1
Saulė dvejoja, negalėdama apsispręsti. Vėjo genamos di džiulių baltų debesų kolonijos, atrodo, pasirengusios ją už gožti, tačiau galingi auksiniai saulės spinduliai nušviečia žemę, tarsi bandydami ištyrinėti jos gelmes. Davidas užsimerkia. Užsimerkia, bet tai nieko nekeičia. Neįmanoma užliūliuoti sąžinės, pamiršti to, ką dabar žino. Neįmanoma sušvelninti jam tekusio išbandymo. Neįmanoma išvengti didžiojo sprendimo, kurį turi priimti. O juk jis gyvenime visada vengė sprendimų... Jis, ko gero, būtų pasirinkęs nežinoti, nekelti klausimų, nie ko neįtarti, toliau mėgautis žaviu nerūpestingumu, iliuzijų sal dumu, ramaus proto tingumu. Tačiau gyvenimas yra suktas ir užsispyręs, jis apšviečia jūsų šešėlius, jūsų kelyje apdairiai pribarsto įvykių, priversiančių prisijaukinti savo demonus. Neįmanoma apsaugoti savo sielos nuo to, ką jai reikia išmokti čia, Žemėje. Neįmanoma gyventi laimingo gyvenimo apeinant tai, ką reikia išmokti. Davidas atsimerkia. Nuspręsti. 9