ŠėtonoirGenunomuzika
Izaijo14
12Kaiptuiškritaiišdangaus,Liuciferi,aušrossūnau!Kaiptubuvainukirstasikižemės,kuris silpninaitautas!
13Tusavoširdyjepasakei:„Ašpakilsiuįdangų,iškelsiusavosostąaukščiauDievožvaigždžių, sėdėsiuantsusirinkimokalnošiaurėspakraštyje.“
14Pakilsiuaukščiaudebesųaukštybių,būsiukaipAukščiausiasis
15Tačiaubūsinustumtasžemynįpragarą,įduobėskraštą.
16Tie,kurietavemato,įdėmiaiįtavežiūrėsirsakys:„Arčiatasžmogus,kurisdrebinožemę,kuris supurtėkaralystes?“
17Kaspavertėpasaulįdykumairsunaikinojomiestus,kasneatidarėsavokaliniųnamų?
18Visitautųkaraliai,netvisijie,gulišlovėje,kiekvienassavonamuose
19Bettuesiišmestasišsavokapokaippasibjaurėtinašakelė,kaipdrabužistų,kurieyranužudyti, pervertikardu,kurieeinaįduobėsakmenis,kaipkojomissumindžiotaslavonas.
20Tunebūsisujaispalaidotas,nessunaikinaisavožemęirišžudeisavotautąPiktadariųpalikuonys niekadanebusminimi.
Ezechielio28
11Beto,manatėjoViešpatiesžodis:
12Žmogaussūnau,raudokapieTyrokaraliųirsakykjam:‘TaipsakoViešpatsDievas:‘Tu užantspauduojivisa,kupinasišmintiesirtobulogrožio’
13TubuvaiEdene,Dievosode;visibrangakmeniaibuvotavoapdanga:sardis,topazasirdeimantas, berilis,oniksasirjaspis,safyras,smaragdas,karbunkulasirauksasTavostulpaiirvamzdžiaibuvo pagamintitavyjetądieną,kaibuvaisukurtas
14Tubuvaipateptasischerubas,kurisdengia;aštavetaippaskyriau.TubuvaiantDievošventojo kalno,vaikščiojaitarpugniniųakmenų
15Nuopattosdienos,kaibuvaisukurtas,buvaitobulassavokeliais,koltavyjenebuvorasta nedorybės.
16Dėltavoprekiųgausosjiepripildėtavesmurtu,irtunusidėjaiTodėlAšišmesiutavekaip ištvirkėjąnuoDievokalnoirsunaikinsiutave,dengiantįjįcherube,išugniniųakmenų.
17Tavoširdisišdidžiaiklestėjodėltavogrožio,tusugadinaisavoišmintįdėlsavospindesioAštave parblokšiuantžemės,pastatysiutavekaraliųakivaizdoje,kadjietavematytų.
18Tusuteršeisavošventyklasdaugybesavonedorybių,savoprekybosnedorybėmis.TodėlAš išleisiuištavęsugnį,kuritavepraris,irpaversiutavepelenaisžemėjevisų,kurietavematys,akyse 19Visi,kurietavepažįstatautoje,stebėsistavimi;tubūsisiaubasirtavęsdaugiauniekadanebebus.
2AdomoirIevosknyga20
1Kainuinuėjusįtamsiosžemėskraštąirjovaikamstenpadaugėjus,atsiradovienasišjų,vardu Genūnas,aklojoLamechosūnus,kurisnužudėKainą.
2OdėlšioGenuno,Šėtonasįėjoįjįvaikystėje;irjispagaminoįvairiustrimitusirragus,styginius instrumentus,cimbolusirpsalterijas,lyras,arfasirfleitas;irjisgrojojomisvisadairkiekvieną valandą.
3Irkaijisgrojoantjų,įėjoįjuosšėtonas,todėlišjųtarpopasigirdogražūsirsaldūsgarsai,kurie žavėjoširdį.
4Tadajissurinkobūriuspobūriųžaistiantjų;irkaijiežaidė,taipatikoKainovaikams,kurie užsidegėnuodėmetarpusavyjeirdegėtarsiugnimi;oŠėtonasužsidegėjųširdisvienąprieškitąir sustiprinojųgeismą.
5ŠėtonastaippatišmokėGenunąiškukurūzųgamintistipriusgėrimus;iršisGenunassuburdavo būriuspobūriųįgėrimųnamus;iratnešdavojiemsįrankasvisokiųvaisiųirgėlių;irjiegėrėkartu.
6TaipšisGenunasnepaprastaipadauginonuodėmių;jistaippatelgėsiišdidžiaiirmokėKaino vaikusdarytivisokiasdidžiausiasnedorybes,kuriųjienežinojo;irpaskatinojuosdarytidaugybę dalykų,kuriųjieanksčiaunežinojo.
7TadaŠėtonas,pamatęs,kadjienusileidoGenunuiirklausėsijovisamekame,kąjisjiemssakė, labaiapsidžiaugėirpraplėtėGenunosupratimą,kolšispaėmėgeležiesirišjospasigaminokaro ginklų.
8Kaijiepasigėrė,tarpjųišaugoneapykantairžmogžudystės;vienasvyrassmurtavoprieškitą, norėdamaspamokytijįpikta,atimdamasjovaikusirjuosišniekindamasjopatiesakivaizdoje.
9Kaivyraipamatė,kadyranugalėti,irpamatėkitus,kurienebuvonugalėti,tie,kuriebuvonugalėti, atėjopasGenuną,pasislėpėpasjį,irjispadarėjuossavosąjungininkais.
10Tadanuodėmėtarpjųlabaiišaugo,kolvyrasvedėsavoseserį,dukterį,motinąirkitas;arbasavo tėvosesersdukterį,taipkadnebelikogiminystėsskirtumoirjienebežinojo,kasyranedorybė;bet elgėsinedorai,iržemėbuvosuterštanuodėme,irjiesupykdėDievąTeisėją,kurisjuossukūrė.
11BetGenūnassubūrėbūriuspobūrių,kuriegrojotrimitėmisirvisaiskitaisjauminėtais instrumentaisŠventojokalnopapėdėje;irjietaipadarė,kadSetovaikai,kuriebuvoŠventajame kalne,taiišgirstų.
12Išgirdętriukšmą,Setovaikainusteboir,eidamibūriais,sustojokalnoviršūnėje,kadpažiūrėtųį apačiojeesančius;irtaipjiedarėištisusmetus.
13KaitųmetųpabaigojeGenunaspamatė,kadjiepamažujįpalenkia,įjįįėjoŠėtonasirišmokėjį gamintidažymomedžiagasįvairiųraštųdrabužiamsirleidojamsuprasti,kaipdažytitamsiairaudoną, violetinęirkitusdrabužius.
14Kainosūnūs,kurievisataipadarė,spindėjogrožiuirpuošniaisdrabužiais,susirinkokalno papėdėjespindėdami,suragais,puošniaisdrabužiaisiržirgųlenktynėmis,darydamivisokius bjaurumus
15TuotarpuSetovaikai,kuriebuvoŠventajamekalne,meldėsiiršlovinoDievąvietojdaugybės angelų,kuriebuvokritę;todėlDievasjuospavadino„angelais“,nesJislabaijaisdžiaugėsi.
16BetpotojienebesilaikėJoįsakymoirnebesilaikėpažado,kurįJisbuvodavęsjųtėvams,bet ilsėjosinuopasninko,maldosirsavotėvoJaredopatarimo.Jietoliaurinkdavosikalnoviršūnėjenuo rytoikivakarostebėtiKainovaikųirjųdarbų,jųgražiųdrabužiųirpapuošalų.
17KainovaikaipažvelgėaukštynišapačiosirpamatėSetovaikus,stovinčiusbūriaisantkalno viršūnės,iršaukėjiemsnusileistipasjuos.
18BetSetovaikaijiemstarėišviršaus:„Mesnežinomekelio“Išgirdęsjuossakant,kadjienežino kelio,Genūnas,Lamechosūnus,ėmėgalvoti,kaipjuosnuvestižemyn.
19Tadanaktįjampasirodėšėtonasirtarė:„Jienegalinusileistinuokalno,antkuriogyvena.Betkai rytojateis,sakykjiems:‘Eikiteįvakarinįkalnošlaitą,tenrasitevandenssrovėskelią,kuriteka žemynįkalnopapėdę,tarpdviejųkalvų.’“
20Dienaiišaušus,Genūnaspūtėragusirmušėbūgnuskalnopapėdėje,kaipbuvoįpratęsSetovaikai taiišgirdoiratėjo,kaipįprastai.
21TadaGenūnasišapačiosjiemstarė:„Eikiteįvakarinękalnopusę,tenrasitekeliąnusileisti“
22IšgirdęšiuosSetožodžius,jiesugrįžoįoląpasJaredąirpapasakojojamviską,kągirdėjo
23Taiišgirdęs,Jaredasnuliūdo,nesžinojo,kadjiesulaužysjopatarimą.
24PotosusirinkošimtasSetovaikųirsakė:„Eime,nueikimepasKainovaikus,pažiūrėkime,kąjie veikia,irpasilinksminkimesujais“.
25BetkaiJaredasišgirdotaiapiešimtąvyrų,josielasudegėirširdisnuliūdo.Tadajisatsikėlėsu dideliuužsidegimu,atsistojojųviduryjeirprisiekėjuosteisiojoAbeliokrauju:„Tegulnėvienasiš jūsųnenusileidžianuošiošventoirtyrokalno,kuriamemūsųtėvaiįsakėjamgyventi.“
26BetkaiJaredaspamatė,kadjienepriėmėjožodžių,jistarėjiems:„Omanogeri,nekaltiiršventi vaikai,žinokite,kadkaitiknusileisitenuošiošventojokalno,Dievasneleisjumsįjįsugrįžti.“
27Jisvėljuosprisaikdino,sakydamas:„PrisaikdinumūsųtėvoAdomomirtimiirAbelio,Seto, Enoso,KainanoirMahalaleliokraujuklausytimanęsirnenusileistinuošiošventojokalnoVostikjį paliksite,atgausitegyvybęirgailestingumąirnebebūsitevadinamiDievovaikais,betvelnio vaikais“
28Betjienenorėjoklausytijožodžių.
29TuometuEnochasjaubuvoužaugęsir,apimtasuolumoDievui,atsistojoirtarė:„Klausykitės manęs,Setosūnūs,mažiirdideli!Jeipažeisitemūsųtėvųįsakymąirnusileisitenuošiošventojo kalno,jūsčiadaugiauniekadanebepakilsite.“
30BetjiesukilopriešEnochąirnenorėjoklausytijožodžių,betnusileidonuoŠventojokalno
31IrkaijospažvelgėįKainodukteris,įjųgražiasfigūras,įjųrankomisirkojomisnudažytas spalvasirištatuiruotasornamentaisveidus,joseužsidegėnuodėmėsugnis.
32TadaŠėtonaspadarėjuosgražiausiusSetosūnųakyse,kaipirSetosūnusjispadarėgražiausius Kainodukterųakyse,todėlKainodukterysgeidėSetosūnųkaipplėšrūsžvėrys,oSetosūnūs–Kainodukterų,kolpadarėsujomisbjaurystes
33Betpoto,kaijietaipsuteršėsave,jiegrįžotuopačiukeliu,kuriuoatėjo,irbandėkoptiįŠventąjį kalną.Betjienegalėjo,nestošventojokalnoakmenysžaižaravopriešaisjuoskaipugnis,dėlkurios jienegalėjovėlpakilti
34IrDievassupykoantjųiratgailavodėljų,nesjienusileidoiššlovėsirtuopraradoarbaatsisakė savotyrumoarbanekaltumoirįpuolėįnuodėmėsnešvarumą
35TadaDievaspasiuntėsavožodįJaredui,sakydamas:„Šietavovaikai,kuriuospavadinai‘Mano vaikais’,Štaijiesulaužėmanoįsakymąirnužengėįpražūtiesirnuodėmėsbuveinę.Siųskpasiuntinį likusiems,kadjienenužengtųirnepražūtų“
36TadaJaredasverkėViešpatiesakivaizdojeirmaldavoJopasigailėjimoiratleidimo.Tačiaujis norėjo,kadjosielapaliktųkūną,užuotgirdėjęsšiuosDievožodžiusapiejovaikųnusileidimąnuo Šventojokalno
37BetjisvykdėDievoįsakymąirskelbėjiems,kadnenusileistųnuotošventojokalnoirneturėtų santykiųsuKainosūnumis
38Betjienekreipėdėmesioįjožodįirnepaklusojopatarimui.