Issuu

JO IŠRASTAS TELESKOPAS

Versta iš Norman Hunter

THE INCREDIBLE ADVENTURES OF PROFESSOR BRANESTAWM Red Fox, London, 2008

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt

Pirmą kartą 1933 metais anglų kalba Jungtinėje Karalystėje pavadinimu The Incredible Adventures of Professor Branestawm išleido The Bodley Head, Penguin Random House Children’s, Londonas. Penguin Random House Children’s yra Penguin Random House grupės padalinys.

Lietuvių kalba išleista susitarus su Penguin Books Limited (Londonas, Jungtinė Karalystė).

Visos teisės saugomos.

ISBN 978-609-441-945-4

Norman Hunter

NEPAKARTOJAMI

PROFESORIAUS PROTABOKŠTAICIO NUOTYKIAI

Iliustravo William Heath Robinson Iš anglų kalbos vertė Miglė Šaltytė

Vilnius 2026

SKIRIAMA BBC RADIJO PRANEŠĖJUI AJAX’UI –NIEKAD NESUGEBĖSIU

ATSIDĖKOTI UŽ TAI, KAIP

NEPRILYGSTAMAI JIS SKAITO ŠIAS PASAKAS

1. Profesorius išranda mašiną .

2. Baisingieji popieriai . .

3. Profesorius pasiskolina knygą .

4. Vagys!

5. Cypiantys laikrodžiai .

6. Mugė Žaliosiose Pagveliškėse .

7. Profesorius išsiunčia kvietimą

8. Profesorius tyrinėja pavasarinę ruošą

9. Pernelyg daug profesorių

10. Profesorius rengia radijo paskaitą .

11. Pulkininkas Protabokštaitis ir profesorius Taikliakulkininkas .

12. Profesorius kraustosi .

13. Blynų diena Didžiosiose Pagveliškėse

14. Profesoriaus Protabokštaičio atostogos . . . . 9 23 37 51 63 77 89 105 123 137 151 167 183 201

PROFESORIAUS SKĖTIS

1. Profesorius išranda mašiną

Kaip ir visiems nepaprastiems žmonėms, profesoriui Protabokštaičiui patikdavo tai, kas paprasta. Jis vilkėdavo paprastas kelnes dviem paprastomis klešnėmis. Švarką susisegdavo paprastai, žiogeliais, nes sagos paprasčiausiai ėmė ir ištrūko. Jo galva buvo plikutėlė ir palytėta saulės spindulių paprasčiausiai nušvisdavo.

O kokia puiki buvo toji profesoriaus galva! Jo kakta buvo labai aukšta, kad būtų vietos visiems jo akiniams. Jis turėjo akinius skaityti. Kitus –rašyti. Dar kitus – nešioti

lauke. Dar vienus – nusmaukti ant nosies galo ir žvilgtelėti per viršų, taip pat vienus ieškoti kitų porų, kai jas kur pamesdavo – o taip nutikdavo labai dažnai. Mat, nors ir buvo labai protingas (o gal būtent dėl to, kad buvo labai protingas), profesorius buvo labai išsiblaškęs. Jis tiek daug galvodavo apie visokiausius įstabius dalykus, pavyzdžiui, naujas ligas ar naujus mėnulius, kad paprasčiausiai neturėdavo laiko galvoti apie tokias kasdienes smulkmenas kaip kažkokie seni akiniai.

Draugų profesorius turėjo nedaug, nes su juo kalbėtis būdavo nepaprastai sunku – lyg sėdėtum paskaitoje ar mokyklos klasėje. Kas antras jo ištartas žodis būdavo nesuprantamas, o kai profesorius užduodavo klausimą, būdavo sudėtingiau už sudėtingiausią egzaminą.

Tačiau vienas žmogus profesorių labai mėgo. Tas žmogus buvo pulkininkas Taikliakulkininkas iš Laidynių kavalerijos –labai narsus ponas, kuris niekada nepavėluodavo ateiti į svečius, iššauti į priešą ir įsivelti į pavojų.

– Na na! – kaip visada kareiviškai žvaliai šūktelėjo pats sau pulkininkas, žygiuodamas gatve prie namo, kur gyveno profesorius, – jau senokai nemačiau Protabokštaičio! – (Akivaizdu, kad jiedu su profesoriumi buvo labai artimi, nes pulkininkas nevadino jo nei ponu Protabokštaičiu, nei profesoriumi Protabokštaičiu, nei gerbiamuoju Protabokštaičiu ar panašiai). –Džiaugiuosi, kad pakvietė į svečius!

Ir iš tiesų, profesorius jį buvo pakvietęs į svečius.

„Mielasis Taikliakulkininke, – buvo parašyta profesoriaus laiškelyje, – jei tik galite, rytoj užsukite pas mane. Noriu

parodyti jums išradimą, aukštyn kojomis apversiantį visa, ką žinome apie keliones.“

Kaip matote, užsimanęs profesorius gebėdavo rašyti ir paprastus, lengvai suprantamus laiškus. Taigi dabar pulkininkas traukė į svečius, norėdamas aukštyn kojomis apversti visa, ką žino apie keliones.

Pulkininkas profesoriaus namus priėjo kaip tik tada, kada atsidūrė prie jų, ir nė sekunde ne vėliau. Štai koks jis buvo punktualus kareivis.

– Profesorius darbo kambaryje, pone, – atidariusi duris paaiškino profesoriaus namų tvarkytoja ponia Švariauskienė. –

Netrukus pasirodys.

Vos taip pasakė, nugriaudėjo kurtinantis sprogimas ir pasirodė profesorius. Tiesa, pasirodė ne kaip šeimininkas, einantis pasitikti svečio, o kaip patrankos sviedinys, tačiau, šiaip ar taip, jis pasirodė, o tai ir svarbiausia. O kartu su juo pasirodė ir pusė darbo kambario.

Dūmams prasisklaidžius, profesorius kilstelėjo ranką prie galvos, nusmaukė nuo kaktos ant nosies galo akinius, skirtus žvilgtelėti per viršų, ir pažvelgė per jų viršų į pulkininką.

– Ojojoi, – tarė. – Kaip nepasisekė. Matyt, įdėjau truputį per daug kaiptento kažinkocido. Įdėjau daugiau, kad nebūtų per mažai. Atleiskit, rodos, būsiu pridaręs netvarkos.

– Nieko tokio, – nuramino pulkininkas. Juk darbo kambarys ne jo, tai ko gi jam jaudintis? – Ką dabar darysime?

Profesorius apžiūrėjo mechanizmą, nukritusį į pelargonijų lysvę, ir nustūmė į kiemelį už namo, o tada atsakė.

Anglų rašytojas Normanas Hunteris (1899–1995) dirbo reklaminių tekstų kūrėju bei iliuzionistu ir jau buvo išleidęs knygų apie reklamą bei magijos triukus, tačiau galiausiai nusprendė rašyti linksmas istorijas vaikams. Jo sukurtas personažas – be galo išsiblaškęs ir labai juokingas profesorius Protabokštaitis – netrukus užkariavo jaunųjų skaitytojų širdis. Pašėlęs mokslininkas nuolat įsipainioja į pačias netikėčiausias ir linksmiausias situacijas. Humoro, absurdo ir tyro linksmumo pilnos istorijos apie smalsų, viskuo besidomintį ir nuolat ką nors netikėto bandantį išrasti profesorių tapo literatūros klasika, su kuria užaugo jau ne viena vaikų karta. Knygą puošia originalios anglų dailininko Williamo Heatho Robinsono iliustracijos.

Redaktorė Mimoza Kligienė Korektorė Eglė Devižytė

Maketavo Andra Paplauskaitė

Tiražas 1500 egz. Išleido leidykla „Nieko rimto“

Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt

Spausdino UAB BALTO print Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius