Baltic Pride 2013

BALTIC PRIDE V IL N I US 2013

BALTIC PRIDE

V IL n I us 2013

Tarp Tau T inis LGBT fes T iva L is ir ei T ynės už LyG yB ę

i n T ernaT iona L LGBT fes T iva L and march for equa L i T y

Dėkojame Norvegijos Karalystės ambasadai ir Flandrijos vyriausybei, prisidėjusioms prie knygos leidimo.

This publication was possible thanks to the Royal Norwegian Embassy and the Flemish Government.

Tekstų autoriai / authors

Inga Aalia, Tomas Vytautas Raskevičius

redaktoriai ir sudarytojai / editors and contributors

Eduardas Platovas, Vladimiras Simonko, Rūta Ruolytė-Verschoore

dizainas / design

Ieva Bernotaitė

nuotraukų autorius / photographer

Augustas Didžgalvis http://www.didzgalvis.lt/

ISBN 978-609-420-361-9

©Lietuvos gėjų lyga, 2014

eee ir n orve G ijos

parama

Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos parama yra Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos įnašas mažinant socialinę ir ekonominę atskirtį Europoje bei stiprinant dvišalius santykius su 16 Europos Sąjungos šalių Centrinėje ir Pietinėje Europoje. Šias tris šalis ir kitas Europos valstybes sieja bendros vertybės ir atsakomybė už lygių galimybių ir tolerancijos sklaidą, saugumą, tvarią aplinką bei deramo gyvenimo lygio užtikrinimą.

2009-2014 metų laikotarpiu parama sudaro 1.798 milijardų eurų. Finansavimas yra teikiamas per 147 programas. Aplinka ir tvari plėtra, sveikata, švietimas, pilietinė visuomenė, tyrimai ir stipendijos, teisingumas ir socialinis dialogas yra pagrindinės paramos sritys. Visos programos turi atitikti žmogaus teisių, gero valdymo, lyčių lygybės ir tvarios plėtros reikalavimus.

Parama pilietinei visuomenei yra vienas pagrindinių EEE ir Norvegijos paramos prioritetų. 15 gavėjų šalių yra įsteigtos nevyriausybinių organizacijų (NVO) programos. Demokratinių vertybių sklaida, kova su diskriminacija, netolerancija ir socialine atskirtimi yra pagrindiniai NVO programų tikslai.

Lietuvai 2009-2014 metų laikotarpiu skirta 84 milijonai eurų EEE ir Norvegijos paramos. Parama yra teikiama per 14 programų aplinkos, žmogiškojo ir socialinio vystymosi, teisingumo, kultūros paveldo, pilietinės visuomenės ir kitose srityse.

EEE ir Norvegijos parama remia iniciatyvas, skirtas kovai su diskriminacija ir LGBT teisių stiprinimui Lietuvoje per NVO programas, veikusias 2004-2009 ir 2009-2014 metų laikotarpiais.

Šiuo finansavimo laikotarpiu demokratijos, gero valdymo, žmogaus teisių ir pažeidžiamų grupių įgalinimo tematika yra pagrindinis dėmesio objektas Lietuvos NVO programoje. Programa taip pat apima tokias temas kaip neapykantos kalba, ekstremizmas, rasizmas, homofobija, anti-semitizmas, tolerancija/multikultūrinė visuomenė, romai, seksualinis priekabiavimas, smurtas šeimoje, įskaitant smurtą lyties pagrindu, bei prekyba žmonėmis. Žmogaus teisių srityje pagrindinės temos yra pilietinių ir politinių teisių ir laisvių sklaida ir apsauga bei kova su diskriminacija.

EEE ir Norvegijos parama taip pat rėmė Baltic Pride 2013 Vilniuje.

The eea Gran T s and n orway Gran T s

The European Economic Area (EEA) Grants and Norway Grants represent the contribution of Iceland, Liechtenstein and Norway to reducing economic and social disparities and to strengthening bilateral relations with 16 EU countries in Central and Southern Europe. The three donor states also share common values and responsibility with other European countries to promote equality of opportunity, tolerance, security, environmental sustainability and a decent standard of living for all.

For the period 2009-2014, €1.798 billion has been set aside under the Grants. Funding is channelled through 147 programmes. Environment and sustainable development, health, education, civil society, research and scholarships, justice and social dialogue are key areas of support. All programmes must adhere to standards relating to human rights, good governance, sustainable development and gender equality.

Support to civil society is one of the key priorities of the EEA and Norway Grants, with NGO Programmes established in 15 beneficiary countries. Promoting democratic values and fighting discrimination, intolerance and social exclusion are central to the NGO programmes.

During the 2009-2014 financing period, 84 million Euros in Norway Grants and EEA Grants support is allocated for Lithuania. The Grants’ support is channeled through 14 programs in areas of environment, human and social development, justice, cultural heritage, civil society and others.

The EEA Grants and Norway Grants have funded initiatives aimed at fighting discrimination and promoting LGBT rights in Lithuania through NGO programmes active in 2004-2009 as well as 2009-2014.

During the current funding period, democracy, good governance, human rights and empowering vulnerable groups are key concerns of the Lithuanian NGO programme. The programme also addresses issues such as hate speech, extremism, racism, homophobia, anti-Semitism, tolerance/ multicultural societies, Roma, sexual harassment, domestic violence, including gender based violence, and trafficking in persons. Under the human rights area the key issues are promotion and protection of civil and political rights and freedoms and combating discrimination.

The EEA Grants and Norway Grants supported the Baltic Pride 2013 in Vilnius.

Turinys

ĮŽAnGInIs ŽODIs 5

PARODA „nuO suTEMŲ IKI AuŠROs.

20 LGBT LAIsVĖs METŲ LIETuVOJE“ 10

TARPTAuTInĖ ŽMOGAus TEIsIŲ

KOnFEREnCIJA „EuROPOs POLITIKOs

GAIRĖs LGBT TEIsIŲ APsAuGOs

sRITYJE“ 30

PRIĖMIMAs nYDERLAnDŲ

REZIDEnCIJOJE 44

BALTIC PRIDE 2013 EITYnĖs

„uŽ LYGYBĘ“ 58

APIE LGL 78

con T en T

FOREWORD 5

EXHIBITIOn FROM DUSK TILL DAWN.

20 YEARS OF LGBT FREEDOM IN LITHUANIA 11

InTERnATIOnAL HuMAn RIGHTs

COnFEREnCE TOWARDS

A EUROPEAN ROADMAP FOR LGBT EQUALITY 31

RECEPTIOn AT THE nETHERLAnDs

REsIDEnCE 45

BALTIC PRIDE 2013 MARCH FOR EQUALITY 59

ABOuT LGL 79

Į žan G inis žodis

„Baltic Pride 2013 eitynės „Už lygybę!“ man – tai savigarbos puoselėjimas. Drąsa nesižeminti ir nesislapstyti. Bent akimirką išdidžiai pasakyti: taip – aš esu, taip – aš homoseksualus, taip – aš žmogus, nesvarbu, kad esu nuolat žeminamas. Todėl aš dalyvausiu eitynėse ir ta diena man bus geresnė už gimtadienį, Kalėdas ir Naujuosius metus kartu sudėjus. Aš nenoriu nieko „demonstruoti“ – aš tik noriu būti savimi. Toks, koks esu. Nei blogesnis, nei geresnis už aplink mane esančius.“ Baltic Pride 2013 eitynėse „Už lygybę!” dalyvavusio jaunuolio įrašas asmeninėje Facebook paskyroje, 2013 metų liepos 26 d.

2013 metų liepos 27 dieną Vilniuje įvykusios antrosios lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių (LGBT) asmenų bei jų draugų eitynės „Už lygybę!“ neišvengiamai įeis į LGBT judėjimo istoriją Lietuvoje kaip viena reikšmingiausių pergalių žmogaus teisių srityje. Minint dvidešimties metų jubiliejų, kai Lietuvoje buvo panaikintas gėdingas Baudžiamojo kodekso straipsnis, draudžiantis santykius tarp tos pačios lyties asmenų, LGBT bendruomenės nariai bendrų pastangų dėka pasiekė istorinę pergalę, siekdami pasinaudoti konstitucine teise į taikius susirinkimus centrine sostinės gatve, būtent – Gedimino prospektu. Tačiau šios eitynės ne tik išliks mūsų atmintyje kaip spalvinga eisena už lygybės ir įvairovės idėjas Lietuvos visuomenėje, bet ir turės kur kas platesnių teisinių, kultūrinių ir socialinių pasekmių.

LGBT bendruomenės teisę pasinaudoti laisve į taikius susirinkimus Baltic Pride 2013 eitynių „Už lygybę!” kontekste teko ginti nacionaliniuose teismuose. Nors pirminis pranešimas apie liepos mėnesį organizuojamą renginį Gedimino prospektu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo įteiktas dar 2013 metų sausio mėnesį, Lietuvos vyriausias administracinis teismas (LVAT) galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl organizuojamų eitynių priėmė likus viso labo trims dienoms iki planuojamo renginio. Iš pradžių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai vienašališkai suderino kitą renginio vietą nei pageidavo eitynių organizatoriai – užuot išdavę pažymą apie Baltic Pride 2013 eitynių maršrutą Gedimino prospektu, savivaldybės atstovai manė, jog tinkamesnė renginio

foreword

“For me the Baltic Pride 2013 March for Equality is nurturance of self-respect. It is courage to stand up against humiliation and not to hide. For one moment I can proudly say – yes, I am here and I am gay. Yes, I am human being despite the fact that I am constantly being humiliated. Therefore, I will participate in the march and this day will be better than my birthday, Christmas, and the New Year’s Eve compiled together. I do not want to “demonstrate” anything. I just want to be myself. I am who I am. Neither worse nor any better than everyone else around me.”

Facebook post by a young man who participated in the Baltic Pride 2013 March for Equality

26 July 2013

The second March for Equality by lesbian, gay, bisexual, transgender (LGBT) individuals and their supporters took place in Vilnius on 27 July 2013. This march will inevitably make the history of the local LGBT movement as one of the most significant human rights victories. While celebrating the 20th anniversary of decriminalization of same-sex relationships, the members of the local LGBT community united in their efforts to achieve this historical victory. They defended their constitutional right to freedom of peaceful assembly to be exercised in the central avenue of the capital city. At the same time, this march will not only remain in our memories as a colorful manifestation of the ideas of equality and diversity in the Lithuanian society, but it will also bear broader legal, cultural and social implications.

The right of LGBT community to exercise its freedom of peaceful assembly in the context of the March for Equality had to be defended before the national courts. The first notification about the Baltic Pride 2013 March for Equality, which was planned to take place in the central avenue in the downtown of Vilnius in July, was submitted to the Vilnius City Municipality Administration as early as January 2013. Surprisingly, the final and irreversible decision by the Supreme Administrative Court of Lithuania was delivered just three days before the actual event. At first the representatives of the Vilnius City Municipality Administration unilaterally decided to allow for the march to take place not in the central street of Vilnius, but in another, i.e. more remote, location. The municipal authorities claimed

vieta būtų Upės gatvėje. Nacionaliniams teismams išaiškinus, jog tokie savivaldybės administracijos veiksmai yra neteisėti, buvo nuspręsta eitynes apskritai de facto uždrausti, savivaldybei atsisakant suderinti ne tik renginio vietą, bet ir laiką bei formą. Renginio organizatoriams teko pakartotiniai skubos tvarka teikti teisinį skundą, o nacionaliniai teismai lemiamą sprendimą priėmė jau dėl prasidėjusio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai kaistančioje politinėje atmosferoje. Siekiant pergalės strateginio bylinėjimosi procese, didžiulį indėlį atliko advokatas Vytautas Mizaras, kurio profesinio meistriškumo ir tvirtos pozicijos žmogaus teisių klausimais dėka tapo akivaizdu, jog neproporcingi ribojimai LGBT bendruomenei pasinaudoti teise į taikius susirinkimus pasirinktoje vietoje neturi jokio racionalaus pagrindo. Advokatas Baltic Pride 2013 eitynių „Už lygybę!“ organizatoriams ir tuo pačiu visai LGBT bendruomenei nacionaliniuose teismuose atstovavo nesibaimindamas su teisiniu procesu susijusio viešumo.

Strateginio bylinėjimosi proceso metu pasiektos teisinės pergalės, suteikusios galimybę surengti LGBT asmenų bei jų draugų eitynes už lygybės ir įvairovės idėjas centrine Vilniaus miesto gatve, padariniai – dvejopi. Visų pirma, pavyko sukurti teisinį precedentą, aiškiai įtvirtinantį pilietinės visuomenės atstovų teisę rengti taikius susirinkimus centrinėje ir labiausiai matomoje Vilniaus miesto gatvėje – Gedimino prospekte. Skambiai tariant, galime teigti, jog Baltic Pride 2013 metu pavyko „atkovoti“ Gedimino prospektą demokratinėje visuomenėje egzistuojančiai įvairių ir kartais viena kitai prieštaraujančių nuomonių raiškai, o šia teise nuo šiol galės laisvai naudotis ne tik LGBT bendruomenės nariai, bet ir kitų socialinių grupių atstovai. Visų antra, ilgiau nei pusę metų trukęs strateginio bylinėjimosi procesas pasitarnavo kaip viena sėkmingiausių viešinimo ir sąmoningumo didinimo kampanijų – tikriausiai niekada iki šiol joks su LGBT asmenų žmogaus teisių klausimais susijęs įvykis nebuvo taip plačiai nagrinėjamas žiniasklaidos, politikos ir pilietinės visuomenės atstovų. Neabejotina, kad Baltic Pride 2013 eitynės „Už lygybę!“ susilaukė ir didelio atgarsio Lietuvos visuomenėje, o LGBT asmenų žmogaus teisių tema tapo pilnaverte viešojo diskurso dalimi.

Baltic Pride 2013 – tai ne tik liepos 27 dieną įvykusios eitynės „Už lygybę!“. Visą savaitę vykę kultūrinai rengi-

that the more remotely situated and ‘naturally isolated’ location would be a better place for ‘this type of event’. The national courts ruled that the actions taken by the Vilnius City Municipality Administration were illegal. The municipality then refused to issue the official confirmation of the planned event all together, thus de facto banning the Baltic Pride March for Equality. The organizers of the march had to appeal against the decision once again. The national courts delivered the final judgment in the heating political atmosphere of the Lithuanian Presidency of the Council of the European Union. The attorney Vytautas Mizaras has significantly contributed to the success achieved in the course of the strategic litigation process. His professional skills and principled position on the human rights issues assisted in proving that disproportionate restrictions against the local LGBT community to exercise its right to freedom of peaceful assembly in its chosen location has no rational grounds whatsoever. The lawyer represented the organizers of the March for Equality and at the same time the whole LGBT community in the national courts without any fear of publicity in relation to this legal process.

The implications of the legal victory in relation to the Baltic Pride 2013 March for Equality are dual. First of all, a legal precedent was created, reaffirming the right by the representatives of the civil society to organize peaceful assemblies in the central and the most visible avenue of the capital city. It would not be an exaggeration to say that the strategic litigation process within the framework of the Baltic Pride 2013 has succeeded in “recapturing” Gediminas avenue for expressing various and sometimes even conflicting views and opinions that are of the crucial importance in a democratic society. From now on not only members of the local LGBT community, but also members of other social groups will be able to freely use the central avenue for the manifestation of their views. Secondly, due to the fact that the strategic litigation process lasted for more than six months, it served as one of the most successful awareness-raising and publicity campaigns. There had never been any topic in relation to the LGBT human rights, which was so broadly discussed in the media, by the politicians and by the members of civil society. Undoubtedly, the issue of the Baltic Pride 2013 March for Equality heavily resonated with the general public in Lithuania and the LGBT human rights topic became an important part of the public discourse.

niai buvo tokie pat įvairūs kaip ir jų dalyviai – pradedant poezijos skaitymais bei baigiant oficialiomis diskusijomis apie žmogaus teisių politiką Europoje. Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) Vilniuje atidaryta pirmoji queer istorijai ir kultūrai skirta paroda „Nuo sutemų iki aušros – 20 LGBT laisvės metų Lietuvoje“ atspindėjo pagrindinius meninius, kultūrinius ir visuomeninius LGBT bendruomenės įvykius Lietuvoje – tokius savus, nedrąsius, kartais įskaitomus tik tarp eilučių, paraštėse. Kino centre „Skalvija“ įvykęs LGBT filmų festivalis „Kitoks kinas“ pristatė net 18 LGBT tematikai skirtų vaidybinių ir dokumentinių filmų. Įėjimas į visas filmų peržiūras ir kitus festivalio renginius – nemokamas. O eitynių „Už lygybę!” išvakarėse surengtas priėmimas Nyderlandų karalystės ambasadoriaus rezidencijoje tapo puikia proga padėkoti finansiniams bei moraliniams Baltic Pride rėmėjams, savanoriams bei kiekvienam iš mūsų, reikšmingai prisidėjusiam prie šio mažo stebuklo – tai, jog Baltic Pride 2013 Vilniuje tapo realybe.

Įspūdinga Baltic Pride 2013 kultūrinė programa reikšminga ne tik tuo, jog galėjome pasidalinti savo kultūra, istorija ir mažais, bet ryžtingais laimėjimais žmogaus teisių srityje su festivalio lankytojais, rėmėjais ir draugais. Svarbiausias dalykas buvo tai, jog LGBT bendruomenė Lietuvoje dar kartą labai drąsiai ir ryžtingai išėjo iš pogrindžio ir atsivėrė visuomenei bei sau pačiai. Viešose erdvėse įvykusi gausybė renginių, prieinamų kiekvienam norinčiajam, siuntė aiškią žinutę – didžiuojamės tuo, kas esame, ir švenčiame bei puoselėjame savo kultūrą atvirai. LGBT sąjūdis Lietuvoje žengė dar vieną žingsnelį „dainuojančios revoliucijos” link.

Baltic Pride 2013 festivalis dėl Lietuvos visuomenėje vis dar tvyrančios priešiškos atmosferos LGBT asmenų atžvilgiu bei plačiai paplitusios institucionalizuotos homo-, bi- ir transfobijos buvo ir politinio pobūdžio renginys. Eitynių „Už lygybę!” išvakarėse įvykusi tarptautinė žmogaus teisių konferencija „Europos politikos gairės LGBT teisių apsaugos srityje“ tapo unikalia proga aptarti iškylančius iššūkius, pasidžiaugti pasiekimais bei nubrėžti ateities politikos gaires, siekiant dar didesnės LGBT asmenų įtraukties Lietuvos visuomenėje. Galime pasidžiaugti, jog renginiui buvo suteiktas oficialus Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai socialinio parterio renginio statusas, o konferencijos dalyvius sveikino Užsienio reikalų bei Socialinės apsaugos bei darbo ministerijų atstovai, Lietuvos Respublikos

The Baltic Pride 2013 consisted not only of the March for Equality on July 27. It was also a week of different cultural events, varying from poetry readings to official discussions about human rights policies in Europe. The Contemporary Art Center hosted the first exhibition on queer history and culture, titled “From Dusk till Dawn. 20 Years of LGBT Freedom in Lithuania”. The exhibition reflected upon the main artistic, cultural and social events by the LGBT community in Lithuania. The center of cinema Skalvija hosted LGBT film festival “A Different Cinema”, consisting of 18 LGBT films and documentaries. The admission to the festival screenings and other events was free of charge. On the eve of the March for Equality a reception was held at the residence of the ambassador of the Kingdom of the Netherlands. The event was a great opportunity to express our gratitude to financial and moral supporters of the Baltic Pride, to our volunteers and to everybody, who contributed significantly to the happening of this little miracle, i.e. the fact that the second Baltic Pride became possible in Vilnius.

The impressive cultural program of the Baltic Pride 2013 was significant not just because we were able to share our culture, history and decisive victories in the area of human rights with our guests, friends and supporters. The most important thing is that the Lithuanian LGBT community once again has come out from the underground showing the society that they are, who they are. Various public events have sent a clear message –we are proud of who we are and we openly celebrate and nurture our culture. LGBT movement in Lithuania has taken yet another step towards the “singing revolution”.

The Baltic Pride 2013 celebrations also had some political underpinnings. This was constituted partly by the hostile environment towards LGBT persons in Lithuania and institutionalized homophobia, biphobia and transphobia. The international human rights conference “Towards a European Roadmap for LGBT Equality” was a unique opportunity to discuss challenges facing us, to celebrate achievements and to explore the possibilities of drafting a political roadmap to achieve better inclusion of LGBT people in Lithuanian society. We can only be delighted with the fact that the conference was granted with a social partner status of the Lithuanian Presidency of the Council of the European Union.

Seimo nariai. Šių politikų dalyvavimas LGBT asmenų teisių klausimams skirtoje konferencijoje aiškiai rodo, jog žmogaus teisių srityje egzistuojančios problemos tam tikra apimtimi yra pripažįstamos politikos formuotojų ir sprendimų priėmėjų, o tolimesnis konstruktyviais argumentais bei lūkesčiais pagrįstas dialogas yra raktas į sėkmę, siekiant kovoti su homo-, bi- ir transfobijos apraiškomis Lietuvos visuomenėje. Džiaugiamės, jog tarptautinė Baltic Pride 2013 žmogaus teisių konferencija bent iš dalies prisidėjo prie 2014 metų vasario 4 dieną Europos Parlamento priimtos rezoliucijos, kuria Europos Komisija raginama parengti ES politikos gaires kovoje su homofobija, transfobija bei diskriminacija seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės pagrindais.

Viešojoje erdvėje po didelio atgarsio sulaukusių eitynių, kuriose dalyvavo apie 800 LGBT bendruomenės narių, jų šeimų narių, rėmėjų bei draugų, pasigirdo nepagrįsti kaltinimai užsiimant „politine veikla“. Renginio organizatoriai laikosi tvirtos pozicijos, jog demokratinėje pliuralistiniais principais pagrįstoje visuomenėje būtent įvairių socialinių grupių ir jų interesų atstovavimas bei valdžios stebėsena pasinaudojant nevyriausybinio sektoriaus teikiamomis galimybėmis, ir yra sklandaus bei visų piliečių lūkesčius pateisinančio politinio proceso garantas. Baltic Pride 2013 renginiai vyko prasidėjusio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai kontekste. Ši aplinkybė leido sutelkti ne tik vietinės valdžios institucijų, bet ir užsienio politikų, Europos Sąjungos bei Europos Tarybos atstovų dėmesį į galimus LGBT asmenų teisių ribojimus Lietuvoje. Pasinaudojant šiomis politinėmis aplinkybėmis jokiu būdu nebuvo siekiama sumenkinti Lietuvos įvaizdžio užsienio politikos srityje. Priešingai – buvo siekiama paraginti Lietuvos valdžios institucijų atstovus pasitempti ir nuo skambių pažadų tarptautinėje arenoje pereiti prie konkrečių veiksmų nacionaliniu lygiu užtikrinant lygias teises bei galimybes visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties.

Džiaugiamės galėdami jums pristatyti Baltic Pride 2013 festivalio nuotraukų albumą. Šis leidinys – tai dar viena proga padėkoti visiems vienokiu ar kitokiu būdu prisidėjusius prie festivalio renginių organizavimo. Ypatingą „ačiū“ šioje vietoje norėtume tarti asociacijos LGL savanoriams – be Jūsų motyvacijos ir palaikymo mums tikriausiai nebūtų pavykę. Dėkojame ir Norvegijos Karalystės ambasadai, sutikusiai finansiškai paremti šio

The participants of the conference were greeted by the representatives of the Lithuanian Ministries of Foreign Affairs and the Social Security and Labor, and the Members of the Lithuanian Parliament. The participation of those politicians in the conference on LGBT rights clearly demonstrates that the policy makers acknowledge the existing problem to a certain extent. The further constructive dialogue is needed with the view of succeeding in eradicating expressions of homophobia, biphobia and transphobia in Lithuanian society. We are more than happy that the international human rights conference in the framework of the Baltic Pride 2013 had at least partially contributed to the adoption of a report by the European Parliament, calling on the European Commission to adopt an EU Roadmap tackling homophobia, transphobia and discrimination on the grounds of sexual orientation and gender identity (i.e. the Lunacek Report) on 4 February 2014.

In the aftermath of the March for Equality, which gathered approximately 800 members of the local LGBT community, the members of their families, supporters and friends, there were some ungrounded accusations of engaging in political activities. The organizers of the Baltic Pride 2013 strongly believe that the representation of various social groups and their interests, the monitoring of the Government’s polices by non-governmental sector are the guarantees of the transparent and socially just political process in a democratic and pluralistic society. The events of the Baltic Pride 2013 took place during the very beginning of the Lithuanian Presidency of the Council of the European Union. This particular circumstance allowed to draw the attention by the local and foreign politicians to the possible LGBT human rights violations in Lithuania. This political opportunity was used with no intentions to harm the Lithuanian image in the area of foreign affairs. On the contrary, the officials from the Lithuanian Government were encouraged to move from vague international promises to targeted actions on the national level with the view guaranteeing equal rights and opportunities for all Lithuanian citizens without any discrimination.

It is our pleasure to present the Baltic Pride 2013 photo album. This publication is yet another chance to thank everyone, who has contributed to organization of the Baltic Pride 2013 events. We want to say special thanks to the volunteers of the Lithuanian Gay League (LGL).

nuotraukų albumo leidybą. Galiausiai, šis nuotraukų albumas nebūtų išvydęs dienos šviesos be profesionalaus fotografo Augusto Didžgalvio darbo paveiksluojant Baltic Pride 2013 festivalio renginius – dėkojame už bendradarbiavimą.

Šiose nuotraukose užfiksuota tik dalelė to sunkaus triūso, užsispyrimo, pakylėtos atmosferos ir bendruomeniškumo jausmo, apjungusio festivalio renginių bei eitynių „Už lygybę!” organizatorius bei dalyvius. Šios nuotraukos – tai gražus atsiminimas tos pastangos ir tikėjimo tuo, ką darome. Tikėjimo, jog kartu galime įveikti neapykantą, nežinojimą, apsimetinėjimą ir abejingumą. Tikėjimo, jog drauge galime pasiekti daug. Džiugesio, jog 2013 metų liepos 27 dieną po mūsų vaivorykštės spalvų vėliava stojo šimtai mūsų draugų ir rėmėjų. Tam, kad rytoj visi drauge galėtume susiburti po žmogaus teisių vėliava.

Asociacijos LGL darbuotojų komanda Vladimiras, Eduardas, Sigita, Aliona, Tomas, Šarūnas

Without your motivation and support this would not have been possible. We also thank the Royal Norwegian Embassy for the financial support in issuing this publication. Finally, this photo album would not have been possible without the professional input from the photographer Augustas Didžgalvis – we are very grateful for this fruitful cooperation.

It is obvious that these photographs reflect only upon a small portion of the hard work, determination, highly emotional atmosphere and feeling of affinity, which connected the organizers and participants of the Baltic Pride 2013 events, including March for Equality. These pictures are reminiscences of our efforts and confidence of what we do. They represent a belief that together we can overcome hatred, ignorance, bigotry and indifference. We are confident that together we can achieve much more. These photos are full of joy that on 27 July 2013 hundreds of our friends and supporters came under our flag, so that tomorrow we could gather under the flag of human rights all together.

Staff of the Lithuanian Gay League

Vladimiras, Eduardas, Sigita, Aliona, Tomas, Šarūnas

paroda „nuo suTemŲ iKi auŠros.

20 LGBT L aisvės me TŲ

Lie Tuvoje“

ŠiuoL aiKinio meno cenTras

2013 m. Liepos 23 d. – ruGpjŪČio 6 d.

Baltic Pride 2013 festivalio metu Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) organizuota paroda „Nuo sutemų iki aušros. 20 LGBT laisvės metų Lietuvoje“ – tai pirmoji queer istorijai ir kultūrai skirta paroda Lietuvoje, kurioje atsispindi svarbiausi LGBT bendruomenės ir queer meno įvykiai nuo 1993 iki 2013. Parodoje siekiama derinti istorinį dokumentinį bloką (archyvinės nuotraukos, LGL žurnalų numeriai, dokumentai) ir vizualinę formą (fotografijos, tapyba, filmai, objektai, performansai).

Exhibition „From Dusk till Dawn. 20 Years of LGBT Freedom in Lithuania“ was organized in the Contemporary Art Centre during the festival of Baltic Pride 2013. It was the first exhibition in Lithuania dedicated for queer history and culture, where the main events of LGBT community and queer art events from 1993 till 2013 were reflected. The intention of the exhibition was to combine historical documentary unit (archival photos, journals of LGL, documents) with visual form (photography, painting, movies, objects and performances).

Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė.

Margarita Jankauskaitė, project manager at the Centre of Equality Advancement.

Original accessory of a visitor at the exhibition.

Parodoje „Nuo sutemų iki aušros. 20 LGBT laisvės metų Lietuvoje“ surinkti svarbiausi 1993 – 2013 m. LGBT bendruomenės ir queer meno įvykiai.

The exhibition From Dusk till Dawn. 20 years of LGBT Freedom in Lithuania compiled the most significant moments of the LGBT movement and queer art during 1993-2013.

kuratorė Laima Kreivytė sveikina susirinkusius. Greetings from curator of the exhibition Laima Kreivytė.

Dalyvauti „Baltic Pride 2013“ renginiuose ragino nemokamai dalinami ženkliukai. Buttons promoting Baltic Pride 2013 events were distributed at the exhibition.

Tarp lankytojų – JAV poetė Eileen Myles, dalyvavo ir „Baltic Pride 2013“ eitynėse (centre). Among the visitors was Eileen Myles, a poet from the U. S., participated in the March Baltic Pride 2013.

Eglės Gandos Bogdanienės performansas „Trans-paradas: lyčių (keitimo) mada“. Performance Trans-parade: gender (changing) fashion by Eglė Ganda Bogdanienė.

Lankytojai apžiūrinėja parodą. Dešinėje –performansų autorė ir queer teoretikė Lina Žigelytė.

Visitors of the exhibition. On the right, Lina Žigelytė, performance artist and PhD student.

Švedijos ambasadorė Cecilia Ruthström-Ruin apžiūrinėja parodą (pirma iš kairės).

Swedish ambassador Cecilia Ruthström-Ruin exploring the exbibition (first from the left).

Tarp parodos lankytojų (pirma iš kairės) – „Baltic Pride 2013“ klipe pasirodžiusios Ing Stankė, Ausma Sakalauskaitė ir Irena Vanglikaitė, viena iš pirmųjų moterų Lietuvoje, viešai atskleidusių savo homoseksualumą. Dešinėje – psichologė Rasa Kuodytė-Kazielienė.

Among the visitors (first from the left) were participants in the Baltic Pride 2013 promotional video Ing Stankė, Ausma Sakalauskaitė and Irena Vanglikaitė, one of the first women in Lithuania to come out of the closet. On the right, psychologist Rasa Kuodytė-Kazielienė.

Ugniaus Gelgudos fotografijų ciklas apie tradicines ir netradicines šeimas.

Photos by Ugnius Gelguda portray contemporary traditional and non-traditional families.

Jaunasis kino režisierius Romas Zabarauskas. The young film director Romas Zabarauskas.

Tarpdisciplininio meno kūrėjas Adomas Danusevičius (dešinėje) su gėlėmis. Interdisciplinary artist Adomas Danusevičius (on the right) with flowers.

Fragmentas iš Laisvydės Šalčiūtės instaliacijos „Nepakankama nekaltybė“.

Part of the installation Imperfect Innocence by Laisvydė Šalčiūtė.

Parodų kuratorė Monika Šlančauskaitė su elektroninės muzikos kūrėju Aivaru Ruzgu. Art curator Monika Šlančauskaitė with electronic musician Aivaras Ruzgas.

Advokatas Vytautas Mizaras gynė LGBT bendruomenės ir ją palaikančiųjų teisę rengti „Eitynes už lygybę“.

Attorney Vytautas Mizaras defended the right of the LGBT community and their supporters to organise the March for Equality.

TarpTauTinė

žmoGaus TeisiŲ Konferencija „europos poLiTiKos Gairės LGBT TeisiŲ apsauGos sriT yje“

2013 m. Liepos 26 d., viLnius

( viLnius, 26 juLy 2013)

Liepos 26 dieną Tolerancijos centre vyko vienos dienos trukmės tarptautinė žmogaus teisių konferencija „Europos politikos gairės LGBT teisių apsaugos srityje“. Konferencijos metu buvo aptariami iššūkiai, su kuriais susiduria Baltijos valstybės, siekdamos platesnės LGBT asmenų interesų įtraukties į politikos formavimo procesus; geroji užsienio valstybių praktika, siekiant LGBT asmenų integravimo į visuomenę; Europos Tarybos Rekomendacijos dėl LGBT teisių apsaugos įgyvendinimo proceso eiga Lietuvoje; Europos Sąjungos politikos gairės LGBT teisių apsaugos srityje.

Renginiui buvo suteiktas oficialus Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai socialinio partnerio renginio statusas, o konferencijos dalyvius sveikino Užsienio reikalų bei Socialinės apsaugos bei darbo ministerijų atstovai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai.

The one-day international human rights conference “Towards a European Roadmap for LGBT Equality” was organized on the 26th of July in the Centre of Tolerance. The following issues were addressed in the conference: sharing the best practices in the field of LGBT inclusion; challenges faced by the Baltic States and the European Countries in incorporating the LGBT dimension in policy development processes; monitoring implementation of the Committee of Ministers Recommendation on LGBT rights; EU roadmap for LGBT equality. The conference was given an official status of social partner event in Lithuanian Presidency for EU Council.

LGL projektų koordinatorė

Sigita Rukšėnaitė.

LGL Project Coordinator

Sigita Rukšėnaitė.

Organizacijos „Amnesty International“ kampanijų koordinatorė Helle Jacobsen iš Danijos.

Helle Jacobsen, Campaign Coordinator at Amnesty International Denmark.

LGL valdybos pirmininko Vladimiro Simonko įžangos kalba.

Welcoming speech by LGL Board Chair Vladimir Simonko.

Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė (centre), kontrolierės patarėja Danguolė Grigolovičienė (kairėje) ir Ugnė Matulevičienė, LR Nuolatinės atstovybės prie Europos Tarybos pirmoji sekretorė.

Equal Opportunities Ombudsperson Aušrinė Burneikienė (centre), her advisor Danguolė Grigolovičienė and Ugnė Matulevičienė, first secretary of the Permanent Representation of Lithuania to the Council of Europe.

Margarita Jankauskaitė (Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė, kairėje) ir Vitalija Petrauskaitė (Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos projektų koordinatorė, centre).

Margarita Jankauskaitė, Project Manager for the Centre of Equality Advancement (on the left), and Vitalija Petrauskaitė, Project Coordinator at the Equal Opportunities Ombudsperson’s Office (in the centre).

Organizacijos „Amnesty International“ atstovė

Patricia Kaatee iš Norvegijos džiaugiasi susipažinusi su Norvegijos ambasadoriumi Leif Arne Ulland.

Patricia Kaatee, a representative of Amnesty International Norway was pleased to meet the Norwegian Ambassador Leif Arne Ulland.

ambasadorius

Pech

su rašytoju ir publicistu Marku Zingeriu.

The Czech Ambassador Radek Pech

journalist

Organizacijos „Amnesty International“ atstovas iš Norvegijos. A representative from Amnesty International Norway.

Švedijos Europos Sąjungos reikalų ministrė Birgitta Ohlsson perskaitė įvadinį pranešimą.

Birgitta Ohlsson, Swedish Minister for EU Affairs, gave a keynote speech.

Svečias iš JAV – Stuart Milk, aktyvus žmogaus teisių gynėjas.

Guest from the U. S., Stuart Milk, a human rights supporter and activist.

Norvegijos ambasadorius Leif Arne Ulland. Norwegian Ambassador Leif Arne Ulland.

Užsienio reikalų ministro patarėja Neringa Vaisbrodė. Neringa Vaisbrodė, Adviser to the Minister of Foreign Affairs.

Anne Gaspard, Europos lygybės institucijų

Anne Gaspard, Executive Director of the European Network of Equality

Estijos lyčių lygybės ir lygių galimybių komisarė

Mari-Liis Sepper.

Mari-Liis Sepper, Gender Equality and Equal Treatment Commissioner from Estonia.

Dalyvius sveikina LR Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Greetings from Audrius Bitinas, Vice-Minister for Social Security and Labour of Lithuania.

Seimo narė ir žmogaus teisių aktyvistė Marija Aušrinė Pavilionienė.

Parliamentarian and human rights activist Marija Aušrinė Pavilionienė.

Pareikšti savo palaikymo „Baltic Pride 2013“ iš Didžiosios Britanijos atvyko

LGBT teisių aktyvistė Claire B. Dimyon, apdovanota Britų imperijos ordinu.

LGBT rights campaigner Claire B. Dimyon (awarded an Member’s of British Empire award) supported the Baltic Pride 2013.

Konferencijos programa ir atributika. Conference programme and merchandise.

Konferencijos dalyviai ir klausytojai galėjo įsigyti LGL ir Baltic Pride 2013 atributikos. Conference participants had the opportunity to purchase LGL and Baltic Pride 2013 merchandise.

LGL projektų koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius pozuoja prieš kameras.

LGL Project Coordinator Tomas Vytautas Raskevičius posing for the cameras.

savanorė Koletta Jurskytė mielai atsakinėjo į dalyvių klausimus.

LGL volunteer Koletta Jurskytė kindly answering all questions and inquiries.

JAV ambasados praktikantė Stephanie Parenti Giordano fiksavo pačias įdomiausias konferencijos akimirkas.

Stephanie Parenti Giordano, trainee at the U.S. Embassy, shooting the most spectacular moments.

LGL leidinys „Besikeičiantys veidai. Pirmosios eitynės už LGBT teises Lietuvoje“ ir „Baltic Pride 2013“ programa. LGL’s publication Changing Faces. First March for LGBT Equality in Lithuania and the Baltic Pride 2013 programme.

priėmimas nyderL andŲ reZidencijoje

2013 m. Liepos 26 d.

Apie žmogaus teisių ir saviraiškos laisvės svarbą kalbėjo renginio svečiai iš Europos parlamento. LGL atstovai padėkojo savanoriams, užsienio ambasadų atstovams, tarptautinių NVO atstovams bei organizaciniam komitetui. Buvo įteikti specialiai Baltic pride 2013 pagaminti atminimo suvenyrai.

Guests from the European Parliament highlighted the importance of human rights and the freedom of expression at the reception. The representatives of LGL were giving gratitude speeches for volunteers, representatives from foreign embassies and international NGOs, also for the organizing committee. Specially created commemorative souvenirs for Baltic pride 2013 were presented and handed.

Nyderlandų ambasados Lietuvoje stažuotojas

Roel Dijkman.

Roel Dijkman, intern at the Netherlands Embassy in Lithuania.

ILGA-Europe atstovai: programų vadovas Björn van Roozendaal ir valdybos narė Tanja Lehtoranta.

Representatives of ILGA-Europe: Programmes Director Björn van Roozendaal and board member Tanja Lehtoranta.

Kauno moterų draugijos direktorė Daiva Baranauskienė (kairėje) ir „Baltic Pride 2013“ klipe nusifilmavę Ugnė Andrijauskaitė ir jos partneris Laurynas.

Daiva Baranauskienė (on the left), director of Kaunas Women’s Society, and Ugnė Andrijauskaitė and her partner Laurynas, participants in the Baltic Pride 2013 promotional video.

Ambasados viešnios Aušrinė Skirmantė ir Katharina Danler mėgaujasi vaišėmis.

Guests Aušrinė Skirmantė and Katharina Danler enjoying the banquet.

Humoristas Paulius Ambrazevičius išreiškė paramą „Baltic Pride 2013“ eitynėms.

Comedian Paulius Ambrazevičius, a supporter of Baltic Pride 2013.

Gerai nusiteikusios viešnios, centre – Rasa Navickaitė, buvusi LGL savanorė, žurnalistė, priklauso feministinio internetinio žurnalo „Dilgėlė“ redakcijai. Kairėje – Katrine Smiet, dešinėje –Baltic pride 2013 savanorė.

Smiling guests: in the centre, Rasa Navickaitė, former LGL volunteer, journalist and board member of the online feminist journal Dilgėlė. On the left is Katrine Smiet and on the right Weronika Pośnik, Baltic Pride 2013 volunteer.

Atvyksta pirmieji ambasados svečiai (iš kairės): teisininkė Jolanta Samuolytė, LGBT aktyvistė Claire B. Dimyon, Flandrijos vyriausybės atstovas Koen Haverbeke (antra eilė, centre), Tomas Baranovas, Liberalų sąjūdžio Žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės komiteto pirmininkas.

Arrival of the first guests (from the left): lawyer Jolanta Samuolytė, LGBT activist Claire B. Dimyon and Koen Haverbeke, representative of the Flemish Government (second row, centre), Tomas Baranovas, The Board Chair of the Liberals Movement of the Republic of Lithuania Human Rights and Civil Society.

Linksmai žygiuoja LGL projektų koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius, ELLI tyrėja Laura de Bonfils ir buvusi LGL savanorė Anna Shepherd iš Suomijos.

Marching happily: Tomas Vytautas Raskevičius, LGL Project Coordinator, Laura de Bonfils, EIGE Research Assistant, and Anna Shepherd, LGL volunteer.

Psichologė Rasa Kuodytė-Kazielienė (kairėje) ir filosofė Nida Vasiliauskaitė (dešinėje).

Psychologist Rasa Kuodytė-Kazielienė (on the left) and philosopher Nida Vasiliauskaitė (on the right).

Italijos ambasadorius Stefan Taliani de Marchio (kairėje) ir Norvegijos karalystės ambasadorius Leif Arne Ulland. Ambassador of Italy Stefan Taliani de Marchio (on the left) and the Ambassador of the Netherlands Leif Arne Ulland.

Susirinkusius svečius sveikino Nyderlandų ambasadorius Kornel Willem Spaans (dešinėje), LGL valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko (centre) ir LGL programų direktorius Eduardas Platovas (kairėje).

Kornel Willem Spaans (Ambassador of the Netherlands, on the right), Vladimir Simonko (LGL Board Chair, centre) and Eduardas Platovas (LGL Programmes Director, on the left) welcomed the guests.

LGL savanorių koordinatorė Aliona Polujanova. LGL Volunteers Coordinator Aliona Polujanova.

Švedijos Europos reikalų ministrė Birgitta Ohlsson ragina prisijungti prie socialinių pokyčių: „Ir vienas žmogus gali daug ką pakeisti, todėl privalome veikti“.

Birgitta Ohlsson, Swedish Minister for European Affairs, promoting social change: “One person can make a difference, and everyone should try”.

LGL projektų koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius svečiams rodo straipsnį apie Baltic Pride 2013 „Eitynes už lygybę”.

LGL Project Coordinator Tomas Vytautas Raskevičius shows an article about the Baltic Pride 2013 March for Equality.

Svečių plojimai padėkos prizo laimėtojams. Applause for the awarded.

Solidarumo prizus dalino LGL projektų koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius (kairėje) ir Vladimiras Simonko. Solidarity prizes were handed out by LGL Board Chair Vladimir Simonko and Project Coordinator Tomas Vytautas Raskevičius.

Į Vilnių atvyko Atviros Visuomenės Instituto Budapešte programų vadovas Gregory Czarnecki. Gregory Czarnecki, Programme Officer at the Open Society Foundation in Budapest.

„Amnesty International“ patarėja politikos klausimais Patricia Kaatee iš Norvegijos.

Patricia Kaatee, Policy Advisor at Amnesty International Norway.

ILGA-Europe valdybos narė Tanja Lehtoranta ir komunikacijos vadovas Jurijs Lavrikovs.

ILGA-Europe board member Tanja Lehtoranta and Communications Manager Jurijs Lavrikovs.

Tarp svečių – Prancūzijos ambasadorė Maryse Eveline Berniau ir tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ Europos institucijų skyriaus vadovas Nicolas Berger.

Among the guests were French Ambassador Maryse Eveline Berniau and Nicolas Berger, Director of Amnesty International European Institutions Office.

LGL projektų koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius su organizacijos „Amnesty International“ atstove Helle Jacobsen. LGL Project Coordinator Tomas Vytautas Raskevičius with Helle Jacobsen, representative of Amnesty International Denmark.

BaLTic pride 2013 eiT ynės „už LyGyBę“

2013 m. Liepos 27 d.

BaLTic pride 2013 march FOR

27 juLy 2013

Liepos 27 dieną Gedimino prospektu vykusiose LGBT asmenų ir jų draugų eitynėse „Už lygybę!” dalyvavo 800 asmenų. Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje Baltic Pride eitynės nebuvo aptvertos tvoromis – viena kitai oponuojančios visuomenės grupės galėjo taikiai apsikeisti skirtingomis nuomonėmis, o šis demokratinis procesas nebuvo lydimas neramumų. Baltic Pride 2013 parodė, kiek daug galime pasiekti drauge. Susivieniję po žmogaus teisių vėliava, parodėme, jog esame skaitlinga socialinė grupė, kuri, esant reikalui, gali išeiti į gatves ir garsiai ir spalvingai pareikalauti lygybės.

Eight hundred people were participating in LGBT and their friends march “For Equality” which took place on Gediminas avenue on the 27th of July. For the first time in the independent Lithuania’s history Baltic Pride march was not fenced. Opposing groups of society could peacefully exchange different opinions and this democratic process was not accompanied by disturbances. Baltic Pride 2013 proved that we can reach much when we work together. United under the human rights flag we have shown that we are a numerous social group which, if necessary, can go out to the streets and to require for equality loudly and colorfully.

Vėliavėlės ir švilpukai eitynių dalyviams. Flags and whistles for participants.

Aktorius, rašytojas ir žurnalistas Arkadijus Vinokuras. Actor, writer and journalist Arkadijus Vinokuras.

LGL projektų asistentas Šarūnas Sodonis su drauge Aurelija. LGL Project Assistant Šarūnas Sodonis with his girlfriend Aurelija.

Užrašas ant marškinėlių: „Neapykanta nėra šeimos vertybė“. Slogan on a T-shirt: Hate is not a family value

Naujienų portalo „Delfi“ žurnalistas Mindaugas Jackevičius. Mindaugas Jackevičius, journalist at the news portal Delfi.

rūpinosi eitynių

LGL savanorių koordinatorė Aliona Polujanova. LGL Volunteers Coordinator Aliona Polujanova.

LGL savanorė Koletta Jurskytė.

LGL volunteer Koletta Jurskytė.

LGL valdybos pirmininko Vladimiro Simonko interviu nacionalinei televizijai. Vladimir Simonko, LGL Board Chair, giving an interview on national television.

„Amnesty International“ atstovai su vaivorykštės vėliava.

Representatives of Amnesty International with a rainbow flag.

Kokios eitynės be muzikos?

What kind of march would it be without music?

Niujorko eitynių organizatoriai palaikė Baltic Pride 2013 „Eitynes už lygybę“.

Organizers of New York City Pride participated in the Baltic Pride 2013 March for Equality.

Eitynių dalyviai.

Participants of the march.

On duty. Vytautas

Public

Tarp dalyvių – Švedijos Europos Sąjungos reikalų ministrė Birgitta Ohlsson (centre) ir Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė (dešinėje).

Among the participants were Swedish Minister for EU Affairs Birgitta Ohlsson (in the centre) and MP Marija Aušrinė Pavilionienė (on the right).

Iš kairės: LGL valdybos narė Ausma Sakalauskaitė, valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko, Seimo narės Giedrė Purvaneckienė ir Marija Aušrinė Pavilionienė bei Europos Parlamento LGBT teisių grupės viceprezidentė Ulrike Lunacek.

From the left: LGL Board Member Ausma Sakalauskaitė, Board Chair Vladimir Simonko, MPs Giedrė Purvaneckienė and Marija Aušrinė Pavilionienė and Ulrike Lunacek, co-president of the European Parliament Intergroup on LGBT Rights.

Plojimai ir sveikinimai (iš kairės): LGL valdybos narė Ausma Sakalauskaitė, valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko, advokatas Vytautas Mizaras, Europos Parlamento LGBT teisių grupės viceprezidentė Ulrike Lunacek ir Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė. Applauses and greetings (from the left): LGL Board Member Ausma Sakalauskaitė, Board Chair Vladimir Simonko, attorney Vytautas Mizaras, Co-President of the European Parliament Intergroup on LGBT Rights Ulrike Lunacek and MP Marija Aušrinė Pavilionienė.

Įvairiaspalvė minia. Colourful crowd.

Eitynių akimirka. Moment from the march.

Dalyvius sveikina Europos Parlamento LGBT teisių grupės viceprezidentė Ulrike Lunacek. Greetings from Ulrike Lunacek, Co-President of the European Parliament Intergroup on LGBT Rights.

Tarpautinės LGBT jaunimo organizacijos „IGLYO“ atstovės džiaugiasi eitynėmis. Representatives of IGLYO (International Gay, Lesbian, Bisexual, Transgender and Queer Youth Organization) enjoying the march.

LGBT teises palaiko ir heteroseksualūs asmenys. Nuotraukoje – Kristina Sagaidak ir Vainius Volungevičius. Heterosexuals also support LGBT rights. In the picture: Kristina Sagaidak and Vainius Volungevičius.

Šildymo kainos – kita opi problema Lietuvoje. Heating prices are another troublesome issue in Lithuania (sign says: Reduce heating prices).

Eitynėms nepritariantys piliečiai. Protestors opposing the march.

Priešiškai nusiteikę Seimo narys Petras Gražulis ir Kauno miesto mero pavaduotojas

Stanislovas Buškevičius.

MP Petras Gražulis and Deputy Mayor of Kaunas Stanislovas Buškevičius fiercely criticised the march.

„Šlovės akimirka“ – jaunuoliai fotografuojasi su Seimo nariu Petru Gražuliu.

“Moment of glory ” – youngsters taking pictures with MP Petras Gražulis.

Ištikimas keturkojis kolega. Loyal four-legged colleague.

a pie LGL

Nacionalinė lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių (LGBT) asmenų teisių gynimo asociacija LGL – vienintelė išimtinai LGBT bendruomenės interesams atstovaujanti nevyriausybinė organizacija Lietuvoje. Savo veiklą pradėjusi 1993 metų gruodžio 3 dieną1, asociacija LGL yra viena brandžiausių ir stabiliausiai veikiančių pilietinio sektoriaus organizacijų šalyje. Pagrindinis asociacijos veiklą apibūdinantis principas – nepriklausomybė nuo bet kokių politinių ar finansinių interesų, siekiant efektyvios LGBT bendruomenės įtraukties ir socialinės integracijos Lietuvoje. LGL išimtinai siekia nuoseklaus LGBT asmenų žmogaus teisių progreso, pasitelkdama per dvidešimt veiklos metų sukauptą patirtį advokacijos, sąmoningumo didinimo ir bendruomenės stiprinimo srityse.

Šiuo metu LGL komandą sudaro 11 bendruomeninės

Valdybos narių, 7 nuolatiniai darbuotojai, 2 tarptautiniai savanoriai (prie organizacijos veiklos prisidedantys Europos savanorių tarnybos projektų rėmuose), taip pat virš 20 savanorių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Mūsų komanda – jaunatviška, dinamiška, besikeičianti ir visuomet atvira naujiems nariams, idėjoms ir projektams. Svarbu pabrėžti, jog organizacijos veikloje dalyvauja ne tik homoseksualios orientacijos asmenys. Šalia LGBT bendruomenei priklausančių asmenų didžiuojamės mūsų draugais ir rėmėjais, kuriems parama LGBT

1 Oficialiai asociacija LGL Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijoje buvo įregistruota 1995 metų gegužės 4 dieną.

teisėms visų pirmiausia yra demokratijos ir efektyvios žmogaus teisių apsaugos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties klausimas.

Asociacijos LGL biuras yra įsikūręs Vilniuje, A. Jakšto g. 22-15. Čia LGL komanda administruoja ir įgyvendina daugybę projektų, organizuoja susitikimus bei reguliariai kviečia LGBT bendruomenės narius ir juos palaikančius asmenis į įvairiausius renginius. LGL biure veikiančiame LGBT centre įsikūrusi su organizacijos veikla susijusios literatūros skaitykla, galima pasinaudoti nemokamu interneto ryšiu bei užsukti puodeliui kavos ar arbatos. LGBT centras atviras visiems geranoriškai nusiteikusiems lankytojams, norintiems sužinoti daugiau apie organizacijos vykdomą veiklą bei LGBT asmenų žmogaus teisių padėtį Lietuvoje.

Asociacija LGL yra Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo (NLĮF) bei Žmogaus teisių koalicijos narė. LGL taip pat priklauso tokioms tarptautinėms organizacijoms kaip ILGA (The International Lesbian and Gay Association), IGLYO (The International Lesbian, Gay, Bisexual, Transgender, Queer Youth and Student Organization), EPOA (The European Pride Organisers Association), TGEU (The European Transgender Network) ir ANSO (Association of Nordic and Pol-Balt LGBTQ Student Organizations). Tikime, jog savo tikslų efektyviausiai galime siekti tik matydami LGBT teisių klausimą platesniame žmogaus teisių diskurse, todėl aktyviai remiame įvairias iniciatyvas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.

aB ou T LGL

National lesbian, gay, bisexual and transgender (LGBT) persons’ rights organization LGL is the only NGO exclusively representing interests of LGBT community in Lithuania. LGL activities started on the 3rd of December, 1993. Now LGL is one of the most mature and stable civic organizations in the country. Its work is based on the principle of independence from any political or financial interests in pursuance of effective inclusion and integration of LGBT community in Lithuania. LGL aims for consistent LGBT persons’ human rights progress and community strengthening.

Currently LGL team consists of 11 community Board members, 7 permanent full-time employees, 2 international volunteers who work in the framework of European Voluntary Service project. In addition, more than 20 volunteers from Lithuania and abroad are helping with events, texts, posters, ideas and etc. Our team is youthful, dynamic, evolving and always open for new members, ideas and projects. It is worth to emphasize that not only LGBT people participate in the organization activities – straight allies are also always welcome. We are proud of our friends and sponsors for whom the support for LGBT rights is first of all the question of democracy and effective human rights protection for all citizens of the Republic of Lithuania without any exceptions.

LGL office is situated in Vilnius, A. Jakšto str. 22-15. Here LGL team is involved in the daily tasks implementing projects, organizing meetings and inviting LGBT community members as well as their supporters to various events. LGBT information center is located in LGL office: there is a library, a possibility to use free internet or to simply stop by for a chat and a cup of tea or coffee. LGBT center is open for all goodwill visitors who are eager to know more about organization’s activities and LGBT persons’ human rights situation in Lithuania.

We believe that seeking to achieve our goals is effective only when LGBT rights are seen in a wider human rights discourse and when human rights organizations are cooperating with each other in their struggle for a better world. Therefore we are actively supporting various initiatives on national and international level.

Association LGL is the member of National Equality and Diversity Forum (NEDF) and Human Rights Coalition. LGL is also a member of a number of international organizations: ILGA (The International Lesbian and Gay Association), IGLYO (The International Lesbian, Gay, Bisexual, Transgender, Queer Youth and Student Organization), EPOA (The European Pride Organisers Association), TGEU (The European Transgender Network) ir ANSO (Association of Nordic and Pol-Balt LGBTQ Student Organizations).

BALTIC PRIDE

V IL n I us 2013

Tarp Tau T inis LGBT fes T iva L is ir ei T ynės už LyG yB ę i n T ernaT iona L LGBT fes T iva L and march for equa L i T y

Leidėjas / Publisher

Asociacija LGL

A. Jakšto g. 22-15, Vilnius, LT-01105

Tel.: 8 5 261 03 14

Faksas: 8 5 213 07 62 office@gay.lt

www.atviri.l t www.lgl.l t

www.facebook.com/lg l .lt

ISBN 978-609-420-361-9 © Lietuvos gėjų lyga, 2014