Laikas 8. Istorijos vadovėlis 8 klasei, 2 dalis

VII

LDK TAPIMAS

EUROPOS DALIMI

1387 m. Lietuvos krikštas yra vienas svarbiausių įvykių šalies istorijoje. Po jo Lietuva atsivėrė kultūros mainams su krikščioniškąja Europa. Per itin trumpą laiką – šimtmetį – mūsų valstybė labai pasikeitė. Lietuvoje atsirado Viduramžiams būdinga luominė visuomenė, paplito iš Europos atkeliavę architektūros ir meno stiliai, aprangos mados, elgesio taisyklės. Su krikščionybe atsirado ir pirmosios mokyklos, augo raštingų ir išsilavinusių žmonių skaičius.

Šiame skyriuje:

išsiaiškinsi, kaip Jogailaičių dinastijos laikais buvo valdoma LDK; sužinosi, kuo skyrėsi LDK bajorų, dvasininkų, miestiečių ir valstiečių gyvenimas;

nagrinėsi permainas LDK kultūroje po krikšto; išsiaiškinsi, kokių grėsmių

Lietuvai kėlė Maskvos valstybė; vertinsi Renesanso kultūros ir knygų spausdinimo plėtrą LDK; sužinosi, kaip reformacija prisidėjo prie raštijos lietuvių kalba atsiradimo.

Ryga

(nuo 1484 m. Osmanų imperijos) Gotlandas

MASKVOS DIDŽIOJI

Maskva

KUNIGAIKŠTYSTĖ

Polockas

Ula (1564)

Karaliaučius Vilnius Kaunas

PRŪSIJOS

KUNIGAIKŠTYSTĖ

( nuo 1525 m.)

Vysla

Krokuva

Varšuva

VENGRIJOS KARA LYSTĖ

LDK sienos XV a. vidur yje

Brasta Gardinas

Naugardukas

Smolenskas

Orša

Mogiliavas Brianskas

Sluckas

Haličas

Luckas

MOLD A VIJA

(Lenkijos vasalas iki 1497 m.)

(1514) svarbiausių mūšių vietos ir datos

LDK siena su Lenkija 1430 m. LDK siena su Maskva po 1494 m. taikos

Lenkija ir jos vasalai po 1454 m.

Maskvos užimtos LDK žemės XV a. pab.–XVI a. pradž.

Bachèisarajus (1514) (1506) Kleckas

Kijevas

1494–1514

KR YMO CHAN AT AS

2 LDK XV–XVI a. I pusėje.

1387 m.

Lietuvos krikštas ir Jogailos privilegijos

1397 m. pirmoji mokykla

XV a. vid. – XVI a. II pusė. Jogailaičių dinastijos valdymas

1514 m. Oršos mūšis su Maskva

1529 m. patvirtinamas Lietuvos Statutas

m. M. Mažvydo „Katekizmas“

1522 m. knygų spausdinimo LDK pradžia

3 Riterių turnyras Lenkijos ir LDK valdovų Jogailaičių dvare. 1535 m. freska Vavelio pilyje Krokuvoje.

1557 m. Valakų reforma

Į LDK atkeliauja Renesansas

Prireikė daugiau nei šimto metų, kad Viduramžių pabaigoje Itãlijoje atsiradusi Renesanso kultūra pasiektų ir LDK. Kas supažindino Lietuvą su itališka muzika, šokiais, mada ir Viduržemio jūros virtuve?

1 Jogailaičių šeima. XVI a. vidurio Renesanso stiliaus portretai, kuriuos Žygimanto Augusto užsakymu nutapė Lukas Kranachas Jaunesnysis. Iš kairės į dešinę: Žygimantas Senasis, Bona Sforca, Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė.

Bona Sforca – naujovių nešėja

Bonos tėvai dukteriai suteikė puikų išsilavinimą, apie kurį dauguma kilmingų to meto Europos moterų galėjo tik pasvajoti. Tapusi Lietuvõs ir Lénkijos valdove, ji itin aktyviai dalyvavo sprendžiant svarbiausius valstybių reikalus. Renesansą Lietuvai atnešusi Bona ypač nusipelnė kultūrai. Pirmasis LDK protestantas Abraomas Kulvietis buvo jos globotinis. Į valdovo dvarą ji atsivežė italų architektų, dailininkų ir muzikų. Čia įdiegė meno globos supratimą, pokylių, šokių, maisto gaminimo ir vaišių etiketo kultūrą, naujas Viduržemio jūros virtuvės kulinarijos tradicijas. Iš bankų tėvynės Itãlijos atkeliavusi veikli, f inansus ir ekonomiką išmananti valdovė padarė t varką karaliaus dvaruose, pirmoji įgyvendino Valakų reformą, rūpinosi LDK miestų, amatų ir prekybos plėtra.

Bona ir Žygimantas – Renesanso skleidėjai

2 Bonos Sforcos maldaknygė, XVI a. I pusė. Viršelyje LDK herbas Vytis ir Sforcų herbo elementas – gyvatė.

1518 m. Krókuvoje, Vavelio pilyje, įvyko LDK ir Lénkijos valdovo Žygimanto Senojo ir italės Bario kunigaikštytės Bònos Sfòrcos vedybos. Jos Li̇́etuvai bei Lénkijai atvėrė tiesioginius kultūros mainus su Renesanso tėvyne – Itãlija. Bona Sforca ir ją atlydėję rūmų dvariškiai, italų šviesuoliai, architektai, muzikantai tapo svarbiais Renesanso kultūros skleidėjais. Renesanso tradicijas puoselėjo Lietuvõs didžiuoju kunigaikščiu tapęs Bonos Sforcos sūnus ir Barbõros Radviláitės vyras Žygi̇̀mantas Augùstas. Renesanso architektūros stiliumi perstatytus Valdovų rūmus Vi̇̀lniuje pavertė tikru Renesanso kultūros židiniu. Čia LDK valdovas sukaupė itin vertingą ginkluotės, meno, brangakmenių bei juvelyrinių dirbinių kolekciją, biblioteką. Puikų išsilavinimą gavęs Žygimantas mėgo ir medžioti, linksmintis, ypač jaunystėje, stebėti fokusininkų, akrobatų ir juokdarių, meškininkų pasirodymus, rengti riterių turnyrus, raitelių lenktynes. Per šventes dvare grodavo užsieniečių muzikantų kapela ir dainuodavo choras.

Renesansas plinta iš Vilniaus

Iš Valdovų rūmų Vi̇̀lniuje Renesanso kultūra sklido į kitas šalis. Valdovų rūmuose už būsimojo Švèdijos karaliaus Jono III Vazos ištekėjusi Kotrynà Jogailáitė laikoma Renesanso pradininke Súomijoje ir Švèdijoje. Žygimanto Augusto dvaro skleidžiama Renesanso mada sekė ir LDK didikai. Jie rėmė to meto kūrėjus, dalyvavo kultūros renginiuose, siuntė atžalas į mokslus Itãlijoje ar keliones po

1518 m.

Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos vestuvės –Renesanso antplūdis LDK

Lietuvos Romeo ir Džuljeta Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorija pelnytai verta Viljamo Šekspyro tragedijos vardo. Oficialios vedybos ir Barboros vainikavimas valdove tapo didžiausiu skandalu. Pagal to meto supratimą joks valdovas negalėjo tuoktis iš meilės ir dar su ne karališko kraujo moterimi. Vedyboms nepritarė Žygimanto motina Bona Sforca ir Lénkijos didikai. Užsispyrusiam ir karūnos pasiryžusiam

1522 m.

P. Skorina atspausdina pirmąją knygą LDK

1582 m.

M. Strijkovskis išleidžia pirmąją Lietuvos istoriją

Europą. Taip jie norėjo pasirodyti esantys kultūringi, lygiaverčiai su kitų šalių kilmingaisiais.

LDK architektūroje ir mene Renesanso bruožai susipynė su ankstesne gotika ir vėlesniu baroku. Ryškiausiai jie atsiskleidė skulptūroje, medalių ir papuošalų gamyboje.

Kitaip nei Vakarų Europoje, Renesansas LDK neįgijo atskiros kultūrinės epochos bruožų. Istorikų manymu, Lietuvojè jis buvo veikiau kultūrinio sąjūdžio dalis, tarp didikų paplitusi vakarietiška mada.

Renesanso plitimas LDK XVI a.

XIII a. Lietuvos valstybė

atsisakyti karaliui galiausiai pavyko gauti leidimą santuokai ir 1550 m gruodį Vavelyje lietuvė buvo vainikuota Lénkijos karaliene. Nepraėjus nė pusmečiui, trisdešimties sulaukusi Barbora mirė po kankinančio vėžio. Žygimanto iki pat paskutinio atodūsio globota karalienė, gerbiant paskutinę valią, palaidota gimtojoje Lietuvojè. Karalius mėnesį trukusioje kelionėje pėsčias lydėjo mylimosios karstą iš Krókuvos į Vi lniaus katedrą.

Pirmieji LDK šviesuoliai

Renesanso epochos idėjos, studijos Europos universitetuose subrandino pirmą išsilavinusių, raštingų Lietuvõs mąstytojų humanistų kartą. Savo kūriniuose jie šlovino Lietuvõs gamtą, istoriją, nagrinėjo svarbiausias šalies visuomenės problemas ir ieškojo būdų stiprinti valstybę.

Dar XV a. II pusėje atsirado spėjimas apie tariamą LDK valdovų ir didikų kilmę iš romėnų. Jis buvo grindžiamas legenda apie Ròmos kilmingąjį Palemoną, su tėvynainiais apsigyvenusį Lietuvojè.

4 XVI a. renesansinių Valdovų rūmų Vilniuje rekonstrukcinis maketas: 1 – Vilniaus katedra; 2 – Valdovų rūmai; 3 – Žemutinė pilis su vartais ir gynybinėmis sienomis; 4 – Aukštutinė pilis; 5 – dabartinis Gedimino bokštas; 6 – dabar tinė katedros varpinė; 7 – senieji vyskupų rūmai.

5 Renesansiniai Žygimanto Augusto šarvai, XVI a. vidurys.

Ji pateikiama Lietuvõs metraščiuose ir Motiẽjaus

7 Knygų spausdinimo LDK pradininkas Pranciškus Skorina. XVI a. pradžios graviūra ir 1517 m. Prahoje jo išspausdintos rusėnų Biblijos lapas.

1. Paaiškink, kaip Renesanso kultūra plito LDK. Kokį vaidmenį jos plitimui LDK turėjo Bona Sforca ir Žygimantas Augustas ( 1 ir 73 p. )?

2. Naudokis programa „Google Maps“ ir palygink dabartinį ir XVI a. Vilniaus pilių vaizdą 4 Kokių permainų įvyko?

Strijkòvskio 1582 m. išleistoje knygoje, laikomoje pirmąja Lietuvõs istorija. Humanistas Mýkolas Lietùvis siūlė atsisakyti LDK rusėnų kalbos ir įvesti lotynų raštą. Tačiau LDK gyventojų daugumą sudarė stačiatikiai rusėnai, todėl lotynų kalbos vartojimas nesulaukė visuomenės palaikymo.

Knygų spausdinimo plėtra LDK

Renesanso idėjoms LDK greičiau sklisti padėjo knygų spausdinimas. Knygų spausdinimo LDK pradininku laikomas Pranci̇̀škus Skorinà. Vi̇̀lniuje jis įsteigė pirmąją LDK spaustuvę ir 1522 m. rusėnų kalba išspausdino „Mažąją kelionių knygelę“ – pirmąją knygą LDK ter itorijoje.

Iki XVI a. pabaigos LDK susiklostė spaustuvių tinklas. Knygų spausdinimas kėlė LDK gyventojų rašto kultūrą, padėjo plisti ir bręsti naujoms idėjoms, mokslo žinioms.

3. Įsivaizduok, kad esi šių laikų Lietuvos humanistas. Kokias dabartinės valstybės ir visuomenės problemas nagrinėtum savo kūriniuose?

4. Internete, bibliotekoje raskite informacijos ir klasei pristatykite pasirinktą LDK renesansinio stiliaus architektūros pastatą arba dailės kūrinį 6

5. Aptarkite Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istoriją ( 3 ir 73 p. ). Padiskutuokite, kokias žmogiškąsias vertybes ji iškelia.

Senosios Amerikos civilizacijos

Susidūrimas su europiečiais Amerikos civilizacijoms baigėsi žlugimu. Šiandien jas primena archeologų radiniai, turistų gausiai lankomų, įspūdingų statinių liekanos. Mokslininkus stebina šių civilizacijų laimėjimai ir daugybė neatsakytų klausimų apie jų praeitį.

1 Senovės Amerikos – majų, actekų ir inkų – civilizacijos.

2 Kukulkano piramidė majų mieste Čičen Icoje. Šis statinys naudotas kaip saulės kalendorius. Piramidė turi 365 laiptus, simbolizuojančius dienų skaičių per metus.

Paslaptingieji majai

VI–X

XVIII a. europiečių keliautojai ir nuotykių ieškotojai, braudamiesi per neįžengiamas Vidurio Amerikos džiungles, aptiko paslaptingų miestų griuvėsių. Vešli augalija slėpė įspūdingas laiptuotas piramides su šventyklomis, valdovų rūmus, akmeninius takus. Atradimas sukėlė milžinišką mokslininkų susidomėjimą. Paaiškėjo, kad tai

III–X a. klestėjusios mãjų civilizacijos pėdsakai. Šią civilizaciją sudarė 40 miestų, turinčių nuo kelių iki 50 tūkst. gyventojų. 2 mln. gyventojų turėjusi majų civilizacija garsėjo matematikos žiniomis, turėjo

savitą hieròglifų raštą, išmanė astronomiją, mediciną. Manoma, kad krepšinis kilo iš ritualinio žaidimo kamuoliu, susijusio su majų tikėjimu.

Mokslininkai iki šiol ginčijasi, kodėl majai staiga paliko savo miestus, o jų civilizacija sunyko. Vienų spėjimu, taip atsitiko dėl majų miestų-valstybių tarpusavio karų, kitų tautų puldinėjimų. Kiti tyrėjai tikina, kad, augant gyventojų skaičiui, ėmė trūkti dirbamosios žemės. Galbūt civilizacija žlugo ir dėl ilgalaikių sausrų, lėmusių nederlių.

4 X–XVI a. rankraštinė knyga su majų rašto pavyzdžiais.

5 XVI a. pradžios actekų miesto Teotihuakano kompiuterinė rekonstrukcija. Centre matyti didžiausias miesto statinys – 65 m aukščio Saulės šventykla.

Saulės imperija – actekai

XV–XVI a. actekų civilizacija

jos valdovo Montesumos II galvos papuošalas iš paukščių plunksnų, XVI a. pradžia.

Dabartinės Mèksikos teritorijoje XV–XVI a. pradžioje klestėjo karinga actèkų civilizacija. Valstybę valdė imperatorius, turėjęs neribotą valdžią. Jo atrama buvo diduomenė, iš kurios savo svarba išsiskyrė karo vadai. Žemesnius actekų visuomenės sluoksnius sudarė amatininkai, žemdirbiai ir beteisiai vergai.

Actekai turėjo į hieroglifus panašų raštą. Jie išmanė astronomiją – sudarė kalendorius, pagal kuriuos planavo šventes ir darbus. Mokėjo gydyti žolelėmis, atlikdavo nesudėtingas operacijas. Garsėjo audiniais, keramikos dirbiniais, papuošalais iš aukso. Statė įspūdingus rūmus ir laiptuotų piramidžių for mos šventyklas. Actekai garbino Saulę kaip gyvybės šaltinį. Tikėjo, jog dievai atidavė savo gyvybes dėl jos. Todėl aukojo dievams žmones. 6 mln. gyventojų turinčios actekų imperijos sostinė buvo Tenočtitlãno miestas, įkurtas ežero saloje. Sostinė žavėjo įspūdingais statiniais, vandens kanalais, dirbtinėmis salomis. XVI a. pradžioje mieste g yveno apie 140 tūkst. gyventojų. Actekų imperija žlugo po ispanų konkistadoro Her nãno Kortèso žygio. Sudaręs sąjungą su kitomis indėnų gentimis (actekų priešais), jis apsiautė ir po kelis mėnesius trukusios apsiausties 1521 m. užėmė Tenočtitlãną. Didžiausios actekų šventyklos vietoje užkariautojas pastatė katedrą, o patį miestą per vadino Mèksiku.

Actekų činampos

Actekai garsėjo kaip žemdirbiai. Jie kasė kanalus ir formavo dirbtines salas, kurias drėkino kanalų vanduo. Juose vešinti vandens augalija buvo puiki trąša želdiniams. Todėl kasmetiniai derliai buvo puikūs. Kanalus buvo galima išnaudoti ir transportui, kur plaukiota jiems pritaikytais laiveliais. Per kanalus buvo nutiesti tilteliai pėstiesiems. Tokie kanalai puošė ir actekų sostinę Tenočtitlãną, kuris atvykėlių iš Europos buvo lyginimas su Venècija. Ši žemdirbystės forma Mèksikoje praktikuojama iki šiol.

7 Actekų naudota činampų žemdirbystės sistema.

9 Inkų

Naskos slėnio piešiniai

XX a I pusėje lėktuvo pilotas, skrisdamas virš dykumingos plynaukštės Perù pietuose, pastebėjo paslaptingų linijų bei f igūrų. Tyrėjai čia aptiko daugiau kaip 300 milžiniškų geometrinių figūrų, gyvūnų piešinių. Dauguma jų tokie dideli, kad galima apžvelgti tik iš kelių šimtų metrų aukščio. Nepaprastai tiesios linijos siekia iki 10 kilometrų. Jos sukurtos pašalinus dykumoje esančius juodus akmenis ir atidengus šviesų smėlį. Nustatyta, jog tai indėnų Naskos kultūros, g yvavusios nuo V a pr. Kr. iki V a., palikimas. Mokslininkų manymu, piešiniai galėjo būti naudojami astronominiams stebėjimams arba religiniams tikslams.

Kalnų viešpačiai inkai

Viena didžiausių Amerikos civilizacijų –i̇̀nkų imperija. XV–XVI a. pradžioje ji driekėsi palei didžiąją dalį Pietų Amerikos vakarinės pakrantės. Klestėjimo laikais joje gyveno iki 12 mln. žmonių. Inkai turėjo savo raštą – kipù. Jie mokėjo tiesti tvirtus kelius, statyti tiltus, įrengti sudėtingas laukų drėkinimo ir sausinimo sistemas, kūrė miestus aukštai kalnuose. Bene svarbiausias inkų palikimas – šiais laikais visame pasaulyje aug inamos bulvės.

XVI a. Fransi̇̀sko Pisãro vadovaujami ispanų konkistadorai užgrobė inkų sostinę ir klastingai nužudė imperatorių. Jo broliui pavyko pasislėpti

10 Inkų raštas – kipu. Informacija perteikiama virvelių spalva, ilgiu, kiekiu, mazgais.

1. Išnagrinėk 1

a) Išvardyk, kokios civilizacijos gyvavo Amerikos žemynuose iki Didžiųjų geografinių atradimų.

b) Nustatyk, kurių dabartinių Amerikos valstybių teritorijose jos gyvavo.

2. Palygink Amerikos civilizacijų 2 , 5 ir Egipto piramides. Kuo šie statiniai panašūs, o kuo skiriasi?

3. Paaiškink, dėl kokių priežasčių žlugo Amerikos civilizacijos.

legendiniame mieste. 1911 m. amerikiečiui Hiramui Bingamui vienas indėnas parodė Andų kalnuose 2300 m aukštyje miškais apaugusio miesto griuvėsius. Paaiškėjo, kad tai iki tol negirdėtas inkų valdovų miestas Mãču Pi̇̀kču. Jo statytojai atliko milžinišką darbą: pastatė atramines sienas, įrengė terasas. Statybai na udoti kruopščiai nušlifuoti granito blokai. Jie suformuoti bronziniais įrankiais ir kieto akmens plaktukais. Kraštai nugludinti trinant smėliu. Blokai taip tobulai pritaikyti vienas prie kito, kad į jų sandūras neįmanoma įsprausti net peilio.

Nor s majų, actekų ir inkų civilizacijos žlugo, jų paveldas išliko šių dienų Amer ikos tautų tradicijose ir kultūroje.

4. Pasirinkite vieną iš senųjų Amerikos civilizacijų ir pristatykite ją bei jos laimėjimus klasei.

5. Padiskutuokite, kaip Amerikos civilizacijų likimas galėjo susiklostyti, jei K. Kolumbas nebūtų atradęs Amerikos.

ISTORIJA AKTYVIAI

Diskutuojame istorijos temomis

Ar gali būti taip, kad Ameriką pasiekusį Kristupą Kolumbą vieni žmonės laiko didvyriu, o kiti reikalauja nugriauti jo paminklą? Kodėl Didieji geografiniai atradimai teigiamai vertinami Europoje ir neigiamai Lotynų Amerikoje bei Afrikoje? Tai vieni iš daugelio klausimų, tinkamų diskusijai klasėje apie praeitį. Ginčai prieštaringomis istorijos temomis lavina mūsų mąstymą. Juk tokių diskusijų metu mokomasi įvertinti istorijos reiškinius, asmenybes, įvykius. Diskutuojant svarbu išklausyti kitus ir suprasti, jog galimi įvairūs praeities vertinimai. Atmink, kad diskutuojant svarbu pagrįsti savo nuomonę tikrais faktais. Jei nor i ką nors įrodyti, reikia surinkti kuo daugiau tavo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Tai gali būti istorikų teiginiai, duomenys iš patikimų istorijos šaltinių, knygų arba interneto svetainių apie istoriją. Be to, svarbu suprasti aptariamų įvykių laikotarpį, tuo metu vyravusias tradicijas ir moralines nuostatas. Tik taip įsigilinsi į praeities įvykius ir suprasi jų reikšmę dabartiniam pasauliui.

1. Pasirinkta tema ir klausimas diskusijai: „Didieji geografiniai atradimai: Europos šlovė ar gėda?“

Darbo veiksmai

1. Pasirink diskusijai tinkamą temą. Labiausiai tam tinka istorijos temos, kuriose aptariami įvykiai, reiškiniai ar asmenybės yra vertinami skirtingai.

2. Remkis vadovėlio informacija pasirinkta tema ir ją apibendrink.

3. Pasidomėk ir surink informacijos pasirinkta tema iš papildomų šaltinių.

4. Iškelk vieną ar du svarbiausius temos klausimus diskusijai plėtoti. Paprastai tokie klausimai neturi vieno teisingo atsakymo.

5. Jei yra galimybė, naudokis ne tik tekstine, bet ir vaizdine informacija (karikatūromis, nuotraukomis, rašytiniais šaltiniais) diskusijai sužadinti.

6. Pasitark su mokytoju bei klasės draugais, ar tavo iškelti klausimai ir surinkta informacija verti diskusijos.

7. Kai nutarsite, kuria tema diskutuosite, suskirstykite klasę į grupes, kas su kuo diskutuos. Stenkitės, kad narių skaičius, istorijos žinios ir gebėjimai kiekvienoje grupėje būtų panašūs.

8. Kartu nustatykite diskusijos taisykles, išsirinkite diskusijos vedėją ir galimus jo padėjėjus, pavyzdžiui, žmogų, stebintį pasisakymų trukmę ir eiliškumą.

9. Pasibaigus diskusijai, visi drauge ją apibendrinkite. Aptarkite, kas pavyko, o ką reikėtų ateityje patobulinti.

Istorikas Ž. Le Gofas apie Didžiuosius geografinius atradimus „Šlovingi“ užkariavimai darė didelę žalą seniesiems Amerikos žemyno gyventojams. Žudynės, alkoholis bei ligos, europiečių atneštos į šį žemyną, sunaikino senąsias civilizacijas: actekų, majų, inkų, o indėnams buvo brukami europietiški papročiai, juos vertė krikštytis. Didžiausia Europos kolonizatorių gėda buvo tai, kad į Ameriką jie masiškai gabeno Afrikos gyventojus, kurie ten tapdavo jų vergais. Tokia gėdinga prekyba tęsėsi iki XIX a. vidurio.

Pagal: J. Le Goff, Europos istorija, papasakota jaunimui, Vilnius: Alma literra, 2000, p. 44.

4 K. Kolumbo portretas, nupieštas Čilės mokinės. Ant jo užrašyta: „Karas“, „Kolonizacija“.

3 Amerikiečiai švenčia Kolumbo dienos šventę Niujorke. Ši nacionalinė šventė ir nedarbo diena skirta paminėti atradėjo išsilaipinimui Amerikoje.

3. Išsirenkamas diskusijos vedėjas ir jo padėjėjai. Sutariama dėl pasisakymų ir diskusijos laiko, kitų taisyklių.

1. Klasė padalijama į keturias grupes (A1, A2, B1 ir B2). Išnagrinėjama turima temos medžiaga. Svarbu nesusiformuoti išankstinių nuostatų šia tema.

2. A1 ir A2 grupės suranda kuo daugiau įrodymų apie Didžiųjų geografinių atradimų teigiamas puses. B1 ir B2 grupės ieško įrodymų apie Didžiųjų geografinių atradimų neigiamus padarinius.

3. Kiekvienos grupės nariai tarpusavyje pasidalija savo įžvalgomis ir suformuluoja bendrą argumentuotą nuomonę.

4. Pradedama diskusija. A1 grupė pateikia savo nuomonę B1 ir B2 grupėms, A2 grupė papildo A1 pateiktą nuomonę B1 ir B2 grupėms.

5. A1 ir A2 grupės diskutuoja su B1 ir B2 grupėmis ir argumentuotai gina savo nuomones.

6. Galiausiai visi susėda prie bendro stalo ir pateikia diskusijos išvadą apie Didžiųjų geografinių atradimų vertinimą bei ją aptaria.

5 Paminklas K. Kolumbui Argentinos sostinėje Buenos Airėse.

1. Pagalvok, kuris tavo istorijos vadovėlyje minimas įvykis, reiškinys, asmenybė labiausiai tiktų diskusijai klasėje. Paaiškink, kodėl taip manai.

2. Pasirinktai diskusijos temai suformuluok 1–2 klausimus, kurie sudomintų klasę ir padėtų plėtoti diskusiją.

3. Parenk numanomą diskusijos planą.

4. Apsikeiskite pasirinktomis diskusijų temomis, parengtais klausimais su klasės draugu. Pateikite vienas kitam pasiūlymų ir pastabų.

5. Remkitės darbo veiksmais ir klasėje surenkite diskusiją pasirinkta (-omis) istorijos tema (-omis).

SKYRIAUS SANTRAUKA

7.1 LDK valdant Jogailaičiams

• Nuo XV a. vidurio iki pat XVI a. II pusės LDK ir Lénkiją valdė ta pati valdovų Jogailaičių dinastija. Jos valdžia siekė dalį Europos, o įtaka, galia prilygo garsiausioms to meto valdovų dinastijoms.

• LDK dideles valdžios galias turėjo Ponų Taryba, kurią sudarė įtakingiausi Lietuvõs didikų giminių atstovai. Jie užėmė svarbiausias LDK pareigybes: kanclerio, etmonų, vaivadų ir kt.

• XV a. II pusėje atsirado visų šalies bajorų suvažiavimas – Seimas. Tai dabartinio Lietuvõs parlamento pirmtakas.

• Itin reikšmingas to meto LDK valstybės laimėjimas –1529 m. parengtas ir patvirtintas Lietuvõs I Statutas.

7.2

Luominės visuomenės susiklostymas LDK

• Po krikšto LDK pradėjo formuotis luominė visuomenė. Pradžią jai davė 1387 m. Jogailos paskelbtos privilegijos Vilniaus dvasininkams ir miestiečiams, bajorams katalikams.

• Didžiausių privilegijų ir teisių LDK turėjo bajorų luomas. Privilegijuotą visuomenės luomą sudarė ir Katalikų Bažnyčios dvasininkai.

• Magdeburgo teisę turinčių miestų gyventojai sudarė LDK miestiečių luomą. Jie rinko savo valdžią, turėjo atskirus teismus, galėjo laisvai verstis prekyba, amatais. Svarbiausia jų prievolė buvo piniginiai mokesčiai.

• Mažiausiai teisių, bet daugiausia prievolių turintis LDK visuomenės sluoksnis buvo valstiečiai. Jie galutinai įbaudžiavinti po 1557 m. Valakų reformos.

7.3 Vakarų Europos kultūros plitimas LDK

• Po krikšto Lietuvà tapo atvira kultūros mainams su Vakarų Europa.

• Tikrą perversmą sukėlė į visas gyvenimo sritis besiskverbiantis raštas.

• Krikščioniškoje valstybėje lietuvių kalba liko tik šnekamoji. LDK plačiausiai vartota rusėnų rašto kalba, kurią suprato didžioji dalis LDK gyventojų.

• Krikšto priėmimas skatino švietimo plėtrą. Daugėjo išsilavinusių, raštingų žmonių. 1397 m. minima pirmoji mokykla, veikusi prie Vilniaus katedros. Europos aukštosiose mokyklose ėmė atsirasti lietuvių studentų.

• Šalyje atsirado daugiau gotikos stiliaus mūro statinių. LDK gotika įgijo savitų bruožų, maišėsi su stačiatikiškoms žemėms būdinga bizantine architektūra.

7.4 Grėsmė iš Rytų – Maskvos valstybė

• Didžiausią p avojų J ogailaičių v aldomai LDK kėlė Maskvõs valstybė.

• XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje su pertraukomis trukę LDK karai su Maskvà buvo permainingi. LDK patyrė skaudžių pralaimėjimų, prarado ketvirtadalį teritorijos, svarbų Smoleñsko miestą.

• Pietines LDK žemes niokojo Maskvõs sąjungininkų Krýmo totorių plėšikiški antpuoliai.

• Sėkmingiausios Lietuvai buvo 1514 m. Òršos kautynės, kuriose Konstantino Ostrogiškio vadovaujama LDK kariuomenė sutriuškino maskvėnų armiją.

• XVI a. vidur yje tarp LDK ir Ivano Ž iauriojo valdomos Maskvõs (Rùsijos) kilo naujas didelis karas dėl Livònijos. Permainingame kare persvarą įgydavo tai viena, tai kita pusė.

7.5 Į LDK atkeliauja Renesansas

• 1518 m. LDK ir Lénkijos valdovo Žygimanto Senojo ir italės Bonos Sforcos vedybos paskatino Renesanso kultūros plitimą.

• Renesanso tradicijas puoselėjo LDK valdovu tapęs Žygimantas Augustas. Valdovų rūmai Vilniuje tapo Renesanso kultūros židiniu.

• Renesansas LDK neįgijo atskiros kultūrinės epochos bruožų. Lietuvojè jis buvo tarp didikų paplitusi vakarietiška mada.

• Renesanso epochos idėjos, studijos Europos universitetuose subrandino Lietuvõs humanistų kartą.

• Renesanso idėjoms LDK greičiau sklisti padėjo knygų spausdinimas. Jo pradininku laikomas Pranciškus Skorina. Vilniuje jis įsteigė pirmąją LDK spaustuvę ir 1522 m. rusėnų kalba išspausdino pirmąją knygą LDK teritorijoje.

7.6 Reformacijos plitimas LDK

• Mažóji Lietuvà suvaidino itin svarbų vaidmenį raštijos lietuvių kalba istorijoje.

• Knygoms lietuvių kalba atsirasti padėjo XVI a. Europoje pasklidęs reformacijos judėjimas.

• Tėvynėje persekiojami LDK protestantai prieglobstį rado Prū sijoje. Kunigaikščio Al brechto į steigtas Karaliáučiaus universitetas tapo svarbiu lietuvių kultūros židiniu.

• Martynas Mažvydas 1547 m. išleido „Katekizmą“ –pirmąją spausdintą knygą lietuvių kalba.

• XVI a. viduryje daug LDK didikų tapo evangelikais reformatais (kalvinistais).

• Reformacija paskatino LDK kultūros suklestėjimą, palaikė religinę toleranciją, skatino visuomenės išsilavinimo, raštingumo augimą.

PRAEITIS DABARTYJE. KĄ PAVELDĖJOME?

Jogailaičių dinastijos palikimą visoje Europoje. Pavyzdžiui, Jogailaičių kryžius yra Slovãkijos, Veñgrijos valstybių herbų dalis.

Lietuvõs Respùblikos parlamento pirmtaką –

LDK laikų bajorų Seimą, o Vyriausybės – Ponų Tarybą.

Dabartinės Lietuvõs Respùblikos Konstitucijos pirmtaką – Lietuvõs Statutą.

Seniausių Lietuvõs miestų ir miestelių herbus, atsiradusius suteikus jiems Magdeburgo teises.

Valakų reformos laikus menančius gatvinius kaimus.

Pirmąsias mokyklas.

Gotikos stiliaus bažnyčias ir pastatus, kurie yra svarbi Lietuvõs paveldo dalis.

2013 m. atstatytus Valdovų rūmus Vi̇̀lniuje. Dabar juose veikia muziejus.

Mažõsios Lietuvõs etnografinę sritį ir paveldą.

Lietuvojè spausdintas knygas ir raštiją lietuvių kalba.

Lietuvõs protestantų evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų religines bendruomenes.

Svarbiausios sąvokos

1 Savais žodžiais apibūdink šias sąvokas.

Valakų reforma

Kancleris

Vaivada

Bajorai

Etmonas

Didikai

Magdeburgo teisė Ponų Taryba

Lietuvos Statutas

Seimas

3 Nurodyk, kuriai asmenybei tinka aprašymas

G – L . Paaiškink, kodėl taip manai.

G Milžiniškomis valdovo pastangomis 1550 m karūnuota Lenkijos karūna. Jos triumfas truko vos keturis mėnesius. Kitų metų gegužės 8 d. ji mirė Vavelyje ant mylinčio v yro rankų. Tiek jėgų žmonai atidavęs valdovas, pildydamas jos prašymus, išpildė ir paskutinį norą – palaidojo ne Krokuvoje, bet gimtajame Vilniuje.

H Vilniuje veikusioje spaustuvėje 1522–1525 m. išleisti religinio pobūdžio tekstai „Mažoji kelionių knygelė“ ir „ Apaštalas“ tapo pirmosiomis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išspausdintomis knygomis, o pats leidėjas – spaustuvininkystės istorijos LDK pradininku.

I Kunigaikštis atsiskyrė nuo Romos Katalikų Bažnyčios, inicijavo intensyvią reformacijos eigą ir Protestantų Bažnyčios atsiradimą Lietuvoje. Tapęs reformacijos lyderiu, dėl savo politinės galios ir įtakos jis nepatyrė persekiojimų, kaip protestantizmo idėjų pradininkai eiliniai bajorai.

Taikau žinias ir gebėjimus

4 Remkis įgytomis žiniomis ir sukurk trumpą rašinį „Bajorų, dvasininkų, miestiečių ir valstiečių padėtis LDK visuomenėje skyrėsi, nes...“.

5 Rask šiuose teiginiuose klaidas ir ištaisyk jas.

1. Nuo XV a. vidurio iki XVI a. II pusės Lenkiją ir LDK valdė Jogailaičių atšaka – Gediminaičių dinastija.

2. Luominė visuomenė LDK pradėjo formuotis po 1387 m. Jogailos paskelbtų privilegijų Vilniaus žydams, valstiečiams ir bajorams stačiatikiams.

Istorinės asmenybės

2 Atpažink istorines asmenybes A – F .

J Dėl grėsmės būti sudegintam ant laužo perspėjo Bona Sforca. Pabėgęs į Karaliaučių, kur jį priglaudė kunigaikštis Albrechtas, pavedęs lietuviui kuriamo universiteto rūpesčius. 1544 m įkūrus Karaliaučiaus universitetą, tapo jo profesoriumi.

K Buvo savo meto įtakingiausias ir turtingiausias žmogus Lietuvoje. Jis stiprino LDK politinį savarankiškumą, 1529 m vadovavo Lietuvos I Statuto parengimui. Jo pastangomis mažametis Žygimantas Augustas 1529 m. buvo paskelbtas didžiuoju kunigaikščiu.

L Justino Marcinkevičiaus drama baigiasi scena, kurioje jis iš katekizmo moko žmones skaityti lietuviškai skiemenimis žodį „Lietuva“.

Pagal: https://www.ldkistorija.lt/

3. Po krikšto LDK sparčiai plito Renesanso, vėliau gotikos architektūros ir meno stiliai.

4. XV a. pabaigoje – XVI a. didžiausią karinę grėsmę LDK kėlė Kryžiuočių ordino valstybė.

5. 1522 m. Motiejus Strijkovskis Kaune lotynų kalba išspausdino pirmąją knygą LDK teritorijoje.

6. Pranciškaus Skorinos parengta pirmoji knyga lietuvių kalba buvo išspausdinta Karaliaučiuje, Didžiojoje Lietuvoje.

D E F G B A C

Orientuojuosi istoriniame laike

6 Kuri raidė laiko juostoje atitinka?

1. Minima pirmoji LDK mokykla.

2. M. Mažvydas išleidžią pirmąją knygą lietuvių kalba.

3. LDK ir Lenkijos pergalė prieš Maskvą Oršos mūšyje.

4. P. Skorina išleidžią pirmąją spausdintą knygą LDK.

Orientuojuosi istorinėje erdvėje

7 Kuri raidė žemėlapyje atitinka?

1. Livonija

2. Lenkijos karalystė

3. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

4. Prūsijos kunigaikštystė

5. Mažoji Lietuva

6. XVI a. I pusėje Maskvos užgrobtos LDK teritorijos

7. Krokuva

8. Vilnius

9. Maskva

10. Karaliaučius

11. Oršos mūšis

12. Ulos mūšis

Pasitikrink

5. Lietuvos krikšto proga Jogaila paskelbia luomų privilegijas.

6. Žygimantas Senasis patvirtina A. Goštauto parengtą Lietuvos Statutą.

7. Valakų reformos pradžia.

Dabar tu gali... nurodyti LDK valdovų dinastiją, svarbiausias valstybės valdžios institucijas; apibūdinti LDK gyventojų religijų, tautų ir visuomenės luomų įvairovę; įvertinti krikšto poveikį Lietuvos kultūros raidai; ... išvardyti LDK karų su Maskvos (Rusijos) valstybe priežastis ir rezultatus; ... pateikti Renesanso kultūros laimėjimų LDK pavyzdžių; nusakyti reformacijos reikšmę LDK visuomenei bei kultūrai.

Taip Iš dalies Ne