PI R MA S SK YRI U S Prieš akis iškilo pilkšvų lyg nedažyta drobė, pailgų, siaurų namų virtinė, kiek akys užmato lipanti į nuožulnią įkalnę. Kad ir kiek eitum, tvarkingai įrengti ir prižiūrimi miesto gyvenamieji kvartalai visada atrodo visiškai vienodai, tad ir dabar Rika jautėsi taip, lyg būtų be perstojo sukusi ratą po rato aplink tą pačią vietą. Nuo šalčio net sustingusių dešinės rankos pirštų galiukai visiškai atšerpetoję. Denentoši linijos stotis, kurioje išlipo pirmą kartą. Gal dėl to, kad šis mikrorajonas, pristatomas kaip pavyzdinis kvartalas vaikams auginti, projektuotas galvojant apie automobilius turinčias šeimas, gatvės tokios plačios, kad net nuostabą kelia. Pasikliaudama telefono rodomu žemėlapiu, Mačida Rika1 žingsniavo netoli stoties, kur vaikštinėjo namų šeimininkės, išėjusios apsipirkti vakarienei. Dar kartą pajuto, kad Reiko sprendimas šiame kvartale įsigyti būstą buvo ne pats geriausias. Milžiniški prekybos centrai, restoranai šeimai, tinkliniai DVD nuomos punktai. Nematyti knygynų ar privačių krautuvėlių, kurie būtų stovėję nuo senų laikų, visiškai nejusti vadinamojo kultūros ir istorijos aromato. Praeitą savaitę Rika buvo nuvykusi į Kiūšiū vienos dienos komandiruotę, kad patikrintų kalbas apie nepilnamečių padaryto Vertime pasirinkta palikti originalią japonų kalbos vartoseną – pirmiau rašoma pavardė, tada vardas (čia ir toliau – vert. past.).
1