Vietoj įžangos
P
riešais Sibilę rankos ant stalo dėliojo kortas. Kiekvieną lėtą judesį lydėjo plonų žalvarinių apyrankių dzingsėjimas – jų begalė buvo užmauta ant abiejų raganos riešų. Visi pirštai – ilgi, juodai nulakuotais nagais – buvo apmaustyti žiedais. Kairį nykštį apsivijusi gyvačiukė, o ant dešinio lyg kokia pragaro akis žybčiojo bauginamai juodas netaisyklingos formos akmuo. Kambaryje buvo prieblanda, sunkios tamsiai violetinės užuolaidos krito iki pat grindų, aklinai uždengdamos langą. Patalpą apšvietė tiktai daugybė ilgų plonų žvakių. Tvyrojo stiprus vaško kvapas ir šokinėjo šešėliai – daiktų, raganos ir prieš ją sėdinčios merginos. Sukaišiotos žvakidėse ir po dvi, ir po keturias, žvakės degė lentynose, ant spintelių ir stalų šalia išrikiuotų knygų ir rakandų. Viena žvakidė su dviem žvakėmis stovėjo ir ant žemo ovalaus stalo, ant kurio ragana, sėdinti 11