.

BK 169 straipsnis. Diskriminavimas dël tautybës, rasës, lyties, kilmës, religijos ar kitos grupinës priklausomybës

Tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta þmoniø grupei ar jai priklausanèiam asmeniui dël lyties, seksualinës orientacijos, rasës, tautybës, kalbos, kilmës, socialinës padëties, tikëjimo, ásitikinimø ar paþiûrø sutrukdyti lygiomis teisëmis su kitais dalyvauti politinëje, ekonominëje, socialinëje, kultûrinëje, darbo ar kitoje veikloje arba suvarþyti tokios þmoniø grupës ar jai priklausanèio asmens teises ir laisves, baudþiamas vieðaisiais darbais arba bauda, arba laisvës apribojimu, arba areðtu, arba laisvës atëmimu iki trejø metø.

BK 170 straipsnis. Kurstymas prieð bet kokios tautos, rasës, etninæ, religinæ ar kitokià þmoniø grupæ

1. Tas, kas vieðais pareiðkimais þodþiu, raðtu ar panaudodamas visuomenës informavimo priemonæ tyèiojosi, niekino, skatino neapykantà ar kurstë diskriminuoti þmoniø grupæ ar jai priklausantá asmená dël lyties, seksualinës orientacijos, rasës, tautybës, kalbos, kilmës, socialinës padëties, tikëjimo, ásitikinimø ar paþiûrø, baudþiamas bauda arba laisvës apribojimu, arba areðtu, arba laisvës atëmimu iki dvejø metø.

2. Tas, kas vieðai kurstë smurtauti, fiziðkai susidoroti su þmoniø grupe ar jai priklausanèiu asmeniu dël lyties, seksualinës orientacijos, rasës, tautybës, kalbos, kilmës, socialinës padëties, tikëjimo, ásitikinimø ar paþiûrø arba finansavo ar kitaip materialiai rëmë tokià veiklà, baudþiamas bauda arba laisvës apribojimu, arba areðtu, arba laisvës atëmimu iki trejø metø.

3. Uþ ðiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Darbo ástatymai

Lietuvos gëjø lyga siûlo átraukti aiðkø lytinës orientacijos terminà á naujo Darbo kodekso darbo santykiø teisinio reguliavimo principus. Ástatymo projekte deklaruojama „darbiniø teisiø ir pareigø subjektø lygybë nepriklausomai nuo jø lyties, rasës, tautybës, kalbos, kilmës, pilietybës ir socialinës padëties, tikëjimo, ásitikinimø ar paþiûrø, priklausomybës politinëms partijoms ir visuomeninëms organizacijoms, aplinkybiø, nesusijusiø su darbuotojø dalykinëmis savybëmis“ (2 str. 4 punktas) turi bûti papildyta lytinës (seksualinës) orientacijos sàvoka.

Ðiam siûlymui pritaria Moterø ir vyrø lygiø galimybiø kontrolieriaus tarnyba. Tarnybos vadovës A. Burneikienës laiðke Seimo Þmogaus teisiø komitetui paþymima, kad Konstitucijos 29 straipsnis nustato, kad þmogaus teisiø negalima varþyti ir teikti jam privilegijø dël jo lyties, rasës, tautybës, kalbos, kilmës, socialinës padëties, tikëjimo, ásitikinimø ar paþiûrø.

„Minëtas straipsnis tiesiogiai lyg ir nekalba apie draudimà diskriminuoti þmogø dël jo seksualinës orientacijos bei kitø faktoriø, kaip, pavyzdþiui, amþiaus ar neágalumo. Manytume, kad seksualinæ orientacijà, amþiø, neágalumà galima bûtø priskirti þmogaus privaèiam gyvenimui, kurio nelieèiamybæ garantuoja Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis. Leidinyje „Teisës problemos“ teisës teoretikas dr. Karolis Jovaiða teigia, kad „privataus gyvenimo nelieèiamybë reiðkia, kad þmogus gali laisvai tuoktis ir sukurti ðeimà, gyventi ðeimoje ar nutraukti santuokà, neformaliai bendrauti su draugais, uþmegzti bei palaikyti ryðius su kitais þmonëmis, turëdamas galimybæ ugdyti ir realizuoti save kaip asmenybæ“. Todël specialiuosiuose ástatymuose bûtø tikslinga átvirtinti nuostatas, padedanèias þmonëms realizuoti Konstitucijos garantuojamas teises ir laisves, kas jau, beje, ir yra daroma.“

Darbuotojø saugos ir sveikatos ástatymo (Nr. VIII-2063) 3 straipsnyje, reglamentuojanèiame darbuotojø saugos ir sveikatos garantijas, nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui privalo bûti sudarytos saugios ir sveikos darbo sàlygos

Lesbietës ir gëjai Baltijos ðalyse

nepriklausomai nuo darbuotojø pilietybës, rasës, tautybës, lyties, seksualinës orientacijos , amþiaus ir kitø aplinkybiø. Ðios garantijos taikomos ir valstybës bei savivaldybiø tarnautojams.

2000 metø gruodþio 2 dienà Europos Sàjungoje ásigaliojo Tarybos direktyva 5 sukurianti bendrà vienodø sàlygø taikymo ádarbinant ir darbui sistemà. Ðios direktyvos tikslas – sukurti bendrà kovos su diskriminacija dël religijos ar ásitikinimø, negalios, amþiaus ar lytinës orientacijos ásidarbinant ir dirbant sistemà siekiant valstybëse narëse ágyvendinti vienodø sàlygø taikymo principà.

Atsakydama á Lietuvos gëjø lygos laiðkà dël direktyvos ágyvendinimo ðalies teisëje, Socialinës apsaugos ir darbo ministerija paaiðkino, kad darbo santykius, susijusius su darbiniø teisiø ir pareigø ágyvendinimu ir gynyba, reguliuos ðiuo metu baigiamas rengti Darbo kodeksas. Pataisytame kodekso projekte nuostata dël darbiniø teisiø ir subjektø lygybës nepriklausomai nuo seksualinës orientacijos jau átraukta. Taèiau bendro pobûdþio diskriminacijos uþdraudimas nelaikomas pakankama direktyvos ágyvendinimo priemone.

Pagal naujà Darbo kodekso projektà uþ jo nuostatø vykdymo prieþiûrà ir kontrolæ bus atsakinga Valstybinë darbo inspekcija ir kitos ástatymais ágaliotos institucijos. Numatoma, kad Kodeksas ásigalios 2002 metais.

O kol kas, pasak teisininkës Laimos Vaièiûnienës, net ir árodæs teisme, kad ið darbo atleido dël seksualinës orientacijos, nieko nelaimësi, nes uþ tai nei Baudþiamajame, nei Civiliniame kodekse nenumatyta jokia atsakomybë. Net ir administracinë.

Ðeimos teisë

Santuoka ir par tnerystë

Naujo Civilinio kodekso 3. 12 straipsnis draudþia santuokà tarp tos paèios lyties asmenø. Anot teisingumo viceministrës Rasos Budbergytës, Lietuvos visuomenë nëra pasirengusi priimti vienalyèiø santuokø ir artimiausiu metu jø neketinama áteisinti. 6

Civilinio kodekse yra specialus skyrius, kuriuo pripaþástamas bendras gyvenimas neáregistravus santuokos. Taèiau sugyventiniais laikomi tik skirtingø lyèiø partneriai, áregistravæ savo partnerystæ ástatymø nustatyta tvarka.

Kai ásigalios minëtas Civilinio kodekso skyrius, Lietuvos teisës sistema pripaþins kartu gyvenanèius nesusituokusius skirtingø lyèiø partnerius. O lesbieèiø bei gëjø poros pagal ástatymus negali tapti ðeima, negali bûti laikomi

giminaièiais ar partneriais (sugyventiniais) ir todël, skirtingai nei heteroseksualistø poros, patiria daug nepatogumø ir diskriminacijos.

Dël to vis daugiau Lietuvos gëjø ir lesbieèiø oficialiai registruoja partnerystæ su uþsienieèiais ES ðalyse ir iðvyksta gyventi pas savo partnerius.

Turto teisinis reþimas

Civiliniame kodekse yra numatyta, jog sutuoktiniø turtas gali bûti tvarkomas dviem bûdais: pagal ástatymus, arba pagal vedybø sutartá. Jei besiskiriantys partneriai nesugeba taikiai pasidalinti turto, jie gali kreiptis á teismà. Lesbieèiø ir gëjø poros savo bendro ar atskiro turto tvarkyti neturi galimybës ir ginèø negali spræsti teisme.

Pareiga remti

Santuokoje gyvenantys partneriai privalo vienas kità remti ir rûpintis ðeimos gerove. Po santuokos nutraukimo pakankamai pajamø negaunantis buvæs sutuoktinis gali praðyti, kad kitas partneris jam padëtø. Tos paèios lyties partneriai tokios teisës praðyti pagalbos neturi.

Ávaikinimas

Ávaikinti gali kiekvienas pilnametis iki 50 metø ir uþ bûsimà ásûná arba ádukrà bent 18 metø vyresnis asmuo. Teoriðkai, lesbietës ir gëjai, kaip individualûs asmenys, irgi gali ðia galimybe pasinaudoti. Ástatymuose yra numatyta, kad ávaikinimas leidþiamas tik po bûsimøjø ávaikintojø gyvenimo sàlygø ir bûdo patikrinimo. Labai abejotina, ar socialiniai darbuotojai paraðys teigiamà iðvadà ir teismas suteiks ávaikinimo teisæ, jei þinos, jog asmuo yra homoseksualus. Be to, pagal Civiliná kodeksà, „nesusituokæ asmenys to paties vaiko ávaikinti negali“. Tad kartu gyvenanèios gëjø ir lesbieèiø poros ávaikinimo teisës neturi.

Ginèai dël bendravimo su vaiku

Jei lesbietë ar gëjus turi vaikø ið savo ankstesniø heteroseksualiø ryðiø, ji ar jis gali patirti diskriminacijà kilus ginèams dël bendravimo su jais ir dalyvavimo juos auklëjant. Jei skyrybø metu tëvai negali susitarti dël vaiko globos, ginèà teismas privalo iðspræsti „atsiþvelgdamas á vaiko interesus“. Bet kuris ið tëvø taip pat turi teisæ lankyti kito tëvo globai patikëtà vaikà. Minimalus bendravimas gali bûti teismo nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Neseniai nuskambëjo byla, kurioje B. Rudykas bandë apriboti savo buvusios

þmonos D. Rudykienës teises bendrauti su sûnumi, motyvuodamas tuo, kad ji – homoseksuali ir gyvena su þinoma lesbiete. 7

Paveldëjimo teisë

Civiliniame kodekse yra numatytos dvi paveldëjimo formos: pagal ástatymà ir pagal testamentà. Jei prieð mirdamas asmuo nesuraðo testamento, visas turtas turi bûti pagal ástatymà padalintas jo sutuoktiniui, giminaièiams ir ávaikiams. Taigi, jei asmuo mirðta nepalikæs testamento, jo/jos sutuoktinis jo turtà paveldës bet kokiu atveju, taèiau lesbietës ar gëjaus partneris esant panaðioms aplinkybëms to padaryti negalës.

Paveldëjimo pagal testamentà (arba bendràjá sutuoktiniø testamentà) bûdas suteikia daugiau garantijø, kad asmens turtas bus padalintas pagal jo arba jos norus, taèiau „privalomo paveldëtojo“ sàvoka apriboja testamento laisvæ. Privalomi paveldëtojai apima sutuoktinius, tëvus ir vaikus. Ðie „privalomieji paveldëtojai“ turi teisæ gauti „privalomàjà palikimo dalá“, kuri sudaro pusæ tos dalies, kuri kiekvienam ið jø tektø paveldint pagal ástatymà. Taigi, jei lesbietë arba gëjus testamentu savo turtà palieka jo (jos) partneriui, toká dokumentà „privalomieji paveldëtojai” gali apskøsti.

Aprûpinimas

bûstu

Kalbant apie teises á gyvenamàsias patalpas, reikëtø pabrëþti, kad tik nuomininko ðeimos nariai gali turëti tokias pat teises kaip ir nuomininkas. 8 Mirus nuomininkui pagal ástatymà praðyti perimti nuomos sutartá gali tik nuomininko ðeimos nariai. Kaip jau minëta, gëjø ir lesbieèiø partneriai net ir turëdami bendrà ûká su nuomininku, nelaikomi ðeimos nariais.

Socialinis draudimas

Teisæ gauti naðliø pensijà turi tik mirusiojo sutuoktinis. 9

Taigi, darbo neturinti lesbietë ar gëjus, kurio vienintelis pragyvenimo ðaltinis buvo jo partnerio atlyginimas, po partnerio mirties tokios pensijos negalës gauti.

2. Socialinë padëtis

Vieðoji nuomonë

Didþioji visuomenës dalis á homoseksualus vis dar þiûri kaip á iðkrypëlius, nevisaverèius þmones ar potencialius nepilnameèiø tvirkintojus. Lietuviai tebemaiðo dvi skirtingas sàvokas: „homoseksualumas“ ir „pedofilija“.

Prieð deðimt metø pagal poþiûrá á homoseksualumà lietuviai buvo nepakanèiausi Europoje. Jei homoseksualumui niekada nepritariantys raðytø 1 balà, o visiðkai pateisinantys – 10, Lietuvos gyventojø poþiûris á ðá reiðkiná bûtø 1,4 balo.

Ðiuo metu Lietuvos gyventojai homoseksualumui tolerantiðkesni (1, 9 balo) ir susilygino su Latvija bei Rumunija, bet vis dëlto liko nepakanèiausi Europoje.

Prieð deðimtmetá net 87 proc. þmoniø nenorëjo gyventi homoseksualø kaimynystëje, o dabar nepageidaujantieji tokios kaimynystës sudaro 68 procentus. 10

Ið „Vilmorus“ atlikto tyrimo paaiðkëjo, kad absoliuti dauguma þmoniø mano, kad þmogaus teisës Lietuvoje daþniau ar reèiau paþeidþiamos. Taèiau tik 13 ið 1079 respondentø mano, kad reikëtø labiau apsaugoti seksualiniø maþumø teises.

Deja, ðis negatyvus poþiûris vyrauja socialiniø institucijø, ypaè ðvietimo ir sveikatos apsaugos, politikoje. Lietuvoje nëra në vienos savivaldybës, kuri laikytø gëjus ir lesbietes bendruomenës dalimi ir atsiþvelgtø á ðios socialinës maþumø grupës poreikius.

Didþiosios Britanijos atstovas klausë Lietuvos Prezidento A. Brazausko apie homoseksualø teises dar Europos Tarybos Parlamentinës asamblëjos 1994 metø pavasario sesijoje. A. Brazauskas atsakë, kad homoseksualø problema nëra tokia didelë. Susidurti su kokiomis nors bendrai keliamomis ðiø þmoniø problemomis Prezidentui neteko. Jei jos iðkiltø, A. Brazausko teigimu, bûtø sprendþiamos remiantis tarptautine praktika.11

Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus Jungtiniø Tautø Tûkstantmeèio susitikime akcentavo, kad þmogaus teisës turi tapti pamatiniu pasaulio sandaros bloku. 12 Taèiau Lietuvos vadovas nëra pareiðkæs savo nuomonës apie seksualiniø maþumø þmogaus teises ðalyje.

Ðalies politikø tolerancija buvo patikrinta spaudai sukëlus skandalà apie Australijos ambasadoriaus homoseksualumà. Ðios ðalies diplomatinis atstovas Lietuvai S. Brady atvyko á Prezidentûrà áteikti skiriamuosius raðtus kartu su savo partneriu P. Stevenu. Po ceremonijos Prezidento atstovë spaudai teigë, kad toks naujojo ambasadoriaus elgesys Lietuvos vadovo neðokiravo. 13

Taèiau Australijos ambasadoriø dël neslepiamos lytinës orientacijos vieðai uþsipuolë keli Seimo nariai. Jie reikalavo atðaukti ambasadoriø, iðvadino já ir jo gyvenimo draugà „iðkrypëliais“ ir „pederastais“ televizijos laidoje. Në vienas

ir gëjai Baltijos ðalyse

ðalies politikas ar pareigûnas net nebandë ginti áþeistos uþsienio diplomato garbës ir orumo.

Nepagarbiai vieðai kalbëti apie gëjus ir lesbietes nesidrovi ir kultûros veikëjai. S. Gedai ðie „iðkrypëliai“ kelia „natûralià alergijà“. „Á iðkrypimus linkæs visuomenës sluoksnis“ poeto pavadintas „dar viena vinimi tautai á karstà“. 14

Net Sveikatos ministerijos þurnale 15 homoseksualai tendencingai apibûdinami kaip „lytiðkai sutrikæ þmonës, uþsiimà pavojinga veikla“. Jø gyvenimo bûdas vadinamas „pragaiðtinga gyvensena“ ir „biologiniu jomarku“, jø „áproèiai medicinos poþiûriu tiesiog siaubingi“.

2001 metais iðleistas Tarptautiniø þodþiø þodynas16 taip pat skleidþia jau seniai paneigtus prietarus apie homoseksualumà. Anot þodyno autorës, jis plinta dël aplinkos sàlygø, tvirkinimo, mados (!!!), dël vyrø sambûriø darbo stovyklose ir laivuose. Moterø homoseksualizmas þodyne ávardijamas kaip lytinis nukrypimas. O vyrai homoseksualistai vadinami ir “pederastais”.

Per visà ðalies nepriklausomybës laikotarpá iðleista tik viena neutraliai ir objektyviai homoseksualumà nagrinëjanti verstinë knyga.17 2000 m. pabaigoje atliktos jaunimo apklausos metu paaiðkëjo, kad 48% jaunimo pritartø homoseksualiø þmoniø ðeimyniniø santykiø áteisinimui santuokos kontraktø pagrindu. 60% jaunimo nenorëtø gyventi homoseksualø kaimynystëje, 40% neteiktø tam reikðmës.

Paþymëtina, kad bûtent jaunimo organizacijos, kurias finansiðkai remia Valstybinë jaunimo reikalø taryba, organizavo kampanijà spaudoje, ragindamos uþdrausti gëjø organizacijas. Neávykdþius ðio reikalavimo, buvo vieðai grasinama imtis „drastiðkø priemoniø“.18

Þiniasklaida

Iki ðiol þurnalistai iðlieka vieninteliais gëjø ir lesbieèiø teisiø advokatais. Solidþioji spauda skiria pakankamai dëmesio ðalies ir uþsienio homoseksualø gyvenimui. 1995 metais buvo paskelbti pirmieji iðsamûs interviu su atvirais gëjais ir lesbietëmis, skirti pasaulinei homoseksualø iðëjimo ið pogrindþio dienai. Po to, kai keletas aktyvistø nukentëjo po jø pasirodymo televizijos laidose, dabar homoseksualumo temà aptarianèiose laidose gëjø ir lesbieèiø veidai uþdengiami.

Regioninëje spaudoje homoseksualumo tema dar lieka tabu. Bulvarinë spauda tiraþuoja sensacingus mitus apie „þydràjà mafijà“ ir „gëjø klanus“. Interneto svetainëse neribojami homoseksualus áþeidþiantys komentarai.

Vienas bulvarinis laikraðtis atliko „priverstinio gëjø vieðinimo“ kampanijà, kurià visuomenë pasmerkë. Leidëjams buvo iðkeltos bylos dël privatumo teisiø paþeidimo.

Smurtas prieð lesbietes ir gëjus

Lietuvos ástatymuose neapykanta dël asmens lytinës orientacijos nelaikoma nusikaltimo motyvu. Spaudoje buvo plaèiai apraðyta dviejø atvirø lesbieèiø byla prieð kaimynà, kuris joms grasino susidoroti ir tyèiodamasis gadino jø turtà. Teismas nubaudë paþeidëjà tik uþ turto gadinimà.

Daþnai homoseksualai nedrásta praneðti apie iðpuolius, bijodami atskleisti policijoje savo orientacijà. Chuliganus, kurie tyèiojasi ir priekabiauja, policija tegali nubausti simboline administracine bauda.

Neseniai Vilniaus gyventojas A. Terentjevas vieðai apkaltino policininkus naudojus smurtà prieð já ir kreipësi á prokuratûrà.19

Karo tarnyba

Didþiosios Britanijos teisininkai klausë Lietuvos atstovø, ar pagal mûsø ðalies ástatymus homoseksualams leidþiama tarnauti kariuomenëje. „Formaliai – taip. Tokiø skundø neteko girdëti, taèiau praktikoje gal ir ámanoma, kad vaikinas uþ tai bûtø iðmestas ið karo tarnybos“, - svarstë teisininkë Elvyra Baltutytë. 20

Baþnyèia ir religija

Manoma, kad viena homofobijos prieþasèiø - grieþta Katalikø baþnyèios pozicija ðiuo klausimu. Romos popieþius Jonas Paulius II vieðai atsipraðë uþ katalikiø moterø bei etniniø grupiø diskriminacijà praeityje, uþ karus krikðèionybës vardan, uþ Baþnyèios netolerantiðkumà bei smurtà prieð kitas religijas bei amþius trukusá prieðiðkumà þydams. Taèiau homoseksualø atþvilgiu Katalikø baþnyèia tebesilaiko tos paèios pozicijos.

Lietuvos katalikø baþnyèios hierarchai vieðai pasmerkë dviejø vyrø simbolines jungtuves Vilniaus arkikatedroje 1997 metais, kurios buvo parodytos per televizijà.

Tiesa, palyginti su ankstesniais deðimtmeèiais Romos katalikø baþnyèia ðiuo metu vis dëlto atlaidþiau þvelgia á kitos seksualinës orientacijos þmones. Dabar Baþnyèia sako, kad homoseksualûs polinkiai, skirtingai nei veiksmai, nëra nuodëmingi. Anksèiau Vatikanas pasisakë ir prieð Europos Parlamento

ir gëjai Baltijos

rezoliucijas, raginanèias leisti gëjams bei lesbietëms registruoti partnerystæ ir ávaikinti vaikus.

Santykiai su tarptautinëmis institucijomis

1999 metais Lietuvos delegacija Europos Tarybos Parlamentinëje

Asamblëjoje atvirai ignoravo ir neatsakë á Europos Tarybos Þmogaus teisiø komiteto pateiktà iðsamø klausimynà apie homoseksualiø pilieèiø teisiø padëtá.

Naujausioje Europos Komisijos 2001 metø ataskaitoje apie Lietuvos paþangà aiðkiai parodyta, kad seksualiniø maþumø teisës yra sudëtinë narystës ES reikalavimø dël þmogaus teisiø dalis.

Ataskaitos skyriuje apie þmogaus ir maþumø teises raðoma, kad naujas

Baudþiamasis kodeksas, kuris dar negalioja, sulygins brandos amþiø nepriklausomai nuo lytinës orientacijos ir uþdraus kitokià diskriminacijà ðiuo pagrindu.

Lesbieèiø ir gëjø judëjimas

Gëjø ir lesbieèiø teisiø gynëjø judëjimui ðalyje didelës átakos turëjo 1994 metø Tarptautinës lesbieèiø ir gëjø asociacijos Rytø Europos konferencija Palangoje. Vienas ið konferencijos organizatoriø buvo Amsterdamo klubas, kuris 1995 metais oficialiai tapo Lietuvos gëjø lyga (LGL). Teisingumo ministerija nenorëjo registruoti organizacijos, motyvuodama tuo, kad lietuviø kalboje nëra þodþio „gëjus“, taèiau vëliau kalbos komisija sutiko, kad ðis þodis jau tarptautinis.

Spaudos kontrolës valdyba prie Teisingumo ministerijos pirmuosius homoseksualø periodinius leidinius Naglis ir Amsterdamas nepagrástai paskelbë „erotiniais ir propaguojanèiais smurtà“ ir labai apribojo jø platinimà. Toks ribojimas, nepaisant deklaruojamos spaudos laisvës, greitai suþlugdë maþo tiraþo leidinius.

Iki ðiol LGL iðlieka matomiausia ir aktyviausia seksualiniø maþumø visuomenine organizacija. Ji buvo atidariusi pirmàjá ðalies gëjø ir lesbieèiø centrà Vilniuje dar 1995 metais, taèiau jis buvo atviras tik 18 mënesiø. Dël lëðø trûkumo dabar aktyvistai priversti dirbti savo namuose. Tik uþsienio rëmëjø dëka periodiðkai leidþiamas informacinis leidinys LGL þinios, vyksta seminarai, naujausia informacija pateikiama interneto tinklapyje www. gay. lt. Visuomenei ðviesti iðleisti keli leidiniai apie homoseksualø þmogaus teises. Prasidëjo bendradarbiavimas su kitomis NVO bei valstybës institucijomis. Á LGL pasiûlymus atsiþvelgia ástatymø leidëjai. LGL atstovas dalyvavo 2001

metø Europos Parlamento vieðame klausyme apie lesbieèiø ir gëjø teisiø padëtá

ðalyse kandidatëse á ES. LGL dalyvauja tarptautiniuose projektuose kartu su kitais Tarptautinës lesbieèiø ir gëjø asociacijos nariais.

Gëjø ir lesbieèiø subkultûra dar vos pastebima, nors vis daugiau homoseksualø nebenori bûti nematomais. Vilniuje, Kaune ir Klaipëdoje savaitgaliais veikia vienas kitas komercinis baras ar klubas gëjams ir lesbietëms, atsiranda ir dingsta interneto svetainës, sporto ir moterø grupës. Neseniai kartu su ðvedais ir baltarusiais Vilniuje buvo surengtas homoseksualios kultûros forumas.

Eduardas Platovas Lietuvos gëjø lyga

1 Rusiðkas þodis „muþeloþestvo“ reiðkia “gamtos dësniø neatitinkantá lytinio potraukio tenkinimà tarp dviejø vyrø analinio kontakto bûdu”. Þr. A. Ya. Sukhareva and V. E. Krutskikh (eds) (2000): Bolshoi Yuridicheskii Slovar [Great Legal Dictionary], 2nd ed. , Moscow: Infra-M. Redaktoriaus pastaba: taip ðis terminas buvo aiðkinamas Rusijos ir daugumos kitø tarybiniø respublikø, taip pat ir Estijos, teisëje. Baltarusijos ir Lietuvos Tarybø Socialistiniø Respublikø teisëje þodis „muþeloþestvo“ taip pat reiðkë ir oralinius lytinius santykius tarp vyrø (taip pat þr. skyriø apie Estijà).

2 COM (2000) 707 – C5-0607/2000 – 1997/2178 (COS).

3 Lietuvos rytas, 1998 m. rugsëjo 24 d.

4 Patvirtintas 2000 m. rugsëjo 26 d. ástatymu Nr. VIII-1968.

5 Tarybos direktyva 2000/78/EB.

6 Lietuvos rytas, 1999 rugpjûèio 4.

7 Lietuvos þinios, 2000 balandþio 10.

8 Civilinio kodekso 6. 588 straipsnis.

9 Valstybiniø socialinio draudimo pensijø ástatymo 33 straipsnis.

10 Europos vertybiø tyrimo grupës duomenys. Lietuvos rytas, 2000 lapkrièio 18.

11 Lietuvos rytas, 1994 balandþio 15.

12 Lietuvos rytas, 2000 r ugsëjo 8.

13 Respublika, 1999 balandþio 8.

14 Lietuvos aidas, 1995 birþelio 24.

15 Sveikata, 1998/3.

16 Vaitkevièiûtë V. Tarptautiniø þodþiø þodynas. - V. , 2001.

17 Mondimore F. Homoseksualizmo prigimties istorija. – V., 2000.

18 Lietuvos rytas, 2000 birþelio 6 ir 7.

19 Ekstra, 2001 spalio 29.

20 Lietuvos rytas, 2000 sausio 28.

Europos Sàjunga –naujas gëjø ir lesbieèiø teisiø ðaltinis?

Ðiuo metu Europos Sàjungos plëtra - vienas sudëtingiausiø Europos uþdaviniø. 1999 m. Helsinkio Europos virðûniø tarybai priëmus sprendimà iðplësti valstybiø, su kuriomis deramasi dël narystës, sàraðà iki dvylikos, ðiam uþdaviniui buvo suteiktas dar didesnis prioritetas. 1 Be to, tai, jog Turkija buvo oficialiai pripaþinta valstybe-kandidate, rodo bûsimos Sàjungos uþmojus geografine, socialine, ekonomine ir politine prasmëmis. 2 Ðiame skyriuje aptarsime, kokià átakà plëtros procesas gali padaryti ES narëmis pretenduojanèiose tapti valstybëse gyvenantiems lesbietëms ir gëjams. Tiksliau sakant, bus kalbama apie tai, kokius ásipareigojimus ir pareigas naujai prisijungianèios valstybës turës prisiimti seksualiniø maþumø teisiø srityje. Ðiuos ásipareigojimus galima suskirstyti á dvi pagrindines kategorijas. Visø pirma, tai bûtø tie jau priimti ES dokumentai, kurie suteikia apsaugà nuo diskriminacijos dël lytinës orientacijos ir kuriuos visos naujos valstybës narës turës ágyvendinti. Antra, valstybëms kandidatëms yra keliami papildomi reikalavimai dël bendros situacijos þmogaus teisiø srityje. Taèiau, prieð pereinant prie kitø klausimø, ðiame skyriuje skaitytojas bus trumpai supaþindinamas su tuo, kaip lytinës orientacijos klausimai yra traktuojami dabartinëje ES teisëje.

1. ES ir diskriminacija dël lytinës orientacijos: kur mes esame?

Nors debatai Europos Sàjungoje dël lesbieèiø ir gëjø teisiø prasidëjo jau paèioje devintojo deðimtmeèio pradþioje, 3 ðio klausimo svarba ES iki

Lesbietës ir gëjai Baltijos ðalyse

paskelbiant 1994 m. Roth ataskaità nebuvo plaèiau aptarta. 4 Ðioje ataskaitoje pirmà kartà buvo smulkiai iðanalizuotos paèios ávairiausios diskriminacijos formos, su kuriomis lesbietës ir gëjai susiduria Europos Sàjungoje. Remdamasis ðia ataskaita, Parlamentas pakvietë valstybes nares kartu parengti

Rekomendacijà dël visø formø diskriminacijos dël lytinës orientacijos uþdraudimo. 5 Po ðio praneðimo tokios grupës kaip ILGA-Europe ir Egalite 6 ëmësi kampanijos tam, kad steigimo sutartyse bûtø átvirtintos konkreèios ES galios priimti teisës aktus dël visø diskriminacijos formø, áskaitant ir diskriminacijà dël lytinës orientacijos, panaikinimo. Ði kampanija sutapo su panaðiomis kitø prieð rasizmà, diskriminacijà dël negalios ir diskriminacijà dël amþiaus kovojanèiø grupiø iniciatyvomis. 7 Tokiu bûdu atsirado nauja EB steigimo sutarties nuostata, 13 straipsnis, kuriame sakoma: „Nepaþeisdama kitø ðios Sutarties nuostatø ir nevirðydama Bendrijai jos suteiktø ágaliojimø, Taryba, vienbalsiai pritardama Komisijos pasiûlymui ir pasitarusi su Europos Parlamentu, gali imtis atitinkamø veiksmø kovoti su diskriminacija dël lyties, rasinës arba etninës kilmës, religijos ar tikëjimo, negalios, amþiaus arba seksualinës orientacijos.“

Ði nuostata galutinai ásigaliojo 1999 m. geguþës mën. 1 d. Reikðminga tai, jog per laikotarpá nuo susitarimo dël pataisø pasiraðymo iki tol, kol jos buvo visø penkiolikos valstybiø nariø pilnai ratifikuotos, ávyko du ávykiai, kurie parodë ES teisës reformø bûtinybæ.

Ið pradþiø byloje Grant prieð South-West Trains8 Europos Teisingumo teismas nusprendë, kad pagal galiojanèius ES ástatymus dël lyèiø lygybës diskriminacija dël lytinës orientacijos nëra draudþiama. 9 „South-West Trains“ bendrovë teikdavo kelionës lengvatas tam tikriems darbuotojø giminaièiams, áskaitant vedusius bei nevedusius prieðingos lyties partnerius, kuriø vertë sudarydavo maþdaug 1500 eurø per metus. Taèiau kai 1995 m. sausio mën. Lisa Grant pabandë praðyti tokiø pat kelionës lengvatø savo partnerei, jai buvo atsakyta. Nors kelionës lengvatomis galëjo naudotis nevedæ prieðingos lyties partneriai, jos nebuvo suteikiamos nevedusiems tos paèios lyties partneriams. Teismas nustatë, kad tol, kol su homoseksualios orientacijos vyrais ir moterimis yra elgiamasi vienodai (nepriklausomai nuo to, kiek tas elgesys bûtø negatyvus), tai negali bûti laikoma diskriminacija dël lyties. Be to, Teismas nustatë, kad pagal dabartines Bendrijos teisës nuostatas, pastovûs santykiai tarp dviejø tos paèios lyties asmenø nëra laikomi lygiaverèiais dviejø skirtingø lyèiø asmenø santuokai arba pastoviems nevedybiniams ryðiams. 10

Vëliau, D prieð Tarybà byloje 11, vienas ðvedas apskundë ES Tarybos (jo darbdavio) sprendimà jo partneriui nesuteikti lengvatø. ES Pirmosios instancijos teismas atmetë visus jo pareiðkime iðdëstytus argumentus ir ið esmës rëmësi Grant byloje priimtu sprendimu. Todël jis priëjo iðvados, kad ðiuo atveju pagrindinës þmogaus teisës nebuvo paþeidþiamos, nes nëra reikalaujama, jog tos paèios lyties partnerystëms bûtø taikomas lygiø galimybiø su vedusiomis poromis principas. 12 Dël D prieð Tarybà bylos ðiuo metu yra paduotas apeliacinis skundas Teisingumo teismui, 13 taèiau atrodo, jog prieð pakeisdamas savo nuostatà, Teismas turës perþiûrëti savo sprendimà Grant byloje.

Grant ir D bylø baigtys dar kartà pademonstravo bent jau tai, jog yra bûtina imtis neatidëliotinø veiksmø, stiprinant lesbieèiø ir gëjø teisiø apsaugà ES ástatymais. EB sutarties 13 straipsnis yra svarbus tuo, jog jis sukûrë bûtinà teisiná pagrindà, kuriuo remiantis galima rengti naujø ástatymø projektus. Tuo tikslu 1999 m. lapkrièio mën. 25 d. Europos Komisija pateikë savo pasiûlymus dël naujø ES diskriminacijos panaikinimo ástatymø. Komisija pasiûlë dvi kovos su diskriminacija direktyvas, kurios abi buvo priimtos 2000-aisiais metais.

Visø pirma, 2000 m. liepos mën. Taryba priëmë direktyvà, kuria buvo uþdrausta diskriminacija dël rasinës ar tautinës kilmës paèiose ávairiausiose srityse, taip pat ir darbo, ðvietimo, socialinës apsaugos, sveikatos apsaugos ir galimybës naudotis prekëmis ir paslaugomis (áskaitant bûstà), srityse. 14 Ðià direktyvà papildë 2000 m. gruodþio mën. priimta lygiø galimybiø darbo srityje bendrø pagrindø direktyva. Joje buvo draudþiama diskriminacija darbo vietose dël religijos ar ásitikinimø, amþiaus, negalios arba lytinës orientacijos. 15

Be to Taryba priëmë „Sprendimà dël Bendrijos kovos su diskriminacija veiksmø programos 2001-2006 metams“.16 Ja yra siekiama su diskriminacija dël rasinës ar etninës kilmës, religijos arba ásitikinimø, amþiaus, negalios ar lytinës orientacijos kovoti ne ástatymais, bet kitais keliais. Bus finansuojama geresná su diskriminacija susijusiø klausimø supratimà skatinanti veikla, sudaromos sàlygos keistis informacija ir patyrimu bei skleisti kovos su diskriminacija vertybes ir patyrimà“.17 Svarbu tai, jog Sprendimo 9 straipsnyje yra nurodoma, jog ðioje veikloje gal ës dalyvauti ir valstybës kandidatës. Programai 2001-2006 metams yra skiriamas 98, 4 milijonø eurø biudþetas. Pagrindø direktyvos, kaip naujo teisinës apsaugos nuo diskriminacijos dël lytinës orientacijos dokumento svarba yra pati betarpiðkiausia. Joje yra draudþiama diskriminuoti dël lytinës orientacijos visose su darbo santykiais susijusiose sferose, áskaitant ir profesiná mokymà bei veiklà profesinëse

Lesbietës ir gëjai Baltijos ðalyse

sàjungose bei kitose profesinëse asociacijose. 18 Tiesioginë ir netiesioginë diskriminacija yra draudþiama ir á neteisëtos diskriminacijos sàvokà yra átrauktas taip pat ir priekabiavimas. 19 Yra draudþiamas skundà padavusio asmens persekiojimas. 20 Sankcijos uþ bet koká diskriminacijos veiksmà turi bûti „efektyvios, proporcingos ir atgrasanèios“.21 Be to bet kuri su tuo susijusi organizacija gali, kurio nors ieðkovo vardu, su jo arba jos sutikimu, pateikti skundà teismui dël direktyvoje nurodytø ásipareigojimø ágyvendinimo. 22 Direktyva ápareigoja ne tik dabartines valstybes nares bet ir visas bûsimas nares po jø ástojimo.

Po ðios Europos Sàjungos pozicijos diskriminacijos dël lytinës orientacijos atþvilgiu apþvalgos galima pereiti prie plëtros . Ið pradþiø aptarsime plëtros mechanizmà.

2. Plëtros procesas

Turint omenyje ðio sprendimo svarbà, stebina tai, jog ES teisës aktuose reikalavimai dël ástojimo yra taip netiksliai suformuluoti. Iki 1999 metø Amsterdamo sutartimi padarytø pakeitimø ES sutartyje paprasèiausiai buvo nurodyta, jog „priëmimo sàlygos ir sutarèiø, kuriomis grindþiama Sàjunga, pakeitimai, reikalingi tokiam priëmimui, iðdëstomi valstybiø nariø ir paraiðkà pateikusios valstybës susitarime“. 23 Norint tiksliau suformuluoti narystës ES siekianèioms Vidurio ir Rytø Europos ðalims taikomus reikalavimus, Virðûniø Tarybos susitikime Kopenhagoje 1993 metais buvo sutarta parengti detalesná stojimo kriterijø sàraðà. Jame buvo nurodyta, kad valstybë kandidatë gali bûti priimta á Sàjungà tik su sàlyga, jei:

joje stabiliai dirba demokratijà, teisëtumà, þmogaus teises ir pagarbà maþumoms bei jø apsaugà garantuojanèios institucijos;

joje yra susiformavusi pilnai funkcionuojanti rinkos ekonomika, o taip pat ji sugebëtø atsilaikyti konkurenciniam spaudimui ir rinkos jëgoms Sàjungos viduje;

ji sugebëtø prisiimti narystës ásipareigojimus, áskaitant politinës, ekonominës ir pinigø sàjungos tikslø siekimà“.24

Be to, valstybë kandidatë taip pat turi bûti per savo administraciniø struktûrø reformas sukûrusi sàl ygas integracijai, kad atitinkamos administracinës ir teismo struktûros sugebëtø efektyviai diegti á nacionalinæ teisæ perkeltus Europos Bendrijos ástatymus. 25 1999 m. Amsterdamo sutartyje Kopenhagos susitikime nustatyti kriterijai buvo plëtojami toliau, papildant

atitinkamas sutarèiø nuostatas. Todël naujoje 49 straipsnio redakcijoje yra numatoma, kad:

Kiekviena Europos val stybë, gerbianti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus principus, gali pareikðti norà tapti Sàjungos nare. Savo paraiðkà ji pateikia Tarybai, kuri, pasikonsultavusi su Komisija ir gavusi absoliuèia Europos Parlamento nariø balsø dauguma patvirtintà pritarimà, sprendþia vieningai.

Priëmimo sàlygø ir sutarèiø, kuriomis grindþiama Sàjunga, pakeitimai, reikalingi tokiam priëmimui, nustatomi valstybiø nariø ir paraiðkà pateikusios valstybës susitarimu. Ðis susitarimas pateikiamas visoms susitarianèioms valstybëms ratifikuoti pagal jø atitinkamas konstitucines normas.

Pati svarbiausia ðio papildymo naujovë yra uþuomina á EB sutarties 6 straipsnio 1 dalá. Joje yra sakoma, kad „Sàjunga yra grindþiama laisvës, demokratijos, pagarbos þmogaus teisëms ir pagrindinëms laisvëms bei teisinës valstybës principais, t. y. principais, kurie yra bendri valstybëms narëms“. Todël EB sutarties 49 straipsnis reikalauja, kad bet kuri prisijungianti valstybë gerbtø þmogaus teises.

Stojimo procedûros

Bet kokie sprendimai dël naujø nariø priëmimo turi bûti tvirtinami ávairiose institucijose. Tarp kita ko, 49 straipsnyje yra reikalaujama, kad:

a. toká sprendimà savo vieningai priimtu sprendimu patvirtintø Ministrø Taryba;

b. jam absoliuèia balsø dauguma pritartø Europos Parlamentas;

c. já ratifikuotø kiekviena ið dabartiniø valstybiø nariø (ir pati narystës siekianti valstybë).

Taigi, norint patvirtinti kurios nors naujos valstybës ástojimà, reikia maþø maþiausiai aðtuoniolikos atskirø sprendimø. Kalbant apie ásipareigojimø dël þmogaus teisiø ágyvendinimà, Europos Parlamentas jau seniai remia þmogaus teises, áskaitant ir lesbieèiø ir gëjø teises. 1998 m. rugsëjo mën. Parlamentas pareiðkë, kad jis nepritars ðalies, kurios ástatymai ir politika paþeidþia lesbieèiø ir gëjø teises, narystei Europos Sàjungoje. 26 1999 m. birþelio mën. iðrinktas penktasis Parlamentas irgi patvirtino, kad laikysis tokio poþiûrio. 27

Stojimo á ES sàlygas ir tvarkà mes jau aptarëme, todël dabar pabandykime iðsiaiðkinti, kaip tai siejasi su antidiskriminacine teise. Yra du pagrindiniai

Lesbietës ir gëjai Baltijos ðalyse klausimai. Visø pirma, bet kuri narystës ES siekianti valstybë turi á savo teisinæ sistemà perkelti ES teisës nuostatas. Ðis teisës aktø rinkinys paprastai yra vadinamas acquis communautaire . Tokiu bûdu tais atvejais, kai ES teisë jau reikalauja laikytis antidiskriminaciniø reikalavimø, valstybiø kandidaèiø vidaus ástatymai turi bûti suderinti su ðiais ásipareigojimais. Be to, kiekviena narystës siekianti ðalis turi ásipareigoti gerbti þmogaus teises ir pagrindines laisves, áskaitant ir maþumø apsaugos teises. Kaip matysime vëliau, nei Kopenhagoje suformuluotuose kriterijuose, nei ES steigimo sutartyje nëra bandoma apibrëþti, kà reiðkia sàvoka „þmogaus teisës“, arba kurios „maþumos“ turi teisæ á apsaugà. Nepaisant to, dabar jau galima argumentuotai teigti, kad á ðá reikalavimà turi bûti átraukti ir su lytine orientacija susijæ klausimai. Likusioji ðio skyriaus dalis yra skirta iðsamesniam ðiø dviejø reikalavimø aptarimui. Pradësime nuo acquis communautaire

3. Acquis communautaire nuostatos

diskriminacijos dël lytinës orientacijos srityje

Tai, jog iki 1999 metø ES veiksmams kovojant su diskriminacija dël lytinës orientacijos nebuvo tvirto teisinio pagrindo, labai trukdë plëtoti veiksmingesnes ðios srities politines kryptis ir tai atsispindi paèiame acquis. Vis dël to buvo priimta daugybë privalomø ir neprivalomø dokumentø, kuriuose ðie klausimai yra tiesiogiai ar netiesiogiai sprendþiami.

Teisiðkai ápareigojantys

dokumentai

Pagrindiniu teisiðkai ápareigojanèiu dokumentu yra 2000 metø gruodþio mënesá priimta Pagrindø direktyva, kuri jau buvo iðsamiau aptarta. Ádomu tai, kad kai kurios narystës ES siekianèios ðalys (Rumunija bei Èekijos Respublika) jau patvirtino priemones, kurios galëtø bûti laikomos ðios direktyvos perkëlimu á nacionalinæ teisës sistemà. Nors yra sveikintinos bet kokios diskriminacijos dël lytinës orientacijos srityje pateiktos iniciatyvos, reikia paþymëti, jog Pagrindø direktyva yra ypatinga tuo, jog joje yra numatomi gana konkretûs ásipareigojimai. Pagal ðià direktyvà bendro pobûdþio diskriminacijos uþdraudimas nëra laikomas pakankama ágyvendinimo priemone. Prieðingai, ið valstybiø bus reikalaujama, kad jos galëtø árodyti, jog ëmësi tinkamø veiksmø, sprendþiant tokius sudëtingus klausimus kaip priekabiavimas, netiesioginë diskriminacija bei darbas religinëse organizacijose. Turint omenyje tai, jog pati direktyva valstybes ápareigoja plëtoti dialogà su atitinkamomis nevyriausybinëmis organizacijomis, 28 reikia manyti, kad valstybës privalo, prieð

priimant jà ágyvendinanèius teisinius aktus, yra konsultuotis su lesbietes, gëjus ir biseksualus atstovaujanèiomis nacionalinëmis grupëmis.

Apie diskriminacijà dël lytinës orientacijos nëra tiesiogiai uþsimenama nei vienoje kitoje teisiðkai ápareigojanèioje priemonëje. Taèiau yra keli teisës aktai, kurie gali bûti netiesiogiai naudingi lesbietëms ir gëjams. Pavyzdþiui, tëvystës atostogø direktyva 96/34/EC29 numato teisæ po vaiko gimimo arba ávaikinimo iðeiti trijø mënesiø apmokamø atostogø, o vaikui susirgus arba ávykus nelaimingam atsitikimui, kai darbuotojas bûtinai privalo bûti ðalia vaiko, teisæ gauti atostogas dël ðeimyniniø aplinkybiø (compassionate leave). Èia iðkyla svarbus klausimas: ar ði direktyva bus taip pat taikoma ir lesbieèiø bei gëjø partneriams. Pavyzdþiui, ar galës atostogas dël ðeimyniniø aplinkybiø gauti tos paèios lyties partneriai, ir ar po vaiko gimimo ar ásivaikinimo tëvystës atostogos bus suteikiamos kitam tos paèios lyties partneriui? Svarbu, kad Komisija á Tarybos susirinkimo, kuriame buvo priimta ði direktyva, protokolà átraukë pareiðkimà, jog „direktyva turi bûti ágyvendinama be jokios diskriminacijos dël rasës, lyties, lytinës orientacijos, odos spalvos, religinës priklausomybës ar nacionalinës kilmës“.30

Kitas lesbietëms ir gëjams palankaus dokumento pavyzdys yra direktyva „Dël asmenø apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dël laisvo tokiø duomenø judëjimo“ 31, kuri garantuoja specialià su asmens intymiu gyvenimu susijusiø duomenø apsaugà (8 straipsnis). Nëra jokios abejonës, jog ði nuostata privaèioms organizacijoms, taip pat ir darbdaviams, neleidþia kaupti slaptø bylø apie lytinæ orientacijà.32

Teisiðkai neápareigojantys dokumentai

Prie teisiðkai neápareigojanèiø dokumentø yra priskirtinos, pavyzdþiui, rekomendacijos, rezoliucijos ir nuomonës. Nors teismo keliu jø ágyvendinti negalima, taèiau Teisingumo teismas pripaþino, jog jos visvien turi bûti laikomos teisinëmis priemonëmis ir gali turëti teisiniø pasekmiø. 33 Be to, yra kai kuriø þenklø, jog neprivalomos priemonës yra laikomos acquis communautaire dalimi. 34 Lesbietëms ir gëjams paèiu svarbiausiu neprivalomu dokumentu yra neseniai priimta ES pagrindiniø þmogaus teisiø chartija.

Europos Sàjungoje niekad nebuvo susisteminto pagrindiniø þmogaus teisiø rinkinio. Todël Teisingumo teismas iki ðiol turëjo remtis ið valstybiø nariø konstitucijø ir kitø tarptautiniø þmogaus teisiø dokumentø iðplaukianèiais bendraisiais principais. 35 1999 m. birþelio mënesá Europos Virðûniø taryba nutarë ðià spragà uþpildyti ir ákûrë ið valstybiø nariø parlamentarø bei Europos

Parlamento nariø sudarytà grupæ, kuri turëjo parengti Europos Sàjungos pripaþástamø pagrindiniø þmogaus teisiø sàraðà. Ði chartija buvo paskelbta 2000 metø gruodþio mënesá Nicos Europos Virðûniø tarybos susitikime. 36 Taèiau jos teisinio statuso klausimo svarstymas buvo atidëtas vëlesniam laikui ir prie jo bus sugráþta 2004 metø tarpvyriausybinëje konferencijoje, kurioje bus perþiûrimos Europos Sàjungos steigimo sutartys. 37

Ðiuo metu chartija turi neprivalomo dokumento statusà. Nicos virðûniø susitikimui pirmininkaujanti valstybë savo iðvadose sveikina tokios chartijos atsiradimà ir pastebi, jog ji apjungia pilietines, politines, ekonomines, socialines ir visuomenines teises, kurios iki ðiol buvo iðsklaidytos daugelyje tarptautiniø, Europos ir nacionaliniø dokumentø. 38 Atrodo, jog labai panaðu, kad ateityje interpretuodamas ES teisës aktuose numatytas pagrindines þmogaus teises

Teisingumo teismas atsiþvelgs á chartijos tekstà. Todël, nors Chartija dar nëra ápareigojanti, jos teisinis poveikis ið esmës yra labai panaðus á tà, kuriuo pasiþymi privalomi dokumentai.

Daugybë Chartijoje numatytø teisiø yra aktualios lesbietëms ir gëjams, pavyzdþiui - teisë á tai, kad bûtø gerbiamas privatus ir ðeimyninis gyvenimas. 39 Taèiau pati svarbiausia nuostata yra teisë á nediskriminavimà, kurioje diskriminacija dël lytinës orientacijos yra aiðkiai nurodyta kaip viena ið draudþiamø diskriminavimo formø.40 Chartija neiðpleèia Europos Sàjungos galiø, todël ðia teise á nediskriminavimà galima naudotis neperþengiant dabartinës ir bûsimos ES teisës ribø. Pavyzdþiui, Lenkijoje gyvenanti lesbietë negalëtø remdamasi Chartija reikalauti, kad Lenkijoje tos paèios lyties poroms bûtø priimti registruotos partnerystës ástatymai. Taèiau jei jos partnerei gimtø vaikas ir jai nebûtø suteiktos tëvystës atostogos, toká sprendimà ji galëtø uþginèyti remdamasi tuo, jog ði teisë yra numatyta ES ástatymuose ir turi bûti suteikiama nepriklausomai nuo lytinës orientacijos.

Kitas teisiðkai neápareigojanèiø lesbieèiø ir gëjø teisiø ðaltinis yra Europos Parlamento rezoliucijos. Parlamentas nuolat, daþniausiai savo metinëje ataskaitoje apie þmogaus teisiø padëtá ES, reikalauja, jog lygios galimybës ávairiausiose srityse bûtø suteikiamos nepriklausomai nuo lytinës orientacijos. Parlamento pasiryþimà ginti lesbieèiø ir gëjø teises liudija ir jo 2000 m. kovo mën. 16 d. rezoliucija „Dël þmogaus teisiø Europos Sàjungoje“. Joje yra kreipiamasi á valstybes nares, kad ðios priimtø registruotas tos paèios lyties asmenø partnerystes pripaþástanèius ástatymus ir joms suteiktø tas paèias teises bei prievoles, kurios egzistuoja registruotos vyro ir moters partnerystës atþvilgiu.41

Negalima neávertinti ir neápareigojanèiø teisiniø normø paskatinamojo poveikio. Norëdamos árodyti savo pasiruoðimà bûti Sàjungos narëmis, valstybës kandidatës gali stengtis sudaryti ðaliø, entuziastingai ágyvendinanèiø netgi neápareigojanèius ES dokumentus, ávaizdá. Pavyzdþiui, savo sprendime dël mirties bausmës teisëtumo Lietuvos Konstitucinis teismas uþsimena apie tai, jog Europos Parlamentas pasisako prieð mirties bausmæ ir Europos Tarybos ir Europos Sàjungos dokumentø analizë rodo, kad mirties bausmës panaikinimas Europoje tampa „privaloma norma“. 42 Tai rodo, jog netgi neápareigojantys ES teisiniai dokumentai slepia savyje daug galimybiø.

4.

Þmogaus teisës ir diskriminacija dël lytinës orientacijos

Kita aktuali iðankstinë ástojimo sàlyga yra pagarba þmogaus teisëms, áskaitant ir maþumø apsaugà. Pagrindinis sunkumas yra nustatyti, kas sudaro þmogaus teises. Juo labiau, kad ES steigimo sutartyse niekur nëra nei vieno jø apibrëþimo. Labiausiai su ðiuo klausimu susijusi yra ES sutarties 6 skyriaus 2 dalis, kurioje yra numatoma:

Sàjunga gerbia pagrindines teises, kurias uþtikrina 1950 m. lapkrièio 4 d. Romoje pasiraðyta Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencija ir kurios pagal valstybëms narëms bendras konstitucines tradicijas yra laikomos bendrais Bendrijos teisës principais.

Reikðmë, kuri þmogaus teisëms yra suteikiama Europos þmogaus teisiø konvencijoje (EÞTK) taip pat atsispindi ir Teisingumo teismo precedentinëje teisëje. Pavyzdþiui, Grant byloje, kai teismas bandë nustatyti, ar egzistuoja pagrindinë teisë á lygias galimybes tos paèios lyties poroms, jo pagrindiniu atramos taðku buvo galiojanti Konvencijos precedentinë teisë ðeimos apibrëþimo srityje. 43 Konvencija yra ypaè svarbus þmogaus teisiø dokumentas ES plëtros kontekste. Ðià konvencijà yra pasiraðæ tiek visos valstybës kandidatës, tiek dabartinës ES valstybës. Todël reikalavimas, kad naujosios ES valstybës narës gerbtø konvencijoje iðdëstytas þmogaus teises yra ne daugiau kaip reikalavimas laikytis ásipareigojimø, kuriuos valstybës kandidatës jau yra prisiëmusios prieð Europos Tarybà.

Lytinë orientacija ir Europos þmogaus teisiø konvencija

(EÞTK)

Në vienoje ið Europos þmogaus teisiø konvencijos nuostatø nëra kalbama apie lytinæ orientacijà. Neþiûrint á tai, ji kuo toliau, tuo labiau pasitarnauja ginant lesbieèiø ir gëjø teises. Galimybe konvencijà pritaikyti ðioje srityje pirmà kartà buvo pasinaudota tada, kai kelete bylø ið eilës Europos Þmogaus teisiø teismas nustatë, jog visiðkas savanoriðko lytinio santykiavimo tarp dviejø suaugusiø vyrø privaèioje aplinkoje uþdraudimas prieðtarauja EÞTK 8 straipsniui, kuris numato teisæ á tai, jog bûtø gerbiamas kiekvieno þmogaus asmeninis gyvenimas. 44 Dar vienas þingsnis ðios precedentinës teisës srityje buvo þengtas 1997 metais, kai Europos Þmogaus Teisiø Komisija nustatë, jog tai, kad lytinës brandos amþius homoseksualiems santykiams yra aukðtesnis nei heteroseksualiems santykiams, yra EÞTK 14 straipsnyje numatytà teisæ á privatø gyvenimà paþeidþianti diskriminacija. 45

Nors aukðèiau paminëti sprendimai turëjo lemiamos reikðmës, taèiau EÞTK galimybës lesbieèiø ir gëjø atþvilgiu pilnai atsiskleidë tik vëliausiose precedentinës teisës bylose. Byloje Lustig-Prean ir kt. prieð JK , 46 Þmogaus teisiø teismas turëjo iðnagrinëti, ar JK draudimas homoseksualams tarnauti armijoje yra teisëtas. Þmogaus teisiø teismas nustatë, kad draudimas homoseksualams tarnauti armijoje paþeidþia EÞTK 8 straipsná. Tarp kita ko, teismas atmetë JK argumentà, jog lesbieèiø ir gëjø buvimas armijoje sukels negatyvià kitø kariðkiø reakcijà: …tiek, kiek ðis negatyvus poþiûris kyla ið iðankstinio tam tikros heteroseksualiosios visuomenës dalies nusistatymo prieð homoseksualià maþumà, jis pats savaime, taip pat kaip ir negatyvus poþiûris á kitos rasës, kilmës ar spalvos asmenis, teismo negali bûti laikomas pakankamu pagrindu apriboti aukðèiau iðdëstytas kandidato teises. 47

Tai, jog teismas tiesiogiai palygino ir susiejo diskriminacijà dël lytinës orientacijos su kitomis diskriminacijos formomis, reiðkia, jog jis priëjo iðvados, kad ið homofobijos kylanti diskriminacija yra taip pat neleistina, ir tai yra sveikintinas poþymis. Be to, teismas nurodë, jog ateityje precedentinë teisë turi bûti toliau plëtojama:

…teismas negali neatsiþvelgti á plaèiai paplitusius ir nuolat besikeièianèius poþiûrius bei su tuo susijusius pakeitimus ðios srities susitarianèiø valstybiø vidaus ástatymuose. 48

Ið tikrøjø, po sprendimo Lustig-Prean byloje tepraëjus tik trims mënesiams, teismas priëmë kità „naujas gaires nuþymintá“ sprendimà Salgueiro da Silva Mouta prieð Portugalijà byloje. 49 Byla buvo susijusi su tuo, jog vaikà buvo atsisakyta perduoti tëvo globon, motyvuojant tëvo homoseksualumu. Be to, Portugalijos Apeliacinis teismas ðá sprendimà aiðkiai siejo su tuo, jog tëvas gyveno su kitu vyru. 50 Teismas nustatë, kad tuo buvo kësinamasi á EÞTK 8 straipsnyje numatytà tëvo teisæ á ðeimyniná gyvenimà, bei paþeidþiamas EÞTK 14 straipsnis lytinës orientacijos atþvilgiu.51 Be galo svarbu yra tai, jog teismas patvirtino, jog EÞTK 14 straipsnis dël nediskriminavimo turi bûti aiðkinamas taip, tarsi jame netiesiogiai bûtø minima ir lytinë orientacija.52

Þmogaus teisës ir ES plëtra

Besiplëtojanèios konvencijos precedento teisë palengva iðsklaido bet kokias abejones dël to, ar tarptautinai þmogaus teisiø ástatymai apima ir lesbieèiø bei gëjø teises. Turint omenyje tai, jog ES sutarties 6 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad Sàjungoje turi bûti gerbiamos EÞTK teisës normos, dabar atsirado tvirtas pagrindas reikalauti, kad valstybës kandidatës árodytø, jog lytiniø maþumø teisinë padëtis jose bent neprieðtarauja Þmogaus teisiø teismo precedentinei teisei. Tiksliau sakant, nekelia jokiø abejoniø tai, kad bet kokia baudþiamuosiuose ástatymuose numatyta diskriminacija dël lytinës orientacijos greièiausiai neatitiks 8 straipsnio nuostatos dël teisës á asmeninio gyvenimo pagarbà. 53

Iki tam tikros ribos Komisija savo nuolatiniuose valstybiø kandidaèiø ávertinimuose tai jau yra pripaþinusi. Pavyzdþiui, 1997 metais Komisijos nuomonëje apie Rumunijà buvo pastebëta, jog homoseksualûs asmenys tampa piktnaudþiavimo ástatymu aukomis dël termino „vieðas skandalas“, kuris sutinkamai su Baudþiamojo kodekso 200 straipsniu yra taikomas homoseksualiems lytiniams aktams, neapibrëþtumo. 54 Be to, savo 1999-øjø metø ataskaitoje apie Rumunijà Komisija nurodë, jog Rumunijos baudþiamasis kodeksas dar turi bûti priderintas prie Europos baudþiamosios teisës normø tokiose srityse kaip homoseksualumas, ðmeiþtas, áþeidimas, valdþios ástaigø áþeidimas, þodinis áþeidimas, smurtas ðeimoje ir prievarta.55 Nors tokie pareiðkimai rodo ilgai lauktà pripaþinimà, jog lesbieèiø ir gëjø teisinë padëtis yra vienas ið kriterijø, lemianèiø ðalies ástojimà á Sàjungà, bet kontrolë, kaip ði sàlyga yra vykdoma, tebëra labai pavirðutiniðka. 2000 m. praneðime apie Rumunijà yra pastebima, jog nors siûlomus su homoseksualumu susijusiø baudþiamosios teisës nuostatø pakeitimus visvien bûtina priimti, taèiau tai

netrukdo Komisijai prieiti iðvados, jog Rumunija ir toliau gerbia þmogaus teises ir laisves. 56

Kalbant platesne prasme, Komisijos reguliariuose vertinimuose apie valstybiø kandidaèiø atitikimà plëtros kriterijams nëra skiriama daug dëmesio pripaþintoms EÞTK diskriminacijos dël lytinës orientacijos teisës normoms. Pavyzdþiui, Komisijos 2000 m. praneðime apie Kiprà nebuvo uþsiminta apie Kipro teisës nuostatas dël homoseksualumo 57 , nors ankstesniais metais ðioje ðalyje homoseksualiems asmenims buvo áteisintas skirtingas lytinës brandos amþius o taip pat lesbieèiø ir gëjø organizacijø atþvilgiu buvo priimtos represinës priemonës. 58 Komisija savo praneðime pateikë iðvadà, jog Kipras ir toliau gerbia þmogaus teises ir laisves. 59 Komisijos 2000 m. praneðime yra pastaba apie ástatymø pataisas, kurios yra reikalingos kai kuriems elementams, kuriems nepritaria Europos Taryba, paðalinti.60 Jame yra sakoma, kad spaudimas padaryti ðias ástatymø pataisas kyla ne ið Europos Sàjungos, bet ið Europos Tarybos.

Be abejonës, vienintelë institucija, kuri rimtai kelia lytinës orientacijos klausimus plëtros kontekste, yra Europos Parlamentas. Visø pirma, 1998 metais Parlamentas paskelbë bendrà perspëjimà, jog jis nepritars bet kokios ðalies ástojimui, jei ta ðalis savo ástatymais arba politika paþeis lesbieèiø arba gëjø teises.61 Artimesnëje praeityje, 2000 metø kovo mënesá, Parlamentas atkreipë ypatingà dëmesá á lesbieèiø ir gëjø padëtá, kviesdamas Bulgarijà, Kiprà, Estijà, Vengrijà, Lietuvà ir Rumunijà ið savo baudþiamøjø kodeksø iðbraukti visus ástatymus, kurie diskriminuoja lesbietes ir homoseksualus.62 Jis taip pat pareikalavo Tarybà ir Komisijà, kai tai reikalinga, iðkelti klausimà dël homoseksualiø asmenø diskriminacijos derybø dël narystës metu.63

Lytinë orientacija ir narystë: kelias á ateitá

Ið esmës dabartinës ES valstybës narës ir institucijos nëra labai linkæ homoseksualø padëtá valstybëse kandidatëse laikyti vienu ið pagrindiniø kriterijø priimant su ES plëtra susijusius sprendimus. Tai yra susijæ su skirtumais dabartiniø valstybiø nariø nacionaliniuose ástatymuose. Kai kuriose ðalyse, pavyzdþiui, Nyderlanduose, Danijoje ir Ðvedijoje, diskriminacijà dël lytinës orientacijos draudþia ástatymai, o tos paèios lyties poros yra teisiðkai pripaþástamos. Taèiau yra ðaliø, kaip , pavyzdþiui, Austrija, Graikija ir JK, kur apsauga nuo diskriminacijos yra labai neþymi ir kur tebegalioja diskriminaciniai baudþiamieji ástatymai. Europos Sàjunga negali daryti rimtesnio spaudimo valstybëms kandidatëms, kad ðios pagerintø gëjø ir lesbieèiø padëtá, nes kai kuriose dabartinëse valstybëse narëse teisinë situacija yra panaði, o gal netgi dar blogesnë. Taèiau nors á ðià aplinkybæ yra bûtina atsiþvelgti, ja negali bûti naudojamasi bandant pateisinti nieko neveikimà. Vietoj to plëtrà

galima suvokti kaip galimybæ tiek dabartinëms valstybëms narëms, tiek kandidatëms ið naujo perþiûrëti savo nacionaliniø teisës sistemø nuostatas, kurios apsprendþia gëjø ir lesbieèiø padëtá.

Atrodo, kad iki ðiol su ástatymais lytinës orientacijos srityje susijæ sprendimai buvo priimami remiantis Europos Tarybos mechanizmais, kuriø paskirtis yra panaikinti paèias sunkiausias diskriminacijos formas. Taèiau ðito nepakanka, ypaè dël to, jog ðioje teisinëje struktûroje numatyti ágyvendinimo mechanizmai nëra tokie efektyvûs. Nors 1997 m. buvo nustatyta jog nevienodas lytinës brandos amþius paþeidþia Konvencijà, bet, praëjus ketveriems metams, dauguma ES valstybiø nariø vis dar nëra suderinæ savo nacionaliniø ástatymø su ðiuo standartu.64 Sàjunga galëtø bent reikalauti, kad valstybës kandidatës (ir narës) ágyvendintø dabartinæ Konvencijos precedentinæ teisæ.

Visø pirma, tam, kad Europos Sàjunga turëtø átakos ðioje srityje, reikia daugiau aiðkumo. Konkreèiai, homoseksualai kiekvienoje valstybëje kandidatëje turi daugiau tiek teisinës, tiek faktinës informacijos apie ðià situacijà. Ðiuo atþvilgiu labai svarus yra ðios ataskaitos indëlis. Sekantis naudingas þingsnis bûtø oficialus komunikatas dël lytinës orientacijos ir plëtros. Precedentas jau yra – 1999 m. Komisijos ataskaita apie kovà su rasizmu ðalyse kandidatëse. 65 Joje buvo iðaiðkinta, jog kova su rasizmu sudaro vienos ið stojimo sàlygø, pagarbos þmogaus teisëms, dalá. 66 Komunikatas apie lytinæ orientacijà ir plëtrà galëtø padëti nustatyti minimalius standartus, kuriuos Sàjunga taikytø valstybëms kandidatëms lesbieèiø ir gëjø padëties prasme.

Verhoevenas pastebi, kad „demokratijos ir þmogaus teisiø koncepcijø tema yra jautri, nes glaudþiai susijusi su visuomenës konkreèiu identitetu bei vertybëmis“.67 Be abejonës, homoseksualumas yra viena ið tø srièiø, kur gali iðryðkëti nemaþi nuomoniø skirtumai tiek tarp dabar tiniø ES valstybiø, tiek tarp ES ir valstybiø kandidaèiø. Taèiau vien tai, jog ðiuo klausimu yra sunkiau pasiekti bendro susitarimo, nereiðkia, kad jis yra iðbrauktas ið darbotvarkës. Pagrindiniø þmogaus teisiø chartija yra aiðkus pavyzdys, kur is rodo, jog diskriminacija dël lytinës orientacijos yra nepriimtina kaip ir bet kurios kitos formos diskriminacija. Ðá poþiûrá savo sprendimais vis labiau palaiko Europos Þmogaus teisiø teismas. Tiek esamos, tiek bûsimos valstybës narës dar turi nemaþai nuveikti, kol ðis principas bus pilnai átvirtintas jø nacionaliniuose ástatymuose ir politinëse nuostatose. Plëtros procesas - puiki proga pradëti dialogà apie tai, kaip lygybës principas gali bûti ágyvendintas visoje Europoje ir kaip jis gali bûti panaudotas kovojant su visomis diskriminacijos formomis.

Mark Bell Lesterio universitetas

1 Par. 10, Helsinki European Counc il, Presidency conclusions, Press Release Br ussels (11-121999), Nr. 00300/99. Ðá dokumentà galite rasti Internete: <http: //ue. eu. int/newsroom/ index. htm>. Derybos dël narystës ðiuo metu vyksta su Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Èekijos Respublika, Slovakija, Vengrija, Slovënija, Rumunija, Bulgarija, Malta ir Kipru.

2 Ten pat, 12 paragrafas .

3 Plaèiau skaitykite: Bell, M (1998) ‘Sexual orientation and anti-discrimination policy: the European Community’ in Carver, T & Mottier, V (eds.) The politics of sexuality - identity, gender, citizenship, London: Routledge/ECPR Studies in European political science.

4 European Parliament (1994) ‘Report for the Committee on Internal Affairs and Citizens Rights on Equal Rights for Homosexuals and Lesbians in the European Community’ [Roth] EP Doc. A3 - 0028/94.

5 OJ [1994] C 61/40.

6 Uþ lygias gëjø ir lesbieèiø teises Europos institucijose (Equality for Gays and Lesbians in the European Institutions).

7 Apþvalgos ieðkokite: Flynn, L (1999) ‘The implications of Article 13 EC - after Amsterdam, will some forms of discrimination be more equal than others?’ Common Market Law Review Vol. 36 p. 1127.

8 C-249/96, Grant v South-West Trains [1998] ECR I-621.

9 Ankstesnis EB sutarties 119 straipsnis (dabar 141 straipsnis).

10 Par. 35.

11 T-264/97, ECR-SC [1999] II-1.

12 Par. 39.

13 C-122/99P. Þodinis nagrinëjimas buvo baigtas 2001 m. sausio mën. 23 d.

14 Council Directive 2000/43/EC of 29 June 2000 implementing the principle of equal treatment between persons irrespective of racial or ethnic origin, OJ [2000] L 180/22.

15 Council Directive 2000/78/EC of 27 November 2000 establishing a general framework for equal treatment in employment and occupation, OJ [2000] L 303/16.

16 Council Decision of 27 November 2000 establishing a Community action programme to combat discrimination (2001 to 2006), OJ [2000] L 303/23.

17 Ten pat, Article 2(c).

18 Article 3(1), Framework Directive.

19 Ten pat, Article 2.

20 Ten pat, Article 11.

21 Ten pat, Article 17.

22 Ten pat, Article 9(2).

23 Article O.

24 Bulletin-EC, 6-1993.

25 Ten pat.

26 Urgency Resolution on equal rights for gays and lesbians in the European Community; adopted 17 September 1998, par. J, B4-0824 & 0852/98, PE 272. 005/79.

27 par. 76, European Parliament resolution on respect for human rights in the European Union (1998-1999), OJ [2000] C 377/344.

28 Article 14, Framework Directive.

29 OJ [1996] L 145/4, 19. 6. 96.

30 Kursyvu iðryðkinta autoriaus, EU-Council (1996) ‘Draft Minutes of the 1914th meeting of the Council (Labour and Social Affairs) held in Brussels on 29 March 1996’ 6262/96 LIMITE.

Brussels: 23 April 1996. Nors byloje C-292/89, R v Immigration Appeal Tribunal ex parte Antonissen [1991] ECR 745 at 778 Teismas nusprendë, jog tokios deklaracijos neturi juridinës reikðmës.

31 Directive 95/46/EC, OJ [1995] L 281/40, 23. 11. 95.

32 Þr. daugiau: Clapham, A & Weiler, J (1992) ‘Human dignity shall be inviolable: the human rights of gays and lesbians in the EC legal order’ Collected Courses in the Academy of European Law Vol. III Book 2 Martinus Nijhoff: Dordrecht.

33 C-322/88, Grimaldi v Fonds des Maladies Professionnelles [1989] ECR 4407

34 Noll, G & Vedsted-Hansen, J (1999) ‘Non-communitarians: refugee and asylum policies’ in Alston, P; Bustelo, M & Heenan, J The EU and human rights, Oxford: OUP, pp. 375-376.

35 C-4/73, Nold v Commission [1974] ECR 491.

36 OJ [2000] C 364/1.

37 Annex IV, Treaty of Nice; Declaration on the future of the Union.

38 Par. 2, Press Release: Brussels, 8. 12. 2000 - Nr. 400/00. Ðio dokumento ieðkokite: http: // ue. eu. int/en/summ. htm

39 Article 7.

40 21 straipsnio 1 dalis: “Bet kokios formos diskriminacija, pavyzdþiui, diskriminacija lyties, rasës, odos spalvos, etninës ar socialinës kilmës, genetiniø savybiø, kalbos, religijos ar tikëjimo, politinës ar kitokios nuomonës, priklausomybës tautinei maþumai, nuosavybës, prigimties, negalios, amþiaus ar lytinës orientacijos pagrindu, turi bûti uþdrausta. ”

41 par. 57, European Parliament resolution on respect for human rights in the European Union (1998-1999), OJ [2000] C 377/344.

42 Compliance of the death penalty with the Constitution of the Republic of Lithuania, 2/98, 9. 12. 1998; in Butterworths Human Rights Cases Vol. 6 pp. 283-305. Konstitucinis teismas priëjo iðvados, kad mirties bausmë prieðtarauja Konstitucijai.

43 C-249/96 [1998] ECR I-621, 647.

44 EÞTK 8 straipsnyje yra skelbiama: “Kiekvienas turi teisæ á tai, kad bûtø gerbiamas jo privatus ir ðeimos gyvenimas”. Su ðiuo klausimu yra susijæ tokios bylos: Dudgeon v UK ; 22. 10. 81, Series A, No. 45; Norris v Ireland ; 26. 10. 88, Series A No. 142; Modinos v Cyprus ; 22. 4. 93, Series A No. 259.

45 Sutherland v UK ; (1997) 24 European Human Rights Reports – Commission Supplement , CD 22.

46 Lustig-Prean and Beckett v UK , (2000) 29 European Human Rights Reports 548. See also, Smith and Grady v UK, 29 European Human Rights Reports 493.

47 Lustig-Prean and Beckett v UK, p. 583.

48 Ten pat, p. 585.

49 Application No. 33290/96, 21 December 1999. Ðio dokumento ieðkokite: http: //www. echr. coe. int

50 Ten pat, par. 14.

51 Ten pat, par. 43.

52 Ten pat, par. 28.

53 Taip pat þr. A. D. T. v UK , Application no. 35765/79, judgment of 31 July 2000. Ðio dokumento ieðkokite: http: //www. echr. coe. int/

54 European Commission (1997) ‘Commission Opinion on Romania’s application for membership of the European Union’ COM (97) 2003, 15. 7. 97; p. 13.

55 COM (1999) 510.

56 Commission (2000) ‘Regular report from the Commission on Romania’s progress towards accession’ COM (2000) 710, p. 22. Plg. su vertinimu, kuris yra pateikiamas: Human Rights Watch and the International Gay and Lesbian Human Rights Commission (1998) Public scandals: sexual orientation and criminal law in Romania, New York: Human Rights Watch.

57 Commission (1999) “Regular report from the Commission on Romania’s progress towards accession” COM (1999) 502, p. 17.

58 ILGA-Europe (2000) Discrimination against lesbian, gay and bisexual persons in Europe, Brussels: ILGA-Europe, p. 6.

59 COM (1999) 502, p. 10.

60 Commission (2000) “Regular report from the Commission on Cyprus’s progress towards accession” COM (2000) 702, p. 15.

61 par. J, Urgency Resolution on equal rights for gays and lesbians in the European Community; adopted 17 September 1998, B4-0824 & 0852/98, PE 272. 005/79.

62 Ten pat, par. 76.

63 par. 28, Resolution on the annual report on international human rights and European Union human rights policy (1999), OJ [2000] C 377/336.

64 Daugiau þr. : ILGA-Europe (2000) Discrimination against lesbian, gay and bisexual persons in Europe , Brussels: ILGA-Europe, appendix 1.

65 Commission (1999) ‘Countering racism, xenophobia and anti-semitism in the candidate countries’ COM (1999) 256, 26. 5. 99.

66 Ten pat, p. 2.

67 Verhoeven, A. (1998) ‘How democratic need European Union members be? Some thoughts after Amsterdam’ European Law Review Vol. 23 pp. 217-234, 228.