APIE AUTORIUS
Adam Hills – tarptautinio pripažinimo sulaukęs komikas ir apdovanojimus pelniusios „Channel 4“ laidos The Last Leg vedėjas. Jo istorijų rinkinys apie komedijų kūrėjo gyvenimą Best Foot Forward tapo The Times bestseleriu.
Taip pat jis yra nuotaikingos vaikų knygų serijos Rockstar Detectives autorius.
Adam Kay – daug apdovanojimų pelnęs rašytojas ir jokių apdovanojimų negavęs gydytojas. Jo knygų parduota daugiau nei penki milijonai egzempliorių 37 kalbomis, tarp jų – milijonas egzempliorių vaikams skirtų knygų, todėl jis laikomas vienu iš perkamiausių vaikų rašytojų JK. Šiuo metu gyvena Oksfordšyre su savo šunimi, vyru, dviem vaikais, yra pelnęs BAFTA apdovanojimą.
Ben Bailey Smith – britų aktorius, reperis, komikas ir scenaristas, sukūręs BAFTA apdovanojimą pelniusią
CBBC komediją 4 O’Clock Club. Pirmoji jo paveikslėlių
knyga vaikams I Am Bear iškart sulaukė kritikų ir skaitytojų pripažinimo. Vėliau jis išleido dvi itin populiarias
mažyliams skirtas knygas – Get A Move On! ir Crumbs!, o
2021 m. pasirodė pradinių klasių mokiniams skirta knyga
Something I Said.
Elle McNicoll – bestselerių autorė, apdovanojimus pelniusi rašytoja ir scenaristė. Jos debiutinis romanas A Kind of Spark laimėjo Blue Peter Book Award apdovanojimą ir pagrindinį Waterstones Children’s Book Prize prizą. Net keturis
kartus buvo nominuota Karnegio medaliui. Ji aktyviai pasisako už neuroįvairovės vaizdavimą knygose ir šiuo
metu gyvena Londono šiaurinėje dalyje.
Greg James ir Chris Smith – apdovanojimus pelnę laureatai ir bestselerių autoriai. Tarp jų bendrų kūrinių –
The Great Dream Robbery, Super Ghost, The Twits Next Door ir Kid Normal serija. Greg James yra radijo ir televizijos
laidų vedėjas, o Chris Smith parašė tokius kūrinius kaip
Frankie Best Hates Quests ir Clarity Jones and the Magical Detective Agency.
Hannah Gold – daugybę apdovanojimų pelniusi rašytoja, tarptautinių bestselerių The Last Bear, The Lost Whale, Finding Bear ir Turtle Moon autorė. Ji užaugo šeimoje, kurioje visi labai vertino knygas, gyvūnus ir gamtą.
Ji labai mėgsta rašyti ir rūpintis mūsų planetos gerove.
Gyvena JK ir atstovauja banginių ir delfinų išsaugojimo
judėjimui.
Konnie Huq – populiari laidų vedėja, rašytoja ir viešųjų kalbų sakytoja. Daugiau nei dešimtmetį dirbo laidos
Blue Peter vedėja. Taip pat ji yra King’s Trust ir British Asian Trust ambasadorė. Tapusi vaikų literatūros bestselerių
autore, išleido knygą Cookie and the Most Annoying Boy in the World.
Nadia Shireen – bestselerių autorė ir iliustruotoja. Be
itin sėkmingos Grimwood serijos, ji sukūrė ne vieną paveikslėlių knygą, tarp jų – Barbara Throws a Wobbler, The Bumblebear ir Billy and the Beast. Ji taip pat veda vaikams
skirtą knygų tinklalaidę The Island of Brilliant kartu su vaikų knygų laureatu Frank Cottrell-Boyce. Nadia nominuota daugeliui apdovanojimų, tarp jų – Roald Dahl
Funny Prize, Brandford Boase Award, The Lollies ir Waterstones
Children’s Book Prize. Gyvena Braitone.
Nathan Bryon – aktorius, BAFTA nominantas už scenarijų ir Sunday Times bestselerių autorius. Dievina Karibų salų virtuvę. Jo pirmoji paveikslėlių knyga Look Up! 2019 m.
tapo perkamiausia debiutine knyga savo kategorijoje ir laimėjo Overall Waterstones Children’s Book Prize 2020 m.
Pamela Butchart – mokytoja ir daugelį apdovanojimų
pelniusių knygų autorė, tarp jų – The Spy Who Loved School
Dinners ir My Head Teacher is a Vampire Rat. Taip pat parašė populiarias paveikslėlių knygas – Never Tickle a Tiger, Yikes, Stinkysaurus! ir itin populiarią Baby Aliens seriją.
Sally Rippin – 2024–2025 metų Australijos vaikų literatūros laureatė. Ji parašė daugiau nei šimtą knygų vaikams ir jaunimui, iš kurių daugelis pelnė apdovanojimus. Sally kuria širdį paliečiančias istorijas pasitelkdama personažus, kurie artimi vaikams, tėvams ir mokytojams.
Sibéal Pounder – New York Times pirmosios vietos bestselerių autorė, žinoma dėl tokių vaikų knygų serijų kaip
Witch Wars, Bad Mermaids, Neon’s Secret Universe ir Tinsel.
Ji taip pat parašė Beyond Platform 13, knygos The Secret of Platform 13 (kurios autorė – Eva Ibbotson) tęsinį bei filmo
Wonka kūrimui skirtą romaną. Jos knyga Bad Mermaids
Meet the Witches, išleista World Book Day proga, tapo Sunday
Times bestseleriu, o debiutas Witch Wars buvo nominuotas
Waterstones Children’s Book Prize ir Sainsbury’s Children’s Book Award.
ARLI IR KALĖD FABRIKAS
Sibéal Pounder
Ankstyvą Kalėdų rytą prie pono Vilio Vonkos Šokolado fabriko vartų išdygo mergaitė.
Violetinė mergaitė.
Su violetine kakta, violetine nosimi, violetiniais skruostais ir violetiniu kaklu. Kai nusimovė vilnones pirštines, paaiškėjo, kad kiekvienas jos kūno milimetras yra violetinės spalvos: visi iki vieno pirštai, netgi nagai. Ji taip smarkiai
įsikirto į vartus, kad tamsiai violetiniai krumpliai pabalo.
Prie kojų krutėjo didžiulis krepšys.
Visiems dar tebemiegant, fabrike Čarlis Baketas jau zujo ir ruošėsi KALĖDOMS.
Kiaurą naktį puošė didžiąją Šokolado menę: valgomąją
žolę apibarstė žibančiu baltu šokoladu, kuris ČIUŽĖJO po kojomis nelyginant purus sniegas. Didžiuliai valgomi medžiai iš gardžiausio kekso, pertepto gardžiausia grietinėle, buvo apkarstyti cukriniais žaisliukais. Tarp gėlių žiedų, palei pyragais grįstus takelius, galvas kyščiojo imbieriniai žmogeliukai, nudažyti raudona, žalia ir aukso spalvomis. Ore sklandė cinamono rūkas, nuo kurio visoje patalpoje paskli-
Sibéal Pounder
do GARDUTĖLIS
šventinis aromatas, o burbuliuojan-
čioje šokolado upėje plūduriavo iš sustingusios karamelės
padirbinta pono Vonkos valtis, papuošta spindinčiomis valgomomis girliandomis.
Čarlis alkanomis akimis rijo girliandas – ypač šokolade
mirkstančius jų galus. Bet buvo sau pasižadėjęs, kad nepaims į burną nė kąsnelio.
Lauks, kol atvyks vaikai.
Mat per šias Kalėdas apsilankys trys ypatingi svečiai, turintys po laimingą bilietą iš dryžuotos folijos, tviskantį raudona, žalia ir aukso spalvomis. Pirmą kartą Čarlis Baketas vienai dienai atvers fabriko duris, visai kaip kadaise ponas Vonka. Visas pasaulis vien apie tai ir tekalbėjo.
Čarlis buvo beprotiškai užsiėmęs nuo pat tada, kai ponas
Vonka išėjo į pensiją, tad neturėjo kada pasikviesti į fabriką svečių. Žinoma, visi žinojo, kad čia dedasi nuostabūs
dalykai: fabrike vis
TARŠKĖJO ir DUNKSĖJO
, o pro kaminus virto keistų spalvų dūmai. Parduotuvėse ėmė rastis naujų gėrybių, pavyzdžiui, geriausiai perkama, liežuvį kutenanti, nepaprastai lipni Čarlio šokoladinė dantų pasta. Ji – kaip galit spėti iš pavadinimo – tikrai pagaminta iš gryno šokolado. Bet dantis išvalydavo geriau už bet kokią
kitą pastą, tad joks suaugėlis negalėjo jos vaikams uždraus-
ti. Visoj šaly vaikų šypsenos tapo tokios akinančios, kad mokytojams teko nešioti tamsius akinius, o dantų gydytojų
kabinetai ėmė bankrutuoti. Kadangi iš Vonkos fabriko žiro
šitokios gėrybės, visiems buvo aišku, kad jo viduje esama
ypatingų, neregėtų ir neragautų skanėstų. Čarlis norėjo
šiuos gandus patvirtinti ir padovanoti trims laimėtojams
neužmirštamą dieną, tokią, kokią pats kadaise patyrė. Vy-
lėsi tik, kad šie vaikai bus mieli, ne tokie kaip Veruka ar
Maikas, ar Vio...
VIOLETA! – sušuko ponas Vonka ir įdundėjo į menę, vilkėdamas violetinio aksomo pižamą, visai tokią pat, kaip jo garsusis apsiaustas. Nors jau buvo senstelėjęs, šviesios akys vis dar žibėjo.
– Prie vartų Violeta Borigard! – atsisuko jis į Umpą Lumpą ir pridūrė: – Ji vis dar labai violetinė.
(Prieš daugelį metų, kai ponas Vonka kūrė savo geriausią kramtomąją gumą, Violeta jos pakramtė ir tapo violetinės spalvos. Panašu, kad negrįžtamai.)
Umpa Lumpa stropiai išsitraukė segtuvą ir pasižymėjo pastabą prie skyrelio ILGALAIKIS ŠALUTINIS KRAMTOMOSIOS GUMOS POVEIKIS.
Sibéal Pounder
Čarlis sustingo, kur stovi, negalėdamas patikėti tuo, ką
išgirdo. Dirstelėjo į laikrodį: juk dar tik šešios ryto! Ko Violetai Borigard galėjo prisireikti? Nematė jos jau daug metų, nuo tos dienos, kai abu šokolado plytelių pakuotėse rado po AUKSINĮ
BILIETĄ
ir vieni pirmųjų išvydo pono
Vonkos fabriką. Čarlis nuskubėjo koridoriumi, pakeliui susiverždamas chalato diržą. Ponas Vonka nulėkė jam įkandin,
o jo paauksuota lazda dunksėjo į žemę.
– Kaip manai, ko ji nori, mielas berniuk?
– Neturiu žalio supratimo, – atsakė Čarlis, atrakindamas duris ir žengdamas į šaltį.
Violeta visu violetiniu gražumu stovėjo pūgos sūkury ir Čarlį staiga užplūdo prisiminimai apie pirmąją kelionę į
fabriką. Veidą nušvietė šypsena.
– Greičiau, įleisk mane! Skubus reikalas! – sušuko Violeta.
Čarlis pažvelgė į šviečiantį langelį pačiame fabriko viršuje ir linktelėjo. Vartai dzingtelėjo, trakštelėjo ir atsilapojo.
Vos vartams atsivėrus, Čarlis išvydo Violetai prie kojų besirangantį ryšulį.
– Ilga kalba, Čarli, – tarė ji, čiaumodama kramtomąją gumą. Tada ėmė vilkti tą ryšulį artyn, bet anas priešinosi ir vos vos judėjo.
– Kas tame... – prabilo Čarlis.
– LEISK MAN BENT ŽINGSNĮ ŽENGT! –
sušuko
kažkas ryšulyje.
Violeta sustojo, atsiduso ir ėmė narplioti ryšulio virveles.
– Violeta... – sumurmėjo Čarlis. – Kas ten viduj?
Ponas Vonka stovėjo už durų ir nieko nematė. Jis retai
išžengdavo už fabriko ribų – taip jau buvo įpratęs.
– Kas ten dedasi? – šnipštelėjo. Bet Čarlis per stūgaujantį
vėją jo neišgirdo.
– Norėjau įrodyti, kad jis tikras, – tarė Violeta, tampydama virveles.
Čarliui susuko pilvą. Negali būti. Ji juk negalėjo...
– Pernai metais sukramčiau labai daug Vonkos gumos, –paaiškino Violeta. – Tiek, kad galėtum išklijuoti visą kaminą.
– O ne, – suinkštė Čarlis.
– Čarli, berniuk, ką ji ten sako? – sušnypštė ponas Vonka, bet Čarlis vis tiek jo negirdėjo.
–
Nuo viso to kramtymo man net žandikaulį sutraukė, – toliau pasakojo Violeta. – Išklijavau guma visą kamino vidinę pusę, o kai jis nusileido...
– O ne! – suriko Čarlis.
– Būtent. Bet pala, paskui viskas pasisuko dar blogesne linkme, – tarė Violeta.
Sibéal Pounder
– Blogesne?! – apstulbo Čarlis.
– Ar ji čia skundžiasi dėl to violetinio atspalvio? – paklausė ponas Vonka.
– Kurį laiką nė nesupratau, kad jį pagavau, – tęsė mergaitė. – Kol atėjau patikrinti, pratūnojo ten net kelias valandas... nepamenu tiksliai... – Ji pažvelgė į besirangantį ryšulį ir iš jo išniro barzdotas vyras.
– Keturias valandas! – įsižeidęs sušuko ir atsistojo.
– Kiauras keturias valandas, – linktelėjo Violeta. – Per tiek laiko pakriko visas dovanų pristatymo tvarkaraštis. Be to, elniai nuskrido sau su visomis rogėmis ir dovanomis.
Čarlis stypsojo it stabo ištiktas, prieš šį žmogų jausdamasis
mažytis tarsi dulkelė. Senelis atrodė visai taip, kaip Čarlis ir įsivaizduodavo: IŠSIPŪTĘS nuo tyriausios magijos, su švytinčiu raudonu kostiumu, blizgančia balta barzda ir didžiuliais juodais auliniais, nuo kurių visas sniegas išsipurvino. Bet Čarlis nesitikėjo, kad visas Senelio veidas bus aplipęs kramtomąja guma.
– Trumpai tariant, – tęsė Violeta, – jis pareiškė, kad jam padėti ir Kalėdas išgelbėti visame pasaulyje gali tik vienas žmogus: jo senas draugas.
Č arli S ir K al Ė d Ų F abri K a S
– Kringeli, tu senas kaminkrėty! – sušuko ponas Vonka
Čarliui už nugaros ir pamojo Kalėdų seneliui užeiti vidun.
Violeta pasilenkė prie Čarlio ir sukuždėjo:
– Panašu, kad jie nuo seno pažįstami.
Sibéal Pounder
Čarlis, negalėdamas patikėti savo akimis, spoksojo, kaip
ponas Vonka su Kalėdų seneliu gurkšnoja karštą šokoladą prie šokolado upės. Jiedu rimtais veidais apie kažką kalbėjosi.
Nieko keista, kad jie pažįstami, pamanė Čarlis. Turbūt visi, kurie į vaikų gyvenimą įneša MAGIJOS, bičiuliaujasi tarpusavy. Gal net lanko kokį klubą.
Dirstelėjęs į Violetą, pamatė, kad ir ji stebi porelę. Čarlis suprato, kad ji turbūt galvoja tą patį, ką jis: kaip viskas čia magiška ir neįtikėtina.
Čarlis pažvelgė į laikrodį. Jau beveik septynios! Konkurso nugalėtojai pasirodys bet kurią akimirką.
– Sutarta! – tarė ponas Vonka. – Sėsiu į savo stiklinį liftą ir surasiu elnius bei dovanas. Dar spėsime išgelbėti Kalėdas.
Be to, žinau, kas padės ištraukti visą tą gumą tau iš barzdos. Arba barzdą iš mano gumos! Atsipalaiduok, patogiai įsitaisyk ir paskanauk šokolado.
– Šiaip jau, – nervingai įsiterpė Čarlis, – šitaip nelabai išeis. Matote, netrukus į fabriką atkeliaus trys vaikai.
– Ką gi, – atsakė Kalėdų senelis. – Tada man verčiau pasislėpti!
Č arli S ir K al Ė d Ų F abri K a S
– Paslėpsime tave fabriko gilumoje, – pažadėjo ponas
Vonka ir du Umpos Lumpos, išdygę Seneliui prie šonų, suėmė jį už alkūnių. – Jie nuves tave į itin slaptą... ir itin gardžią vietelę.
Čarlis su palengvėjimu atsiduso. Bet ilgai nepasidžiaugė, nes tuojau pat po kojomis kažkas sugrumėjo. Berniukas sutrikęs spoksojo, kaip kalėdiniai papuošimai krenta nuo medžių, o imbieriniai žmogeliukai plojasi veidu į sniegą.
Visas fabrikas dreba!
Tarpduryje išdygo Čarlio tėvai ir seneliai.
– Čarli, kas čia taip dunda? – paklausė senelis Džo.
–
Man net dantų protezai barška! – sušuko senelė Džordžina.
Čarlis pažvelgė į Umpas Lumpas, tikėdamasis sulaukti
atsakymo, bet jie atrodė taip pat apstulbę, kaip ir visi kiti.
Dundėjo vis smarkiau, taip baisiai, kad šokolado upė
ėmė liulėti nelyginant želė.
– Laikykite skrybėles! – suriko ponas Vonka. – Jei sprogs
visas fabrikas... tai bent skrybėles turėsim!
– Jei sprogs?! – sukliko Čarlis, bet jo balsą beveik nustelbė baisusis triukšmas.
Sibéal Pounder
Vos pagalvojęs, kad viskas čia gali sprogti, Kalėdų senelis puolė į paniką.
– Juk Kalėdos! – suriaumojo jis. – Negaliu numirti per Kalėdas! – ir nėrė stačia galva į šokolado upę.
–
Kalėdų senelis įkrito! – sušuko senelis Džo, spoksodamas, kaip anas grimzta į šokolado gelmes.
–
Ak... – Ponas Vonka apmąstė visa, kas nutiko. –Šiaip jau labai supykčiau, jei kas nors šitaip sugadintų mano šokolado upę, bet geras žiupsnelis Kalėdų senelio magijos gal ją kaip tik paskanins. O ir vaikai jo ten niekaip nepamatys, tai visai gerai čia susiklostė, ar ne, Čarli?
Bet Čarliui nė nespėjus atsakyti, nuo lubų pasigirdo bai-
singas BUMBT .
Visi pažvelgė viršun.
Keisčiausiai sudžeržgė, sucypė ir staiga jiems ant galvų tarytum kokie krušos ledokšniai pasipylė stogo nuolaužos.
–
O aš maniau, kad čia geriausias šokolado fabrikas visame pasaulyje, – purkštelėjo Violeta. – Jūs tik pažiūrėkit, koks sukiužęs tas stogas.
Čarlis nėrė slėptis po medžiu ir apstulbęs spoksojo, kaip pro naująsias skyles stoge kyščioja... mažyčiai auliniai
Č arli S ir K al Ė d Ų F abri K a S batukai. Viena pora, paskui dvi, paskui tūkstančiai, su varpeliais ant batų nosių.
– Negi čia dar vienas tų tavo išradimų? – suvaitojo Violeta. – Ne, – šnipštelėjo Čarlis, pro stogą kyščiojant tiems batams.
Bet ten buvo ne tik batai – nuo stogo ėmė kristi šimtai mažų
PADARĖLIŲ
. – Tai ELFAI ! – sužavėta riktelėjo Violeta.
– Taip, mes – elfai! – sucypė vienas
jų. – Baisingieji elfai, atvykome gelbėti Kalėdų senelio!
– Jei reiks, primušim jus su karamelinėmis lazdelėmis! –pagrasino kitas.
– Atsargiai, šios grindys – iš tobulo koladinio sniego! – krūptelėjo Čarlis puolė gaudyti elfų, kol šie neįsirėžė žemėn. Bet jam nepavyko. Šimtai elfų bumbsėjo į šokoladines grindis, keldami balto šokolado dulkes, kol
galop visą kambarį apgaubė balto šokolado dūmai.
Čarlis kosėdamas nusigavo į kambario
vidurį prie grupelės elfų. Kai dūmai galų gale išsisklaidė, apžiūrėjo padarėlius.
Plaukai raudoni, o drabužiai – žali.
Kelnės dryžuotos kaip karamelinės lazdelės.
Neįtikėtina.
atvykę, elfai! – tarė ponas Vonka, svetingai iš-
Nuraminsiu jus: Kalėdų senelis saugus.
– Tai kur jis? – išpyškino vienas elfas.
Stojo nejauki tyla.
– Jis nutarė truputį pasiplaukioti, – nedrąsiai pratarė Čarlis. – Čia, hm, šokolado upėje.
Visi sužiuro į almančią upę.
– Išžvejosime jį, bus sveikas gyvas, tysite, – ramiai tarė ponas Vonka. –daugiau nei sveikas gyvas – bus visas šokoladuotas.
Elfai susibūrė draugėn ir ėmė bal batuoti kaip pamišę. Čarlis dirstelėjo
į laikrodį. Kad ir kaip buvo smagu išvysti, jog elfai išties
egzistuoja, jis dabar jiems neturi laiko.
– Sklando gandai, kad Senelis čia atgabentas prieš savo
valią, mat kažkas jį sučiupo, – tarė vienas elfas žirgliodamas prie Čarlio. – Kieno tai darbas? Girdėjom, kad buvo pasitelkta kažkokia guma.
– Kažkokia guma? – purkštelėjo Violeta. – Pati geriausia guma. Ir jos labai daug. Nenustebčiau, jei buvo pagerintas pasaulio rekordas.
Elfai iškėlė karamelines lazdeles.
– Nėra reikalo karščiuotis. Verčiau pasivaišinkite šokola-
du, – tarė Čarlis, blizgindamas dantimis. – Tuomet galėsime pasikalbėti apie...
DUN!.. DUN!
Čarli! – sušuko senelis Džo. – Jau septynios! Atvyko konkurso dalyviai!
