pavargęs prometėjas (šeštojo leidimo pratarmė)
Prometėjo mitą galima naujai interpretuoti kaip šiandienos pasiekimų subjektui (Leistungssubjekt) būdingą psichikos aparato sceną, tas subjektas pats prieš save smurtauja ir pats su savimi kariauja. Nors pasiekimų subjektas įsivaizduoja esąs visiškai laisvas, iš tikrųjų jis yra supančiotas kaip Prometėjas. Erelis, lesantis nuolat vis ataugančias Prometėjo kepenis, yra jo alter ego, su kuriuo Prometėjas kariauja. Taip žvelgiant, Prometėjo ir erelio santykis yra santykis su savimi pačiu, savęs paties išnaudojimo santykis. Kepenų, kurių pačių savaime neskauda, skausmas yra nuovargis. Taigi Prometėją, kaip save išnaudojantį subjektą, apima begalinis nuovargis. Jis yra archetipinė nuovargio visuomenės figūra. Nepaprastai paslaptingame apsakyme „Prometėjas“ Kafka interpretuoja mitą labai savitai: „Dievai pavargo, ereliai pavargo, pavargusi žaizda užsivėrė.“ Kafka čia turi omenyje gydantį nuovargį, t. y. nuovargį, kuris ne atveria žaizdas, bet jas užveria. Pavargusi žaizda užsivėrė. Ši esė taip pat baigiasi apmąstymais apie gydantį nuovargį. Tai ne beatodairiško ginklavimosi, o taikaus Aš nusiginklavimo nuovargis.
7