Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženklai
Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženklai i tomas
Leidinį rengė
Rasa Paukštytė, Živilė Pipinytė, Linas Vildžiūnas
Tekstų autoriai
Rūta Birštonaitė, Audrius Dambrauskas, Elena Jasiūnaitė, Auksė Kancerevičiūtė, Neringa Kažukauskaitė, Izolda Keidošiūtė, Rūta Oginskaitė, Rasa Paukštytė, Živilė Pipinytė, Aistė Račaitytė, Linas Vildžiūnas
Kalbos redaktorė
Rita Markulienė
Dailininkas
Gedas Čiuželis
© Žurnalas „Kinas“, 2024
Bibliografinė informacija pateikiama
Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt.
ISBN 978-609-96448-0-6 (bendras)
ISBN 978-609-96448-1-3 (i tomas)
Leidybą rėmė
Lietuvos kino centras, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija „Avaka“
Rėmėjai
Julius Ptašekas, Marius Ptašekas
Turinys
Pirmieji kino žingsniai.
Nuo 1897-ųjų iki Pirmojo pasaulinio karo ... 11
Aistė Račaitytė
Pamokomi „Naujosios Romuvos“ skaitymai.
Keli kino kultūros aspektai tarpukario Lietuvoje ... 31
Živilė Pipinytė
Kino žurnalisto keliu. Pokalbis su Vytautu Alseika
1996 metais ... 60
Živilė Pipinytė
Raudonoji ir rudoji migla.
Kinas Antrojo pasaulinio karo okupacijų metais ... 71
Audrius Dambrauskas
Marytė negrįžo namo. Socialistinis realizmas
LSSR vaidybiniame kine ... 83
Elena Jasiūnaitė
Viena „Tarybų Lietuva“ Įsivaizduotos šalies metraštis ... 99
Živilė Pipinytė
Viktoras Starošas. Ieškant tiesos akimirkų ... 118
Živilė Pipinytė
Leonas Tautrimas. Kitokio laiko atspaudai ... 130
Živilė Pipinytė
Gintariniai metai Surasta nacionalinio kino tapatybė ... 141
Linas Vildžiūnas
Antrarūšis menas, virtęs aukso fondu
Septintojo dešimtmečio poetinė dokumentika ... 207
Rūta Birštonaitė
Kai niekas nenorėjo pirštų kišti prie kino.
Pokalbis su Vytautu Baniuliu 2010 metais ... 224
Rasa Paukštytė
Vytautas Žalakevičius. Šiek tiek kentauras ... 242
Rasa Paukštytė
Esu romantikas. Pokalbis su Vytautu Žalakevičiumi
1978 metais ... 292
Linas Vildžiūnas
Raimondas Vabalas. Simbolinis tautos laukas ... 304
Živilė Pipinytė
Šiandien – „post scriptum“. Pokalbis su Raimondu Vabalu
2000 metais ... 340
Rasa Paukštytė
Arūnas Žebriūnas. Tarp aukštybių ir žemės ... 352
Auksė Kancerevičiūtė
Almantas Grikevičius. Plieno paukščiai giedrame danguje ... 370
Rūta Birštonaitė
Robertas Verba. Kad jie neišnyktų ... 388
Rūta Oginskaitė
Algirdas Araminas. Ekrano lyrikas ... 410
Neringa Kažukauskaitė
Marijonas Giedrys. Filmas baigėsi, istorija papasakota ... 422
Izolda Keidošiūtė
Rodyklės ... 447
Ši knyga – tai retrospektyvus žvilgsnis į kino Lietuvoje istoriją nuo pat pirmojo viešo seanso Vilniaus botanikos sode 1897 metais iki mūsų dienų. Nuoseklaus pasakojimo, bandančio aprėpti sudėtingą ir prieštaringą viso XX a. ir XXI a. pradžios istorinį laiką per jį laužiančią kino prizmę, negausioje mūsų kino literatūroje iki šiol dar nebuvo, nors kinas, kaip neabejotinai reikšminga kultūros dalis, to tikrai nusipelno. Tai ir paskatino „Kino“ žurnalą imtis šio, kaip paaiškėjo, nelengvo darbo: knyga, patiems to nesitikint, išaugo iki trijų tomų. Ji galėtų būti ir dar storesnė, bet pagaliau reikia sustoti. Regis, istorinis kino laikas, skirtingų jo tarpsnių ypatumai, santykis su sovietų cenzūros primestomis žaidimo taisyklėmis ir ryškios kūrybinės asmenybės joje aptarta gana išsamiai.
Kita vertus, tai nėra Lietuvos kino istorija. Nuo akademinių kinotyros leidinių knyga skiriasi tuo, kad tai daugelio autorių kino kritikos esė rinkinys, kuriame kartais skirtingi požiūriai sugula į daugialypę mozaiką, mėginant įvardyti, kas gi yra nacionalinio kino tapatybė. Kadangi ranką čia pridėjo daug rašančių kino kritikų, galima pasakyti, kad tai ir mūsų kritinės minties atspindys.
Taigi, knyga skirta ne siauram naudojimui, o platesniems skaitytojų sluoksniams. Visiems, kurie domisi lietuvių kinu. O gal susidomės, pasklaidę šios knygos puslapius. Tai tikrai intriguojanti kelionė. Jauniems žmonėms – vyresnių klasių moksleiviams ir net kino specialybių studentams – ji gali tapti įvadu į turtingą lietuvišką kiną, ne tokį vienaprasmišką, kaip kartais galėtų pasirodyti.
Rengėjai