Antroji Hermo Ganytojo knyga, kuri vadinasi „Jo įsakymai“ ĮVADAS 1 Kai namuose pasimeldžiau ir atsisėdau lovoje, pas mane įėjo pagarbaus veido vyras, vilkintis piemens kostiumą, apsirengęs baltu apsiaustu, ant nugaros nešinas maišu, o rankoje – lazda, ir pasveikino mane. 2 Aš atsakiau jo pasisveikinimui, ir jis tuojau pat atsisėdo šalia manęs ir tarė: „Esu atsiųstas to garbingojo pasiuntinio, kad gyvenčiau su tavimi visas likusias tavo gyvenimo dienas.“ 3 Bet aš pamaniau, kad jis atėjo mane išbandyti, ir tariau jam: „Kas tu esi? Aš žinau, kam esu patikėtas.“ Jis man atsakė: „Ar nepažįsti manęs?“ Aš atsakiau: „Ne. Aš esu tas ganytojas, – tarė jis, – kurio globai esi patikėtas.“ 4 Jam dar tebekalbant, jo pavidalas pasikeitė; ir kai supratau, kad esu patikėtas jam, sugėdinausi, mane apėmė staigi baimė ir liūdesys, nes taip kvailai su juo kalbėjau. 5 Bet jis man tarė: „Nesigėdyk, bet sustiprėk savo protu per įsakymus, kuriuos tau tuoj perduosiu.“ Jis tarė: „Aš esu siųstas tau parodyti visa tai, ką matei anksčiau, o ypač tuos, kurie tau gali būti naudingiausi.“ 6 Ir pirmiausia užrašyk mano įsakymus ir palyginimus, o visa kita užrašysi taip, kaip aš tau parodysiu. Todėl pirmiausia liepiu tau užrašyti mano įsakymus ir palyginimus, kad dažnai juos skaitydamas galėtum lengviau juos įsiminti. 7 Tada aš užrašiau jo įsakymus ir palyginimus, kaip jis man liepė. 8 Jei, išgirdę šiuos dalykus, stengsitės juos vykdyti, pagal juos vaikščiosite ir stengsitės juose gyventi tyru protu, gausite iš Viešpaties tai, ką Jis jums pažadėjo. 9 Bet jeigu, išgirdę juos, neatgailausite ir dar labiau prisidėsite prie savo nuodėmių, būsite jo nubausti. 10 Visa tai man įsakė užrašyti atgailos angelas Ganytojas.
1 KOMANDA 1 Visų pirma, tikėkite, kad yra vienas Dievas, kuris sukūrė ir sutvėrė visa iš nieko į būtybę. 2 Jis visa supranta ir yra tik milžiniškas, kad niekas Jo nesuvoktų. 3 Kurio negalima nei apibrėžti žodžiais, nei suvokti protu. 4 Todėl tikėkite juo ir bijokite jo; ir bijodami jo, susilaikykite nuo viso pikto. 5 Saugok šiuos dalykus, atmesk nuo savęs visą geismą ir nedorybę, apsivilk teisumu ir gyvensi Dievui, jei laikysies šio įsakymo. 2 KOMANDA 1 Jis man tarė: „Būk nekalta ir be maskuotės; taip būsi kaip kūdikis, nepažįstantis piktavališkumo, naikinančio žmogaus gyvybę.“ 2 Ypač saugokis, kad niekam nekalbėtum piktai ir mielai negirdėtum, kad kas nors apie ką nors blogai kalba. 3 Jei to nesilaikysi, ir tu, klausytojas, tapsi piktakalbio nuodėmės bendrininku, patikėdamas šmeižtu, ir pats turėsi nuodėmę, nes patikėjai tuo, kuris šmeižė tavo brolį. 4 Kaltinimasis yra žalingas dalykas; nepastovi, pikta dvasia, kuri niekada negyvena ramybėje, bet visada nerami. Todėl susilaikyk nuo jo ir visada palaikyk taiką su savo broliu. 5 Apsirenk šventu pastovumu, kuriame nėra nuodėmių, bet viskas kupina džiaugsmo; ir daryk gera savo darbuose. 6 Duok be išimties visiems, kuriems reikia, neabejodamas, kam duodi. 7 Bet duokite visiems, nes Dievas nori, kad duotume visiems iš visų jo dovanų. Todėl tie, kurie gauna, duos Dievui ataskaitą, už ką ir kokiu tikslu gavo. 8 Kas gauna be poreikio, tas turės už tai atsiskaityti, o kas duoda, tas liks nekaltas. 9 Jis įvykdė savo pareigą, kaip ją gavo iš Dievo, nesirinkdamas, kam duoti, o kam ne. Ir šią tarnystę jis atliko paprastai ir Dievo šlovei. 10 Todėl laikykis šio įsakymo, kaip tau perdaviau, kad tavo atgaila būtų nuoširdi ir kad į tavo namus ateitų gėris, ir turėk tyrą širdį.
Antroji Hermo piemens knyga – Įsakymai
3 KOMANDA 1 Be to, jis man tarė: „Mylėk tiesą ir tegul kiekvienas žodis, išeinantis iš tavo burnos, būna teisingas.“ 2 Kad dvasia, kurią Viešpats davė gyventi tavo kūne, būtų teisinga visiems žmonėms; ir tebūna pašlovintas Viešpats, kuris tau davė tokią dvasią, nes Dievas yra teisingas visuose savo žodžiuose ir jame nėra melo. 3 Todėl meluojantys neigia Viešpatį ir tampa Viešpaties plėšikais, neatlygindami Dievui to, ką iš Jo gavo. 4 Jie gavo dvasią be melo. Todėl, jei jie laiko ją melagiu, jie suteršia tai, kas jiems buvo patikėta Viešpaties, ir tampa apgavikais. 5 Tai išgirdęs, graudžiai apsiverkiau; o kai jis pamatė mane verkiančią, tarė man: „Kodėl verki?“ Aš atsakiau: „Pone, todėl, kad abejoju, ar galiu būti išgelbėtas.“ 6 Jis manęs paklausė: „Kodėl?“ Aš atsakiau: „Pone, aš niekada gyvenime nesakiau tiesos, bet visada gyvenau apsimetinėdamas ir visiems žmonėms skelbdavau melą vietoj tiesos. Niekas man neprieštaravo, visi tikėjo mano žodžiais. Kaip tad aš galiu gyventi, jei taip pasielgiau?“ 7 Ir jis man tarė: „Tu mąstai teisingai ir teisingai. Tu, kaip Dievo tarnas, privalai vaikščioti tiesoje ir nejungti piktos sąžinės su tiesos dvasia, nei liūdinti šventos ir tikrosios Dievo Dvasios.“ 8 Aš jam atsakiau: „Pone, niekada anksčiau taip atidžiai neklausiau šių dalykų.“ Jis atsakė: „Dabar tu juos girdi. Nuo šiol pasirūpink, kad net tie dalykai, kuriuos anksčiau kalbėjai melu dėl savo verslo, pagal dabartinę tavo tiesą būtų įskaityti.“ 9 Net ir tie dalykai bus įskaityti, jei ateityje kalbėsi tiesą; ir taip darydamas pasieksi gyvenimą. 10 Ir kas paklus šiam įsakymui, jį vykdys ir atsikratys viso melo, tas gyvens Dievui. 4 KOMANDA 1 Be to, jis tarė: „Įsakau tau būti skaistiems ir neleisti jokiai minčiai apie kitas santuokas ar ištvirkavimą ateiti į tavo širdį, nes tokia mintis veda didelę nuodėmę.“ 2 Bet visada atmink Viešpatį ir niekada nenusidėsi. Nes jei tokia pikta mintis kiltų tavo širdyje, tu būtum kaltas dėl didelės nuodėmės; o tie, kurie taip daro, eina mirties keliu. 3 Todėl saugokis savęs ir venk tokios minties; nes kur teisiojo širdyje pasilieka skaistumas, ten bloga mintis niekada neturėtų kilti. 4 Aš jam tariau: „Viešpatie, leisk man truputį su tavimi kalbėti.“ Jis liepė man kalbėti toliau. Aš atsakiau: „Viešpatie, jei ištikimas Viešpatyje vyras turi žmoną ir pagauna ją svetimaujančią, ar nusideda vyras, kuris ir toliau gyvena su ja?“ 5 Ir jis man tarė: „Kol jis nežino apie jos nuodėmę, jis nedaro kaltės gyvendamas su ja; bet jei vyras sužino, kad jo žmona nusidėjo, ir ji neatgailauja dėl savo nuodėmės, bet toliau ištvirkauja, o vyras vis tiek gyvena su ja, jis taps kaltas dėl jos nuodėmės ir dalyvaus jos svetimavime.“ 6 Ir aš jo paklausiau: „Ką tad daryti, jei moteris ir toliau nuodėmiauja?“ Jis atsakė: „Tegul vyras ją atleidžia ir tegul lieka vienas. Bet jeigu jis atleidžia savo žmoną ir veda kitą, jis taip pat svetimauja.“ 7 Ir aš paklausiau: „O jeigu atleista moteris atgailaus ir norės grįžti pas savo vyrą, ar jis jos nepriims?“ Jis man
atsakė: „Taip; ir jei jos vyras jos nepriims, jis nusidės ir padarys didelį nusikaltimą sau pačiam; bet jis turėtų priimti nusikaltėlę, jei ji atgailauja; tik ne dažnai.“ 8 Dievo tarnams tėra viena atgaila. Todėl vyras, atleidžiantis savo žmoną, neturėtų vesti kitos, nes ji gali atgailauti. 9 Šis poelgis vienodai pasireiškia ir vyrui, ir moteriai. Svetimauja ne tik tie, kurie suteršia savo kūną, bet ir tie, kurie kuria atvaizdą. Todėl, jei moteris atkakliai daro tokį dalyką ir neatgailauja, atsitrauk nuo jos ir negyvenk su ja, antraip ir tu tapsi jos nuodėmės bendrininku. 10 Todėl įsakyta, kad ir vyras, ir moteris liktų nesusituokę, nes tokie asmenys gali atgailauti. 11 Aš neteikiu jokios progos tokiems dalykams daryti, bet noriu, kad kas įžeidė, daugiau nenusikalstų. 12 Bet už jų ankstesnes nuodėmes Dievas, turintis gydymo galią, duos vaistą, nes Jis turi galią viskam. 13 Vėl jo paklausiau ir tariau: „Kadangi Viešpats palaikė mane vertus, kad nuolat pasiliktum su manimi, pasakyk man keletą žodžių, nes nieko nesuprantu, o mano širdis užkietėjusi dėl ankstesnių pokalbių; ir atverk mano supratimą, nes esu labai kvailas ir nieko nesuprantu.“ 14 Jis man atsakė: „Aš esu atgailos tarnas ir duodu supratimą visiems, kurie atgailauja. Argi tau neatrodo labai išmintinga atgailauti? Nes tas, kuris taip daro, įgyja didelį supratimą.“ 15 Nes jis supranta, kad nusidėjo ir elgėsi nedorai Viešpaties akyse, ir jis prisimena savyje, kad nusidėjo, ir atgailauja, ir daugiau nedaro nedorybių, bet daro tai, kas gera, ir pažemina savo sielą bei ją kankina, nes nusidėjo. Todėl matote, kad atgaila yra didelė išmintis. 16 Ir aš jam tariau: „Dėl šios priežasties, pone, aš stropiai viską tyrinėju, nes esu nusidėjėlis, kad žinočiau, ką turiu daryti, kad gyvenčiau; nes mano nuodėmės yra gausios.“ 17 Ir jis man tarė: „Tu gyvensi, jei laikysies šių mano įsakymų. O kiekvienas, kuris klausys ir vykdys šiuos įsakymus, gyvens Dievui.“ 18 Ir aš jam pasakiau: „Aš jau dabar girdėjau iš kai kurių mokytojų, kad nėra kitos atgailos, išskyrus krikštą; kai mes panardiname į vandenį ir gauname nuodėmių atleidimą; ir kad po to mes daugiau neturime nusidėti, bet gyventi tyrai.“ 19 Jis man tarė: „Tu buvai teisingai informuotas.“ Tačiau kadangi dabar stropiai viską tyrinėji, aš tau ir tai apreikšiu, tačiau ne tam, kad duočiau progą nusidėti tiems, kurie ateityje įtikės, ar tiems, kurie jau įtikėjo Viešpačiu. 20 Nes nei tie, kurie neseniai įtikėjo, nei tie, kurie vėliau įtikės, neatgailauja dėl nuodėmių, bet gauna jų atleidimą. 21 O tiems, kurie buvo pašaukti į tikėjimą ir yra įpuolę į kokią nors sunkią nuodėmę, Viešpats paskyrė atgailą, nes Dievas žino visų žmonių širdžių mintis, jų silpnybes ir visokias velnio nedorybes, kuris visada rezga ką nors prieš Dievo tarnus ir piktavališkai spendžia jiems spąstus. 22 Todėl mūsų gailestingasis Viešpats užjautė savo kūriniją ir paskyrė tą atgailą, ir suteikė man jos galią. Ir todėl aš tau sakau: jei kas po to didžio ir švento pašaukimo bus gundomas velnio ir nusidės, tas atgailauja vieną kartą. Bet jei jis dažnai nusidės ir atgailaus, tai tokiam žmogui nebus naudinga; nes jis vargu ar gyvens Dievui. 23 Ir aš tariau: „Viešpatie, aš vėl esu prikeltas gyvenimui, nes taip stropiai klausiausi šių įsakymų. Nes suprantu, kad
Antroji Hermo piemens knyga – Įsakymai
jei nuo šiol prie savo nuodėmių daugiau nieko nepridėsiu, būsiu išgelbėtas.“ 24 Ir jis tarė: „Tu būsi išgelbėtas, ir visi kiti, kurie laikysis šių įsakymų.“ 25 Ir vėl jam tariau: „Viešpatie, kadangi kantriai mane išklausai, parodyk man dar vieną dalyką. Pasakyk man, – tarė jis, – kas tai yra.“ 26 Ir aš pasakiau: „Jei vyras ar žmona miršta, o išlikusi pusė vėl veda, ar jis nusideda taip darydamas? Kas veda, sako, kad nenusideda; tačiau jei jis liks vienišas, jis tuo įgis didelę garbę Viešpaties akivaizdoje.“ 27 Todėl saugok savo skaistumą ir kuklumą, ir gyvensi Dievui. Nuo šiol laikykis tų dalykų, kuriuos tau kalbu ir įsakau tau laikytis nuo tada, kai buvau tau perduotas, ir gyvenk tavo namuose. 28 Taip bus atleistos tavo ankstesnės nuodėmės, jei laikysies šių mano įsakymų. Ir lygiai taip pat bus atleista visiems kitiems, kurie laikysis šių mano įsakymų. 5 KOMANDA 1 „Būk kantrus, – sako jis, – ir ilgesingas, – taip nugalėsi visus nedorus darbus ir įvykdysi visą teisumą.“ 2 Nes jei būsi kantrus, Šventoji Dvasia, gyvenanti tavyje, bus tyra ir nebus aptemdyta jokios piktos dvasios; bet, kupina džiaugsmo, išsiplės ir puotaus kūne, kuriame ji gyvena, ir tarnaus Viešpačiui su džiaugsmu ir didele ramybe. 3 Bet jei tave užvaldys koks nors pyktis, tuoj pat tavyje esanti Šventoji Dvasia išsities ir stengsis nuo tavęs pasitraukti. 4 Nes jį dusina piktoji dvasia ir jis neturi laisvės tarnauti Viešpačiui, kaip norėtų, nes jį kankina pyktis. Todėl, kai šios dvi dvasios gyvena kartu, tai žmogui pražūtinga. 5 Tarsi kas nors paimtų truputį pelyno ir įdėtų jį į indą su medumi, visas medus sugestų; ir didelis medaus kiekis suyra dėl labai mažo pelyno kiekio, praranda medaus saldumą ir nebepriimamas savo Viešpačiui, nes visas medus tampa kartus ir praranda savo vertę. 6 Bet jei į medų neįdėta pelyno, jis saldus ir naudingas savo Viešpačiui. Todėl kantrybė saldesnė už medų ir naudinga Viešpačiui, kuris jame gyvena. 7 Bet pyktis nenaudingas. Todėl jei pyktis sumaišomas su kantrybe, siela sielvartauja, ir jos malda nenaudinga Dievo akivaizdoje. 8 Ir aš jam tariau: „Viešpatie, norėčiau pažinti pykčio nuodėmingumą, kad galėčiau nuo jo susilaikyti.“ O jis man tarė: „Tu tai žinosi; ir jei jo nesusilaikysi, prarasi viltį su visais savo namais. Todėl atsitrauk nuo jo.“ 9 Nes aš, teisumo pasiuntinys, esu su tavimi; ir visi, kurie nuo to nukrypsta, visi, kurie atgailaus visa širdimi, gyvens Dievui; ir aš būsiu su jais ir juos visus apsaugosiu. 10 Nes visi, kurie atgailavo, buvo išteisinti švenčiausiojo pasiuntinio, kuris yra išgelbėjimo tarnas. 11 Ir dabar, – sako jis, – išgirskite apie pykčio nedorybę; kokia ji bloga ir žalinga, ir kaip ji parbloškia Dievo tarnus; nes ji negali pakenkti tiems, kurie kupini tikėjimo, nes Dievo galia yra su jais; bet ji parbloškia abejojančius ir tuos, kurie neturi tikėjimo. 12 Kiekvieną kartą, kai tik ji mato tokius žmones, ji įsiskverbia į jų širdis; ir taip vyras ar moteris kartėlio nejaučia dėl nieko – nei dėl gyvenimo dalykų, nei dėl
maisto, nei dėl tuščiažodžiavimo, jei kas nors atsitiktų; nei dėl draugo, nei dėl skolos, nei dėl kitų panašių nereikalingų dalykų. 13 Nes šie dalykai Dievo tarnams yra kvaili, nereikalingi ir tušti. Bet pusiausvyra yra stipri ir įtikinama; ir didelės galios, ir labai išplėsta; yra linksma, džiaugiasi ramybe; ir visada šlovina Dievą nuolankiai. 14 Ir šis kantrybės jausmas gyvena su tais, kurie kupini tikėjimo. Bet pyktis yra kvailas, lengvas ir tuščias. Kartėlis kyla iš kvailumo; iš kartėlio – pyktis; iš pykčio – įniršis. Ir šis įniršis, kylantis iš tiek daug blogų principų, daro didelę ir nepagydomą nuodėmę. 15 Kai visa tai yra tame pačiame žmoguje, kuriame gyvena Šventoji Dvasia, indas negali jų sutalpinti ir perpildomas. Kadangi Dvasia yra švelni, ji negali pasilikti su piktuoju; ji pasitraukia ir pasilieka su romiuoju. 16 Todėl, kai ji atitolsta nuo žmogaus, kuriame gyveno, tas žmogus netenka Šventosios Dvasios, jį užplūsta piktosios dvasios ir jis apakinamas piktų minčių. Taip nutinka visiems piktiems žmonėms. 17 Todėl veng pykčio, apsirenk ramybe ir priešinkis rūstybei; tada Dievas ras tave kuklų ir skaistus. Todėl gerai saugokis, kad neapleistum šio įsakymo. 18 Nes jei paklusi šiam įsakymui, galėsi laikytis ir kitų įsakymų, kuriuos tau duosiu. 19 Todėl dabar stiprink save šiuose įsakymuose, kad gyventum Dievui. Ir kiekvienas, kuris laikysis šių įsakymų, gyvens Dievui. 6 KOMANDA 1 „Pirmuosiuose savo įsakymuose aš tau įsakiau, – tarė jis, – kad išlaikytum tikėjimą, baimę ir atgailą.“ „Taip, Viešpatie, – tariau aš.“ 2 Jis tęsė: „Bet dabar aš tau parodysiu šių įsakymų dorybes, kad žinotum jų poveikį; kaip jie vienodai skirti ir teisiesiems, ir neteisiesiems.“ 3 Tad tikėk teisiuoju, bet neteisiajam nepagarbos atiduok. Teisumas veda teisingu keliu, o neteisumas – nedorėliu. 4 Todėl laikykis teisingo kelio ir palikite blogį. Nes blogas kelias ne veda į gerą pabaigą, bet kupinas suklupimo akmenų; jis duobėtas ir pilnas erškėčių, vedantis į pražūtį ir kenkiantis visiems, kurie juo vaikšto. 5 Bet tie, kurie eina teisingu keliu, vaikšto tiesiai ir be priekaištų, nes jis nėra grubus ir ne erškėčių kupinas. 6 Todėl matai, kaip geriausia eiti šiuo keliu. Todėl eisi, – sako jis, – ir visi kiti, kurie visa širdimi tiki Dievu, juo eis. 7 Ir dabar, – sako jis, – pirmiausia supraskite, kas priklauso tikėjimui. Su žmogumi yra du angelai: vienas teisumo, kitas nedorybės. 8 Ir aš jam pasakiau: „Viešpatie, kaip man žinoti, kad su žmogumi yra du tokie angelai?“ – sako jis – „Klausyk ir suprask.“ 9 Teisumo angelas yra švelnus ir kuklus, švelnus ir tylus. Todėl, kai jis patenka į tavo širdį, jis tuoj pat kalba su tavimi apie teisumą, kuklumą, skaistumą, dosnumą, atleidimą, labdarą ir pamaldumą. 10 Kai visa tai ateis į tavo širdį, žinok, kad teisumo angelas yra su tavimi. Todėl klausyk šio angelo ir jo darbų. 11 Taip pat mokykis nedorybės angelo darbų. Jis pirmiausia yra kartus, piktas ir kvailas; o jo darbai yra pražūtingi ir pražudo Dievo tarnus. Kai todėl šie dalykai
Antroji Hermo piemens knyga – Įsakymai
ateis į tavo širdį, iš jo darbų pažinsi, kad tai nedorybės angelas. 12 Ir aš jam pasakiau: „Viešpatie, kaip aš tai suprasiu?“ – sako jis – „Klausykis ir suprask. Kai tave apima pyktis ar kartėlis, žinok, kad jis yra tavyje.“ 13 Taip pat, kai tave apima troškimas daugelio dalykų, geriausių patiekalų ir girtuokliavimo, meilė svetimiems daiktams, puikybė, plepėjimas, garbėtroška ir panašūs dalykai. 14 Todėl, kai tavo širdyje kyla tokie dalykai, žinok, kad su tavimi yra nedorybės angelas. Kadangi žinai jo darbus, atsitrauk nuo jų visų ir negerbk jo, nes jo darbai yra pikti ir jie netampa Dievo tarnais. 15 Todėl štai ir šių abiejų angelų darbai. Suprask dabar ir tikėk teisumo angelu, nes jo pamokymai geri. 16 Juk tegul žmogus niekada nebūna toks laimingas; tačiau jei jo širdyje kyla mintys apie kitą angelą, tas vyras ar moteris būtinai nusidės. 17 Bet tegul vyras ar moteris niekada nebūna tokie nedori, kad jei teisumo angelo darbai ateina į jo širdį, tas vyras ar moteris būtinai turi padaryti ką nors gero. 18 Todėl matai, kaip gera sekti teisumo angelu. Jei tad seksi jį ir pasiduosi jo darbams, gyvensi Dievui. Ir visi, kurie pasiduos jo darbams, gyvens ir Dievui. 7 KOMANDA 1 Bijok Dievo, – sako jis, – ir laikykis Jo įsakymų. Jei laikysies Jo įsakymų, būsi galingas kiekviename darbe ir visi tavo darbai bus puikūs. Bijodamas Dievo, viską darysi gerai. 2 Tai yra ta baimė, kuria turi būti apimtas, kad būtum išgelbėtas. Bet nebijok velnio, nes jei bijosi Viešpaties, jį valdysi, nes jame nėra jokios galios. 3 Jei jame nėra galios, jo ir nereikia bijoti. Bet tas, kuriame yra nepaprasta galia, to reikia bijoti, nes kiekvienas, turintis galią, yra bijomas. O tas, kuris neturi galios, yra visų niekinamas. 4 Bijok velnio darbų, nes jie pikti. Bijodamas Viešpaties, bijosi ir nedarysi velnio darbų, bet vengsi jų. 5 Todėl yra dviguba baimė: jei nenori daryti pikto, bijok Viešpaties ir to nedarysi. Bet jei nori daryti gera, Viešpaties baimė yra stipri, didi ir šlovinga. 6 Todėl bijok Dievo ir būsi gyvas! Kas jo bijo ir laikosi jo įsakymų, tas turi gyvenimą pas Viešpatį. O kas jų nesilaiko, tas neturi jame gyvybės. 8 KOMANDA 1 „Aš tau sakiau, – tarė jis, – kad yra dviejų rūšių Viešpaties kūriniai ir kad yra dvejopas susilaikymas. Todėl nuo vienų dalykų tu turi susilaikyti, o nuo kitų – ne.“ 2 Aš atsakiau: „Pasakyk man, Viešpatie, nuo ko turiu susilaikyti, o nuo ko ne.“ Klausyk, – tarė jis. – Saugokis pikto ir nedaryk jo, bet nesusilaikyk nuo gero, bet daryk. Jei susilaikysi nuo gero ir to nedarysi, nusidėsi. Todėl susilaikyk nuo viso pikto ir pažinsi visą teisumą. 3 Aš paklausiau: „Nuo kokių blogų dalykų turiu susilaikyti?“ Jis tarė: „Klausykite, – tarė jis, – nuo svetimavimo, nuo girtavimo, nuo maištavimo, nuo persivalgymo, nuo puikybės ir nesąžiningumo, nuo puikybės, nuo sukčiavimo, nuo melo, nuo šmeižto, nuo
veidmainystės, nuo įžeidimų prisiminimo ir nuo visokių piktų kalbų.“ 4 Nes tai yra nedorybės darbai, nuo kurių Dievo tarnas turi susilaikyti. Kas negali susilaikyti nuo šių dalykų, negali gyventi Dievui. 5 Bet paklausyk, – tarė jis, – kas toliau išplaukia iš šių dalykų. Yra iš tiesų daug daugiau tokių dalykų, nuo kurių Dievo tarnas turi susilaikyti: nuo vagysčių ir sukčiavimo; nuo melagingo liudijimo, nuo godumo, nuo puikavimosi ir visų kitų panašių dalykų. 6 Ar tau atrodo, kad šie dalykai yra blogi, ar ne? Iš tiesų, jie labai blogi Dievo tarnams. Todėl Dievo tarnas turi susilaikyti nuo visų šių darbų. 7 Todėl saugokis jų, kad gyventum Dievui ir būtum įrašytas į tų, kurie nuo jų susilaiko. Ir taip aš tau parodžiau, ko privalai vengti: dabar pasimokyk iš to, ko neprivalai susilaikyti. 8 Nesusilaikyk nuo jokių gerų darbų, bet juos daryk. Klausyk, – tarė jis, – kokia yra tų gerų darbų, kuriuos privalai daryti, kad būtum išgelbėtas, dorybė. Pirmiausia yra tikėjimas; Viešpaties baimė; meilė; santarvė; teisingumas; tiesa; kantrybė; skaistumas. 9 Nieko nėra geresnio už šiuos dalykus žmogaus gyvenime; kas juos laikysis ir vykdys savo gyvenime. Klausykite, kas toliau bus aprašyta. 10 tarnauti našlėms, neniekinti našlaičių ir vargšų, išpirkti Dievo tarnus iš vargo, būti svetingiems (nes svetingumas kartais duoda daug vaisių), nesiginčyti, bet būti ramūs. 11 Būti nuolankesniems už visus žmones; gerbti senus žmones; stengtis būti teisiems; gerbti broliją; pakelti įžeidimus; būti kantrūs; neatmesti tų, kurie nuklydo nuo tikėjimo, bet atversti juos ir padaryti juos linksmus; įspėti nusidėjėlius; neengti tų, kurie yra mūsų skolininkai; ir visa kita panaši. 12 Ar tau atrodo, kad šie dalykai geri, ar ne? Aš paklausiau: „Kas gali būti geriau už šiuos žodžius?“ Jis tarė: „Gyvenk pagal šiuos įsakymus ir nuo jų neatsitrauk. Jei laikysies visų šių įsakymų, gyvensi Dievui. Ir visi, kurie laikysis šių įsakymų, gyvens Dievui.“ 9 KOMANDA 1 Jis vėl man tarė: „Atsikratyk visų abejonių ir visiškai nieko neklausinėk, kai ko nors prašai Viešpaties, sakydamas savyje: kaip aš galėčiau ko nors prašyti Viešpaties ir gauti, jei taip smarkiai Jam nusidėjau?“ 2 Nemanyk taip, bet atsigręžk į Viešpatį visa širdimi ir melsk Jo be jokių abejonių, ir tu pažinsi Viešpaties gailestingumą; kad Jis tavęs neapleis, bet išpildys tavo sielos prašymą. 3 Nes Dievas nėra kaip žmonės, atsimindamas patirtas skriaudas, bet Jis pamiršta skriaudas ir užjaučia savo kūrinius. 4 Todėl apvalyk savo širdį nuo visų šio pasaulio ydų ir laikykis įsakymų, kuriuos tau iš anksto daviau iš Dievo; ir tu gausi viską, ko tik paprašysi, ir tau nieko netrūks iš visų tavo prašymų, jei prašysi Viešpaties neabejodamas. 5 Bet tie, kurie tokie nėra, negaus nieko iš to, ko prašo. Nes tie, kurie kupini tikėjimo, prašo visko užtikrintai ir gauna iš Viešpaties, nes prašo neabejodami. Bet tas, kuris abejoja, vargu ar gyvens Dievui, jei neatgailaus.
Antroji Hermo piemens knyga – Įsakymai
6 Todėl apvalyk savo širdį nuo abejonių, apsiginkluok tikėjimu ir pasitikėk Dievu, ir gausi viską, ko paprašysi. Bet jei atsitiktų taip, kad ko nors paprašytum ir (iš karto) negautum, vis dėlto neabejok, nes dar negavai savo sielos prašymo. 7 Galbūt tuoj pat to negausi dėl savo išbandymo ar dėl kokios nors nuodėmės, kurios nežinai. Bet nenustok prašyti, ir tada gausi. Antraip, jei liausiesi prašyti, turėsi skųstis savimi, o ne Dievu, kad jis tau nedavė to, ko troškai. 8 Todėl apsvarstykite šį abejojimą, koks jis žiaurus ir žalingas, ir kaip jis visiškai išnaikina daugelį iš tikėjimo, nors buvo labai ištikimi ir tvirti. Nes šis abejojimas yra velnio duktė ir labai piktai elgiasi su Dievo tarnais. 9 Todėl niekink jį ir valdysi jį kiekvieną kartą. Apsirenk tvirtu ir galingu tikėjimu, nes tikėjimas žada viską ir visa užbaigia. Bet abejojantis netikės, kad ką nors pasieks viskuo, ką gali. 10 Todėl matai, – sako jis, – kad tikėjimas ateina iš aukštybių, iš Dievo, ir turi didelę galią. O abejojimas yra žemiška dvasia, kylanti iš velnio ir neturi jėgos. 11 Todėl saugok tikėjimo dorybę ir atsikratyk abejonės, kurioje nėra dorybės, ir gyvensi Dievui. Ir visi, kurie tai daro, gyvens Dievui. 10 KOMANDA 1 Atsikratyk visų liūdesių, nes jie – abejonių ir pykčio sesuo. Kaip, pone, – tariau aš, – jie gali būti šių sesuo? Juk liūdesys, pyktis ir abejonės, man atrodo, labai skiriasi vienas nuo kito. 2 Ir jis atsakė: „Ar tu be proto, kad to nesupranti? Nes liūdesys yra pats pikčiausias iš visų dvasių ir blogiausias Dievo tarnams: jis naikina visų žmonių dvasias ir kankina Šventąją Dvasią; ir vėlgi, jis gelbsti.“ 3 Pone, – tariau aš, – esu labai kvailas ir nesuprantu šių dalykų. Negaliu suvokti, kaip tai gali kankinti ir kartu išgelbėti. Klausykite, – tarė jis, – ir supraskite. Tie, kurie niekada neieškojo tiesos ir nesidomi Dievo didybe, o tik tikėjo, yra įsivėlę į pagonių reikalus. 4 Ir yra dar vienas melagingas pranašas, kuris griauna Dievo tarnų protus; tai yra tų, kurie abejoja, o ne tų, kurie visiškai pasitiki Viešpačiu. Dabar tie abejojantys ateina pas jį, tarsi pas dieviškąją dvasią, ir klausia, kas jiems nutiks. 5 Ir šis melagingas pranašas, neturėdamas savyje dieviškosios Dvasios galios, atsako jiems pagal jų reikalavimus ir pripildo jų sielas pažadais pagal jų troškimus. Tačiau tas pranašas yra tuščiagarbis ir atsako tuščiagarbiškais dalykais tiems, kurie patys yra tuščiagarbiai. 6 Ir ko tik jo klausia tuštuoliai, jis jiems atsako tuščiai. Vis dėlto kai kuriuos dalykus jis kalba teisingai. Nes velnias pripildo jį savo dvasia, kad galėtų nugalėti kai kuriuos teisiuosius. 7 Todėl tie, kurie yra stiprūs Viešpaties tikėjime ir apsivilko tiesą, nesijungia su tokiomis dvasiomis, bet nuo jų atsitraukia. Bet tie, kurie abejoja ir dažnai atgailauja kaip pagonys, kreipiasi į jas ir susikrauna sau didelę nuodėmę, tarnaudami stabams. 8 Todėl daugelis tokių žmonių kiekviena proga klausinėja jų; jie garbina stabus ir yra kvaili, neturintys tiesos.
9 Kiekviena dvasia, duota iš Dievo, nereikia būti prašyta; bet dieviškumo galia kalba pati savaime, nes ji ateina iš aukštybių, iš Dievo galios. 10 Bet tas, kuris klausiamas kalba apie žmonių troškimus ir apie daugelį kitų dabartinio pasaulio reikalų, nesupranta to, kas susiję su Dievu. Nes šios dvasios yra aptemusios dėl tokių reikalų, sugedusios ir palūžusios. 11 Kaip geri vynmedžiai, jei yra apleisti, yra engiami piktžolių ir spyglių, o galiausiai jų žūva; taip ir žmonės, kurie tiki tokiomis dvasiomis. 12 Jie ima daugybę veiksmų ir užsiima daugybe reikalų, yra bejausmiai ir, galvodami apie dalykus, susijusius su Dievu, nieko nesupranta; bet jei kada nors jiems pasitaiko išgirsti ką nors apie Viešpatį, jų mintys sukasi apie savo reikalus. 13 Bet tie, kurie bijo Viešpaties ir ieško tiesos apie Dievą, visos jų mintys yra nukreiptos į Viešpatį, suvokia visa, kas jiems sakoma, ir tuojau pat supranta, nes juose Viešpaties baimė. 14 Kur gyvena Viešpaties dvasia, ten ir daug supratimo pridedama. Todėl glauskis prie Viešpaties ir suprasi viską. 15 Dabar išmok, o neišmintingas žmogau! kaip liūdesys trikdo Šventąją Dvasią ir kaip jis gelbsti. Kai abejojantis žmogus imasi kokio nors reikalo ir dėl abejonių jo nepabaigia, šis liūdesys apima jį ir nuliūdina Šventąją Dvasią, ir jį liūdina. 16 Vėlgi, kai pyktis užvaldo žmogų dėl kokio nors reikalo, jis labai sujaudintas; ir vėl liūdesys apima to, kuris buvo supykęs, širdį, ir jis sielojasi dėl to, ką padarė, ir atgailauja, nes pasielgė blogai. 17 Šis liūdesys atrodo atnešantis išgelbėjimą, nes jis atgailauja dėl savo pikto darbo. Tačiau abu kiti dalykai, būtent abejonės ir liūdesys, kaip minėta anksčiau, kankina dvasią: abejonės, nes jo darbas nepavyko, ir liūdesys, nes jis supykdė Šventąją Dvasią. 18 Todėl pašalink nuo savęs liūdesį ir neslegink Šventosios Dvasios, kuri gyvena tavyje, kad ji nemalduotų Dievo ir nepaliktų tavęs. Nes Viešpaties Dvasia, duota gyventi kūne, nepakenčia tokio liūdesio. 19 Todėl apsirenk linksmumu, kuris visada patinka Viešpaties akyse, ir džiaukis juo. Juk kiekvienas linksmas žmogus daro gera, mėgaujasi gerais dalykais ir niekina liūdesį. 20 Liūdnas žmogus visada elgiasi nedorai. Pirma, jis elgiasi nedorai, nes liūdina Šventąją Dvasią, kuri duota žmogui, būdamas linksmos prigimties. Ir vėl jis elgiasi blogai, nes su liūdesiu meldžiasi Viešpačiui ir iš pradžių nepadėkoja jam už ankstesnį gailestingumą ir negauna iš Dievo to, ko prašo. 21 Liūdno žmogaus malda ne visada pakyla prie Dievo altoriaus. Ir aš jam pasakiau: „Viešpatie, kodėl liūdno žmogaus malda neturi jėgų pakilti prie Dievo altoriaus? Nes, – tarė jis, – liūdesys pasilieka jo širdyje.“ 22 Todėl, kai žmogaus maldą lydi liūdesys, tai neleis jo prašymams tyriems pakilti prie Dievo altoriaus. Kaip vynas, sumaišytas su actu, neturi ankstesnio saldumo, taip ir liūdesys, sumaišytas su Šventąja Dvasia, neleidžia žmogaus maldai būti tokiai, kokia ji būtų kitaip. 23 Todėl apsivalyk nuo liūdesio, kuris yra pikta, ir gyvensi Dievui. Ir visi kiti gyvens Dievui, kurie nusimes liūdesį ir apsivilks linksmumu.
Antroji Hermo piemens knyga – Įsakymai
11 KOMANDA 1 Jis parodė man vyrus, sėdinčius ant suolų, ir vieną, sėdintį kėdėje. Ir jis manęs paklausė: „Ar matai, kas sėdi ant suolų?“ „Viešpatie, – tariau aš, – aš juos matau.“ Jis atsakė: „Jie yra ištikimieji, o tas, kuris sėdi kėdėje, yra žemiška dvasia.“ 2 Nes jis neįeina į tikinčiųjų susirinkimą, bet vengia jo. Bet jis prisijungia prie abejojančių ir tuščiagalvių; ir pranašauja jiems kampuose ir paslėptose vietose; ir jiems patinka, kalbėdamas pagal visus jų širdies troškimus. 3 Nes tas, kuris atsiduria tuščiuose induose, nesudūžta, bet vienas tinka kitam. Bet kai jis ateina į teisiųjų, kupinų Dievo dvasios, būrį ir meldžiasi Viešpačiui, tas žmogus ištuštėja, nes jį palieka žemiška dvasia, ir jis tampa nebylys ir negali nieko kalbėti. 4 Lyg sandėliuke pripildytumėte vyno ar aliejaus ir tarp tų indų padėtumėte tuščią ąsotį; o atėję jo atidaryti, rasite jį tuščią, kaip ir prikimšote. Taip ir tie tuščiaviduriai pranašai, atėję pas teisiųjų dvasias, pasirodo esantys tokie patys, kokie ir buvo atėję. 5 Aš paklausiau: „Kaip tada žmogus galės juos atskirti?“ Apsvarstyk, ką pasakysiu, kalbėdamas apie abiejų rūšių žmones; ir kaip aš tau kalbu, taip tu ištirsi Dievo pranašą ir netikrą pranašą. 6 Ir pirmiausia išbandykite žmogų, turintį Dievo dvasią; nes dvasia, kuri yra iš aukštybių, yra nuolanki ir tyli; ji vengia viso pikto; ir nuo tuščių dabartinio pasaulio troškimų; ir daro save nuolankesnę už visus žmones; ir neatsako niekam, kai jos klausiama; ir ne kiekvienam atskirai; nes Dievo Dvasia nekalba žmogui, kada nori, bet kada Dievas panorės. 7 Todėl, kai žmogus, turintis Dievo Dvasią, ateina į teisiųjų, turinčių Dievo tikėjimą, bažnyčią ir jie meldžiasi Viešpačiui, tada šventasis Dievo angelas pripildo tą žmogų palaimintąja Dvasia, ir jis kalba bendruomenėje, kai yra Dievo įkvėptas. 8 Todėl Dievo Dvasia pažįstama taip: kas kalba Dievo Dvasia, tas kalba taip, kaip nori Viešpats. 9 Dabar paklausykite apie žemiškąją dvasią, kuri yra tuščia, kvaila ir be dorybės. Ir pirmiausia žmogus, kuris turėtų turėti Dvasią (nors iš tikrųjų jos neturi), išaukština save ir trokšta užimti pirmąją vietą, yra nedoras ir plepus. 10 Ir leidžia laiką malonumams bei visokiam geidulingumui; ir gauna savo būrimo atlygį; kurio negavęs, jis ir nepranašauja. 11 Ar Dievo Dvasia turėtų gauti atlygį ir dieviškumą? Dievo pranašui taip elgtis nedera. 12 Taigi matote kiekvieno iš šių pranašų gyvenimą. Todėl įrodykite savo gyvenimu ir darbais tą žmogų, kuris sakosi turintis Šventąją Dvasią. Ir tikėkite Dvasia, kuri ateina iš Dievo ir turi galią kaip tokia. Bet netikėkite žemiška ir tuščia dvasia, kuri yra iš velnio, kurioje nėra nei tikėjimo, nei dorybės. 13 Dabar paklausyk palyginimo, kurį tau papasakosiu. Paimk akmenį ir mesk jį į dangų; arba paimk vandens snapą ir užkelk jį ten; ir pažiūrėk, ar gali pasiekti dangų. 14. „Pone, – paklausiau aš, – kaip tai įmanoma padaryti? Nes nė vieno iš jūsų minėtų dalykų neįmanoma padaryti.“ Jis atsakė: „Todėl, kaip šių dalykų neįmanoma padaryti, taip ir žemiškoji dvasia yra be dorybės ir be poveikio.“
15 Dar geriau supraskite iš aukštybių ateinančią galią šiame palyginime. Krušos grūdeliai, krintantys žemyn, yra nepaprastai maži; tačiau kai jie krenta ant žmogaus galvos, kaip jie jam sukelia skausmą? 16 Ir vėl; apsvarstykite namo išmatas: kaip maži lašeliai, krentantys ant žemės, išgraužia akmenis. 17 Taip pat ir mažiausi dalykai, kurie ateina iš aukštybių ir krenta ant žemės, turi didelę galią. Todėl prisijunk prie šios dvasios, kuri turi galią, ir atsitrauk nuo kitos, kuri yra tuščia. 12 KOMANDA 1 Jis vėl man tarė: „Atsikratyk visų piktų geismų ir apsivilk gerais bei šventais geismais. Apsivilkęs geru geismu, nekęsi to, kas pikta, ir sutramdysi jį kaip nori. Bet piktas geismas yra siaubingas ir sunkiai sutramdomas.“ 2 Jis labai siaubingas ir laukinis: ir savo laukinumu praryja žmones. Ir ypač jei į jį įkliūtų Dievo tarnas, nebent būtų labai išmintingas, jis dėl to pražūtų. Nes jis pražudo tuos, kurie neturi gero troškimo drabužio ir yra užsiėmę šio pasaulio reikalais; ir atiduoda juos mirčiai. 3 „Viešpatie, – tariau aš, – kokie pikto geismo darbai veda žmones į mirtį? Parodyk man juos, kad galėčiau nuo jų pasitraukti.“ Jis tarė: „Klausyk, kokiais darbais piktas geismas veda Dievo tarnus į mirtį.“ 4 Visų pirma, tai yra piktas troškimas geisti kito vyro žmonos; arba moteriai geisti kito vyro; taip pat trokšti turtų gardėsių, daugybės nereikalingų valgių, girtavimo ir daugybės malonumų. 5 Nes dideliame subtilume slypi kvailystė; ir daugelis malonumų Dievo tarnams yra nereikalingi. Todėl toks geismas yra blogas ir žalingas, jis veda Dievo tarnus į mirtį. Nes visi tokie geismai yra iš velnio. 6 Todėl, kas atsikratys visų piktų geismų, gyvens Dievui, o tie, kurie jiems paklūsta, mirs per amžius. Nes šis piktas geismas yra mirtinas. Todėl apsivilk teisumo troškimu ir, apsiginklavęs Viešpaties baime, priešinkis visiems piktiems geismams. 7 Nes ši baimė gyvena geruose troškimuose; ir kai piktas geismas pamatys tave apsiginklavusį Viešpaties baime ir jam priešinantis, jis nuskris toli nuo tavęs ir nepasirodys tavo akivaizdoje, bet bijok savo šarvų. 8 Ir tu įveiksi pergalę ir būsi už ją vainikuotas; ir pasieksi tą gerą troškimą; ir atiduosi Dievui pergalę, kurią įgijai, ir tarnausi jam darydamas tai, ką pats norėtum daryti. 9 Jei tarnausi geriems geismams ir būsi jiems paklusnus, galėsi valdyti savo piktus geismus, ir jie bus tau paklusnūs, kaip tu panorėsi. 10 Ir aš tariau: „Viešpatie, norėčiau žinoti, kaip tarnauti tam geram troškimui?“ „Klausyk, – sako jis, – bijok Dievo ir pasitikėk juo, mylėk tiesą ir teisumą, ir daryk tai, kas gera.“ 11 Jei tai darysi, būsi Dievo patvirtintas tarnas ir Jam tarnausi; ir visi kiti, kurie panašiai tarnaus geram troškimui, gyvens Dievui. 12 Ir įvykdęs šiuos dvylika įsakymų, jis man tarė: „Dabar tu turi šiuos įsakymus, gyvenk pagal juos ir ragink tuos, kurie jų klausosi, kurie atgailauja, ir kad jie išlaikytų savo atgailą tyrą visas likusias savo gyvenimo dienas.“ 13 Ir stropiai atlik šią tarnystę, kurią tau patikiu, ir tu gausi iš jos didelę naudą; ir rasi palankumą visų, kurie atgailaus
Antroji Hermo piemens knyga – Įsakymai
ir patikės tavo žodžiais. Nes Aš esu su tavimi ir priversiu juos tikėti. 14 Ir aš jam tariau: „Pone, tie įsakymai yra didingi ir nuostabūs, ir gali pralinksminti žmogaus širdį, kuris sugeba jų laikytis. Bet, pone, aš negaliu pasakyti, ar kas nors gali jų laikytis?“ 15 Jis atsakė: „Tu lengvai laikysiesi šių įsakymų ir jie nebus sunkūs. Tačiau jei kartą leisi sau suvokti, kad niekas negali jų laikytis, tu jų neįvykdysi.“ 16 Bet dabar sakau tau, jei nesilaikysi šių įsakymų, bet juos apleisi, nei tu, nei tavo vaikai, nei tavo namai nebūsi išgelbėti, nes nusprendei, kad žmogus negali jų laikytis. 17 Jis kalbėjo man tai labai įniršęs, taip mane išgąsdinęs, kad jo veidas taip pasikeitė, jog nė vienas nebegalėjo pakelti jo pykčio. 18 Ir kai jis pamatė mane visiškai sunerimusį ir sutrikusį, jis pradėjo kalbėti santūriau ir linksmiau, sakydamas: „O kvaili ir nesuprantantys! 19 Nepastovus, nežinodamas Dievo didybės, koks didis ir nuostabus Jis yra; kuris sukūrė pasaulį žmogui ir padarė jam pavaldų kiekvieną kūriniją; ir suteikė jam visą galią, kad jis galėtų įvykdyti visus šiuos įsakymus. 20 Jis tarė: „Tas gali įvykdyti visus šiuos įsakymus, kurio širdyje yra Viešpats; bet tie, kurie Viešpatį teturi savo lūpose ir kurių širdis užkietėjusi, jie toli nuo Viešpaties; tokiems žmonėms šie įsakymai yra sunkūs ir sunkūs.“ 21 Todėl jūs, kurie esate tušti ir lengvi tikėjime, įsidėkite Viešpatį, savo Dievą, į savo širdis, ir suprasite, kad nėra nieko lengvesnio, malonesnio, švelnesnio ir šventesnio už šiuos įsakymus. 22 Ir atsigręžkite į Viešpatį, savo Dievą, ir palikite velnią bei jo malonumus, nes jie yra blogi, kartūs ir netyri. Ir nebijokite velnio, nes jis neturi jums jokios galios. 23 Nes aš esu su jumis, atgailos pasiuntinys, kuris jam viešpatauja. Velnias iš tiesų gąsdina žmones, bet jo baimė veltui. Todėl nebijokite jo, ir jis bėgs nuo jūsų. 24 Ir aš jam tariau: „Viešpatie, paklausyk, ką noriu pasakyti tau keliais žodžiais.“ Jis atsakė: „Sakyk toliau: žmogus trokšta laikytis Dievo įsakymų, ir nėra nė vieno, kuris nesimelstų Dievui, kad galėtų laikytis jo įsakymų.“ 25 Bet velnias yra žiaurus ir savo galia viešpatauja Dievo tarnams. Ir jis pasakė, kad negali valdyti Dievo tarnų, kurie juo pasitiki visa širdimi. 26 Velnias gali kovoti, bet negali jų įveikti. 27 Jei jam priešinsitės, jis sumaištyje jus atstums. Bet tie, kurie nėra pilni tikėjimo, bijo velnio, tarsi jis turėtų kokią nors didelę galią. Nes velnias išbando Dievo tarnus ir, jei randa juos tuščius, sunaikina juos. 28 Kaip žmogus, pripildęs indus gero vyno ir įdėjęs į juos kelis indus pusiau pilnus, ateina paragauti indų, bet nebando pilnų, žinodamas, kad jie geri, bet ragauja pusiau pilnus, kad nesurūgtų (nes pusiau pilni indai greitai surūgsta ir praranda vyno skonį), taip ir velnias ateina pas Dievo tarnus, kad juos išbandytų. 29 Kupini tikėjimo jam atkakliai priešinasi, ir jis nuo jų pasitraukia, nes neranda vietos, kur pas juos įeiti; tada jis eina pas tuos, kurie nėra kupini tikėjimo, ir kadangi jis turi įėjimo vietą, jis įeina į juos ir daro su jais, ką nori, ir jie tampa jo tarnais. 30 Bet aš, atgailos pasiuntinys, sakau jums: nebijokite velnio, nes aš esu siųstas pas jus, kad būčiau su jumis
visais, kurie atgailaus visa širdimi, ir kad galėčiau sustiprinti jus tikėjime. 31 Tad tikėkite jūs, kurie dėl savo nusikaltimų pamiršote Dievą ir savo išgelbėjimą, ir dar labiau apsunkinote savo gyvenimą prie nuodėmių. 32 Kad jei atsigręšite į Viešpatį visa širdimi ir tarnausite Jam pagal Jo valią; Jis išgydys jus nuo jūsų ankstesnių nuodėmių, ir jūs valdysite visus velnio darbus. 33 Tad neišsigąskite nė menkiausio jo grasinimo, nes jis bejėgis, lyg mirusiojo nervai. Klausykite manęs ir bijokite Visagalio Viešpaties, kuris gali jus išgelbėti ir pražudyti, ir laikykitės Jo įsakymų, kad gyventumėte Dievui. 34 Ir aš jam tariau: „Pone, dabar, kol tu esi su manimi, esu patvirtintas visuose Viešpaties įsakymuose, ir aš žinau, kad tu sulaužysi visą velnio galią.“ 35 Ir mes taip pat jį nugalėsime, jei, Viešpaties padedami, sugebėsime laikytis šių įsakymų, kuriuos perdavėte. 36 Jis tarė: „Jei apvalysi savo širdį Viešpaties akivaizdoje, saugosi juos.“ Ir visi, kurie apvalys savo širdis nuo šio pasaulio tuščių geismų ir gyvens Dievui, juos saugos.