D aiva M ikučionienė
G inta L aureckienė
MEZGINIŲ DIZAINAS
v a D ovė L is
Autorės:
Daiva Mikučionienė (KTU), Ginta Laureckienė (KTU)
Recenzentės:
doc. dr. Audronė Ragaišienė (UAB „FabricAir“)
prof. dr. Eugenija Strazdienė (Vilniaus kolegija)
Kalbos redaktorė
Aurelija Gražina Rukšaitė
Dizainerė-maketuotoja
Rūta Kraujutytė
KTU Leidybos komisijos pritarta skelbti kaip vadovėlį
Studentų 54, LT-51424 Kaunas, Lietuva leidykla.ktu.edu
Be raštiško leidyklos „Technologija“ sutikimo nė viena šios knygos dalis jokiais tikslais ir jokiomis priemonėmis neturi būti kopijuojama
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt
ISBN 978-609-02-1898-3
e-ISBN 978-609-02-1897-6 doi: 10.5755/e01.9786090218976
© Leidykla „Technologija“, 2025 © e. knyga, 2025
D aiva M ikučionienė
G inta L aureckienė
MEZGINIŲ DIZAINAS
v a D ovė L is Kaunas, 2025
TURINYS
PRATARMĖ p. 8
ĮVADAS p. 9
1. BENDROSIOS ŽINIOS APIE MEZGIMO TECHNOLOGIJĄ p. 11
Apibendrinimas p. 17
2. MEZGINIŲ GRAFINIS ŽYMĖJIMAS IR SANDAROS RODIKLIAI p. 18
Apibendrinimas p. 26
3. MEZGINIŲ ANALIZĖS IR PROJEKTAVIMO PRINCIPAI p. 27
Apibendrinimas p. 37
4. MEZGINIŲ PYNIMŲ KLASIFIKACIJA p. 39
Apibendrinimas p. 42
5. PAGRINDINIAI PYNIMAI, JŲ SAVYBĖS IR PROJEKTAVIMAS p. 43
5.1. PAGRINDINIAI SKERSINIAI
PYNIMAI p. 44
5.1.1. Lygusis skersinis pynimas p. 44
5.1.2. Lastikinis pynimas p. 47
5.1.3. Abipusis kairinis pynimas p. 50
Apibendrinimas p. 53
5.2. PAGRINDINIAI
METMENINIAI PYNIMAI p. 54
5.2.1. Metmeninė grandinėlė p. 54
5.2.2. Trikotinis pynimas p. 55
5.2.3. Atlasinis pynimas p. 57
Apibendrinimas p. 59
6. IŠVESTINIAI PYNIMAI, JŲ SAVYBĖS IR PROJEKTAVIMAS p. 61
6.1. IŠVESTINIAI SKERSINIAI
PYNIMAI p. 62
6.1.1. Išvestinis lygusis skersinis pynimas p. 62
6.1.2. Interlokinis pynimas p. 63
Apibendrinimas p. 65
6.2. IŠVESTINIAI METMENINIAI
PYNIMAI p. 66
6.2.1. Išvestinė metmeninė grandinėlė p. 66
6.2.2. Išvestiniai iš trikotinio pynimai p. 67
6.2.3. Išvestinis atlasinis pynimas p. 68
Apibendrinimas p. 70
7. RAŠTUOTIEJI PYNIMAI, JŲ SAVYBĖS IR PROJEKTAVIMAS
7.1. AKYTASIS PYNIMAS p. 74
7.2. ANANASINIS PYNIMAS p. 74
Apibendrinimas p. 75
7.3. ATAUDINIAI PYNIMAI p. 76
7.3.1. Skersinis ataudinis pynimas p. 77
7.3.2. Metmeninis ataudinis pynimas p. 79
Apibendrinimas p. 82
7.4. AŽŪRINIS PYNIMAS p. 82
7.5. INTARZINIS PYNIMAS p. 85
7.6. KIPERINIS (RUOŽELINIS)
PYNIMAS p. 87
7.7. KIAURARAŠTIS (FILÈ)
PYNIMAS p. 88
7.8. PAMUŠALINIAI
PYNIMAI p. 89
Apibendrinimas p. 93
p. 72
7.9. PLATIRUOTIEJI (SLUOKSNIUOTINIAI)
PYNIMAI p. 94
7.9.1. Skersinis platiruotasis pynimas p. 94
7.9.2. Metmeninis platiruotasis pynimas p. 98
Apibendrinimas p. 101
7.10. PLIUŠINIAI PYNIMAI p. 101
7.10.1. Skersinis pliušinis pynimas p. 102
7.10.2. Metmeninis pliušinis pynimas p. 104
7.11. PRESINIAI PYNIMAI p. 106
Apibendrinimas p. 111
7.12. VINGIUOTASIS
PYNIMAS p. 112
7.13. ŽAKARDINIAI
PYNIMAI p. 113
Apibendrinimas p. 119
8. KOMBINUOTIEJI PYNIMAI, JŲ SAVYBĖS IR PROJEKTAVIMAS p. 121
Apibendrinimas p. 126
9. MEGZTINIŲ MEDŽIAGŲ SANDAROS IR SAVYBIŲ TYRIMO
STANDARTAI p. 127
9.1. MEZGINIŲ SANDAROS RODIKLIŲ NUSTATYMO STANDARTAI p. 128
9.2. MEGZTINIŲ MEDŽIAGŲ MECHANINIŲ SAVYBIŲ NUSTATYMO
STANDARTAI p. 131
9.3. MEGZTINIŲ MEDŽIAGŲ FIZIKINIŲ SAVYBIŲ NUSTATYMO
STANDARTAI p. 138
9.4. MEGZTINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJAMŲJŲ IR ILGAAMŽIŠKUMO SAVYBIŲ NUSTATYMO STANDARTAI p. 143
9.5 STATISTINIŲ RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS p. 148
Apibendrinimas p. 150
10. DARNAUS TEKSTILĖS IR MADOS PRAMONĖS VYSTYMOSI
INICIATYVOS, PLATFORMOS IR STANDARTAI p. 152
10.1. TVARUS DIZAINAS p. 154
10.2. TVARIOS IR ETIŠKOS TIEKIMO GRANDINĖS MADOS PRAMONĖJE p. 156
10.3. TEKSTILĖS IR MADOS PRAMONĖJE TAIKOMI REGLAMENTAI, STANDARTAI IR SERTIFIKATAI p. 158
LITERATŪRA p. 173
DALYKINĖ RODYKLĖ p. 182
APIE AUTORES p. 190
PRATARMĖ
Vadovėlis „Mezginių dizainas“ yra skirtas pirmosios pakopos technologinių mokslų Polimerų ir tekstilės technologijų studijų krypties studentams. Vadovėlio medžiaga suderinta su Mados inžinerijos studijų programoje numatytų pagrindinių studijų krypties dalykų vadovėliuose bei mokomosiose knygose pateikta medžiaga. Vadovėlis skirtas modulių T470B131 „Mezginių dizainas ir technologija“, T470B148 „Sudėtingų medžiagų dizainas ir technologija“ bakalauro studijoms kaip pagrindinė mokomoji literatūra. Jis taip pat gali būti naudingas ir bakalaurams, studijuojantiems modulius T470B133 „Tekstilės medžiagų technologijos“, T470B149 „Naujo mados produkto kūrimas“, atliekantiems profesinę praktiką ir rengiantiems bakalauro baigiamąjį projektą, bei magistrantams, studijuojantiems modulius T470M133 „Funkcinės tekstilės inovacijos ir produkto vystymas“, T470M125 „Pažangios specializuotos tekstilės technologijos“ ar rengiantiems magistro baigiamąjį darbą. Vadovėlis taip pat naudingas ir kitų aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems dalykus, susijusius su tekstilės medžiagomis, jų taikymu medicinos, saugos, karo, pramonės, transporto ir daugelyje kitų sričių, bei visiems besidomintiems mezginių dizaino ir tekstilės tvarumo klausimais.
Vadovėlyje pateiktos žinios apie mezgimo technologijas, mezginių grafinį žymėjimą, pagrindinius sandaros rodiklius, sandaros analizės metodus; aprašyti mezginių pynimai, jų klasifikacija, projektavimo principai, pynimo įtaka megztų gaminių savybėms. Taip pat pateikti ir paaiškinti pagrindiniai tekstilės medžiagų savybių tyrimo standartai, tekstilės ir mados pramonėje taikomi darnaus vystymosi principai, jų įgyvendinimą apibrėžiantys standartai, sertifikatai, bendradarbiavimo platformos. Vadovėlį sudaro dešimt pagrindinių skyrių, dalis iš jų suskirstyti į poskyrius, o šie į smulkesnius skirsnius, siekiant nuosekliai ir išsamiai pateikti susistemintą mokomąją medžiagą, paruoštą savarankiškam mokymuisi ir praktiniam pritaikymui. Kiekvieno skyriaus pradžioje nurodoma, kokias žinias ir gebėjimus įgis tą skyrių perskaitę besimokantieji, taip pat papildomai žinioms įtvirtinti ir gilintis į pateiktą temą skirta literatūra. Skyrių pabaigoje pateikti kontroliniai klausimai ir praktinės užduotys padės įtvirtinti ir įsivertinti įgytas žinias ir gebėjimus, atsakymų į diskusinius klausimus paieškos padės plačiau suvokti skyriuje aptariamos temos esmę. Autorės rekomenduoja vadovėlį skaityti nuosekliai, atsakyti į po kiekvieno skyriaus pateiktus klausimus ir atlikti pateiktas užduotis, o diskusinius klausimus aptarti grupėse su kitais besimokančiaisiais.
Autorės viliasi, kad šiame vadovėlyje pateikta medžiaga naudosis ne tik KTU Mados inžinerijos ar Mados inovacijų studijų programos studentai, bet tai bus labai naudinga visiems, kuriantiems naujus gaminius ar vykdantiems mokslinius tyrimus, kurių objektas yra megztos tekstilinės struktūros.
Visos leidinyje naudotos nuotraukos yra vadovėlio autorių.
Daiva Mikučionienė, Ginta Laureckienė | Mezginių dizainas
ĮVADAS
Tekstilės gamyba yra viena seniausių, siekianti net akmens amžių, žmonijos veiklos sričių, pirmiausia skirtų apsisaugoti nuo nepalankių aplinkos sąlygų. Dabartinis tekstilės inžinerijos mokslas apima kur kas platesnę sritį nei tekstilės medžiagų savybių tyrimas. Žodis „tekstilė“ kilo iš lotyniško žodžio textum , reiškiančio audinį, tačiau vėliau šis terminas prigijo kalbant apie visas iš pluoštų sudarytas medžiagas ir gaminius – siūlus, audinius, mezginius, neaustines medžiagas, pintus gaminius ir panašiai.
Mezgimas – tai mezginio sudarymas išlankstant siūlus kilpomis, kurios persipina tarpusavyje vertikalia ir horizontalia kryptimis, sudarydamos vientisą struktūrą. Mezginiu vadinamas tekstilės gaminys, sudarytas iš kilpomis išlankstytų ir tarpusavyje persipynusių siūlų. Šiuolaikinėmis mezgimo mašinomis galima numegzti medžiagą arba baigtinį gaminį. Megztine medžiaga vadinamas mezgimo mašina numegztas didelio ilgio plokščias arba rankovinis mezginys. Megztiniu gaminiu vadinamas tam tikros formos numegztas besiūlis gaminys arba iš megztinės medžiagos ar baigtinės formos numegztų detalių pasiūtas tekstilės gaminys. Medžiagai ar gaminiui numegzti pramoniniu būdu reikalinga mezgimo mašina. Mezgimo mašina – tai mašina, skirta megztinei medžiagai, megztiniams gaminiams ar jų detalėms megzti. Pirmąją rankinę mezgimo mašiną 1589 m. sukūrė ir vėliau užpatentavo Williamas Lee Anglijoje. Pirmosios mezgimo mašinos kilpų sudarymo principas išliko ir daugelyje šiuolaikinių mezgimo mašinų.
Mezginio sandara apibūdinama ją sudarančiais elementais, jų dydžiu, forma, išsidėstymo tvarka. Mezginys gali būti sudarytas iš trijų pagrindinių sandaros elementų: kilpos, lanko ir tąsos, taip pat mezginio sandaroje gali būti ir papildomų elementų – papildomų siūlų, jų atkarpų, pluošto kuokštelių ir kitų. Tačiau pagrindinis mezginio sandaros elementas, sudarantis bet kurią megztinę struktūrą, yra kilpa. Kilpa – tai siūlo atkarpa, išlankstyta į specifinę erdvinę kreivę, nuo kurios ilgio ir formos priklauso daugelis mezginio savybių, tiek mechaninių (stiprumas, tąsumas ir t. t.), tiek ir fizikinių (laidumas orui ar vandens garams, šiluminė varža, atsparumas užsiliepsnojimui ir kitos).
Sandaros elementų tipas ir jų išsidėstymas mezginyje nusakomas mezginio pynimu. Mezginių pynimai gali būti ir labai paprasti, ir labai sudėtingi. Mezginio pynimas lemia tiek mezginio paviršiaus vaizdą, tiek ir jo savybes. Aprangai skirtiems megztiems gaminiams labiau akcentuojamas mezginio dizainas, nes jis dažnai lemia vartotojo pasirinkimą, tačiau savybės yra taip pat nepaprastai svarbios, jos dažniausiai lemia, ar vartotojas ir vėliau rinksis analogišką prekę. Techninės paskirties gaminiams svarbiausia yra konkrečios funkcinės savybės, tačiau mezginio dizainas, jo paviršiaus vaizdas taip pat daugeliu atvejų yra svarbus. Todėl, kuriant ir projektuojant naują megztą tekstilės gaminį, mezginio pynimas turi būti parenkamas atsižvelgiant į gaminio paskirtį.
Kuriant naują gaminį, būtina ne tik parinkti konkrečiai paskirčiai tinkamiausią mezginio pynimą, bet ir turėti galimybę numatyti pagrindinių sandaros rodiklių parametrus – kilpos ilgį, kilpų tankumus skersine ir išilgine kryptimis, mezginio paviršinį tankį. Tam yra naudojami teorinio projektavimo metodai. Šie teorinio projektavimo metodai taip pat plačiai taikomi ir analizuojant jau esamo mezginio sandarą ir savybes.
Taigi, šioje knygoje yra pateiktos bazinės žinios apie mezgimo technologijas bei išsamios žinios apie mezginių grafinį žymėjimą, pagrindinius mezginių sandaros rodiklius ir jų teorinio projektavimo metodus, mezginio sandaros analizės metodus. Išsamiai aprašyti mezginių pynimai, jų klasifikacija, skirtingų pynimų mezginių sandaros ypatumai, teorinio projektavimo principai, pynimo įtaka megztų gaminių savybėms. Be to, knyga gausiai iliustruota atskirų pynimų grupių sandarą ir ypatumus atskleidžiančiomis mezginių paviršiaus vaizdo nuotraukomis. Tai bus naudinga identifikuojant pasirinkto mezginio pynimą, analizuojant jo sandarą ir savybes.
Projektuojant naują tekstilės gaminį būtina atsižvelgti į tvarios gamybos ir darnaus produkto reikalavimus. Paskutiniame šio vadovėlio skyriuje pateikiama pagrindinė informacija apie darnaus tekstilės ir mados pramonės vystymosi tikslus, iššūkius ir iniciatyvas, taikomus žiedinės ekonomikos principus, taip pat apie pagrindinius tekstilės ir mados pramonėje taikomus reglamentus, standartus ir sertifikatus.
Kiekvienas skyrius ir stambesnis poskyris užbaigiami trumpu išdėstytos medžiagos apibendrinimu. Po kiekvieno skyriaus yra pateikti kontroliniai klausimai išdėstytos mokomosios medžiagos įsisavinimo savikontrolei, diskusiniai klausimai darbui grupėse bei praktinės užduotys, kurios padės įsivertinti įgytas žinias ir įtvirtinti jas per skirtingo sudėtingumo praktinių užduočių sprendimą.
Daiva Mikučionienė, Ginta Laureckienė | Mezginių dizainas
1
BENDROSIOS ŽINIOS APIE MEZGIMO TECHNOLOGIJĄ
Perskaitę pirmąjį skyrių, besimokantieji įgis žinių apie mezgimo
mašinų klasifikaciją, pagrindinius jų bruožus, mezgimo mašinos klasės fizikinę prasmę ir svarbą mezgamam asortimentui, jos apskaičiavimo būdus. Šiame skyriuje išdėstytai medžiagai įtvirtinti bei papildomai gilintis į studijuojamą temą rekomenduojami [1–7] literatūros šaltiniai.
Mezginiui sudaryti pramoniniu būdu būtinas įrenginys – mezgimo mašina. Visos mezgimo mašinos skirstomos į grupes pagal įvairius požymius – pagal siūlo klojimo ant mezgimo adatų būdą ir mezginio formavimo principą, pagal mezgimo mašinos adatinių skaičių ar formą. Taip pat mezgimo mašinas galima skirstyti pagal mezgamą asortimentą, pagal rašto sudarymo galimybes ir panašiai.
Pagal siūlo klojimo ant mezgimo adatų būdą ir mezginio formavimo principą mezgimo mašinos skirstomos į dvi grupes: į skersinio mezgimo mašinas, kuriose siūlas ant mezgimo adatų vienoje mezginio eilutėje paklojamas nuosekliai horizontalia kryptimi ( 1.1 pav., a), ir metmeninio mezgimo mašinas, kuriose ant kiekvienos adatos, sudarant vieną mezginio kilpų eilutę, klojamas atskiras siūlas, tiekiamas iš bendro rityno ar metmenų veleno ( 1.1 pav., b). Skersinio mezgimo mašinomis numegzti gaminiai vadinami skersiniais, o metmeninio mezgimo mašinomis – metmeniniais. Tai yra pagrindinis mezgimo mašinų skirstymas į dvi grupes, kadangi, priklausomai nuo siūlo klojimo principo, iš esmės skiriasi numegzto gaminio savybės ir išvaizda.
1.1 pav. Mezginio paskutinės eilutės (viršuje) vaizdas: a – skersinio mezginio; b – metmeninio mezginio
Pagal adatinių skaičių mezgimo mašinos skirstomos į vienos, dviejų, trijų, keturių adatinių (gali būti ir daugiau). Didžiąją mezgimo mašinų asortimento dalį sudaro vienos ir dviejų adatinių mezgimo mašinos, daugiau adatinių turinčios mezgimo mašinos naudojamos erdviniams sudėtingos sandaros gaminiams megzti. Vienos adatinės mezgimo mašinose mezgimo adatos yra išdėstytos adatinėje vienoje eilėje, o dviejų adatinių mezgimo mašinose – dviem lygiagrečiomis eilėmis dviem būdais: lastikiniu , kai priekinės ir užpakalinės adatinės adatos viena kitos atžvilgiu išdėstomos šachmatiškai, arba interlokiniu , kai abiejų adatinių adatos išsidėsto tiksliai viena priešais kitą. Vienos adatinės mezgimo mašinomis numegzti gaminiai vadinami viengubaisiais, o dviejų adatinių mezgimo mašinomis numegzti gaminiai – dvigubaisiais.
Pagal adatinės formą mezgimo mašinos skirstomos į plokščiąsias ir apskritąsias.
Vienos adatinės skersinio mezgimo mašinų adatinė gali būti plokščia su slankiomis ir neslankiomis adatomis (dažniausiai kabliukinėmis) arba cilindro formos su slankiomis adatomis (dažniausiai liežuvėlinėmis) ( 1.2 pav.).
1.2 pav. Vienos adatinės skersinio mezgimo mašinų tipai: a – plokščioji adatinė su neslankiomis kabliukinėmis adatomis; b – plokščioji adatinė su slankiomis liežuvėlinėmis adatomis; c – apskritoji adatinė su slankiomis liežuvėlinėmis adatomis
Dviejų adatinių skersinio mezgimo mašinos gali būti abipusės dešininės arba abipusės kairinės. Abipusės dešininės mašinos gali būti plokščiosios su slankiomis (dažniausiai liežuvėlinėmis) arba neslankiomis (dažniausiai kabliukinėmis) adatomis, išdėstytomis 90° arba 120° kampu, bei apskritosios su slankiomis adatomis (liežuvėlinėmis), kur viena adatinė yra cilindro, o kita – disko formos ( 1.3 pav., a–c). Abipusės kairinės mašinos taip pat gali būti plokščiosios, kurių adatinės išdėstytos viena virš kitos (180° kampu), arba apskritosios, kurių abi adatinės, išdėstytos viena virš kitos, yra cilindro formos ( 1.3 pav., d, e). Abipusėse kairinėse mašinose yra naudojamos dvigalvės adatos.
Metmeninio mezgimo mašinos taip pat dažniausiai yra vienos ir dviejų adatinių, kurios gali būti plokščios arba apskritos formos, dažniausiai su neslankiomis adatinės atžvilgiu kabliukinėmis, liežuvėlinėmis arba griovelinėmis adatomis ( 1.4 pav.).
Daiva Mikučionienė, Ginta Laureckienė | Mezginių dizainas
1.3 pav. Dviejų adatinių skersinio mezgimo mašinų tipai: a – plokščiosios adatinės su neslankiomis kabliukinėmis adatomis; b – plokščiosios adatinės su slankiomis liežuvėlinėmis adatomis; c – cilindro ir disko adatinės su slankiomis liežuvėlinėmis adatomis; d – plokščiosios adatinės su dvigalvėmis adatomis; e – cilindro formos adatinės su dvigalvėmis adatomis
b b c c d d e e
1.4 pav. Metmeninio mezgimo mašinų tipai: a – vienos adatinės plokščioji su kabliukinėmis adatomis; b – vienos adatinės plokščioji su liežuvėlinėmis adatomis; c – vienos adatinės plokščioji su griovelinėmis adatomis; d – dviejų adatinių plokščioji su liežuvėlinėmis adatomis; e – vienos adatinės apskritoji su liežuvėlinėmis adatomis
1 Bendrosios žinios apie mezgimo technologiją
Metmeninio mezgimo mašinos pagal siūlo klojimo ir mezginio atitraukimo principą dar skirstomos į trikotines, rašel ir krošetines ( 1.5 pav.). Trikotinėse mezgimo mašinose siūlas į mezgimo zoną yra tiekiamas vertikaliai, o mezginys iš mezgimo zonos atitraukiamas horizontaliai ( 1.5 pav., a); šio tipo mezgimo mašinos dažniausiai yra skirtos medžiagai megzti. Rašel tipo mašinose siūlas į mezgimo zoną tiekiamas ir mezginys iš mezgimo zonos atitraukiamas vertikaliai ( 1.5 pav., b); šiose mašinose dažniausiai naudojamas didesnis ąselinių šukučių skaičius nei trikotinio mezgimo mašinose, jomis galima numegzti didelio raporto sudėtingo rašto medžiagas ir baigtinius gaminius. Krošetinėse mezgimo mašinose adatos adatinėje yra išdėstytos horizontaliai (trikotinėse ir rašel mašinose – vertikaliai), skirtingų sistemų siūlai į mezgimo zoną tiekiami vertikaliai ir horizontaliai, mezginys atitraukiamas vertikaliai ( 1.5 pav., c); šio tipo mašinomis dažniausiai mezgamos apdailos juostelės, nėriniai ir pan.
Ąselinės šukutės
Platina
Mezginys
Ąselinės šukutės
Platina
a b
Mezginys
c
Ataudinių siūlų siūlvedžiai
Ąselinė adata
Mezginys
1.5 pav. Metmeninio mezgimo mašinų veikimo principas: a – trikotinės mašinos; b – rašel mašinos; c – krošetinės mašinos
Pagal rašto sudarymo galimybes mezgimo mašinos yra skirstomos į:
• mašinas be rašto sudarymo mechanizmo, bet kuriose galimas grupinis mezgimo elementų (adatų, platinų, stumtuvų, rašto stumtuvų) atrinkimas ir jose galima sudaryti skirtingus sandaros elementus (kilpas, lankus, tąsas), tačiau tokiu atveju galimas rašto raportas yra nedidelis;
Daiva Mikučionienė, Ginta Laureckienė | Mezginių dizainas
• mašinas su individualiu mezgimo elementų atrinkimu, kuris leidžia sudaryti sudėtingus didelio raporto raštus, megzti ne tik medžiagą, bet ir baigtinės formos gaminių detales ar besiūlius gaminius. Rašto raportas – tai mažiausias rašto elementas, besikartojantis visomis kryptimis.
Taip pat mezgimo mašinas galima skirstyti į tas, kurios:
• mezga tik medžiagą (dažniausiai didelio adatinės skersmens apskritosios skersinio mezgimo mašinos ir plokščiosios metmeninio mezgimo mašinos);
• gali numegzti baigtinės formos gaminio detales ( 1.6 pav., a) ar baigtinius besiūlius gaminius ( 1.6 pav., b) (dažniausiai plokščiosios skersinio mezgimo mašinos, mažo adatinės skersmens skersinio ir metmeninio mezgimo mašinos, mažo adatinės pločio plokščiosios metmeninio mezgimo mašinos).
1.6 pav. a – baigtinės formos megzto gaminio detalė; b – baigtinis besiūlis gaminys
Mezgimo mašiną apibūdina mezgimo mašinos klasė, kuri reiškia adatų skaičių sąlyginiame ilgio vienete (dažniausiai angliškame colyje – 25,4 mm) ir parodo, kokio didžiausio ilginio tankio siūlais galima megzti. Plokščiosios mezgimo mašinos klasė apskaičiuojama pagal (1) formulę, apskritosios – pagal (2) formulę: K = I L K = I πD (1) (2) , ,
čia K – mezgimo mašinos klasė; I – adatų skaičius ilgio vienete; L – plokščiosios adatinės ilgio vienetas coliais; D – apskritosios adatinės skersmuo coliais.
Mezgimo mašinos klasė nėra visiškai unifikuotas parametras, t. y. skirtingose šalyse mezgimo mašinos klasė gali būti skaičiuojama skirtingame ilgio vienete. Jei mezgimo mašinos klasė apskaičiuojama 1 angliškame colyje (25,4 mm), prie jos
1 Bendrosios žinios apie mezgimo technologiją
vertės rašoma raidė „E“, jei 1,5 angliško colio atkarpoje (38,1 mm) – raidė „G“, jei 1 prancūziškame colyje (27,78 mm) – „F f “, jei 1,5 prancūziško colio (41,67 mm) – „Fg “. Plačiausiai pasaulyje naudojama mezgimo mašinos klasė, apskaičiuota 1 angliško colio atkarpoje ir žymima „E“.
Siūlų ilginis tankis parenkamas atsižvelgiant ne tik į mezgimo mašinos klasę, bet ir į mezgimo mašinos tipą ( 1.1 lentelė).
1.1 lentelė. Rekomenduojamas siūlų ilginis tankis, atsižvelgiant į mezgimo mašinos klasę ir tipą
Maksimali siūlo ilginio tankio vertė ribojama mezgimo mašinos klasės (t. y. tarpelio tarp dviejų gretimų adatų dydžio), o minimali vertė priklausys nuo mezgamo asortimento, gaminio dizaino ir, žinoma, nuo siekiamų fizikinių gaminio savybių.
APIBENDRINIMAS
Mezgimo mašinos pagal siūlo klojimo ant mezgimo adatų būdą ir mezginio formavimo principą skirstomos į metmeninio ir skersinio mezgimo mašinas. Metmeninio mezgimo mašina numegzto mezginio vienos eilutės kilpos yra sudarytos iš atskirų metmeninių siūlų. Skersinio mezgimo mašina numegzto mezginio visos vienos eilutės kilpos yra sudarytos iš to paties siūlo. Pagal adatinės formą mezgimo mašinos skirstomos į plokščiąsias ir apskritąsias. Pagal adatinių skaičių mezgimo mašinos skirstomos į vienos ir dviejų adatinių mezgimo mašinas.
Metmeninio mezgimo mašinos pagal siūlo klojimo ir mezginio atitraukimo principą dar skirstomos į trikotines, rašel ir krošetines. Pagal mezgamą asortimentą mezgimo mašinos skirstomos į tas, kuriomis galima megzti tik medžiagą, ir tas, kuriomis gali būti mezgamos baigtinės mezginio detalės ar besiūlis gaminys. Vienos adatinės mezgimo mašinomis (arba dviejų adatinių mezgimo mašinos viena adatine) numegzti mezginiai vadinami viengubaisiais. Dviejų adatinių mezgimo mašinomis numegzti mezginiai vadinami dvigubaisiais. Pagrindinis mezgimo mašiną apibūdinantis rodiklis yra mezgimo mašinos klasė, išreikšta adatų skaičiumi sąlyginiame ilgio vienete ir parodanti, kokio didžiausio ilginio tankio siūlais galima megzti.
SAVIKONTROLĖS KLAUSIMAI
1. Pagal kokius požymius klasifikuojamos mezgimo mašinos?
2. Kuo skiriasi skersinio ir metmeninio mezgimo mašinos?
3. Koks mezginys vadinamas viengubuoju ir koks dvigubuoju?
4. Ką parodo mezgimo mašinos klasė ir kaip ji nustatoma?
DISKUSINIAI
KLAUSIMAI
1. Kuo svarbi mezgimo mašinos klasė, kokią informaciją ji suteikia projektuojant naujo gaminio mezgimą?
2. Į ką reikėtų atsižvelgti renkantis mezgimo mašinos tipą ir klasę?
PRAKTINĖ UŽDUOTIS
1. Išanalizuokite žinomiausių mezgimo mašinų gamintojų asortimentą ir nustatykite, kokiame ilgio vienete apskaičiuota mezgimo mašinų klasė pateikiama mašinos specifikacijoje.
2 MEZGINIŲ GRAFINIS ŽYMĖJIMAS
IR SANDAROS RODIKLIAI
Antrajame skyriuje pateikiama informacija apie plačiausiai naudojamus mezginių grafinio žymėjimo būdus, pagrindinius mezginių sandarą apibūdinančius sandaros rodiklius, jų nustatymo ir teorinio projektavimo metodus. Šiame skyriuje išdėstytai medžiagai įtvirtinti bei papildomai gilintis į studijuojamą temą rekomenduojami [1–3, 7–10] literatūros šaltiniai.
Visi mezgimo mašinomis numegzti mezginiai pagal kilpų sudarymo ir jų tarpusavio persipynimo tvarką yra skirstomi į dvi pagrindines grupes – skersinius ir metmeninius. Mezginys, kurio vienai kilpų eilutei sudaryti pakanka vieno nuosekliai ant mezgimo mašinos adatų klojamo siūlo, yra vadinamas skersiniu mezginiu (2.1 pav., a). Mezginys, kurio kiekviena kilpa vienoje eilutėje yra išlankstoma iš atskirų metmenų sistemos siūlų, vadinamas metmeniniu mezginiu (2.1 pav., b).
a b
2.1 pav. a – skersinis mezginys; b – metmeninis mezginys
Skersinis mezginys gali būti sudarytas iš trijų pagrindinių sandaros elementų –kilpos, lanko ir tąsos (2.2 pav.). Metmeninis mezginys gali būti sudarytas iš uždarųjų ir atvirųjų kilpų bei jas jungiančių tąsų (2.3 pav.). Visi šie sandaros elementai gali būti dešininiai ir kairiniai. Priekinės adatinės (plokščiojoje mezgimo mašinoje) ar apatinio cilindro (apskritojoje mezgimo mašinoje) adatomis sudaryti mezginio sandaros elementai vadinami dešininiais, o užpakalinės adatinės (plokščiojoje mezgimo mašinoje) ar disko (apskritojoje abipus dešininėje mezgimo mašinoje) bei viršutinio cilindro (apskritojoje abipus kairinėje mezgimo mašinoje) adatomis sudaryti mezginio sandaros elementai vadinami kairiniais.
Daiva Mikučionienė, Ginta Laureckienė | Mezginių dizainas
2.2 pav. Skersinio mezginio elementai: a – kilpa; b – lankas; c – tąsa
2.3 pav. Metmeninė uždaroji (uk) ir metmeninė atviroji (ak) kilpos bei metmeninė tąsa (mt)
Mezginio vartojamosioms savybėms lemiamą įtaką turi mezginio kryptis. Mezginio kilpos, išsidėsčiusios vienoje horizontalioje eilėje (statmenoje mezgimo krypčiai), vadinamos kilpų eilute (2.4 pav., a). Mezginio kilpos, išsidėsčiusios vienoje vertikalioje eilėje (lygiagrečioje mezgimo krypčiai), vadinamos kilpų stulpeliu (2.4 pav., b). Jungiant megztas detales į bendrą gaminį, eilutės turi būti jungiamos su eilutėmis, o stulpeliai su stulpeliais. Be to, labai svarbu, kad visos detalės būtų orientuotos ta pačia (mezgimo) kryptimi. Tai lemia tiek gaminio mechaninę elgseną dėvint, tiek ir gaminio išvaizdą.
2.4 pav. a – mezginio kilpų eilutės; b – mezginio stulpeliai
Pagrindiniai mezginio sandarą apibūdinantys ir mezginio savybes lemiantys geometriniai ir kiekybiniai rodikliai yra šie: kilpų žingsnis, kilpų eilutės aukštis, kilpų tankumas sąlyginiame ilgio vienete ir kilpos ilgis.
Mezginių grafinis žymėjimas ir sandaros rodikliai
19